Šiaulių apygardos teismo sprendimas, e2A-27-856/2017

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-03-13
Bylos Nr.: e2A-27-856/2017
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Valantienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Valeramas“
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-27-856/2017Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00026-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8; 3.3.1.18.2. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės,

sekretoriaujant Violetai Paskočinienei,dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Valeramas“ atstovui advokatui G. Š.,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įgaliotai atstovei V. J.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Valeramas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-756-589/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Valeramas“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Panevėžio rajono savivaldybei, institucijai, teikiančiai išvadą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimo panaikinimo ir ieškovės prašymo įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Valeramas“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 1SS-3167- (3.5.), įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti UAB “Valeramas“ 2015-10-09 prašyme Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui pateiktus reikalavimus.

2. Ieškovė nurodė, kad Panevėžio rajono valdybos 1992-02-28 potvarkio Nr. 69V pagrindu TŪB D. ir KO (1993 m. pakeitė pavadinimą į A. Š. tikroji ūkinė bendrija, o 2004 m. buvo pertvarkyta į UAB „Valeramas“) buvo išnuomotas 8,1 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gyvenamiesiems namams statyti. Ši teritorija buvo padalinta į atskirus žemės sklypus, Panevėžio rajono valdyba 2001-03-07 sprendimu Nr. 87v sutiko sudaryti penkiolikos neužstatytų sklypų nuomos sutartis. Visi suformuoti dar neužstatyti žemės sklypai ne aukciono tvarka buvo išnuomoti A. Š. tikrajai ūkinei bendrijai. 2001-09-25 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. 66/2001-0113 buvo išnuomotas neužstatytas 0,1890 ha ploto namų valdos žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Panevėžio apskrities viršininko 2005-10-17 įsakymu Nr. Ž-3788 po nuomininko A. Š. TŪB pertvarkymo į UAB „Valeramas“, nuomininkas pagal visas penkiolika nuomos sutarčių buvo pakeistas į UAB „Valeramas“. Panevėžio apskrities viršininko administracija 2004 metais pateikė ieškinį dėl A. Š. TŪB ne aukciono tvarka 2001-09-25 nuomos sutartimis nuomojamų penkiolikos neužstatytų žemės sklypų nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Panevėžio miesto apylinkės teismas Panevėžio apskrities viršininko administracijos ieškinį atmetė. Panevėžio apygardos teismas paliko galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą. Minėti teismo sprendimai patvirtino ieškovės teisę ne aukciono tvarka nuomotis neužstatytą vieną žemės sklypą, kuris vėliau buvo padalintas. Šiame žemės sklype ieškovė 2012 metais pradėjo statyti gyvenamąjį namą ir jį 2012-12-04 įregistravo kaip nebaigtą statybą. 2013 m. sausio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, UAB „Valeramas“ 0,1890 ha ploto žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) nusipirko iš valstybės. Įregistravus nuosavybės teises buvo išregistruota nuomos sutartis. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2014 m. liepos 18 d. įsakymu šis žemės sklypas buvo pertvarkytas (padalintas) į du savarankiškus žemės sklypus: 0,0989 ha ploto žemės sklypą ir 0,090 ha ploto žemės sklypą. 2014 metų pavasarį UAB „Valeramas“ nugriovė 0,1890 ha ploto žemės sklype pradėtą statyti gyvenamąjį namą ir vietoje jo pradėjo statyti du naujus gyvenamuosius namus bei užsakė naujai pradėtų statyti gyvenamųjų namų kadastrinius matavimus. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija patikrino ieškovės statomus namus ir konstatavo, kad pirmasis gyvenamasis namas nugriautas, o pradėti statyti gyvenamieji namai visiškai atitinka visus statiniams keliamus reikalavimus ir jie statomi teisėtai. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu tik iš dalies tenkino Generalinės prokuratūros ieškinį, t. y. pripažino 2013 m. sausio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms ir dėl to negaliojančia, grąžino po padalinimo suformuotus žemės sklypus valstybės nuosavybėn. Panevėžio miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, konstatavo, kad pripažinus pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, 2001-09-25 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 66/2001-0113 yra galiojanti, nes ji nesibaigė LR CK 6.562 straipsnio 4 punkto pagrindu ir nėra jokio kito teisinio pagrindo ją laikyti negaliojančia, todėl UAB „Valeramas“ turi teisę šios žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu ir toliau nuomotis 0,1890 ha ploto žemės sklypą, kurio buvęs unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas panaikino pradėto statyti gyvenamojo namo registraciją. Teismas įsiteisėjusiu 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu grąžino padalinus žemės sklypą ir suformavus du sklypus po padalinimo valstybei, kartu nustatydamas, kad UAB „Valeramas“ turi teisę šiuos žemės sklypus nuomotis tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios buvo iki 2013-01-18 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovė pateikė prašymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos patikslinti 2001 m. rugsėjo 25 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 66/2001-0133 duomenis, įrašant po padalinimo suformuotų dviejų sklypų duomenis, tačiau atsakovė šio prašymo netenkino.

3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad teisės aktai imperatyviai nurodo, jog tam, kad asmuo įgytų teisę nuomotis valstybinės žemės sklypą be aukciono, sklype turi būti savarankiškas statinys, o statinys – tai pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamas daiktas. Nagrinėjamu atveju norimuose nuomotis valstybiniuose žemės sklypuose nėra statinių, o tuo tarpu teisės aktai, reglamentuojantys disponavimą valstybine žeme, imperatyviai nurodo, jog tam, kad asmuo įgytų teisę be aukciono nuomotis valstybinę žemę, šioje žemėje privalo būti statinio sąvoką atitinkantis statinys. Atsakovė atkreipė teismo dėmesį, kad asmeniui, norinčiam lengvatinėmis sąlygomis išsinuomoti ar įsigyti valstybinį žemės sklypą (nusipirkti), žemės sklype turi būti statinys. Panevėžio miesto apylinkės teismui 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu konstatavus, jog ieškovė neturėjo teisinio pagrindo įsigyti valstybinį žemės sklypą, nėra ir lengvatinių sąlygų nuomotis valstybinius žemės sklypus. Nuomos santykiai negali būti tęsiami, nes nuomininkas iki pat 2012 metų nevykdė jokios veiklos nuomojamame žemės sklype, kas, remiantis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu, numatančiu, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį, yra savarankiškas nuomos teisinių santykių pasibaigimo pagrindas.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Panevėžio rajono savivaldybė prašė bylą spręsti teismo nuožiūra, nurodė, kad Panevėžio rajono savivaldybė nėra suinteresuota bylos baigtimi, priimtas sprendimas neturės įtakos jos teisėms ir pareigoms.

5. Institucija, teikianti išvadą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius išvadoje nurodė, kad 2016 m. birželio 7 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą, kurio metu nustatė, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini), statinių nėra, o sklype (duomenys neskelbtini) yra sumontuoti dviejų statinių pamatai. Institucija padarė išvadą, kad sklype adresu (duomenys neskelbtini), yra du statiniams keliamus reikalavimus atitinkantys nebaigti statiniai (nebaigta statyba).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuosavybės teisė ieškovei į nebaigtus statyti statinius buvo įregistruota 2012-12-03 deklaracija Nr. 1, kuri 2015 m. rugpjūčio 13 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu yra panaikinta. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), yra du statiniams keliamus reikalavimus atitinkantys nebaigti statiniai. Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija matyti, kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), jokių teisiškai registruotų statinių UAB „Valeramas“ vardu nėra, todėl teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad ginčo sklype yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai ir dėl to ieškovė turi teisę ne aukciono būdu nuomotis žemės sklypą.

8. Teismas konstatavo, kad Panevėžio rajono valdybos potvarkiu žemės sklypas ieškovei buvo suteiktas M. individualių namų kvartalui statyti, žemės sklypo suteikimo metu galiojo normos, įpareigojančios numatyti statybos pradžios ir pabaigos terminus žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartyje. Kad sklypas buvo suteiktas individualių namų statybai ir dalį statinių ieškovė suteiktame sklype buvo pastačiusi, patvirtina ir ieškovės 2000-10-06 pateiktas prašymas Panevėžio rajono savivaldybei, kuriuo buvo prašoma dalį žemės sklypo perduoti į valstybinį žemės fondą, nes šiuose sklypuose buvo pastatyti statiniai – gyvenamieji namai. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė suprato suteikto žemės sklypo panaudojimo paskirtį ir atitinkamai įgyvendino galiojusių teisės normų reikalavimus, t. y. pastatė gyvenamuosius namus. Teismas padarė išvadą, kad ir 1992 metų potvarkio priėmimo ir jo vykdymo metu, ir analogiškai bylos nagrinėjimo metu, žemės nuomos santykius reguliuojančiose normose yra viena privaloma sąlyga – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Taip pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ginčo sklypuose yra jai nuosavybės teise priklausantys baigti ar nebaigti statiniai, o 2015 m. rugpjūčio 13 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu panaikinus 2012-12-03 deklaraciją Nr. 1 į nebaigtus statyti statinius, kurie buvo įregistruoti kaip ieškovės nuosavybė, teismo manymu, ieškovė neįgyvendino pagrindinės sąlygos, jog jai būtų nuomojamas žemės sklypas ne aukciono būdu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

9. Ieškovė UAB „Valeramas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Teismas ieškinį atmetė tuo motyvu, kad nors 1992-02-28 Panevėžio rajono valdybos potvarkiu ieškovei teisėtai buvo suteiktas 8,1 ha sklypas, į kurį patenka ir 0,1890 ha ploto namų valdos sklypas (duomenys neskelbtini) individualiems namams statyti, tačiau nesudarius rašytinės nuomos sutarties, kurios reikalavo 1992-02-28 galioję teisės aktai, ieškovė nuo 1992-02-28 dienos nebuvo įgijusi teisės nuomotis ginčo sklypą ne aukciono tvarka, todėl neturi teisės nuomotis ir po ginčo sklypo 2013 metais atlikto padalinimo į du suformuotus žemės sklypus. Nurodytu argumentu teismas negali remtis dėl to, kad analogišką argumentą nurodė Panevėžio apskrities viršininko administracija, kurios teises ir pareigas pagal įstatymą perėmė atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, ginčydama UAB „Valeramas“ ne aukciono tvarka 2001-09-25 pasirašytas neužstatytų 15-os valstybinės žemės sklypų, tarp kurių pateko ir ginčo sklypas, nuomos sutartis. Šis argumentas kaip nepagrįstas buvo atmestas jau 2005 metais įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Taigi, teismai 2005 metais įsiteisėjusiais sprendimais tarp tų pačių šalių dėl tų pačių argumentų jau yra įtvirtinę prejudicinius faktus, kurių pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neturėjo teisės revizuoti.

Žemesnės instancijos teismas

9.2. Teismas sprendime, net ir neturėdamas procesinės teisės revizuoti įsiteisėjusių teismo sprendimų ir prejudicinių faktų, neteisingai išaiškino 1992-02-28 potvarkio priėmimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus dėl rašytinės nuomos sutarties sudarymo privalomumo. Potvarkio priėmimo dienai galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintų Valstybinių žemės nuomos taisyklių 10.6.1. punkte buvo numatyta, kad nuo 1992-03-10 stabdomas žemės sklypų teikimas ne aukciono tvarka, o šiuo nutarimu patvirtintų žemės nuomos taisyklių 18 punkte aiškiai pasakyta, kad iki 1992-03-10 suteiktiems sklypams nereikalinga sudaryti rašytinės žemės nuomos sutarties, nes „Žemės sklypo nuomos sutartį šiuo atveju atstoja dokumentas, patvirtinantis, jog žemės sklypas suteiktas naudoti”, t. y. nagrinėjamu atveju rašytinę nuomos sutartį atstoja 1992-02-28 potvarkis, ką ir konstatavo 2005 metais įsiteisėję teismo sprendimai. Šio nutarimo 19 ir 21 punktai dėl reikalavimo sudaryti notarinę nuomos sutartį ir ją registruoti taikomi tik keičiantis žemės sklypo naudotojui ar jo teisiniam statusui, tačiau nagrinėjamu atveju naudotojas niekada nesikeitė (1993 metais keitėsi tik ieškovės pavadinimas, bet ne naudotojas), o teisinis statusas iš TŪB į UAB pasikeitė tik 2003 metais, kai minėtos normos nebegaliojo, ir kai prieš tai 2001-09-25 santykiai jau buvo įforminti rašytine nuomos sutartimi pagal tuo metu galiojančius reikalavimus, todėl teismas, vadovaudamasis šiais punktais, netinkamai išaiškino ir pritaikė 1992-02-28 potvarkio priėmimo metu galiojusius teisės aktus ir dėl to priėmė nepagrįstą ir todėl naikintiną skundžiamą sprendimą.

9.3. Skundžiamame sprendime teismo pasiremti 1991-07-12 LRV nutarimo Nr. 278 „Dėl individualios statybos“ taisyklių 16 ir 18 punktai ir pareiga sudaryti nuomos sutartį pagal taisyklių priedą „Nuomos sutarties forma“ buvo taikomi tik fiziniams asmenims ir negalėjo būti taikomi ieškovei, nes nuomos sutarties pavyzdyje, grafoje statytojui nurodyta „vardas, pavardė, tėvo vardas“, kas reiškia, kad ji gali būti sudaroma tik su fiziniu asmeniu ir netaikoma juridiniams asmenims. 1991 m. liepos 12 d. LRV nutarimo Nr. 278 „Dėl individualios statybos“ 18 punkto reikalavimas pakloti per metus pamatus, nes kitaip nuomos sutartis gali būti nutraukta, bet kuriuo atveju negali būti taikomas ieškovės atžvilgiu ir dėl tos priežasties, kad šis punktas nustojo galios (buvo panaikintas) 1992 m. gegužės 25 d. LRV nutarimu Nr. 384 „Dėl individualių gyvenamųjų namų statybos“, t. y. tuo metu, kai nuo 1992-02-28 potvarkio priėmimo dar nebuvo praėję vieneri metai, todėl, panaikinus šį punktą, jis negalėjo sukelti jokių neigiamų padarinių ieškovei.

9.4. Teismas skundžiamame sprendime nenurodė jokių 2001-09-25 ginčo sklypo nuomos sutarties neteisėtumo motyvų ir nepripažino šios 2001-09-25 nuomos sutarties neteisėta ir negaliojančia. 2001-09-25 sklypo nuomos sutartį buvo bandoma nuginčyti, bet ji buvo pripažinta teisėta ir galiojančia 2005 metų įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Nenuginčijus galiojančios 2001-09-25 ginčo sklypo nuomos sutarties teisėtumo, teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl jis netenkina ieškinio reikalavimo, kuriuo prašoma pakeisti būtent galiojančios 2001-09-25 ginčo sklypo žemės nuomos sutarties duomenis todėl, kad ginčo sklypą padalinus į du sklypus, atsirado pareiga šalims patikslinti nuomos sutarties duomenis.

9.5. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3539-902/2015 (joje kaip šalys dalyvavo ir ieškovė, ir atsakovė) buvo suformuoti prejudiciniai faktai, kad priėmus šį sprendimą galioja (atsinaujina galiojimas) 2001-09-25 ginčo sklypo nuomos sutartis, suteikianti teisę ieškovei ne aukciono tvarka nuomotis po ginčo sklypo padalinimo suformuotus Žemės sklypą 2 ir Žemės sklypą 3, net jeigu juose ir nebūtų jokių statinių. Papildomai buvo nurodyta, kad ieškovei ginčo sklype turint Namą 2 ir Namą 3, kuriuos atsisakyta nugriauti, papildomai ir dėl šios priežasties ieškovei suteikiama teisė toliau nuomotis ginčo sklypą pagal 2001-09-25 nuomos sutartį.

9.6. CPK 18 straipsnyje numatyta, kad teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas visų pirma pačių šalių ir jokių teismo privalomumo principo išimčių atskiroms teismo sprendimo dalims nenumatyta, todėl privalomas teismo sprendimo vykdymas visoje apimtyje, t. y. privaloma ir jo aprašomoji, ir motyvuojamoji, ir rezoliucinė dalys. Tokia išvada dėl teismo sprendimo visų dalių privalomumo darytina ir todėl, kad iš esmės būtent motyvuojamoje dalyje suformuojami prejudiciniai faktai (aplinkybės, dėl kurių tarp šalių nebegali antrą kartą vykti ginčas pagal 293 straipsnio 3 punktą), todėl ši dalis ne mažiau svarbi nei rezoliucinė teismo sprendimo dalis, ir ji privaloma tiek bylos šalims, tame tarpe ir atsakovei, tiek ir vėliau ginčus nagrinėjantiems teismams.

9.7. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad jokie statiniai ieškovės vardu ginčo sklype neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kad nuosavybės teisė ieškovei į nebaigtus statyti statinius buvo įregistruota 2012-12-03 deklaracija Nr. 1, kuri panaikinta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu, todėl panaikinus deklaraciją buvo panaikinta ieškovės nuosavybės teisė į ginčo sklype esančius statinius. Teismo argumentai yra nepagrįsti ir akivaizdžiai prieštarauja visiems kitiems byloje esantiems įrodymams, taip pat prieštarauja ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendime nustatytiems prejudiciniams faktams. 2012-12-03 deklaracijos Nr. 1 pagrindu buvo įregistruotas tik vienas ieškovės pradėtas statyti namas, kuris ieškinyje ir apeliaciniame skunde įvardytas Namas 1, todėl teismui 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu panaikinus 2012-12-03 deklaraciją Nr. 1 apie statybą, ieškovė buvo įpareigota išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro tik Namą 1, ir ši deklaracija niekaip neįtakojo Namo 2 ir Namo 3 likimo.

9.8. Kadangi Namas 2 ir Namas 3 yra teisėtai pradėti statyti statiniai, kurių statybos teisėtumą konstatavo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, ir kurių teisėtumą bei nuosavybės teisę pripažino Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ir teismo sprendimu yra atmestas reikalavimas Namą 2 ir Namą 3 nugriauti, o ieškovė pageidauja ir ketina baigti statybas tik to negali padaryti dėl neteisėto NŽT atsisakymo pakeisti 2001-09-25 nuomos sutarties duomenis, todėl ieškovei, kaip nebaigtų statyti dviejų gyvenamųjų namų savininkei, privalo būti išnuomota žemė ne aukciono tvarka ir tam nėra atsakovės nurodomų kliūčių, kurias atsakovė dirbtinai sukūrė netinkamai aiškindama sąvoką „statiniai“.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo palikti nepakeistą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą, apeliantės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11. Atsiliepime nurodė, kad ginčo sklype pamatai pakloti praėjus dešimt metų, o ne po metų laiko, kaip numatyta LR Vyriausybės nutarime Nr. 278 „Dėl individualios statybos“. Taigi, nuomos teisiniai santykiai, atsiradę Potvarkio pagrindu, yra pasibaigę, nes nebuvo vykdomi statybos darbai. Apeliantė ir pati nurodo, kad tik 2012 metais pradėjo nuomojamame žemės sklype statyti gyvenamąjį namą ir jį 2012-12-04 įregistravo kaip nebaigtą statybą. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad šalys, pasirašydamos 2001-09-25 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sukūrė naujus, nuomos sutarties pasirašymo dieną galiojusių teisės aktų pagrindu, valstybinės žemės nuomos teisinius santykius ir tai nėra Potvarkio įgyvendinimas. Vadovaujantis minėto nutarimo nuostatomis, turėjo būti sudaroma sklypo naudojimo (nuomos) sutartis, kuri nagrinėjamu atveju nebuvo sudaryta, dėl ko nėra teisinio pagrindo teigti, kad valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai tarp apeliantės ir valstybės atsirado Potvarkio pagrindu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamas daiktas, kuriam eksploatuoti žemės sklypas ir yra naudojamas. Teisės aktai imperatyviai nurodo, jog tam, kad asmuo įgytų teisę nuomotis valstybinės žemės sklypą be aukciono, sklype turi būti savarankiškas statinys. Ieškovės norimuose išsinuomoti valstybinės žemės sklypuose niekada nebuvo statinio (statinių). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas ir priėmė teisingą sprendimą. Atsakovė pažymėjo, kad 2015 m. rugpjūčio 13 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3539-902/2015 nurodyta, kad ginčo objektu tapęs žemės sklypas jo pardavimo metu 2013-01-18 nebuvo užstatytas fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, todėl, vadovaujantis Žemės įstatymo 5 straipsnio 1 punktu, negalėjo būti parduotas be aukciono. Todėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatavus, kad nebuvo pagrindo apeliantei sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, darytina išvada, kad nėra ir pagrindų nuomotis valstybinę žemę. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės nuomoti asmeniui valstybinės žemės sklypus juose nesant statinio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinis skundas tenkinamas.

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį ribas.

14. Ieškovė UAB „Valeramas“ 2015-10-09 Prašymu pakeisti žemės sklypo nuomos sutartį kreipėsi į atsakovę Nacionalinę Žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, prašydama pakeisti 2001 m. rugsėjo 25 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), numatant, kad nuomojami: 1) kitos paskirties (gyvenamųjų pastatų teritorijos) 0,0989 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini); 2) kitos paskirties (gyvenamųjų pastatų teritorijos) 0,090 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) ir sudaryti su UAB „Valeramas“ dvi atskiras valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis dėl 1.1 ir 1.2. punkte nurodytų žemės sklypų nuomos (I t., 121–124 b. l.).

15. Atsakovė Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2015-11-17 raštu Nr. 1SS-3167-(3.5.) „Dėl žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo“ atmetė ieškovės UAB „Valeramas“ prašymą, nurodydama, jog žemės sklypuose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) nėra faktiškai egzistuojančių statinių. Atsakovė taip pat nurodė, kad pakeisti ar nutraukti sutartį galima tik tuo atveju, kai sutartis yra nepasibaigusi, o nagrinėjamu atveju sutarties pagrindu atsiradę nuomos teisiniai santykiai tarp šalių pasibaigė pasirašius 2013-01-18 pirkimo-pardavimo sutartį (I t., 125–127 b. l.).

16. Ieškovė UAB „Valeramas“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-11-17 sprendimą Nr. 1SS-3167-(3.5) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti UAB “Valeramas“ 2015-10-09 prašyme Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui pateiktus reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

17. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė. Apeliantas UAB „Valeramas“ su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio rajono valdybos 1992 m. vasario 28 d. potvarkiu Nr. 69v tikrajai ūkinei bendrijai D. ir Ko „Alka“, kurios teisių perėmėjas buvo A. Š. tikroji ūkinė bendrija, o nuo 2003 metų – UAB „Valeramas“, buvo suteiktas 8,1 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) M. individualių gyvenamųjų namų kvartalui statyti. Sklypas ieškovei buvo suteiktas vadovaujantis 1991-07-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 278 „Dėl individualios statybos“ (toliau – ir nutarimas). Nutarimo 2.1 punktas numatė, kad žemės sklypai gali būti suteikiami Lietuvos Respublikos piliečiams, kuriems yra sukakę 18 metų, individualiems gyvenamiesiems namams statyti, taip pat fiziniams bei juridiniams asmenims, užsiimantiems gyvenamųjų namų, socialinių ir gamybinių objektų statyba kaip komercine-ūkine veikla. Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo, kad šio nutarimo individualios statybos nuostatų priede yra pridėta žemės sklypo naudojimo (nuomos) individualiai statybai sutartis, kuri turėjo būti sudaryta ir su ieškove, sutartis turėjo būti rašytinė, tvirtinama notariškai ir registruojama žemėtvarkos skyriuje, tačiau tokia sutartis su ieškove nebuvo pasirašyta. Pažymėtina, kad aplinkybės apie rašytinės nuomos sutarties sudarymą buvo išnagrinėtos Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-0040-198/2005 pagal Panevėžio apskrities viršininko administracijos ieškinį dėl valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kurioje dalyvavo tos pačios šalys. Panevėžio miesto apylinkės teismas minėtoje byloje konstatavo, kad žemės nuomos santykių atsiradimo metu (1992-02-28) nebuvo privaloma rašytinė nuomos sutarties forma ir, kaip paaiškino VĮ Registrų centras Panevėžio filialo atstovė A. N., nuomos sutartys registre nebuvo registruojamos. Minėtu sprendimu teismas taip pat konstatavo, kad 2001-09-25 sudarytos žemės nuomos sutartys yra sudarytos ne dėl naujų žemės sklypų, o raštu įforminti nuo 1992 metų atsiradę nuomos santykiai tarp UAB „Valeramas“ ir valstybės. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs Panevėžio apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 2 d. sprendimo, nurodė, kad tik įsigaliojęs Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymas (3 str. įsigaliojo 1994-01-12) numatė, jog žemės nuomos sutartys turi būti sudaromos raštu ir nustatyta tvarka registruojamos (ilgalaikių nuomos sutarčių registracija buvo nustatyta LR Vyriausybės 1992 04 30 nutarimu Nr. 136, patvirtinus Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatus), tačiau šiuose teisės aktuose nebuvo nustatytas terminas anksčiau sudarytiems šalių nuomos santykiams įforminti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad nors sudaryti sutartį raštu bei įregistruoti sutartis buvo reikalinga per protingą laiko tarpą, tačiau ieškovas (Panevėžio apskrities viršininko administracija) teismui nepateikė jokių duomenų, jog atsakovei (UAB „Valeramas“) buvo nustatytas terminas įvykdyti šiuos įstatymų reikalavimus, todėl tai, jog atsakovas savo iniciatyva dėl nuomos sutarčių sudarymo kreipėsi tik 2000-10-06, taip pat nėra pagrindas daryti išvadai, jog UAB “Valeramas” pateikus prašymą, nuomos teisiniai santykiai nutrūko.

19. Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; šios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia – nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

20. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui šioje civilinėje byloje nebuvo pagrindo iš naujo nagrinėti ir vertinti bylos aplinkybių, susijusių su nuomos sutarties sudarymu, tvirtinimu bei įregistravimu, nes šios aplinkybės buvo nustatytos įsiteisėjusiu ir prejudicinę galią turinčiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 2 d. sprendimu. Tiek šioje civilinėje byloje, tiek Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-0040-198/2005 dalyvavo tos pačios šalys (Panevėžio apskrities viršininko administracijos teises ir pareigas pagal įstatymą perėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos). Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-0040-198/2005 sutarčių sudarymo aplinkybės buvo įrodinėjimo dalykas, įrodinėjamos aplinkybės reikšmingos abiejose bylose. Pagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai peržiūrėjo 2005 metais įsiteisėjusius teismo sprendimus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nesudarius rašytinės žemės nuomos sutarties, ieškovė neįgijo nuomos ne aukciono tvarka teisės į ginčo žemės sklypą.

21. Apeliantė savo poziciją grindžia argumentu, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu panaikinus 2013-01-18 sudarytą žemės pirkimo-pardavimo sutartį, liko galioti tarp šalių susiklostę žemės nuomos teisiniai santykiai, t. y. ieškovei žemė turėtų būti nuomojama ne aukciono tvarka. Nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendime nustatytos aplinkybės, jog tarp šalių yra susiklostę žemės nuomos santykiai, laikytini prejudiciniais faktais. Pirmosios instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutiko, konstatuodamas, jog žemės nuomos sutartis su ieškove sudaryta nebuvo.

22. Iš bylos duomenų matyti, kad Panevėžio apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 2367ž A. Š. tikrajai ūkinei bendrijai buvo išnuomotas 1890 m² žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) 99 metų laikotarpiui, 2001 m. rugsėjo 25 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 66/2001-013 tarp Panevėžio apskrities viršininko administracijos Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus ir A. Š. tikrosios ūkinės bendrijos, kuria buvo išnuomotas 0,1890 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Panevėžio apskrities viršininko administracija 2004-03-17 kreipėsi į teismą dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinys dėl valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai 2001 m. rugsėjo 25 d. sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atmestas. 2013 m. sausio 18 d. tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir UAB „Valeramas“ buvo sudaryta žemės pirkimo – pardavimo sutartis, kuria UAB „Valeramas“ buvo parduotas 0,1890 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu pripažino negaliojančiais: 2012-11-30 atsakovo UAB „Prie Lėvens“ atliktus statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, 2012-12-03 deklaraciją Nr. 1 apie statybos užbaigimą, nusprendė išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro pastatą - gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus vedėjo 2013-01-17 įsakymą Nr. 23VĮ-(14.23.2.)-53 dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo be aukciono, pripažino negaliojančia 2013-01-18 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, taikė (dalinę) restituciją: žemės sklypą, kuris buvo suformuotas padalinus daiktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžino valstybės nuosavybėn, o UAB „Valeramas“ naudai iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisė 2 049,40 Eur sumą.

23. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendime nurodė, kad pripažinus ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, teismas grąžina sutarties šalis (atsakovę UAB ,,Valeramas“ ir Lietuvos Respublikos valstybę (atstovė Nacionalinė žemės tarnyba) į teisinę padėtį, kuri buvo susiklosčiusi tarp šių šalių iki 2013-01-18 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, t. y. teismas mano, jog, panaikinus ginčo sandorį, atsinaujina tarp jų susiklostę valstybinio žemės sklypo nuomos teisiniai santykiai ir nėra jokio pagrindo taikyti ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę UAB „Valeramas“ per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti žemės sklypą (nuo statinių). Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, jog nebuvo nustatyta, kad ginčo sklype neteisėtai būtų statomi nauji gyvenamieji namai, UAB ,,Valeramas“ ir šiai dienai (teismo sprendimo priėmimo dienai) valstybei priklausantis žemės sklypas yra reikalingas statomiems gyvenamiesiems namams naudoti, o taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima ,,atkurti“ tarp šalių buvusių nuomos teisinių santykių (nuomos sutartis nenuginčyta nustatyta tvarka ir nėra duomenų, kad UAB ,,Valeramas“ anksčiau ją būtų netinkamai vykdęs/nemokėjęs nuomos mokesčio ir t. t., taip pat nėra kitų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.562 straipsnyje įtvirtintų pagrindų žemės nuomos sutarčiai pasibaigti). Teismas taipogi atsižvelgė ir į siekį tarp šalių atkurti teisinę taiką ir į tai, kad žemės atlaisvinimas (nuo statinių) iš atsakovės UAB ,,Valeramas“ pareikalaus papildomų, galimai nemažų finansinių lėšų. Teismas pažymėjo ir tai, kad į bylą nebuvo pateikti duomenys apie UAB ,,Valeramas“ padarytus kokius tai nusikalstamus veiksmus (neteisėtai) užvaldant ginčo žemės sklypą, priešingai, iki 2013-01-18 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo jis (UAB „Valeramas“) buvo teisėtas valstybinės žemės nuomininkas, todėl skaudžiausi teisiniai padariniai – žemės sklypo atlaisvinimas nuo statinių (naujai statomų dviejų gyvenamųjų namų) - negali būti taikomi. Tai prieštarautų protingumo, sąžiningumo, teisingumo principams. Minėtas teismo sprendimas nei vienos iš šalių apeliacine tvarka skundžiamas nebuvo.

24. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis aukščiau nurodytomis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendime nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais ir tenkinti ieškovės reikalavimus – įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti dvi atskiras žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija iš dalies sutinka.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias teismo sprendimo prejudicialumo galią patvirtinančias nuostatas (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; kt.).

26. Vertindamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą pirmiau pateiktų proceso teisės nuostatų ir kasacinio teismo išaiškinimų dėl prejudicinių faktų sampratos aspektu, teisėjų kolegija nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje dalyvavo tie patys asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Valeramas“. Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3539-902/2015 buvo nagrinėjamos ir vertinamos aplinkybės, susijusios su žemės sklypo kadastriniais matavimais, su 2013 m. sausio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu bei jos įregistravimu VĮ Registrų centras, tuo tarpu šioje civilinėje byloje reiškiami reikalavimai dėl nuomos sutarties ne žemės ūkio veiklai pakeitimo. Taigi, Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3539-902/2015 ir šioje civilinėje byloje skiriasi įrodinėjimo dalykas, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje nustatytų aplinkybių laikyti prejudiciniais faktais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, nors ir pripažįsta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3539-902/2015 nustatytos aplinkybės nėra prejudiciniai faktai, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendime nustatytomis aplinkybėmis, jų vertinimu ir teismo suformuluotomis išvadomis. Teisėjų kolegija pritaria Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo motyvams, kad panaikinus 2013-01-18 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, atsinaujina tarp šalių susiklostę valstybinio žemės sklypo nuomos teisiniai santykiai, kad nenustatyta, jog ginčo sklype neteisėtai būtų statomi nauji gyvenamieji namai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių 2001-09-25 nuomos sutartis įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyta ir byloje nepateikta duomenų, kad UAB ,,Valeramas“ anksčiau ją būtų netinkamai vykdęs/nemokėjęs nuomos mokesčio, į tai, kad nėra kitų CK 6.562 straipsnyje įtvirtintų pagrindų žemės nuomos sutarčiai pasibaigti, konstatuoja, jog yra pagrindas ieškovei toliau nuomoti ginčo žemės sklypus.

27. CK 6.551 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas nustato, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalį, statinys yra nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 punkte apibrėžta nebaigto statinio sąvoka, nurodžius, kad nebaigtas statinys tai statinys, kurio statybos darbai, nustatyti statinio projekte ir teisės aktuose, yra neužbaigti. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte taipogi nurodyta, jog nekilnojamojo turto kadastro objektas yra statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (kai jis yra privalomas), arba statinys, kuris pastatytas turint kitą statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą. Taigi, aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas nebaigtą statinį taip pat pripažįsta statiniu.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, jog jo nagrinėtose bylose akcentuojama, kad teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyminis pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas (CK 6.551 str. 2 d.). Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Valstybinė žemė išnuomojama tokiems statiniams eksploatuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui turi būti išnuomojamas žemės sklypas, reikia įvertinti, ar šiam asmeniui priklausantys statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Būtina sąlyga yra tai, kad valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statinio eksploatavimui ir naudojimui pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010; kt.).

29. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, vykdydamas Panevėžio apygardos prokuratūros prašymą, 2014-05-20 patikrino statinio adresu (duomenys neskelbtini), statybų teisėtumą ir nustatė, kad statomo statinio pamatai, kurie buvo įregistruoti nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, yra išmontuoti, o kitoje vietoje yra sumontuoti nauji dviejų statinių pamatai (užstatytas plotas: 91,90 m² ir 126,92 m²), statyba buvo vykdoma nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Minėta įstaiga analogišką išvadą pateikė ir šioje civilinėje byloje, kurioje nurodė, kad vykdydama Panevėžio miesto apylinkės teismo pavedimą patikrinti žemės sklypuose, kurie buvo suformuoti padalinus daiktą, o būtent žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), statomus statinius ir pateikti duomenis, ar šie statiniai atitinka statiniams keliamus įstatymo reikalavimus, 2016 m. birželio 7 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą. Patikrinimo metu nustatė, kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) statinių nėra, o sklype adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra sumontuoti dviejų statinių pamatai (užstatytas plotas: 91,90 m² ir 126,92 m²). Šioje Išvadoje minėta įstaiga, atsižvelgdama į faktines aplinkybes ir įstatymų nuostatas (Statybos įstatymo 2 str. 2 d., 5 d., 2 str. 68 d.) padarė išvada, kad sklype adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra du statiniams keliamus reikalavimus atitinkantys nebaigti statiniai (nebaigta statyba) (II t., 32, 33 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir priimdamas sprendimą, šiomis išvadomis nesivadovavo, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog ginčo sklypuose yra jai nuosavybės teise priklausantys baigti ar nebaigti statyti statiniai. Pažymėtina ir tai, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu atmetė Generalinės prokuratūros reikalavimą atlaisvinti žemės sklypą, t. y. nugriauti du nebaigtus statyti statinius žemės sklype (duomenys neskelbtini), pripažindamas, kad jie atitinka statiniui keliamus reikalavimus. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovės prašomame išnuomoti žemės sklype esantys ieškovei nuosavybės teise priklausantys nebaigti statyti statiniai atitinka visus teisės aktuose keliamus reikalavimus, todėl yra tinkamas ir pagrįstas teisinis pagrindas ieškovei be aukciono išnuomoti žemės sklypą - įpareigoti atsakovę pakeisti 2001-09-25 sudarytą valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Ieškovei priklausantys nebaigti statyti statiniai nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre todėl, kad 2014 metais tik pradėjus jų statybas, Generalinė prokuratūra pradėjo teisminį ginčą, reikalaudama nugriauti šiuos statinius, o Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės į registre registruotų žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimą bei uždraudė atlikti bet kokius projektavimo, teritorijų planavimo, statybos darbus žemės sklypuose. Taigi, ieškovė neturėjo galimybės įregistruoti nebaigtus statyti statinius (namo 2 ir namo 3) dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

30. Pažymėtina ir tai, jog po 2013-01-18 pirkimo-pardavimo sutarties, kuri 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu buvo pripažinta negaliojančia, sudarymo, UAB „Valeramas“, jau būdamas ginčo žemės sklypo savininkas, paruošė detalųjį planą padalinti įsigytą 0,1890 ha ploto ginčo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir NŽT 2014-07-18 įsakymu Nr. 23SK-(14.23.110)-1080 minėtas sklypas buvo pertvarkytas į du žemės sklypus, t. y. 0,0989 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,090 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti ieškovės UAB „Valeramas“ nuosavybe kaip du atskiri sklypai. Taigi, 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu grąžinus šalis į iki prieš pažeidimo buvusią padėtį, t. y. nustačius, jog yra galiojanti tarp jų 2001-09-25 pasirašyta žemės nuomos sutartis, atitinkami pakeitimai turi būti atliekami ir nuomos sutartyje.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, atsižvelgdama į tai, kad 1992-02-28 potvarkio priėmimo metu rašytinė nuomos sutartis nebuvo privaloma, į tai, kad pripažinus ginčo žemės sklypo 2013-01-18 pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, šalys yra grąžinamos į teisinę padėtį, kuri buvo susiklosčiusi tarp šalių iki 2013-01-18 sutarties sudarymo, į tai, kad 2001-09-25 nuomos sutartis nėra nuginčyta, byloje nėra duomenų apie netinkamą nuomos sutarties vykdymą, į tai, kad nėra pagrindų, numatytų CK 6.562 straipsnyje žemės nuomos sutarčiai pasibaigti, į tai, kad ginčo žemės sklype yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniams keliamus reikalavimus atitinkantys statiniai, sprendžia, jog ieškovės reikalavimai dėl nuomos sutarties pakeitimo yra teisėti, todėl turi būti tenkinami.

32 . Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nesivadovavo teismų suformuota praktika ginčo klausimais. Įvertinusi aplinkybių visumą teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, todėl naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas, tačiau detalizuojant ieškinio rezoliucinėje dalyje suformuluotą reikalavimą pagal ieškovės 2015-10-09 prašymą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

33. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

34. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

35. Ieškovė UAB „Valeramas“ nurodo, kad pirmosios instancijos teisme patyrė šias išlaidas: sumokėjo 43 Eur žyminį mokestį už ieškinį bei 1797,45 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, apeliacinės instancijos teisme patyrė šias išlaidas: 43 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 700 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, viso 2583,45 Eur, pateikė tai įrodančius dokumentus. Bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų rekomendacijų už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio, prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistinos 2583,45 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-11-17 sprendimą Nr.1SS-3167-(3.5.).

Pakeisti 2001 m. rugsėjo 25 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. N66/2001-0133, numatant, jog nuomojami: kitos paskirties (gyvenamųjų pastatų teritorijos) 0,0989 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), bei kitos paskirties (gyvenamųjų pastatų teritorijos) 0,090 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-3024-1214, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), įpareigojant Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 10 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos sudaryti su uždarąja akcine bendrove „Valeramas“ valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis dėl minėtų žemės sklypų nuomos.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Valeramas“, juridinio asmens kodas 147027966, 2583,45 Eur (du tūkstančiai penki šimtai aštuoniasdešimt trys eurai 45 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina MuchtarovienėVilija Valantienė