- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-27
- Bylos Nr.
- e2A-601-464/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00568-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Tikniūtė, Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- R. Š., E. Ž.
- Trečiasis asmuo
- I. Š., L. Ž., R. M.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios Liežio kooperatinės bendrovės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-834-413/2019 pagal bankrutavusios Liežio kooperatinės bendrovės ieškinį atsakovams R. Š. ir E. Ž. dėl turto pagerinimo išlaidų ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys I. Š., L. Ž., R. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi Liežio kooperatinė bendrovė Kauno apygardos teismui 2018 m. birželio 28 d. pateiktame ieškinyje prašė iš atsakovų R. Š. ir E. Ž. priteisti po 38 866,14 Eur skolos už turto pagerinimą, po 9 716,54 Eur palūkanų, iš viso – po 48 582,68 Eur, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš kiekvieno ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė, kad dabar jau bankrutavusios UAB „RS Consulting UAB“ akcininkai R. M., R. Š. ir E. Ž. 2006 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. RI-10348 įsigijo po 1/3 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatų: betono gamybos cecho (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir formavimo cecho (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Šio turto pagerinimui ir pritaikymui būsimo muitinės terminalo veiklai buvo atlikti atitinkamai darbai, t. y. atlikti gamybinio pastato – formavimo cecho rekonstrukcijos / kapitalinio remonto darbai, o betono gamybos cechas nugriautas.
3. Pasak ieškovės, BUAB „RS Consulting UAB“ ir AB SEB banko 2006 m. lapkričio 29 d. kreditavimo sutartyje yra nurodyta, kad dalis šio ilgalaikio kredito suteikiama ankstesnei bendrovės paskolai refinansuoti, o kitos ilgalaikio kredito dalies paskirtis yra patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), renovacijos darbų finansavimas. Kredito sutarties šalys, be kita ko, susitarė, kad kreditas bus išmokamas po to, kai kredito gavėja su banku suderins sandėliavimo patalpų nuomos sutartį. Šis BUAB „RS Consulting UAB“ ir banko susitarimas lemia, kad tarp atsakovų ir BUAB „RS Consulting UAB“ turėjo būti sudaryta minėtų patalpų nuomos sutartis, tačiau, kaip matyti iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų, toks faktas viešame registre neįregistruotas. Kredito sutarties šalys 2007 m. birželio 12 d. pasirašė ir kreditavimo sutarties pakeitimą Nr. 2, kurio 1.1 punkte taip pat teigiama apie kredito sutartyje nurodyto dydžio sumos paskirtį refinansuoti kredito gavėjos įsipareigojimus UAB „Hansa lizingui“, 1.2 punkte – apie 140 922,36 Lt kredito sumos suteikimą klientės nuosavų lėšų, sumokėtų už patalpų (duomenys neskelbtini), renovaciją refinansavimui, o 1.3 punkte – apie likusios šio ilgalaikio kredito dalies skyrimą patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), renovacijos darbams finansuoti.
4. Ieškovės tvirtinimu, atsakovams priklausančių patalpų pagerinimui BUAB „RS Consulting UAB“ (pirmoji kreditorė) pirko medžiagų ir paslaugų už 422 438,30 Lt sumą. 2008 m. lapkričio 12 d. buvo sudarytas gamybinio pastato – formavimo cecho po kapitalinio remonto pripažinimo tinkamu naudotis aktas. Kadangi atsakovams kartu su sutuoktinėmis priklausė ir šiuo metu priklauso po 1/3 dalį pastatų, atitinkamai, kiekvienam jų tenka ir po 1/3 dalį patalpų pagerinimo išlaidų, t. y. po 140 812,76 Lt. Atsakovams bankroto procese neatsiskaičius su pirmąja kreditore, jos bankroto administratorė UAB „Admivita“ 2012 m. kovo 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi teisę į 134 197,16 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą iš atsakovo E. Ž. ir teisę į 134 197 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą iš atsakovo R. Š., reikalavimo teisės pagrindas – akcininko asmeninio turto neatlygintinas pagerinimas, perleido antrajam kreditoriui G. G., kuris atsakovams 2013 m. liepos 8 d. išsiuntė pranešimus apie perleistas teises. Tačiau atsakovai neatsiskaitė ir su antruoju kreditoriumi, kuris 2014 m. liepos 24 d. reikalavimų teisių perleidimo sutartimi tas pačias reikalavimo teises į atsakovus perleido ieškovei Liežio kooperatinei bendrovei (trečiajai kreditorei). Ieškovei Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla.
Šalies argumentai
5. Ieškovės teigimu, kartu su reikalavimo teises patvirtinančiais dokumentais jai nebuvo perduota patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, tokios informacijos jai nesuteikė ir bankas. Visgi iš esančių kredito suteikimo dokumentų galima padaryti pagrįstą prielaidą, kad tarp BUAB „RS Consulting UAB“ ir atsakovų turėjo būti sudaryta šių patalpų nuomos / panaudos sutartis ir / arba egzistavo faktiniai nuomos / panaudos santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus atvejus, kai įstatymas ar sutartis numato ką kitą. Ši nuostata taikytina ir panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 straipsnio 2 dalis). Pradinės kreditorės BUAB „RS Consulting UAB“ atlikti darbai, nugriaunant pastatą 25G5b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atliekant gamybinio pastato – formavimo cecho 26G1p, dabar 1P1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rekonstrukcijos / kapitalinio remonto darbus laikytini atsakovų turto pagerinimais, atliktais turint atsakovų ir jų sutuoktinių sutikimus, kurie pridedami prie ieškinio.
6. Todėl ieškovė, perėmusi reikalavimo teises, prašo iš kiekvieno atsakovo priteisti po 1/3 dalį patalpų pagerinimo išlaidų, t. y. po 38 866,14 Eur iš kiekvieno, taip pat 9 716,54 Eur palūkanas už piniginės prievolės termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis), ieškovės, remiantis CK 1.125 straipsnio 9 dalimi, suskaičiuotas už penkerių metų laikotarpį iki ieškinio pareiškimo, t .y. nuo 2013 m. birželio 27 d. iki 2018 m. birželio 27 d., ir 5 proc. procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnį, 6.210 straipsnio 1 dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė
7. Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 24 d. sprendimu ieškovės bankrutavusios Liežio kooperatinės bendrovės ieškinį atmetė.
8. Teismas nurodė, kad atsakovai ginasi praleista ieškinio senatimi, prašydami ją taikyti ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Todėl, aptaręs teisinius santykius, iš kurių nagrinėjamoje byloje kildinamas ieškovės reikalavimas, teismas visų pirma pasisakė dėl ieškinio senaties instituto taikymo.
9. Teismas nustatė, kad atsakovai R. Š. ir E. Ž. kartu su trečiuoju asmeniu R. M., būdami BUAB „RS Consulting UAB“, kuriai bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartimi, akcininkais, įsigijo po 1/3 dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Minėtos sutarties 3.12 punkte buvo susitarta, kad šiam turtui turi būti atliekami tokie pagerinimai: paklojamos naujos grindys, įrengiami papildomi pakeliami vartai, aptveriama teritorija, atliekami kiti rangos ir remonto darbai, kurie užtikrintų būsimo muitinės terminalo įrengimą bei sklandų darbą. Aplinkybę, kad gamybinio pastato – formavimo cecho rekonstrukcijos / kapitalinio remonto darbai buvo atlikti, patvirtina 2008 m. lapkričio 12 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Teismas ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus įvertino kaip teikiančius pagrindą padaryti išvadą, kad atsakovų įgyto po 1/3 dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją atliko BUAB „RS Consulting UAB“.
10. Teismas pažymėjo, kad ieškovė (reikalavimo teisių perėmėja) savo ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovų išlaidas už jiems priklausančio turto pagerinimo darbus grindžia CK 6.501 straipsnio nuostatomis, teigdama, kad ir nesudarius šio turto nuomos sutarties BUAB „RS Consulting UAB“ apmokėjo už atliktus pagerinimo darbus kaip patalpų nuomininkė arba panaudos gavėja, o atsakovai savo neteisėtais veiksmais šių išlaidų BUAB „RS Consulting UAB“ neatlygino. Taigi, teismo vertinimu, atsakovų ir BUAB „RS Consulting UAB“ jokie sutartiniai santykiai nesiejo, o ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų turėtas pagerinimo išlaidas kildinamas iš delikto.
11. Tokią savo poziciją teismas, be kita ko, grindė ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartyje, kurią Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2015, paliko nepakeistą, pateiktais išaiškinimais, kad kai ieškinio faktinis pagrindas patvirtina, jog ieškovas iš esmės siekia iš atsakovo išieškoti žalą pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, atsiradusią atsakovo neteisėtais veiksmais atsisakant kompensuoti nuomojamų patalpų pagerinimo išlaidas (prašo atlyginti turėtas išlaidas), tai tokio pobūdžio reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Teismas pripažino nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. 3K-3-69/2015 faktinių aplinkybių panašumą ir nurodė, kad neturi pagrindo nagrinėjamoje byloje nesivadovauti teismų pateiktas išaiškinimais dėl taikytino ieškinio senaties termino tokio pobūdžio reikalavimams, juolab kad analogiški išaiškinimai buvo pateikti ir ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2013).
12. Nustatęs, kad statybos darbai buvo atliekami ir medžiagos įsigyjamos laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 21 d., kai buvo sudaryta projektavimo sutartis Nr. 2006-15, iki 2007 m. rugsėjo 27 d., kada išrašyta vėliausia sąskaita Nr. ARE 003646, teismas padarė išvadą, jog BUAB „RS Consulting UAB“ išlaidos, kurios, ieškovės teigimu, panaudotos atsakovams priklausančio turto pagerinimui ir kurių 2/3 dalių atlyginimo ieškovė prašo priteisti iš atsakovų, buvo patirtos vėliausiai iki 2007 m. rugsėjo 27 d., o tokia aplinkybė BUAB „RS Consulting UAB“ buvo / turėjo būti žinoma. Atitinkamai, teismas konstatavo, kad trejų metų ieškinio senaties terminas turėtoms išlaidoms atlyginti suėjo 2010 m. rugsėjo 27 d. įskaitytinai (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).
13. Teismas nurodė, kad apie turimą reikalavimo teisę BUAB „RS Consulting UAB“ bankroto administratorius sužinojęs netrukus po Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. nutarties, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo dienos, perėmęs iš buvusių valdymo organų dokumentus. Iš bankroto administratoriaus 2009 m. lapkričio 10 d. veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 12 d. iki 2009 m. lapkričio 16 d. matyti, kad atsakovai R. Š. ir E. Ž. buvo įtraukti į BUAB „RS Consulting UAB“ debitorių sąrašą su kiekvieno jų įsiskolinimu bendrovei po 134 197 Lt. Šioje ataskaitoje taip pat nurodoma, kad bankroto administratorius visiems debitoriams, tame tarpe ir atsakovams, išsiuntė raginimus sumokėti skolas, nors, be pačios ataskaitos, kitų tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Taip pat nėra ir duomenų, kad BUAB „RS Consulting UAB“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolų priteisimo iš atsakovų ar žalos atlyginimo. Bankrutavusios bendrovės turėtos reikalavimo teises į atsakovus 2012 m. kovo 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi buvo perleistos naujam kreditoriui G. G., 134 197 Lt reikalavimo teisės pagrindą į kiekvieną iš jų nurodant akcininko asmeninio turto neatlygintiną pagerinimą. Teismas pažymėjo, kad į bylą nepateikta ir duomenų apie naujojo kreditoriaus G. G. veiksmus, siekiant realizuoti perimtas reikalavimo teises į atsakovus. Šis kreditorius 2014 m. liepos 1 d. sutartimi tas pačias reikalavimo teises perleido ieškovei Liežio kooperatinei bendrovei, kuriai Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi iškelta bankroto byla.
14. Teismo vertinimu, tokia aplinkybė, kad kelis kartus pasikeitė kreditoriai, turėję reikalavimo teisę į atsakovus, ieškinio senaties termino eigos nesustabdė, ji tęsėsi toliau. Bet kuriuo atveju, t. y. tiek skaičiuojant trejų metų ieškinio senaties terminą nuo 2007 m. rugsėjo 27 d. (statybos objekto pagerinimo darbų pabaigos) (pastaba: teismas suklydo nurodydamas darbų pabaigą; žr. šios nutarties 12 punktą), tiek ir nuo 2009 metų, kai BUAB „RS Consulting UAB“ buvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratorius, perėmęs dokumentus, nustatė, kad atsakovai yra bendrovės skolininkai, tiek ir nuo 2012 m. kovo 2 d., kuomet BUAB „RS Consulting UAB“ bankroto administratorius reikalavimo teises į skolininkus R. Š. ir E. Ž. perleido naujajam kreditoriui G. G., tiek ir nuo 2014 m. liepos 1 d., kuomet tas pačias reikalavimo teises į atsakovus G. G. perleido ieškovei Liežio kooperatinei bendrovei, trejų metų ieškinio senaties terminas, ieškinį pateikus tik 2018 m. birželio 28 d., yra akivaizdžiai praleistas.
15. Nors ieškovė, tvirtindama, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, jo atnaujinti neprašė, teismas, remdamasis CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostata bei atitinkamais kasacinio teismo išaiškinimais, pasisakė ir dėl svarbių priežasčių jam atnaujinti (ne)buvimo. Teismo vertinimu, toks delsimas (beveik aštuonerius metus) įgyvendinti savo reikalavimo teises, kai ieškinio senaties terminas vos treji metai, yra nepateisinamas ir neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų, taip pat toks ieškovės elgesys nesuderinamas su efektyvia ir ekonomiška pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynyba bei nesuderinamas su teisingumo įgyvendinimu.
16. Teismas pažymėjo ir tai, kad dar iki ieškovei 2014 m. liepos 24 d. perimant iš G. G. reikalavimo teises, ieškinio senaties terminas jau buvo suėjęs. Tačiau jos bankroto administratorius, kuriam po bankroto bylos ieškovei 2014 m. gruodžio 5 d. iškėlimo pagal galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą teko pareiga ne vėliau kaip per 6 mėnesius patikrinti visus sandorius už 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti teisme ieškinius dėl jų negaliojimo, reikalavimo teisės perleidimo sutarties neužginčijo.
17. Teismui nenustačius svarbių priežasčių, suteikiančių pagrindą tokiam terminui atnaujinti, teismas taikė CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
18. Ieškovė bankrutavusi Liežio kooperatinė bendrovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovų R. Š. ir E. Ž. po 38 866,14 Eur skolos už turto pagerinimą, po 9 716,54 Eur kompensacinių palūkanų už pradelstą atsiskaityti laikotarpį, iš viso po 48 582,68 Eur iš kiekvieno atsakovo, ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovei iš atsakovų solidariai arba lygiomis dalimis 4 419,47 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme; priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
18.1. Teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius ir netinkamai taikė materialines teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Byloje esantys įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad BUAB „RS Consulting UAB“ ir jos dalyviai (atsakovai) konsolidavo valią ir savo konkliudentiniais veiksmais ar žodinės sutarties forma buvo sudarę civilinį teisinį sandorį dėl atsakovams priklausančių patalpų pagerinimo. Todėl ieškovė turi teisę iš atsakovų reikalauti atsiskaitymo už patalpų pagerinimą, o jos turima reikalavimo teisė ir kartu atsakovų piniginė atsiskaitymo prievolė už jiems priklausančių patalpų pagerinimą (statybos rekonstrukcijos forma) yra civiliniai prievoliniai teisiniai santykiai, kurių nevykdymas nebuvo tapęs civiline deliktine atsakomybe.
18.2. Atsakovų prievolės atsiskaityti už patalpų pagerinimą terminas nebuvo nustatytas, todėl kreditorius turėjo teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o atsakovai privalėjo šią prievolę įvykdyti per 7 dienas nuo tos dienos, kurią pareikalauta prievolę įvykdyti (CK 6.53 straipsnio 1, 2 dalys). Byloje nėra įrodymų, kad BUAB „RS Consulting UAB“ pareikalavo prievolę įvykdyti iki įsiteisėjo 2009 m. birželio 4 d. nutartis dėl bankroto bylos šiai bendrovei iškėlimo, o byloje esanti šios bendrovės bankroto administratorės UAB „Admivita“ ataskaita už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 12 d. iki 2009 m. lapkričio 16 d. su debitorių sąrašu, kuriame nepažymėti duomenys apie atsakovams siųstų raginimų grįžimą, pagrindžia, kad jų atsiskaitymo prievolės termino pradžia tikrai buvo ne ankstesnė nei 2009 m. birželio 19 d.
18.3. Tai, kad atsakovai nesiėmė veiksmų vykdyti savo piniginę atsiskaitymo prievolę pradinei kreditorei, antrajam kreditoriui ir trečiajai kreditorei (ieškovei), nelemia atsakovų piniginių atsiskaitymo prievolių pabaigos bei pirmosios kreditorės, antrojo kreditoriaus ir trečiosios kreditorės turtinių prievolinių reikalavimo teisių praradimo, t. y. toks skolininkų neveikimas, nevykdant piniginės atsiskaitymo prievolės, nelemia kreditoriams nuostolių / žalos dėl skolininkų neteisėtų veiksmų pagal civilinės atsakomybės deliktą.
18.4. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2015 pateiktais išaiškinimais, nes ši ir kasacine tvarka nagrinėta byla nėra analogiškos, o toje byloje kasacinio teismo pateikta teisės taikymo taisyklė šioje byloje negali būti taikoma. Kitoje kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2013, ieškinio senaties klausimas net nebuvo sprendžiamas.
18.5. Šioje byloje gali būti sprendžiamas tik CK 1.125 straipsnio l dalyje nustatyto dešimties metų bendrojo ieškinio senaties termino taikymo klausimas. Ieškovei reiškiant reikalavimą apginti jos teisę gauti piniginės prievolės įvykdymą, ieškinio senaties termino pradžia yra ne ankstesnė, nei 2009 m. birželio 19 d., todėl 2018 m. birželio 27 d. ieškinio pateikimo metu dešimties metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.
Atsiliepimas
19. Atsakovai R. Š. ir E. Ž. bei tretieji asmenys I. Š. ir L. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo atsakovams R. Š. ir E. Ž. iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, šias išlaidas priteisiant iš ieškovės administravimo lėšų. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
19.1. Priešingai nei apie valios konsolidavimą nurodo ieškovė, atsakovai viso nagrinėjimo metu nuosekliai neigė tiek nuomos / panaudos santykių su ieškove egzistavimą, tiek tai, kad 2008 m. rugsėjo 23 d. ir 2008 m. rugsėjo 29 d. atsakovų ir jų sutuoktinių notariniai sutikimai dėl pastato – betono gamybos cecho griovimo ir pastato – formavimo cecho rekonstrukcijos buvo išduoti būtent ieškovei – juose nėra nurodoma, kad jie išduodami BUAB „RS Consulting UAB“. Šie leidimai galėjo būti išduoti tik pagerinamo turto bendraturčiams – atsakovams ir trečiajam bendraturčiui – R. M..
19.2. Statybos leidimas išduotas 2007 m. gruodžio 29 d., o minėti atsakovų sutikimai buvo išduoti tik po 9 mėnesių, todėl akivaizdu, kad visiems rangos darbams bei prekėms įsigyti BUAB „RS Consulting UAB“ atsakovų sutikimo neturėjo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad beveik visos ieškovės išlaidos buvo patirtos dar iki atsakovų sutikimų išdavimo. Tik viena sąskaita (serija ARE Nr. 003646) buvo išrašyta ir ieškovės apmokėta po vieno iš sutikimų išdavimo, t. y. 2007 m. rugsėjo 27 d., bet yra labiau tikėtina, kad ši sąskaita buvo išrašyta už darbus, atliktus kituose objektuose.
19.3. Po statybos leidimo gavimo atsakovai nugriovė pastatą? – betono gamybos cechą? (25P5b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atliko pastato – formavimo cecho (26P1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kapitalini? remontą?. Ieškovė privalėjo įrodyti ne tik atliktas investicijas, bet ir tai, kad BUAB „RS Consulting UAB“ pagerinimus atliko ir perdavė pastato savininkams (atsakovams).
19.4. Visos BUAB „RS Consulting UAB“ išlaidos buvo skirtos specifiniams jos poreikiams patenkinti – jos iniciatyva buvo įrenginėjamas komercinei veiklai reikalingas formavimo cechas. Tokie daikto pertvarkymai buvo naudingi tik pačiai BUAB „RS Consulting UAB“, jai naudojant turtą pagal tam tikrą paskirtį. Tokią išvadą lemia pats darbų turinys (ugniasienės tarp sandėlių, dengtos aptarnavimo rampos konstrukcinės dalies projektavimo darbai ir dengtos aptarnavimo rampos statybos darbai), taigi šie darbai nėra bendras patalpų pagerinimas, tai daikto pritaikymas konkretiems BUAB „RS Consulting UAB“ poreikiams.
19.5. Ieškinio faktinis pagrindas patvirtina, kad ieškovė iš esmės siekia iš atsakovų išieškoti žalą, atsiradusią dėl atsakovų atsisakymo kompensuoti nuomojamų patalpų pagerinimo išlaidas. Todėl teismas pagrįstai taikė trejų metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2007 m. rugsėjo 27 d., todėl net ir vadovaujantis ieškovės teiginiu, kad turėtų būti taikomas dešimties metų ieškinio senaties terminas, toks terminas vis tiek buvo pasibaigęs 2017 m. rugsėjo 27 d., t. y. net prieš 9 mėnesius iki ieškinio pateikimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl šalių teisinių santykių ir jiems taikytino ieškinio senaties termino
20. Apeliantė pareiškė ieškinį pagal CK 6.501 straipsnį dėl nuomotojo leidimu atlikto išsinuomoto daikto pagerinimo išlaidų jai atlyginimo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo pradinės kreditorės BUAB „RS Consulting UAB“ ir atsakovų teisinius santykius kaip reikalavimą dėl civilinės atsakomybės jiems taikymo, todėl, atitinkamai, padarė neteisingą išvadą ir dėl sutrumpinto ieškinio senaties termino, nustatyto CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, taikymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apeliantės pozicija, kad nagrinėjamam šalių ginčui taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, stokoja pagrįstumo.
21. Teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Teismo pareiga yra kuo tiksliau identifikuoti materialųjį teisinį santykį, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylančią ieškovo reikalavimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į du kartus įvykusį reikalavimo teisių perleidimą, turi būti identifikuotas teisinis santykis, kuris siejo pradinę kreditorę BUAB „RS Consulting UAB“ ir atsakovus R. Š. bei E. Ž..
22. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovų ir BUAB „RS Consulting UAB“ jokie sutartiniai santykiai dėl jų turto pagerinimo nesiejo, o ieškovės reikalavimą priteisti bendrovės turėtus jų turto pagerinimo kaštus (išlaidas) kvalifikavo kaip akcininkams nukreiptą reikalavimą atlyginti nuostolius (žalą). Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, apeliantė tvirtina, kad šalys buvo sudariusios žodinį susitarimą dėl naudojimosi turtu bei jo pagerinimo, atitinkantį nuomos arba panaudos teisinius santykius, tokio susitarimo buvimą patvirtina ir faktiškai jų atlikti veiksmai (konkliudentinis susitarimas). Apeliantė taip pat teigia, kad atsakovai buvo davę sutikimus rekonstruoti jiems priklausančius statinius, o už statybos darbus ir jiems atlikti reikalingas medžiagas faktiškai apmokėjo BUAB „RS Consulting UAB“.
23. Byloje nekilo šalių ginčo dėl to, kad rašytinė atsakovų ir BUAB „RS Consulting UAB“ nuomos arba panaudos sutartis dėl nekilnojamųjų daiktų – žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), betono gamybos cecho (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir formavimo cecho (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kurie tuo metu po 1/3 priklausė atsakovams ir bendrovės akcininkui bei tuometiniam jos vadovui R. M., ir kurioje būtų aptartos visos naudojimosi šiuo turtu sąlygos, tame tarpe ir su jo pagerinimu, rekonstravimu ar su tokių kaštų atlyginimu susiję klausimai, nebuvo sudaryta.
24. Kai nuomininkas nuomotojo, o panaudos gavėjas – panaudos davėjo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita (CK 6.501 straipsnio 1 dalis, 6.629 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatymų leidėjo valia, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo yra būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymu ar šalių sutartimi nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių.
25. Vertinant, ar BUAB „RS Consulting UAB“ atlikti vieno statinio griovimo, o kito statinio remonto ir jo rekonstrukcijos, pritaikant konkrečiai veiklai (bylos duomenimis, muitinės terminalo įrengimui bei jo veiklos užtikrinimui), darbai šiuo atveju gali būti pripažinti kitiems asmenims (turto savininkams) priklausančių daiktų pagerinimu, atsižvelgtina ne tik į tai, kad šalys nėra sudariusios dėl to jokio rašytinio susitarimo, bet ir į kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus išaiškinimus, kad tam tikri daikto remonto darbai savaime dar nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis. Be to, daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko (panaudos gavėjo) poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui – nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2008).
26. Nors į bylą yra pateikti notaro patvirtinti sutuoktinių E. Ž. ir L. Ž. 2008 m. rugsėjo 23 d., taip pat sutuoktinų R. Š. ir I. Š. 2008 m. rugsėjo 29 d. sutikimai, kad būtų atliekami šie darbai : (i) nugriautas pastatas – betono gamybos cechas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (ii) rekonstruotas pastatas – formavimo cechas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių paskirtis – gamyklos, pramonės, jokiais kitais bylos įrodymais nėra paneigti atsakovų atsikirtimų į apeliacinį skundą argumentai, kad tokius sutikimus jau baigus griovimą ir rekonstrukcijos darbus (nes vėliausia išrašyta bendrovei sąskaita yra 2007 m. rugsėjo 27 d., o 2008 m. lapkričio 12 d. aktu, taigi jau atlikus ir visas būtina teisines procedūras, rekonstruotas statinys buvo pripažintas tinkamu naudoti) jie yra davę statinių bendraturčiui R. M., kuris, kaip teigė savo procesiniuose dokumentuose atsakovai, būdamas bendrovės vadovu ir organizavo tokių darbų atlikimą, taigi galėjo juos finansuoti bendrovės lėšomis.
27. Pripažinti būtent atsakovų, nei apeliantės, poziciją labiau tikėtina, teisėjų kolegijai leidžia ir kiti byloje esantys įrodymai. Pirma, minėti sutikimai iš tiesų nėra adresuoti jokiam konkrečiam asmeniui. Antra, iš VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos 2019 m. birželio 20 d. apeliantės atstovei adresuoto pranešimo „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad gamybinio pastato – formavimo cecho 1P1p (buvęs 26G1p ir 26P1p) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimo pradžios metai – 2006, rekonstravimo pabaigos metai – 2007, o pastato rekonstrukcija 2008 m. lapkričio 13 d. Nekilnojamojo turto registre atlikta 2008 m. lapkričio 12 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu. Vadinasi, labiau tikėtina ir tai, kad bendraturčių sutikimas buvo reikalingas teisinėms kliūtims, priimant naudoti ir įregistruojant pastato pakeitimus, pašalinti.
28. Trečia, šiuose sutikimuose nėra užfiksuota jokių atsakovų įsipareigojimų atlyginti BUAB „RS Consulting UAB“ (ar kam nors kitam) rekonstrukcijos kaštus, ypač priimant domėn tai, kad vienas iš dviejų atsakovams priklausiusių statinių buvo sunaikintas (nugriautas). Atitinkamai, darytina išvada, kad teisinio santykio šalių – atsakovų ir BUAB „RS Consulting UAB“ – susitarimas dėl statybos išlaidų atlyginimo nesiejo, nebuvo gautas ir jų pritarimas arba sutikimas konkretiems darbams atlikti, kurie, pasak atsakovų, buvo reikalingi ne savininkams, o pačiai bendrovei, pritaikant ginčo pastatus jos ūkinei veiklai vystyti. Aplinkybę, kad bendrovė ketino pritaikyti pastatus savo pačios veiklai vykdyti, įrodo ir jos vardu buvusio vadovo R. M. sudaryta kredito sutartis (su pakeitimais) dėl tokių darbų atlikimo finansavimo (žr. šios nutarties 3 punktą).
29. Ketvirta, vertinamo teisinio santykio šalims, be kita ko, ir BUAB „RS Consulting UAB“, atstovaujamai vadovo R. M., buvo žinoma ir suprantama pareiga iš anksto aiškiai susitarti dėl rekonstrukcijos ir kam tokiu atveju turėtų tekti jos kaštai, taigi neabejotina, kad jeigu toks šių šalių susitarimas ir būtų sudarytas, jis būtų ir įformintas raštu. Kaip matyti iš atsakovų, trečiojo asmens R. M. ir buvusio ginčo statinių savininko E. Ž. 2006 m. rugsėjo 21 d. sudarytos panaudos sutarties, pirkėjams pagal 2008 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį visiškai neatsiskaičius už perkamą žemės sklypą ir jame esančius statinius, jiems neperėjo ir šio turto nuosavybės teisė, suteikiant minėtus nekilnojamuosius daiktus panaudai (sutarties 1 punktas). Sutarties 5.1 punkte panaudos davėjas įsipareigojo leisti panaudos gavėjams ir jų subnuomininkams nugriauti betono cechą, gauti visus tam reikalingus leidimus, taip pat leisti atlikti kito pastato patalpų rekonstrukciją ar bet kokius su tuo susijusius veiksmus, o sutarties 5.2 punkte yra sulygta, kad panaudos gavėjai arba jų subnuomininkas gali pertvarkyti pastatą ir perplanuoti patalpas tik savo pačių sąskaita, jokie pastato pagerinimai nebus jiems atlyginami.
30. Taigi, net ir būdama panaudos gavėja BUAB „RS Consulting UAB“ privalėjo gauti ne tik rašytinį atsakovų sutikimą konkretiems darbams atlikti, bet ir raštu suderinti jų turinį bei darbų apimtį. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti jo daiktą naudojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu, kaip pasikeis daikto savybės ir naudojimo galimybės dėl atliktų pagerinimų. Savininkui taip pat aktualus ir pagerinimams būtinų išlaidų dydis, nes gali tekti jas atlyginti. Nuomininkas (panaudos gavėjas) taip pat suinteresuotas išsiaiškinti, kokius pagerinimus jam leidžiama atlikti, nes tik už tokius pagerinimus gali tikėtis išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012). To nepadarius, negalimas toks teisinis vertinimas, kurio, inicijavusi šį apeliacinį procesą, siekia apeliantė, t. y. kad pradinę teisinių santykių šalį BUAB „RS Consulting UAB“ ir atsakovus siejo susitarimas (sutartis) dėl konkrečios piniginės prievolės, o apeliantė reikalauja jos įvykdymo natūra ir gali tokią BUAB „RS Consulting UAB“ buvusią teisę ginti per bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą.
31. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste nėra svarbu ir tai, kad, apeliantės teigimu, visgi buvo sudarytas žodinis susitarimas (žodinė sutartis) dėl nekilnojamųjų daiktų perdavimo naudotis BUAB „RS Consulting UAB“, o teismas konstatavo deliktą. Iš esmės tai reiškia, kad apeliantė prašo atsakovų sutartinės civilinės atsakomybės pagal CK 6.501 straipsnį taikymo, įrodinėdama sąlygų reikalauti daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo buvimą. Pirmosios instancijos teismas sprendime vadovavosi ir teismų praktika, kurioje tokie patys santykiai, tik tarp kitų subjektų, bei reikalavimas atlyginti turto pagerinimo išlaidas buvo kvalifikuoti kaip tos bylos ieškovo nuostoliai, atsiradę kaip atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmė (CK 6.249 straipsnis), o apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesuponuoja kitokio vertinimo.
32. Kitaip tariant, nei kitokio apeliantės pareikšto ieškinio reikalavimų teisinio kvalifikavimo, nei kitokio ieškinio senaties termino taikymo, nei taikė pirmosios instancijos teismas, negali lemti ir galimai buvęs žodinis susitarimas dėl statinių panaudos arba nuomos (jeigu naudojimasis būtų atlygintinis, bet duomenų apie tai byloje apskritai nėra), nes nebuvo susitarimo dėl rekonstrukcijos kaštų pirmajai kreditorei atlyginimo. Apeliantė, kaip paskiausia pradinės kreditorės reikalavimo teisių perėmėja, už pirmąją kreditorę siekia šios turėtų išlaidų už (reikalavimo teisių perleidimo sutarties citata) „akcininko asmeninio turto neatlygintiną pagerinimą“ kompensavimo, t. y. ji siekia tokių išlaidų, kaip pirmosios kreditorės patirtų nuostolių, atlyginimo. Nuostoliai yra piniginė žalos išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), o ieškiniams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pasisakiusi, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikytinas reikalavimams dėl žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, iš kokios rūšies civilinės atsakomybės santykių (sutartinių ar deliktinių) toks reikalavimas kyla (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017).
33. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl to pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2014).
34. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, nepriklausomai nuo momento, nuo kurio galėtų būti skaičiuojama jo eigos pradžia, yra praleistas be svarbios priežasties ir nepateisinamai ilgai, ir atsakovams prašant taikyti ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės ieškinio reikalavimus atmetė vien šiuo teisiniu pagrindu (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam ieškinio senaties terminui, pasibaigia ir papildomiems reikalavimams nustatyti ieškinio senaties terminai (be kita ko, minimalių nuostolių kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimui), nors jų senaties terminas dar nebūtų pasibaigęs (CK 1.135 straipsnis). Apeliacinio skundo argumentai kitokios šio ginčo išnagrinėjimo procesinės baigties nelemia, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Apeliantė pateikė įrodymus apie turėtas 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą, tačiau šio jos skundo netenkinant, nėra ir teisinio pagrindo kompensuoti išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
36. Atsakovai ir tretieji asmenys atsiliepime prašė jiems atlyginti išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, tačiau nepateikė tokių išlaidų faktą bei jų dydį pagrindžiančių įrodymų. Taigi kitos šalies išlaidų kompensavimo klausimas taip pat nekyla (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.