Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2015-08-13 · Civilinė byla Nr. 2-3539-902/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-08-13
Bylos Nr.
2-3539-902/2015
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05286-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ingrida Kirsnytė
Ieškovas
LR generalinės prokuratūros
Atsakovas
UAB „Valeramas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Prie Lėvens“
Trečiasis asmuo
UAB „N. T. ir Ko“, VĮ „Registrų centras“
Išvadą teikia
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai
Civilinė byla Nr. 2-3539-902/2015Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05286-2014-1
Procesinio dokumento kategorija: 21.4.1.4;49;116.1(S)PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 13 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kirsnytė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dianai Niaurienei, Vilmai Bučaitei,

dalyvaujant ieškovo LR generalinės prokuratūros, ginant viešąjį interesą, atstovei prokurorei I. I.,

atsakovo UAB „Valeramas“ atstovui advokatui G. Š.,atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui K. C.,

nedalyvaujant atsakovo UAB „Prie Lėvens“ atstovui, trečiojo asmens UAB „N. T. ir Ko“ atstovui, institucijos, teikiančios išvadą - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos – atstovui, trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal LR generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį dėl kadastro duomenų pripažinimo negaliojančiais, statinio išregistravimo, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo atsakovams UAB „Valeramas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Prie Lėvens“, tretiesiems asmenims UAB „N. T. ir Ko“, VĮ „Registrų centras“, institucijai, teikiančiai išvadą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas LR generalinės prokuratūros prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą, prašo pripažinti negaliojančiais 2012-11-30 atsakovo UAB „Prie Lėvens“ atliktus statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, pripažinti negaliojančia 2012-12-03 deklaraciją Nr. 1 apie statybos užbaigimą, išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro pastatą - gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus vedėjo 2013-01-17 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo be aukciono, pripažinti negaliojančia 2013-01-18 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Valeramas“ iš valstybės įsigijo 0,1890 ha kitos paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adr. (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją: žemės sklypą, kuris buvo suformuotas padalinus daiktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti valstybės nuosavybėn, o UAB „Valeramas“ naudai iš Nacionalinės žemės tarnybos priteisti 7 076,16 Lt (2 049,40 Eur); įpareigoti atsakovą UAB „Valeramas“ per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas valstybei (b.l. 193, 1 t.).

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, jog 2001 m. rugsėjo 25 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria A. Š. tikroji ūkinė bendrija išsinuomojo 0,1890 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). A. Š. tikroji ūkinė bendrija 2003 m. gegužės 9 d. buvo pertvarkyta į UAB „Valeramas". Nekilnojamojo turto registre 2012 m. gruodžio 4 d. UAB „Valeramas" nuosavybės teise buvo įregistruotas pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio baigtumo procentas - 9, bendras plotas - 0.00 kv.m, užstatytas plotas 56.00 kv.m, tūris 7 kub. m (toliau -Statinys). Įregistravimo pagrindu nurodyta 2012 m. gruodžio 3 d. deklaracija Nr. 1 apie statybos užbaigimą ir 2012 m. lapkričio 30 d. nekilnojamojo daikto kadastro matavimų byla. Nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus atliko UAB „Prie Lėvens". UAB „Valeramas" 2012 m. gruodžio 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui pateikė prašymą parduoti 0,1890 kv.m valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodyta, kad sklype yra UAB „Valeramas" priklausantis statinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjas 2013 m. sausio 17 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo Panevėžio rajono savivaldybėje pardavimo be aukciono". 2013 m. sausio 18 d. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kuria UAB „Valeramas" iš Lietuvos valstybės už 7076,16 Lt įsigijo nuosavybėn 0,1890 ha kitos (gyvenamosios teritorijos/vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos) paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau -žemės sklypas). 2013 m. rugsėjo 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, surašytame antstolio E. S. vykdant Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5647-828/2013, nurodyta, kad „apžiūrėjus 0,189 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad žemės sklype yra netiesiai - netolygiai ant žemės paviršiaus sudėti pamatiniai blokai. Po jais nėra betono mišinio. Pamatiniai blokai nėra tarpusavyje sujungti. Tą patvirtina tarp jų esantys tarpai. Sudėti pamatiniai blokai sudaro stačiakampio formą".

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-142-278/2014 (teisminio proceso Nr. 2-08-3-04501-2013-9), vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 300 straipsniu, informavo Panevėžio apygardos vyriausiąjį prokurorą apie galimai neteisėtą nebaigto statyti gyvenamojo namo teisinę registraciją. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius adresu (duomenys neskelbtini). 2014 m. gegužės 20 d. atliko patikrinimą vietoje ir nustatė, kad statinio pamatai, kurie buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, yra išmontuoti, o žemės sklype kitoje vietoje sumontuoti nauji dviejų statinių pamatai.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjas 2014 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pertvarkė žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu padalijimo būdu į 2 žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. 1 (0,0900 ha), Nr. 2 (0,0989 ha), ir patvirtino šių žemės sklypų nustatytus kadastro duomenis pagal uždarosios akcinės bendrovės „N. T. ir Ko“ matininko N. T. 2014 m. balandžio 22 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2014 m. liepos 28 d. buvo įregistruotas 0,0989 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiame sklype yra Statinys, ir 0,090 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gauti padalijus daiktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2014 m. rugpjūčio 5 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas, Generalinėje prokuratūroje susipažinęs su statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų byla, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kitais teisinei registracijai atlikti pateiktais dokumentais (deklaracija apie statybos užbaigimą, rašytiniu pritarimu statinio projektui). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 2D-8219-(18.24.) „Dėl (duomenys neskelbtini) statybos teisėtumo", 2014 m. gegužės 20 d. statybos patikrinimo aktu, Generalinei prokuratūrai pateikė išvadą, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nebaigtas statyti gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) negali būti laikomas statiniu, kadangi neatitinka Statybos įstatyme pateiktos statinio sąvokos, pagal pateiktus duomenis darytina išvada, kad sudėti ant žemės paviršiaus pamatų blokai nėra laikytini statiniu pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio, reglamentuojančio nekilnojamųjų daiktų formavimą, 1 dalyje nurodyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, vienas iš jų - suformuojant naują nekilnojamąjį daiktą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 18 punkte nustatyta, kad nebaigti statyti statiniai matuojami ir kadastro duomenys apie juos renkami, kai galima nustatyti jų plotą, tūrį ar kitus parametrus ir vertę. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau - Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 32.2.4.2. punkte nustatyta, kad nebaigti statyti ar fiziškai pažeisti statiniai matuojami, kai galima nustatyti jų pagrindinę naudojimo paskirtį, sienų statybos produktus, plotą, tūrį ar kitus parametrus. Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statinys - tai pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 68 dalyje laikančiosios konstrukcijos apibrėžiamos kaip konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis - laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 13 dalį statybos sąvoka apibūdinama kaip veikla, kurios tikslas - pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Statybos darbų sąvoka yra išdėstyta minėto įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, kurioje nurodyta, jog statybos darbai - tai visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasinio, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai).

Be to, statinio sąvoka turi būti aiškinama kartu su nekilnojamojo daikto sąvoką apibrėžiančiomis Civilinio kodekso (toliau - CK) 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis, pagal kurias nekilnojamieji daiktai yra žemė ar kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Tokio daikto sąlytis su žeme turi būti patvarus, t. y. neleidžiantis be gana didelių sąnaudų perkelti jį į kitą vietą, bei pasižymėti atsparumu, neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms. Pakankamą tokio objekto sąsają su žeme, duodančia pagrindą jį pripažinti nekilnojamuoju daiktu, apibrėžia du esminiai požymiai - daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas.

Daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais (CK 4.2 straipsnio 3 dalis).

CK 4.253 str., apibrėžiančio registravimo objektus, 1 dalyje nurodyta, kad registruojami daiktai - nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nekilnojamojo turto registre registruojami statiniai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą.

Įvertinus įregistruoto Statinio atitiktį teisės aktams ieškovas daro išvadą, kad jis neatitinka statinio ir nekilnojamojo daikto sąvokos, o yra kilnojamieji daiktai - statybiniai blokai, kurie buvo padėti žemės sklype neatliekant statybos darbų, todėl nebuvo teisės aktuose numatytų pagrindų atlikti Statinio kadastrinius matavimus, surašyti deklaraciją apie statybos užbaigimą, suformuoti nekilnojamąjį daiktą, įregistruoti jį Nekilnojamojo turto registre.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų. reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus.

Neteisėtai atlikti kadastriniai matavimai ir surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą naikintini, o iš Nekilnojamojo turto registro neteisėtų dokumentų pagrindu įregistruotas Statinys bei nuosavybės teisės į jį turi būti išregistruotos.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Šio straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Aptariamos Žemės įstatymo nuostatos detalizuotos jį įgyvendinančiuose teisės aktuose - Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4 punkte.

Šis reglamentavimas yra grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu -sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais - ir yra imperatyvus. Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą - kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai.

Atsižvelgiant į išdėstytas teisės aktų nuostatas, ne aukciono tvarka įgyjama teisė į valstybinės žemės pirkimą yra nustatyta kaip išimtinė - lengvatinė tiems asmenims, kurie turi nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, ir tai žemei, kuri reikalinga šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Ieškovas taip pat pažymi, kad galimybę naudoti statinį pagal paskirti apsprendžia jo baigtumas ir priėmimas naudoti teisės aktais nustatyta tvarka. Iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad nagrinėjamam ginčui aktualus statinys (baigtumas 9 %) nėra ir negali būti naudojamas naudotojo poreikiams tenkinti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį - gyvenamoji (vieno buto pastatai).

Pripažinus Statinio teisinę registraciją neteisėta, vadovaujantis Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje įtvirtinta nuostata, kad iš neteisėtumo teisė neatsiranda, yra pagrindas pripažinti negaliojančiais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 17 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo Panevėžio rajono savivaldybėje pardavimo be aukciono" ir valstybinės žemės 2013 m. sausio 18 d. pirkimo - pardavimo sutartį. Neteisėtai įregistruotos nuosavybės teisės negali sukelti teisinių padarinių - t.y. nesukuria teisės lengvatinėmis sąlygomis (ne aukciono būdu) įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą. Aplinkybę, kad ginčo sklypas neteisėtai buvo parduotas statiniui eksploatuoti patvirtina ir tai, kad šiuo metu sklype nėra statinio, kurio eksploatavimui buvo įsigytas žemės sklypas. Sklypo padalinimo į du sklypus faktas patvirtina, kad parduodant žemės sklypą buvo pažeista Žemės įstatyme įtvirtinta taisyklė, kad žemės sklypas parduodamas tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad ginčo sandoris sudarytas pažeidus viešosios teisės principą - valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, prieštarauja šio reguliavimo principams bei tikslams ir yra niekinis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena sandorio šalis privalo grąžinti kitai visa, ką yra gavusi pagal sutartį (taikoma restitucija).

CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal sąžiningumo reikalavimus. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis).

Atsakovas UAB ,,Valeramas“ per 11 metų laikotarpį nepradėjo naudoti išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį, bet iniciavo neegzistuojančio statinio įregistravimą nekilnojamojo turto registre, taip sukurdamas prielaidas nusipirkti valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis. Prašo atsakovą UAB ,,Valeramas“ įpareigoti vadovaujantis CK 4.105 straipsnio 3 dalimi, atlaisvinti žemės sklypą nuo jam priklausančių statinių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti ir valstybei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas UAB „Valeramas“ atsiliepime į ieškinį (b.l. 122-131, 2 t.) prašė ieškinį atmesti, kadangi atsakovo nuomone, teisę nusipirkti sklypą jis turėjo. Įregistruotas statinys buvo pradėtas statyti. Be to, ginčo objektu tapęs žemės sklypas galėjo būti atsakovo įsigytas ne aukciono tvarka ir būdamas neužstatytas, nes žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis - kita, naudojimo būdas - namų valda, taikant 1999-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 260 patvirtintų ,,Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių'' 2.4 punkto reikalavimus. Mano, kad jeigu asmuo turi teisę žemės sklypą išsinuomoti ne aukciono tvarka, tai žemės sklypą išsipirkti iš valstybės jis taip pat turi teisę ne aukciono tvarka, t.y. lengvatine tvarka, šiuo atveju, pasirinkimo teisė priklauso būtent atsakovui. Atkreipė dėmesį, jog minėto žemės sklypo nuomos sutartis, kuri sudaryta 1992-02-28 potvarkio pagrindu, nėra ginčijami. Todėl nuo 1992-02-28 iki 2013-01-18 atsakovas buvo teisėtas ginčo sklypo nuomininkas. Atsakovo nuomone, ginčo sklypą iš valstybės jis išsipirkti galėjo be aukciono ir dėl to, kad žemės sklypas atsakovui buvo suteiktas iki 1992-03-15. Pažymėjo, kad atsakovas UAB „Valeramas“ neatliko jokio neteisėto, nesąžiningo veiksmo, todėl nesupranta, kodėl ieškovas prašo nugriauti du nebaigtus, teisėtai statomus gyvenamuosius namus.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas akcentavo, jog UAB „Valeramas“ jokios kaltės dėl atliktų veiksmų nėra, jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko, atsakovas kreipėsi į kompetentingas institucijas, specialistus, norėdamas įsigyti nuomojamą žemės sklypą. Tuo atveju, jeigu visgi būtų nustatomas ginčijamos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo neteisėtumas, tai žala (skirtumas tarp sumokėtos kainos ir rinkos kainos) turi būti priteista iš kaltų asmenų – kadastrinius matavimus atlikusio matininko, VĮ ,,Registrų centro“, Nacionalinės žemės tarnybos, kurie tiesiogiai dalyvavo teisinėje žemės sklypo įsigijimo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu procedūroje. Teismas pripažinęs sandorį negaliojantį, gali netaikyti teisinių pasekmių – restitucijos, taip pat gali taikyti dalinę restituciją. Šiuo atveju, atstovo nuomone, yra galimybė restituciją taikyti ne natūra, o pinigais. Prašo ieškinį atmesti, priešingu atveju, prašo taikyti restituciją pinigais.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį (b.l. 109-114, 2 t.) nurodė, jog nepritaria ieškinio reikalavimams, nes šiuo atveju nebuvo pažeistas viešasis interesas, ginčas yra kilęs tik dėl privačių asmenų, jų ambicijų, tarpusavio nesutarimų, pažeistų teisių ir interesų, ieškinyje taip pat nėra nurodyta aplinkybių, sukeliančių neigiamas pasekmes valstybei, visuomenei ar jos daliai. Pažymi, jog Nacionalinė žemės tarnyba netiria ir nenustatinėja pastatų konstrukcijų vietoje, nes tai neįeina į jos funkcijas. 2013-01-17 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis 2013-01-18, notarinio registro Nr. 311 buvo priimti nepažeidžiant galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nes institucija jokio neteisėto veiksmo neatliko.

Atsakovo UAB „Prie Lėvens“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Atsiliepimo į (patikslintą) ieškinį teismui nepateikė, ankstesniame atsiliepime į ieškinį (b.l. 139, 1 t.) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes statinio kadastriniai matavimai buvo atlikti pagal kadastrinių matavimų metodiką.

Trečiojo asmens UAB „N. T. ir Ko“ atstovas į teismo posėdį neatvyko ir teismui nedavė paaiškinimo. Atsiliepimo į (patikslintą) ieškinį teismui taip pat nepateikė.

Trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį (b.l. 104-106, 2 t.) prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad visi įrašai nekilnojamojo turto kadastre ir registre atliekami pateiktų dokumentų pagrindu. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų teisėtumo. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant. Pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog ieškovas pagrįstai prašo pripažinti negaliojančiais statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus ir 2012-12-03 deklaraciją Nr. 1 apie statybos užbaigimą, nes NTR įregistruotas nebaigtas statyti gyvenamasis namas negali būti laikomas statiniu dėl neatitikimo Statybos įstatyme pateiktos statinio sąvokos. Pagal įstatymą sudėti ant žemės paviršiaus blokai nelaikytini statiniu. UAB ,,Valeramas'' surašyti deklaraciją apie statybos užbaigimą galėjo tik pastatęs gyvenamąjį namą - užbaigęs visus statybos darbus. Teisės aktai nenumato, kad neužbaigus statybos būtų galima surašyti minėtą deklaraciją, taip pa daryti kokius tai prierašus apie nebaigtą statybą, ant nustatytos formos dokumento bei jo pagrindu įregistruoti nuosavybės teisę į jį NTR. VĮ Registrų centras nepagrįstai deklaracijos pagrindu įregistravo UAB ,,Valeramas'' nuosavybės teisę į pastatą - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))(b.l. 119-120, 2 t.)

Ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatyta, jog 1992-02-28 Panevėžio rajono valdybos potvarkiu Nr. 69v (duomenys neskelbtini), kurios teisių perėmėjas yra atsakovas UAB „Valeramas“, buvo skirtas 8,1 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) individualiems gyvenamiesiems namams statyti. 2001-09-25 žemės nuomos sutartimi buvo išnuomotas 0,1890 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 99 metams, žemės naudojimo pobūdis - kitos paskirties žemė, namų valda 0080 (b.l. 1 t. 21, 47-48), potvarkis bei sutartis nebuvo nuginčyti ir nėra ginčijami. 2012-12-04 UAB „Valeramas“ žemės sklype įregistravo pastatą – nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, baigtumas - 9 proc., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 1 t. 94-95). Duomenys registracijai buvo pateikti, 2012-11-30 atsakovo UAB „Prie Lėvens“ atliktus kadastrinius matavimus, atsakovui UAB „Valeramas“ taipogi pateiktus 2012-12-03 deklaraciją apie statybos užbaigimą (b.l. 1 t. 50-59). Nacionalinė žemės tarnyba 2013-01-17 priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) parduoti žemės sklypą be aukciono UAB „Valeramas“ (b.l. 1 t. 23). 2013-01-18 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi ginčo žemės sklypas buvo parduotas už 7 076,16 Lt (b.l. 1 t. 25-26). 2014 m. balandžio mėn. UAB „Valeramas“ sklype įrengė dviejų statinių pamatus, kurie registre neregistruoti. Statybos inspekcijai 2014-05-20 patikrinus statybą, nustatyta, kad ji teisėta, teisės aktų reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta (b.l. 1 t. 84-93, 100, 102). 2013-08-22 Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-143 patvirtinus detalųjį planą, 2014-07-18 Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus vedėjo 2014-07-18 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkytas padalijimo būdu į du sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b.l. 1 t. 108, 109-115).

Šioje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl 2013-01-18 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, kuria atsakovas UAB „Valeramas“ iš valstybės įsigijo 0,1890 ha kitos paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adr. (duomenys neskelbtini), kurią prašoma pripažinti negaliojančia, ir su tuo susijusių teisinių pasekmių.

Statinys – tai pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamasis daiktas yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (LR statybos įstatymo 2 str. 2 d., CK 1.98 str. 2 d., 4.2 str. 2 d.).

Šiuo atveju, teismas ištyręs bylos rašytinę medžiagą, išklausęs šalių paaiškinimus, liudytoją D. R., sprendžia, kad ginčo objektu tapęs žemės sklypas jo pardavimo metu 2013-01-18 nebuvo užstatytas fiziniams, juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, todėl vadovaujantis Žemės įstatymo 5 straipsnio 1 punktu, negalėjo būti parduotas be aukciono. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog 2013 m. rugsėjo 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole antstolis E. S., vykdydamas Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5647-828/2013, nurodė, kad apžiūrėjus 0,189 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), matyti, kad žemės sklype yra netiesiai - netolygiai ant žemės paviršiaus sudėti pamatiniai blokai, po jais nėra betono mišinio, pamatiniai blokai nėra tarpusavyje sujungti, ką patvirtina tarp jų esantys tarpai, sudėti pamatiniai blokai sudaro stačiakampio formą, žemės sklype yra smėlio krūva, apaugusi žolėmis, pateiktos foto nuotraukos (b.l. 1 t., 116-128). Iš 2012-11-30 darytų fotonuotraukų žemės sklype (b.l. 1 t., 53) taip pat nematyti, jog ant žemės paviršiaus sudėti pamatiniai blokai tarpusavyje būtų surišti statybine medžiaga, jie sudėti netolygiai. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta matininkė D. R. nurodė, jog pamatiniai blokai buvo įkasti į žemę, tačiau galėjo būti nesurišti tarpusavyje, sienų nebuvo. Atsakovo UAB „Valeramas“ atstovo teigimu, statinys buvo pradėtas statyti, tik vėliau jo pamatai buvo išmontuoti, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti šioje byloje nebuvo surinkta objektyvių įrodymų, t.y. nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai apie realiai vykusias ginčo statinio statybas ir sudėtų pamatų išmontavimą (pvz., statybinių medžiagų išvežimą), nepateiktos fotonuotraukos, kurios neginčijamai patvirtintų ginčo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ginčo sklype buvus statiniui, turinčiam esminius statinio požymius, sumontuotas statinio konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) būtų sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, atitinkančiam Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Kadangi įregistruotas statinys, pastatas - gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotas baigtumas 9 %, neatitiko statinio ir nekilnojamojo daikto sąvokos, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo atlikti aukščiau minėto ginčo statinio kadastrinių matavimų, surašyti deklaraciją apie statybos užbaigimą, suformuoti nekilnojamąjį daiktą ir įregistruoti jį Nekilnojamojo turto registre. Esant tokioms aplinkybėms, yra naikinti aukščiau išvardinti teisiniai veiksmai, pripažįstant negaliojančiais 2012-11-30 atsakovo UAB „Prie Lėvens“ atliktus statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, pripažįstant negaliojančia 2012-12-03 deklaraciją Nr. 1 apie statybos užbaigimą, įpareigojama išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro pastatą - gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstamas negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus vedėjo 2013-01-17 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo be aukciono bei CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu pripažintina negaliojančia ir 2013-01-18 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kuria UAB „Valeramas“ iš valstybės įsigijo 0,1890 ha kitos paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adr. (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju, taikytina restitucija: žemės sklypas, kuris buvo suformuotas padalinus daiktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintinas valstybės nuosavybėn, o UAB „Valeramas“ naudai iš Nacionalinės žemės tarnybos priteistina sumokėta 7 076,16 Lt (2 049,40 Eur) suma (CK 180 str. 2 d., 3 d.).

Šiuo atveju, teismas atkreipia dėmesį, jog tiek Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus vedėjo 2013-01-17 įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo be aukciono, tiek 2013-01-18 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje, kuria UAB „Valeramas“ iš valstybės įsigijo 0,1890 ha kitos paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. 6644/0002:266), esantį adr. (duomenys neskelbtini), nėra aiškiai įvardintas teisinis pagrindas, t.y. Žemės įstatymo 10 straipsnio dalis, LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ dalis, punktas, todėl yra reikšminga nustatyti, ar tikrai Nacionalinė žemės tarnyba žemės sklypą be aukciono 2013-01-18 pardavė su sąlyga, kad pastarasis buvo užstatytas UAB ,,Valeramas“ kaip juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu statiniu, vadovaujantis Žemės įstatymo 5 straipsnio 1 punktu. Šiuo atveju teismas vertina šalių tikruosius ketinimus, tikrąją valią sudarant sandorį. Iš byloje esančio 2012-12-04 UAB ,,Valeramas“ prašymo parduoti valstybinį žemės sklypą (b.l. 1 t., 116-128) matyti, jog be kitos, reikšmingos informacijos, jis nurodė, jog žemės sklype yra jam priklausančių statinių, įrenginių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB ,,Valeramas“ tvarkė dokumentaciją tikslu įrodyti šio statinio buvimą (organizavo, kad būtų atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, užfiksuojant statinio (jo pamatų) buvimą, pasirašė deklaraciją apie statybos užbaigimą, kreipėsi į Registrų centrą dėl duomenų fiksavimo)), todėl akivaizdu, jog aukščiau nurodytos aplinkybės (žemės sklypo užstatymas statiniu) buvo esminė 2013-01-18 sudarant žemės sklypo pirkimo sutartį be aukciono, t.y. palengvinta tvarka. Tokiu būdu, teismas atmeta atsakovo UAB ,,Valeramas“ atstovo išsakytą argumentą, jog atsakovas turėjo teisę įsigyti žemės sklypą be aukciono ir kitais teisiniais pagrindais (arba neužstatytą statiniais).

Taip pat atmestinas atsakovo UAB ,,Valeramas“ atstovo argumentas, jog jis jokio neteisėto veiksmo neatliko ir šiuo atveju jo kaltės nėra, nes kaip jau buvo minėta, UAB ,,Valeramas“ organizavo kadastrinių matavimų statinio teisinės sąvokos neatitinkančio objekto atlikimą, 2012-12-03 pasirašė deklaraciją apie statybos užbaigimą, nurodė, jog užbaigė ginčo statinio statybą, kreipėsi į Registrų centrą dėl statinio duomenų įregistravimo, kurio baigtumas tik 9 %, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl valstybinės žemės pirkimo palengvinta tvarka (be aukciono) ir tokiu būdu suklaidino minėtą instituciją dėl galimybės sudaryti žemės pirkimo-pardavimo sutartį palengvinta tvarka. Taip pat teismas nesutinka, jog šiuo atveju nėra Nacionalinės žemės tarnybos kaltės dėl neteisėtai, t.y. pažeidžiant Žemės įstatymo 5 straipsnio 1 punkto nuostatą 2013-01-18 sudarytos sutarties. Nacionalinė žemės tarnyba, būdama valstybės atstovė, privalėjo būti pakankamai rūpestinga matydama UAB ,,Valeramas“ pateiktus duomenis apie ginčo statinį, kurio baigtumas užfiksuotas tik 9 % (kiti duomenys – nėra sienų, perdangų, pertvarų, grindų ir t.t.) (b.l. 1 t., 54-55), nenuvyko į vietą ir neapžiūrėjo statinio bei nesprendė klausimo, ar statiniui, kuris neatitinka teisinės sąvokos, eksploatacijai yra reikalingas valstybinis žemės sklypas tiek, kad būtų sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis be aukciono pagal Žemės įstatymo 5 straipsnio 1 punktą. Todėl Žemės tarnyba taipogi turi prisiimti teisines pasekmes teismui pripažinus 2013-01-18 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančią kaip prieštaraujančią imperatyviom įstatymo normoms.

Pripažinus ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, teismas grąžina sutarties šalis (atsakovą UAB ,,Valeramas“ ir Lietuvos Respublikos valstybę (atstovė Nacionalinė žemės tarnyba)) į teisinę padėtį, kuri buvo susiklosčiusi tarp šių šalių iki 2013-01-18 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, t.y. teismas mano, jog panaikinus ginčo sandorį, atsinaujina tarp jų susiklostę valstybinio žemės sklypo nuomos teisiniai santykiai ir nėra jokio pagrindo taikyti ieškinio reikalavimo - įpareigoti atsakovą UAB „Valeramas“ per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti žemės sklypą (nuo statinių). Tokią išvadą teismas daro atsižvelgiant į tai, jog nenustatyta, jog ginčo sklype neteisėtai būtų statomi nauji gyvenamieji namai, UAB ,,Valeramas“ ir šiai dienai valstybei priklausantis žemės sklypas yra reikalingas statomiems gyvenamiesiems namams naudoti, taip pat atsižvelgiama į tai, jog teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima ,,atkurti“ tarp šalių buvusių nuomos teisinių santykių (nuomos sutartis nenuginčyta nustatyta tvarka ir nėra duomenų, kad UAB ,,Valeramas“ anksčiau ją būtų netinkamai vykdęs/nemokėjęs nuomos mokesčio ir t.t., taip pat nėra kitų CK 6.562 str. įtvirtintų pagrindų žemės nuomos sutarčiai pasibaigti). Teismas taipogi atsižvelgia ir į siekį tarp šalių atkurti teisinę taiką ir tai, kad žemės atlaisvinimas (nuo statinių) iš atsakovo UAB ,,Valeramas“ pareikalaus papildomų, galimai nemažų finansinių lėšų. Pažymėtina ir tai, kad į bylą nebuvo pateikti duomenys apie UAB ,,Valeramas“ padarytus kokius tai nusikalstamus veiksmus (neteisėtai) užvaldant ginčo žemės sklypą, priešingai, iki 2013-01-18 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo jis (atsakovas) buvo teisėtas valstybinės žemės nuomininkas, todėl skaudžiausi teisniai padariniai – žemės sklypo atlaisvinimas nuo statinių (naujai statomų dviejų gyvenamųjų namų) negali būti taikomi. Tai prieštarautų protingumo, sąžiningumo, teisingumo principams.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, jog valstybės interesai tikrai nebus pažeisti, UAB ,,Valeramas“ neįpareigojant atlaisvinti ginčo žemės, nes valstybė (atstovas Nacionalinė žemės tarnyba) UAB ,,Valeramas“ išmokėjusi 7 076,16 Lt (2 049,40 Eur) grąžintiną sumą, įgaus teisę pastarąją sumą susigrąžinti iš jo kaip nuomos mokestį, nes žemės nuoma ilgalaikė (99 metams).

Teismas nesutinka su ieškovo atstovės argumentu, jog UAB ,,Valeramas“ per 11 metų laikotarpį nepradėjo naudoti išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagal jo paskirtį. Teismui nepateikti duomenys, kad atsakovas tinkamai nemokėjo žemės nuomos mokesčio, todėl teismas daro išvadą, kad nuomos sutartis buvo vykdoma tinkamai.

Taigi, dėl aukščiau išsakytų teismo argumentų, ieškinys iš esmės yra tenkinamas, tik restitucija, sugrąžinant nuomos šalis į ankstesnę teisinę padėtį, taikoma ne visa apimtimi, neįpareigojant atsakovo UAB ,,Valeramas“ atlaisvinti ginčo žemės, o suteikiant jam teisę toliau naudotis žemės sklypu pagal 2001 m. rugsėjo 25 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimui įsiteisėjus, nebelieka teisinio pagrindo toliau palikti galioti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, jos naikintinos.

Ieškinys tenkinamas, iš atsakovų tolygiai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei – procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 43,04 Eur, žyminis mokestis - 61,48 Eur (CPK 79 str., 85 str. 1d. 11 p., 88 str. 1 d. 3p., 93 str., 96 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiais: 2012-11-30 atsakovo UAB „Prie Lėvens“ atliktus statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, 2012-12-03 deklaraciją Nr. 1 apie statybos užbaigimą, išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro pastatą - gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus vedėjo 2013-01-17 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo be aukciono, pripažinti negaliojančia 2013-01-18 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Valeramas“ iš valstybės įsigijo 0,1890 ha kitos paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adr. (duomenys neskelbtini), taikyti (dalinę) restituciją: žemės sklypą, kuris buvo suformuotas padalinus daiktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti valstybės nuosavybėn, o UAB „Valeramas“, į.k. 147027966, naudai iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, į.k. 188704927, priteisti 2 049,40 Eur (du tūkstančius keturiasdešimt devynis eurus 40 euro ct) sumą.

Priteisti valstybei iš atsakovų UAB „Valeramas“, į.k. 147027966, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, į.k. 188704927, ir UAB ,,Prie Lėvens“, įm.k. 168962051, iš kiekvieno po 34,84 Eur (trisdešimt keturis eurus 84 euro ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti šioje byloje 2014-08-14 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės į registre registruotų žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimą bei uždraudimą atlikti bet kokius projektavimo, teritorijų planavimo, statybos darbus žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Kirsnytė