- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-05
- Bylos Nr.
- 2SA-60-232/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00332-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Pareiškėjas
- G. V.
- Kategorijos
- 129.19.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (pareiškėjo) G. V. atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. skundą dėl antstolės S. K. veiksmų, (vykdomojoje byloje Nr.0056/10/02644 ir Nr.0056/10/02645),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G. V. pateikė skundą prašydamas atšaukti 2012-01-26 varžytynių, parduodant butą, esantį T g., U m.(68.62 kv.m. 3 kambarių butą, su rūsiu 5.08, priklausantį G. V., rezultatus. Nurodė, kad antstolė S. K., atlikdama vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje pagal vykdomąjį raštą dėl išieškojimo iš pareiškėjo turto, neteikė jiems pakankamos informacijos, neinformavo kokių vykdomųjų raštų pagrindu vykdomos varžytinės, apie varžytines neinformavo vaiko teisių apsaugos tarnybos. Pažymėjo, jog tuo atveju jeigu būtų perduotas butas išieškotojui - bankui už antrų neįvykusių varžytinių kainą, buto vertė padengtų tik maždaug pusę jo įsiskolinimo bankui. Suteikiant kreditą bankas atliko įkeičiamo turto vertinimą, įkeistas butas turėjo dvigubai užtikrinti duotą paskolą, tačiau visa rizika dėl kainų pasikeitimo teko skolininkui, nuostoliai taip pat. Pareiškėjo manymu abi sutarties šalys turėtų turėti lygias teises, o ne nukentėti tik viena iš jų. Išieškotojui nebuvo pasiūlyta perimti turtą iš varžytinių už pradinę varžytinių kainą t.y. 92 000 Lt.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolė S. K. nurodė, jog visi procesiniai veiksmai vykdant varžytines buvo atlikti tinkamai. CPK normos numato, kad pirkėją gali surasti pats skolininkas, iš jo ši teisė nėra atimta, o be to paskolą gali grąžinti, susitarti su banku. Anstolės visi veiksmai vykdant varžytines buvo teisėti išlaikant visus terminus, visi pranešimai susieti su varžytinių vykdymu ir jų eiga nebuvo pažeista. Ne antstolio kompetencijoje yra įtakoti išieškotojo valią, jei jis nesutinka iš pirmųjų varžytinių perimti skolininko įkeistą turtą, prašė skundą atmesti.
Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepime nurodė, jog bankas raštu atsisakė paimti CPK 719 str. 1 d. nustatyta tvarka jam perduodamą turtą. Pažymėjo, jog išieškotojas turi teisę, bet ne pareigą, paimti iš varžytynių parduodamą turtą. Todėl pareiškėjo argumentas, kad po neįvykusių pirmųjų varžytynių nebuvo pasiūlytas perimti bankui yra visiškai nepagrįstas. Kadangi ir antrosios varžytynės neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas, antstolė pasiūlė perimti iš antrųjų varžytynių neparduotą turtą. Bankas raštu pateikė antstolei sutikimą perimti iš antrųjų varžytynių neparduotą turtą. Banko nuomone nėra jokio pagrindo atšaukti varžytynių rezultatus, be to pareiškėjas yra praleidęs terminą skųsti varžytynių rezultatus.
Žemesnės instancijos teismas
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 29 d. nutartimi pareiškėjo G. V. skundo netenkino. Teismas nurodė, jog antstolė tinkamai įvykdė LR CPK 719 str.721 str. nuostatas, skolininko teisės pažeistos nebuvo. Tiek apie pirmąsias, tiek apie antrąsias varžytines skolininkai ir išieškotojas informuoti, varžytinės neįvyko, kadangi jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Antstolė skolininkams G. V. ir B. V. 2011-11-30 patvarkyme dėl varžytinių paskelbimo neįvykusiomis nurodė abiejų vykdomųjų bylų numerius- 0056/10/02644 ir 0056/10/02645, kurios buvo vykdomos pagal išieškotojo AB DnB bankas du vykdomuosius raštus Nr. 10/2010/01137/69 ir Nr. 10/2010/01137/70. Antstolė 2012-02-24 Nr.0056/10/02644(BDR-2411) (S-11439) pranešimu taip pat informavo apie tai, kad turtas parduodamas (perduodamas) pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2010-10-28 išduotus vykdomuosius raštus Nr. 10/2010/01137/69 ir Nr. 10/2010/01137/70, tai reiškia, pagal antstolės nurodytų dokumentų pagrindu ir buvo išieškoma iš skolininkų turto. Pažymėjo, kad aktyviai domėtis vykdymo eiga - pagal kokias skolininko sudarytas sutartis vykdomas skolos išieškojimas, susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga ir pan. yra skolininko pareiga, kaip ir pranešti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, antstoliui apie tai, kad būste, į kurį nukreipiamas išieškojimas, gyvena nepilnamečių vaikų (LR CPK 644 str. 4p., 5p.). Teismas išklausė vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovą, nenustatė, jog būtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai atliekant vykdomuosius veiksmus. Pažymėjo, kad skolininkai ir jų vaikai negyvena išieškotojui perduotame bute, o gyvena būste (name), kuris lygiomis dalimis priklauso skolininkų giminaičiams: B. V. sūnui ir G. V. tetai, todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad perdavus įkeistą butą išieškotojui už tėvų skolas vaikai neturėtų kur gyventi.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) G. V. prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012-10-29 nutartį ir tenkinti skundą dėl antstolės veiksmų. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisinga. Pažymėjo, jog 2008-09-23 bankas suteikdamas kreditą ir įkeisdamas pareiškėjui priklausantį butą, pats jį įvertino 194 000 Lt t.y. dvigubai daugiau negu suteiktas kreditas. Dėl prasidėjusios ekonominės krizės pareiškėjo šeimos pajamos sumažėjo, dėl ko pareiškėjas negalėjo tinkamai ir laiku vykdyti įsipareigojimų bankui. Tačiau bankas butą 2008-09-23 įvertinęs 194 000 Lt, 2012 m. sutinka jį perimti tik kaip įkeistą nekilnojamąjį turtą kainuojantį 69 000 Lt, ko pasekoje pareiškėjas bankui liks skolingas 50 000 Lt. Pažymėjo, jog šiuo atveju ne dėl pareiškėjo kaltės prasidėjusios ekonominės krizės nukenčia pareiškėjas ir jo šeima, o bankas gauna numatytą pelną ir nekilnojamąjį turtą, kurį po tam tikro laiko, pagerėjus ekonominei situacijai galės pelningai parduoti ir gauti daugiau pelno pareiškėjo sąskaita. Todėl antstolė S. K. atlikdama vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje turėjo suteikti daugiau laiko ieškant parduodamo iš varžytinių buto potencialių pirkėjų.
Atsiliepimas
AB DNB bankas atsiliepimu prašė atmesti pareiškėjo G. V. atskirąjį skundą. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pažymėjo, jog pareiškėjas sudarydamas Kreditavimo sutartį ne tik galėjo, bet ir privalėjo numatyti ir įvertinti tą aplinkybę, kad Kreditavimo sutarties vykdymo metu gali netekti darbo ar pajamų bei imtis atitinkamų priemonių Kreditavimo sutarties vykdymui užtikrinti. Pažymėjo ir tai, jog bankas, kaip licencijuota kredito įstaiga, kurios viena iš verslo sričių - paskolų teikimas už palūkanas, negavo to, ko siekė – paskolos už palūkanų grąžinimo laiku. Pareiškėjo agrumentas, kad bankas perėmęs nekilnojamąjį turtą po tam tikro laiko galės gauti didesnę sumą, nei 69 000 Lt, tėra tik samprotavimas nepagrįstas jokiais įrodymais. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Vykdomasis raštas išduotas 2010-10-28, antrosios varžytinės paskelbtos 2012-01-26 t.y. pareiškėjas turėjo daugiau nei metus laiko surasti pirkėją, toks laiko tarpas negali būti laikomas trumpu. Neparduoto varžytinėse turto perdavimas išieškotojui bankui nepažeidžia pareiškėjo ir jo šeimos narių interesų bei teisingumo, protingumo principų.
A. S. K. atsiliepimu prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, jog antstolio veiksmai vykdant įsiteisėjusias teismo nutartis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto yra teisėti. Nekilnojamasis turtas buvo realizuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog skolininkas ir išieškotojas bet kurioje vykdymo proceso stadijoje gali sudaryti taikos sutartį. Vykdomosios bylos užvestos 2010-12-01 t.y. suėję du metai, tačiau duomenų apie tai, jog skolininkas skolą dengė ar mėgino su išieškotoju sudaryti taikos sutartį vykdymo procese, nėra.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindo bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 586 str. numato, kad antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės S. K. kontorai pateikti vykdyti Utenos rajono apylinkės teismo 2010-10-28 Vykdomasis raštas Nr. 10/2010/01137/69 dėl 26 819.38 Lt skolos, 5.60 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos 24 080 Lt kredito sumos nuo pakartotinio pareiškimo gavimo (2010-09-17) iki visiško skolos išieškojimo, 132 Lt sumokėto žyminio mokesčio išieškojimo iš solidariųjų skolininkų G. V. ir B. V., išieškotojo AB DnB naudai (vykdomoji byla Nr. 0056/10/02644) bei Utenos rajono apylinkės teismo 2010-10-28 Vykdomasis raštas Nr.10/2010/011378/70 dėl 95 480.06 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo išieškotinos 95 480.06 Lt nuo pakartotinio pareiškimo gavimo (2010-09-17) iki visi skolos išieškojimo, 1 321 Lt sumokėto žyminio mokesčio išieškojimo iš solidariųjų skolininkų G. V. ir B. V. išeiškotojo AB DnB naudai (vykdomoji byla Nr.0056/10/021645). Vykdomuose raštuose nurodyta, minėtų skolų išieškojimui užtikrinti priverstinai parduoti iš varžytinių Hipotekos lakštu id. Kodas 10/1/2006/0000522, kreditoriaus naudai įkeistą G. V. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - butą, unikalus Nr., esantį T g., Utenos m. Antstolė 2010-12-01 patvarkymais priėmė vykdyti minėtus vykdomuosius dokumentus. 2011-07-25 patvarkymu paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti, kadangi gauti skolininko prieštaravimai dėl turto vertės. Atlikus turto ekspertizę turto vertei nustatyti, pirmosios turto varžytinės paskelbtos 2011-11-30, pradinė turto pardavimo kaina - 92000 Lt (80 procentų pradinės turto vertės, kuri pagal turto vertintojų pažymą nustatyta 115 000 Lt), (v.b. Nr.0056/10/02644, b.l.38-51). Skolininkai informuoti apie varžytines raštu, varžytinėse nedalyvavo. Varžytinės neįvyko, kadangi jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas, todėl išieškotojui AB DnB 2011-11-30 pasiūlyta perimti įkeistą turtą už pradinį įkainojimą -92 000 Lt. Išieškotojas DnB bankas 2011-12-06 raštu raštiškai atsisakė perimti turtą po pirmųjų varžytinių (v.b. Nr.0056/10/02644, b.l.65). Antrosios skolininko G. V. buto varžytinės, paskelbtos 2012-01-26 9 val. (pradinė turto pardavimo kaina 60 proc. pradinės turto vertės – 69 000 Lt) taip pat neįvyko, nes jose vėl nedalyvavo nė vienas pirkėjas (b.l.74). Apie tai buvo informuoti skolininkai ir išieškotojas, o pastarajam 2012-02-14 pasiūlyta perimti turtą už pradinį įkainojimą – 69 000 Lt. 2012-02-22 raštu bankas sutiko perimti antrosiose varžytinėse neparduotą turtą už pradinę turto pardavimo iš varžytinių kainą – 69 000 Lt. 2012-02-24 skolininkams išsiųstas pranešimas, kad bankas sutinka perimti antrosiose varžytinėse neparduotą turtą už pradinę turto pardavimo iš varžytinių kainą.
Pažymėtina, jog skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai. Viena iš tokių priemonių yra turto pardavimas iš varžytynių. Varžytynėse skolininko turtas priverstinai realizuojamas (parduodamas), o iš lėšų, gautų už parduotą turtą, atsiskaitoma su kreditoriumi (kreditoriais). Turto pardavimas iš varžytynių yra skolininko nuosavybės teisių ribojimas, kuris turi būti atliekamas atsižvelgiant į privalomus reikalavimus. Priverstinį turto pardavimą organizuoja ir vykdo antstolis. Įstatymai antstolį įpareigoja savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti vykdymo proceso šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Kaip matyti iš bylos medžiagos įkeistą nekilnojamąjį turtą antstolė realizavo laikydamasi LR CPK 717 str., 719 str., 720 str., 721 str., 722 str., reglamentuojamos turto realizavimo tvarkos. Pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma kaina sudarė 80 procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 718 str., 722 str. 1 d.). Pirmosios varžytinės neįvyko, kadangi jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas, išieškotojui pasiūlyta perimti įkeistą turtą už pradinį įkainojimą – 92 000 Lt, išieškotojas 2011-12-07 raštiškai atsisakė perimti turtą po pirmųjų varžytynių. Pažymėtina, jog pasiimti turtą neįvykus varžytynėms yra išieškotojo teisė, bet ne pareiga. Antrosiose varžytynėse nustatoma kaina sudarė 60 procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos (LR CPK 722 str. 1d .). Pažymėtina, jog turto vertei nustatyti buvo paskirta ekspertizė, dėl kurios išvadų ir išieškotojas, ir skolininkas, gali pateikti motyvuotus prieštaravimus, prašyti pakartotinės ekspertizės (LR CPK 682 str.1d., 2d.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog skolininkas pasinaudotų savo teise ginčyti turto įkainavimą (CPK 682 str. 2 d.), todėl laikytina, jog jis su tokia verte sutiko. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 718 str., 719 str., 722 str. nuostatų pažeidimo. Todėl apelianto atskirojo skundo motyvas t.y. negalėjimas vykdyti įsipareigojimų bankui dėl ekonominės krizės, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi šiuo atveju vertintinas tik antstolio procesinių veiksmų teisėtumas realizuojant turtą ir kaip minėta CPK 718 str., 719 str., 722 str. nuostatų pažeidimo, nenustatyta. Be to apeliantas turėjo teisę ginčyti Utenos rajono apylinkės teismo 2010-09-21 nutartį, kuria nutarta išieškoti iš skolininko atitinkamas skolas ir parduoti iš varžytynių Hipotekos lakštu kreditoriaus (banko) naudai įkeistą aukščiau nurodytą realizuojamą turtą.
Kitas atskirojo skundo motyvas, jog antstolė turėjo suteikti pareiškėjui daugiau laiko surasti pirkėjui, nėra pagrįstas. Minėta, jog antstolis turi imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti vykdymo proceso šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją (CPK 704 str. 1 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos vykdomasis raštas išduotas 2010-10-28, pirmosios turto varžytinės paskelbtos 2011-11-30, antrosios varžytinės paskelbtos 2012-01-26, iš esmės skolininkas turėjo daugiau nei metus laiko pirkėjui surasti. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone toks laiko tarpas nėra trumpas ir skolininkas turėjo pakankamai laiko pirkėjui surasti. Be to pažymėtina, jog vykdymo proceso dalyvių pareiga būti aktyviems, domėtis vykdymo proceso eiga ir imtis priemonių, kad apie varžytynėse parduodamą turtą sužinotų kuo daugiau galimų pirkėjų (LR CPK 644 str.4 p., 706 str. 3 d.).
Apelianto argumentas, jog neparduoto iš varžytynių turto perdavimas išieškotojui pažeidžia pareiškėjo ir jo šeimos narių interesus, teisingumo, protingumo principus, taip pat nepagrįstas. Minėta, jog turto pardavimas iš varžytynių yra skolininko nuosavybės teisių ribojimas, kuris atliktas atsižvelgiant į privalomus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, išklausė Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovo, kuris nenurodė, jog vykdant išieškojimą iš pareiškėjo priklausančio turto antstolė būtų pažeidusi vaikų interesus. Atstovas nurodė, jog skolininkai ir jų vaikai negyvena išieškotojui perduotame bute, o gyvena būste (name), kuris lygiomis dalimis priklauso skolininkų giminaičiams: B. V. sūnui ir G. V. tetai.
Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Kompleksiškai įvertinus išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, kadangi nagrinėjamoje situacijoje antstolė laikėsi įstatymo reikalavimų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų, susijusių su skolininkui priklausančio turto pardavimu iš varžytynių, atlikimą, veikė teisėtai, tinkamai vykdė procesiniame įstatyme jam, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, vykdyti vykdomuosius dokumentus įtvirtintą pareigą.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 320, 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 – 339 straipsniais,
nutaria:
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.