Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovui posėdyje nedalyvaujant (išvada byloje pateikta),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui A. Č. (A. Č.) dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.

Byloje 2019 m. lapkričio 26 d. gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) išvada Nr. 1SD-/19(8.1.27) „Dėl nepilnamečio L. L.“, šeimos aplinkos sąlygų tyrimo 2019 m. lapkričio 7 d. aktas Nr. 1TSD-3556. Tarnyba nurodė, jog nepilnametis L. L. gyvena kartu su motina D. L. ir seneliais, nuomojamame trijų kambarių su visais patogumais bute, (duomenys neskelbtini). Namuose švaru, tvarkinga, erdvu. Berniukas turi atskirą kambarį, apstatytą reikiamais baldais, jam sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, mokytis, ugdytis. Vaikas mokosi Vilniaus (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2 klasėje, planuoja lankyti bokso būrelį. D. L. registruota Užimtumo tarnyboje, gauna 240 Eur per mėnesį bedarbio išmoką, 50 Eur išmoką vaikui, 68 Eur išmoką iš Vaiko išlaikymo fondo. Ieškovės teigimu, atsakovas niekada neteikė išlaikymo vaikui. Taip pat Tarnyba nurodė, kad darbuotojai buvo susisiekę su atsakovu telefonu, kuris teisė, kad dėl didelio užimtumo negali sudaryti sąlygų apsilankyti jo gyvenamojoje vietoje, paaiškino, kad penkis metus neteikia sūnui jokio išlaikymo, kad ieškovė neleidžia jam bendrauti su vaiku. Atsakovas teigė, kad jis yra sukūręs šeimą, gyvena su sutuoktine ir jos dviem vaikais, sutuoktinei priklausančiame būste. Dirba UAB „Pasaulio gidas“ pagalbiniu darbininku, gauna 550 Eur darbo užmokestį. Tarnyba pritarė ieškinio reikalavimui, kadangi vaikui augant, didėja ir jo poreikiai, todėl priteistas išlaikymas nebeatitinka ir nebegali užtikrinti net minimalių, būtiniausių vaiko poreikių (e. byla, b. l. 131–134).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė D. L. ir atsakovas A. Č. yra nepilnamečio sūnaus L. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (el. byla, b. l. 5). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 26 d. sprendimu, priteisė iš atsakovo A. Č. nepilnamečiui sūnui L. L. išlaikymą po 500 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2012 m. rugpjūčio 1 d.) iki vaiko pilnametystės (el. byla, b. l. 16–18­).

Ieškovės paskaičiavimu, vaiko išlaidos kas mėnesį sudaro: rūbai – 100-150 Eur, maistas 200-300 Eur, knygos 10-100 Eur, baseino lankymas – 35 Eur, žaislai – 100-150 Eur, mokykla – 30 Eur, vitaminai 14 Eur. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad vaiko kelnių užtenka vos 2 mėnesiams, maikutės greitai susidėvi, 2 poros batų užtenka 2 mėnesiams, mokyklinės prekės greitai lūžta ir pasimeta, mokykloje dažnai rengiamos ekskursijos ir spektakliai, taip pat reikia duoti pinigų pavalgyti. Be to, vaikas papildomai lankys anglų ir bokso užsiėmimus, kas mėnesį kainuoja 30-50 Eur.

Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; kt.). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017).

Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti nustatytos dvi sąlygos: esminis vaiko poreikių pasikeitimas ir (arba) esminis išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) galimybių teikti išlaikymą pasikeitimas (CK 3.201 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 str. 2 d. nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.).

Teismas vertina, kad vaikui augant jo poreikiai didėja, taigi nuo teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas vaikui, parėjo septyneri metai. Vaiko poreikiai prieš septynerius metus buvo ženkliai mažesni, nei šiuo metu, kuomet vaikas lanko ugdymo įstaigą. Nors ieškovė teigė, kad sūnaus poreikiai sudaro nuo 489 Eur iki 779 Eur bei tai, jog vaikas lankys anglų kalbos ir bokso būrelius, tačiau jokių duomenų, kad ieškovė turi galimybę tenkinti tokio dydžio vaiko poreikius, byloje nepateikė.

Byloje esančiais duomenimis ir šalių paaiškinimais patvirtinta, kad atsakovas A. Č. iš esmės niekada neteikė išlaikymo nepilnamečiui vaikui, nors iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimo (civilinė byla Nr. N2-14117-558/2012) matyti, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu 2012 m. nurodė sutinkantis mokėti sūnui po 500 Lt (144,81 Eur) išlaikymą (el. byla, b. l. 16–18). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu iš atsakovo A. Č. buvo priteistas 5200 Lt (1506,02 Eur) išlaikymo įsiskolinimas, nes nustatyta, kad atsakovas nuo 2011 m. birželio 24 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. neišlaikė vaiko. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. Č. pripažintas kaltu dėl vengimo išlaikyti vaiką ir skirta galutinė bausmė 20 parų arešto.

Atsakovas neteikė duomenų apie darbovietes ir gaunamas darbo pajamas. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) duomenimis, A. Č. nuo 2011-2013 metais dirbo bendrovėse UAB „ASTREB“, UAB Mados Sala, UAB „Baltic Construction“, UAB „ISA keramika“, UAB „Golduva“, tuomet jo darbo užmokestis vidutiniškai sudarė nuo 500 Lt (144,81 Eur) iki 1000 Lt (289,62 Eur), neatskaičius mokesčių. 2016-2017 m. atsakovas vykdė individualią veiklą, nuo 2017 m. sausio 20 d. iki vasario 28 d. dirbo UAB „Interresta“, už šį laikotarpį iš viso gavo 140,29 Eur, neatskaičius mokesčių, nuo 2019 m. spalio 23 d. iki 2020 m. sausio 31 d. dirbo UAB „Pasaulio Gidas“, jo gaunamas atlyginimas sudarė nuo 296,43 Eur iki 471,75 Eur (el. byla, b. l. 185–190). Iš bylos dokumentų ir šalių paaiškinimų nenustatyta, kad išlaikymą teikiančio tėvo (atsakovo) pajamos iš esmės pasikeitė. Konstatuotina, kad atsakovas turi darbinių įgūdžių ir gebėjimų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta aplinkybė, kad jis prisideda prie savo naujos šeimos kasdienių poreikių tenkinimo liudija, kad atsakovas turi reguliarių pajamų.

Byloje esančiais Sodros duomenimis nustatyta, kad D. L. 2016 m. sausio 15 d. –kovo 1 d. lankė VĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centrą, 2016 m. kovo 10 d. – rugsėjo 26 d. dirbo UAB “Amber Food“, gavo iki 350 Eur darbo užmokestį, nuo 2016 m. spalio 10 iki 2017 m. liepos 31 d. dirbo UAB „Mocap.Lt“, gavo iki 59 Eur užmokestį, nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. kovo 6 d. dirbo UAB „Delano“, gavo nuo 187 iki 780 Eur darbo užmokestį, 2019 m. kovo 11 d. –balandžio 12 d. dirbo UAB „Aksinė Liūtė“, gavo nuo 312 iki 438 Eur darbo užmokestį, 2019 m. balandžio 15–23 d. dirbo viešojoje įstaigoje „Humana people to people Baltic“, 2020 m. sausio 8–14 d. dirbo UAB „Sanitex“, gavo 119,69 darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių. Nuo 2020 m. sausio 16 d. dirba UAB „Maxima Lt“, yra gavusi 369,81 Eur darbo užmokestį už pusės mėnesio laikotarpį, neatskaičius mokesčių (el. byla, b. l. 169–184). Nuo 2019 m. gegužės 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. buvo registruota kaip asmuo ieškantis darbo (el. byla, b. l. 14). Sodros Vilniaus skyrius D. L. moka 68,40 Eur vaiko išlaikymo išmoką (el. byla, b. l. 15). Konstatuotina, kad ieškovė dažnai keičia darbovietes, jos pajamos, gaunamos iš darbo santykių, yra kintamos, nestabilios, nėra didelės.

Byloje nustatyta, kad ieškovė gyvena nuomojamame trijų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi ir savo motina, motinos sugyventiniu. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi (el. byla, b. l. 197), ieškovė turi transporto priemonė Audi A6 (el. byla, b. l. 193). Ieškovė D. L. yra savo motinos V. L. globėja ir turto administratorė visose turtinių ir asmeninių neturtinių teisinių santykių srityse (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-16995-807/2017). Taip pat pažymėtina, kad ieškovė yra sudariusi Credit24 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau iš pateiktų teismui duomenų, nėra galimybės nustatyti, kad paimta paskola yra skirta šeimos buities sąlygoms gerinti ar nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Ieškovės pateiktos judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartys su Tele2, nepagrindžia, jog planšetės įgijimas ar paimtas Tele2 planas, už kurį ieškovė moka nuo 26,79 Eur iki 51,48 Eur, yra būtini ir reikalingi, ypač atsižvelgiant į ieškovės nedideles gaunamas pajamas bei būtinuosius vaiko poreikius.

Atsakovas A. Č. asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi (el. byla, b. l. 198), transporto priemonių atsakovo vardu nėra registruota (el. byla, b. l. 196). Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, atsakovo vardu yra pradėta labai daug vykdomųjų bylą, vykdomosios bylos nėra užbaigtos, nes atsakovas nėra įvykdęs jam paskirtų nuobaudų (el. byla, b. l. 31–119). Atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Atsakovo teigimu, jis turi nugaros sveikatos problemų, tačiau jokių duomenų apie nugaros skausmų gydymui ar, kad dėl galimai nugaros skausmų atsakovas negali dirbti ar dirbti tik tam tik darbą ar tam tikrą valandinį darbą, byloje nepateikta. Atsakovo teiginiai, kad nemoka išlaikymo, nes neturi lėšų ir tai, kad atsakovo nuomone, dėl jo sūnaus išlaikymo ir auginimo turi prisidėti ieškovės draugas, yra atmestini kaip nepagrįsti, nesudarantys teisinio pagrindo vertinti, kad atsakovas neturi pareigos teikti išlaikymą savo sūnui.

Įvertinęs ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, taip pat tai, jog abu tėvai yra darbingo amžiaus, duomenų, patvirtinančių, kad dėl sveikatos problemų ginčo šalys neturi galimybės dirbti ir gauti darbo užmokestį, įvertinus tai, kad atsakovas turi darbinių įgūdžių, tai, kad nei ieškovė, nei atsakovas kitų nepilnamečių vaikų neturi, kad nuo teismo sprendimu priteisti išlaikymo praėjo 7 metai ir vaikas tapo suaugesnis ir reikalauja didesnių poreikių, juo labiau, kad vaikas pradėjo lankyti ugdymo įstaigą, taip pat į tai, jog vaikas neturi sveikatos problemų, teismas vertina, jog yra pagrindas padidinti teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį iki 200 Eur. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti 300 Eur suma nėra pagrįsta byloje esančiais ir ieškovės teiktais įrodymais, kad pasikeitė atsakovo turtinė padėtis ir, kad kardinaliai pakito nepilnamečio vaiko poreikiai ar, kad atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos. Teismo vertinimu, 200 Eur išlaikymo priteisimas nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių, kriterijų ir garantuos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Šiuo sprendimu nustatytas išlaikymas priteistinas nuo ieškinio teisme gavimo dienos 2019 m. spalio 15 d. iki vaiko pilnametystės. Ieškovė D. L. skirtina nepilnamečio sūnaus L. L. išlaikymui skirtinų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai, CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis).

Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis pakeitimo, t. y. padidinimo 155,19 Eur suma (nuo 144,81 Eur iki 300 Eur), tenkintas iš dalies, išlaikymą padidinant 55,19 Eur suma. Ieškinys tenkintas 35 proc. apimtimi.

Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-19-T-2772-14228 ieškovė yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (el. byla, b. l. 22–23). Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. sausio 13 d. pažyma Nr. (12.32) PT-282, kurioje nurodoma, jog už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina suma yra 201,00 Eur (el. byla, b. l. 158). Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistina 70,39 Eur (201 x 35 proc.) valstybės naudai.

Ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo pakeitimo mokėjimo, todėl remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo, išlaikymo dydį padidinus 55,19 eurais, valstybės naudai priteistini 14,90 (55,19 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis pakeitimo.

Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 70,39 + 14,90 = 85,29 Eur.

Byloje patirta 1,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje nepriteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–267, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-14117-558/2012 nustatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) dydį ir iš atsakovo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko D. L., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 85,29 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus, 29 ct) išlaidų už ieškovei D. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir mokėtiną žyminį mokestį. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke SEB bankas, AB, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdomas skubiai, sprendimo apskundimas šioje dalyje nesustabdo jo vykdymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.