Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2024-02-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-8-1111/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-02-05
Bylos Nr.
1-8-1111/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Gecevičius
Kaltinamasis
E. R.
Civilinis ieškovas
R. B.
Advokatai
Dženeta Terespolskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-8-1111/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13697-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.1; 1.2.8.1.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.2; 2.13.1 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 5 d.Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Dainius Gecevičius,sekretoriaujant Vilijai Štombergienei, Danutei Šolinskienei, Loretai Liaučienei,dalyvaujant prokurorams R. M., Vitalijai Gabartienei,kaltinamojo E. R. gynėjui advokatui E. S.,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. B., jo atstovei advokato padėjėjai Dženetai Terespolskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vokietijoje, vokietis, Vokietijos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie R. B. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti, pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą juo, o būtent: 2021 m. lapkričio 6 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto įrenginio, naudodamasis savo socialinio tinklapio www.facebook.com asmenine paskyra, pavadinta E. R. (URL adresas (duomenys neskelbtini)), interneto pagalba savo paskyroje patalpino viešą įrašą „Visą tiesą apie AFERISTĄ.“ ir baigtame žodžiais „<...> rinkdamas už jas atitinkamas tikinčiųjų aukas.“ ((duomenys neskelbtini)/, kuriame paskleidė apie nukentėjusįjį R. B. konstatuojamojo pobūdžio neigiamą informaciją, t. y. tokiu būdu paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją, pakirto pasitikėjimą juo bei apšmeižė.

Kaltinamojo E. R. gynėjas advokatas E. S. teisme paaiškino, kad iš byloje esančių dokumentų supranta, kad kaltinamasis kaltės nepripažįsta, jis palaiko kaltinamojo poziciją.

Nukentėjusysis R. B. teisme parodė, kad su kaltinamuoju yra tik pažįstami, nei draugai buvo, nei bičiuliai, nei kolegos. Vieną kartą paskambino prašydamas, kad Lietuvos Priekulėje pravestų pamaldas. Vieną kartą ar du buvo nuvažiavęs, pabendravo ir pasibaigė. Po to, kiek žino, internetu susipažino su I. B. ir parvažiavo pas ją gyventi. Gyveno (duomenys neskelbtini). Tada (nukentėjusysis) dar tarnavo Latvijos Priekulėje. Jie (kaltinamasis) su žmona atvažiuodavo į pamaldas svečių teisėmis. Po to paprašė, kad (nukentėjusysis) sutuoktų, nes I. yra problemos su sveikata. Jei tampa vokiečio žmona, tada gauna teisę gydytis Vokietijos ligoninėse, gauna medicininę pagalbą. Prašė kaip galima greičiau sutuokti, tai ir sutuokė. Nupirko Skuode pastatą, pradėjo kurti bažnyčią. Kaip ir kiti žmonės jis (kaltinamasis) ateidavo į talką, dirbo nekvalifikuotu darbuotoju. Kažką išgriauti, su kastuvu padirbėti. Niekada neprašė, kad ateitų, jis ateidavo savo iniciatyva. Nėra (nukentėjusysis) net buvęs jų namuose. Bažnyčia yra atvira visiems. Pradėjo domėtis. Pasirodo, kad žmogus (kaltinamasis) mėgsta kovoti, ypatingai su bažnyčios tarnais. Kova tęsiasi su vyskupu S. Kodėl jis tą daro? Jie jokių pykčių neturėjo. Mano, kad žmogus tokiu būdu pritraukia sau dėmesį. Jis (kaltinamasis) rašinėdavo „Facebook“, po to rašė tiesiogiai merui į „Facebook“ paskyrą, kad čia apsišaukėlis, kad čia dar kažkas. Vienai iš parapijiečių buvo pasakęs, kad jis (kaltinamasis) R. B. sutvarkys, kad jo nebūtų. Kodėl ir kaip neaišku, bus išmestas, pašalintas ir t.t. Dėl bažnyčios įkūrimo – nuo 2013 m. tarnavo Latvijos Priekulėje. 2015 m. pradėjo atvažiuoti daug skuodiškių, čia iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apylinkių, ir jie nusprendė, kad pats laikas būtų pagal įstatymą įkurti atskirą bendruomenę kaip parapiją. Vadovaujantis tuo įstatymu buvo surengtas visuotinis susirinkimas, surinkti žmonių parašai, pavardės, buvo išrinktas vadovas ir priimtas sprendimas kreiptis į Teisingumo ministeriją ir registruoti bažnyčią kaip (duomenys neskelbtini) M. L. bažnyčią, kaip evangelišką liuteronišką bažnyčią parapiją, ne evangelikų liuteronų, čia yra skirtumas. Praėjo visą procedūrą, pateikė visus dokumentus ir jų bažnyčia 2015 m. yra teisiškai registruota Teisingumo ministerijoje. Dvasininkas administratorius išrinktas yra nukentėjusysis R. B. Pagal bendruomenės statutą, pagal įstatus tai yra teisinga. Jie dar turėjo viltis, kad (duomenys neskelbtini) centre esančią liuteronų bažnyčią perduos jų bendruomenei. Dėl to kreipėsi į miesto valdžią prašydami, kad pagal panaudos sutartį leistų jiems naudotis tuo pastatu. Niekada negalvojo, kad parašytas ar pasakytas žodis turį tokią galią. Yra sausio 13-osios dalyvis, baigęs Lietuvos Respublikos karininkų kursus, vienas iš pirmųjų karininkų, Lietuvos kariuomenės kūrėjas, priklauso Lietuvos kariuomenės kūrėjų sąjungai, atsargos karininkų sąjungai. Dabar socialiniuose tinkluose matoma parašyta, kad R. B. yra aferistas, apsišaukėlis. Sulaukė labai neigiamų dalykų iš kolegų, iš karininkų atsargos. Nelabai kas nori turėti tokį žmogų, kuris aferistas, apsišaukėlis, savo gretose. Dar spaudoje pasirodė straipsnis, kurį užsakė pats E. R., kur rašė, kad rinko lėšas, yra nesąžiningas žmogus. Šeima, vaikai skaito ir jiems labai didelė negarbė, kad tėvas yra aferistas, nesąžiningas. Jo giminės – viena sesuo išėjo amžinybėn, mano, kad buvo toks stresas, kad iššaukė jai onkologinę ligą, nes brolis aferistas, apsišaukėlis. Po to parapijiečiai. Skuodas nedidelis miestelis, didelė dalis bendruomenės pradėjo nebesilankyti, nes tai yra negarbė. Jie prie bažnyčios yra įkūrę asociaciją Gailestingasis samarietis, kuri užsiima maitinimu ir šelpimu. Jie prarado daug rėmėjų, niekas nenori remti ar padėti tokiai organizacijai, kur vadovas aferistas, apsišaukėlis. Su meru ir taryba buvo sutarta dėl bažnyčios pastato panaudos. Po E. R. raštų siuntimo su savivaldybe santykiai atšalo ir nurodė, kad jokio bažnyčios pastato negaus. Dėl dokumentų klastojimo. Jis turėjo didelių ir finansinių nuostolių, nes reikėjo samdyti advokatę, buvo atliktas didelis tyrimas, daug apklausta, bet jo niekur neapkaltino. Dar ir dabar tas straipsnis tebekabo „Detektyvas Skuode“, tai tokie skausmingi dalykai. Dėl 8000 Eur sumos, tai yra tokia praktika, imamas sumos vidurkis. Jokie pinigai neatpirks kokia yra padaryta žala. Kai prasidėjo tas teisminis procesas ir tęsiasi pusantrų metų, tada nustojo rašinėjęs (kaltinamasis). Žmogui pritaikius tinkamą baudą privers susimąstyti, kad taip negalima daryti. Į psichologus pagalbos nesikreipė, bet jaučia virpulį, yra jautrus žmogus, turi sveikatos problemų su širdimi, yra spaudimas. Kadangi buvo išaiškinta ir pasakyta, gal iki galo nežinojo, kad pagal įstatymą pripažįstamos tradicinės bažnyčios santuokos. Jų santuoka yra kaip bažnytinė, bet nėra pripažįstamos kaip valstybinės, tik kaip bažnytinės. Jie manė, kad liuteronų bažnyčia, yra kita atšaka ir bus pripažinta. Bažnytinės santuokos niekas neuždraudžia, kiekviena bažnyčia sudaro santuokas. Bet yra žmonių, kurie žino, kad yra bažnytinė santuoka, tik negali pateikti dokumentų į civilinę metrikaciją. Yra toks kunigas M. Ž. Kai iškilo konfliktas su kunigu P. Priekulėje, jam buvo pasakyta, kad yra toks kunigas R. B., kuris nepriklauso Lietuvos liuteronų bažnyčiai. R. tai puikiai žinojo ir žinojo, kad tai yra netradicinė bažnyčia. Po santuokos buvo užpildyti dokumentai, juos užpildė pati ponia I. R. ir jie patys nunešė tą dokumentą. Nieko nebuvo nuslėpta. R. žinojo, kad jų bažnyčia netradicinė. Kunigas M. Ž. tai buvo pasakęs. Ponas E. R. atvažiavo pas jį ne bažnyčios statyti, o susipažinti su I. Jis puikiai žinojo, kad jie priklauso Latvijos Priekulei. Kiekviena bažnyčia renka aukas. Kaip jam žinoma aukos yra savanoriškos ir nėra apmokestinamos. Jos yra priimamos, tai yra savanoriška auka, įstatymas nedraudžia aukoti. Tyrimas yra pasibaigęs ir byla nutraukta, kas liečia dokumentų klastojimą. Ten buvo pasakyta, kad nėra pagrindo, nes jis nieko neklastojo, tik nurodė tai, kas yra parašyta. (duomenys neskelbtini) M. L. bažnyčia turėjo savo parašą. Už pažeidimus niekada nebuvo nieko taikyta. E. R. iniciatyva buvo rašyta, kad pastatas ne pagal paskirtį naudojamas, neteisėtai padarytos konstrukcijos, užgrobta valstybinė žemė. Buvo sudarytos komisijos ir nei iš vienos komisijos negavo nei mažiausios baudos. Niekada nėra bausti, nei bažnyčia, nei jis. Buvo labai dideli tyrimai, buvo sudaryta daug tarnybų, komisijų, kad ištirti, bet niekada nebuvo nubausti, nei įspėjimo. Ir prieš tai buvo straipsnių, kad apsišaukėlio B. vardu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ir iki tol buvo ir tyrimo metu buvo. Viskas tęsėsi iki tol, kol jis nesikreipė į teisėsaugą dėl garbės ir orumo įžeidimo. Tada jau nustojo. Tai buvo straipsnis „Lietuvos ryte“ „Detektyvas Skuode“, berods ir „Vakarų ekspresas“ buvo perspausdinęs, „Facebook“ paskyroje reguliariai, kas savaitę ar dvi. Viešai rašydavo tiesiogiai merui per „Facebook“, kad „Gerb. mere, sustabdykite, neleiskite, uždrauskite, tai yra apsišaukėlis“, nes jie turėjo minėjimą 200 metų. Bet nei karto neįrodė, kada konkrečiai jis (nukentėjusysis) yra pasakęs ar parašęs, kad jis priklauso Lietuvos liuteronų bažnyčiai. Visada sakė (nukentėjusysis), kad mes esame evangeliška liuteroniška bažnyčia, esame (duomenys neskelbtini) M. L. bažnyčia. Tai yra užpatentuotas, užregistruotas pavadinimas ir teisininkai, kurie registravo nematė dėl to jokių kliūčių. Tie straipsniai atsirado, nes pats E. R. kreipėsi į spaudą, pats paskambino žurnalistui į „Lietuvos rytą“ ir paskleidė melagingą informaciją. Jam atrodo, straipsnyje parašyta, kad Lietuvoje gyvenantis vokietis senjoras kreipėsi į spaudą, kad būtų atskleistas nesąžiningumas. Spaudoje parašyta, kad pats paskambino ir pateikė tą informaciją. Be abejo straipsniuose įrašyti jo paties žodžiai, pats skambino. Ten yra parašyta, kad jis pats kalba. Bijo taip užtikrinti, gal dar rašė prasidėjus šiam ikiteisminiam tyrimui, reikėtų pasižiūrėti. Iš to sprendimo, kurį paskui atsiuntė tyrėja, yra parašyta, kad jų (kaltinamojo) santuoka yra galiojanti ir jei jie nori nutraukti santuoką, tada turi kreiptis į teismą. Niekada nevertė E. R. ar sutuoktinę atlikti apeigas, nei skambino, nei kvietė, jis pats atėjo. Kiekvienas žmogus ateina savo noru. Niekada nevertė sudaryti santuokos ir nesiūlė, jie patys įkalbinėjo ir prašė, nes I. turi sveikatos problemų, kad I. galėtų vykti į Vokietiją pasigydyti. Jam atrodo važiavo kažką operuotis, važiavo jau kaip Vokietijos pilietė, nes vyras yra vokietis. Kai prasidėjo tyrimas E. R. skubotai išvyko į Vokietiją. Labai greitai susirgo ir per pusantrų metų tik vieną ar du kartus buvo grįžęs. Parapijoje yra apie 40-50 žmonių. Pats aukščiausias valdymo organas yra visuotinis parapijiečių susirinkimas, kuris išrenka bažnyčios dvasinį administratorių, išrenka tarybą, taryba išsirenka tarybos pirmininką. Liuteronų bažnyčia niekada neturėjo ir neturi kunigystės sakramento. Pirmoje eilėje yra visuotinis bažnyčios susirinkimas. Jei bendruomenė pašaukė vyriškos lyties žmogų tarnystei, išrinko administracijos dvasininką, tai yra teisėta ir joks valstybės įstatymas nesikiša, nereglamentuoja bažnyčios veiklos. Kalbant apie liuteronų bažnyčią, neturi vieningo vieno popiežiaus ar vadovo. Kiekviena valstybė turi savo vyskupą vadovą. Pavyzdžiui Latvijoje veikia keturios atskiros evangeliškos liuteroniškos bažnyčios, kurios nepriklauso viena kitai. Jis nepriklauso Lietuvos liuteronų bažnyčiai. Taip, jis yra liuteronų kunigas, jų bendruomenės kunigas. Kunigas yra bendruomenės vadovas. Jam nesuteikia jokių mistinių galių. Tai yra dvasinis vadovas. Jei bendruomenės visuotinis susirinkimas nuspręs jį pašalinti, išsirinkti kitą, nesvarbu net gi jei jis ir bus nebaigęs mokslų, tai bus teisėta ir neprieštaraus jokiems valstybės įstatymams. Tai yra vidaus parapijos reikalas. Kiekviena bažnyčia turi savo tvarką. Lietuvos liuteronų bažnyčios diakonai, kunigai nešioja kryžius po 10 metų tarnystės. Latvių kunigai, Suomių kunigai tik įšventina į diakonus ir iškart gauna kryžius. Kryžius nieko dar nereiškia, viską reiškia bendruomenė. Jei parapijiečiai būtų nubalsavę, kad jis prarado pasitikėjimą, tai jį pašalintų ir tai būtų teisinga. Lietuvoje yra liuteronų kunigų, kurie įšventinti ne vyskupo, o kunigų. Jį įšventino kunigas. Kas įšventino nenorėtų atskleisti. Įšventino 2015 m., kai atsirado bažnyčia. Nenorėtų kalbėti apie įšventinimą. Kaip įrodyti, kad jis yra kunigas? Jis yra bendruomenės vadovas, kunigas. Negali būti bendruomenės vadovas ne kunigu. Parapija negali būti be kunigo. Pravoslavų bažnyčioje kita tvarka. Kiekvienoje liuteroniškoje bažnyčioje yra skirtinga procedūra. Nešioja ir skirtingus rūbus. Ten netikslus dokumento vertimas. „Ingri na teritorije Rasiji“ reiškia suomių pakraipos bažnyčia, ne rusiška. Kai kuriuose bažnyčiose iki pietų pamaldos vyksta suomių kalba, po pietų rusų kalba. Jei kunigas įšventintas Romoje, bet tarnauja Lietuvoje, niekas neperšventina. Yra žmonių, kurie baigia mokslus Amerikoje, įšventina Amerikoje, Lietuvoje jų niekas neperšventina. Taip kaip krikštas. Taip pat ir čia. Jei esi įšventintas Rusijos teritorijoje, tai reiškia galioja visur. Nesvarbu kur įšventintas. Liuteronų esmė, kad bendruomenė tave pašauktų tarnystei, bet nesvarbu kur esi įšventintas. Latvijos Priekulėje tarnavo. Buvo sutaręs su kunigu, kad ten irgi turės liuteroniškas pamaldas lietuvių kalba, nes ten yra daug gyvenančių lietuvių. Ten turėjo 5 metus tarnystės. Jei kažkas būtų negerai su jo dokumentais, tada niekas jo ten nebūtų įsileidę. E. R. pats atvažiuodavo į Latviją. Kaip gali kažkas suspenduoti jo veiklą, jei bažnyčia įkurta pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, kaip gali kažkas iš Rusijos ar iš Anglijos suspenduoti Lietuvos pilietį. Jis asmeniškai to rašto nėra matęs. Jokia užsienio bažnyčia negali kištis į kitos bažnyčios reikalus. Ingrijos bažnyčia yra kita nepriklausoma bažnyčia. Aiškiai parašyta vyskupo I. L., kad jie yra kitos valstybės bažnyčia ir negali reglamentuoti kitos bažnyčios veiklos. Viską sprendžia bendruomenė. Taip yra parašyta vyskupo.

Liudytoja I. R. teisme parodė, kad yra kaltinamojo sutuoktinė. Su R. B. susipažino 2019 m. Priekulės Latvijos valstybės liuteronų bažnyčioje. Jos vyras iš Vokietijos į Žemaitiją atvyko padėti statyti bažnyčią kaip misionierius. Per tą misiją su juo ir susipažino. Kadangi B. buvo (duomenys neskelbtini) M. L. bažnyčios kunigas, jie paprašė, kad jis juos sutuoktų. Jai atrodo, santuoka įvyko (duomenys neskelbtini) mėnesį ir buvo patvirtina (duomenys neskelbtini) metrikacijos biure. Tada pradėjo lankytis pas jį bažnyčioje. Jos vyras turi didelę patirtį su liuteronų bažnyčia ir apskritai jis yra misionierius. Namuose jis pradėjo kelti klausimą ir pradėjo tartis, kad R. B. yra nepaprastai aistringas kunigas, labai atsidavęs bažnyčiai. Kas žmogų šitaip verčia tiek atsiduoti bažnyčiai, pradėjo atsirasti nepasitikėjimas. Paskui „Lietuvos ryto“ žurnalistė išspausdino „Lietuvos ryto“ laikraštyje didžiulį straipsnį apie jį. Paaiškėjo, kad jis tikrai neturėjo teisės juos sutuokti, neturėjo teisės steigti tokių sakramentų, kad bažnyčia yra UAB ar AB įmonė registruota Skuode ir prasidėjo nemalonumai, nesutarimai, tiksliau jie iš jo bažnyčios išėjo. Jo (nukentėjusiojo) vyskupas esantis Karelijoje, Rusijos federacijoje, aiškiai patvirtino, kad jis santuokos teikti negali. Jos vyras padavė jį (nukentėjusįjį) į teismą, buvo užvesta byla, kad jie nukentėjo pasitikėdami juo. Ministerija patvirtino, kad jis neturėjo teisės tuokti. Ministerija tvirtino, kad jo bažnyčia nepripažinta Lietuvoje. Ministerija taip nurodė laikraštyje. Jis (nukentėjusysis) išdavė tą dokumentą, jie nežinojo, kad dokumentas neteisėtas. Jie atvežė į (duomenys neskelbtini) savivaldybės santuokos biurą ir ten jiems įteisino santuoką. Po to, kai sužinojo, kad santuoka yra neteisėta, dar kartą susituokė Šilutės rajone, (duomenys neskelbtini), kad santuoka tikrai būtų teisėta Lietuvos liuteronų bažnyčioje. Jos vyras yra evangelikas, ji katalikė. Jie abu su vyru skaito, kad R. B. nėra sąžiningas žmogus, jie buvo apgauti. Teisingumo ministerija aiškiai pasakė, kad jis nėra kunigas, kad jo bažnyčia nėra Lietuvoje pripažinta kaip bažnyčia ir nutarė, kad jis nėra sąžiningas. Jie ne tai, kad rinko aukas, bet nuvažiavę į Vokietiją eidavo pas jos vyro pažįstamus, draugus ir lietuviai duodavo vieną kitą eurą, o tuos eurus, ką buvo gavę, du kartus parvežė ir atidavė R. B.. Jai atrodo, tai buvo 2020 m. du kartus pusmečio periodu. Pirmą kartą parvežė apie 50 Eur, antrą kartą 30 Eur. Gali ir suklysti dėl sumų, bet maždaug tiek buvo. Netikrino bažnyčios statuso ir jos vyras juo visiškai pasitikėjo. Jos vyras su juo susipažino Lietuvos Priekulėje, juos supažindino kunigai, matyt jie išsikalbėjo, kad R. B. nori čia steigti ir statyti bažnyčią, tai jos vyras yra statybininkas ir nutarė atvykti padėti statyti bažnyčią. Jis (nukentėjusysis) buvo kunigas, prisistatė kaip kunigas. Į Latvijos Priekulėje esančią bažnyčią važiuodavo kaip į tikrą bažnyčią. Jis (nukentėjusysis) tikrojoje evangelikų liuteronų bažnyčioje vedė pamaldas, jie neabejojo juo kaip kunigu. Viskas paaiškėjo kai „Lietuvos rytas“ pradėjo domėtis bažnyčios kilme ir suprato, kad yra apgauti. Čia buvo Teisingumo ministerijos paaiškinimas. Jis neturėjo teisės jų sutuokti, neturėjo teisės steigti santuokos. Taip rašė laikraštyje. Jie nerinko labdaros, tiesiog žmonės duodavo eurus atvežti į bet kokią Lietuvos liuteronų bažnyčią. Kai duodavo pinigus B., visada būdavo su vyru kartu. Viską darė kartu. Pasakydavo, kad iš Vokietijos. Padėkota būdavo oficialiai, viešai, vykstant pamaldoms būdavo padėkota už aukas. Jie abu galvojo, kad čia įkurta tokia pati evangelikų liuteronų bažnyčia kaip Latvijos Priekulėje. Ji pirmą kartą savo gyvenime pažino evangeliką liuteroną. Jai tai buvo nauja patirtis, nes ji buvo katalikė. Dabar jie lankosi daug kur liuteronų bažnyčiose. Jie abu yra praktikuojantys tikintieji. Jos vyras šiek tiek nusimano teisėje. Jis yra vertėjavęs daug bylų, yra licencijuotas lietuvių – vokiečių kalbų vertėjas Mažojoje Lietuvoje, jis žino kaip tokie reikalai yra tvarkomi. Internete ėmė ieškoti B. bažnyčios registracijos Lietuvoje. Ir atrado, kad (duomenys neskelbtini) M. L. bažnyčia registruota kaip įmonė. Jiems jau tai sukėlė įtarimą. Jos aukštojo mokslo diplome įrašyta pedagogikos ir psichologijos dėstytoja, 44 m. išdirbo su žmonėmis ir ėmė atidžiai stebėti B. elgesį. Pastebėjo, kad B. yra be galo charizmatiška asmenybė, turi tokio žavesio, kad užvaldyti kitą žmogų. Jis ima psichologiškai žmogų ir taip valdo visą savo įmonę. Jos nuomone taip telkė savo įmonėje žmones, kurie vadinosi jo tikinčiaisiais. Jos nuomone tai yra nelegalu. Civilinės metrikacijos įstaigoje santuoka nebuvo anuliuota. Ji pergyveno dėl savo paso, kad būtų legalus. Į Vokietiją skraido lėktuvu. Pasakė, kad įrašas jos pase yra teisėtas. Kai sužinojo, kad B. santuoka negalioja, iškart nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir kunigas M. Ž. jų santuoką pakartojo antrą kartą, dabar jų santuoka galiojanti. Teismas niekur neanuliavo jų santuokos, dabar pasas tikrai galiojantis. Jie abu mano, kad B. yra labai nesąžiningas. Kadangi vyras yra ne lietuvis, tai pavartojo patį stipriausią žodį. Jis yra vokietis, visą gyvenimą gyvena Vokietijoje, lietuvių kalba nėra jo kalba. Tik 9 ar 12 metų gyveno Lietuvoje, pati pradžia buvo nuo pirmos klasės, nuo septintos ar aštuntos klasės išvažiavo atgal į Vokietiją gyventi ir negrįžo. Viską sužinojo iš laikraščio publikacijos ir interneto. Vyrui yra dvi išvaržos, išsiplėtusi širdis, turi tik vieną inkstą ir bijo cheminių vaistų, todėl nesigula į ligoninę. Visiškai nevartoja cheminių vaistų. Dabar jis gyvena pas dukterį. Kai jį išvežė į ligoninę dėl skrandžio, negali net rizikuoti jo kviestis. Gali labai greitai jį numarinti. Ji labai daug rašė apie B. „Facebook“. Jos atžvilgiu reakcijos iš B. nebuvo. Ne vieną publikaciją rašė. Jos nuomone tai buvo objektyvios publikacijos, bet jos nebuvo teigiamos. Net nežino kokia tikroji sutuoktinio turtinė padėtis. Jis yra tik akcininkas dviejų įmonių, viena įmonė Lietuvoje, o kita kažkur užsienyje. Jis gyvena pas dukterį, turi vieną išskirtą atskirą kambariuką. Nežino kaip vokiečių kalba sakoma žodis aferistas. Vokiečių kalba iki vyro jai buvo visiškai svetima. Negali už jį pasakyti, ar galėjo nesuprati žodžio aferistas reikšmę. Straipsnyje yra labai daug pateikta. Yra vyskupas S., Suomijos Karelijos vyskupas, toliau Teisingumo ministerija. Labai daug pateiktų nuomonių. Labai didelis straipsnis buvo. Jam (nukentėjusiajam) buvo iškelta dar viena byla. Jis buvo dvigubas sutuoktinis, neišsiskyręs su viena žmona, Latvijoje su kita registravo santuoką. Tada atsidūrė teisme ir susidomėjo „Lietuvos ryto“ žurnalistai. Viskas iškilo per tą santuoką. Apie B. labiausiai įsitikino po šio straipsnio. Buvo Teisingumo ministerijos komentaras, kad tokia bažnyčia Lietuvoje nėra tradicinių bažnyčių sąraše. Jie Vokietijoje turi nuvažiuoti 500-600 km iki kelto, nusiperka už 150 Eur mašiną, vyras susiremontuoja, ta mašina atlaiko tą kelią ir tada ji stovi. Brangių mašinų neturi nei vienos. Neskaičiavo kiek yra registruotų mašinų, bet ten yra metalo laužas. Jis į Vokietiją išvažiavo po dukters skambučio, kad miršta jo brolis. O jos vyras kaip Raudonojo kryžiaus felčeris, šiek tiek sugebantis tą darbą dirbti ir mylėdamas savo brolį, skubiai išvyko į Vokietiją ir dar du mėnesiu slaugė tą brolį. Nebeparvyko, nes griuvo jo paties sveikata. Lietuvoje su E. R. kartu gyveno tris metus. Vyras atvyko padėti statyti bažnyčią, bet paskui B. rado jau gatavą namą, jį nusipirko, ir tada reikėjo tik jį įrengti. Jos vyras du mėnesius su viršumi važinėjo ten dirbti be atlygio. Ką jis dirbo jai neįdomu. Ji jam pritarė. Jie tik įrenginėjo, statyti nebereikėjo.

Kaltinamasis E. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, jį suprato ir perskaitė, žino kuo yra įtariamas, tačiau savo pozicijos dėl kaltės jis neišreiškia ir nepasisako. Pasilieka teisę tylėti ir neduoti parodymų. Parodymus duos teisme. Į sergančių psichikos ir priklausomybių ligomis įskaitas nėra įrašytas ir tokiomis ligomis neserga bei nėra sirgęs niekada. Jis yra Vokietijos pilietis, tačiau jis lietuviškai moka skaityti ir rašyti bei lietuviškai supranta, todėl jam vertėjas nėra reikalingas. Daugiau neturi nieko papasakoti (2 t., b. l. 81-83).

2021 m. lapkričio 6 d. kaltinamojo E. R. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje (URL adresas (duomenys neskelbtini)) patalpintas viešas įrašas:

„Visą tiesą apie AFERISTĄ. R. B., kuris nėra kunigas ir vykdo nusikalstamą veiklą Liuteronu bažnyčios vardu, pasinaudodamas žmonių pasitikėjimu, siūlau pasiskaityti straipsnyje "Lietuvos ryte" (gegužes 8d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsniu 2021-05-07 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14398-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. Su pagarba. E. R.

Detektyvas Skuode: prokurorus pasiekė skundas dėl pamaldas garaže vedusio kunigo... Skuode nutikusi istorija primena intriguojantį detektyvą: kad dvasininku save laikantis vietinės bendruominės įkūrėjas yra tiesiog geras aktorius. (I. V. LR- žurnalistė (duomenys neskelbtini)). Nors žurnalistei minimas religinės bendruomenės įkūrėjas patvirtino, kad gali tuokti ir net išduoda pažymas su kuriomis galima kreiptis į metrikacijos skyrių, Teisingumo ministerija nesutinka: anot jos, ši bendruominė nėra valstybės pripažinta pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnį, todėl joje sudaryta santuoka nebūtų įtraukiama į valstybinę apskaitą.

Prakalbo apie pamaldas garaže: Su naujienų portalo lrytas.lt redakcija susisiekęs Vokietijos pilietis E. R. teigė, kad į spaudą kreipiasi tam, jog būtų demaskuotas apsišaukėlis dvasininkas, kuris, neva neturi kunigo šventinimų, tačiau vilki kunigo aprangą, rengia pamaldas ir teigia galintis suteikti laidotuvių ar tuoktuvių paslaugas.

Tas dvasininkas, anot garbaus amžiaus ir puikiai lietuviškai kalbančio senjoro, yra bendruominės įkūrėjas R. B. Kuris, pasak pašnekovo, buvo praktikantu Klaipėdoje liuteronų bažnyčioje, o vėliau savo veiklą pradėjo Latvijos Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčioje. E. R. pasakojo, kad prieš keletą metų atvyko Lietuvą, turėdamas tikslą padėti R. B. pastatyti bažnyčią: „Esu architektas-statybininkas, tad atvykau čia savanoriauti. Jau buvau įgyvendinęs panašų projektą, todėl mane ir įkalbėjo. Noriu užkirsti kelią apgaulei ir paviešinti šią situaciją, juk žmonės sako, kad „kokie jūsų kunigai, tokia ir jūsų bažnyčia, toks ir jūsų dievas", - nuoskaudas liejo senjoras. Anot pašnekovo, Skuode apie trisdešimt metų stovi tuščia ir nenaudojama liuteronų bažnyčia. „Anksčiau jų buvo, bet dabar nebe - iš Latvijos nebeatvyksta, o senieji numirė. Jis (R. B. - aut. past.) surinkęs gyventojų parašus bandė šią bažnyčia perimti savo žinion, bet pastatas nebuvo jam perleistas. Kai tai nepavyko, jis, gavęs vieno senolio palikimą, nusipirko namą su dvigubu garažu ir jame pradėjo rengti pamaldas"..

Pats E. R. pasakojo, kad anksčiau aktyviai prisidėjo prie šios bažnyčios veiklos: vyras teigė padėjęs atlikti statybų darbus, kartu su žmona jis rinko aukas Lietuvoje ir Vokietijoje bei savomis lėšomis prisidėjo prie bažnyčios įkūrimo ir išlaikymo, tačiau dabar suprato „buvę suklaidinti". Dėl to, kad neva R. B. „neturėdamas tam leidimo, galimai ilgę laiką vykdė šventvagišką veiklą, teikdamas fiziniams asmenims bažnytines paslaugas" E. R. kreipėsi į Klaipėdos prokuratūrą. Pasidomėjus, ką apie šią neįprastą situaciją ir skundo turinį žino teisėsauga, paaiškėjo, kad, šiuo metu Plungės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja nutarė tęsti ikiteisminį tyrimą. Liuteronų vyskupas: „Jis nėra mūsų bažnyčios kunigas ir juo nebuvo". Bandant patikrinti Vokietijos piliečio išsakytus nuogąstavimus, išaiškėjo ir dar viena svarbi istorijos detalė. Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas M. S. naujienų portalui teigė, kad ši bendruominė Skuode nėra liuteronų bažnyčios dalis. „R. B. nėra liuteronų bažnyčios kunigas ir niekada juo nebuvo. Ta bendruomenė turi VŠį statusą ir niekada nepriklausė mūsų bažnyčiai. Ji prisistato mūsų vardu ir yra įkurtą ir remiama kažkokių žmonių iš Rusijos. Su Lietuvos liuteronų bažnyčia jie nieko bendro neturi, nors mūsų vardą yra pasiėmę ir užsiima tokia, pavadinkime, savarankiška veikla", - sakė jis ir pridūrė, kad negali niekaip drausti naudoti tokį pavadinimą. Nors M. L. bažnyčios tinklalapyje ir teigiama, kad galima kreiptis dėl santuokos ar laidojimo paslaugų, M. S. patikino, kad valstybė tokios santuokos paprasčiausiai nepripažintų. „Yra kunigai, yra registruotos parapijos, kunigai juk atsakingi už dokumentaciją, o ką veikai kokia nors grupelė, vertinti sudėtinga... Čia tiesiog tokia individuali veikla. Padaryta daug žalos, nes važinėjo ir žmonėms prisistatinėjo liuteronais, žmonėms kyla klausimų", - kalbėjo vyskupas ir pridūrė, kad kunigo tarnystei būtina baigti mokslus, atlikti praktiką.

Teisingumo ministerija. Ji informavo, kad šios organizacijos juridinio asmens teisinė forma - religinė bendruomenė ar bendrija, ji nėra laikoma tradicine ar valstybės pripažinta religine bendruomene.

Paprašyta pakomentuoti religinių apeigų teikimo teisėtumą, ministerija teigė: vadinama bažnyčia nėra valstybės pripažinta pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnį, todėl joje sudaryta santuoka nebūtų įtraukiama į valstybinę apskaitą.

Kadangi ir apie tai, ar R. B. yra įšventintas būti kunigu, diakonu, studijavęs ar studijuojantis teologiją ir kt., atitinkamo įgalioto Vyskupo ordinuotas tarnystei įrodančių dokumentų nėra, reikalauja Ikiteisminio tyrimo teisėja, kad šie duomenys ikiteisminio tyrimo įstaigos turėjo būti patikrinti, priešingu atveju, gali būti sudaroma situacija, kad bet kuris asmuo, pavadinęs save kunigu, diakonu ar kitokiu dvasininku, pasinaudodamas tikinčiųjų pasitikėjimu, teiktų jiems bažnytines paslaugas, rinkdamas už jas atitinkamas tikinčiųjų aukas.“ (1 t., b . l. 147-151).

2022-07-20 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1551 (22) nurodyta, kad atliekant lingvistinius tyrimus bylose dėl galimo šmeižimo nustatoma: 1) ar pasakyme yra neigiamos informacijos apie asmenį ar jo veiklą, kokia neigiama informacija pateikiama; 2) ar tokia informacija lingvistiniu požiūriu suformuluota kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija. Konstatuojamojo pobūdžio informacija laikoma informacija apie konkretaus asmens veiksmus, pateikiama kaip objektyvi tiesa, kai tekste nėra išreikštas rašančiojo netikrumas dėl pateikiamos informacijos, neparodoma, jog pateikiamas subjektyvus požiūris. Jei pasakyme išsakomas vertinimas, svarstymai, autoriaus požiūris į tikrovės dalykus, autorius tam tikromis kalbos priemonėmis parodo adresatui, kad jo pasakymai yra jo mąstymo rezultatas, tokie pasakymai laikomi nekonstatuojamojo pobūdžio informacija (nuomone).

Tiriamasis I. V. straipsnis „Detektyvas Skuode: prokurorus pasiekė pensininko skundas dėl pamaldas garaže vedusio kunigo“ priklauso publicistiniam stiliui. Jame aprašoma R. B. religinė bendruomenė, keliami klausimai apie jo veiklos teisėtumą, į juos bandoma atsakyti pateikiant įvairių pašnekovų pasisakymus.

Tiriamasis vartotojo „E. R.“ įrašas, pradėtas žodžiais „Visą tiesą apie AFERISTĄ.“ ir baigtas žodžiais „<...> rinkdamas už jas atitinkamas tikinčiųjų aukas.“, priklauso viešajam neoficialiajam elektroniniam diskursui. Rašoma su rašybos, gramatinėmis klaidomis, didžiąją dalį teksto sudaro cituojamas I. V. straipsnis.

Tiriamasis straipsnis „Detektyvas Skuode: prokurorus pasiekė pensininko skundas dėl pamaldas garaže vedusio kunigo“ yra paremtas trečiųjų asmenų pateikiama informacija, straipsnio autorė kiekvienu atveju nurodo informacijos šaltinį. Pavyzdžiui, pateikiamas Teisingumo ministerijos paaiškinimas, kad R. B. bažnyčioje sudaryta santuoka nebūtų įtraukta į valstybinę apskaitą („Teisingumo ministerija nesutinka: anot jos <...>“), cituojami E. R. žodžiai, esą R. B. neturėdamas leidimo teikė bažnytines paslaugas, cituojamas M. S. teiginys, kad M. L. bažnyčioje sudarytos santuokos valstybė nepripažintų ir kt. Taigi straipsnio autorės teiginių propozicija yra ne kad R. B. atliko kokius nors veiksmus, o kad tam tikri asmenys (E. R., M. S. ir kt.) išsakė tam tikrus teiginius apie R. B., jo veiklą ar kitas aplinkybes. Taigi tiriamajame straipsnyje nėra pateikiama neigiamos informacijos apie R. B. ir jis nėra žeminamas.

Tiriamajame vartotojo „E. R.“ įraše, pradėtame žodžiais „Visą tiesą apie AFERISTĄ.“ ir baigtame žodžiais „<...> rinkdamas už jas atitinkamas tikinčiųjų aukas.“, pirmuoju sakiniu autorius pateikia siūlymą perskaityti straipsnį „Detektyvas Skuode: prokurorus pasiekė pensininko skundas dėl pamaldas garaže vedusio kunigo“, kurio tekstas toliau cituojamas. Šio straipsnio turinį autorius apibūdina kaip „visą tiesą apie R. B.“, taip sutikdamas su straipsnyje išsakytais teiginiais. Kadangi nustatyta, jog straipsnyje nėra pateikiama neigiamos informacijos apie R. B., šiuo teiginiu tokia informacija taip pat nėra pateikiama. Tačiau paties sakinio prijungiamajame sakinyje „kuris nėra kunigas ir vykdo nusikalstamą veiklą Liuteronu bažnyčios vardu, pasinaudodamas žmonių pasitikėjimu“ yra pateikiama nauja informacija apie R. B. - kad šis vykdo nusikalstamą veiklą. Kitame sakinyje ši informacija patikslinama - nurodoma, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. (Dokumentų klastojimas). Iš konteksto galima suprasti, kad šis tyrimas pradėtas dėl R. B. veiklos. Taigi žodžiais „vykdo nusikalstamą veiklą“, nurodytu konkrečiu BK straipsniu ir epitetu „aferistas“ („asmuo, kuris daro aferas, sukčius“, Dabartinės lietuvių kalbos žodynas) yra pateikiama neigiama informacija apie R. B., kad šis klastoja dokumentus. Tokia informacija yra konkreti ir formuluojama be kalbos priemonių, reiškiančių abejonę, todėl laikytina konstatuojamojo pobūdžio. Šis teiginys gali būti žeminantis, jei neatitinka tikrovės. Žeminimas nėra išsakomas grubia leksika. Toliau įraše cituojamas jau išanalizuotas straipsnis „Detektyvas Skuode: prokurorus pasiekė pensininko skundas dėl pamaldas garaže vedusio kunigo“. Nors tekste tai nepažymėta specialiais skyrybos ženklais (kabutėmis), jo citata baigiasi žodžiais „<...> santuoka nebūtų įtraukiama į valstybinę apskaitą.“, o paskutinis įrašo sakinys („Kadangi ir apie tai <...>“) yra autoriaus žodžiai. šiame sakinyje yra pateikiama informacija, kad nėra dokumentų, patvirtinančių, jog R. B. yra įšventintas būti kunigu, diakonu, studijavęs ar studijuojantis teologiją. Tokia informacija nėra neigiama.

Išvadoje nurodyta, kad: 1. Tiriamajame socialinio tinklo „Facebook“ vartotojo „E. R.“ įraše, pradėtame žodžiais „Visą tiesą apie AFERISTĄ.“ ir baigtame žodžiais rinkdamas už jas atitinkamas tikinčiųjų aukas.“, yra pateikiama neigiama informacija apie R. B., kad jis užsiima dokumentų klastojimu. Ši informacija suformuluota kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija.

Tiriamajame I. V. straipsnyje „Detektyvas Skuode: prokurorus pasiekė pensininko skundas dėl pamaldas garaže vedusio kunigo“ nėra pateikta neigiamos informacijos apie R. B.

2. Tiriamajame socialinio tinklo „Facebook“ vartotojo „E. R.“ įraše, pradėtame žodžiais „Visą tiesą apie AFERISTĄ.“ ir baigtame žodžiais „<...> rinkdamas už jas atitinkamas tikinčiųjų aukas.“ pateikta neigiama informacija apie R. B. gali būti žeminanti, jei neatitinka tikrovės. Žeminimas nėra išsakomas grubia leksika. Tiriamajame I. V. straipsnyje „Detektyvas Skuode: prokurorus pasiekė pensininko skundas dėl pamaldas garaže vedusio kunigo“ R. B. nėra žeminamas (1 t., b. l. 153-155).

(duomenys neskelbtini) internetiniame tinklapyje www.lrytas.lt buvo paskelbtas žurnalistės I. V. straipsnis „Detektyvas Skuode: prokurorus pasiekė pensininko skundas dėl pamaldas garaže vedusio kunigo“. Taip pat minėtas straipsnis (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas internetiniame tinklapyje www.ve.lt (1 t., b. l. 32-38, 138-146, 39-44).

(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) M. L. bažnyčios pranešime apie bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad sudaryta E. R. ir I. B. santuoka. Dokumentas pasirašytas ir patvirtintas bažnyčios administratoriaus-dvasininko R. B. antspaudu. Taip pat matyti, kad (duomenys neskelbtini) dokumentas gautas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijoje (3 t., b. l 71-72). Gyventojų registro išraše nurodyta, kad E. R. yra vedęs (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 70).

2022-02-10 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokuroro Mindaugo Vilniaus nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14398-21 nurodyta, kad iš 2021-05-06 tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2021-02-17 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate (toliau tekste Klaipėdos AVPK (duomenys neskelbtini) r. PK) gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros pavedimas patikslinti aplinkybes medžiagoje Nr. M-2-04- 00065-21 dėl gauto E. R. prašymo, kuriuo prašoma ištirti (duomenys neskelbtini) M. L. bažnyčios kunigo R. B. galimą piktnaudžiavimą bei dokumentų klastojimą „(duomenys neskelbtini) M. L. bažnyčioje“. 2021-02-26 Klaipėdos AVPK (duomenys neskelbtini) r. PK buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nesant nusikalstamos veikos požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. 2021-03-15 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą atsisakyti tenkinti E. R. skundą dėl 2021-02-26 Klaipėdos AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. 2021-04-01 Plungės apylinkės teismas nutartimi tenkino E. R. skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuroro nutarimo „Atsisakyti tenkinti skundą“ ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2021-02-26 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir panaikino policijos ir prokuratūros priimtus nutarimus, tad 2021-05-06 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14398-21 pagal LR BK 300 str. 1 d.

R. B. buvo įtariamas tuo, kad veikdamas (duomenys neskelbtini) M. L. bažnyčios vardu, kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) Kretingos r., kuri nėra valstybės pripažinta pagal Lietuvos Respublikos Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 str., (Žin., 1995, Nr. 89-1985), tyčia, nebūdamas įšventintas kunigu ir žinodamas, kad jis neturi teisės teikti santuokos sakramento, 2019 m. sausio 31 d. sutuokė I. B. ir E. R., išrašė jiems santuokos liudijimą ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3 knygos 3.24 straipsnio nuostatas, surašė prašymą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriui dėl I. ir E. R. santuokos įregistravimo, ir taip neteisėtai suklastojo šiuos dokumentus, kuriais remiantis (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyrius I. ir E. R. sudarytą santuoką 2019 m. vasario 10 d. įtraukė į apskaitą. Šiais savo veiksmais įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d.

Minėtu prokuroro nutarimu nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr.01-1-14398-21, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (1 t., b. l. 19-31).

(duomenys neskelbtini) valstybės įmonės Registrų centras Juridinių asmenų registro išraše nurodyta, kad juridinis asmuo – (duomenys neskelbtini) M. L. bažnyčia, kodas (duomenys neskelbtini), teisinė forma – religinė bendruomenė ar bendrija, buveinės adresas (duomenys neskelbtini) Kretingos r. sav., įregistruota (duomenys neskelbtini), jos vadovas – bažnyčios administratorius-dvasininkas R. B., paskyrimo (išrinkimo) data (duomenys neskelbtini), registruotas nuo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 160-161).

(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) M. L. bažnyčios įstatų 1.1 punkte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) M. L. bažnyčia yra evangeliška liuteroniška religinė bendruomenė (Parapija). Įstatų 5.1.2 punkte nurodyta, kad bažnyčios vienasmenis valdymo organas yra bažnyčios administratorius-dvasininkas. Įstatai pasirašyti bažnyčios administratoriaus-dvasininko – diakono R. B. vardu. (1 t., b. l. 162-169).

(duomenys neskelbtini) M. L. bažnyčios steigiamojo susirinkimo protokolo Nr. 1, antrame punkte nurodyta, kad nutarta registruoti tradicine nelaikomą religinę bendruomenę (duomenys neskelbtini) M. L. bažnyčios pavadinimu (2 t., b. l. 2-3).

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos rašte dėl informacijos pateikimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-14398-21, nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) M. L. bažnyčia yra įregistruota kaip kita (netradicinė) religinė bendruomenė pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 11 straipsnį. Bendruomenė nėra tradicinė Lietuvoje pagal minėto įstatymo 5 straipsnį, valstybės pripažinimas pagal įstatymo 6 straipsnį bendruomenei taip pat nėra suteiktas (2 t., b. l. 1).

2021-08-19 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo kopijoje (prijungta iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-14398-21) nurodyta, kad R. B. savanoriškai pateikė teologijos kurso baigimo pažymėjimo kopiją (rusų kalba) ir nuotrauką. Vertime iš rusų kalbos į lietuvių kalbą nurodyta, kad pateiktas dokumentas – religinės organizacijos, profesinio religinio mokymo įstaigos Ingrijos evangelikų liuteronų Bažnyčios Rusijos teritorijoje Teologijos instituto liudijimas, kad R. B. 2012-09-10 – 2013-03-16 dalyvavo dvasinio ugdymo bei švietimo seminare Sankt-Peterburge (2 t., b. l. 9-13).

2021-08-20 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo kopijoje (prijungta iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-14398-21) nurodyta, kad R. B. savanoriškai pateikė įšventinimo dokumento kopiją (rusų kalba) ir kunigų seminarijos studijų knygelės pažymėjimo kopiją (rusų kalba). Vertime iš rusų kalbos į lietuvių kalbą nurodyta, kad pateiktas dokumentas – ordinacijos liudijimas, kad R. B. remiantis Ingrijos evangelikų liuteronų Bažnyčios Rusijos teritorijoje Sinodo tarybos sprendimu, priimtu 2013-09-06 Dievo garbei, pagal „Bažnyčios nuostatų“ normas, ordinuotas diakonu tarnystei RBO „Ingrijos evangelikų liuteronų Bažnyčia Rusijos teritorijoje“ parapijose. 2013-09-29 ordinacijai vadovavo vyskupas A. K. (2 t., b. l. 14-20).

Centralizuotos religinės organizacijos Ingrijos evangelikų liuteronų bažnyčios Rusijos teritorijoje vyskupo I. L. rašte nurodyta, kad R. B. pažįsta asmeniškai. R. B. studijavo jų teologijos institute ir gavo reikiamą išsilavinimo lygį, kad būtų ordinuotas diakonu Ingrijos evangelikų liuteronų bažnyčioje. R. B. buvo ordinuotas diakonu 2013-09-29 prieš tai buvusio Ingrijos bažnyčios vyskupo A. M. K. Ingrijos bažnyčios diakonas turi teisę atlikti pamaldas, teikti krikšto sakramentą, dalyti Šventąją Komuniją (diakonams teisė yra suteikiama atskirai, Sinodo tarybos, tokia teisė buvo suteikta R.), sutuokti jaunuosius bei atlikti kitas krikščionių apeigas pagal Įstatus bei Bažnyčios nuostatas. R. tarnavo diakonu, buvo Misionierių skyriaus nariu, yra pavaldus skyriaus vadovui bei Vyskupui. Juridinės parapijos registracijos kitos valstybės teritorijoje klausimai nėra Ingrijos bažnyčios kompetencija ir yra reguliuojami Lietuvos Respublikos įstatymų. Anksčiau R. veiklą derindavo su bažnyčia. Remiantis Ingrijos bažnyčios Sinodo tarybos sprendimu, R. B. Ingrijos Bažnyčios diakono tarnystė yra sustabdyta nuo 2021-02-01 iki bylos aplinkybių išaiškinimo. Kartu pateiktos dokumentų kopijos iš kurių matyti, kad R. B. nuo 2012 m. rugsėjo 10 d. iki 2013 m. kovo 16 d. studijavo „Ingrijos evangelikų liuteronų Bažnyčios Rusijos teritorijoje Teologijos institute“. Iš „Ingrijos evangelikų liuteronų Bažnyčios Rusijos teritorijoje Teologijos instituto“ pažymos apie studijas matyti, kad R. B. 2017 m. įstojo į Religinę dvasinio ugdymo ir švietimo aukštojo išsilavinimo organizaciją „Ingrijos evangelikų liuteronų Bažnyčios teologijos institutą“. Nuo 2020 m. lapkričio 2 d. yra akademinėse atostogose. Kryptis/specialybė „Kunigų ir religinių organizacijų religinio personalo paruošimas“ (2 t., b. l. 21-39).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 154 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą. Baudžiamuoju įstatymu uždrausta veika šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas – asmens garbė ir orumas.

Iki 2022-12-30 galiojusioje BK 154 straipsnio 1 dalyje atsakomybė už šmeižimą buvo numatyta tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. To paties straipsnio 2 dalyje atsakomybė už šmeižimą buvo numatyta tam, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Veika, kurios padarymu kaltinamas E. R., padaryta 2021-11-16, kaltinamajame akte nurodyta, kad jis kaltinamas pagal BK 154 straipsnio 2 dalį.

Pagal nuo 2022-12-31 galiojančią BK 154 straipsnio 1 dalies redakciją atsakomybė už šmeižimą numatyta tam, kas per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, arba šmeižė asmenį, neva šis padarė tyčinį nusikaltimą.

2023-09-05 teisiamojo posėdžio metu prokurorė pareiškė prašymą dėl kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo pakeitimo teisme, prašydama pakeisti E. R. veikos kvalifikavimą į šiuo metu galiojančio BK 154 straipsnio 1 dalį (3 t., b. l. 59-60).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes dėl baudžiamojo įstatymo pakeitimų teismas sprendžia, kad šis prokurorės prašymas yra pagrįstas, kadangi šiuo metu atsakomybė už šmeižimą yra numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 256 straipsnio 2 dalis).

Šmeižimo nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, o tyčios turinį sudaro požymio paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją suvokimas ir norėjimas paskleisti tokią informaciją. Teismų praktikoje pasisakyta, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2014, 2K-210/2014, 2K-271-648/2015, 2K-38-1073/2018). Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla, jei BK 154 straipsnyje apibūdintą informaciją jos skleidėjas suvokė kaip turinčią atitinkamas savybes (neatitiktį tikrovei, niekinantį ar žeminantį pobūdį arba galinčią pakirsti pasitikėjimą žmogumi) ir norėjo paskleisti būtent tokią informaciją. Taigi, turi būti nustatyta tiesioginė tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad darant išvadas apie šmeižimo sudėtį sudarančių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimą ar nebuvimą būtina išnagrinėti bylos aplinkybių visumą, be kita ko, įvertinti paskleistų teiginių kontekstą, formuluotes, informacijos skleidėjo motyvus ir tikslus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo, įgyvendindamas teises ir pareigas savo veikloje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis), kartu būtina nustatyti pusiausvyrą tarp vieno asmens teisės (laisvės) pateikti informaciją, reikšti kritiką ir šios teisės ribojimo ginant kritikuojamo asmens teises (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-58-222/2018).

Vien objektyviai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas dar nesudaro šmeižimo nusikaltimo sudėties, jei nenustatyta, kad tokia informacija buvo paskleista tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant tokias šios informacijos savybes – neatitikimą tikrovės, žeminantį pobūdį – ir norint paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015 ir kt.). Vadinasi, jeigu asmuo buvo įsitikinęs dėl skleidžiamos informacijos teisingumo ir dėl to sąžiningai klydo, ši aplinkybė šalina jo atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-242-303/2017). Kadangi BK 154 straipsnyje nustatyta veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl visiems veikos požymiams konstatuoti nepakanka vien objektyviųjų veikos požymių, būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius. Šmeižimo nusikaltimo atveju apie nukentėjusįjį paskleista informacija turi būti ne tik melaginga, bet ir ją paskleidžiantis asmuo turi suvokti jos neteisingumą. Suprantamos objektyvios situacijos, kai asmuo gali sąžiningai klysti dėl informacijos teisingumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sąžiningumas nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyviąja prasme sąžiningumas reiškia, kad asmuo veikia protingai ir teisingai. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichinė būklė konkrečioje situacijoje ir jis nustatomas vertinant, ar asmuo galėjo ką nors žinoti, daryti ar nedaryti, atsižvelgiant į asmens amžių, išsilavinimą, gyvenimišką patirtį, sveikatą ir t. t. Asmuo bus sąžiningas, jei jo veiksmai atitiks abu nurodytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271-648/2015, 2K-38-1073/2018, 2K-253-458/2020, 2K-223-697/2022).‏‏‎

Tikrovės neatitinkančios informacijos apie asmenį paskleidimas tam tikrais atvejais gali peržengti civilinės atsakomybės ribas. Bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar kaltininko veiksmai yra tokie pavojingi, kad už juos kiltų baudžiamoji atsakomybė. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra suformuota konkrečių kriterijų, kuriais remiantis toks vertinimas atliekamas, todėl kiekvienos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teismas, įvertinęs veikos aplinkybes (paskleistos informacijos turinį, adresatus, kaltininko veiksmų intensyvumą, sistemingumą, tyčią, tikslą ir kt.), priima sprendimą pagal savo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-253-458/2020).

Pagal BPK 44 straipsnio 6 dalį visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą. Aprašydamas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, teismas privalo padaryti vienareikšmes išvadas apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110/2013, 2K–540/2013)..

Iš pirmiau minėtų nukentėjusiojo R. B. ir liudytojos I. R. teisme duotų parodymų, juos patvirtinančių dokumentų (3 t., b. l 71-72), (3 t., b. l. 70) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis R. B. sutuokė kaltinamąjį E. R. ir liudytoją I. R.

Nukentėjusysis R. B. teisme parodė, kad gal iki galo nežinojo, kad pagal įstatymą pripažįstamos tradicinės bažnyčios santuokos. Jų santuoka yra kaip bažnytinė, bet nėra pripažįstamos kaip valstybinės, tik kaip bažnytinės.

Liudytoja I. R. teisme parodė, kad po to, kai sužinojo, kad santuoka yra neteisėta, dar kartą susituokė Šilutės rajone, (duomenys neskelbtini), kad santuoka tikrai būtų teisėta Lietuvos liuteronų bažnyčioje.

(duomenys neskelbtini) M. L. bažnyčia yra įregistruota kaip religinė bendruomenė ar bendrija (1 t., b. l. 160-161), ji yra evangeliška liuteroniška religinė bendruomenė (Parapija) (1 t., b. l. 162-169), tradicine nelaikoma religinė bendruomenė (2 t., b. l. 2-3), (2 t., b. l. 1).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.24 straipsnio 2 dalies 2 punktą santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka, jeigu santuoka buvo sudaryta pagal Lietuvos Respublikoje įregistruotų ir valstybės pripažintų religinių organizacijų kanonų nustatytą procedūrą.

Taigi, (duomenys neskelbtini) M. L. bažnyčioje sudaryta santuoka nesukelia tokių pat teisinių pasekmių kaip santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka.

Šios aplinkybės savaime nepaneigia ir tas faktas, kad vis tik (duomenys neskelbtini) M. L. bažnyčioje sudaryta kaltinamojo E. R. ir liudytojos I. R. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje.

Taip pat nukentėjusysis R. B. teisme parodė, kad E. R. yra jo prašęs, kad pravestų pamaldas Lietuvos Priekulėje, vieną kartą ar du buvo nuvažiavęs. Nuo 2013 m. tarnavo Latvijos Priekulėje. Kaltinamasis E. R. su žmona (būsima) atvažiuodavo į pamaldas svečių teisėmis. Taip pat parodė, kad (duomenys neskelbtini) M. L. bažnyčią buvo nutarta įregistruoti kaip evangelišką liuteronišką bažnyčią parapiją, ne evangelikų liuteronų, čia yra skirtumas. Parodė, kad kuriant bažnyčią kaltinamasis E. R. kaip ir kiti žmonės ateidavo į talką, dirbo nekvalifikuotu darbuotoju, kažką išgriauti, su kastuvu padirbėti. Parodė, kad jis nepriklauso Lietuvos liuteronų bažnyčiai. Parodė, kad jis yra liuteronų kunigas, jų bendruomenės kunigas. Kunigas yra bendruomenės vadovas. Jį įšventino kunigas. Kas įšventino nenorėtų atskleisti. Įšventino 2015 m., kai atsirado bažnyčia. Nenorėtų kalbėti apie įšventinimą.

Liudytoja I. R. teisme parodė, kad su nukentėjusiuoju R. B. susipažino 2019 m. Priekulės Latvijos valstybės liuteronų bažnyčioje. Kadangi R. B. buvo (duomenys neskelbtini) M. L. bažnyčios kunigas, jie paprašė, kad jis juos sutuoktų. Po santuokos pradėjo lankytis jo bažnyčioje. Vėliau paaiškėjo, kad jo bažnyčia nepripažinta Lietuvoje. Netikrino bažnyčios statuso ir jos vyras juo visiškai pasitikėjo. Jos vyras su juo susipažino Lietuvos Priekulėje. Į Latvijos Priekulėje esančią bažnyčią važiuodavo kaip į tikrą bažnyčią. R. B. tikrojoje evangelikų liuteronų bažnyčioje vedė pamaldas, jie neabejojo juo kaip kunigu. Jie abu galvojo, kad čia įkurta tokia pati evangelikų liuteronų bažnyčia kaip Latvijos Priekulėje. Parodė, kad nuvažiavę į Vokietiją eidavo pas jos vyro pažįstamus, draugus ir lietuviai duodavo vieną kitą eurą, o tuos eurus, ką buvo gavę, du kartus parvežė ir atidavė R. B.. Jai atrodo, tai buvo 2020 m. du kartus pusmečio periodu. Pirmą kartą parvežė apie 50 Eur, antrą kartą 30 Eur. Jiems būdavo oficialiai, viešai, vykstant pamaldoms padėkota už aukas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad valstybės įmonės Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenimis (duomenys neskelbtini) M. L. bažnyčios vadovas – bažnyčios administratorius-dvasininkas R. B. (1 t., b. l. 160-161). (duomenys neskelbtini) M. L. bažnyčios įstatų 5.1.2 punkte nurodyta, kad bažnyčios vienasmenis valdymo organas yra bažnyčios administratorius-dvasininkas. Įstatai pasirašyti bažnyčios administratoriaus-dvasininko – diakono R. B. vardu. (1 t., b. l. 162-169).

Ordinacijos liudijime nurodyta, kad R. B. ordinuotas diakonu tarnystei RBO „Ingrijos evangelikų liuteronų Bažnyčia Rusijos teritorijoje“ parapijose (2 t., b. l. 14-20). Centralizuotos religinės organizacijos Ingrijos evangelikų liuteronų bažnyčios Rusijos teritorijoje vyskupo I. L. rašte nurodyta, kad R. B. studijavo jų teologijos institute ir gavo reikiamą išsilavinimo lygį, kad būtų ordinuotas diakonu Ingrijos evangelikų liuteronų bažnyčioje. Juridinės parapijos registracijos kitos valstybės teritorijoje klausimai nėra Ingrijos bažnyčios kompetencija ir yra reguliuojami Lietuvos Respublikos įstatymų (2 t., b. l. 21-39).

Teismo vertinimu, byloje nėra rašytinių įrodymų apie tai, kad R. B. buvo suteiktas kunigo statusas.

Dėl jo santuokos sudarymo aplinkybių ir R. B. veiklos kaltinamojo E. R. iniciatyva nukentėjusiojo R. B. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14398-21 pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 19-31). Atkreiptinas dėmesys, kad 2021-02-26 Klaipėdos AVPK (duomenys neskelbtini) r. PK buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2021-03-15 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą atsisakyti tenkinti E. R. skundą dėl 2021-02-26 Klaipėdos AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. 2021-04-01 Plungės apylinkės teismas tenkino E. R. skundą ir panaikino policijos ir prokuratūros priimtus nutarimus, todėl 2021-05-06 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14398-21, kuris buvo nutrauktas 2022-02-10 prokuroro nutarimu.

E. R. pareikštame kaltinime nurodytas įrašas socialiniame tinke „Facebook“ buvo paskelbtas (duomenys neskelbtini), tai yra dar tebevykstant ikiteisminiam tyrimui ir po to, kai 2021-04-01 teismas tenkino jo skundą ir panaikino policijos ir prokuratūros priimtus nutarimus dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl kaltinamasis E. R. galėjo tikėti, kad ikiteisminis tyrimas tęsis jam palankia linkme ir dėl šios aplinkybės galėjo sąžiningai suklysti viešai paskelbdamas, kad nukentėjusysis R. B. vykdo nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad minėtame įraše yra nurodyta, kad 2021-05-07 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14398-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis E. R. būtų patrauktas atsakomybėn už tai, kad jo iniciatyva prieš nukentėjusįjį R. B. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad kaltinamasis E. R. neturėjo tiesioginės tyčios apšmeižti nukentėjusįjį R. B., o kaltinamojo tikslas, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbiant kaltinime nurodytą viešą įrašą, buvo išsakyti savo kritišką nuomonę apie nukentėjusįjį R. B., nurodant, jo įsitikinimu, jam žinomus faktus apie R. B. Dėl to pripažįstama, kad kaltinamojo E. R. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl E. R. yra išteisintinas dėl jam pareikšto kaltinimo (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. B. kaltinamajam E. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (1 t., b. l. 109-117, 118, 119-121).

Byloje yra priimamas išteisinamasis nuosprendis, kaltinamasis E. R. yra išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, todėl civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Šiuo atveju civilinis ieškovas R. B. turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusysis R. B. turėjo 1100 Eur išlaidas savo atstovės advokato padėjėjos D. Terespolskienės paslaugoms apmokėti (2 t., b. l. 170-173; 3 t., b. l. 35-38, 52-55).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino kaltinamojo E. R. gynėjo advokato E. S. dalyvavimo sudaro 496,67 Eur (3 t., b. l. 108-112).

Kaltinamasis E. R. yra išteisinamas, todėl pirmiau minėtos išlaidos iš kaltinamojo atitinkamai nukentėjusiajam R. B. ir valstybei neišieškotinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

E. R. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. B. civilinį ieškinį kaltinamajam E. R. dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Neišieškoti iš kaltinamojo E. R. nukentėjusiajam R. B. išlaidas jo atstovės paslaugoms apmokėti.

Neišieškoti iš kaltinamojo E. R. valstybei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Išnagrinėjus bylą kaltinamajam nedalyvaujant priimtas nuosprendis įteikiamas kaltinamojo gynėjui. Nuo nuosprendžio įteikimo gynėjui momento prasideda terminas, per kurį nuosprendis įsiteisėja.

Teisėjas Dainius Gecevičius