- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-09
- Bylos Nr.
- 2S-77-603/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02947-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- I. R.
- Ieškovas
- L. R.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo L. R. (L. R.) ieškinį atsakovei I. R. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, pripažinimo mamos nesutikimo išvežti vaikus nuolat gyventi į užsienio valstybę nepagrįstu, išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. R. pateikė ieškinį, prašydamas pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimą (civilinė byla Nr.2-82-494/2016), kuriuo buvo nutraukta L. R. ir I. R. santuoka, nustatyta vaikų K. ir E. R. gyvenamoji vieta su mama I. R., priteistas išlaikymas vaikams po 250 Eur kiekvienam ir išdėstyti taip: 1) vaikų Karolinos ir E. R. gyvenamąją vieta nustatyti su ieškovu tėvu L. R.; 2) priteisti iš atsakovės I. R. vaikų Karolinai ir E. R. išlaikymą kas mėnesj po 354,50 Eur kiekvienam iki jų pilnametystės nuo 2024 m. birželio 19 d.; 3) pripažinti mamos I. R. nesutikimą išvežti vaikus nuolat gyventi su tėvu L. R. į užsienio valstybę nepagrįstu.
2. Ieškovas taip pat prašė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti vaikų K. ir E. R. gyvenamąją vietą su tėvu L. R.; priteisti iš I. R. vaikams K. ir E. R. išlaikymą kas mėnesį po 300 Eur kiekvienam iki teismo sprendimo priėmimo dienos nuo 2024 m. birželio 19 d. Prašymą grindė tuo, kad:
2.1. buvo gauti 2024 m. birželio 11 d. duomenys, kad namuose su neblaivia motina (atsakove) yra du nepilnamečiai vaikai, nesaugi aplinka, motinai nustatyta (2,35 prom.). Vaikų teisių apsaugos pareigūnams nuvykus į vietą informacija pasitvirtino. 2024 m. liepos 16 d. vaikų perdavimo vaiko atstovams pagal įstatymą aktais nuo 2024 m. birželio 19 d. vaikai buvo perduoti jų tėvui L. R.;
2.2. atsakovė I. R. niekur ilgą laiką nedirba ir nesiruošia to daryti, toliau girtuokliauja ir nenori pripažinti, kad yra priklausoma nuo alkoholio ir nežada gydytis dėl to. Vaikams aplinka gyventi su mama yra nesaugi, nėra aišku, kada ji gali pasitaisyti. Todėl vaikai iki teismo sprendimo priėmimo byloje turi gyventi su tėvu, bei taip pat jų išlaikymui turi būti priteistas laikinas išlaikymas po 300 Eur kiekvienam.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 16 d. ieškovas sūnų gražino į Lietuvą, dukra šiuo metu liko pas ieškovą (duomenys neskelbtini). Atsakovės nuomone, ieškovas, gyvendamas su vaikais, neužtikrins jiems gyvenimo sąlygų, reikalingų jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, neteiks tinkamo maitinimo, rūbų, sveikatos priežiūros, auklėjimo. Dukros, kuri nuolat gyveno čia Lietuvoje, su atsakove, staigus gyvenamosios vietos pakeitimas ne tik gali, bet ir sukels nepageidaujamų padarinių jos raidai ir psichinei sveikatai. Dukra turėjo eiti mokytis nuo rugsėjo 1 d. į 11 klasę. Atsakovė užsikodavo nuo alkoholio ir ši problema šiai dienai yra visiškai išspręsta.
4. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Skyrius) pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, jog 2024 m. rugpjūčio 14 d. telefonu buvo išklausyta E. R. ir K. R. nuomonė dėl jų grįžimo į Lietuvą. E. pageidavo grįžti į Lietuvą pas motiną, K. likti (duomenys neskelbtini) ir gyventi tėvo šeimoje. Pasak merginos, ji abejoja, kad motina, pasilikus gyventi pas močiutę, užtikrins jai ir broliui saugias sąlygas, jos nuomone, konfliktai tarp motinos ir dėdės (motinos brolio) žiemą vyks dar dažniau, nes dėdė niekur nedirba ir nemoka už komunalines paslaugas, o motina nesutinka mokėti už savo brolį. Pasak atsakovės, kol ieškovo ir jo sugyventinės nėra šalia dukros, ji kalba kitaip, o kai ieškovas yra kartu su dukra, tai dukra nenori grįžti į Lietuvą. Atsakovės teigimu, ji nedraudžia bendrauti vaikams su tėvu, o jos santykiai su dukra yra įtempti, todėl nežino kaip bus ateityje. Ieškovas yra skolingas atsakovei 17 000 Eur už vaikų išlaikymą ir skolos nemoka. Skyrius taip pat nurodė, kad pokalbio metu Edvinas nurodė, jog tokia situacija, kuomet atsidūrė pas tėvą, nutiko pirmą kartą, pas tėvą (duomenys neskelbtini) buvo apie mėnesį, o paskutinį kartą tėvą matė kai jam buvo 5 metai (9 metus su tėvu bendravo nereguliariai telefonu). Vaiko teigimu, motina juo gerai rūpinasi, perka jam drabužius, maistą, reikalingus daiktus, mokyklai yra pasiruošęs ir turi visas priemones. K. R. greitai taps pilnamete ((duomenys neskelbtini)), skyriaus teigimu, jos pozicija dėl gyvenimo su tėvu (duomenys neskelbtini) nuosekli, o santykiai su motina yra įtempti, kas sudaro pagrindą laikyti, jog K. R. noras gyventi su tėvu yra tvirtas. Skyriaus teigimu, jeigu ieškovas pateiks papildomų įrodymų, kad vaikui (duomenys neskelbtini) bus sudarytos tinkamos sąlygos pilnavertiškam gyvenimui, būtų galima teigti, jog merginos išsakytas noras iš esmės neprieštarauja jos interesams. Pasisakydamas dėl E. R. gyvenamosios vietos pakeitimo, Skyrius nurodė, jog vaikas po buvimo pas tėvą nusprendė grįžti gyventi pas motiną, kadangi nenori pastoviai gyventi su tėvu užsienyje, ir, vaiko teigimu, tėvas tam neprieštaravo. Skyrius neturi duomenų, kad E. R. interesai yra pažeidžiami gyvenant su motina, šalia vaiko gyvena ir seneliai, kurie padeda užtikrinti tinkamą vaiko priežiūrą. Skyriaus nuomone, yra teisinis pagrindas iš dalies patenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir nustatyti K. R. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu, bei priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą dukrai kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 300 Eur, nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos/arba vaiko pilnametystės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. spalio 7 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir taikė laikinąsias apsaugos priemones; 1) nustatė laikiną nepilnamečio vaiko – K. R., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu – ieškovu L. R. jo gyvenamojoje vietoje, iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo; 2) priteisė iš atsakovės I. R. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai K. R. kas mėnesį mokamomis 300 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. rugpjūčio 27 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo/arba vaiko pilnametystės; 3) nepilnamečio vaiko K. R. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti L. R.. Kitos dalies ieškovo prašymo netenkino.
6. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovo byloje pareikšto ieškinio (ne)pagrįstumą, laikė, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti egzistuojančias pakankamai akivaizdžias ieškovo byloje pareikšto ieškinio nepagrįstumo aplinkybes, leidžiančias teismui jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo sprendimo metu konstatuoti tikėtiną ieškinio nepagrįstumą – ieškinio reikalavimas materialiniu teisiniu aspektu yra galimas, ieškinio faktinis pagrindas suformuluotas, pateikti jį pagrindžiantys paaiškinimai, įrodymai.
7. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į vaiko norą nekeisti nusistovėjusios gyvenamosios aplinkos, suteikti jam galimybę gyventi ir mokytis Lietuvoje artimų giminaičių ir draugų rate. Pažymėjo, kad vaikas minėjo, kad prieš tai 9 metus tiesiogiai nebendravo ir negyveno kartu su tėvu, todėl, tikėtina, tarp tėvo ir sūnaus dar nėra susiformavęs stiprus emocinis ryšys, kad vaikas norėtų pastoviai gyventi su tėvu jam nepažįstamoje aplinkoje. Todėl teismas ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalyje dėl E. R. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu (ieškovu) ir išlaikymo priteisimo netenkino.
Žemesnės instancijos teismas
8. Spręsdamas dėl šalių nepilnametė dukros laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu teismas įvertino tai, kad dukra nuo 2024 m. liepos 16 d. gyvena pas ieškovą (duomenys neskelbtini), kad, Skyrius nurodė, jog nepageidauja grįžti gyventi pas motiną, išreiškė pageidavimą gyventi pas ieškovą, kadangi gyvendama su motina jautėsi nesaugiai dėl namuose nuolat vykdavusių konfliktų tarp motinos ir jos brolio. Teismo vertinimu, nesutikdama su dukros laikinos gyvenamosios vietos nustatymu su ieškovu atsakovė nenurodė aplinkybių, kad šiuo metu ieškovas netinkamai vykdo tėvo pareigas ar pas jį būtų netinkamos gyvenimo sąlygos.
9. Teismas pažymėjo, kad mergaitė greitai taps pilnamete ((duomenys neskelbtini).), ji laikosi pozicijos dėl gyvenimo su tėvu (duomenys neskelbtini), o Skyriaus nuomone, mergaitės laikina gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškovu. Byloje esančiais duomenimis teismas nenustatė duomenų apie netinkamas vaikui gyvenimo sąlygas pas ieškovą. Todėl, teismo vertinimu, siekiant maksimaliai apsaugoti šalių nepilnamečio vaiko K. R. teises ir interesus, užtikrinti prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos principo įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis), iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, nustatytina nepilnamečio vaiko K. R. laikina gyvenamoji vieta su vaiko tėvu L. R. (L. R.) jo gyvenamojoje vietoje.
10. Nustatęs nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškovu teismas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 11 punktą išsprendė ir laikino materialinio išlaikymo priteisimo klausimą. Nurodė, kad siekiant užtikrinti, jog viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu šalių nepilnametis vaikas iš abiejų tėvų gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, byloje taikytinos ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui K. R. priteisimas iš atsakovės.
11. Spręsdamas dėl laikino išlaikymo dydžio teismas pažymėjo, kad šioje proceso stadijoje (nesurinkus ir neištyrus rašytinių įrodymų ir neišklausius šalių paaiškinimų) nėra galimybės išsamiai nustatyti reikšmingas, šalių turtinę padėtį ir vaiko poreikius patvirtinančias, aplinkybes, todėl, atsižvelgęs į nepilnamečio šalių vaiko amžių, teismų praktikoje suformuotą orientacinį kriterijų dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio, teismas sprendė, kad iš atsakovės nepilnamečiui šalių vaikui K. R. priteistinas 300 Eur laikinas, periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamas, išlaikymas. Teismo vertinimu, toks išlaikymo dydis bylos nagrinėjimo metu užtikrins, kad būtinieji vaiko poreikiai būtų patenkinti. Laikiną išlaikymą sprendė priteisti nuo ieškinio pateikimo dienos, ieškovą paskyrė priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai, CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovė (apeliantė) pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. nutarties, prašydama panaikinti nutarties dalį, kuria tenkintas ieškovo prašymas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
12.1. skundžiama nutartis priimta neatsižvelgus į individualias faktines aplinkybes. Nors atsakovė nesutiko, ieškovas, 10 metų visiškai nesidomėjęs vaikų gyvenimu ir nemokėjęs išlaikymo, vaikus į (duomenys neskelbtini) pasiėmė dviem savaitėms, tačiau vaikai pas ieškovą buvo gerokai ilgiau. Sūnus grįžo, tačiau dukra iki šiol gyvena pas ieškovą, kuris nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo ir negrąžina dukros į jos gyvenamąją vietą pas atsakovę;
Šalies argumentai
12.2. teismo priteistas iš atsakovės išlaikymas nepilnametės dukros išlaikymui nesąžiningas tiek atsakovės, tiek ir vaikų atžvilgiu. Ieškovas nemoka išlaikymo, yra susidaręs įsiskolinimas, iš ieškovo priteistas 250 Eur išlaikymas kiekvienam i š vaikų, kai tuo tarpu iš atsakovės priteistas išlaikymas didesnis, be to, atsakovė turi mokėti dukrai išlaikymą, kurią viena išlaikė iki 17 metų;
12.3. atsakovė neginčija tėvų pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tačiau teismas, priteisdamas dukrai išlaikymą, neatsižvelgė į tai, kad ieškovo įsiskolinimas už vaikų išlaikymą siekia 17000 Eur, bei į tai, kad ieškovė nėra įsidarbinusi, todėl neturi tokių pajamų, kad galėtų teikti išlaikymą tiek sūnui, tiek dukrai.
Atsiliepimas
13. Ieškovas atsiliepime su atsakovės atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2024 m. liepos 16 d. vaikų perdavimo vaiko atstovams pagal įstatymą aktais vaikai perduoti ieškovui. Atsakovė niekur nedirba, nesiruošia to daryti, girtuokliauja ir nenori pripažinti savo priklausomybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek pati dukra yra išreiškusi norą gyventi su ieškovu, tiek ir Skyrius yra nurodęs, jog šiuo metu dukrai yra saugiau su ieškovu, juolab kad dukros santykiai su atsakove yra įtempti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
16. Apeliacijos objektas šioje byloje – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria vieno iš vaikų laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje ir priteistas laikinas išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
17. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.
18. Teismas, iki kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnyje, tarp kurių yra ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas; 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Ši priemonė taikoma, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis).
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, įvertinęs nepilnametės dukros išreikštą nuomonę bei norą, jos amžių, Skyriaus išvadą, tai, kad šiuo metu geriausius vaiko interesus atitinka nepilnametės dukros gyvenimas pas ieškovą, sprendė, jog yra pagrindas taikyti iš dalies laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai nustatyti nepilnametės dukros K. R. gyvenamąją vietą su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) bei priteisti ieškovui iš atsakovės 300 Eur periodines išlaikymo išlaidas.
20. Apeliantė (atsakovė) su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, teigdama, jog nustatant laikiną gyvenamą vietą neįvertinta faktinė situacija, neatsižvelgta į tai, kad ieškovas ilgą laiką apskritai nesidomėjo vaikais ir jais nesirūpino, kai tuo tarpu šiuo atveju pasiėmė vaikus pas save į (duomenys neskelbtini), iš kurios dukros negrąžina.
21. Nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog nepilnametė dukra (o kartu ir nepilnametis sūnus) ieškovui į kitą valstybę perduoti savavališku ieškovo sprendimu. Kaip matyti iš byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių, ieškovui nepilnamečiai vaikai perduoti Skyriaus 2024 m. liepos 16 d. vaikų perdavimo vaiko atstovams pagal įstatymą aktų pagrindu siekiant laikinai užtikrinti saugią aplinką, kuri, kaip matyti iš byloje pateiktos 2024 m. birželio 17 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos, susiklostė dėl atsakovės vartojamo alkoholio ir kilusio konflikto su atsakovės broliu (šias faktines aplinkybes pripažįsta ir pati atsakovė). Kita vertus, kaip matyti tiek iš faktinių aplinkybių, tiek ir iš Skyriaus pateiktos 2024 m. rugsėjo 11 d. išvados, nepilnametis sūnus grįžo iš (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu nepilnametė dukra išreiškė ketinimą likti gyventi su ieškovu, taigi, ir argumentai, jog ieškovas negrąžina dukros iš (duomenys neskelbtini), nėra pagrįsti.
22. Atsakovė teigia, jog sprendžiant dėl laikinos gyvenamosios vietos neįvertintos ir kitos faktinės aplinkybės, tokios kaip atsakovės nesutikimas su tuo, jog nepilnamečiai vaikai perduoti ieškovui, kad ieškovas visiškai nepilnamečiais vaikais iki perdavimo nesidomėjo. Su šiais apeliantės argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti.
23. Priešingai nei teigia apeliantė, sprendžiant dėl nepilnametės dukros laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, vertintos esminės faktinės aplinkybės. Visų pirma, CK 3.164 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Pagal CPK 380 straipsnį, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017 konstatavo, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje įtvirtinta nuostata, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras.
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai yra pakankamai dideli (nepilnametei dukrai (duomenys neskelbtini) sueis 18 metų). Skyriaus pateiktoje teismui 2024 m. rugsėjo 11 d. išvadoje nurodyta vaikų pozicija dėl gyvenimo kartu su ieškovu, iš kurios be kita ko matyti, jog nepilnametė dukra išreiškė norą gyventi su ieškovu, nurodydama, jog su motina (atsakove) nėra geri santykiai. Skyrius pateiktoje išvadoje taip pat pažymėjo, kad nepilnametės dukros santykiai su motina yra įtempti, mergaitė greitai taps pilnamete, kas sudaro pagrindą nepilnametės apsisprendimą laikyti tvirtu. Taigi, Skyrius iš esmės neišreiškė prieštaravimo dėl nepilnametės dukros apsisprendimo gyventi kartu su ieškovu (duomenys neskelbtini), o pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nepilnametės dukros laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, pagrįstai įvertino tiek nepilnametės dukros nuomonę, tiek ir Skyriaus poziciją šiuo aspektu.
25. Antra, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nepilnametės dukros laikinos gyvenamosios vietos su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje nustatymo, vertino ir kitas faktines aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties dalies, atsižvelgta į tai, kad nepilnametė dukra nuo 2024 m. liepos 16 d. gyvena pas ieškovą (duomenys neskelbtini), kas taip pat patvirtina aplinkybę, jog nepilnametė dukra iki skundžiamos nutarties priėmimo turėjo galimybę įvertinti gyvenamosios vietos pasikeitimą bei suformuoti savo nuomonę dėl gyvenamosios vietos pas ieškovą kitoje šalyje nustatymo (tą, kaip matyti, ir nurodė Skyriui). Trečia, svarbu pažymėti ir tai, jog nepilnametė savo poziciją išreiškė nurodydama ir įtemptus santykius su atsakove, ką taip pat įvertino pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, saugumo jausmo stoka dėl namuose vykdavusių konfliktų tarp atsakovės ir jos brolio, nepilnametės dukros įtempti santykiai su atsakove (tą patvirtino ir Skyrius, pati nepilnametė, jog brolis bei pripažino ir pati atsakovė), taip pat svarbus kriterijus nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos pakeitimui siekiant maksimaliai apsaugoti nepilnametės dukros teises ir interesus, užtikrinti prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos principo įgyvendinimą.
26. Taigi, įvertinęs aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog spręsdamas dėl nepilnametės dukros laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje, pirmosios instancijos teismas įvertino visas esmines bylos faktines aplinkybes. Tuo tarpu apeliantė, ginčydama skundžiamos nutarties dalį remiasi emocijų nulemta aplinkybe, teigdama, jog ieškovas ilgą laiką su nepilnamete dukra nebendravo ir ja nesirūpino. Dar daugiau, toks argumentas nesudaro pagrindo išvadai, jog laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje nagrinėjamu atveju, įvertinus visų aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių visumą, neatitinka geriausių nepilnametės dukros interesų, juos pažeidžia, ar dar daugiau, sudaro pagrindą laikyti, jog ieškovas netinkamai vykdo tėvo pareigas ar kad pas ieškovą nėra tinkamų gyvenimo sąlygų nepilnametei dukrai gyventi.
27. Nustatydamas laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje teismas išsprendė ir laikino išlaikymo klausimą, spręsdamas priteisti iš atsakovės 300 Eur periodinėmis išmokomis nepilnametės dukros išlaikymui. Atsakovė ir šiuo aspektu nesutinka, nurodydama, jog ieškovas nemoka išlaikymo ir yra susidaręs įsiskolinimas, be to, nėra sąžininga, kad išlaikymas iš atsakovės nepilnametei dukrai priteistas didesne suma nei kad buvo priteistas išlaikymas iš ieškovo.
28. Apeliantės argumentas, kuriuo kvescionuojamas išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo iš atsakovės faktas apskritai, teigiant, jog yra susidaręs ieškovo teiktino išlaikymo įsiskolinimas, teisinės reikšmės neturi. Šiuo atveju sprendžiamas nepilnamečio vaiko išlaikymo, kuris susijęs su nepilnamečio vaiko (nepilnametės dukros) poreikių patenkinimu, klausimas, todėl vien aplinkybė, jog ieškovas netinkamai vykdė pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą ir dėl to susidarė išlaikymo įsiskolinimas, savaime nesudaro pagrindo apskritai nespręsti laikino išlaikymo klausimo ir remiantis šia aplinkybe laikino išlaikymo iš atsakovės nepriteisti. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, nepilnamečiam vaikui priteisiamas laikinas išlaikymas siekiant patenkinti būtent nepilnamečio vaiko būtinuosius poreikius. Taigi, vien šiuo aspektu apeliantės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
29. Spręsdamas dėl laikino išlaikymo dydžio teismas įvertino tai, kad sprendžiamas tik laikino išlaikymo klausimas, kad šioje proceso stadijoje nėra surinkti ir neištirti visi rašytiniai įrodymai, dėl ko nėra galimybės nustatyti visų reikšmingų aplinkybių (tarp jų ir šalių turtinės padėties, nepilnamečio vaiko poreikių), todėl laikino išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį pasirinko įvertinęs nepilnamečio šalių vaiko amžių, teismų praktikoje suformuotą orientacinį kriterijų dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio, kuris bylos nagrinėjimo metu užtikrintų būtinuosius nepilnametės dukros poreikius. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui, pažymėdamas, jog nesant detalesnių duomenų, būtent teismų praktikoje suformuotas orientacinis kriterijus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinio atlyginimo dydis) užtikrintų nepilnametės dukros būtinuosius poreikius ir nuo jo sprendžiant šį klausimą nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti. Kita vertus, skundžiamos nutarties priėmimo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalus mėnesis atlyginimas nuo 2024 m. sausio 1 d. sudarė 708,42 Eur (neatskaičius mokesčių – 924 Eur), taigi, pirmosios instancijos teismas priteisė net mažesnį išlaikymo dydį nei kad skaičiuotinas remiantis skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusiu orientaciniu minimalaus atlygio dydžiu. Taip pat neturi teisinės reikšmės ir aplinkybė, jog ieškovui buvo nustatyta pareiga mokėti mažesnį (250 Eur) išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvienam iš vaikų, kai tuo tarpu iš atsakovės priteistas didesnis išlaikymas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovas nustatyto dyžio išlaikymą turėjo teikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. patvirtintos taikos sutarties civilinėje byloje Nr. S2-927-494/2015 pagrindu. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju laikino išlaikymo dydis nustatytas remiantis teismų praktikoje pripažįstamu orientaciniu kriterijumi ir praėjus devynerių metų laikotarpiui. Taigi apeliantės argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ir skundžiamos nutarties dalies dėl laikino išlaikymo bei jo dydžio priteisimo.
Dėl civilinės bylos baigties
30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir nenukrypdamas nuo teismų praktikos įvertino procesinės ir materialinės teisės normas bei nenukrypo nuo teismų praktikos spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, todėl apeliantės atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiamos nutarties dalis dėl nepilnametės dukros laikinos gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo priteisimo paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
apeliantės (atsakovės) atskirojo skundo netenkinti.
Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartį.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.