- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-17
- Bylos Nr.
- e2A-258-883/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00099-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- Asociacijos Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų
- Kategorijos
- 2.1.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Asociacijos Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-966-797/2017 pagal ieškovo Asociacijos Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio ieškinį S. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas Asociacija Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelis (toliau – medžiotojų būrelis) kreipėsi į teismą ieškiniu dėl žalos atlyginimo ir prašė priteisti iš atsakovo S. B. 1 882,53 Eur žalos atlyginimą ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas, būdamas būrelio pirmininku, medžiotojų būrelio lėšas naudojo neracionaliai ir neprotingai, dažnai neprašydamas ir negaudamas būrelio valdymo organų pritarimo. Ieškovas nurodė, kad atsakovas, būdamas medžiotojų būrelio primininku, pirko 13 tonų kviečių už 6 500 Lt (1 882,53 Eur), taip pat dar buvo pirkta 1,5 tonų kvietrugių. Dalis medžiotojų būrelio narių buvo įsitikinę, kad kviečiai apskritai nebuvo pirkti. Nurodė, kad atsakovas, privalėdamas medžiotojų būrelio lėšas naudoti racionaliai, atsiskaityti tarybai už šių lėšų panaudojimą, naudoti lėšas tik pagal tarybos patvirtintas sąmatas arba nustatytas direktyvas, už būrelio lėšas iš ūkininko S. K. pirkdamas 13 tonų kviečių, to nepadarė.
Atsakovas S. B. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinio netenkinti ir priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad 2015 metais buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo siekiama nustatyti, ar medžiotojų būrelio dokumentai dėl kvietrugių ir kviečių įsigijimo nėra fiktyvūs ir ar medžiotojų būrelis realiai gavo dokumentuose minimus grūdus, tačiau šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Atsakovas taip pat teigė, kad 2014-03-03 sąskaitą faktūrą Nr. SK01 ieškovui išrašė už 2012/2013, 2013/2014 sezonais ieškovui perduotus 13 tonų kviečių, skirtų dviejų žiemų laikotarpiui. Atsakovas nesutiko su ieškovo argumentu, kad grūdų įsigijimo kaina yra akivaizdžiai neprotinga. Atsakovas nurodė, kad jo mokėtai kainai reikšmės turėjo tai, kad grūdų pardavėjas grūdus atsakovo prašymu atvežė į tam skirtą vietą, taip pat specialiai buvo pirkti geresnės kokybės grūdai, be to, kviečius pardavęs ūkininkas sutiko pinigų už grūdus palaukti ilgiau nei yra įprasta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo Asociacijos Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio atsakovui S. B. 2 100 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 23,02 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas sprendė, kad tai, jog kviečiai buvo pirkti, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai dėl jų pirkimo: sąskaita faktūra 6 500 Lt sumai, ūkininko S. K. parodymai, jog jis pardavė atsakovui 13 tonų kviečių, grūdus jis vežė ir vežėsi kiti, o S. B. atsiskaitė grynaisiais dalimis, vėliau buvo išrašyta sąskaita. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojų parodymais, nustatė, kad grūdai buvo vežami į šėryklas. Grūdų pirkimo faktą įrodo ir kiti rašytiniai įrodymai, atsakovo paaiškinimai, liudytojų S. K., A. S., K. G., K. K. parodymai, kad medžiotojų būrelis, atstovaujamas S. B., už būrelio lėšas įsigijo 13 tonų kviečių už 6 500 Lt iš ūkininko S. K..Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad S. B., būdamas medžiotojų būrelio pirmininku, elgėsi atsižvelgdamas į medžiotojų būrelio įstatų 6.2. punktą, kuriame nurodyta, kad sprendimą dėl trumpalaikio turto įsigijimo gali priimti medžiotojų būrelio pirmininkas, vertinant, kad grūdai yra trumpalaikis turtas. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad buvo pažeistas medžiotojų būrelio įstatų 6.4. punktas – atsakovas S. B. nepažeidė tarybos patvirtintų sąmatų ir direktyvų, kadangi jos iš viso nebuvo priimtos. Teismas sprendė, kad atsakovas negali būti atsakingas už tai, kad taryba nesvarstė ir nesprendė šių klausimų, o visuotinis susirinkimas taip pat nebuvo sušauktas dėl įstatų nesilaikymo, nors iniciatyvos teisę turi ne tik pirmininkas, bet ir 2/3 tarybos narių, kontrolės komisija, 1/3 būrelio narių. Teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų, o civilinei atsakomybei kilti turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246 – 6.249 straipsniuose.Teismas nustatė, kad medžiotojų būrelyje grūdų pirkimas organizuojamas buvo nuolat, taip pat būrelyje egzistavo poreikis pirkti geresnės kokybės grūdus, be to, grūdai buvo perkami už realią kainą, kuri atitiko tuomet rinkoje vyravusias grūdų kainas. Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentą, jog buvo nupirktas per didelis grūdų kiekis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Ieškovas Asociacija Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelis pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti visiškai. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo S. B. 1 882,53 Eur žalos atlyginimą, priteisti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 2014-03-30 dieną vykusio neeilinio susirinkimo metu ieškovo valdymo organas priėmė sprendimą pašalinti atsakovą iš būrelio narių.Atsakovo išleista pinigų suma – 6 500 Lt yra labai didelė, sudaro beveik pusę asociacijos metinių pajamų, medžiotojų būrelis niekuomet tokio didelio kiekio, tokios kainos ir kokybės grūdų anksčiau nebuvo pirkusi.Ieškovo nariai parodė, kad prie ieškovo įrengtų šėryklų niekuomet nebuvo matę išpiltų aukštos kokybės grūdų, ypač tokio jų kiekio, atsakovas niekuomet būrelio nariams neužsiminė apie 13 tonų grūdų pirkimą, niekas ūkininko S. K. 2012 – 2014 nepažinojo ir nežinojo, ieškovas su juo nepalaikė jokių ryšių ir nesudarinėjo jokių sandorių.Apklaustas liudytoju grupės vadovas A. P. nurodė, jog neturi jokios informacijos apie tai, kad 2012 m. – 2013 m. – 2014 m. atsakovas ar kitas asmuo būtų vežęs atsakovo nurodomus geros kokybės grūdus iš S. K. ar kad pats S. K. būtų vežęs šiuos grūdus šerti žvėrims.Atsakovas pripažįsta, kad jis, būdamas medžiotojų būrelio pirmininku, nesudarė ir iki 2014 m. kovo 1 d. nepateikė tvirtinimui ieškovo 2013-ųjų metų finansinės atskaitomybės dokumentų; atsakovas po vadovavimo pabaigos nėra perdavęs naujam būrelio vadovui įstatų 7.1. p., 7.2. p. nurodytų finansinių metų veiklos ataskaitų originalų, nėra galimybių susipažinti su šiomis ataskaitomis įstatuose nustatyta tvarka.Teismas padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą dėl ieškinio nepagrįstumo, nes netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Teismas nevertino liudytojų parodymų prieštaringumo, vienų liudytojų parodymams suteikė nepagrįstai didesnę galią prieš kitų liudytojų parodymus.Ieškovas įrodinėjo ir įrodė, kad niekuomet nebuvo įvykdyta 2014-03-03 13 tonų kviečių už 6 500 Lt pirkimo-pardavimo sutartis.LR asociacijų įstatymo 16 str. 2 p. nurodoma, kad asociacijai draudžiama pirkti prekes ir paslaugas už akivaizdžiai per didelę kainą, išskyrus atvejus, kai tokiu būdu yra suteikiama labdara asmeniui, kuris pagal labdaros ir paramos įstatymą yra paramos gavėjas. Byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros, iš kurių matyti, kad 2011 – 2012 ieškovas grūdus paprastai įsigydavo 200-300 litų už toną kaina.Byloje esančiais duomenimis atsakovas ginčui aktualiu laikotarpiu pirko grūdus, kurių kaina 140 Lt už toną, taip išlaidaudamas būrelio sąskaita prastos kokybės grūdams.Teismas padarė iš esmės klaidingą išvadą dėl ieškinio pagrįstumo dar ir todėl, kad suklydo vertindamas byloje esančių buhalterinės apskaitos duomenų reikšmę. Teismas rėmėsi S. K. išrašyta grūdų pirkimo sąskaita-faktūra kaip neginčijamu ir vieninteliu objektyviu rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu, jog tarp ieškovo ir S. K. įvyko grūdų pirkimo – pardavimo sandoris, tačiau tokia išvada yra nepagrįsta ir paneigta byloje ištirtais įrodymais.Ieškovas neįformino (tariamai) įvykusio sandorio dagiau kaip dvejus metus, nors privalėjo įforminti ūkinę operaciją privalomais pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais iš karto po ūkinės operacijos įvykimo, t. y. 2012 m. pabaigoje.Teismas skundžiamame sprendime iš esmės neteisėtai, neteisingai ir nepagrįstai vertino, koks turtas priskirtinas ilgalaikiam, koks trumpalaikiam turtui, taikė teisės aktus, kurių neturėjo teisės taikyti. 13 tonų grūdų, kuriuos pirko atsakovas, laikytini ilgalaikiu ieškovo turtu, kuriuo atsakovas apskritai neturėjo teisės disponuoti.Pagal ieškovo įstatus būrelio pirmininkas turtą ir lėšas valdo ir naudoja pagal tarybos patvirtintas sąmatas arba nustatytas direktyvas. Kadangi tokių sąmatų ir direktyvų nustatyta nebuvo, būrelio pirmininkas neturėjo teisės vienasmeniškai priimti jokių sprendimų dėl lėšų naudojimo, bet privalėjo inicijuoti tokio klausimo svarstymą taryboje, kaip tai numatyta įstatų 4.15 punkte.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas S. B. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:2014-03-30 ieškovo medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo metu priimtas sprendimas pašalinti atsakovą iš medžiotojų būrelio narių buvo panaikintas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2015-06-19 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-177-907/2015.Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pirkti grūdai buvo naudojami žvėrims maitinti 2012 – 2014 metais, 6 500 Lt išlaidas negalima laikyti didelėmis. Būrelio pajamos 2014 metais sudarė 14 837,60 Lt, analogiškos pajamos turėjo būti ir 2012 – 2013 metais, todėl minimi 6 500 Lt turėjo būti vertinami santykyje su trijų metų pajamomis.13 tonų grūdų buvo pirkta 3 metams, todėl 4,33 tonos kviečių įsigijimas per vienerius metus nėra pirmas ar vienintelis atvejis būrelio veikloje. Būrelis buvo įsigijęs kvietrugių po 400 Lt už toną ir to neginčija, tačiau tuo pačiu ieškovas teigia, jog dalis būrelio narių niekada nėra matę geros kokybės grūdų.Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai konstatavo, kad grūdus iš S. K. būrelio pirmininkas S. B. pirko ir gavo, tačiau galimai neįformino visų buhalterinės apskaitos duomenų.Liudytojų B. P., P. J. ir R. Č. duoti parodymai ir 2015-03-29 visuotinio narių susirinkimo protokolas turi būti vertinami itin kritiškai, o esminiu įrodymu sprendžiant dėl S. B. pasakyto teksto byloje laikytinas 2015-03-29 susirinkimo vaizdo ir garso įrašas.Netinkamas būrelio duomenų tvarkymas negali reikšti, kad būreliui buvo padaryta 6 500 Lt dydžio žala. Ši žala galėjo būti padaryta tik tuo atveju, jeigu atsakovas nebūtų turėjęs teisės sudaryti analizuojamo sandorio ir jeigu toks sandoris prieštarautų būrelio interesams.Teismas liudytojų S. K., K. G. ir A. S. parodymus vertino absoliučiai visų byloje surinktų įrodymų kontekste. Minėtų liudytojų duoti parodymai paremti bylos medžiaga – PVM sąskaita faktūra, kasos pajamų orderiu, ikiteisminio tyrimo pareigūnų padarytomis išvadomis, paties atsakovo duotais paaiškinimais, 2015-03-29 visuotinio narių susirinkimo vaizdo ir garso įrašu.Apelianto argumentai dėl sutarties neįvykdymo, jos nesudarymo ar įstatų pažeidimo yra nesąžiningi.13 tonų kviečių įsigijimo sandoris neprieštaravo Asociacijų įstatymo 16 str. nuostatoms, kadangi apeliantas įrodinėjo ne tai, kad grūdai buvo neverti po 500 Lt už toną, o tai, kad būrelis negalėjo sau leisti įsigyti tokios kainos grūdų.PVM sąskaita faktūra ginčo atveju yra pakankamas įrodymas sprendžiant apie tai, kad ieškovas sumokėjo pinigus už gautas prekes, t. y. 13 tonų kviečių, o jeigu sąskaitos neišrašymas anksčiau ar grūdų perdavimo ieškovui neužfiksavimas atskiru aktu yra kokių nors teisės aktų pažeidimas, tai toks atsakovo neteisėtas poelgis nėra priežastiniu ryšiu susijęs su 6 500 Lt nuostolius, kadangi 13 tonų kviečių ieškovui faktiškai buvo perduoti.S. K. išrašyta PVM sąskaita faktūra į ieškovo buhalterinę apskaitą buvo įtraukta iškart po jos išrašymo, o būrelio pinigai iš kasos už kviečius buvo išmokėti tik po to, kai būrelis gavo sąskaitą, kurią pasirašydamas atsakovas patvirtino prekės gavimą prieš pasirašant sąskaitą.Būrelyje nebuvo nustatyta pinigų suma, iki kurios diskrecijos teisę priimti sprendimą dėl sandorio sudarymo turėtų pirmininkas, ir nuo kurios būtų reikalingas tarybos ar visuotinio narių susirinkimo sprendimas, todėl byloje nebuvo jokio pagrindo spręsti, kad atsakovas būtų pažeidęs kokius nors teisės aktus.Grūdai buvo trumpalaikis būrelio turtas, jie buvo išpilami žvėrims šerti netrukus po jų pasiėmimo iš ūkininko arba vežami tiesiai į šėryklas ir ten išpilami. Laikyti grūdus ilgalaikiu turtu būtų neprotinga, nes jie buvo įsigyjami greitai realizacijai, o ne vėlesniam perpardavimui ar kaip žaliavai produkcijos gamybai ateityje.Apelianto pasirinktas įstatų 6.4. punkto aiškinimas neatitinka būrelyje susiformavusios ilgametės lėšų administravimo praktikos, iškraipo įstatų esmę, prieštarauja LR asociacijų įstatyme nustatytoms vienasmenio valdymo organo teisėms ir yra neprotingas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Byloje skundžiamas sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto medžiotojų būrelio ieškinį atsakovui S. B., pagrįstumas ir teisėtumas.
Dėl naujų įrodymų
Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – bendrą pareiškimą, skirtą Šiaulių apygardos teismui. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju apelianto pateiktame rašytiniame įrodyme – bendrame pareiškime nurodoma, kad apelianto (medžiotojų būrelio) nariai patvirtina, kad niekada nėra matę medžioklės ploto vienetuose jokių geros kokybės grūdų, nėra girdėję apie minėtų grūdų įsigijimą iš S. K.. Teismo vertinimu šis įrodymas byloje galėjo būti pateiktas ir pirmosios instancijos teisme, todėl teismas šio apelianto teikiamo įrodymo nepriima ir nevertina.
Dėl ginčo faktinių aplinkybių
Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo priteisimo iš S. B.. Apeliantas byloje įrodinėja, kad atsakovas padarė medžiotojų būreliui 6 500 Lt (1 882,53 Eur) žalą, ši atsakovo išleista pinigų suma yra labai didelė ir sudaro beveik pusę apelianto metinių pajamų. Apeliantas teigia, kad pateikė į bylą įrodymus, jog tokio didžiulio kiekio, tokios aukštos kainos ir tokios aukštos kokybės kviečių medžiotojų būrelis niekuomet iš nieko nepirko ir niekuomet nebuvo tokio pirkinio poreikio, būtinybės bei reikalingumo. Atsakovas S. B. byloje įrodinėja, kad už minėtą sumą, t. y. už 6 500 Lt iš ūkininko S. K. pirko 13 tonų grūdų žvėrių maitinimui ir šie grūdai buvo naudojami tris metus: 2012 – 2014 m.Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija) piliečiams laiduoja teisę laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams (Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalis). Politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų steigimą ir veiklą reglamentuoja įstatymas (Konstitucijos 35 straipsnio 3 dalis). Apelianto Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio įstatų 1.1. punkte yra pasakyta, kad Ginkūnų medžiotojų būrelis yra savanoriškas susivienijimas narystės pagrindu, veikiantis pagal 2004 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą Nr. IX-I969. Asociacijos pavadinimas – Lietuvos Medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelis. Taigi apelianto veiklą reglamentuoja asociacijų įstatymas. Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Asociacijų įstatyme taip pat numatyta, kad asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje (asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Įstatuose turi būti nurodytos asociacijos narių teisės ir pareigos, naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos, visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, jeigu nesudaromas kitas organas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises, valdymo organai ir jų kompetencija ir kt. Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 17 punkte nurodyta, kad asociacijos įstatuose turi būti numatyta lėšų ir pajamų naudojimo, taip pat asociacijos veiklos kontrolės tvarka.Apelianto įstatų 6 dalies „Turto ir lėšų šaltiniai, jų panaudojimas“ 6.2. punkte numatyta, kad sprendimą dėl ilgalaikio turto įsigijimo už būrelio lėšas priima taryba. Sprendimą dėl trumpalaikio turto įsigijimo gali priimti medžiotojų būrelio pirmininkas. Tos pačios įstatų dalies 6.4. punkte numatyta, kad būrelio turtą ir lėšas valdo ir naudoja medžiotojų būrelio pirmininkas pagal tarybos patvirtintas sąmatas arba nustatytas direktyvas. Ilgalaikiu turtu disponuoja tik taryba.Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, apeliantas įrodinėja, kad atsakovas, būdamas apelianto vadovu, iššvaistė 6 500 Lt. Šias aplinkybes apeliantas įrodinėja teigdamas, kad atsakovo nurodomas 13 tonų grūdų žvėrims šerti įsigijimo iš ūkininko S. K. sandoris apskritai neįvyko. Apeliantas teigia, jog medžiotojų būrelio nariai niekada nematė tokio kiekio ir tokios geros kokybės grūdų nei šėryklose, nei kur nors kitur, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje apklaustų liudytojų parodymų prieštaringumo, vienų liudytojų parodymams suteikė nepagrįstai didesnę galią prieš kitų liudytojų įrodymus. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Ginkūnų medžiotojų būrelio 2014-03-31 apyskaitoje yra nurodyta, kad S. K. buvo sumokėta 6 500 Lt suma. Byloje esančioje 2014-03-03 sąskaitoje faktūroje Nr. SK 01taip pat matyti, kad S. K. išrašė apeliantui Ginkūnų medžiotojų būreliui sąskaitą, joje nurodyta, kad už 13 tonų kviečių mokėtina suma 6 500 Lt. Byloje esantis 2014-03-03 kasos pajamų orderio kvitas taip pat patvirtina, kad S. K. iš Ginkūnų medžiotojų būrelio priėmė 6 500 Lt (I t., 36-38 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad medžiotojų būrelis 2015-07-23 pranešimu dėl įtarimo apie nusikalstamą veiką kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą, kuriame nurodė, kad S. B. nepagrįstai įtraukė į apskaitą kasos pajamų orderį, kuriame patvirtinama, kad būrelis sumokėjo S. K. 6 500 Lt, nors pinigai S. K. nebuvo sumokėti. 2015-08-10 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiame nutarime buvo nurodyta, kad nėra pagrindo teigti, kad būrelio apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, nutarime taip pat nurodoma, kad įvertinus surinktą medžiagą matyti, kad sandoris buvo, duomenų apie galimai nepagrįstą pinigų panaudojimą nėra.
Dėl įrodymų vertinimo nagrinėjamoje byloje.
Kaip minėta, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą ir netinkamą išvadą dėl ieškinio (ne-)pagrįstumo, nes netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.Kaip teisingai nurodo apeliantas, pagal CPK 176 straipsnio 1 d. įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017).Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017).Vertinant liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, reikia atsižvelgti į jų subjektyvų pobūdį. Rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai. Rašytinių įrodymų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi tokios įtakos turinio fiksavimo, išsaugojimo, atkūrimo ir perteikimo aplinkybės (gebėjimas matyti, girdėti ar suprasti tam tikras aplinkybes, jas visas detaliai įsiminti ir atgaminti bei perteikti neiškraipant). Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali būti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindą sudaro fizinių asmenų paaiškinimai (šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.). Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir nepakankamos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).Vertinant tai, kas išdėstyta, su minėtu apelianto argumentu dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo įrodymų vertinimo apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, priešingai, nei teigia apeliantas, teismas kaip tik vertino liudytojų parodymus byloje esančios medžiagos kontekste. Teismas, nustatinėdamas ar 6 500 Lt buvo panaudoti sandoriui, kuriuo atsakovas pirko 13 tonų grūdų, vertino S. K., A. S., K. G., Kristinos K. K. parodymus ir pažymėjo, kad grūdų pirkimą įrodo ir rašytiniai įrodymai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas visų byloje apklaustų liudytojų parodymus vertino byloje surinktos medžiagos kontekste ir nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių.Apeliantas taip pat įrodinėja, kad teismas nagrinėjamoje byloje rėmėsi S. K. išrašyta grūdų pirkimo sąskaita faktūra kaip neginčijamu ir vieninteliu objektyviu rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu 13 tonų grūdų įsigijimo sandorį. Apeliantas tokiai teismo išvadai nepritaria, nurodo, kad tokia išvada yra nepagrįsta ir paneigta parodymais ir liudytojo S. K. parodymais. Apeliantas teigia, jog sąskaita faktūra yra apskaitos dokumentas, patvirtinantis apie ūkinę operaciją ir turintis nustatytus privalomus rekvizitus, ji negali atstoti pirkimo-pardavimo sutarties ar jos pakeisti. Tokius apelianto argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai.Kaip minėta, apelianto nurodoma PVM sąskaita faktūra nebuvo vienintelis įrodymas, kuriuo remdamasis pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą. Šios sąskaitos faktūros tikrumas nebuvo nuginčytas, ji buvo įvertinta vykdant ikiteisminį tyrimą pagal Ginkūnų medžiotojų būrelio pranešimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Apeliantas taip pat nurodo, kad, be kita ko, atsakovas finansinę apskaitą vedė netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl medžiotojų būrelio netinkamos apskaitos tvarkymo, o dėl žalos medžiotojų būreliui padarymu fiktyviai nurodant išlaidas 13 tonų grūdų įsigyti už 6 500 Lt. Todėl įrodinėjimo dalyku nagrinėjamoje byloje yra minėto sandorio sudarymas ar nesudarymas ir atsakovo S. B. kaltės nustatymas.
Dėl LR asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 7 punkto pažeidimo.
Apeliantas įrodinėja, kad 2014-03-03 13 tonų grūdų pirkimo sutartis niekuomet nebuvo įvykdyta. Apelianto teigimu ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei medžiotojų būrelio skundą nagrinėjęs prokuroras, ikiteisminio tyrimo tyrėjas tyrė tik 2014-03-03 buhalterinės apskaitos dokumentus, S. B. nebuvo apklaustas ir jokių parodymų nedavė. Atsakovas nurodo, kad byloje pateikta 2013-12-16 PVM sąskaita faktūra patvirtinanti, kad 2013 metais atsakovas papildomai, be 13 tonų grūdų, pirko už 677,60 Lt 1,4 t kvietrugių, taip pat nurodo, kad byloje yra pateiktos PVM sąskaitos faktūros, iš kurių matyti, kad medžiotojų būrelyje grūdai paprastai būdavo įsigyjami už 200-300 Lt kainą. Apeliantas taip pat nurodo, kad įsigyjamų grūdų kaina (500 Lt už 1 toną) buvo per didelė ir taip buvo pažeista asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalis.LR asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyta, kad asociacijai draudžiama pirkti prekes ir paslaugas už akivaizdžiai per didelę kainą, išskyrus atvejus, kai tokiu būdu yra suteikiama labdara asmeniui, kuris pagal Labdaros ir paramos įstatymą yra labdaros gavėjas. Apelianto teigimu 13 tonų grūdų pirkimu už 6 500 Lt buvo pažeista minėta įstatymo nuostata. Šis apelianto argumentas laikytinas nepagrįstu.Kaip buvo nustatyta pirmosios instancijos teisme, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pašarinių miežių kainos Lietuvoje 2012-2014 metais svyravo nuo ~500 iki ~750 Lt už toną (I t., 54 l.). Ginčijamo sandorio metu nustatyta, kad atsakovas iš S. K. pirko 13 tonų grūdų už 6 500 Lt, t. y. 1 tonos kaina – 500 Lt. Taip pat byloje buvo nustatyta, kad S. B. įsigijo 1,4 tonas kvietrugių, kaina - 484 Lt už vieną toną. Kaip minėta, asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 7 punktas nurodo, kad asociacija negali pirkti prekių ir paslaugų už akivaizdžiai per didelę kainą, tačiau byloje surinkti duomenys patvirtina, kad 500 Lt už vieną toną grūdų įsigijimo kaina ne tik nebuvo neprotinga, tačiau kaip tik, atitiko rinkoje esančias kainas. Neprotinga, akivaizdžiai per didelė kaina nagrinėjamu atveju būtų neatitinkanti rinkoje vyraujančių kainų, o to apeliantas neįrodė ir jo argumentas dėl asociacijų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 7 punkto pažeidimo yra atmetamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu bylą nagrinėjęs teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad perkami grūdai atitiko tuo metu rinkoje buvusią grūdų kainą.
Dėl būrelio 6.2., 6.4. punktų vertinimo
Apeliaciniame skunde teigiama, kad 13 tonų įsigytų grūdų turi būti laikomi ilgalaikiu turtu ir atsakovas apskritai neurėjo teisės sudaryti tokio sandoriu, kadangi medžiotojų būrelio įstatų 6.2. punkte nustatyta, jog sprendimą dėl ilgalaikio turto įsigijimo už būrelio lėšas priima taryba. Sprendimą dėl trumpalaikio turto įsigijimo gali priimti medžiotojų būrelio pirmininkas. Kaip minėta, įstatų 6.4. punkte numatyta, kad būrelio turtą ir lėšas valdo ir naudoja medžiotojų būrelio pirmininkas pagal tarybos patvirtintas sąmatas arba nustatytas direktyvas. Ilgalaikiu turtu disponuoja tik taryba. Apeliantas teigia, kad atsakovo pirktas turtas turi visus ilgalaikio turto požymius, atsakovas netinkamai tvarkė turto apskaitą, bei apskritai neturėjo teisės sudaryti tokio turto pirkimo-pardavimo sutarties. Su tokiu argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Kaip buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo, bylos nagrinėjimo metu šalys negalėjo įvardinti, kas yra laikytina ilgalaikiu, o kas – trumpalaikiu turtu. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme apibrėžta, kad ilgalaikis materialusis turtas tai turtas, kuris naudingai eksploatuojamas ilgiau negu vienus metus ir kurio įsigijimo vertė ne mažesnė už Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatytą vertę. Šiame įstatyme numatyta, kad trumpalaikis materialusis turtas tai turtas, kuris naudingai eksploatuojamas ne ilgiau negu vienus metus arba kurio įsigijimo vertė yra mažesnė už Vyriausybės nustatytą ilgalaikio materialiojo turto vertę. Vyriausybės 2009-06-10 nutarimu Nr. 564 nustatyta viešojo sektoriaus subjektams minimali ilgalaikio materialiojo turto vertė – 500 Eur. Teismas vertino, kad atsakovo pirkti grūdai pateko į trumpalaikio materialiojo turto apibrėžimą. Apeliantas nurodo, kad teismas tokią išvadą padarė nepagrįstai ir teigia, kad pagal LR finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1K-372 patvirtintas vyriausybės pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo ir politinių kampanijų dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisykles grūdai turėjo būti vertinami kaip ilgalaikis materialusis turtas. Šių taisyklių 29 punkte numatyta, kad ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriamas turtas, kuris teikia ūkio subjektui ekonominės naudos ilgiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už ūkio subjekto nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę. Kaip teisingai nurodo atsakovas, nagrinėjamu atveju medžiotojų būrelyje nebuvo nustatyta pinigų suma, iki kurios diskrecijos teisę priimti sprendimą dėl sandorio sudarymo turėtų pirmininkas. Be to, būrelyje nebuvo priimta jokių direktyvų ar sąmatų, kaip tai numatyta būrelio įstatų 6.4. punkte. Apelianto argumentas, kad nesant tokių sąmatų ir direktyvų, būrelio pirmininkas neturėjo teisės vienasmeniškai priimti jokių sprendimų dėl lėšų naudojimo, bet privalėjo inicijuoti tokio klausimo svarstymą taryboje, kaip tai numatyta įstatų 4.15 punkte yra vertintinas kaip nepagrįstas ir formalus, be to, prieštaraujantis būrelyje susiklosčiusiai praktikai ir apsunkinantis būrelio veiklą. Esant tokiai situacijai, kuomet būrelio vadovas, kaip teigia apeliantas, norėdamas priimti sprendimus dėl bet kokio lėšų panaudojimo, turėtų inicijuoti tokio klausimo svarstymą taryboje, prieštarautų paties būrelio nuostatoms, tokiu atveju taptų visiškai nebeaktualus būrelio įstatų 6.2. punktas, kuriame nurodytą, kad sprendimą dėl trumpalaikio turto įsigijimo gali priimti medžiotojų būrelio pirmininkas, 4.15.5. punktas, kuriame nurodyta, kad būrelio pirmininkas atsako pats arba paskiria atsakingus asmenis už būrelio materialines vertybes bei racionalų jų panaudojimą. T. y., būrelio įstatais būrelio pirmininkui yra aiškiai suteikti įgaliojimai tvarkyti materialines būrelio vertybes, todėl apelianto argumentas, kad būrelio pirmininkas bet kokiu klausimu, susijusius su būrelio lėšų panaudojimu, turėtų kreiptis į tarybą, yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. B. įgytus grūdus vertino trumpalaikiu materialiuoju turtu ir pripažino, kad atsakovas, vienasmeniškai priimdamas sprendimą pirkti grūdus, įstatų ir savo pareigų nepažeidė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Apeliantas nurodo, kad atsakovas nepateikė tinkamo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nes nepateikė išlaidų paskaičiavimo ir pagrindimo, kaip to reikalauja CPK 98 straipsnis. Apeliantas nurodo, kad atsakovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai nesusieti su įstatymo reikalaujamomis rekomendacijomis (Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“), kurios numato maksimalius priteistinus advokato paslaugų įkainius už konkrečias advokato teikiamas paslaugas. Šis apelianto argumentas atmestinas.CPK 98 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakyme Nr. 1R-77 dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo numatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, kitas aplinkybes. Šio įsakymo II skyriuje taip pat numatyti rekomenduojami civilinėse bylose priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai. Iš atsakovo į bylą pateiktų sąskaitų pakankamai aiškiai matyti, kad atsakovo atstovas išrašė sąskaitas atsakovui už rengimąsi teismo posėdžiui ir atstovavimui teisme, susipažinimą su bylos medžiaga teismo raštinėje, apelianto pateiktų protokolų ir kitų dokumentų analizę, dokumentų rinkimą ir kliento konsultavimą, atsiliepimo į ieškinį rengimą, rengimąsi baigiamosioms kalboms ir kitas teisines paslaugas (II t., 143 – 156, 187 – 188 b. l.). Rekomendacijų 7 dalyje numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Vadovaujantis rekomendacijų 8.2. punktu matyti, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį maksimalus rekomenduojamas priteistinas užmokesčio dydis – 2127,00 Eur, vadovaujantis rekomendacijų 8.19. punktu - už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio advokatui dydis – 85,08 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovo į bylą pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai buvo pakankamai aiškūs ir išsamūs, prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą neviršijo rekomendacijose numatytų maksimalių bylinėjimosi išlaidų dydžio ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš apelianto atsakovui priteisė 2 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl procesinės bylos baigties
Teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, sprendžia, kad Šiaulių apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nustatė visas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo naštos paskirstymą ir įrodymų vertinimą (CPK 178 str., 185 str.), materialinės teisės normas, reglamentuojančias asociacijų veiklą, bei civilinę atsakomybę, todėl bylą išnagrinėjo iš esmės teisingai, skundžiamo teismo sprendimo išvados yra pagrįstos, šias išvadas patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai ir tuo pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ginčijamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistu, o apelianto Asociacijos Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą jį atstovavusiam advokatui sumokėjo 800 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis yra 1.3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsakovo prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą šio dydžio neviršija. Atsižvelgiant į tai, apeliacinį skundą atmetus, atsakovui iš apelianto priteistina 800 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto Asociacijos Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio (į. k. 193449912) atsakovui S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.