Kauno apygardos teismo sprendimas

2019-10-24 · Civilinė byla Nr. e2-834-413/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-10-24Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-10-27Lietuvos apeliacinis teismas
  3. KasacijaNutartis · 2021-10-13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-24
Bylos Nr.
e2-834-413/2019
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00568-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Atsakovas
R. Š., E. Ž.
Trečiasis asmuo
I. Š., L. Ž., R. M.
Advokatai
Mida Vengeliauskaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-834-413/2019Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00568-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2.; 2.1.5.1.2.7.; 2.1.5.2.; 2.1.5.4.; 2.6.1.4.; 3.2.6.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS REPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 24 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas,sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui,

dalyvaujat ieškovės bankrutavusios Liežio kooperatinės bendrovės atstovei advokatei Midai Vengeliauskaitei,

atsakovų R. Š., E. Ž., trečiųjų asmenų I. Š., L. Ž. atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios Liežio kooperatinės bendrovės ieškinį atsakovams R. Š., E. Ž., tretiesiems asmenims I. Š., L. Ž., R. M. dėl turto pagerinimo išlaidų ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimų ir atsakovų atsikirtimų esmė

1. Ieškovė bankrutavusi Liežio kooperatinė bendrovė (toliau – bendrovė) teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų R. Š. ir E. Ž. po 38 866,14 Eur skolos už turto pagerinimą, po 9716,54 Eur palūkanų, iš viso – po 48 582,68 Eur, iš kiekvieno po 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovės reikalavimai grindžiami šiais argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi Liežio kooperatinei bendrovei iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Renavita“. Bankroto administratorė, vykdydama Įmonių bankroto įstatyme nustatytas funkcijas, patikrino bankrutuojančios įmonės sandorius ir nustatė, kad ieškovei iš atsakovų turi būti priteistos išlaidos už turto pagerinimą.

2.2. 2006 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. RI-10348 pagrindu UAB „RS Consulting UAB“, akcininkai R. M., R. Š. ir E. Ž. įsigijo po 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatų: betono gamybos cecho, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir formavimo cecho, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Iš šios sutarties 3.12 punkto turinio galima spręsti, kad bus atliekami turto pagerinimai, t. y. paklojamos naujos grindys pastate 26Plp, įrengiami papildomi pakeliami vartai, aptveriama teritorija, atliekami kiti rangos ir remonto darbai, kurie užtikrintų būsimo muitinės terminalo įrengimą bei sklandų darbą. Darbams atlikti buvo išduotas leidimas nugriauti pastatą 25P5b (unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atlikti gamybinio pastato-formavimo cecho lPlp (buv. 26Glp) rekonstrukcijos/kapitalinio remonto darbus. Laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 30 d. iki 2008 m. balandžio 21 d. UAB „RS Consulting UAB“ buvo suteiktas 417 350 Lt dydžio kreditas. Renovacijos darbas atlikti UAB „RS Consulting UAB“ su rangovais sudarė eilę sutarčių. Patalpų renovacijai taip pat buvo įsigyta eilė prekių ir sudaryta eilė paslaugų sutarčių, pagal kurias nupirkta prekių ir paslaugų už 422 438,30 Lt.

2.3. 2008 m. lapkričio 12 d. sudarytas Gamybinio pastato – formavimo cecho lPlp (buv.26glp) po kapitalinio remonto pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Kadangi atsakovams kartu su sutuoktinėmis priklausė ir šiuo metu priklauso po 1/3 dalį pastatų, atitinkamai atsakovams tenka ir po 1/3 dalį patalpų pagerinimo išlaidų, kas sudaro po 140 812,76 Lt (422 438,30 Lt/3). Faktinė aplinkybė, kad pagal UAB „RS Consulting UAB“ sutarties su banku nuostatas kreditas rekonstrukcijos finansavimui galėjo būti išmokėtas tik pateikus nuomos sutartį, lemia, kad tarp atsakovų ir UAB „RS Consulting UAB“ turėjo būti sudaryta patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. VĮ „Registrų centras“ 2018 m. rugpjūčio 20 d. duomenimis, nekilnojamojo turto duomenų bazėje nėra registruotas nuomos sutarties su UAB „RS Consulting UAB“ sudarymo faktas.

2.4. 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi UAB „RS Consulting UAB“ buvo iškelta bankroto byla. Vykdant UAB „RS Consulting UAB“ bankroto procedūrą atsakovams R. Š. ir E. Ž. buvo išsiųsti raginimai atlyginti UAB „RS Consulting UAB“ patirtas turto pagerinimo išlaidas.

2.5. 2012 m. kovo 2 d. reikalavimų teisių perleidimo sutartimi BUAB „RS Consulting UAB“ perleido G. G. reikalavimo teises į BUAB „RS Consulting UAB“ skolininkus E. Ž., reikalavimo teisės dydis 134 197,16 Lt, reikalavimo teisės pagrindas – akcininko asmeninio turto neatlygintinas pagerinimas, ir R. Š., reikalavimo teisės dydis 134 197,00 Lt, reikalavimo teisės pagrindas – akcininko asmeninio turto neatlygintinas pagerinimas. G. G. atsakovams 2013 m. liepos 8 d. išsiuntė pranešimus apie perleistas reikalavimo teises, tačiau UAB „RS Consulting UAB“ skolininkai su G. G. neatsiskaitė.

2.6. 2014 m. liepos 24 d. reikalavimų teisių perleidimo sutartimi G. G. reikalavimo teises į BUAB „RS Consulting UAB“ skolininkus E. Ž. ir R. Š. perleido Liežio kooperatinei bendrovei. Ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad UAB „RS Consulting UAB“ patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurių savininkai buvo akcininkai R. M., R. Š. ir E. Ž., renovacijai įsigijo prekių ir paslaugų už bendrą 422 438,30 Lt sumą, iš kurių 417 350 Lt finansavo AB SEB bankas pagal 2006 m. lapkričio 29 d. kreditavimo sutartį, ieškovė reiškia 38 866,14 Eur (atitikmuo 134 197,00 Lt reikalavimą dėl turto pagerinimo R. Š. ir 38 866,14 Eur (atitikmuo 134 197,00 Lt) reikalavimą dėl turto pagerinimo E. Ž..

Motyvuojamoji dalis

2.7. CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Ši nuostata taikytina ir panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 str. 2 d.). Pradinio kreditoriaus UAB „RS Consulting UAB“ atlikti darbai nugriaunant pastatą 25 P5b (unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atliekant gamybinio pastato–formavimo cecho lPlp (buv. 26Glp) rekonstrukcijos/kapitalinio remonto darbus laikytini atsakovų turto pagerinimais. Akivaizdu, jog būdami UAB „RS Consulting UAB“ akcininkais ir pastatų savininkais atsakovai E. Ž. ir R. Š. žinojo apie UAB „RS Consulting UAB“ lėšomis atliekamus jiems priklausančio turto pagerinimus.

2.8. Dėl atsakovų prašymo taikyti ieškinio senatį. Anot ieškovės, ji perėmė ne deliktinę atsakovų pareigos atlyginti turto pagerinimo teisę, o įstatyminę turtinę prievolinę teisę, todėl sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas netaikytinas. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyto dešimties metų bendrojo ieškinio senaties termino reikalavimui apginti ieškovės pažeistą turtinę teisę termino pradžia yra ne ankstesnė nei 2009 m. birželio 19 d., kai iškėlus UAB „RS Consulting UAB“ bankroto bylą bankroto administratoriui buvo perduoti dokumentai. Tai lemia, kad 2018 m. birželio 27 d. pateiktas ieškinys ieškinio senaties termino nepažeidžia.

3. Atsakovai R. Š. ir E. Ž., tretieji asmenys I. Š. ir L. Ž. prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

4. Atsakovų ir trečiųjų asmenų (jų atstovo) pozicija grindžiama šiais argumentais:

4.1. R. M., atsakovai R. Š. ir E. Ž. 2006 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, lygiomis dalimis, t. y. po 1/3 dalį, iš pardavėjų V. M. ir A. M. įsigijo nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – betono gamybos cechą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – formavimo cechą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pirkimo–sutarties sąlygos patvirtina, jog atsakovai bei R. M. planavo pagerinti perkamą nekilnojamąjį turtą.

4.2. R. M. ir atsakovai susitarė bei planavo atlikti nekilnojamojo turto pagerinimus, juos apmokant lygiomis dalimis, t. y. po 1/3 dalį kainos, tokiu būdu gerinant kiekvienam akcininkui priklausančią dalį nekilnojamojo turto. Atsakovai jiems priklausančių nekilnojamojo turto dalių pagerinimui panaudojo savo asmenines lėšas. Kiekvienas iš atsakovų jiems priklausančių nekilnojamojo turto dalių gerinimui skyrė apie 350 000 Lt.

4.3. Tuo tarpu R. M., UAB „RS Consulting UAB“ valdantysis akcininkas ir direktorius, savo nekilnojamojo turto dalies pagerinimui panaudojo ne jam priklausančias asmenines lėšas, bet UAB „RS Consulting UAB“ lėšas. R. M. nesilaikė susitarimo su atsakovais, veikė priešingai UAB „RS Consulting UAB“ interesais. 2006 m. lapkričio 29 d. kreditavimo sutartis Nr. 1850609020406-07 su vėlesniais pakeitimais patvirtina, jog AB SEB Vilniaus bankas refinansavo UAB „RS Consulting UAB“ 2003 m. gegužės 26 d. UAB „Hansa lizingas“ suteiktą paskolą, pagal Lizingo sutartį Nr. 303105. AB SEB Vilniaus bankas suteikto kredito suma – 417 350 Lt, iš jų – 71 173,88 Lt skirta lizinguojamam butui Klaipėdoje, likusi ilgalaikio kredito dalis (t. y. 346 176,12 Lt) skirta patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), renovacijos darbams. Taigi, minėta kreditavimo sutartis patvirtina, jog UAB „RS Consulting“ gavo 346 176,12 Lt arba 100 259,53 Eur finansavimą nekilnojamojo turto pagerinimams atlikti. Gaudamas finansavimą UAB „RS Consulting UAB“, kurį panaudojo jam priklausančios nekilnojamojo turto dalies gerinimui, R. M. viršijo savo įgaliojimus kaip vadovas ir valdantysis akcininkas.

4.4. Kartu su ieškiniu pateiktos sutartys, sąskaitos ir kiti dokumentai nepatvirtina, jog pagerinimai buvo atlikti būtent atsakovams priklausančiose nekilnojamo turto dalyse. Pagerinimai, kurių vertė 217 072,93 litų, yra nepagrįsti, nes išlaidos buvo patirtos nežinomame objekte ir pateiktos sąskaitos yra neapmokėtos, taigi išlaidos nėra faktiškai patirtos.

4.5. UAB „RS Consulting UAB“ 2012 m. kovo 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi neteisėtai perleido G. G. reikalavimo teisę į atsakovų skolą, o šis 2014 m. liepos 1 d. perleido reikalavimo teisę ieškovei. UAB „RS Consulting UAB“ veiksmų neteisėtumas pasireiškia tuo, jog atsakovai nebuvo išdavę UAB „RS Consulting UAB“ sutikimo gerinti jiems priklausančias nekilnojamojo turto dalis, taigi reikalauti nurodytų sumų iš atsakovų nebuvo pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

4.6. Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui reikšti. Vertinant ieškinyje nurodytas aplinkybes, akcininkų turto pagerinimas gali būti kvalifikuojamas kaip įmonei padaryta žala. Teismui nustačius, jog akcininkai savo neteisėtais veiksmais sukėlė žalą įmonei, laikytina, kad ieškovė praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ieškiniui reikšti (CK 1.125 str. 8 d.). Nustačius, jog UAB „RS Consulting UAB“ gerino atsakovų nekilnojamąjį turtą 2006-2007 metais, darytina išvada, jog ieškinys dėl žalos priteisimo turėjo būti pateiktas teismui iki 2010 metų. 2009 m. balandžio 28 d. UAB „RS Consulting UAB“ buvo iškelta bankroto byla. Po bankroto bylos iškėlimo visi įmonės dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui. Bankroto administratorius nuo 2009 m. balandžio 28 d. iki dabar nesikreipė į teismą ir ieškinio nepareiškė. 2012 m. kovo 2 d. reikalavimo teisė į atsakovų neva padarytą žalą buvo perleista G. G.. Nors atsakovai su tuo nesutinka ir nurodo, jog reikalavimo teisė perleista neteisėtai, tačiau atkreipia dėmesį, jog reikalavimo teisės įgijėjas, perėmęs reikalavimo teisę, taip pat nesikreipė į teismą ir gavęs skolą pagrindžiančius dokumentus su jais nieko nedarė iki 2014 m. liepos 24 d., kuomet reikalavimo teisė buvo antrą kartą perleista ieškovei. 2014 m. gruodžio 5 d. teismo nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Ieškovė, gavusi skolą pagrindžiančius dokumentus, į teismą nesikreipė, to nepadarė ir ieškovės bankroto administratorius iki 2018 m. birželio 27 d. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog ieškovė praleido trijų metų ieškinio senaties terminą ir tam nėra rimtų pateisinamų priežasčių. Atsakovai prašo teismo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2015, pateiktais išaiškinimais dėl senaties termino, nes šios bylos ir nurodytos bylos ieškinio pagrindas ir dalykas yra identiški.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentais ir išvados

Dėl ieškinio senaties termino

10. Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Jų teigimu, ieškiniui dėl turto pagerinimo išlaidų priteisimo turi būti taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, nes ieškovė iš esmės siekia iš atsakovų išieškoti žalą, atsiradusią atsakovų neteisėtais veiksmais atsisakant kompensuoti nuomojamų patalpų pagerinimo išlaidas.

11. Bylos duomenimis, R. M., R. Š. ir E. Ž. buvo UAB „RS Consulting UAB“ akcininkai, kurie 2006 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo iš fizinių asmenų lygiomis dalimis – po 1/3 dalį, šį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, pastatus – betono gamybos cechą ir formavimo cechą, esančius (duomenys neskelbtini). Minėtos sutarties 3.12 punkte šalys nustatė, kad po sutarties sudarymo šiam turtui turi būti atliekami pagerinimai – paklojamos naujos grindys, įrengiami papildomi pakeliami vartai, aptveriama teritorija, atliekami kiti rangos ir remonto darbai, kurie užtikrintų būsimo muitinės terminalo įrengimą bei sklandų darbą. Atsakovų teigimu, visi trys pirkėjai susitarė į turto pagerinimo darbus investuoti asmenines lėšas, tačiau valdantysis akcininkas ir tuometinis UAB „RS Consulting UAB“ vadovas R. M. įmonės vardu, 2006 m. lapkričio 29 d. iš AB SEB banko (tuo metu – AB SEB Vilniaus bankas) paėmė 417 350 Lt kreditą, kuris turėjo būti panaudotas refinansuoti kredito gavėjo įsipareigojimams pagal ankstesnę lizingo sutartį ir kita dalis suteikta patalpų, esančiu (duomenys neskelbtini), renovacijos darbams finansuoti. 2007 m. gruodžio 29 d. buvo išduotas statybos leidimas formavimo cecho (26Plp) kapitaliniam remontui ir betono gamybos cecho (25P5b) nugriovimui. 2008 m. lapkričio 12 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas patvirtina, kad buvo atlikti gamybinio pastato – formavimo cecho rekonstrukcijos/kapitalinio remonto darbai ir statinys pripažintas tinkamu naudoti. Ieškovės teigimu, minėtų atsakovams priklausančių patalpų pagerinimui UAB „RS Consulting UAB“ pirko medžiagų ir paslaugų už 422 438,30 Lt sumą, todėl po 1/3 dalį šių išlaidų atsakovai privalo ieškovei, perėmusiai reikalavimo teises iš UAB „RS Consulting UAB“, atlyginti, kiekvienas po 38 866,14 Eur.

12. Ieškinyje nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai teikia pagrindo išvadai, kad atsakovams įsigijus po 1/3 dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), šio turto rekonstrukciją atliko UAB „RS Consulting UAB“. Ieškovės teigimu, nors ir nebuvo sudarytų patalpų nuomos sutarčių, tačiau UAB „RS Consulting UAB“, kaip patalpų nuomininkas arba panaudos gavėjas, apmokėjo už atliktus pagerinimo darbus atsakovų (nuomotojų arba panaudos davėjų) turtui, o atsakovai savo neteisėtais veiksmais šių išlaidų UAB „RS Consulting UAB“ neatlygino. Ieškovė perėmusi reikalavimo teises, prašo iš atsakovų priteisti UAB „RS Consulting UAB“ turėtas išlaidas, atliekant minėtus pagerinimo darbus. Ieškovė ieškinį grindžia CK 6.501 straipsnio nuostatomis. Taigi, atsakovų ir UAB „RS Consulting UAB“ jokie sutartiniai santykiai nesiejo, atsakovai buvo minėtos bendrovės vieni iš akcininkų. Nesant tarp šalių jokių sutartinių santykių, laikytina, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų turėtas pagerinimo išlaidas kildinamas iš delikto.

13. CK 6.501 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Taigi, jau pati CK norma nurodo galimybę kituose įstatymuose ar sutartyje nustatyti kitokias nuomininko teisės į išlaidų dėl atliktų išsinuomoto turto pagerinimų įgyvendinimo taisykles.

14. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d nutartyje, kurią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. sausio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2015, paliko nepakeistą, nurodyta, kad kai ieškinio faktinis pagrindas patvirtina, jog ieškovas iš esmės siekia iš atsakovo išieškoti žalą (prašo atlyginti turėtas išlaidas CK 6.249 str. 1 d.), atsiradusią atsakovo neteisėtais veiksmais atsisakant kompensuoti nuomojamų patalpų pagerinimo išlaidas, tokio pobūdžio reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas.

15. Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje buvo kilęs ginčas dėl to, kad savivaldybė iki turto privatizavimo, juridiniam asmeniui buvo išnuomojusi savivaldybei priklausančias patalpas, kurias nuomininkas iš esmės pagerino, investuodamas savo lėšas ir tokiu būdu ženkliai pagerindamas nuomojamo turto vertę. Savivaldybė nei objekto privatizacijos metu, nei po privatizavimo ieškovui nekompensavo lėšų, kurias jis panaudojo atlikdamas išnuomotų patalpų kapitalinį remontą. Ieškinys buvo įrodinėjamas sutartimis, sąskaitomis ir jų apmokėjimais. Taigi, nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. 3K-3-69/2015 faktinės aplinkybės sutampa, todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti nagrinėjamoje byloje teismų pateiktas išaiškinimais dėl ieškinio senaties termino tokio pobūdžio reikalavimams. Analogiški išaiškinimai buvo pateikti ir ankstesnėje kasacinio teismo nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2013).

16. Atsižvelgus į nurodytose bylose pateiktus išaiškinimus, teismas sutinka su atsakovų atstovo argumentais, kad pareikštu ieškiniu ieškovė iš esmės siekia žalos iš ieškovų priteisimo, todėl nagrinėjamu atveju taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

17. Pagal CK 6.288 straipsnio 1 dalį žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, nuo žalos atsiradimo dienos.

18. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad statybos darbai buvo atliekami ir medžiagos įsigyjamos laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 21 d., kai buvo sudaryta projektavimo sutartis Nr. 2006-15 (1 t., b. l. 52, iki 2007 m. rugsėjo 27 d., kada išrašyta vėliausia sąskaita Nr. ARE 003646 (1 t., b. l. 106). Tiek iš byloje esančių dokumentų, tiek iš ieškinio matyti, jog po 2007 m. rugsėjo 27 d. UAB „RS Consulting UAB“ medžiagų įsigijimas baigėsi ir po šios datos faktiškai darbai nebuvo atliekami. Taigi, UAB „RS Consulting UAB“ išlaidos, kurios, ieškovės teigimu, panaudotos atsakovams priklausančio turto pagerinimui ir kurių 2/3 dalių atlyginimo ieškovė prašo priteisti iš atsakovų, buvo patirtos vėliausiai iki 2007 m. rugsėjo 27 d. Ši aplinkybė UAB „RS Consulting UAB“ buvo/turėjo būti žinoma.

19. Todėl, vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalies nuostatomis, sutiktina su atsakovais, kad trijų metų ieškinio senaties terminas turėtoms išlaidoms atlyginti suėjo 2010 m. rugsėjo 27 d. įskaitytinai.

20. Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartimi UAB „RS Consulting UAB“ iškelta bankroto byla. Iš bankroto administratoriaus 2009 m. lapkričio 10 d. veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 12 d. iki 2009 m. lapkričio 16 d. matyti, kad atsakovai R. Š. ir E. Ž. buvo įtraukti į UAB „RS Consulting UAB“ debitorių sąrašą, kurio kiekvieno debitorinis įsiskolinimas įmonei siekė po 134 197 Lt. Ataskaitoje nurodyta, jog bankroto administratorius visiems debitoriams, tarp jų ir atsakovams išsiuntė raginimus sumokėti įsiskolinimus (1 t., b. l. 239–243). Nors tokių įrodymų byloje nėra, šią aplinkybę pripažįsta ir ieškovė savo dublike, tačiau į bylą nepateikta duomenų, kad „RS Consulting UAB“ bankroto administratorius būtų kreipęsis į teismą su ieškiniu dėl debitorinių skolų ar žalos atlyginimo iš atsakovų.

21. Bylos duomenimis, UAB „RS Consulting UAB“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Admivita“, 2012 m. kovo 2 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, t. y. praėjus beveik trims metams, reikalavimo teises į skolininkus R. Š. ir E. Ž. perleido naujajam kreditoriui G. G., kurioje, kaip reikalavimo teisės pagrindą nurodė – akcininko asmeninio turto neatlygintiną pagerinimą, reikalavimo teisės dydis – 134 197 Lt (1 t., b. l. 244–247). Į bylą nepateikta duomenų, kad naujasis kreditorius G. G. ėmėsi kokių nors veiksmų siekiant realizuoti perimtas reikalavimo teises į atsakovus.

22. G. G. 2014 m. liepos 1 d. nutartimi tas pačias reikalavimo teises į atsakovus perleido Liežio kooperatinei bendrovei (1 t., b. l. 248–249), kuriai Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi iškelta bankroto byla.

23. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tiek iki, tiek ir po bankroto bylos UAB „RS Consulting UAB“ iškėlimo į teismą dėl turto pagerinimo išlaidų priteisimo niekas nesikreipė, nors apie tokią reikalavimo teisę UAB „RS Consulting UAB“ bankroto administratoriui buvo žinoma netrukus po nutarties, kuria iškelta bankroto byla įmonei, įsiteisėjimo dienos, perėmus iš buvusių valdymo organų dokumentus, nes atsakovai jau buvo įtraukti į įmonės debitorių sąrašus būtent su tokio dydžio įsiskolinimais, kurių teismui pateiktu ieškiniu prašoma priteisti.

24. Ieškinys teismui pateiktas tik 2018 m. birželio 28 d.

25. Prasidėjus ieškinio senaties termino eigai, ji ir toliau tęsiasi prievolėje vietoj skolininko (ar kreditoriaus) įstojus jo teisių perėmėjui. Bendrosios ieškinio senaties termino skaičiavimą reglamentuojančios teisės normos taikomos tiek kreditoriui ir skolininkui, tiek ir kiekvieno iš jų teisių (pareigų) prievolėje perėmėjui, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 1.128 straipsnis). Asmens atstovavimas, atstovo arba juridinio asmens valdymo organo pasikeitimas (pavyzdžiui, naujo juridinio asmens administracijos vadovo paskyrimas, globėjo fiziniam asmeniui paskyrimas, administratoriaus paskyrimas įmonės bankroto byloje, įmonės likvidatoriaus paskyrimas ir pan.) nelaikomas asmens prievolėje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 39"Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje". Teismų praktika. 2002, 18).

26. Todėl byloje nustatyta aplinkybė, kad kelis kartus pasikeitė kreditorius, turėjęs reikalavimo teisę į atsakovus, ieškinio senaties termino eigos nesustabdė, ji toliau tęsėsi, kas teikia pagrindo išvadai, kad skaičiuojant trijų metų ieškinio senaties terminą tiek nuo 2010 m. rugsėjo 27 d. (statybos objekto pagerinimo darbų pabaigos), tiek nuo 2009 metų, kai „RS Consulting UAB“ buvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratorius perėmęs dokumentus nustatė, kad atsakovai yra įmonės skolininkai, tiek nuo 2012 m. kovo 2 d., kuomet UAB „RS Consulting UAB“ bankroto administratorius reikalavimo teises į skolininkus R. Š. ir E. Ž. perleido naujajam kreditoriui G. G., tiek ir nuo 2014 m. liepos 1 d., kuomet tas pačias reikalavimo teises į atsakovus G. G. perleido Liežio kooperatinei bendrovei, šis terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) yra akivaizdžiai praleistas.

27. Ieškovės teigimu, ieškinio senaties terminas nėra praleistas, todėl neprašo šio termino atnaujinti.

28. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas terminas atnaujinamas.

29. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018 26 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

30. Nagrinėjamu atveju trejų metų ieškinio senaties terminas buvo suėjęs dar iki ieškovė 2014 m. liepos 24 d. perėmė reikalavimo teises iš G. G.. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatyta, kad bankroto administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusius turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju ieškovei bankroto byla iškelta 2014 m. gruodžio 5 d., todėl bankroto administratoriui visos su 2014 m. liepos 24 d. reikalavimo perleidimo sutartimi susijusios aplinkybės turėjo būti žinomos nuo dokumentų perdavimo bankroto administratoriui momento. Byloje nėra duomenų, jog bankroto administratorius ginčijo 2014 m. liepos 24 d. reikalavimo perleidimo sutartį.

31. Teismo vertinimu, toks delsimas (beveik 8 metus) įgyvendinti savo reikalavimo teises, kai ieškinio senaties terminas šiuo atveju trys metai, yra nepateisinamas ir neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Sutiktina su atsakovų atstovo argumentais, kad toks ieškovės elgesys nesuderinamas su efektyvia ir ekonomiška pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynyba bei nesuderinamas su teisingumo įgyvendinimu.

32. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nenustatyta svarbių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą, todėl ieškovės bankrutavusios Liežio kooperatinės bendrovės ieškinio reikalavimams taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas ir ieškinys tuo pagrindu atmetamas (CK 1.131 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 str. 2 d.).

34. Teismui nusprendus ieškovės ieškinį atmesti, atsakovams ir tretiesiems asmenims atsakovų pusėje turėtų būti priteistos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau tokių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos jie nepateikė, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 98 str.).

35. Ieškovė, kaip bankrutuojantis asmuo, nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei yra atleista, todėl ieškinį atmetus teismo patirtos išlaidos iš ieškovės taip pat nepriteistinos (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 96 str.)

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Gintautas Koriaginas