- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- 1-1129-1060/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės G. K. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, pensininkas, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
R. S., 2019 m. spalio 21 d. apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo V. S. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. S. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jam sūnus V. S. davė naudotis jam priklausančiu automobiliu VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi savo automobilio neturi. Jis teisę vairuoti automobilį turi. 2019 m. spalio 21 d. gėrė degtinę. Po to, tos pačios dienos vakare, apie 19.00 val., jis su jo sūnui V. priklausančiu automobiliu VW SHARAN važiavo iš autobusų stotelės parsivežti savo sutuoktinę. Nuo jo namų iki stotelės atstumas yra apie 3 km. Važiuojant link autobusų stotelės, paskambino sutuoktinė, kad parvežti nereikia. Tada jis apsisuko ir važiavo link namų, (duomenys neskelbtini). Važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, pajautė, kad kažką užkabino kairiu savo automobilio šonu, suprato, kad kliudė automobilį. Kur tas automobilis buvo nesuprato, nes buvo tamsu ir dėl savo neblaivumo nelabai atsimena. Jis nesustojęs nuvažiavo namo, automobilį įsivarė į garažą ir nuėjo į kambarį. Jam būnant kambaryje neužilgo į jo kiemą atvažiavo jo sūnus V. Taip pat atvyko policijos pareigūnai. Jis prisipažino policijos pareigūnams, kad automobilį vairavo neblaivus ir, kad važiuodamas Jaunimo gatve įvykdė eismo įvykį. Jis prieš sėsdamas už automobilio vairo, suprato, kad pažeidžia kelių eismo taisykles, kadangi yra neblaivus, tačiau vis tiek važiavo automobiliu. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 67 – 68).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. S. parodė, kad automobilis VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas jo vardu ir priklauso jam. Automobiliu VW SHARAN leidžia naudotis savo tėvui R. S.. Jis vežioja su jam priklausančiu automobiliu ir jo vaiką į mokyklą. 2019 m. spalio 21 d., apie 19.10 val., jis parvežė į tėvų namus, esančius (duomenys neskelbtini), savo mamą I. S.. Atvažiavęs į tėvų kiemą pamatė, kad nėra jo automobilio VW SHARAN, kurį tėvas palieka visada kieme. Tada jis atsidarė garažą ir pamatė, kad jis garaže. Tada nieko negalvojęs išvažiavo namo. Neužilgo jam paskambino pažįstamas ir pasakė, kad su jo automobiliu buvo įvykdytas eismo įvykis miestelyje. Tada jis vėl grįžo į tėvų namus ir geriau apžiūrėjęs jam priklausantį automobilį pamatė, kad apgadinta jo kairė priekinė pusė. Neužilgo į jų kiemą atvyko policijos pareigūnai. Jo tėvas R. S. prisipažino policijos pareigūnams, kad būdamas neblaivus įvykdė eismo įvykį su jam priklausančiu automobiliu. Jis savo tėvui jokių pretenzijų dėl apgadinto automobilio neturi. Jis tėvui leidžia naudotis jam priklausančiu automobiliu tik tada, kai jis būna blaivas. Jam neleidžia naudotis automobilis išgėrusiam alkoholio. Tuo metu, kai jo tėvas važiavo su jo automobiliu, jo tėvų namuose nebuvo ir jis nematė. Jam priklausančio automobilio vertė apie 1 000,00 eurų (b. l. 27 – 28).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. G. parodė, kad ji yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausia patrulė. 2019 m. spalio 21 d. ji dirbo tarnybiniu automobiliu Prienų rajone, kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu Ž. Š.. Apie 19.15 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prie namo pažymėto skaičiumi 31, prieš 3 min. pranešėjo šalikelėje stovintį automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino pravažiuojantis automobilis, kurio valstybinis Nr. 024, ir nuvažiavo. Atvykus nurodytu adresu rado apgadintą automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo savininką A. K.. Jis paties įvykio nematė, tik girdėjo stiprų smūgio garsą, jam apie tai, kad atsitrenkė į automobilį pranešė įvykį matęs S. S.. S. S. paaiškino, kad maždaug prieš 20 min. ėjo iki savo automobilio, kuris stovėjo toje pačioje kelkraščio pusėje kaip ir BMW automobilis ir pamatė, kaip iš priekio atvažiuojanti transporto priemonė kliudė BMW automobilį stovintį kelkraštyje. S. S. taip pat matė automobilio valstybinio numerio ženklo skaičius (024) bei pastebėjo, kad transporto priemonė pilkos spalvos, jo markės, modelio, bei valstybinio numerio ženklo raidžių neįsiminė. Minėto automobilio vairuotojas pristabdė, tačiau nuvažiavo tolyn. Aiškinantis įvykio aplinkybes kaimo gyventojai nurodė, kad su galimai tokia transporto priemone važinėja R. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Kartu su S. S. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kurioje jis nurodė namą, kur galimai gyvena R. S.. Įvažiavus į namo kiemą, jame rado į lauką išėjusį R. S., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest“ R. S. nustatytas 1,92 promilių girtumas, antrą kartą patikrinus R alkoholio matuokliu nustatytas 1,93 promilių girtumas. Pasiteiravus asmens, kur yra jo automobilis, R. S. nurodė, kad automobilis yra garaže. Patikrinus automobilį buvo pastebėta, kad transporto priemonės kairė pusė yra apgadinta, nulaužtas kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, kurio dalis buvo rasta eismo įvykio vietoje. Automobilio variklio dangtis buvo šiltas. Paklausus pas R. S., kas vairavo šį automobilį ir kodėl jis yra apgadintas, jis paaiškino, kad automobilį vairavo jis. Taip pat paaiškino, kad maždaug prieš 2 val. vartojo alkoholį. Būdamas neblaivus važiavo parsivežti savo žmonos iš autobusų stotelės, esančios (duomenys neskelbtini). Jis jos važiuoja parsivežti kiekvieną vakarą, kai ji baigia darbą. Tačiau paskambinusi žmona jam pasakė, kad jos parvežti nereikės, tada jis apsisukęs vyko namo. Važiuodamas namo (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 31, apgadino kelkraštyje stovėjusį automobilį. Jam atrodė, kad automobilis važiuoja į jį ir jis šioje situacijoje nekaltas, truputį pristabdė, bet kadangi buvo neblaivus, išsigando ir parvažiavo namo. Automobilį įvarė į garažą, uždarė duris ir nuėjo į kambarį. R. S. teigė, kad grįžęs namo po eismo įvykio alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nevartojo, alkoholį vartojo prieš vairuodamas. R. S. prisipažino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, su pažeidimu sutiko, jo neneigė. Eismo įvykis įformintas. Automobilis VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), autovežiu išvežtas į saugojimo aikštelę (b. l. 31 – 32).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Užfiksuotas automobilis VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad apgadintas automobilio kairės pusės priekinės durys, automobilio kairės pusės priekis, t. y. nubrauktos, suraižytos bei įlenktos kairės pusės priekinės durys, kairės pusės priekinis sparnas įkenktas ir nubrauktas. Nėra automobilio kairės pusės galinio vaizdo veidrodžio. Matosi, kad priekinių kairės pusės durų stiklas išdužęs (b. l. 8 – 9, 10 – 23).
Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad pirminis tikrinimas buvo atliekamas 2019 m. spalio 21 d. 19.41 val., nustatytas 1,92 promilės neblaivumas, antrasis tikrinimas atliktas 19.58 val., nustatytas 1,93 promilės vidurkis (b. l. 25).
Registracijos liudijime Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad automobilis VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. S. (b. l. 38).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio VW SHARAN TDI CL vertė yra 1 080,00 Eur (b. l. 39).
Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo prisipažinimas, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, ir 2019 m. spalio 21 d. apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių (1,73 promilių) neblaivumas.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. S. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino. Kaltinamasis R. S. būdamas neblaivus sąmoningai sėdo už vairo ir važiuodamas kliudė kitą automobilį kairiu savo automobilio šonu ir pasišalinęs iš įvykio vietos parvažiavo namo. Jam būnant namuose atvykę policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka, nustatė 1,92 promilių girtumą. Tai kvalifikuojama kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, bei apgadino kito asmens turtą (automobilį). Tokiais veiksmais R. S. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuojama kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų, bylos aplinkybės yra aiškios.
Dėl bausmės
Teismas konstatuoja, kad R. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 79 – 81, 83).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).
R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius R. S. – neteistas (b. l. 45), per pastaruosius 5 metus du kartus baustas administracine tvarka, taip pat ir už vairavimą transporto priemonės būnant neblaiviam (b. l. 48 – 49), pensininkas, narkologo – psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 54). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą.
BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog R. S. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Į paskirtą bausmę įskaitomas N. S. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. spalio 21 d. 20.10 val. iki 2019 m. spalio 22 d. 17.20 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai (b. l. 59 – 60, 61).
Dėl teisės vairuoti transporto priemones
Baudžiamuoju įsakymu prokuroras prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams.
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Kaltinamasis R. S. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už vairavimą būnant neblaiviu. Nors šios bylos KET pažeidimai nesukėlė sunkių padarinių, tačiau KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę, į tai, kad buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas kitų asmenų turtas. Atsižvelgiant į padaryto nusikalstamo aplinkybes, įvertinus kaltinamojo R. S. padaryto nusikaltimo pobūdį, jam nustatytą neblaivumo laipsnį, tai, jog kaltinamasis yra pensininkas, todėl teisė vairuoti nėra būtina dėl darbo tiesiogiai susijusio su transporto priemonės vairavimu, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, teismas sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.).
Kaip matyti iš bylos duomenų, 2019 m. spalio 22 d. nutarimu skirti kardomąją priemonę, kaltinamajam buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas ir paimtas jo vairuotojo pažymėjimas. Nors dokumento – vairuotojo pažymėjimo – paėmimas šiuo atveju buvo tik kardomoji priemonė, vertinant faktiškai kaltinamojo patirtus suvaržymus, matyti, jog galimybės vairuoti transporto priemonę jis neteko iš karto po to, kai jam nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė, t. y. nuo 2019 m. spalio 22 d., t. y. asmeniui buvo taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Todėl šiuo atveju teisinga baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo 2019 m. spalio 22 d. Tokio įstatymo aiškinimo laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą bei į BPK 357 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad jeigu uždraudimas naudotis specialia teise paskirtas kartu su arešto bausme, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradedamos vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę, vadovaujantis teisingumo principu, teismas sprendžia, kad tikslinga nustatytą kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2019 m. spalio 22 d. iki jam paskirtos arešto bausmės vykdymo pradžios, kaltinamajam atlikus arešto bausmę, šio termino skaičiavimą pratęsti.
Dėl transporto priemonės konfiskavimo
BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Nagrinėjamoje byloje automobilis VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuris priklauso kaltinamojo sūnui V. S. (b. l. 38), buvo panaudotas kaltinamajam R. S. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Taigi automobilis VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis patvirtino, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus. Kaltinamasis paaiškino, kad sūnus V. S. davė naudotis jam priklausančiu automobiliu VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi savo automobilio neturi. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. S., kuriam priklauso automobilis, nurodė tokias pačias aplinkybes, jog automobilis VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas jo vardu ir priklauso jam. Automobiliu VW SHARAN leidžia naudotis savo tėvui R. S.. Jis tėvui leidžia naudotis jam priklausančiu automobiliu tik tada, kai jis būna blaivas. Jam neleidžia naudotis automobilis išgėrusiam alkoholio. Priešingų duomenų byloje nėra, todėl netikėti V. S. parodymais teismas neturi pagrindo. Teismo vertinimu transporto priemonės savininkas nežinojo, ir negalėjo žinoti, kad jo tėvas R. S. automobiliu naudosis neblaivus, todėl netikslinga konfiskuoti V. S. priklausančią transporto priemonę.
BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Teismas sprendžia, kad išieškant iš R. S. konfiskuotino turto vertę, kurią nurodo transporto priemonės savininkas, atitinkančią pinigų sumą 893,00 Eur būtų proporcinga poveikio priemonė kaltinamajam, kuris nusikalstamą veiką padarė tyčia.
V. Kiti proceso klausimai
K. R. S., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliekamos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. 01116578 (b. l. 70 – 71, 72, 74 – 75, 77 – 78,).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimas, Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduodamas VĮ Regitra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir R. S. paskirti galutinę 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtą bausmę R. S. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. spalio 21 d. 20.10 val. iki 2019 m. spalio 22 d. 17.20 val. (viena para), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant vienai arešto parai.
Skaičiuoti bausmės pradžią nuo R. S. faktinio sulaikymo dienos.
Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2019 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-271, išaiškinti R. S., kad jis privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po šios nutarties įsiteisėjimo dienos, atvykti atlikti arešto bausmės į Alytaus pataisos namus adresu Ulonų g. 8, Alytaus m., įstaigos darbo metu ir darbo dienomis.
Išaiškinti papildomai, kad jeigu R. S. dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, tai jis privalo raštu ar elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turi atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 22 d. iki R. S. paskirtos arešto bausmės vykdymo pradžios, kaltinamajam atlikus arešto bausmę, šio termino skaičiavimą pratęsti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš R. S. konfiskuotino turto – automobilio VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 893,000 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimt trijų eurų) vertę.
Palikti galioti R. S. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti R. S. vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su baudžiamuoju įsakymu VĮ Regitra.
Informuoti kaltinamąjį R. S. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.
Įteikti kaltinamajam R. S., automobilio savininkui V. S. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašus, išsiunčiant juos registruotu laišku.
Nesutikdami su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.