Kauno apygardos teismo nutartis

2025-07-15 · Civilinė byla Nr. e2A-1082-950/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2025-01-09Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2025-02-03Vilniaus regiono apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2025-07-15Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-07-15
Bylos Nr.
e2A-1082-950/2025
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02947-2024-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Ridikas
Atsakovas
I. R.
Ieškovas
L. R.
Civilinė byla Nr. e2A-1082-950/2025Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02947-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.19.3; 3.3.1.21
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-348-892/2025 pagal ieškovo L. R. ieškinį atsakovei I. R. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikams priteisimo, nesutikimo išvežti vaikus nuolat gyventi į užsienį pripažinimo nepagrįstu, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas L. R. 2024 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (reg. Nr. CBP-10266), kuriuo prašė pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-82-494/2016, išspręstus vaikų K. R. ir E. R. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo klausimus, t. y.:

Žemesnės instancijos teismas

- vaikų K. R. ir E. R. gyvenamąją vieta nustatyti su tėvu L. R.;

- priteisti iš motinos I. R. vaikų K. R. ir E. R. išlaikymą kas mėnesį po 354,50 Eur kiekvienam iki jų pilnametystės, nuo 2024 m. birželio 19 d.;

- pripažinti nepagrįstu motinos I. R. nesutikimą išvežti vaikus K. R. ir E. R. nuolat gyventi su tėvu L. R. į užsienio valstybę.

Šalies argumentai

2. Ieškovas L. R. (toliau – ieškovas) pateiktame ieškinyje nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-82-494/2016, buvo nutraukta jo ir atsakovės I. R. (toliau – atsakovė, apeliantė) santuoka, vaikų K. R. ir E. R. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, išspręstas išlaikymo vaikams priteisimo klausimas, tačiau 2024 m. birželio mėnesį paaiškėjo aplinkybės, kad atsakovė ilgą laiką niekur nedirba, girtauja, turi priklausomybę alkoholiui, nurodytos problemos nesprendžia. Esant tokioms aplinkybėms, siekiant užtikrinti vaikų poreikius ir saugią gyvenamąją aplinką, K. R. ir E. R. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su juo. Tai padarius iš atsakovės turi būti priteistas išlaikymas vaikams periodinėmis išmokomis – po 354,50 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, nuo 2024 m. birželio 19 d. Kadangi jis gyvena užsienio valstybėje, o atsakovė neduoda jam sutikimo vaikus vežtis ten gyventi, toks jos nesutikimas turi būti pripažintas nepagrįstu.

Atsiliepimas

3. Atsakovė I. R. 2024 m. rugsėjo 18 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį (reg. Nr. DOK-56775) nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka. Pažymėjo, kad iš tiesų 2024 m. birželio 11 d. buvo vartojusi alkoholio, dėl įvykio buvo iškviesti policijos pareigūnai, vaikai K. R. ir E. R. buvo perduoti laikinai (iki 2024 m. liepos 16 d.) globoti jos motinai M. V.. Po minėto įvykio ėmėsi veiksmų spręsti alkoholio vartojimo problemą, kreipėsi į reikiamas įstaigas, „užsikodavo“. Nesutinka su tuo, kad būtų pakeista vaikų gyvenamoji vieta. Ieškovas vaikais nesirūpino daugiau kaip 10 m., niekada neteikė jiems išlaikymo (dėl ko susidarė 16 436 Eur įsiskolinimas), nesugebės jiems užtikrinti tinkamų gyvenimo sąlygų bei tinkamai jais nepasirūpins. Staigus gyvenamosios vietos pakeitimas, be kita ko, išvykstant gyventi į užsienį, vaikams gali sukelti itin neigiamas pasekmes, emocijas, psichologinį nestabilumą, nesaugumo jausmą. Netenkinus reikalavimo dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, nėra pagrindo tenkinti ir kitų ieškovo ieškinio reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

- pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-82-494/2016, nustatytą vaiko K. R. gyvenamąją vietą ir nustatė vaiko K. R. gyvenamąją vietą kartu su tėvu L. R., kurio gyvenamoji vieta Nyderlanduose, jo gyvenamojoje vietoje;

- pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. S2-927-494/2015, patvirtintos 2015 m. sausio 23 d. taikos sutarties 4 punkto dalį ir priteisė iš atsakovės I. R. išlaikymą dukrai K. R. po 354,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. birželio 19 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

- vaiko K. R. išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju paskyrė ieškovą L. R.;

- priteisė iš atsakovės I. R. bylinėjimosi išlaidas, t. y. ieškovui L. R. – 1 050,50 Eur, valstybei – 96 Eur;

- likusioje dalyje ieškinį atmetė.

5. Teismas sprendė, jog byloje liko neįrodyta aplinkybė, kad vaiko E. R. gyvenamoji aplinka pas atsakovę (motiną) I. R. jam tapo nesaugi bei neatitinkanti reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Be to, pats vaikas E. R. aiškiai išreiškė norą gyventi Lietuvoje, su mama, nurodė tai, kad Nyderlanduose nepritaptų, neturi ten draugų. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė ieškovo ieškinio reikalavimus dėl vaiko E. R. gyvenamosios vietos pakeitimo bei išlaikymo jam priteisimo iš atsakovės.

6. Teismas pažymėjo, kad vaikas K. R. nuo 2024 m. liepos 16 d. gyvena pas ieškovą Olandijoje, tvirtai yra apsisprendusi ir nori toliau gyventi kartu su tėvu, nuo 2024 m. rugsėjo 19 d. mokosi (duomenys neskelbtini) (parengiamasis vidurinis profesinis ugdymas). Aplinkybių, liudijančių netinkamas gyvenimo sąlygas vaikui ieškovo gyvenamojoje vietoje, teismas byloje nenustatė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas vaiko K. R. gyvenamąją vietą nustatė kartu su tėvu L. R., jo gyvenamojoje vietoje.

7. Atsižvelgdamas į K. R. amžių, jos galimus poreikius ir jiems patenkinti reikalingų išlaidų dydį, į tai, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymas neviršija pusės minimalios mėnesinės algos, kuri laikytina orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose, nesant duomenų, kad atsakovė dėl sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių negalėtų teikti ieškovo prašomo dydžio išlaikymo, pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir priteisė iš atsakovės išlaikymą dukrai, mokamą po 354,50 Eur kiekvieną mėnesį nuo 2024 m. birželio 19 d. (kuomet K. R. pradėjo gyventi pas ieškovą).

8. Vaiko E. R. gyvenamąją vietą palikęs su atsakove (motina), o vaiko K. R. gyvenamąją vietą nustatęs su ieškovu (tėvu), teismas ieškinio reikalavimą pripažinti I. R. nesutikimą išvežti vaikus nuolat gyventi į užsienio valstybę laikė pertekliniu ir jį atmetė.

9. Teismas nustatė, kad ieškovas byloje patyrė 2 501 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, o atsakovė – 400 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, taip pat laikė, kad šalių patirtos išlaidos teisinei pagalbai neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2024 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos), nustatytų kriterijų. Kadangi ieškinys buvo patenkintas 50 proc. apimtimi, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovui turi būti atlyginama 1 250,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, o atsakovei – 200 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis. Atlikęs priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 1 050,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų dalį. Taip pat, teismas valstybei priteisė iš atsakovės 96 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Atsakovė I. R. 2025 m. kovo 4 d. pateiktu apeliaciniu skundu (reg. Nr. DOK-11983) prašo iš dalies panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y.:

- priteistą išlaikymą vaikui K. R. skaičiuoti ne nuo 2024 m. birželio 19 d., o nuo 2024 m. liepos 16 d.;

- nepriteisti ieškovui jo turėtų bylinėjimosi išlaidų arba kaip įmanoma jas sumažinti.

11. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

11.1. 2024 m. birželio mėnesį nustačius faktą, kad ji vartoja alkoholį, vaikai E. R. ir K. R. buvo perduoti laikinai globoti jos motinai M. V.. Laikina globa buvo paskirta ir tęsėsi iki 2024 m. liepos 19 d. Iš to seka, kad vaikai buvo jos namuose iki nurodytos datos (t. y. 2024 m. liepos 19 d.) ir buvo jos išlaikomi, dėl ko teismo išvada išlaikymą K. R. priteisti nuo 2024 m. birželio 19 d. yra neteisinga bei nepagrįsta.

11.2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo iš jos ieškovui priteista bylinėjimosi išlaidų suma – 1 050,50 Eur. Laiko, kad tokia ieškovui priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra ženkliai per didelė, neatitinkanti protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo kriterijų. Atsakovės nuomone, byloje nebuvo nagrinėjamas joks specialių žinių reikalaujantis klausimas, nebuvo keliamas ir joks naujas ar sudėtingas teisės taikymo / aiškinimo klausimas. Tam, kad bylinėjimosi išlaidos būtų mažesnės, ji samdėsi advokato padėjėją, tuo tarpu ieškovas išlaidavo samdydamas advokatą, tą darė ilgą laiką nemokėjęs išlaikymo savo vaikams. Nurodytos aplinkybės turi būti įvertintos ir atsakovui arba apskritai bylinėjimosi išlaidos neturi būti priteistos, arba jos turi būti reikšmingai sumažintos.

Atsiliepimas

12. Ieškovas L. R. 2025 m. kovo 25 d. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-16536), kuriuo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad vaikas K. R. tėvui buvo perduota 2024 m. liepos 16 d. Vaiko perdavimo vaiko atstovams pagal įstatymą aktu Nr. 3VPA-238, tačiau įsigilinus į minėto akto turinį matyti, kad realiai vaikas tėvui perduotas buvo nuo 2024 m. birželio 19 d., todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo momentą, kuris skaičiuotinas būtent nuo 2024 m. birželio 19 d. Dėl antrojo atsakovės pateikto apeliacinio skundo reikalavimo – nepriteisti arba sumažinti jo pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovas jokių argumentų nenurodė. Prašė priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl apeliacijos objekto

14. Apeliacijos objektą byloje sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo momento teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, bei ginčo šalių pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo įvertinimas.

Dėl išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo momento (ne) pagrįstumo

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu vaiko K. R. gyvenamąją vietą nustatė kartu su tėvu (ieškovu) L. R., jo gyvenamojoje vietoje (Nyderlanduose). Pakeitęs vaiko gyvenamąją vietą, pirmosios instancijos teismas išsprendė tiesiogiai su tuo susijusį kitą ieškinio reikalavimą, t. y. priteisė iš atsakovės I. R. išlaikymą dukrai K. R. po 354,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. birželio 19 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

16. Pateiktu apeliaciniu skundu atsakovė I. R. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu išlaikymo dukrai priteisimo momentu. Apeliantė akcentuoja tai, kad K. R. faktiškai tėvui buvo perduota ne 2024 m. birželio 19 d., o 2024 m. liepos 16 d., iki nurodytos datos nepilnametė dukra gyveno jos namuose ir buvo prižiūrima jos motinos M. V., todėl atsakovė prašo šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir nustatyti, kad išlaikymas vaikui K. R. iš jos yra priteistinas nuo 2024 m. liepos 16 d.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje civilinėje byloje surinktų faktinių duomenų visetą, nurodytus atsakovės apeliacinio skundo argumentus laiko pagrįstais.

18. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad:

- 2024 m. birželio 11 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. 3VLA-399 nepilnametė K. R. nuo 2024 m. birželio 11 d. 22.00 val. laikinai buvo perduota senelės (atsakovės motinos) M. V. priežiūrai bei liko toliau gyventi (kartu su senele) savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini);

- 2024 m. birželio 17 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 3VSV-2426 užfiksuota, kad nepilnametė K. R. toliau gyvena savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), prižiūrima senelės M. V.. Minėtoje Vaiko situacijos vertinimo anketoje yra užfiksuota ir tai, kad I. R. gyvena viešbutyje (dėl išduoto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio) bei sutinka, jog dukrą toliau laikinai prižiūrėtų jos motina M. V.. Pažymėta ir tai, kad su vaiko tėvu nebendrauta, skambinus telefonu su juo susisiekti nepavyko;

- 2024 m. liepos 16 d. Vaiko perdavimo vaiko atstovams pagal įstatymą aktu Nr. 3VPA-238 vaikas K. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai nuo 2024 m. birželio 19 d. laikinai užtikrinta saugi aplinka, buvo perduota atstovui pagal įstatymą – tėvui L. R..

19. Nurodyti faktiniai duomenys liudija, kad vaikas K. R. nuo 2024 m. birželio 11 d. gyveno savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), bei buvo prižiūrima vienos iš artimiausių atsakovės I. R. giminaičių – jos motinos (vaiko senelės) M. V.. Vaikas K. R. tėvui, t. y. ieškovui L. R., buvo faktiškai perduota 2024 m. liepos 16 d. ir tik nuo minėtos dienos ieškovas betarpiškai ir realiai pradėjo rūpintis savo dukra. Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą (t. y. kad vaikas K. R. tėvui (ar jo artimiems giminaičiams) buvo perduota anksčiau nei 2024 m. liepos 16 d.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime (jo 41 punkte) pats konstatavo, kad K. R. nuo 2024 m. liepos 16 d. gyvena pas ieškovą.

20. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.200 straipsnyje yra aiškiai apibrėžtas išlaikymo priteisimo momentas - išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovas L. R. tiesiogiai ir betarpiškai vaiku K. R. pradėjo rūpintis tik nuo 2024 m. liepos 16 d., o iki nurodytos datos ja materialiai rūpinosi atsakovė – vaikas gyveno savo įprastinėje gyvenamojoje vietoje (adresu: (duomenys neskelbtini)), buvo prižiūrima ir globojamas atsakovės motinos (savo senelės) M. V.. Remiantis tuo, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai sprendė, jog išlaikymas periodinėmis išmokomis vaikui K. R. iš atsakovės turi būti priteistinas nuo 2024 m. birželio 19 d. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo keistina, nustatant teisingą išlaikymo priteisimo momentą, t. y. nuo 2024 m. liepos 16 d. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

22. Atsakovei apeliaciniu skundu nereiškiant reikalavimo sumažinti pirmosios instancijos teismo sprendimu iš jos vaikui K. R. priteisto išlaikymo dydį, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl apeliantės dėstomų argumentų, susijusių su priteisto išlaikymo dydžio galimu (ne) proporcingumu jos turtinei padėčiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme (ne)pagrįstumo

23. Bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė bendras 2 501 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (165 Eur žyminis mokestis + 136 Eur dokumentų vertimo išlaidos + 2 200 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti). Tuo tarpu atsakovė byloje patyrė 400 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti.

24. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendė, kad ieškovo ieškinys yra tenkinamas 50 proc. apimtimi, todėl laikė, jog ieškovas turi teisę gauti 1 250,50 Eur (2 501 Eur x 50 proc.) dydžio patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį, o atsakovė turi teisę gauti 200 Eur (400 Eur x 50 proc.) dydžio patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį. Atlikęs nurodytų sumų įskaitymą, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 1 050,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų dalį (1 250,50 Eur – 200 Eur = 1 050,50 Eur).

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors skundžiamas sprendimas ir keistinas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vaikui priteisimo (nustatant teisingą išlaikymo priteisimo momentą), tačiau toks pakeitimas yra neesminis ir nedaro jokios įtakos ieškovo ieškinio patenkinimo proporcijai, t. y. ieškovo ieškinys lieka patenkintas 50 proc. apimtimi, todėl nėra jokio pagrindo apeliacinės instancijos teismui perskaičiuoti ginčo šalių pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys tik dėl atsakovės pateikto apeliacinio skundo argumentų, susijusių su skundžiamu sprendimu ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dalies (1 050,50 Eur) galimu (ne)pagrįstumu.

26. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo iš jos ieškovui priteista bylinėjimosi išlaidų suma (1 050,50 Eur), kadangi laiko, kad tokia ieškovui priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra ženkliai per didelė, neatitinkanti protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo kriterijų. Atsakovės nuomone, byloje nebuvo nagrinėjamas joks specialių žinių reikalaujantis klausimas, nebuvo keliamas ir joks naujas ar sudėtingas teisės taikymo / aiškinimo klausimas. Ieškovas ilgą laiką nemokėjęs išlaikymo nepilnamečiams vaikams, nepagrįstai skyrė nemažą pinigų sumą advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodytos aplinkybės turi būti įvertintos ir atsakovui arba apskritai bylinėjimosi išlaidos neturi būti priteistos, arba turi būti reikšmingai sumažintos.

27. CPK 93 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis), o jeigu ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis). Nurodyta teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

28. CPK 98 straipsnio, reglamentuojančio advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti patirtų išlaidų apmokėjimą, 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). Spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra patirtos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, bet ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės (Lietuvos Aukščiausiojo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023).

30. Bylos duomenys patvirtina, kad kreipdamasis į teismą su ieškiniu, ieškovas sumokėjo 165 Eur dydžio žyminį mokestį (2023 m. kovo 13 d. mokėjimo nurodymas (59 Eur) + 2024 m. balandžio 24 d. mokėjimo nurodymas (109 Eur)). Ieškovas byloje patyrė ir 136 Eur dydžio dokumentų vertimo išlaidas, skirtas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) paslaugoms apmokėti (žr. 2024 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaita faktūra LRT Nr. 1505187). Nurodytos išlaidos yra neabejotinai susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įtrauktos į atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų bendrą masę.

31. Ieškovas 2024 m. rugpjūčio 8 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. 24/08/09 su advokatu I. M.. Nurodytas advokatas ieškovui byloje suteikė tokias teisines paslaugas: 1) konsultacijos ir ieškinio parengimas (1 600 Eur) + 2) atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas (300 Eur) (žr. 2024 m. spalio 30 d. prašymas (reg. Nr. DOK-65800) + 2024 m. spalio 19 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. v14-1/10/22) + 3) atstovavimas (150 Eur) (2024 m. gruodžio 5 d. prašymas (reg. Nr. DOK-73797) + 2024 m. lapkričio 14 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. v14-1/10/22) + 4) atstovavimas (150 Eur) (žr. 2025 m. sausio 8 d. prašymas (reg. Nr. DOK-1346) + 2025 m. sausio 3 d. mokėjimo nurodymas).

32. Pažymėtina, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas valstybės įmonės Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

33. Atsižvelgiant į tai, apskaičiuojant maksimalius užmokesčio už ieškovui teiktą advokato teisinę pagalbą dydžius, remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2024 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 237,90 Eur. Iš to seka, kad už ieškinio parengimą, remiantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu, taikytinas 2,5 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma už tokio procesinio dokumento parengimą sudarytų 5 045,05 Eur (2 237,90 Eur x 2,5). Už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, remiantis Rekomendacijų 8.16 papunkčiu, taikytinas 0,4 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma už analogiško procesinio dokumento parengimą sudarytų 895,16 Eur (2 237,90 Eur x 0,4). Remiantis Rekomendacijų 8.19 papunkčiu, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikytinas 0,1 koeficientas. Byloje vykęs 2024 m. gruodžio 9 d. parengiamasis teismo posėdis truko 1 valandą ir 31 minutę, o 2025 m. sausio 15 d. vykęs teismo posėdis truko 1 valandą ir 3 minutes (bendra trukmė – 2 valandos 34 minutės). Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis; minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas). Taigi, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už atstovavimą dvejuose teismo posėdžiuose dydis sudaro 671,37 Eur (2 237,90 Eur x 3 val. x 0,1).

34. Įvertinęs anksčiau detaliai nurodytų ieškovui byloje suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo L. R. patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos, sudariusios bendrą 2 200 Eur sumą (1 600 Eur už ieškinio parengimą + 300 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą + 300 Eur už atstovavimą), neviršijo Rekomendacijų 8.2, 8.16 ir 8.19 papunkčiuose nustatytų maksimalių dydžių ir netgi, buvo ženkliai mažesnės už juos.

35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teisme ieškovą atstovavusio advokato teiktų procesinių dokumentų (ieškinio, atsiliepimo į atskirąjį skundą) turinį, suteiktą teisinę pagalbą, atstovaujant ieškovą teismo posėdžiuose, taip pat nenustatė aplinkybių, kad advokato teiktos teisinės paslaugos būtų iš esmės nereikalingos ar perteklinės, kad apmokėjimas už tokias paslaugas būtų neproporcingas ar nesąžiningas.

36. Pažymėtina ir tai, jog CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nenustatė, kad ieškovo procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo netinkamas, kad ieškovas būtų nesąžiningai naudojęsis savo procesinėmis teisėmis, reiškęs nepagrįstus prašymus, tyčia vilkinęs bylos nagrinėjimą ir pan.

37. Apibendrindamas visa tai, kas buvo išdėstyta šios nutarties 22–36 punktuose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tenkinti atsakovės apeliacinį skundą ir apskritai nepriteisti ar mažinti pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistas bylinėjimosi išlaidas pagrindo nėra, todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

38. Apeliantė (atsakovė) I. R. apeliacinės instancijos teisme patyrė 56 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, apmokėdama pateiktą apeliacinį skundą analogiško dydžio žyminiu mokesčiu (žr. 2025 m. kovo 3 d. mokėjimo nurodymas). Ieškovas byloje patyrė 600 Eur dydžio advokato teisinės pagalbos išlaidas (žr. 2025 m. kovo 28 d. prašymas (reg. Nr. DOK-17385) + 2025 m. kovo 27 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. v14-1/10/22).

12. Atsakovės apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies, t. y. 50 proc. apimtimi (patenkintas vienas iš dviejų jos pateikto apeliacinio skundo reikalavimų). Atsižvelgiant į tai, atsakovei turi būti atlyginta proporcinga patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidų dalis – 28 Eur (56 Eur x 50 proc. = 28 Eur), o ieškovui turi būti atlyginta bylinėjimosi išlaidų dalis, proporcinga atmestų atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų daliai – 300 Eur (600 Eur x 50 proc. = 300 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Įskaičius nurodytas sumas (28 Eur / 300 Eur), ieškovui L. R. iš atsakovės I. R. priteistina 272 Eur (300 Eur – 28 Eur = 272 Eur) bylinėjimosi išlaidų dalis.

13. Teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybė apeliacinės instancijos teisme nepatyrė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vaikui priteisimo pakeisti ir ją išdėstyti taip:

„Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. S2-927-494/2015, patvirtintos 2015 m. sausio 23 d. taikos sutarties 4 punkto dalį ir priteisti iš atsakovės I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai K. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 354,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. liepos 16 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.“.

Likusią Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį – 272 (du šimtus septyniasdešimt du eurus) Eur.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Ridikas