- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-21
- Bylos Nr.
- 2S-1154-259/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19307-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- A. M.
- Kreditorius
- uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, Plus Plus Baltic OU
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1939-752/2020 pagal pareiškėjos A. M. skundą dėl antstolio M. P. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0123/10/01465, suinteresuoti asmenys – išieškotojai uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, Plus Plus Baltic OU.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė :.
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. M. antstoliui pateiktu skundu prašė: 1) panaikinti 2019 m. spalio 21 d. patvarkymą dėl pareiškėjos turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbimo; 2) priimti patvarkymą, kuriuo pareiškėjos turto – buto varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini) būtų atšauktos; 3) pateikti pareiškėjai turto rinkos vertės nustatymo visą informaciją bei nustatyti nuo šių pilnų aktų pareiškėjai pateikimo dienos tris dienas motyvuotiems prieštaravimams pateikti; 4) paskirti pareiškėjos turto – buto pakartotinę rinkos vertės nustatymo ekspertizę, sudarant pareiškėjai galimybes pasiūlyti eksperto kandidatūrą.
2. Skunde nurodė, kad pareiškėja nėra gavusi iš antstolio jokios informacijos apie turto vertinimą, jai nebuvo sudaryta galimybė pateikti prieštaravimų dėl turto vertės, pasiūlyti turto pirkėją. Turtas įvertintas per maža suma. Panašių butų padavimo kaina rinkoje yra žymiai didesnė. Tai rodo, jog turto vertinimas buvo atliktas pernelyg atmestinai, padarant esminių klaidų vertinimo procese, todėl turėtų būti paskirta pakartotinė ekspertizė.
3. Antstolis M. P. 2019 m. lapkričio 20 d. priėmė patvarkymą, kuriuo nutarė netenkinti pareiškėjos skundo ir skundą perdavė teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 3 d. nutartimi pareiškėjos A. M. skundą atmetė.
5. Teismas nurodė, kad antstolis M. P. vykdo išieškojimą iš A. M. išieškotojų UAB „Gelvora“, Plus Plus Baltic OU ir kitų, prisijungusių prie išieškojimo, išieškotojų naudai, išieškojimą nukreipiant į skolininkės nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini).
6. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad pati pareiškėja antstolio prašė visus jai adresuojamus dokumentus siųsti el. paštu (duomenys neskelbtini). Vykdomosios bylos Nr. 0123/10/01465 medžiaga patvirtina, kad su skolininke antstolis 2019 m. rugpjūčio 7 d. susisiekė el. paštu (duomenys neskelbtini), siųsdamas pareiškėjai informaciją apie antstolio kontoroje vykdomus išieškojimus pareiškėjos atžvilgiu (v. b. l. 42). Kad pareiškėja informaciją gavo, patvirtina pareiškėjos atsakymas, kuriame ji teiraujasi apie galimybę su antstoliu susisiekti telefonu. Antstolio 2019 m. rugpjūčio 23 d. priimtas patvarkymas dėl turto vertinimo (ekspertizės) paskyrimo turto vertei nustatyti pareiškėjai taip pat įteiktas el. paštu (v. b. l. 46, 47). Vykdomojoje byloje esantis susirašinėjimas įrodo, kad skolininkei minėtas patvarkymas buvo įteiktas 2019 m. rugpjūčio 23 d., ji 2019 m. rugpjūčio 24 d. patvirtino apie laiško gavimą (v. b. l. 48).
7. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog antstolis ir turto vertintoja į pareiškėjos butą negalėjo patekti (nėra kreipimosi į teismą dėl leidimo patekti į butą). Be to, 2019 m. rugpjūčio 23 d. antstolio padėjėjo rašytame el. laiške nurodoma, kad buto apžiūros laikas suderintas su A. M. ir tik suderintu laiku bus galima įeiti į butą, kadangi skolininkė gyvena ne Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjai buvo žinoma apie antstolio M. P. vykdomą išieškojimą, taip pat buvo žinoma, kad vykdomojoje byloje antstolis paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę bei buvo žinoma paskirto eksperto kandidatūra. Tačiau pareiškėja nei skundų, nei prieštaravimų dėl ekspertizės skyrimo ar nušalinimų ekspertui nereiškė (CPK 682 straipsnio 1 dalis).
8. Antstolis pareiškėjai el. paštu 2019 m. rugsėjo 27 d. nusiuntė patvarkymą dėl turto vertės nustatymo (v. b. l. 85). Patvarkyme antstolis nurodė pareiškėjos areštuoto turto vertę bei nurodė, kad proceso šalis gali pareikšti prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, o pareiškėja turi teisę pasiūlyti savo turto pirkėją. Be to, patvarkyme buvo nurodyta, kad per nustatytus terminus, negavus prieštaravimų, bus paskelbtos pirmosios turto varžytinės (v. b. l. 87). Pasibaigus terminams, antstolis 2019 m. spalio 21 d. priėmė patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo (v. b. l. 139). Pareiškėja skunde nurodo, kad antstolis paskelbė varžytines neišlaukęs 20 dienų termino.
9. LR Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (su vėlesniais pakeitimais) 96 punkte nurodyta, kad pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, 2019 m. rugsėjo 27 d. patvarkymas dėl turto vertės nustatymo, pareiškėjai buvo išsiųstas pareiškėjos vykdomojoje byloje nurodytu el. paštu 2019 m. rugsėjo 27 d. 14:30 val. (v. b. l. 85, 87). Patvarkymas dėl varžytinių paskelbimo priimtas 2019 m. spalio 21 d., t. y. praėjus daugiau kaip 20 dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą pateikimo pareiškėjai.
10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja vykdomojoje byloje teikusi prašymą informaciją jai siųsti el. paštu, turėjo būti atsakinga už savo el. pašto naudojimą ir savalaikį el. laiškų peržiūrėjimą. Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolis tinkamai įvykdė savo pareigą informuoti pareiškėją (skolininkę) apie antstolio priimtus patvarkymus.
11. Vykdant išieškojimą iš turto yra labai svarbu tinkamai nustatyti priverstinai realizuojamo turto vertę. Įvertinęs pareiškėjos skunde nurodytus argumentus dėl turto vertės, teismas sprendė, kad apeliantė nepateikė jokių motyvuotų įrodymų apie kitokią ginčo turto rinkos vertę nei nustatyta vykdomojoje byloje esančiame UAB ,,Verslavita“ ekspertizės akte. Pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, didesnę įrodomąją vertę turi eksperto pateikta išvada, nei kiti įrodymai. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikia duomenis iš Nekilnojamojo turto portalų, kuriuose yra pateikiami skelbimai apie galimai panašių butų pardavimo kainas. Teismas pažymi, kad iš pareiškėjos pateiktų duomenų negalima daryti pagrįstos išvados apie vykdomojoje byloje realizuojamo turto vertę. Kaip matyti iš ekspertizės akto ir pareiškėjos pateiktų NT portalo duomenų, skelbimuose nurodyti butai yra akivaizdžiai geresnės būklės nei pareiškėjos realizuojamo buto būklė (v. b. l. 58-59, b. l. 12-20). Be to, skelbimuose nurodyta turto kaina nereiškia, kad turtas bus parduotas už būtent tokią kainą, kuri nurodyta skelbime. Ekspertizės atlikimo metu yra vertinamas konkretus turtas, įvertinamos jo konkrečios savybės ir individualūs privalumai bei trūkumai.
12. Vykdomojoje byloje Nr. 0123/10/01465 pateiktas ekspertizės aktas nekelia abejonių bei atitinka įstatymų reikalavimus, nėra duomenų, kad ekspertizė yra neišsami, neaiški, todėl nesivadovauti ekspertizės aktu, atliekant pareiškėjos turto vertinimą antstolis neturėjo teisinio pagrindo. Pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį, jeigu turto vertę nustato ekspertas, turto vertė laikoma eksperto nustatyta vertė. Atsižvelgiant į minėtas įstatymo nuostatas bei niekuo nepagrįstas subjektyvias abejones, teismas darė išvadą, jog antstolis pagrįstai laikė turto vertinimo ekspertizės aktą pagrįstu ir juo vadovaudamasis nustatė turto vertę. Dėl nurodytų argumentų, teismas pareiškėjos skundą kaip neįrodytą ir nepagrįstą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Atskiruoju skundu pareiškėja A. M. (toliau – apeliantė) prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir pareiškėjos skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Antstolis M. P. pareiškėjos turtą iš pirmųjų varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) pardavinėja vos už 31 680 Eur kainą, kas reiškia, kad turto vertė vykdomojoje byloje buvo nustatyta 39 600 Eur. Tačiau pareiškėjos įsitikinimu, jai priklausantis 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), iš varžytynių yra pardavinėjamas ženkliai per žema kaina. Rinkoje už tokį butą būtų galima gauti daug didesnę sumą. Patikrinus internetinio skelbimų portalo www.aruodas.lt duomenis, matyti, kad (duomenys neskelbtini) 3 kambarių butas parduodamas už 72 000 Eur kainą; (duomenys neskelbtini) 3 kambarių butas parduodamas už 65 000 Eur kainą; (duomenys neskelbtini) 3 kambarių butas parduodamas už 54 000 Eur kainą. Pareiškėjos manymu tokia situacija rodo, jog turto vertinimas buvo atliktas pernelyg atmestinai, padarant esminių klaidų vertinimo procese.
1.2. Pateikti panašių butų pardavimo skelbimai rodo, jog pareiškėjos turto vertė rinkoje yra ženkliai didesnė, dėl ko turi būti skiriama pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė, kuri pašalintų neaiškumus ir turto vertinimas būtų atliktas tinkamai. Iš naujo atlikus turto vertinimą pareiškėjos turtas galėtų būti įvertintas didesne kaina ir būtų pilnai įgyvendintas varžytynių tikslas – parduoti turtą už didžiausią įmanomą kainą. Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto.
1.3. Teismas, nepaisant to, ar pareiškėja skundė antstolio turto vertinimo procedūras ar ne, privalo pats nustatyti, ar turto vertė antstolio yra nustatyta teisingai ir ar ji yra teisinga. Tam byloje gali būti skirta turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė, galima paprašyti VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro išvadų dėl turto rinkos vertės, išreikalauti iš VĮ Registrų centras analogiškų butų toje pačioje vietoje įvykusių pardavimo sandorių ir t.t. Šie duomenys prieinami teismui ir jie gali paliudyti tikrąją buto rinkos vertę. Nei vieno iš šių veiksmų teismas neatliko. Teismas tik atkartojo antstolio argumentus dėl turto vertės nustatymo. Dėl to pareiškėja mano, kad teismas nesigilino į byloje esančius faktinius duomenis apie turtą, jo galimą rinkos vertę ir t.t.
Atsiliepimas
14. Antstolis M. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atskirajame skunde apeliantė tik atkartoja skundo dėl antstolio veiksmų argumentus ir pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, kad teismo sprendimas neteisėtas, nepagrįstas, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir neištyrė visų aplinkybių. Tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikia.
2.2. Apeliantė buvo informuota apie atliekamus procesinius veiksmus, pati dalyvavo apžiūrint ir atliekant jos turto – buto (duomenys neskelbtini), vertinimą. Apeliantė neįrodė skunde nurodomų aplinkybių, kad antstolio nustatyta turto vertė yra neteisinga, nepateikė nei vieno tai patvirtinančio įrodymo. Priešingai, vykdomojoje byloje yra turto vertinimo ekspertizė – UAB „Verslavita“ išvada Nr. EKN-19-064, kuria nustatyta turto vertė 39 600 Eur.
2.3. Vykdymo procese būtent ir buvo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti, kad pasinaudojus specialistu objektyviai (ne antstolio ar proceso šalių nuomone) būtų nustatyta turto vertė. CPK 681 straipsnio 4 dalis numato, kad jei turto vertę nustatė ekspertas, turto vertė yra eksperto nustatyta turto vertė. Jokių kitų įrodymų, kuriais apeliantė būtų ginčijusi eksperto nustatytą turto vertę, vykdymo procese ji nepateikė. Nepateikta jokių įrodymų, kad ekspertas turto vertinimą atliko netinkamai ir neobjektyviai. Visur apeliantė pateikia tik savo samprotavimus ir subjektyvią nuomonę. Jokių papildomų ar pakartotinių ekspertizių vykdymo procese nebuvo pagrindo atlikinėti, nes CPK normos nenumato, kad skolininkės pateikti skelbimai apie parduodamus panašius objektus yra įrodymai, paneigiantys eksperto pateiktą išvadą.
2.4. Vykdymo proceso metu apeliantė neginčijo eksperto išvados, neteikė prašymo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepateikė tai patvirtinančius įrodymus, o tiesiog ginčijo turto vertę, nes jos nuomone, turto vertė turėtų būti didesnė. Todėl, teismas savo iniciatyva negalėjo pažeisti dispozityvumo principo ir savo iniciatyva be pareiškėjos išreikšto reikalavimo nagrinėti tai, ko šalis neprašė ir neginčijo vykdymo procese.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų įkainojant ir pardavinėjant iš varžytynių pareiškėjai priklausantį turtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai - skolininkas, išieškotojas ir antstolis - privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis - tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
18. Bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0123/10/01465 duomenimis nustatyta, kad antstolis M. P. atlieka vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-9412-364/2010 dėl 18 492,38 Lt (5 355,76 Eur) skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš A. M. (solidarios atsakomybės pagrindu) išieškotojų UAB „Gelvora“, Plus Plus Baltic OU ir kitų prisijungusių išieškotojo naudai. Vykdant priverstinį išieškojimą, 2010 m. rugpjūčio 13 d. turto arešto aktu (registro žurnalo Nr. 10-076664) buvo areštuotas skolininkei priklausantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Antstolio 2019 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu dėl turto vertinimo (ekspertizės) paskyrimo turto vertei nustatyti Nr. S-19-123-11326 buvo paskirta skolininkei priklausančio buto ekspertizė, ją pavesta atlikti UAB „Verslavita“ įgaliotam turto vertintojui. Apie šį patvarkymą A. M. buvo informuota elektroniniu paštu 2019 m. rugpjūčio 23 d. Skolininkė 2019 m. rugpjūčio 24 d. elektroniniu paštu patvirtino, kad laišką gavo. Buto ekspertizės akte Nr. EKN-19-064 konstatuota, kad skolininkei priklausančio buto rinkos vertė yra 39 600 Eur. Antstolis 2019 m. rugsėjo 27 d. priimtu patvarkymu dėl turto vertės nustatymo Nr. S-19-123-12586/S-12619 nustatė, kad minėto buto vertė yra 39 600 Eur. Šis patvarkymas susipažinti buvo išsiųstas skolininkei jos nurodytu elektroniniu paštu. Antstolio 2019 m. spalio 21 d. patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo paskelbtos pirmosios skolininkei priklausančio buto varžytynės. Pradinė pardavimo kaina buvo nustatyta 31 680 Eur. Skolininkei skelbimas apie turto jos turto varžytines buvo persiųstas elektroniniu paštu 2019 m. spalio 21 d. Kauno apylinkės teismui 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi sustabdžius A. M. turto realizavimą, antstolio 2019 m. lapkričio 21 d. patvarkymu dėl varžytynių atšaukimo Nr. S-19-123-14482 minėto turto varžytynės buvo atšauktos, o 2020 m. kovo 13 d. patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo paskelbtos pakartotinės pirmosios skolininkei priklausančio buto varžytynės, nustatyta pradinė pardavimo kaina buvo 31 680 Eur. Varžytynes laimėjo 31 712 Eur kainą pasiūlęs pirkėjas D. R.
19. Iš pareiškėjos skundo turinio ir pateiktų motyvų darytina išvada, kad iš esmės šiuo atveju yra skundžiami antstolio veiksmai, nustatant turto vertę ir jam nesutinkant atlikti pakartotinės ekspertizės. Pabrėžtina, kad pagal CPK 682 straipsnio 1 dalį, vykdymo proceso šalys ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, CPK 598 straipsnio nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Ši vykdomosios bylos šalių teisė pareiškėjai buvo išaiškinta 2019 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu, kuriuo buvo paskirtas turto vertinimas (ekspertizė) turto vertei nustatyti. Patvarkyme nurodyta, kad ekspertizę pavesta atlikti UAB „Verslavita“. Pareiškėja turėjo teisę įstatymo nustatytu terminu reikšti jai nušalinimą, tačiau šia savo teise nepasiraudojo, nors antstolis šią teisę pareiškėjai ir buvo išaiškinęs.
20. Pareiškėja teigia, kad nustatyta buto rinkos kaina yra žymiai per maža lyginant su analogiškų butų, esančių tame pačiame mikrorajone, kaina. Pareiškėja remiasi internete pateiktais skelbimais apie parduodamus butus. Pažymėtina, kad skelbimuose yra nurodoma pardavėjų pageidaujama gauti kaina, o ne reali sandorio kaina, kuri, sudarant realų sandorį, gali būti sumažinta. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatas, turto arba verslo rinkos vertė - apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Pateikiami nekilnojamojo turto skelbimai negali paneigti ekspertizės metu nustatytos turto rinkos vertės ar sukelti antstoliui abejonių dėl šios vertės.
21. Pagal CPK 681 straipsnio 4 dalies nuostatas, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Taigi šiuo atveju vykdomojoje byloje antstolio paskirtam ekspertui UAB „Verslavita“ atlikus areštuoto turto ekspertizę ir nustačius šio turto vertę, šio turto verte turi būti laikoma būtent šio eksperto nustatyta turto vertė, kuri yra nurodyta šio eksperto pateiktame ekspertizės akte.
22. Teisės aktai įpareigoja antstolį tinkamai ir teisingai nustatyti areštuoto turto kainą, tačiau, neįpareigoja skirti pakartotinės ekspertizės, jei antstoliui nekyla pagrįstų abejonių dėl turto vertės. Sukelti abejonių dėl ekspertizės metu nustatytos turto rinkos vertės galėtų aplinkybės, patvirtinančios turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl antstolių veiksmų ne kartą yra pažymėjęs, kad turto įkainojimo paskirtis - nustatyti jo vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia, tačiau nustatyta turto vertė nebūtinai yra lygi pardavimo kainai. Turtas parduodamas už aukščiausią pirkėjų pasiūlytą kainą (CPK 431 straipsnio 1 dalis). Pardavimo kaina gali sutapti, būti mažesnė ar didesnė už tokio turto rinkos kainą. Turto įkainojimas reikšmingas, nes nustato kainos ribą, kurios mažinti, realizuojant turtą varžytynėse, negalima. Taigi įkainojimas atlieka tam tikrą skolininko teisių apsaugą, užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas, nepagrįstai jį nuvertinant. Kartu, turto kaina negali būti neprotingai aukšta. Įkainojimo rezultatai patikrinami varžytynėse, pirkėjams siūlant kainą. Jeigu varžytynės neįvyksta, turtas realizuojamas pardavimo būdu, bet už mažesnę kainą, kuri nustatoma kito įkainojimo metu. Turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad varžytynėse buvo nustatyta per aukšta kaina, todėl nustatoma turto vertė ir reali rinkos vertė gali nesutapti, t. y. reali vertė gali būti didesnė arba mažesnė. Be to, parduodamo iš varžytynių turto statusas yra specifinis, todėl nustatoma jo vertė ir reali toje vietovėje esančio kito nekilnojamojo turto vertė gali nesutapti, nes turto pardavimas iš varžytynių – tai turto priverstinis pardavimas, todėl priverstinio pardavimo vertė yra lygi rinkos vertei su vienu skirtumu, kad priverstinio pardavimo laikas yra labai trumpas, viešumas ir rinkos rizika yra nepakankama lyginant su tuo laikotarpiu ir tomis reklamos priemonėmis, kurių reikia norint gauti geriausią kainą rinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2003).
23. Įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos. Tikroji iš varžytynių parduodamo turto kaina yra nustatoma pačiose varžytynėse jos dalyviams pasiūlius piniginių lėšų sumą, už kurią jie siekia įsigyti iš varžytynių parduodamą daiktą. Taigi, nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertina parduodamą objektą ir pirkėjų konkurencija nustato varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Kaip minėta, ginčo buto varžytynes laimėjo 31 712 Eur kainą pasiūlęs pirkėjas, todėl antstolio nustatyta turto vertė (39 600 Eur) nelaikytina pernelyg maža.
25. Pareiškėjos pateikiami prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik subjektyvia jos nuomone apie turto vertę, bet faktais apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Vertindamas vykdomosios bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad vykdomojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų ir pareiškėja iš esmės jų nepateikė, kad antstolio nustatyta turto vertė neatitiko rinkos kainos, nes antstolis įvertinant turtą rėmėsi ekspertizės aktu.
26. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro prielaidų abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.