Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

K. B. 2018 m. rugsėjo 6 d., apie 3.43 val., Kaune, šalia (duomenys neskelbtini) namo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį ,,Lexus GS 450 H“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatyta daugiau kaip 1,50 promilės etilo alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija 2,44 promilės etilo alkoholio).

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Iš juridinio asmens duomenų 2018 m. rugsėjo 13 d., išrašo matyti, kad uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra K. B. (1 t., b. l. 44).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojio skyriaus prokurorės 2018 m. rugsėjo 13 d., nutarimu nuo 2018 m. rugsėjo 13 d., iki 2019 m. vasario 13 d., paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į Akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turtą – automobilį „Lexus GS450H“ valst., Nr. (duomenys neskelbtini) jo valdytojui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui K. B., nustatant disponavimo teisės apribojimą (teisę pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą – teisę turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti) (1 t., b. l. 49–50), kuris Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 15 d., nutartimi panaikintas (2 t., b. l.1–3).

Iš 2018 m. rugsėjo 6 d., savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus būrio vyr. patrulis A. V. pateikė Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. B. vardu (1 t., b. l. 62).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2018 m. rugsėjo 7 d., specialisto išvados Nr. T-A 8988/2018(01), matyti, kad K. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,44 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 69).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, darytina išvada, kad kaltinimas K. B. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo vartojo alkoholį, taigi suprato savo veiksmų pavojingumą, o tai patvirtinta aukščiau šiame nuosprendyje aptartais byloje surinktais įrodymais, specialisto išvada dėl mažiausios 2,44 promilių alkoholio kiekio koncentracijos jo kraujyje (b. l. 69) bei liudytojo A. V. parodymais, kitais rašytiniais įrodymais. Byloje nustatyta, o ir pats kaltinamasis pripažino, kad automobiliu gatve Kauno miesto centre nuvažiavo apie 200 metrų. Tokiais savo veiksmais, kaltinamasis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui ir šie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

IV. Teismo išvados dėl K. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės,

BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamojo K. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas advokatas M. Barkauskas laiduotojo R. B. vardu pateikė prašymą, atleisti K. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kurį pats R. B. byloje dėl to apklaustas liudytoju, palaikė.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Prokurorė neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir prašė taikyti 100 MGL dydžio užstatą, bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 6 punktu, konfiskuoti automobilio „Lexus GS 450H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 24 190 eurų.

Kaltinamojo gynėjas palaikė prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir siūlė taikyti mažesnio dydžio nei to prašė prokurorė užstatą, ir kuo trumpesniam laikui taikyti uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatyti įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą ir neskirti turto konfiskavimo.

Laiduotojas R. B., sutinka laiduoti už kaltinamąjį K. B., nurodė, kad yra vertas teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteistas, nors ir baustas administracine tvarka, nedirbantis, yra kaltinamojo tėvas, su kuriuo artimai bendrauja, gerai sutaria, po įvykio su kaltinamuoju kalbėjosi, jis labai gailisi dėl savo poelgio, supranta poelgio netinkamumą, pažadėjo daugiau tokių klaidų nedaryti. Tikina galintis realiai daryti teigiamą įtaką savo sūnui, kuris jo visada klauso.

Pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad R. B. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris byloje gali būti laiduotoju, ir turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui. R. B. nes jis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nors šiuo metu nedirba, tačiau yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi dirba kaltininkas K. B. savininkas, charakterizuojamas teigiamai, nuo 2001 metų iki 2017 metų R. B. vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ grupei, kaip nurodoma charakteristikoje, vadovavimo laikotarpiu buvo ir tebėra pavyzdys ne tik pavaldiems darbuotojams, bet ir visai „(duomenys neskelbtini)“ leidinių grupei, kaip atsakingas, inovatyvus bei empatiškas žmogus, jis sėkmingai vedė į priekį „(duomenys neskelbtini)“ leidinių grupės įmones taip pasitarnaudamas ne tik minėtos grupės, bet ir visuomenės labui, yra puikiai vertinamas už pasiektus rezultatus, etišką elgesį bei sukurtą darbinę atmosferą. Be to, teismo posėdžio metu R. B. sudarė solidaus, atsakingo ir galinčio realiai daryti teigiamą įtaką savo sūnui K. B., asmens įvaizdį, yra kaltinamojo tėvas, turi ir daugiau pilnamečių vaikų, abu dažnai bendrauja, palaiko artimus santykius tiek šeimoje tiek versle. Nėra pagrindo netikėti šiais argumentais, todėl manytina, kad pagal savo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir šeimos ryšį, turi objektyvią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui ir vertas teismo pasitikėjimo bei atitinka visus laiduotojui keliamus reikalavimus.

Dėl galimybės ir poreikio kaltinamajam K. B. ateityje susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo ir papildomai reikalingos jo tolesnio elgesio korekcijos, autoritetą turinčio asmens priežiūroje, teigiamos įtakos jam darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų, pažymėtina, kad kaltinamasis yra gana jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini), nevedęs ir neturi nepilnamečių vaikų, kuriais turėtų pareigą rūpintis, tačiau dirba privačios įmonės direktoriaus pareigose, gyvena savarankiškai, supranta savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, nurodo, jog siūlomas laiduotojas, jo tėvas R. B. visuomet buvo ir yra jam autoritetas. Taigi, viena vertus, pagrįstai manytina, kad dėl gana jauno amžiaus, savo šeimos neturėjimo ir tampraus ryšio šeimoje tarp tėvo ir sūnaus, R. B. teigiamų savybių, pasiūlytas laiduotojas turės realią galimybę paveikti kaltininką, kad jis daugiau nebenusikalstų, kita vertus, dėl užimamų pakankamai atsakingų pareigų, gyvenimo savarankiškai, savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo suvokimo ir jos neigiamo vertinimo, K. B. yra tas asmuo, kuris suvokia laidavimo instituto svarbą gali teigiamai priimti laiduotojo pastangas jį įtakoti dėl elgesio korekcijos ir tokį savo elgesį koreguoti bei daugiau nebenusikalsti. K. B. nusikalto pirmą kartą, savo kaltę byloje pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, jo veiksmais jokia reali turtinė žala niekam nebuvo padaryta, automobiliu nedideliu greičiu, naktį nuvažiavo trumpą, vos apie 200 metrų atstumą, kol buvo sulaikytas, gailisi, ir dėl aukščiau išvardintų bei aptartų aplinkybių yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taigi, atitinka sąlygas, keliamas asmeniui, kuris gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta bei nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamasis K. B. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, turtinė žala nepadaryta, jis anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra neteistas (1 t., b. l. 88–89), nėra įrašytas psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėse (1 t., b. l. 99, 101), o laiduotojas R. B. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, perduodant jį pagal laidavimą R. B. atsakomybei. Šiuo atveju nustatytinas minimalus 1 (vienerių) metų laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis), kuris manytina yra pakankamas ir adekvatus baudžiamojo įstatymo nustatytiems tikslams pasiekti, taip pat taikytinas 1000 (vieno tūkstančio) eurų užstatas, kurį laiduotojas R. B. sutinka sumokėti. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir K. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme, tačiau atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinė nutartis 2K-50-788/2018). Pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, o pagal šio straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė K. B., buvo įvykdytas vairuojant AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Lexus GS 450H“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio teisėtas valdytojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o šios įmonės direktorius yra kaltinamasis K. B.. Nors K. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo automobiliu naudojasi darbo reikalais, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad jis šiuo automobiliu gali laisvai disponuoti ir ne tik darbo reikalais, ką visiškai patvirtina ir jo nusikalstamas elgesys įvykio metu. Kaltinamasis, žinodamas, kad transporto priemonė „Lexus GS 450H“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra ne jo asmeninis turtas, bet priklauso juridiniam asmeniui – AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri 2017 m. spalio 3 d., lizingo paslaugų teikimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), perduota juridiniam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 112–115), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo būklės, šį turtą paėmė savo reikmėms ir panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 281 straipsnio 7 dalyje, padaryti, transporto priemonės savininkui nežinant, ne gana to, kartu su juo šiuo automobiliu vyko ir dar vienas asmuo – A. B., už kurio sveikatą ir gyvybę esant tokioms sąlygoms K. B. tuo momentu prisiėmė pilną atsakomybę, ir tai jau nėra aplinkybė, kuri vertintina jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą kontekste, o yra vienas iš motyvų teismui sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo. Be to, šioje dalyje svarbu įvertinti, kad kaip jau ir buvo minėta, transporto priemonė „Lexus GS 450H“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) netapo nusikaltimo padarymo priemone atsitiktinai, o ja turėjo faktiškai nevaržomą teisę naudotis pats K. B., taigi, šio turto palikimas jo dispozicijoje prieštarautų teisingumo principui, todėl spręstinas klausimas dėl jo vertės konfiskavimo, kas manytina būtų viena iš priemonių, galėsiančių esmingai apriboti jo galimybes toliau naudotis šiuo turtu ir turės teigiamos įtakos jo elgesiui tiek laidavimo laikotarpiu, tiek ir jam pasibaigus, taip garantuojant teismo pasitikėjimą, kad jis daugiau nebenusikals, kita vertus, sprendimas dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo šioje dalyje grindžiamas ir byloje esančiu Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio akivaizdu, kad K. B. toli gražu nėra pavyzdingas vairuotojas, kadangi nuo 2014 metų administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas net penkiolika kartų (1 t. b. l. 90–97), taigi šiuo atveju šios baudžiamojo poveikio priemonės, kaip atitinkamo dydžio piniginės sankcijos, taikymas grindžiamas dar ir prevenciniu pobūdžiu, t. y. būtinybe ateityje užkirsti kelią panašaus pobūdžio K. B. elgesiui, taigi, siekiant garantuoti laidavimo sėkmę ir užtikrinti, jog naujų nusikalstamų veikų darymas kaltinamajam taptų finansiškai nenaudingas ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas pasiektų jai keliamus tikslus, o būtent, padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, iš nuteistojo turi būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Teismo vertinimu, šioje situacijoje visuomenės ir K. B. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš pastarojo nebūtų išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti piniginė suma, nes šį jau atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės taip būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo, kuris jau buvo aptartas konkrečiais motyvais šiame nuosprendyje.

Kaip matyti iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ rašto (1 t., b. l. 39), automobilio „Lexus GS 450h Comfort“, 2013 m. laidos, rinkos kaina yra 24 190 eurų. Viešai skelbtinoje informacijoje apie šią sistemą nurodoma, jog joje „vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu“ (http://www.emprekis.lt/about.php). Taigi, pagal šios sistemos duomenis pateikta vidutinė analogiško automobilio kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas K. B. vairuotas automobilis „Lexus GS 450H“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios 2017 m. spalio 3 d. pirkimo – pardavimo sutarties matyti, jog transporto priemonės kaina jo įsigijimo dieną buvo dar didesnė, t. y. 35 000 eurų (1 t. b. l. 112–117), tokią šio automobilio vertę savo prašyme dėl laidavimo nurodė ir R. B. (1 t. b. l. 147–150), todėl nėra pagrindo vertinti, jog VšĮ „Emprekis“ nurodyta galima 24 190 eurų vertė yra pagrįsta ir atitinka rinkos vertę. Bet kuriuo atveju taikydamas BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir tuo pagrindu spręsdamas klausimą dėl iš kaltininko išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos teismas privalo paisyti proporcingumo principo, t. y. šiame kontekste atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo finansines galimybes, įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir jos pasekmes garantuojant jog kaltininkui taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę nebūtų užkraunama jai neproporcingą ir pernelyg didelė, neadekvati padarytam nusikaltimui, finansinė našta. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Taigi šiuo konkrečiu atveju spręsdamas klausimą dėl proporcingos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iš kaltininko nustatymo teismas bendrame kontekste vertina tris pagrindinius kriterijus, aptariamojo turto realią rinkos vertę, kuri pagal nustatytas aplinkybes yra ne mažesnė nei 24 190,00 eurų ir ne didesnė nei 35 000,00 eurų, kaltinamojo gaunamas ir teismui nurodytas jo mėnesines pajamas, kurios yra apie 1 100,00 eurų, bei nustatomą laidavimo laikotarpį, kuris yra 1 (vieneri) metai. Taigi, bendrame kontekste įvertinus visų aukščiau nurodytų šio klausimo sprendimui reikšmingų kriterijų santykinę įtaką, darytina išvada, kad proporcinga ir adekvati konfiskuotino turto dalies vertę atitinkanti pinigų suma yra 6 000,00 (šeši tūkstančiai) eurų, o jai sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nustatomas 12 )dvylikos) mėnesių terminas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir yra toks pats, koks nustatomas laidavimo terminas.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio antroje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausime. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, siekdamas užkardyti panašaus elgesio pasireiškimą ateityje, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su kelių eismo taisyklių pažeidimu, į tai, jog iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, kad K. B. yra linkęs sistemingai pažeisti kelių eismo taisykles, kadangi nuo 2014 metų administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas net penkiolika kartų (1 t. b. l. 90–97), ir tai šiame kontekste yra itin neigiamai jį charakterizuojanti aplinkybė, šią išvadą patvirtina ir tai, kad kaip matyti iš Kauno apskrities VPK KP NVRS 2018 m. rugsėjo 6 d., tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių patikslinimo, nusprendus K. B. paleisti iš policijos įstaigos, pastarasis atsisakė pasiimti automobilio „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu išimtus ir apžiūros protokole užfiksuotus daiktus, juos pradėjo mėtyti bei atsisakė pasirašyti pakvitavimo lape, taip pat atsisakė paimti daiktus, kurie buvo išimti jį uždarant į laikino sulaikymo patalpas, asmens apžiūros metu, ir iš įstaigos išleistas daiktų nepasiėmęs (1 t., b. l. 59–61), taip pat teismas atsižvelgia į nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad K. B. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), nustatant 2 (dviejų) metų terminą, skaičiuojant jį nuo šio dokumento paėmimo dienos, tai yra nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. Šiame kontekste pažymėtina, kad prokurorės prašymas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nustatyti trumpesnį, tai yra 1 (vienerių) metų 6 (mėnesių) laikotarpiui, negali būti tenkinamas, kadangi kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, taip siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Tokiu būdu baudžiamojo poveikio priemonės negali būti švelnesnės ar tapačios mažesnio pavojingumo administracinių nusižengimų kodekse aprašytų panašaus pobūdžio veikų pasekmėms. Pagal ANK 417 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę neblaivus (kai nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), ir pagal to paties straipsnio 9 dalį už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių, taigi, nors pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų, tačiau įvertinus byloje nustatytas individualias aplinkybes susijusias su K. B. asmenybe, šio nusikaltimo pobūdį, darytina išvada, kad uždraudimo naudotis specialia teise terminas dėl šio nusikaltimo negali būti trumpesnis ar tapatus, tam, kuris nustatomas už mažesnio pavojingumo administracinį nusižengimą ir pagrįstai nustatytinas 2 (dviejų) metų laikotarpiui, kuris taip pat nėra ir maksimalus.

Nors laiduotojas R. B. savo prašyme neprieštaravo baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą skyrimui, tačiau tuo pačiu prašė netaikyti kitos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Šiuo atveju teismas nusprendė išieškoti proporcingą konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą iš kaltinamojo todėl skiriant dar vieną su kaltinamojo finansiniu įsipareigojimu susijusią baudžiamojo poveikio priemonę būtų pažeistas baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumo, jų realaus įvykdymo, taigi, ir galimybės taisomai veikti nuteistąjį principas (BK 67 straipsnio 6 dalis), todėl Lietuvos Respublikos BK 71 straipsnyje aprašyta įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą neskirtina.

Kaltinamajam K. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (1 t., b. l. 81–83) – paliktinos iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikintinos, tačiau VĮ „Regitra“ perduotinas K. B. vairuotojo pažymėjimas, pranešant šiai įstaigai apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones K. B. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 15 d., nutartimi panaikintas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2018 m. rugsėjo 13 d., nutarimas, kuriuo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas nuo 2018 m. rugsėjo 13 d., iki 2019 m. vasario 13 d., Akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ valdytojui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui K. B., turtui, į automobilį „Lexus GS 450H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatant disponavimo teisės apribojimą (2 t., b. l. 1–3), todėl automobilis „Lexus GS 450H“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintinas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotajam atstovui, kartu grąžinant ir automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 141).

Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo R. B. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams su 1000 (vieno tūkstančio) eurų užstatu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Įpareigoti laiduotoją R. B. per 10 (dešimt) darbo dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT95 7300 0100 0222 9831 AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokėti 1000 (vieno tūkstančio) eurų dydžio užstatą, mokėjimo paskirtyje nurodant byloje dalyvaujančius asmenis, už ką yra mokama, ir baudžiamosios bylos Nr. 1-3577-1049/2018.

Išaiškinti K. B., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš K. B. išieškoti konfiskuotino turto – AB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio turto, kurio teisėtas valdytojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), automobilio „Lexus GS450H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini), dalį vertės atitinkančią pinigų sumą, tai yra 6 000,00 (šešis tūkstančius) eurų.

K. B. išaiškinti, kad dalį konfiskuotino turto vertės atitinkanti pinigų suma (6 000,00 eurų) turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti K. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo šio dokumento paėmimo dienos, tai yra nuo 2018 m. rugsėjo 6 d.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, VĮ „Regitra“ perduoti K. B. vairuotojo pažymėjimą, pranešant šiai įstaigai apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones K. B. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Lexus GS450H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini), gražinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kartu grąžinant ir automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.