Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-348-892/2025 pagal ieškovo L. R. ieškinį atsakovei I. R. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikams priteisimo, nesutikimo išvežti vaikus nuolat gyventi į užsienį pripažinimo nepagrįstu, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl apeliacijos objekto

14. Apeliacijos objektą byloje sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo momento teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, bei ginčo šalių pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo įvertinimas.

Dėl išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo momento (ne) pagrįstumo

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu vaiko K. R. gyvenamąją vietą nustatė kartu su tėvu (ieškovu) L. R., jo gyvenamojoje vietoje (Nyderlanduose). Pakeitęs vaiko gyvenamąją vietą, pirmosios instancijos teismas išsprendė tiesiogiai su tuo susijusį kitą ieškinio reikalavimą, t. y. priteisė iš atsakovės I. R. išlaikymą dukrai K. R. po 354,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. birželio 19 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

16. Pateiktu apeliaciniu skundu atsakovė I. R. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu išlaikymo dukrai priteisimo momentu. Apeliantė akcentuoja tai, kad K. R. faktiškai tėvui buvo perduota ne 2024 m. birželio 19 d., o 2024 m. liepos 16 d., iki nurodytos datos nepilnametė dukra gyveno jos namuose ir buvo prižiūrima jos motinos M. V., todėl atsakovė prašo šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir nustatyti, kad išlaikymas vaikui K. R. iš jos yra priteistinas nuo 2024 m. liepos 16 d.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje civilinėje byloje surinktų faktinių duomenų visetą, nurodytus atsakovės apeliacinio skundo argumentus laiko pagrįstais.

- 2024 m. birželio 11 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. 3VLA-399 nepilnametė K. R. nuo 2024 m. birželio 11 d. 22.00 val. laikinai buvo perduota senelės (atsakovės motinos) M. V. priežiūrai bei liko toliau gyventi (kartu su senele) savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini);

- 2024 m. birželio 17 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 3VSV-2426 užfiksuota, kad nepilnametė K. R. toliau gyvena savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), prižiūrima senelės M. V.. Minėtoje Vaiko situacijos vertinimo anketoje yra užfiksuota ir tai, kad I. R. gyvena viešbutyje (dėl išduoto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio) bei sutinka, jog dukrą toliau laikinai prižiūrėtų jos motina M. V.. Pažymėta ir tai, kad su vaiko tėvu nebendrauta, skambinus telefonu su juo susisiekti nepavyko;

- 2024 m. liepos 16 d. Vaiko perdavimo vaiko atstovams pagal įstatymą aktu Nr. 3VPA-238 vaikas K. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai nuo 2024 m. birželio 19 d. laikinai užtikrinta saugi aplinka, buvo perduota atstovui pagal įstatymą – tėvui L. R..

19. Nurodyti faktiniai duomenys liudija, kad vaikas K. R. nuo 2024 m. birželio 11 d. gyveno savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), bei buvo prižiūrima vienos iš artimiausių atsakovės I. R. giminaičių – jos motinos (vaiko senelės) M. V.. Vaikas K. R. tėvui, t. y. ieškovui L. R., buvo faktiškai perduota 2024 m. liepos 16 d. ir tik nuo minėtos dienos ieškovas betarpiškai ir realiai pradėjo rūpintis savo dukra. Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą (t. y. kad vaikas K. R. tėvui (ar jo artimiems giminaičiams) buvo perduota anksčiau nei 2024 m. liepos 16 d.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime (jo 41 punkte) pats konstatavo, kad K. R. nuo 2024 m. liepos 16 d. gyvena pas ieškovą.

20. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.200 straipsnyje yra aiškiai apibrėžtas išlaikymo priteisimo momentas - išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovas L. R. tiesiogiai ir betarpiškai vaiku K. R. pradėjo rūpintis tik nuo 2024 m. liepos 16 d., o iki nurodytos datos ja materialiai rūpinosi atsakovė – vaikas gyveno savo įprastinėje gyvenamojoje vietoje (adresu: (duomenys neskelbtini)), buvo prižiūrima ir globojamas atsakovės motinos (savo senelės) M. V.. Remiantis tuo, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai sprendė, jog išlaikymas periodinėmis išmokomis vaikui K. R. iš atsakovės turi būti priteistinas nuo 2024 m. birželio 19 d. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo keistina, nustatant teisingą išlaikymo priteisimo momentą, t. y. nuo 2024 m. liepos 16 d. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

22. Atsakovei apeliaciniu skundu nereiškiant reikalavimo sumažinti pirmosios instancijos teismo sprendimu iš jos vaikui K. R. priteisto išlaikymo dydį, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl apeliantės dėstomų argumentų, susijusių su priteisto išlaikymo dydžio galimu (ne) proporcingumu jos turtinei padėčiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme (ne)pagrįstumo

23. Bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė bendras 2 501 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (165 Eur žyminis mokestis + 136 Eur dokumentų vertimo išlaidos + 2 200 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti). Tuo tarpu atsakovė byloje patyrė 400 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti.

24. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendė, kad ieškovo ieškinys yra tenkinamas 50 proc. apimtimi, todėl laikė, jog ieškovas turi teisę gauti 1 250,50 Eur (2 501 Eur x 50 proc.) dydžio patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį, o atsakovė turi teisę gauti 200 Eur (400 Eur x 50 proc.) dydžio patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį. Atlikęs nurodytų sumų įskaitymą, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 1 050,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų dalį (1 250,50 Eur – 200 Eur = 1 050,50 Eur).

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors skundžiamas sprendimas ir keistinas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vaikui priteisimo (nustatant teisingą išlaikymo priteisimo momentą), tačiau toks pakeitimas yra neesminis ir nedaro jokios įtakos ieškovo ieškinio patenkinimo proporcijai, t. y. ieškovo ieškinys lieka patenkintas 50 proc. apimtimi, todėl nėra jokio pagrindo apeliacinės instancijos teismui perskaičiuoti ginčo šalių pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys tik dėl atsakovės pateikto apeliacinio skundo argumentų, susijusių su skundžiamu sprendimu ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dalies (1 050,50 Eur) galimu (ne)pagrįstumu.

26. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo iš jos ieškovui priteista bylinėjimosi išlaidų suma (1 050,50 Eur), kadangi laiko, kad tokia ieškovui priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra ženkliai per didelė, neatitinkanti protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo kriterijų. Atsakovės nuomone, byloje nebuvo nagrinėjamas joks specialių žinių reikalaujantis klausimas, nebuvo keliamas ir joks naujas ar sudėtingas teisės taikymo / aiškinimo klausimas. Ieškovas ilgą laiką nemokėjęs išlaikymo nepilnamečiams vaikams, nepagrįstai skyrė nemažą pinigų sumą advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodytos aplinkybės turi būti įvertintos ir atsakovui arba apskritai bylinėjimosi išlaidos neturi būti priteistos, arba turi būti reikšmingai sumažintos.

27. CPK 93 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis), o jeigu ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis). Nurodyta teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). Spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra patirtos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, bet ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės (Lietuvos Aukščiausiojo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023).

30. Bylos duomenys patvirtina, kad kreipdamasis į teismą su ieškiniu, ieškovas sumokėjo 165 Eur dydžio žyminį mokestį (2023 m. kovo 13 d. mokėjimo nurodymas (59 Eur) + 2024 m. balandžio 24 d. mokėjimo nurodymas (109 Eur)). Ieškovas byloje patyrė ir 136 Eur dydžio dokumentų vertimo išlaidas, skirtas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) paslaugoms apmokėti (žr. 2024 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaita faktūra LRT Nr. 1505187). Nurodytos išlaidos yra neabejotinai susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įtrauktos į atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų bendrą masę.

31. Ieškovas 2024 m. rugpjūčio 8 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. 24/08/09 su advokatu I. M.. Nurodytas advokatas ieškovui byloje suteikė tokias teisines paslaugas: 1) konsultacijos ir ieškinio parengimas (1 600 Eur) + 2) atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas (300 Eur) (žr. 2024 m. spalio 30 d. prašymas (reg. Nr. DOK-65800) + 2024 m. spalio 19 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. v14-1/10/22) + 3) atstovavimas (150 Eur) (2024 m. gruodžio 5 d. prašymas (reg. Nr. DOK-73797) + 2024 m. lapkričio 14 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. v14-1/10/22) + 4) atstovavimas (150 Eur) (žr. 2025 m. sausio 8 d. prašymas (reg. Nr. DOK-1346) + 2025 m. sausio 3 d. mokėjimo nurodymas).

32. Pažymėtina, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas valstybės įmonės Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

33. Atsižvelgiant į tai, apskaičiuojant maksimalius užmokesčio už ieškovui teiktą advokato teisinę pagalbą dydžius, remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2024 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 237,90 Eur. Iš to seka, kad už ieškinio parengimą, remiantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu, taikytinas 2,5 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma už tokio procesinio dokumento parengimą sudarytų 5 045,05 Eur (2 237,90 Eur x 2,5). Už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, remiantis Rekomendacijų 8.16 papunkčiu, taikytinas 0,4 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma už analogiško procesinio dokumento parengimą sudarytų 895,16 Eur (2 237,90 Eur x 0,4). Remiantis Rekomendacijų 8.19 papunkčiu, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikytinas 0,1 koeficientas. Byloje vykęs 2024 m. gruodžio 9 d. parengiamasis teismo posėdis truko 1 valandą ir 31 minutę, o 2025 m. sausio 15 d. vykęs teismo posėdis truko 1 valandą ir 3 minutes (bendra trukmė – 2 valandos 34 minutės). Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis; minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas). Taigi, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už atstovavimą dvejuose teismo posėdžiuose dydis sudaro 671,37 Eur (2 237,90 Eur x 3 val. x 0,1).

34. Įvertinęs anksčiau detaliai nurodytų ieškovui byloje suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo L. R. patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos, sudariusios bendrą 2 200 Eur sumą (1 600 Eur už ieškinio parengimą + 300 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą + 300 Eur už atstovavimą), neviršijo Rekomendacijų 8.2, 8.16 ir 8.19 papunkčiuose nustatytų maksimalių dydžių ir netgi, buvo ženkliai mažesnės už juos.

35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teisme ieškovą atstovavusio advokato teiktų procesinių dokumentų (ieškinio, atsiliepimo į atskirąjį skundą) turinį, suteiktą teisinę pagalbą, atstovaujant ieškovą teismo posėdžiuose, taip pat nenustatė aplinkybių, kad advokato teiktos teisinės paslaugos būtų iš esmės nereikalingos ar perteklinės, kad apmokėjimas už tokias paslaugas būtų neproporcingas ar nesąžiningas.

36. Pažymėtina ir tai, jog CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nenustatė, kad ieškovo procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo netinkamas, kad ieškovas būtų nesąžiningai naudojęsis savo procesinėmis teisėmis, reiškęs nepagrįstus prašymus, tyčia vilkinęs bylos nagrinėjimą ir pan.

37. Apibendrindamas visa tai, kas buvo išdėstyta šios nutarties 22–36 punktuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tenkinti atsakovės apeliacinį skundą ir apskritai nepriteisti ar mažinti pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistas bylinėjimosi išlaidas pagrindo nėra, todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

38. Apeliantė (atsakovė) I. R. apeliacinės instancijos teisme patyrė 56 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, apmokėdama pateiktą apeliacinį skundą analogiško dydžio žyminiu mokesčiu (žr. 2025 m. kovo 3 d. mokėjimo nurodymas). Ieškovas byloje patyrė 600 Eur dydžio advokato teisinės pagalbos išlaidas (žr. 2025 m. kovo 28 d. prašymas (reg. Nr. DOK-17385) + 2025 m. kovo 27 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. v14-1/10/22).

12. Atsakovės apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies, t. y. 50 proc. apimtimi (patenkintas vienas iš dviejų jos pateikto apeliacinio skundo reikalavimų). Atsižvelgiant į tai, atsakovei turi būti atlyginta proporcinga patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidų dalis – 28 Eur (56 Eur x 50 proc. = 28 Eur), o ieškovui turi būti atlyginta bylinėjimosi išlaidų dalis, proporcinga atmestų atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų daliai – 300 Eur (600 Eur x 50 proc. = 300 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Įskaičius nurodytas sumas (28 Eur / 300 Eur), ieškovui L. R. iš atsakovės I. R. priteistina 272 Eur (300 Eur – 28 Eur = 272 Eur) bylinėjimosi išlaidų dalis.

13. Teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybė apeliacinės instancijos teisme nepatyrė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vaikui priteisimo pakeisti ir ją išdėstyti taip:

„Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. S2-927-494/2015, patvirtintos 2015 m. sausio 23 d. taikos sutarties 4 punkto dalį ir priteisti iš atsakovės I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai K. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 354,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. liepos 16 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.“.

Likusią Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį – 272 (du šimtus septyniasdešimt du eurus) Eur.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.