- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-20
- Bylos Nr.
- 1A-488-954/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12108-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis, Indrė Averkienė
- Kaltinamasis
- A. R.
- Advokatai
- Sonata Žukauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. dėl kaltinimų, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. R. išteisintas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kaltinant tuo, kad jis 2023 m. balandžio 5 d. apie 17.07 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0358, patikros sertifikato Nr. 1751570, 17.40 val. pirmo patikrinimo metu nustatytas 2,11 prom. neblaivumas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Apylinkės teismas išteisindamas nurodė, kad vertinant liudytojų parodymus atsižvelgtina ir į tai, kad vien šūkavimai, garsinio signalo naudojimas, netinkamos replikos kasininkės atžvilgiu nepakankami duomenys spręsti, jog asmuo yra neblaivus. Vertinant parodymus dėl sklindančio alkoholio kvapo, atsižvelgtina į tai, kad A. R. parduotuvėje buvo su draugu V. R., kuris teigė buvęs „pachmielingas“, nes buvo vartojęs alkoholio tiek iš vakaro, tiek ir tą pačią dieną, jam taip pat buvo nustatytas beveik 1 prom. neblaivumas, todėl neatmestina ir tai, kad alkoholio kvapas galėjo sklisti ne nuo A. R.. Tačiau net jeigu ir daryti prielaidą, jog alkoholio kvapas sklido nuo kaltinamojo, to nepakanka išvadai, kad alkoholio koncentracija transporto priemonės vairavimo metu buvo didesnė nei 1,51 prom., kas yra būtina sąlyga baudžiamajai atsakomybei kilti. Nors ekspertas J. V. paaiškino, kad moksliškai negalima paaiškinti, kad per 30 min. nuo alkoholio vartojimo pradžios prieš tai buvusio visiškai blaivaus asmens organizme galėtų susidaryti 2,11 prom. koncentracija, kas tarsi sudaro prielaidą manyti, jog asmuo galimai alkoholį buvo vartojęs ir anksčiau, tačiau net ir tokie eksperto paaiškinimai tiek patys savaime, tiek vertinant kartu su liudytojų parodymais dėl kvapo, nepakankami daryti išvadą, kad automobilio vairavimo metu A. R. iš tiesų buvo tokio apsvaigimo būsenoje, kai alkoholio koncentracija viršija 1,51 prom.
Šalies argumentai
3. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 10 d. nuosprendį dėl nepagrįsto ir neteisėto A. R. išteisinimo ir pripažinti jį kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo; skirti – 60 parų arešto bausmę. Taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi bei įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholį; vadovaujantis BK 68 straipsnio nuostatomis A. R. uždrausti naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemones 4 metų laikotarpiui; vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis automobilį „Toyota Corolla Verso“, kadangi nuosavybės teise priklauso A. R., konfiskuoti valstybės naudai.
3.1. Skunde nurodo, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 10 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje laikytinas priimtu pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnį, padarius faktinių įvykio aplinkybių neatitinkančias išvadas bei netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, nepagristai taikant in dubio pro reo principą.
3.2. Skundo autorius nurodo, kad asmenį teisinančiais įrodymais teismas laiko būtent paties kaltinamojo A. R. parodymus, jo draugo V. R. parodymus ir faktą, kad automobilyje rastas butelis degtinės buvo beveik tuščias. Kas šiuo atveju nesudaro pagrindo objektyvios asmenį teisinančioms sąlygoms, tiek A. R. liudijimas, tiek V. R. liudijimas vertinamas kaip nepagrįsta gynybinė versija, o nugerto butelio buvimas automobilyje iš vis neturi ryšio su faktu, kad asmuo jau vairavo girtas, tai gali tik pagrįsti tolimesnę girtėjimo dinamiką šioje situacijoje, bet ne būti objektyviai siejamas su momentiniu girtėjimu.
3.3. Autorius pastebi, kad sąmoningų piliečių, kurie norėdami užkirsti kelią gresiančiai nelaimei – M. S. ir R. S. parodymai, jog jiems kaltinamojo elgesys pasirodė kaip neblaivaus asmens dėl to, kad jis elgėsi aikštelėje iššaukiančiai - naudojo garso signalą, garsiai rėkavo, šūkavo, nederamai kalbėjo su kasininke, nepasirodė reikšmingi, kaltinimą patvirtinantys. Kasininkei E. L. kaltinamojo elgesys dėl jos atžvilgiu pasakytų komentarų irgi pasirodė neadekvatus, kaip neblaivaus asmens, liudytojai S. nurodė užuodę sklindantį nuo kaltinamojo alkoholio kvapą, kai šis stovėjo kasoje, tokie parodymai nepasirodė reikšmingi kaltei pagrįsti, nors mano, kad šis liudijimas turėjo būti dalis kompleksinio įrodymų vertinimo, apjungiančio įrodymų visumą, paaiškinantys, kad asmuo į prekybos centrą atėjo jau būdamas neblaivus ir paneigia jo versiją, kad alkoholį vartojo tik automobilyje šiam stovint aikštelėje.
3.4. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas ekspertas J. V. paaiškino, jog dėl girtėjimo aplinkybių matyti, kad bandant teoriškai nagrinėti alkoholio įsisavinimo, poveikio ir išsiskyrimo niuansus žmogaus organizme praktinės reikšmės neturi nei individo amžius, nei ūgis. Daug reikšmingesnis duomuo būtų buvęs antro alkoholio kiekio matavimo reikšmė. Nenurodytas ir alkoholio suvartojimo būdas (atskirai ar maišant, jei atskirai, tai nuo kokio gėrimo pradėjo), nutylėtas ir gėrimo motyvas (kodėl tokia skuba). Teoriniu paskaičiavimu nustatytasis galimo girtumo lygio reikšmių intervalas būtų platus ir miglotas, nes priklausomybių turinčių žmonių organizmo „elgsenos“ yra labai individualios ir priklauso nuo daugelio organų funkcinių parametrų. Remiantis literatūra ir patirtimi, ekspertas mano, kad tikimybė labai maža, praktiškai nulinė, kad 2,11 promilės girtumas nustatytas 17.40 val. būtų pateisintas vien tik nurodyto alkoholio kiekio suvartojimu nurodytuoju laiku. Tiksliai ir be jokių išlygų versiją patikrintų parodymus atkartojantis eksperimentas.
3.5. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, tačiau akivaizdžiai pažeidė įrodymų sąsajumo aspektą, nepagrįstai rėmėsi tik painiais kaltinamojo parodymais, atsiejant juos be tarpusavio ryšio su kaltinančiais įrodymais ir priėmė išvadą išteisinamąjį nuosprendį be kaltinamuosius įrodymus atmetimo motyvų, o išvadą dėl išteisinimo padarė iš prieštaringų bylos medžiagai subjektyvių prielaidų.
Šalies argumentai
3.6. Apeliantas pažymi, kad asmuo viso proceso metu neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Parodė, kad automobilį vairavo būdamas visiškai blaivus, išgėrė automobilyje du puodelius degtinės 250 g ir neva jį gėrė kartu su V. R. ir dar išgėrė alaus, po to pirmojo patikrinimo dėl girtumo vėl išgėrė, todėl pagal šį pasakojimą 3,44 promilių girtumas turėjo susidaryti per laiko tarpą nuo 17.07 val. iki 17.59 val. (pastaba - 17.07 val. fiksuojamas jo judėjimas aikštelėje, taigi alkoholį hipotetiškai turėjo pradėti vartoti dar vėliau, kai jau kartu su V. R. sėdėjo automobilyje). Taigi laiko tarpas koncentracijos atsiradimui dar labiau sutrumpėja. Alkotesteriu „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0358“, patikros sertifikato Nr. 1751570, 17.40 val. pirmo patikrinimo metu nustatytas 2,11 prom. neblaivumas. 17.59 val. antro patikrinimo metu nustatytas 3,44 promilių neblaivumas, taigi logikos dėsniais paneigiama galimybė dėl žaibiškos alkoholio rezorbacijos, tokios net ir hipotetinė prielaida atmesta ir paaiškinta eksperto J. V., kurio paaiškinimais ir liudijimu nėra pagrindo abejoti, su tuo sutiko ir teismas.
3.7. Skunde nurodo, kad objektyvioji nusikaltimo pusė yra nustatyta ir tai patvirtinta objektyviais bylos duomenimis, o būtent: 2023 m. balandžio 5 d. tarnybiniu pranešimu, 2023 m. balandžio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, 2023 m. balandžio 6 d. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių, 2023 m. balandžio 6 d. UAB „K“ ataskaita, 2023 m. balandžio 26 d. „Body Cam“ protokolu, kuriuo apžiūrėti vaizdo ir garso įrašai, tarnybinio automobilio vaizdo įrašai, vaizdo įrašai iš parduotuvės „I“, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo įvažų vaizdo įrašai, 2023 m. balandžio 5 d. Neblaivumo nustatymo aktu. Taip pat liudytojo A. L., liudytojos E. L., liudytojos M. (J.) S., liudytojo R. S., eksperto J. V. parodymais ir paaiškinimais teisminio nagrinėjimo metu. Šiais objektyviais bylos duomenimis paneigiama teismo išvada ir vienintelis išteisinimo motyvas, kad nenustatytas neblaivumas siekiantis 1,51 promilę.
3.8. Apeliantas teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, tiek ištirtų įrodymų teisme, kurių maksimali dauguma asmens kaltumą pagrindžiantys įrodymai, yra matyti, kad A. R. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, analogišką nusikaltimą jau buvo padaręs praeityje, taigi šios rūšies nusikalstamų veikų darymas nėra atsitiktinis, tai susiformavęs jo elgesio būdas, kuris neturėtų būti ignoruojamas teismo.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais ir pagrindais bei A. R. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Išteisintasis ir jo gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.
6. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, pripažįstant išteisintąjį A. R. kaltu dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo bei paskirti jam bausmę. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, dėl ko netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir A. R. išteisino, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taigi apeliacinės instancijos teismui yra suteiktos plačiausios bylos peržiūrėjimo apeliacine tvarka ribos (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
7. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų, jame padarytos išvados pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad teisėjai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šių taisyklių privalo laikytis tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-671/2010, 2K-500/2010, 2K-202/2006 ir kt.).
8. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos trys alternatyvios veikos, kurių kiekviena sudaro savarankišką pagrindą taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal šį straipsnį: 1) vairavimas transporto priemonės, esant neblaiviam (1,51 ir daugiau promilių neblaivumas); 2) vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojimas alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
9. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad išteisintasis A. R. kaltinime nurodytą dieną sidabrinės spalvos lengvuoju automobiliu „Toyota Corolla Verso“ 16.56 val. atvyko į parduotuvės „I automobilių aikštelę, parduotuvėje su draugu V. R. nusipirko degtinės ir alaus, po to 17.07 val. tuo pačiu automobiliu A. R. nuvažiavo į gretimą aikštelę, esančią prie picerijos „P“. Policijos pareigūnams 17.19 val. atvykus nurodytu adresu, minėtas automobilis stovėjo už picerijos, užvestas nebuvo, vairuotojo vietoje sėdėjo A. R., V. R. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, iš automobilio sklido stiprus alkoholio kvapas. Pirmo patikrinimo metu 17.40 val. A. R. nustatytas 2,11 prom. neblaivumas, antru patikrinimu 17.59 val. – 3,44 prom. neblaivumas. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas konstatavo nesant įrodyta, kad alkoholio koncentracija transporto priemonės vairavimo metu buvo didesnė nei 1,51 promilės, kas yra būtina sąlyga baudžiamajai atsakomybei kilti. Vis tik prokuroras įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi išimtinai A. R. ir kartu su juo buvusio V. R. parodymais ir atmetė objektyviąją nusikaltimo pusę pagrindžiančius bylos duomenis – 2023 m. balandžio 5 d. tarnybinį pranešimą ir įvykio vietos apžiūros protokolą, 2023 m. balandžio 6 d. tarnybinį pranešimą, 2023 m. balandžio 6 d. UAB „K“ ataskaita, 2023 m. balandžio 26 d. „Body Cam“ protokolą, 2023 m. balandžio 5 d. Neblaivumo nustatymo aktą, taip pat liudytojų A. L., E. L., M. (J.) S. ir R. S., eksperto J. V. parodymus ir paaiškinimus teisminio nagrinėjimo metu. Tačiau tokia prokuroro pozicija nėra pagrįsta. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas vertino visus byloje surinktus įrodymus – tiek liudytojų parodymus, tiek rašytinę bylos medžiagą ir savo sprendimą pagrindė objektyviu įrodymų visumos vertinimu, savo sprendimą tinkamai pagrįsdamas.
10. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apie galimai ketinantį vairuoti galimai neblaivų asmenį Bendrajam pagalbos centrui pranešusi M. (J.) S. apklausiama teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad su vyru automobiliu atvykus į parduotuvę „I, atkreipė dėmesį į A. R., nes jis signalizavo, išlipęs šūkavo. Parduotuvėje šis asmuo kasoje labai negražiai kalbėjo su kasininke, nuo jo jautėsi alkoholio tvaikas. Parduotuvėje jis buvo su savo draugu, kuris buvo tylesnis. Prie kasos A. R. stovėjo arčiau, todėl mano, jog alkoholio kvapas sklido nuo jo. Atrodo, kad A. R. draugas pirko degtinę. Apsipirkus ir įsėdus į automobilį matė, kaip A. R. sėdo į automobilį ir nuvažiavo iš parduotuvės aikštelės į gretimą aikštelę prie picerijos. Jo draugas atėjo pėsčiomis ir įsėdo į automobilį. Manydami, kad asmuo vairuoja neblaivus, pranešė policijai. Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytoju R. S. parodė, kad asmuo žodžiais kabinėjosi prie pardavėjos, kaip išgėręs žmogus. Kasoje nuo jo užsiuodė kvapas, A. R. stovėjo daugmaž per žmogų nuo jo, per metrą gal, o šio draugas – per pusę metro. A. R. kasininkei kalbėjo apie kortelę, jo draugas tuo metu tylėjo. Dedant prekes asmenys priėjo arčiau, galimai nuo jų abiejų bendrai sklido alkoholio kvapas.
11. Liudytoju apklaustas vyresnysis tyrėjas A. L. teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) prie picerijos stovi automobilis, kurio vairuotojas yra neblaivus. Atvykus užfiksuota, kad vairuotojo pusėje sėdi A. R., kitoje sėdynėje – kitas vyras. Automobilio salone buvo pradarytas degtinės butelis, kurį vyrai galimai vartojo. Pranešėja sakė, jog matė, kad vyriškis vairavo automobilį, kasos darbuotoja nurodė, jog vyrai pirko alkoholį. Vairuotojas aiškino, kad nevažiavo, atvyko blaivus ir po to vartojo alkoholį.
12. Liudytoja E. L., apklausta teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme, parodė, kad asmuo pirko alkoholį, buvo su draugu, žodžiu kabinėjosi prie jos ir prie pirkėjų. Ji tuo metu parduotuvėje dirbo kasininke. Asmuo bandė kabinėtis, įžeidinėti. Šį asmenį (A. R.) yra kelis kartus mačiusi parduotuvėje, tuo metu jis pasirodė neadekvatus, nes kabinėjosi, įžeidinėjo svetimą žmogų, todėl manė, kad jis galėjo būti neblaivus. Dėl sklindančio alkoholio kvapo nurodė, kad tarp pirkėjo ir kasininko yra apsauginė sienelė.
13. Tuo tarpu viso proceso metu išteisintasis A. R. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2023 m. balandžio 5 d. namo grįžo prieš 17 val., kieme nerado vietos mašinai, nuvažiavo į parduotuvės „I“ aikštelę, kur sutiko draugą V.. Sutarę išgerti nuėjo į ,,I“, nusipirko butelį degtinės, alaus. Išėjus iš parduotuvės pamatė, kad nemokamoje aikštelėje atsilaisvino vieta, todėl joje pasistatė automobilį. Draugas tuo metu užėjo į kioską, tuomet grįžo į jo automobilį, kuriame abu vartojo ką tik nusipirktą degtinę, jis taip pat gėrė ir šešių laipsnių stiprumo alaus. Vienas išgėrė daugiau kaip pusę butelio degtinės. Maždaug po 20 minučių nuo automobilio pervarymo atvyko policijos pareigūnai. Per tą laikotarpį jis buvo išgėręs litrą alaus ir du puodelius po 250 g degtinės. Po pirmojo neblaivumo patikrinimo jis susinervino ir prieš antrą pūtimą išgėrė dar alkoholio. Su pareigūnais nesiginčijo, vartojo alkoholį mašinoje, nes nenorėjo to daryti gatvėje. Tuo metu automobilis nebuvo užvestas, jie planavo išgerti, palikti mašiną ir eiti namo, neblaivus nevairavo ir neketino vairuoti. Šiuos A. R. parodymus esminėse aplinkybėse pavirtino liudytoju apklaustas V. R., parodydamas, kad juodu susitiko, ėjo į parduotuvę, nusipirko butelį, dar kažką ir išėjo iš parduotuvės. Jis nuėjo iki kiosko cigarečių ir tada į mašiną, kad negertų viešoje vietoje. Truputį išgėrus atvyko policija, bet niekur nevažiavo, mašinoje paprasčiausiai buvo. Parduotuvėje A. buvo susitikęs pažįstamų, su jais pakalbėjo, su kasininkėmis irgi. Su viena kasininke normaliai kalbėjo, pajuokavo, ir pats kalbėjo, jokio konflikto nebuvo. Susitikęs su A. R. buvo normaliai pagiringas.
14. Taigi kaip galima matyti iš aptartų liudytojų parodymų, liudytojų subjektyvų vertinimą, kad A. R. atvažiavo į prekybos centro aikštelę būdamas neblaivus, nulėmė garsinio automobilio signalo panaudojimas, garsus bendravimas išlipus, nepagarbus bendravimas su kasininke bei nuo jo ar abiejų su V. R. sklindantis alkoholio kvapas. Jokių kitų objektyvių įrodymų patvirtinančių, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje A. R. vairavo būdamas neblaivus, byloje nėra.
15. Atkreiptinas dėmesys, kad pripažįstant asmenį kaltu padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nepakanka įtarimo, jog asmuo gali būti neblaivus dėl galimai nuo jo sklindančio alkoholio kvapo, nepagarbaus bendravimo su aplinkiniais ir pan. Tikslus asmens girtumo laipsnis – 1,5 ar daugiau promilių, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė, turi būti nustatomas vairavimo metu ar tuoj po jo. Tuo tarpu iš 2023 m. balandžio 5 d. Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. R. neblaivumas pirmą kartą buvo patikrintas 17.40 val. Taigi tik po daugiau nei pusvalandžio patikrintas ir užfiksuotas asmens neblaivumas, net šią aplinkybę vertinant aukščiau aptartų galimo neblaivumo išorinių požymių kontekste, niekaip nepagrindžia fakto, kad asmuo vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus ir apie 17.07 val., tuo labiau, kad neblaivumas siekė 1,51 promilę.
16. Apeliaciniame skunde prokuroras, įrodinėdamas kaltinimo A. R. pagrįstumą, taip pat remiasi eksperto J. V. paaiškinimais, jog tokio alkoholio kiekio įsisavinimas per burną per nurodytą laiką yra moksliškai nepaaiškinamas, dėl ko yra pagrindas manyti, kad alkoholio buvo vartota gerokai anksčiau tą dieną. Tačiau teisėjų kolegija pritaria skundžiamo nuosprendžio argumentui, jog jau aptartų aplinkybių kontekste eksperto paaiškinimai vis tik nėra pagrindas konstatuoti, kad A. R. automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai alkoholio koncentracija viršija 1,51 promilę, kadangi iš karto po vairavimo asmens neblaivumas patikrintas nebuvo. Kaip konstatuota ir skundžiamame nuosprendyje, objektyviai nustatyti kokio neblaivumo būsenoje A. R. buvo, jei buvo, apie 17 val., galimybių nėra.
17. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-544-2005, 2K-251/2008, 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).
18. Kaip jau minėta, šioje byloje nėra A. R. kaltę dėl vairavimo būnant neblaiviam, esant 1,51 ir daugiau promilių neblaivumui, kaltę patvirtinančių neginčytinų įrodymų. Liudytojų subjektyvi nuomonė dėl asmens elgesio negali būti pagrindinis neginčytinas įrodymų šaltinis, kuriuo vadovaujantis yra įrodinėjama asmens kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Aplinkybės, kad A. R. lengvuoju automobiliu atvažiavęs į parduotuvės „I“ automobilių aikštelę panaudojo garsinį automobilio signalą ir po to garsiai šūkavo, tuo atkreipdamas į save aplinkinių dėmesį, kad jis su parduotuvės kasininke bendravo nederamai, kad galimai nuo jo sklido alkoholio kvapas, nesudaro pagrindo neabejotinai konstatuoti, jog laikotarpiu nuo 16.56 val. iki 17.07 val., iki pastatant automobilį prie picerijos, A. R. automobilį vairavo būdamas neblaivus, esant 1,51 ir daugiau promilių neblaivumui.
19. Atsižvelgiant į aptartą visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkta neginčijamų įrodymų, kad A. R. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Todėl prokuroro apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu A. R. 2023 m. balandžio 12 d. tyrėjos nutarimu buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 178-181), dėl kurios skundžiamame nuosprendyje liko nepasisakyta. Kadangi šia nutartimi prokuroro skundas atmetamas ir A. R. atžvilgiu paliekamas galioti išteisinamasis nuosprendis, paskirta kardomoji priemonė panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
21. 2024 m. spalio 1 d. Kauno apygardos teisme gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl 45,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. R. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.
22. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas A. M. atvyko į teisiamąjį posėdį, tačiau nuo tolimesnio dalyvavimo jame buvo atleistas, kadangi A. R. buvo sudaręs susitarimą su advokate Sonata Žukauskiene. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu A. R. buvo išteisintas, apeliacinį skundą dėl nuosprendžio pateikė tik prokuroras. Skundas šia nutartimi atmetamas, skundžiamą išteisinamąjį nuosprendį paliekant nepakeistą, todėl prašoma priteisti iš A. R. išlaidų suma už antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme nepriteistina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Dziegoraičio apeliacinį skundą atmesti.
Panaikinti A. R. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą.
Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš A. R. nepriteisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.