- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-26
- Bylos Nr.
- 1A-227-319/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43046-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
- Advokatai
- Mindaugas Barkauskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Danguolės Šiugždinytės ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą K. B., jo gynėjui advokatui Mindaugui Barkauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą K. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo R. B. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams su 1 000 (vieno tūkstančio) eurų užstatu ir baudžiamoji byla nutraukta.
Laiduotojas R. B. įpareigotas per 10 darbo dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokėti 1 000 eurų dydžio užstatą.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš K. B. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – AB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio turto, kurio teisėtas valdytojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), automobilio „Lexus GS450H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini), dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 6 000 eurų.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, K. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, terminą skaičiuojant nuo šio dokumento paėmimo dienos – 2018 m. rugsėjo 6 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. K. B., vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 6 d., apie 3.43 val., (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) namo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį ,,Lexus GS 450 H“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatyta daugiau kaip 1,50 promilės etilo alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija 2,44 promilės etilo alkoholio).
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės K. B. prašo 2018 m. lapkričio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį pakeisti ir jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą sutrumpinti iki 1 metų, skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 6 d.
2.1. Skunde keliamos abejonės priimto apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumu dėl tokio ilgo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Teismas tinkamai neįvertino tų aplinkybių, kad K. B. dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažino nuo pat pirmos apklausos momento, neneigė įvykio aplinkybių ir kaltės, vykdė visus policijos pareigūnų nurodymus. Nuoširdžiais ir sąmoningais veiksmais siekė padėti ikiteisminio tyrimo pareigūnams nustatyti tiesą byloje - davė išsamius, nuoširdžius ir teisingus parodymus, nevengė ir nesiekė išvengti kraujo tyrimo atlikimo po to, kai neblaivumas buvo patikrintas vietoje su alkotesteriu. Kas pagrįstai teismo buvo pripažinta K. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
2.2. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad K. B. inkriminuotas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis inkriminuojamus veiksmus padarė spontaniškai susiklosčius situacijai kai jokios būtinybės vairuoti nebuvo, tiesiog buvo poreikis perstatyti automobilį į kitą netoliese toje pačioje gatvėje buvusią parkavimo vietą, tinkamai neįvertino visų buvusių aplinkybių, nepagrįstai pasitikėjo savo fizine būkle. Pažymėtina, kad įvykio naktį K. B. vairuojamas automobilis Rotušės aikštėje judėjo itin nedideliu greičiu, todėl net ir vairuojamas neblaivaus asmens nekėlė jokio pavojaus aplinkiniams. Apelianto nuomone, tai yra aplinkybės, apibūdinanti jo veiksmus kaip mažesnio pavojingumo laipsnio.
2.3. Skunde pabrėžiama, kad K. B. praeityje neteistas, administracine tvarka baustas tik už pažeidimus, susijusius su nežymiu greičio viršijimu, nuo 2014 metų dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, darbovietėje kolegų charakterizuojamas tik teigiamai, kas tik pavirtina, jog byloje nėra jokių duomenų, neigiamai charakterizuojančių apeliantą. Akivaizdu, kad apylinkės teismas, nustatydamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą neįvertino visų reikšmingų aplinkybių.
2.4. Skunde nurodoma, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė bazė yra (duomenys neskelbtini), veikla yra vykdoma visoje Lietuvoje, todėl apeliantui dažnai tenka susitikti su įmonės tiekėjais ir klientais Kaune, Vilniuje, Panevėžyje, Klaipėdoje, Alytuje, Marijampolėje ir kituose Lietuvos miestuose, kas rodo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina. Jam kaip įmonės vadovui netekus teisės vairuoti transporto priemones tokia ilgam 2 metų laikotarpiui iškils grėsmė įmonės veiklai, pajamoms ir išlikimui rinkoje. Be to, jo darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra betarpiškai susijęs su artimojo užsienio valstybėmis (Latvija, Estija, Lenkija) ir jose veikiančiomis įmonėmis, kurias pasiekti lygiai taip pat patogiausia transporto priemonė yra automobilis. Šiuo metu apeliantas gyvena Klaipėdoje ir negalėdamas vairuoti automobilio susiduria su problemomis, nes negali visuomet sutartu laiku atvykti į darbinius susitikimus, o tai įtakoja darbo kokybę, prailginą vykdomų projektų laiką.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į skundą negauta. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje apeliantas K. B. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą K. B. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio K. B. neginčija nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau prašo apeliacinės instancijos teismo pakeisti skundžiamu 2018 m. lapkričio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą sutrumpinant jį iki 1 metų.
6. Baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalimi). Nagrinėjamu atveju būtent tokios aplinkybės ir yra nustatytos, tai yra K. B., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Lexus GS 450 H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,44 promilės alkoholio. Taigi teise vairuoti transporto priemones K. B. uždrausta naudotis pagrįstai.
7. Uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones gali būti paskirtas nuo vienų iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas K. B. paskyrė draudimą vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, apeliaciniu skundu prašoma šį terminą sutrumpinti. Šiuo atveju nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas, parinkdamas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, neatsižvelgė į apelianto asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad nusikalstamą veiką padarė spontaniškai susiklosčius situacijai kai jokios būtinybės vairuoti nebuvo, tiesiog buvo poreikis perstatyti automobilį į kitą netoliese toje pačioje gatvėje buvusią parkavimo vietą, judėjimo greitis nebuvo didelis. Apeliaciniame skunde K. B. akcentuoja, kad transporto priemonės vairavimas jam yra būtinas atliekant darbines funkcijas.
8. Teisėjų kolegija, atsakydama į apelianto argumentus, pažymi, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejų) metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios K. B. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę.
9. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad K. B. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas (jo kraujyje rasta 2,44 promilės etilo alkoholio), dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, bet pagal BK nuostatas. Nors dėl neteisėtų K. B. veiksmų nebuvo padaryta jokia žala ir nebuvo sužaloti jokie asmenys, tačiau teisėjų kolegija neabejoja, kad neteisėti K. B. veiksmai, priešingai nei nurodo apeliantas, kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Nagrinėjamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos K. B. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, dirba, teisiamas pirmą kartą, tačiau per paskutinius penkerius metus net 15 kartų yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, kas apeliantą charakterizuoja kaip asmenį linkusį sistemingai pažeidinėti kelių eismo taisykles ir nelinkusį laikytis nustatytų taisyklių. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė K. B. 2 metų vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą. Pagrindo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą nėra. Juo labiau, kad jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą (paskiriant jam draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones tokiam terminui, kuris skiriamas asmeniui, padariusiam lengvesnį pažeidimą, t. y. administracinį nusižengimą) nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Būtinybė vairuoti automobilį apelianto darbe, susijusi su važinėjimu po visą Lietuvą ir artimas užsienio šalis bendraujant su klientais, todėl toks ilgas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas kelia grėsmę jo vadovaujamos įmonės veiklai, pajamoms ir išlikimui, taip pat nelaikytina išskirtine aplinkybe, kuri būtų priežastis neskirti specialios teisės atėmimo ar trumpinti jos terminą iki minimalaus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus teisės pažeidimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.
10. Nors apeliaciniame skunde K. B. teigia, kad teismas tinkamai neįvertino to, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi, padėjo išsiaiškinti visas aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka. K. B. apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl jis nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nebuvo paskirta bausmė ir jis neturi teistumo. Taigi, apylinkės teismas, įvertindamas K. B. asmenybę (prisipažino ir gailisi, teisiamas pirmą kartą, dirba), išreiškė pasitikėjimą juo ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleido pagal laidavimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad jo asmenybė buvo neįvertinta.
11. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kiekvienu atveju, sprendžiant kaltininkui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės klausimą, humaniškumo bei teisėtumo principo reikalavimai turi būti kruopščiai derinami su proporcingumo principu. Nagrinėjamu atveju, įvertinus anksčiau išdėstytas K. B. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymas trumpesniam nei dvejų metų laikotarpiui, neabejotinai neatitiktų ir proporcingumo principo reikalavimo, dėl to keisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžio dalį K. B. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą K. B. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.