Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vitalijos Norkūnaitės, Evaldo Pašilio,

viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Jaunučio Vailionio apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. V. išteisintas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Iš S. B. ir A. V. proceso išlaidos už 13 palečių alkoholinių gėrimų saugojimą neišieškotos.

A. V. iš valstybės priteista 4 657 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. jie, dirbdami UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), S. B. dirbdamas vadybininko pareigose, o A. V. – transporto vadybininko pareigose, kartu, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 25 d. iki 2022 m. sausio 31 d. neteisėtai laikė akcizais apmokestinamas prekes pagal Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymo – 2 straipsnio 1 dalies 1 puntą, etilo alkoholį ir alkoholinius gėrimus įvairių rūšių 6 129 l, 67 420,52 eurų vertės, ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, nesumokėjus privalomų akcizų mokesčių:

1.2. pažeidžiant Europos sąjungos Tarybos direktyvos 2008 m. gruodžio 16 d. Nr. 20008/118/EB 15 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad „akcizais apmokestinamų prekių laikymas turi būti vykdomas tik apmokestinamų prekių sandėlyje, jei akcizai nesumokėti“, taip pat Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad „akcizais apmokestinamos prekės, už kurias akcizai dar nesumokėti, privalo būti laikomos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje“; 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame numatyta, kad „prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už akcizais apmokestinamas prekes, kurioms Lietuvos Respublikoje panaikintas AMLAR (t. y. už iš akcizais apmokestinamo sandėlio išgabentas prekes, kurioms netaikomas AMLAR)“; 10 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, kad „asmenys ne vėliau kaip per 5 d. nuo prekių atgabenimo į Lietuvos Respubliką dienos, turi pateikti vietos mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie registruoti mokesčių mokėtojais, nustatytos formos akcizų deklaraciją ir jos priedus“ – 2022 m. sausio 25 d., neturėdamas tam teisinio pagrindo, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcizais apmokestinamų prekių akcizinio sandėlio nustatyta tvarka nėra įregistravusi, S. B. A. V. nurodymu, internetinėje transporto valdymo sistemoje „(duomenys neskelbtini)“ nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui U. H., nežinančiam apie nurodymo neteisėtumą, gabenusiam akcizais apmokestinamas prekes pagal parengtą elektroninį vežimo dokumentą – elektroninį administracinį dokumentą (važtaraštį) e-AD Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame krovinio gavėju nurodyta Latvijos įmonė SIA „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat važtaraštį CMR Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gavėju nurodyta ta pati Latvijos įmonė SIA „(duomenys neskelbtini)“, iškrovimo vieta (duomenys neskelbtini), neteisėtai iškrauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame sandėlyje, kuris nėra registruotas VMI akcizais apmokestinamų prekių sandėliu, ir esančiame (duomenys neskelbtini), akcizais apmokestinamas prekes – 13 palečių įvairių rūšių alkoholinių gėrimų – 300 vnt. po 1 l talpos „Bacardi Reserna Ocho Rare Gold Rum“, 480 vnt. po 0,750 l talpos „Martini Asti“, 1 080 vnt. po 1 l talpos „Bacardi Rum“, 504 vnt. po 1 l talpos „Martini Bianco L'aperitivo“, 456 vnt. po 1 l talpos „Bacardi Razz“, 270 vnt. po 1,5 l talpos „Martini Bianco L'aperitivo“, 456 vnt. po 1 l talpos „Bacardi Limon“, 504 vnt. po 1 l talpos „Martini Rosato L'aperitivo“, 504 vnt. po 1 l talpos „Martini Fiero L'aperitivo“, 540 vnt. po 1 l talpos „Bacardi Rum Carta Oro“, 540 vnt. po 1 l talpos „Bombay sapphier Dry Gin“, 960 vnt. po 0,5 l talpos „Martini Bianco L'aperitivo“, viso 6129 litrų, priklausančių Italijos įmonei (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė su privalomais sumokėti mokesčiais yra 67 420,52 eurų, t. y. viršija 250 MGL dydžio sumą, kuriuos pagal 2022 m. sausio 17 d. Latvijos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu pateiktą užsakymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2022 m. sausio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone turėjo pristatyti į Latvijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sandėlius, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau akcizais apmokestinamų prekių nurodytu adresu nepristatė ir iki 2022 m. sausio 31 d. neteisėtai laikė (duomenys neskelbtini), kol Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) pareigūnai, atlikę patikrinimą, šias akcizais apmokestinamas prekes surado ir paėmė.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nuosprendį ir priimti naują – S. B. ir A. V. pripažinti kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 3 dalyje (iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) ir kiekvienam jų paskirti po 150 MGL (7 500 Eur) baudą.

2.1. Prokuroras, kritikuodamas apygardos teismo sprendimą, nurodo, kad teismas patikėjo išimtinai S. B. bei A. V. parodymais, jų negretino su kitais bylos duomenimis ir dėl to padarė klaidingas išvadas bei kaltinamuosius išteisino. Nesutinka su teismo vertinimu, kad S. B. ir A. V., sužinoję, jog į sandėlį patalpino alkoholinius gėrimus neteisėtai, iš karto ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti, kadangi to iš esmės nepatvirtina bylos medžiaga. Baudžiamojoje byloje nepavykus apklausti alkoholinių gėrimų krovinį gabenusio Baltarusijos piliečio U. H., šiam išvykus gyventi iš Lietuvos, ar apie alkoholinių gėrimų gabenimą jis informavo išteisintuosius, S. B. ir A. V. parodymai turi būti lyginami su kitais bylos duomenimis ir tuomet vertinami, o ne jais besąlygiškai tikima.

2.2. Teismas tikėjo S. B. ir A. V. parodymais, kad Latvijos įmonė nuslėpė, jog gabenami alkoholiniai gėrimai, siekiant mažesnės paslaugos kainos, tačiau tai patvirtinančių kokių nors duomenų nėra. Priešingai, susirašinėjimu elektroniniu paštu tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir SIA „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad vairuotojas negalėjo išvažiuoti su kroviniu iš Italijos įmonės dėl kompiuteriu neišrašomų dokumentų. Gabenant paprastas prekes, važtaraštis galėjo būti išrašytas ir ranka. Liudytojas H. L. nurodė, kad informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovus, kad bus gabenami alkoholiniai gėrimai, o liudytojas A. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai faktą, jog bus vežami alkoholiniai gėrimai, sužinojo, kai Italijoje gavo važtaraštį. Tai patvirtino ir liudytoja B. M., kuri nurodė, kad 2022 m. sausio 31 d. telefoninio pokalbio su S. B. metu pastarasis sakė, jog jam žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ transportavo alkoholinius gėrimus, tačiau juos iškrauti neakciziniame sandėlyje nurodė bendrovės vadovai, kadangi SIA „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga pastarajai už anksčiau suteiktas transporto paslaugas. Aplinkybę, kad S. B. ir A. V. klaidino SIA „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai elektroniniame laiške 2022 m. sausio 28 d. nurodė, kad krovinys kažkur pasimetė ir nežino kur, nors nuo 2022 m. sausio 25 d. buvo iškrautas sandėlyje Lietuvoje, atitinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo papildomų išlaidų už krovinio saugojimą. Pasak prokuroro, tai patvirtina liudytojų H. L. ir A. K. parodymus, kad telefonu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu prisistatęs asmuo reikalavo sumokėti už anksčiau suteiktas paslaugas ir už šio krovinio gabenimą ir tuomet krovinys bus nugabentas, o ne derėjosi dėl didesnės paslaugos kainos. Teismas kalba apie specialias sąlygas gabenti alkoholinius gėrimus, tačiau nustatyta, kad gabenant alkoholinius gėrimus specialios sąlygos yra tik nugabenti krovinį į važtaraštyje nurodytą vietą – akcizinį sandėlį iki nustatyto termino, negalima krovinio perkrauti, nes tuomet reikalinga keisti gabenimo dokumentuose nurodytas sąlygas, o tokios sąlygos iš esmės ir buvo aptartos paraiškoje gabenti krovinį.

2.3. Prokuroro nuomone, teismas tinkamai neįvertino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio susirašinėjimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų, o būtent 2022 m. sausio 25 d. S. B. rašyto laiško UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui dėl paraiškos nukrauti krovinius sandėlyje. Laiško turinys rodo, kad S. B. matė tarptautinio krovinio gabenimo važtaraštį, kuriame aiškiai įvardintas gabenamas krovinys, skaičiavo gabenamo krovinio kiekius ir nurodė bendrą svorį.

2.4. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su teismo išvada, kad liudytoja B. M. tik abstrakčiai nurodė, jog iš 2022 m. sausio 31 d. vykusio pokalbio su S. B. supratusi, kad jam buvo žinoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ transportavo alkoholinius gėrimus. Prokuroras atkreipia dėmesį, jog teisme liudytoja konkrečiai parodė, kad aiškinantis dėl į jų bendrovės sandėlį patalpintų alkoholinių gėrimų ji susiekė su S. B. ir paklausė, kodėl jis, žinodamas, kad įmonės krovinys yra akcizais apmokestinamos prekės, apie tai neinformavo; žinodamas, kad jų įmonė neturi leidimo tokioms prekėms laikyti, užsakė krovinio sandėliavimą jų sandėliuose. Į tai S. B. atsakė, kad krovinys sulaikytas, nes Latvijos įmonė jiems skolinga ir toks buvo jo vadovo sprendimas, todėl kitaip jis pasielgti negalėjo. Į akcizinį sandėlį krovinio negalėjo nukreipti, norėjo sulaikyti krovinį ir taip atgauti skolą. Prokuroro vertinimu, šie liudytojos parodymai nėra abstraktūs, patvirtina Latvijos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymus, kad krovinys į neakcizinį sandėlį iškrautas tyčia, siekiant gauti apmokėjimą už anksčiau suteiktas paslaugas, nors atsiskaitymo terminai nebuvo suėję.

2.5. Prokuroras nesutinka ir su teismo išvada, kad S. B. ir A. V. veiksmuose nebuvo tikslo pažeisti kaltinime nurodytas Europos sąjungos Tarybos direktyvos 2008 m. gruodžio 16 d. Nr. 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos ir Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymo nuostatas, susijusias su akcizinių prekių neteisėtu disponavimu, šiuo konkrečiu atveju – alkoholinių gėrimų gabenimo ir laikymo tvarką. Nors išteisintieji neigia norėję pažeisti alkoholinių gėrimų gabenimo tvarką, tačiau dėl apeliaciniame skunde aptartų aplinkybių, prokuroras jų parodymus vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje išteisintieji nepateikė jokių duomenų, kad jie ėmėsi realių veiksmų išgabenti krovinį, net jeigu tikėti, kad tik 2022 m. sausio 28 d. apie 12 val. sužinojo, jog nukrovė akcizines prekes ir jas laikė. Taip pat, anot prokuroro, atsižvelgtina ir į tai, kad išteisintieji, jeigu tikėti jų parodymais, turėjo ne išvežti alkoholinius gėrimus į paskirties vietą, o apie įvykusias aplinkybes informuoti užsakovą bei siuntėją, VMI dėl padaryto pažeidimo ir galimybės toliau gabenti akcizines prekes, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, o priešingai – slėpė nuo paslaugos užsakovo prekių buvimo vietą. A. V. nurodė, kad tik 2022 m. vasario 2 d. (pastaba – apeliaciniame skunde nurodyta 2023 m. vasario 2 d.) kreipėsi į VMI dėl leidimo išgabenti alkoholinius gėrimus.

2.6. Tyrimo metu nustatyta, kad gabentų akcizinių prekių – alkoholinių gėrimų vertė viršijo 150 bazinių bausmių dydžių (MGL), todėl išteisintieji pagal nustatytą teisinį reguliavimą negali atsakyti administracine tvarka, kadangi gabentų prekių vertė yra 67 420,52 eurų ir turi atsakyti pagal BK 199² straipsnio atitinkamą dalį, dėl to tyrimo medžiaga ir buvo perduota ikiteisminio tyrimo įstaigai tolesniam tyrimui atlikti ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos Respublikos Akcizų įstatyme didelis dėmesys skiriamas akcizinių prekių gabenimui bei laikymui, taip pat – ir akciziniuose sandėliuose, kadangi akcizinėms prekėms yra nustatytas specialus reguliavimas. Išteisintiesiems dėl akivaizdžių teisės aktų pažeidimų negali būti taikoma administracinė atsakomybė, kadangi prekių vertė viršija akcizinių prekių kainą, už kurią gali būti taikoma administracinė atsakomybė, tačiau baudžiamoji atsakomybė irgi netaikoma, vien dėl to, kad vienas iš išteisintųjų mąstė, ką daryti su neteisėtai laikomomis akcizinėmis prekėmis, o kitas nurodė, kad reikia organizuoti prekių išgabenimą, neinformuojant atsakingų valstybės institucijų apie padarytus pažeidimus, o dar ir klaidinant užsakovus, taigi, realiai jokių veiksmų nesiėmė, nors žinojo, kad neteisėtai, neinformavę atitinkamų valstybės institucijų bei užsakovo, laiko akcizines prekes beveik savaitę laiko.

2.7. Prokuroras nesutinka su teismo vertinimu, kad išteisintieji savo veiksmais nesiekė išvengti valstybei sumokėti nustatytus mokesčius ar jų išvengė, kad tai suvokė ir to norėjo, t. y. kad jų veiksmai nebuvo nukreipti tyčia pažeisti disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarką, susijusią su mokesčių nesumokėjimu. Byloje neginčijamai nustatyta, kad alkoholiniai gėrimai gabenti su laikinu akcizo mokesčio atidėjimu ir akcizo mokestis turi būti sumokėtas. Tačiau atsakomybė pagal BK 199² straipsnį atsiranda ne tik tuomet, kai mokestis yra nesumokėtas, bet ir už nustatytos gabenimo, laikymo tvarkos pažeidimus, kas nebūtinai susiję su mokesčių nesumokėjimu. Šios kategorijos bylose už akcizinių prekių gabenimo ar laikymo tvarkos pažeidimus, akcizų ar kitokie mokesčiai neskaičiuojami ir nepriteisiami. Todėl kaltės ir nusikalstamos veikos padarymo siejimas su mokesčių nesumokėjimu yra visiškai nepagrįstas.

2.8. Prokuroras pažymi ir tai, kad po 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nauja BK 199² straipsnio redakcija ir pagal pareikštą kaltinimą tokia veika dabar kvalifikuojama pagal 199² straipsnio 3 dalį, sankcijai už nusikalstamą veiką nesikeičiant, teismas, priimdamas nuosprendį, turi atitinkamai pakeisti nusikalstamos veikos kvalifikaciją. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme toks prokuroro prašymas nebuvo išdėstytas, kadangi baigiamosios kalbos buvo pasakytos 2023 m. gegužės 23 d., kai atitinkami baudžiamojo įstatymo pakeitimai dar nebuvo įsigalioję.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintieji ir jų gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Jaunučio Vailionio apeliacinis skundas atmetamas.

4. Susipažinus su baudžiamojoje byloje paduotu prokuroro apeliaciniu skundu matyti, jog jame kritikuojamas pirmosios instancijos teismo atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas.

Dėl įrodymų vertinimo

5. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taisyklės, pagal kurias teismai nusprendžia, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. Duomenys, iki juos pripažįstant įrodymais, yra tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant proceso veiksmus ir tik tokiais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais gali būti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

6. Nuosprendyje teismo išvados turi būti grindžiamos įrodymais, išdėstant jų vertinimo motyvus. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi aiškiai nustatyti faktines bylos aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti teisingai, ir aiškiai nurodyti, kokie įrodymai jas patvirtina arba paneigia. Nuosprendis turi nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-333/2003, Nr. 2K-513/2013, Nr. 2K-417/2014). Nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi glaustai, tiksliai, nuosekliai ir sudaryti logišką visumą, išvados turi būti argumentuotos, įtikinamos ir nekelti abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2013, Nr. 2K-338-511/2017). Baudžiamojoje byloje esantys prieštaravimai turi būti patikrinti ir teismo įvertinti, dėl tų pačių aplinkybių nuosprendyje negali būti prieštaringų išvadų. Išvados turi būti padarytos įrodymų analizės pagrindu. Tačiau, kita vertus, teismo nuosprendyje nereikalaujama išdėstyti visų ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu surinktų duomenų. Teismas, atsižvelgdamas į įrodinėjimo dalyką ir ribas, sprendžia, kiek dėmesio ir vietos nuosprendyje skirti aiškinant faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo logiką, atsakant į gynybos ar kaltinimo iškeltus argumentus, analizuojant bylai reikšmingus teorinius ir praktinius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, Nr. 2K-7-304-976/2016).

7. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-270-628/2020). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo nuosprendžio ar nutarties priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

8. Vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio formą ir turinį aptartų BPK reikalavimų kontekste, matyti, jog pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų reikalavimų, teisiamajame posėdyje ištyrė byloje surinktus įrodymus ir juos išdėstė nuosprendyje bei jais pagrindė savo išvadas. Kaip minėta, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į įrodinėjimo dalyką ir ribas, sprendžia, kiek dėmesio ir vietos nuosprendyje skirti aiškinant faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo logiką, atsakant į gynybos ar kaltinimo iškeltus argumentus, analizuojant bylai reikšmingus teorinius ir praktinius klausimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, būtų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno jų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumą. Teismas savo išvadas grindė teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir skundžiamame nuosprendyje išdėstė išsamius S. B. ir A. V. išteisinimo dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo motyvus.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį, apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas: esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, vertinant įrodymus, nepadaryta, apygardos teismas, vadovaudamasis byloje ištirtais ir tinkamai įvertintais įrodymais, pagrįstai S. B. ir A. V. išteisino dėl neteisėto akcizais apmokestinamų prekių laikymo kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Priešingai nei nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetą, bei priėjo pagrįstos išvados dėl S. B. ir A. V. veiksmų teisinio vertinimo. Nenustatyta pagrindo sutikti su prokuroro pateikiamu faktinių aplinkybių vertinimu, formuojančiu priešingą išvadą nei padaryta pirmosios instancijos teismo.

Dėl S. B. ir A. V. išteisinimo pagal BK 199² straipsnio 2 dalį

10. Nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nuosprendis dėl S. B. ir A. V. išteisinimo pagal BK 199² straipsnio 2 dalį prokuroro skundžiamas argumentuojant, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, kas, pasak jo, lėmė neteisėto ir nepagrįsto skundžiamo nuosprendžio priėmimą. Todėl prašoma skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį. Anot prokuroro, liudytojų H. L., A. K., B. M. parodymai bei kiti bylos duomenys pagrindžia S. B. ir A. V. kaltę dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Esminiais faktais prokuroras apeliaciniame skunde nurodo tai, kad: UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai buvo informuoti apie gabenamą krovinį; apie krovinio turinį (alkoholinius gėrimus) buvo žinoma iš Italijoje gauto krovinio gabenimo važtaraščio; liudytojos B. M. parodymus apie pokalbį su A. B. po krovinio sulaikymo; 2022 m. sausio 28 d. elektroninį laišką, kuriuo SIA „(duomenys neskelbtini)“ klaidinama dėl krovinio buvimo vietos, teigiant, kad jis pasimetė, nors dar 2022 m. sausio 25 d. krovinys iškrautas sandėlyje Lietuvoje, ir dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo papildomų išlaidų; paraiškoje buvo aptartos krovinio gabenimo sąlygos. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino faktinių bylos aplinkybių visumos, kuri neabejotinai patvirtina, kad S. B. ir A. V. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis (jas laikė, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus) jiems pareikštame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, todėl jie turi atsakyti baudžiamąja tvarka.

11. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kaip nepagrįstais. Prokuroras, skunde dėstydamas poziciją dėl nustatytų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų, pateikia savitą bylos duomenų vertinimą, kurį, teisėjų kolegijos manymu, paneigia skundžiamame nuosprendyje aptarti ir argumentuotai išanalizuoti duomenys. Teisėjų kolegija, patikrinusi ištirtų įrodymų analizę, su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis sutinka. Apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nustatęs detalias faktines įvykio aplinkybes, ištyręs išteisintųjų, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius duomenis bei juos įvertinęs tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, priėjo prie pagrįstos išvados, jog objektyvių duomenų, įrodančių, kad S. B. ir A. V. byloje nustatytais veiksmais turėjo tyčią pažeisti disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarką, nepakanka.

12. Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2022 m. sausio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neakciziniame sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rastos akcizais apmokestinamos prekės – 13 palečių alkoholinių gėrimų (vyno, tarpinių produktų, spiritinių gėrimų), priklausančių Italijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Byloje taip pat nustatyta, kad minėtas alkoholinių gėrimų krovinys buvo išsiųstas iš Italijos su atidėtu (nesumokėtu akcizo mokesčiu) režimu ir galiojančia akcizų garantija (EAD), kurį pagal 2022 m. sausio 17 d. Latvijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą užsakymą atgabeno ir iškrovė transporto paslaugas teikianti UAB „(duomenys neskelbtini)“(kurioje vadybininko pareigas aktualiu laiku užėmė S. B., transporto vadybininko pareigas užėmė A. V.), nors turėjo pristatyti į Latvijos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ sandėlius. Vien šių faktų pagrindu S. B. ir A. V. kaltė negali būti preziumuojama.

13. Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Svarbu pažymėti, kad baudžiamojo proceso įstatymu yra priimta inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėtį pagrįsti neginčijamais įrodymais, todėl apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Išvados, kurių nėra galimybės pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais neginčijamais įrodymais, t. y. kurios grindžiamos iš esmės tik prielaidomis, negali būti pripažįstamos pagrįstomis ir asmens kaltę patvirtinančiomis.

14. Išteisintieji S. B. ir A. V. viso baudžiamosios bylos proceso metu neneigė aplinkybės, kad bendrovėje, kuri teikia transportavimo paslaugas ir kurioje jie dirba atitinkamai vadybininku ir transporto vadybininku, buvo gautas užsakymas organizuoti prekių gabenimą iš Italijos į Latviją ir jis buvo vykdomas, tačiau jie kategoriškai paneigė aplinkybę, žinoję, jog pervežamas krovinys – tai alkoholiniai gėrimai, ir kad jie tyčia pažeidė disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarką. Tiek apklausų ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje metu, S. B. ir A. V. aiškino, kad jie iš anksto nebuvo informuoti, jog bus gabenami alkoholiniai gėrimai, apie gabenamas akcizines prekes sužinojo tik 2022 m. sausio 28 d., penktadienį per pietus, apie tai informavus užsakovui. Gavus minėtą informaciją, jau kitą darbo dieną – 2022 m. sausio 31 d. buvo organizuojamas transportas ir krovinio pristatymas užsakovui, tačiau to padaryti nespėta, nes 2022 m. sausio 31 d. krovinys buvo sulaikytas. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta:

14.1. S. B. parodė, jog 2022 m. sausio 17 d. elektroniniu paštu iš SIA „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautas užsakymas dėl krovinio pergabenimo iš Italijos į Latviją. Pačiame užsakyme nebuvo detalizuota, koks krovinys turės būti pervežtas, tik nurodytas krovinio kiekis, svoris ir kiti matmenys. Užsakovai nurodė, jog tai neutralus krovinys (kai netaikomos ypatingos pervežimo sąlygos), todėl krovinio rūšies netikslino (užsakovo neklausė), o pati krovinio pakrovimo vieta nekėlė papildomų klausimų (realizuojami ne tik alkoholiniai gėrimai). Taip pat jis parodė, kad, derantis su užsakovu SIA „(duomenys neskelbtini)“ dėl papildomo apmokėjimo, užsakovas minėjo, jog krovinys yra gėrimai, tačiau nepatikslino, kad jie – alkoholiniai (akcizais apmokestinamos prekės). Kad buvo gabenami alkoholiniai gėrimai, sužinojo tik 2022 m. sausio 28 d., kai apie tai buvo informuotas (t. 3, b. l. 142–146; t. 4, b. l. 121–122).

14.2. A. V. parodė, kad iš Latvijos įmonės buvo gautas užsakymas dėl krovinio pervežimo iš Italijos į Latviją. Koks tiksliai krovinys pervežamas, nebuvo žinoma, nes užsakyme buvo nurodytas tik krovinio kiekis (13 palečių), svoris. Kartu su šiuo kroviniu ta pačia transporto priemone buvo vežami dar du ar trys kroviniai. Dėl to, kad užtruko pakrovimas (vėlavo dvi dienas), krovinio dokumentai vairuotojui iš karto nebuvo pateikti, todėl kreipėsi, kad būtų sumokėta už prastovas. Krovinį nutarė užlaikyti, kol buvo deramasi dėl papildomo apmokėjimo. Iki 2022 m. sausio 28 d. pietų nei jis, nei S. B. nežinojo, kad buvo transportuotos akcizais apmokestinamos prekės. Vairuotojas U. H. taip pat nežinojo, jog gabena alkoholinius gėrimus, nes dėl Italijoje galiojusių griežtų reikalavimų, susijusių su Covid pandemija, vairuotojai krovinio pakrovime nedalyvaudavo, iš vilkiko kabinos išlipti negalėdavo. Visi krovinio gabenimo dokumentai, išskyrus CMR, buvo įdėti į užklijuotą voką. Apie tai, kad krovinys – akcizinės prekės, sužinojo tik 2022 m. sausio 28 d. (penktadienį), užsakovo SIA „(duomenys neskelbtini)“ atstovui apie tai informavus ir elektroniniu paštu atsiuntus tai patvirtinančius dokumentus. Iš karto po to davė nurodymą S. B. surasti transportą ir 2022 m. sausio 31 d. (pirmadienį) organizuoti krovinio pristatymą į Latviją dokumentuose nurodytam gavėjui. Krovinio pristatymo organizuoti nepavyko, nes 2022 m. sausio 31 d. krovinys buvo sulaikytas VMI pareigūnų. Krovinio neslėpė, asmeniui, prisistačiusiam muitinės pareigūnu, teiraujantis dėl jo buvimo vietos, ją nurodė iš karto. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, priimdami krovinį į sandėlį, taip pat negalėjo nustatyti, kad krovinys – alkoholiniai gėrimai. Įmonės–siuntėjo pavadinimas dar nereiškia, kad ji siunčia būtent alkoholinius gėrimus, t. y. akcizines prekes (t. 3, b. l. 178–183; t. 4, b. l. 118–121).

15. Taigi, S. B. ir A. V. nuo pat pradžių neigė, kad jie iki 2022 m. sausio 28 d. žinojo, jog perveža akcizines prekes (alkoholinius gėrimus). Nors prokuroras apeliaciniame skunde kritikuoja tokius S. B. ir A. V. parodymus, tačiau bylos duomenimis šie parodymai nepaneigti. Pabrėžtina, jog išteisintųjų parodymai turi būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, ir šiuo atveju darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų visuma nepakankama S. B. ir A. V. kaltei dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo patvirtinti. Pirmosios instancijos teismas motyvavo savo išvadą, kad S. B. ir A. V. veiksmuose nėra jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių, ir šios išvados prokuroro skunde dėstomi argumentai nepaneigia.

16. Apeliaciniame skunde prokuroras išteisintųjų kaltę grindžia šioje byloje apklaustų liudytojų, Latvijos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ atstovų H. L., A. K. parodymais. Kaip matyti, liudytojas H. L. parodė, jog jo kolega informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovus, kad pervežamas krovinys yra alkoholiniai gėrimai, t. y. akcizais apmokestinamos prekės. Krovinio pasiėmimo vieta buvo nurodyta Italijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Todėl vairuotojas, vadybininkas, priėmęs užsakymą, galimai kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, sprendę klausimus, susijusius su šio krovinio pervežimu, žinojo, kad pasikrauna ir transportuoja akcizais apmokestinamas prekes, t. y. tai jie žinojo nuo krovinio pasikrovimo momento ir tai patvirtina krovinio gabenimo dokumentai (CMR ir EAD deklaracija). Vairuotojui išduotame CMR buvo parašytos gėrimų rūšys, o EAD – alkoholio pavadinimas ir stiprumas. Pats asmeniškai su S. B. jis nebendravo, tai darė jo kolega A. K. (t. 2, b. l. 173–177; t. 4, b. l. 111–113). Liudytojas A. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai tai, jog bus vežami alkoholiniai gėrimai, sužinojo tada, kai Italijoje gavo važtaraštį, vairuotojui buvo pateikti krovinio gabenimo dokumentai, be to, buvo aiški krovinio pakrovimo vieta. Dokumentuose buvo nurodytos prekės, buvo EAD deklaracija. Kadangi buvo laukiama, kol bus suruošta deklaracija, užtruko ir krovinio pasikrovimas (t. 4, b. l. 161–162). Vertinant šių liudytojų parodymus, kaip pagrindą paneigti išteisintųjų poziciją dėl informacijos apie gabenamo krovinio turinį neturėjimo, svarbu, kiek vienus ar kitus duomenis patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

17. Byloje be nurodytų liudytojų parodymų nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų liudytojų nurodytą aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai iš anksto buvo informuoti apie pervežamas akcizines prekes, t. y. kad dar iki 2022 m. sausio 28 d. jiems buvo žinomas pervežamo krovinio turinys. Bylos duomenimis, nei pateiktame užsakyme, nei SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų susirašinėjime elektroniniu paštu, vykusiame iki 2022 m. sausio 28 d., nebuvo aptariama, jog pergabenamos prekės yra alkoholiniai gėrimai – susirašinėta dėl krovinio pakrovimo ir išvykimo laiko, papildomo apmokėjimo dėl užtrukusios krovos (t. 2, b. l. 3–36, 47–61, 63; t. 4, b. l. 58–69). Tik 2022 m. sausio 28 d. susirašinėjimas tarp SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų patvirtina, kad Latvijos įmonės atstovas elektroniniame laiške išdėstė pretenziją dėl alkoholinių gėrimų (jų buvimo vietos ir pristatymo laiko), pridedant kartu krovinio gabenimo dokumentus, į ką UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas atsakė, kad užsakyme apie tai, kad krovinys – alkoholis, nurodyta nebuvo ir kad su jais dėl specialiųjų prekių gabenimų sąlygų nebuvo tartasi (t. 2, b. l. 66–68; t. 4, b. l. 55–56).

18. Pažymėtina ir tai, kad krovinio paėmimo vieta, pakrovimo ir išvykimo laikas, užtrukęs krovinį lydinčių dokumentų suruošimas taip pat negali būti laikomi savaime suprantamu faktu, iš kurio išteisintiesiems turėjo būti aišku apie tai, kad krovinys – alkoholiniai gėrimai, kaip kad nurodė liudytojai H. L., A. K.. Byloje pateiktas Latvijos ir Italijos įmonių atstovų susirašinėjimas elektroniniu paštu patvirtina, jog krovinio pakrovimas užtruko dėl to, kad, esant sistemos trukdžiams, nebuvo galima operatyviai išduoti krovinį lydinčių dokumentų, o ne dėl to, kad tai buvo būtent akcizinių prekių krovinys (t. 2, b. l. 7–12, 52–60; t. 4, b. l. 62–66).

19. Nors nebuvo galimybės apklausti vilkiko, gabenusio krovinį, vairuotojo U. H. (išnaudojus visas galimybes, nepavyko surasti ir iškviesti jį į teismo posėdį apklausai), tačiau nepaneigtos išteisintiesiems jo nurodytos aplinkybės, kad jis dėl griežtų reikalavimų, susijusių su Covid-19 pandemija, negalėjo stebėti krovinio pakrovimo, o tuo pačiu pastebėti jo turinį, gavo krovinio pervežimo važtaraštį CMR, o kiti krovinio dokumentai buvo sudėti į užklijuotą voką ir jų turinio jis nematė. Nors prokuroras tvirtina, kad ir CMR važtaraštyje buvo aiškiai įvardintas gabentas krovinys, kitų bylos įrodymų kontekste ši aplinkybė vertintina tik kaip prielaida dėl įvardintų krovinio pozicijų galimų sąsajų su alkoholinių gėrimų pavadinimais.

20. Išteisintasis A. V. nurodė, kad išskyrus CMR, krovinio gabenimo dokumentai, kuriuose buvo detaliai nurodytos gabenamos akcizinės prekės, buvo užklijuotame voke. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoju apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos vadovas V. K., kuris parodė, jog krovinį atvežęs vairuotojas U. H. pateikė CMR ir užklijuotą voką, kuriame buvo krovinį lydintys dokumentai, o voke buvę dokumentai, jų turinys nebuvo peržiūrėtas iki VMI atstovų atlikto patikrinimo. Liudytojas nurodė ir tai, kad CMR atidžiai neperskaitė, dėmesio, kokios pozicijos jame buvo nurodytos, neatkreipė, patikrino tik užsakyme nurodytų palečių skaičių. Apie tai, kad iškraunamos prekės yra alkoholiniai gėrimai, informuotas nebuvo (t. 2, b. l. 145–148; t. 4, b. l. 111). Remiantis liudytoju apklausto VMI atstovo T. Š. parodymais, taip pat nustatyta, kad patikrinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje metu fiksuojant alkoholinių gėrimų suradimo faktą, sandėlio vadovas buvo labai nustebęs, jam nebuvo žinoma, kad buvo iškrautos akcizinės prekės, sandėlio dokumentuose aiškaus įrašo apie alkoholinių gėrimų krovinį nebuvo. Liudytojas parodė ir tai, kad tik įdėmiai apžiūrėjus dokumentus, krovinį, buvo galima nuspėti, kas buvo vežama, todėl neatmėtė galimybės, kad tai galėjo būti nepamatyta ar nesuprasta (t. 4, b. l. 129–132). Pagrindo abejoti tokiais šių liudytojų parodymais pirmosios instancijos teismas nenustatė, tokių aplinkybių nenurodoma ir prokuroro apeliaciniame skunde. Taigi, įvertinus išdėstytą, nepaneigta skundžiamu nuosprendžiu nustatyta ir prokuroro ginčijama aplinkybė, kad voke buvusių krovinio gabenimo dokumentų, kuriuose be kita ko buvo nurodyta akcizais apmokestinamų prekių rūšis, stiprumas, turinys tiek prekes gabenusiam vairuotojui, tiek ir išteisintiesiems buvo nežinomas, o tapo žinomas tik iš 2022 m. sausio 28 d. SIA „(duomenys neskelbtini)“ atstovo elektroninio laiško ir prie jo pridėtų krovinio gabenimo dokumentų.

21. Byloje nepaneigta išteisintųjų pozicija, kad vien tik iš krovinio gabenimo važtaraščio CMR nebuvo galima suprasti, kad gabenamas krovinys yra alkoholiniai gėrimai. Byloje nustatytos aplinkybės – liudytojo V. K. parodymai (UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ sandėlis nėra akcizinis; jis neatkreipė dėmesio į CMR, kokios pozicijos buvo nurodytos; vairuotojas neinformavo, kad iškraunamas krovinys yra alkoholiniai gėrimai); liudytojo T. Š. parodymai (UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose nebuvo aiškaus įrašo, kad krovinys – alkoholiniai gėrimai; 13 palečių krovinys buvo supakuotas, todėl galima buvo ir nepamatyti, kas yra priimama, priklauso nuo to, kaip įdėmiai bus apžiūrėtas krovinys ir dokumentai); iki 2022 m. sausio 28 d. tarp SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų vykusiame susirašinėjime (priimant užsakymą, tariantis dėl apmokėjimo, krovinio pakrovimo laiko, užklausiant dėl ant priekabos uždėtos plombos (pažymint, kad dėl to nesitarta, dėl kurios SIA „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodė, jog galima nuimti) nebuvo aptariama, jog gabenamas krovinys bus alkoholiniai gėrimai; krovinį gabenęs vairuotojas mokėjo baltarusių ir rusų kalbas – iš esmės patvirtina, kodėl krovinio gabenimo važtaraščio CMR turinys iš pradžių nebuvo sureikšminamas analizuojamas tiek išteisintųjų, tiek ir krovinį gabenusios transporto priemonės vairuotojo ar juo labiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo. Pažymėtina ir tai, kad, pasak liudytojo VMI atstovo T. Š., nebuvo jokių požymių, kad VMI atlikto patikrinimo metu neakciziniame sandėlyje rasti alkoholiniai gėrimai būtų buvę skirti Lietuvos rinkai; krovinys nebuvo paslėptas, laikomas lentynose, supakuotas ir prekybai neparuoštas; susidarė įspūdis, kad krovinys bus gabenamas toliau. Liudytojas nurodė ir tai, kad alkoholinių gėrimų krovinys buvo išvežtas ne iš „šešėlio“, todėl jį nuslėpti būtų sudėtinga (t. 4, b. l. 129–132). Bylos duomenimis nenustatyta ir tai, kad išteisintieji būtų slėpę krovinio buvimo (iškrovimo) vietą nuo teisėsaugos pareigūnų. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės, turinčios reikšmę įrodymų analizės procese, buvo svarbios teismo vidinio įsitikimo dėl išteisintųjų veiksmų teisinio įvertinimo susiformavimui.

22. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip, nei pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, vertinti liudytojų H. L., A. K. parodymų, kuriais remiasi prokuroras apeliaciniame skunde. Nesant kitų objektyvių duomenų, jų parodymų turinys nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių pagrindu padarytų išvadų.

23. Prokuroras apeliaciniame skunde motyvuodamas prašymą pripažinti S. B. ir A. V. kaltais, padarius jiems inkriminuotą veiką, remiasi ir 2022 m. sausio 25 d. S. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui rašyto laiško dėl paraiškos nukrauti krovinius sandėlyje turiniu, teigdamas, kad tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas S. B. matė tarptautinio krovinio gabenimo važtaraštį, kuriame aiškiai įvardijamas gabenamas krovinys, skaičiavo gabenamo krovinio kiekius ir nurodė bendrą svorį. Su šiuo argumentu sutikti nėra pagrindo. Byloje pateiktas susirašinėjimas tarp S. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės nėra vienareikšmis; jis patvirtina faktą, kad S. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, susirašinėjo su bendrovės, kurios sandėlyje krovinys turėjo būti iškrautas, atstove dėl krovinio iškrovimo, tačiau nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, kad, atlikdamas šiuos veiksmus, jis suprato ir turėjo tyčią pažeisti alkoholinių gėrimų gabenimo ir laikymo tvarką. Galima daryti tik prielaidą, kad S. B., nurodydamas gabenamo krovinio svorį ir kiekį, matė, kad gabenamas krovinys yra buteliai su gėrimais. Pateiktas susirašinėjimas, nesant kitų objektyvių ir neginčytinų duomenų, nelaikytinas pakankamu prokuroro apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams dėl išteisintųjų tyčios pažeisti nustatytą alkoholinių gėrimų gabenimo ir laikymo tvarką pagrįsti.

24. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo pateiktu liudytojos B. M. parodymų, kad iš pokalbio su S. B., ji supratusi, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo žinoma, kad transportavo alkoholinius gėrimus, vertinimu (t. 4, b. l. 109–111). Pažymėtina, jog šie liudytojos parodymai buvo įvertinti įrodymų visumos kontekste, laikantis BPK nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas tiek išteisintuosius teisinančius, tiek juos kaltinančius duomenis, pagrįstai tokius liudytojos parodymus laikė abstrakčiais. Pagrindo vertinti šią liudytojos parodymų dalį kitaip, nei pirmosios instancijos teismas, nėra. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde prokuroro pateikiama tik kaltinimui naudinga liudytojos duotų parodymų dalies interpretacija, neatsižvelgiant į jų visumą. Nors liudytoja nurodė, kad S. B. buvo žinoma apie krovinio pobūdį (kad tai alkoholiniai gėrimai), ji nurodė ir tai, kad apie tai sprendė tik iš S. B. paaiškinimo, jog SIA „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga, todėl, siekiant atgauti skolą, vadovo nurodymu krovinį sulaikė. Taigi, liudytojos nurodyta aplinkybė dėl S. B. žinojimo apie akcizines prekes buvo paremta tik jos subjektyvia nuomone bei samprotavimais. Tai pripažino ir ji pati, patikslindama kad S. B. dėl akcizinių prekių jai nieko nesakė. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojos parodymai apie pokalbio su S. B. turinį nepakankami padaryti neginčijamą išvadą. Iš jos parodymų galima tik spręsti, jog susidariusi situacija buvo aptarta. Pažymėtina ir tai, kad jos pokalbis su S. B. dėl sandėlyje iškrauto akcizinio krovinio vyko jau po 2022 m. sausio 31 d. VMI atlikto patikrinimo, kai buvo nustatytas pažeidimo faktas, tuo tarpu išteisintieji, jų teigimu, sužinojo, kad buvo gabentos akcizinės prekės 2022 m. sausio 28 d. Todėl papildomos informacijos turėjimas neabejotinai taip pat turėjo įtakos liudytojos išdėstytam vėlesniam pokalbio turinio suvokimui. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo vienareikšmiškai remtis vien minėta liudytojos parodymų dalimi, jos nurodytų aplinkybių nesiejant su kitais bylos duomenimis, juo labiau, kad ir šie parodymai vienareikšmiškai išteisintųjų gynybos pozicijos nepaneigia. Todėl, nustatant bylos faktines aplinkybes, šios liudytojos parodymais pagrįstai remtasi tiek, kiek juos patvirtino kiti ištirti įrodymai ir kiek jie atitiko jais nustatytas aplinkybes.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo nuosprendžio išvadų nepaneigia ir prokuroro apeliacinio skundo argumentas dėl SIA „(duomenys neskelbtini)“ atstovų klaidinimo, teigiant, kad krovinys pradingo, reikalavimo sumokėti už paslaugas. Aukščiau aptartais argumentais paneigus faktą, kad išteisintieji iš anksto žinojo apie pervežamo krovinio pobūdį (kad tai alkoholiniai gėrimai) ir tikslingai pateikė paraišką dėl krovinio iškrovimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje, kuris nėra registruotas VMI kaip akcizais apmokestinamų prekių sandėlis, siekiant pažeisti alkoholinių gėrimų laikymo tvarką, juos nuslėpti, nėra pagrindo išvadai, jog krovinio gavėjų klaidinimas dėl krovinio buvimo vietos, reikalaujant susimokėti už paslaugas patvirtina išteisintųjų tyčinius nusikalstamus veiksmus. SIA „(duomenys neskelbtini)“ atstovai patvirtino, kad buvo išsakytas reikalavimas susimokėti papildomai už transporto priemonės prastovą, o tuo pačiu skolą už anksčiau suteiktas paslaugas, nors terminas jai sumokėti dar nebuvo pasibaigęs. Šio reikalavimo teisėtumas išteisintųjų veiksmų jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos apimtyje vertinimui reikšmės neturi. Pažymėtina ir tai, kad nepaneigta išteisintųjų pozicija, jog krovinio pobūdis nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų buvo nuslėptas dėl mažesnio transportavimo paslaugų mokesčio, nes vežamas krovinys (13 palečių) užėmė tik dalį transporto priemonės, kartu buvo vežami dar du ar trys kroviniai, todėl pagal įprastą praktiką visi kroviniai iškraunami užsakytame sandėlyje bei atskiromis transporto priemonėmis išvežiojami užsakovams; tuo tarpu alkoholinių gėrimų krovinys vežamas iš krovinio pakrovimo vietos tiesiogiai į krovinio gabenimo važtaraštyje nurodytą krovinio iškrovimo vietą. Bylos duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą buvo iškrauti du kroviniai (t. 1, b. l. 83).

26. Byloje susidariusi situacija buvo susijusi su tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, užlaikydami krovinį, siekė gauti apmokėjimą iš SIA „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas transportavimo paslaugas, o ne turėdami tikslą pažeisti teisės aktuose nustatytą alkoholinių gėrimų gabenimo ir laikymo tvarką. Nėra pagrindo sutikti ir su argumentu, kad išteisintųjų gynybos argumentus paneigia paraiškoje aptartos krovinio gabenimo sąlygos. Alkoholinių gėrimų iškrovimas neakciziniame sandėlyje, įvertinus, kad pačios prekės nebuvo slepiamos, nebuvo skirtos Lietuvos rinkai, laikinas akcizo mokesčio atidėjimo režimas joms nebuvo panaikintas, todėl jokia žala neatsirado, vertintina kaip mažareikšmis pažeidimas, kuris, kaip nurodė liudytojas VMI atstovas T. Š. parodymais, galėjo būti ištaisytas, t. y. pasikeitus krovinio gabenimo aplinkybėmis, galėjo būti keičiamas sandėlis, tikslinami duomenys. Nors galima sutikti su skundo argumentu, kad išteisintieji apie įvykusias aplinkybes neinformavo atitinkamų institucijų, tačiau bylos duomenimis, jie ėmėsi priemonių organizuoti krovinio išvežimą užsakovui, siekiant ištaisyti pažeidimą. Byloje nustatyta, kad išteisintieji, 2022 m. sausio 28 d., penktadienio popietę sužinoję apie pergabentas akcizines prekes, artimiausią darbo dieną – 2022 m. sausio 31 d. (pirmadienį) kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl krovinio pakrovimo organizavimo 2022 m. vasario 1 d., tačiau to padaryti nespėjo, nes po VMI pareigūnų 2022 m. sausio 31 d. atlikto patikrinimo krovinys buvo sulaikytas (t. 1, b. l. 136–179). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra jokio pagrindo išvadai, jog nuo 2022 m. sausio 28 d. išteisintųjų veiksmai buvo nukreipti tyčia pažeisti akcizais apmokestinamų prekių laikymo tvarką, t. y. kad išteisintųjų S. B. ir A. V. veiksmuose yra jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėtis.

27. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-317-719/2018, Nr. 2K-7-97-895/2019 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96).

28. Tyčinė kaltės forma, kaip ir kiekvienas inkriminuojamas nusikalstamos veikos sudėties požymis, privalo būti įrodyta ne prielaidomis, o abejonių nekeliančiais įrodymais. Įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti kaltininko kaltę ir kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, jog nusikalstama veika galėjo būti įvykdyta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

29. Pažymėtina, kad, sprendžiant asmens kaltės klausimą, nė vienas iš įrodymų pats savaime neturi išskirtinės įrodomosios galios, teismas vertina tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, t. y. teismo išvados turi būti pagrįstos abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma, neginčijamai patvirtinančia kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

30. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-232/2014).

31. Šioje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais neginčytinai nenustačius S. B. ir A. V. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių, S. B. ir A. V. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisinti pagrįstai. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti prokuroro apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Jaunučio Vailionio apeliacinį skundą atmesti.