Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,

atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. N. (S. N.) skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2022 m. gruodžio 8 d. Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TPI-86 /2022(3.72 E) teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad PAGD 2022 m. lapkričio 15 d. priėmė Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada Nr. 18-34 /2022(7.4 E), kuria nustatyta, kad pareiškėjas įvykio vietoje (vykdydamas ugniagesio gelbėtojo, vairuojančio gaisrų gesinimo ir gelbėjimo transporto priemones, funkcijas) lipdamas iš automobilinės cisternos nikstelėjo kairę pėdą. Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjo sužalojimą lėmė nukrypimas nuo normalaus darbo proceso – neatsargumas. Materialiojo veiksnio nėra. Neatsargumo padarinys, sąlygojo traumą ((duomenys neskelbtini) patempimą).

PAGD 2022 m. gruodžio 8 d. priėmė ginčo Išvadą, kuria nustatė, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. 7.30 val. pareiškėjas vykdė AC vairuotojo funkcijas ir 15.40 val. gavus pranešimą iš BPC, vyko (vairuodamas AC) į įvykio vietą bei dalyvavo gaisro gesinime (vykdant AC vairuotojo funkcijas). Apskaitos sistemoje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) galimai užsidegė grūdų džiovykloje džiovinami grūdai, kyla dūmai, darbuotojai pasišalino. Atvykus, iš grūdų džiovyklos rūko dūmai. Grūdų džiovyklos aukštis 27 m, viduje yra 130 t miežių. Lipdamas iš AC pareiškėjas pasitempė koją, jis išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę.

Išvadoje teigiama, kad pareiškėjas įvykio vietoje, nesant neįprastų ar pavojingų jo darbo vietoje (prie AC) situacijos aplinkybių, esant šviesiam paros metui ir geram matomumui, bei lygiai asfaltuotai žemės dangai, vykdė gelbėjimo darbų vadovo nurodymą – nueiti į AC ir pasiimti kitą nešiojamą radijo stotį. Pareigūnas vykdė užduotį, kuri nebuvo operatyviai reikšminga ir reikalaujanti skubotumo (nes pareigūnui buvo liepta susisiekti su 2-o skyriaus AC vairuotoju bei kartu vykdyti vandens reguliavimą). Pati situacija, kurios metu sutrikdyta pareigūno sveikata, buvo neįprasta (nes buvo vykdomi grūdų džiovyklos gesinimo darbai), atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, išskirtinė ir trumpalaikio pobūdžio, tačiau pareigūno susižalojimo vietoje (prie AC) esantys reiškiniai tiesioginio pavojaus pareigūno gyvybei ir sveikatai nekėlė, todėl susidariusios aplinkybės pačios savaime nebuvo pavojingos ir išskirtinės. Įvykį nulėmė ne pareiškėjo veiksmai vykdant tarnybines pareigas, susiję su padidinta rizika (gaisru), tačiau atsitiktinės aplinkybės (jo fiziniai veiksmai).

Išvadoje taip pat teigiama, kad susižalojimą pareigūnas patyrė dėl per greito ir staigaus nulipimo/nušokimo nuo AC laiptelio (kuris yra apie 50 cm aukštyje nuo žemės dangos), neįvertinant, kad toks nulipimas gali būti neatsargus, o gaisro gesinimo vadovas nurodė, kad pareiškėjui darbo vietoje (prie AC) neegzistavo pavojingi reiškiniai, galintys įtakoti susižalojimą vykdant jo pavestą užduotį, nebuvo situacijos, reikalaujančios atliekamo darbo greitumo ir skubotumo, o pati įvykio vieta buvo gerai matoma, nebuvo pašalinių kliūčių ant asfaltuotos žemės dangos, todėl pareiškėjo susižalojimo vietoje neegzistavo pavojingi sveikatai ar gyvybei veiksniai, kurių pareigūnas negalėtų iš anksto įvertinti ir nustatyti bei kurie galėjo įtakoti pareigūno patirtą traumą, t. y. pareigūno patirtą traumą įtakojo ne aplinkoje esantys veiksniai, bet paties pareigūno elgesys.

Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas susižalojo vykdydamas tarnybines pareigas nustatytas pareigybės aprašyme, tačiau pagrindinė pareigūno susižalojimo priežastis – paties pareigūno neatsargūs veiksmai, taip pat situacijos ir aplinkybių, galinčių sukelti sveikatos sutrikdymą, neįvertinimas, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas susižalojo dėl jo vykdytų tarnybinių pareigų, susijusių su didesniu pavojumi ar didesne rizika jo gyvybei ar sveikatai. Tarnybinio patikrinimo išvadoje išvardintos priežastis, sąlygos ir aplinkybės neatitinka Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 59 straipsnio 3 dalyje išvardintų sąlygų, kurių konstatavimas nulemia kompensacijos mokėjimo klausimą, todėl kompensacijos mokėjimo klausimas nespręstinas.

Išvada siūloma pripažinti, kad pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 3 d. susižalojimą patyrė tarnybinių pareigų atlikimo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, todėl kompensacija jam nepriklauso.

Pareiškėjas nesutikdamas su Išvada kreipėsi į teismą, prašydamas ją panaikinti.

Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad įvykis, kurio metu buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai, yra nelaimingas atsitikimas tarnybos metu. Byloje kilo ginčas dėl įvykį nulėmusių aplinkybių vertinimo, t. y. ar pareiškėjas traumą patyrė vykdydamas tarnybines pareigas, esant padidintam pavojui ir didesnei rizikai jo sveikatai ir gyvybei.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas be kita ko nustato vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas (Statuto 1 straipsnis).

Statuto 59 straipsnyje reglamentuoti kompensacijų skyrimo pagrindai pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais. Statuto 59 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Statuto 59 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą (iki 2016 m. sausio 1 d. analogiškas teisinis reguliavimas buvo įtvirtintas Statuto 40 straipsnio 3 dalyje, iki 2019 m. sausio 1 d. – Statuto 50 straipsnio 3 dalyje), ne kartą konstatavo, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant aptariamos nuostatos taikymo klausimą yra būtina išaiškinti: pirma, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas; antra, ar šie reiškiniai (pareigūno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai (žr., pvz., 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-501-552/2017; kt.). Dėl antrosios sąlygos – ar tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai, ne kartą konstatuota ir tai, kad aiškinant šią aplinkybę būtina nustatyti, kiek šiai situacijai buvo būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai, t. y. nustatyti, ar nurodyti faktoriai pagal pareigūno atliekamų (tuomet, kai buvo patirtas sveikatos sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas) pareigų pobūdį pripažintini įprastais šių pareigų atlikimą lydinčiais faktoriais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-655-662/2023; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1074-442/2021; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1509/2010; 2010 m. sausio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-145/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-193/2010; kt.) yra nurodęs, kad aptariamos nuostatos apie tarnybinių pareigų atlikimo sąsają su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai išdėstymas (šios nuostatos konstrukcija) leidžia daryti išvadą, kad joje nurodyti pavojus ir rizika (kaip faktoriai, lemiantys šios teisės normos taikymą) yra skirti ne apskritai visai pareigūno tarnybai, o tik konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta.

Taigi, byloje nesant ginčo, kad pareiškėjas susižalojimą patyrė tarnybinių pareigų atlikimo metu, šiuo atveju Statuto 59 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo praktikos kontekste, būtina įvertinti, ar pareiškėjo susižalojimas gavus nurodymą nueiti į AC ir per raciją susisiekti su kitu pareigūnu dėl vandens reguliavimo, laikytinas tarnybinių pareigų, susijusių su didesniu pavojumi ar didesne rizika jo, kaip pareigūno gyvybei ar sveikatai, atlikimu.

Pareiškėjo vertinimu, jis dalyvavo itin pavojingo gaisro židinio gesinimo veiksmuose, kurių metu būtina itin skubiai vykdyti nurodymus ir atlikti įvairius veiksmus. Vykdydamas pamainos vado nurodymą, susijusį su gaisro gesinimu, pareiškėjas ir patyrė traumą, todėl pareiškėjo trauma yra susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, kuris susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Pareiškėjo teigimu, atsakovo priimta Išvadą neargumentuota ir formali.

Atsakovo vertinimu, situacija, kurios metu sutrikdyta pareiškėjo sveikata, nors buvo neįprasta (nes buvo vykdomi grūdų džiovyklos gesinimo darbai), atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, tačiau pareiškėjo susižalojimo vietoje (prie AC) esantys reiškiniai tiesioginio pavojaus pareiškėjo gyvybei ir sveikatai nekėlė, todėl susidariusios aplinkybės pačios savaime nebuvo pavojingos ir išskirtinės. Pareiškėjo susižalojimą nulėmė ne pareiškėjo veiksmai vykdant tarnybines pareigas, susijusias su padidinta rizika (gaisru), tačiau paties pareiškėjo atlikti fiziniai veiksmai, t. y. greitas ir staigus nulipimas / nušokimas nuo AC laiptelio (kuris buvo apie 50 cm aukštyje nuo žemės dangos), neįvertinant, kad toks pasirinktas būdas išlipti iš AC gali būti susižalojimo priežastimi.

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad gaisro gesinimo darbai galėtų būti pripažįstami susiję su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, tačiau sutiktina su atsakovu, kad ginčo situacijoje pareiškėjui esant AC ar šalia jos neegzistavo pavojingi reiškiniai, galintys įtakoti susižalojimą vykdant jo pavestą užduotį. Šias aplinkybes patvirtino ir pareiškėjui nurodymą davęs pamainos vadas (Išvados 1-2 psl.), kuris nurodė, kad pareiškėjas stovėjo apie 40 metrų atstumu nuo gaisro vietos, jokių pavojingų reiškinių AC stovėjimo vietoje nebuvo, buvo šviesus paros metas, geras matomumas, žemės danga buvo asfaltuota ir lygi, nebuvo jokių kitų kliūčių (galėjusių įtakoti patirtą traumą) prie AC.

Perjungimo nešiojamojo skaitmeninio radijo terminalo „Sepura“ („racijos“) darbo rėžimo į tiesioginį metu pareiškėjo atliekamos pareigos nebuvo susijusios su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareiškėjo gyvybei ar sveikatai, nes pareiškėjui reikėjo nueiti iki AC ir perjungti darbo rėžimą, kas savaime nesąlygoja ginčijamų rizikų gyvybei ar sveikatai, prie AC neįvyko jokie veiksmai, kurie galėtų sukelti rizikas pareiškėjo asmeniui Statuto 59 straipsnio 3 punkto prasme. Be to, nagrinėjamu atveju nesusiklostė tokia situacija, kuri reikalautų atlikti pavestą užduotį taip, kad jam būtų buvę reikalinga skubiai nulipti / nušokti nuo AC laiptelio, neįvertinant aukščio ir judėjimo trajektorijos. Pareiškėjas pats posėdžio metu patvirtino, kad naudodamasis racija jis pats bendravo su kitu darbuotoju, jos perduoti kitam neprivalėjo. Taigi, net darant prielaidą, kad buvo reikalinga kuo greičiau racija susisiekti su kitu darbuotoju, tas skubos poreikis išnyko pareiškėjui įlipus į automobilį, perjungus raciją ir pradėjus bendravimą. Jokių duomenų, kad pareiškėjui buvo reikalinga kažkur skubėti lipant iš AC, byloje nėra.

Vien tai, kad pareiškėjas dalyvavo gaisro gesinimo veiksmuose per se (savaime) nereiškia didesnio pavojaus ir rizikos pareiškėjo gyvybei ar sveikatai, nes, kaip nustatyta tyrimo metu, pavojingų reiškinių AC stovėjimo vietoje nebuvo. Pareiškėjas nei byloje pateikta medžiaga, nei duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu taip pat nepaneigė šių aplinkybių, tokių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nenustatė ir teismas. Pareiškėjas pavojus ir rizikas tapatino su gaisro gesinimo darbų faktu kaip tokiu, bet ne su individualia jo situacija – užduotimi susijusia su nešiojamuoju radijo terminalu, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad jo užduoties atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar rizika jo gyvybei ar sveikatai.

Atsižvelgdamas į tai teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nenustatyta pareiškėjo tarnybinių pareigų – nuėjimo į AC paimti nešiojamąją radijo stotį, perjungti ją į tiesioginį režimą ir jos pagalba bendrauti su 2-o skyriaus AC vairuotoju vandens siurblio reguliavimo klausimais – atlikimo sąsajų su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareiškėjo gyvybei ar sveikatai.

Be to, nors pareiškėjas nurodo, kad atsakovo priimta Išvadą neargumentuota ir formali, tačiau iš Išvados turinio matyti priešingai. Išvadoje aprašyta įvykio esmė ir padariniai, nustatytos įvykio aplinkybės, įvertinta tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga ir priimta išvada dėl įvykio esmės.

Teismo vertinimu, PAGD Išvada yra pagrįsta; Išvados motyvai yra iš esmės aiškūs, joje nustatytos aplinkybės nepaneigtos, todėl pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Išvadą. Teismas nenustatė kitų ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų administracinių aktų panaikinimo pagrindų.

Netenkinus prašymo dėl Išvados panaikino reikalavimas įpareigoti PAGD išduoti pareiškėjui siuntimą į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją taip pat netenkintinas kaip išvestinis reikalavimas ir pagrindinio reikalavimo panaikinti Išvadą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Atmetus pareiškėjo skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. N. (S. N.) skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.