Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui R. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „EURO TRADING“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 15 d. priėmė ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį, kuriame ji prašė priteisti iš atsakovo R. B. subsidiariai su UAB „EURO TRADING“ 1 731 833,34 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 731 833,34 Eur) ir bylinėjimosi išlaidas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (t. 1, b. l. 1- 9; čia ir toliau nurodomi elektroninės bylos apyrašo lapų numeriai).

Trečiasis asmuo BUAB „EURO TRADING“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jos atstovas nagrinėjant bylą 2018 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje prašė ieškinio netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje dalyvaujančių asmenų pateiktais procesiniuose dokumentuose paaiškinimais, ieškovės ir atsakovo atstovų paaiškinimais teismo posėdžiuose, byloje surinktais rašytiniais įrodymais, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatytos tokios reikšmingos bylai išspręsti aplinkybės:

Atsakovas R. B. nuo 2010 metų vasario 23 d. dirbo UAB „EURO TRADING“ vadovu – direktoriumi.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013-01-23 – 2015-07-03 atliko uždarosios akcinės bendrovės „EURO TRADING“ mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31, kurio metu nustatė, kad Bendrovės buhalterinė apskaita tvarkoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 2 str. 1d., 4 str., 6 str. 2 d., 11 str., 12 str., 13 str. nuostatas bei Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 122 str. 3 d. ir 56 str. 1 d. nuostatas, t. y. Bendrovė elgdamasi neatidžiai, nerūpestingai ir nesąžiningai, neteisingai deklaravo trikampės prekybos grandininius sandorius, atitinkamose tikrintino laikotarpio pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) deklaracijose nedeklaravo iš ES įsigytų prekių apmokestinamosios vertės, nuo jos neapskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo privalomo deklaruoti ir sumokėti PVM. (Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-07-03 patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) – (t. 1, b. l. 81-145).

Šio Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-07-03 patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2018 m. rugsėjo 7 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl patikrinimo akto tvirtinimo (t. 1, b. l. 21-80), kuriame uždarajai akcinei bendrovei „EURO TRADING“ buvo priskaičiuota ir nurodyta sumokėti į biudžetą 1.759.438,51 Eur PVM, 663.382,11 Eur PVM delspinigius ir 527.831 Eur PVM baudą.

Dėl priskaičiuotų sumų vyko mokestinis ginčas, kuris baigėsi įsiteisėjusiu 2015-12-21 VMI prie FM sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini).

2018 m. kovo 16 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priėmė Nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) (t. 1, b. l. 175-178).

2018 m. gegužės 10 d. Kauno apygardos teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktas atsakovui R. B. ir trečiajam asmeniui UAB „EURO TRADING“ ieškinys, kuriame ji prašė priteisti iš atsakovo R. B. subsidiariai su UAB „EURO TRADING“ 1 731 833,34 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 731 833,34 Eur) ir bylinėjimosi išlaidas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos šioje byloje nagrinėjamas ieškinys) (t. 1, b. l. 1- 9).

Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1808-324/2018, iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „EURO TRADING“. Šioje UAB „EURO TRADING“ bankroto byloje teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrijos „EURO TRADING“ vienintelės kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 3 414 159,16 Eur finansinį reikalavimą; kita 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nutarė taikyti uždarajai akcinei bendrovei „EURO TRADING“ supaprastintą bankroto procesą; 2018 m. spalio 26 d. nutartimi nutarė pripažinti bankrutuojančią uždarąją akcinę bendrovę „EURO TRADING“ bankrutavusia ir likviduoti ją dėl bankroto. Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-721-324/2019 pripažino, kad bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „EURO TRADING“ baigė veiklą, pagal Juridinių asmenų registro duomenis ši įmonė 2019 m. kovo 14 d. išregistruota.

Kasacinis teismas yra suformulavęs bendrą taisyklę dėl tiesioginio kreditoriaus ieškinio akcininkui ir vadovui CK 6.263 straipsnio pagrindu: toks ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Tokiu atveju kreditorius gali reikšti ieškinį tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Minėtoje byloje kasacinis teismas nurodė, kad neteisėtumas konkretaus kreditoriaus atžvilgiu gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais.

Pagrįstai, teismo vertinimu, ieškovė teigia, kad įmonės vadovo civilinės atsakomybės juridinio asmens kreditoriams prasme konkretaus kreditoriaus patirta žala paprastai yra suprantama kaip dėl juridinio asmens dalyvio ar vadovo neteisėtų veiksmų negalimos įvykdyti juridinio asmens prievolės (ar jos dalies) šiam kreditoriui vertė. Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalaujama atlyginti žala ir jos dydis – konkreti mokesčių administratoriaus atsakovo vadovaujamai bendrovei apskaičiuota ir Sprendimu dėl patikrinimo akto patvirtinta PVM nepriemoka, kurios faktas ir dydis nenuginčytas, kadangi Sprendimas dėl patikrinimo akto galiojantis, jis nenuginčytas. Tai yra 1.731.833,34 Eur negautų mokesčių administratoriaus pajamų (PVM mokestis), kurios turėjo būti deklaruotos ir sumokėtos į valstybės biudžetą įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, tačiau atsakovui neužtikrinus, kad tai būtų atlikta, bendrovei priklausantį mokėti mokestį apskaičiavo mokesčių administratorius. Nei geranoriškai, nei priverstiniais veiksmais susidariusi skola padengta nebuvo.

Iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-09-07 Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad didžiausia dalis UAB „EURO TRADING“ vykdytų sandorių buvo deklaruoti kaip trikampės prekybos sandoriai, kuriuose Bendrovė veikė kaip tarpininkas, tačiau minėti sandoriai buvo vykdomi pažeidžiant trikampės prekybos apmokestinimo principus, t. y. Bendrovė prisidengdama trikampės prekybos sandoriais sąmoningai nedeklaravo, nors privalėjo deklaruoti PVM, šitaip išvengdama turtinės prievolės – 21 proc. PVM mokesčio sumokėjimo valstybės biudžetui. Dalyvaudamas tokiuose sandoriuose, Bendrovės vadovas, t. y. atsakovas, žinojo tokio tipo sandorių sąlygas ir aplinkybes, taigi, žinojo ir tai, kad sudarant taisyklėms prieštaraujančius sandorius, bus sudaryta galimybė išvengti PVM sumokėjimo.

Ieškovė 2019 m. sausio 15 d. pateiktame elektroninėje byloje Papildomame paaiškinime (DOC-1458) paaiškino, kad trikampės prekybos sandoriai – tai tokie prekių tiekimo sandoriai, kai juose dalyvauja trijų valstybių narių PVM mokėtojai, o iš vienos valstybės narės išgabenamos prekės įsigyjamos kitos valstybės narės PVM mokėtojo ir, nugabentos į trečiąją valstybę narę, iš karto patiekiamos tos trečiosios valstybės narės PVM mokėtojui. Tam, kad būtų galima taikyti trikampės prekybos principą turi būti tokios sąlygos: 1) iš vienos ES valstybės įsigytos prekės būtinai turi būti išgabentos trečios ES valstybės pirkėjui; 2) turi būti įrodymai, kad prekės iš vienos ES valstybės išgabentos trečios ES valstybės PVM mokėtojui; 3) visų trijų ES valstybių asmenys, pirkėjai ir pardavėjai, turi būti savo valstybėse įsiregistravę PVM mokėtojais ir kiekvienos ES valstybės pirkėjas savo pardavėjui turi būti nurodęs PVM mokėtojo kodą. Trikampės prekybos apmokestinimo principas – PVM sumokamas paskutinėje grandyje, t. y. sumoka tos ES valstybės pirkėjas, į kurią prekės atgabenamos. Šiuo atveju, atsakovas save įvardino kaip tarpininką, o tai reiškia, kad kai iš vienos ES valstybės nusiperka prekes ir šias prekes iš karto parduoda kitos ES valstybės PVM mokėtojui, Lietuvos PVM mokėtojas, tiek įsigydamas iš vienos ES valstybės prekes, tiek parduodamas šias prekes kitos ES valstybės pirkėjui, šių prekių pardavimo PVM neskaičiuoja, tačiau privalo įsigytas prekes deklaruoti atitinkamoje PVM deklaracijoje, t. y. trikampės prekybos atveju, tarpininkui nekyla prievolė mokėti PVM. Byloje nagrinėjamu atveju atsakovas, būdamas atsakingas už bendrovės sandorių sudarymą ir veikdamas bendrovės vardu, privalėjo/turėjo pareigą žinoti visas būtinas sąlygas, kad vykdomus sandorius galėtų įvardinti kaip trikampės prekybos sandorius. Tačiau, kaip matyti iš prie ieškinio pridėtos mokestinio patikrinimo medžiagos, deklaruoti trikampės prekybos sandoriai, kuriuos neva vykdė bendrovė (kitaip tariant bendrovės vardu jos vadovas – atsakovas) buvo deklaruoti neteisėtai, t. y. sandoriai neatitiko trikampei prekybai būtinų sąlygų (konkretūs neatitikimai įvardinti prie ieškinio pridėtuose patikrinimo dokumentuose), todėl negalėjo būti deklaruoti, kaip trikampė prekyba. Tačiau atsakovas nors žinojo, kad neteisingu dokumentų įforminimu bus sudaryta galimybė išvengti PVM sumokėjimo (teisėtos trikampės prekybos atveju tarpininkas PVM mokesčio savo šalyje nemoka), tačiau neužtikrino, kad jo vadovaujamos bendrovės veikla ir finansiniai dokumentai būtų teikiami teisingai ir sąžiningai, t. y. neužtikrino, kad bendrovė nedeklaruotų trikampės prekybos sandorių (tokiems sandoriams, kurie neatitiko būtinu sąlygų) ir tokiu būdu padėjo išvengti bendrovei PVM mokesčio sumokėjimo. 2015 m. rugsėjo 7 d. Sprendime dėl patikrinimo akto, Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad minėti sandoriai buvo nevienkartinio (tęstinio) pobūdžio, todėl atsakovas privalėjo būti itin atidus ir rūpestingas šių sandorių atžvilgiu, taip pat šiuo Sprendimu konstatuotas atsakovo vadovaujamos įmonės nesąžiningumas.

Sutiktina, teismo nuomone, su ieškovės aiškinimu, kad vadovo (kaip fizinio asmens) veiksmai laikomi paties juridinio asmens veiksmais ir atvirkščiai, bei tai, kad atsakovas, būdamas bendrovės vadovu ir atstovaudamas bendrovės interesus bei veikdamas bendrovės vardu neužtikrino, kad jo vadovaujama bendrovė pateiktų teisingas PVM deklaracijas, susijusias su patikrinimo metu nagrinėtais prekybos sandoriais, galima teigti, kad pats atsakovas elgėsi ne tik neapdairiai, nerūpestingai, bet ir nesąžiningai, o dėl tokio atsakovo sąmoningo neveikimo, jo vadovaujamai bendrovei buvo apskaičiuota beveik 2 mln. PVM prievolė valstybei. Jei vadovas būtų užtikrinęs tinkamą bendrovės veiklos organizavimą, tinkamą apskaitos tvarkymą, kad bendrovė laikytųsi įstatymų, t. y. laiku ir tinkamai deklaruotų sandorius su trečiaisiais asmenimis, laiku ir teisingai apskaičiuotų bei sumokėtų iš sandorių kylančias mokesčių sumas, bendrovė mokestinės nepriemokos neturėtų, o į valstybės biudžetą būtų gautos lėšos.

Bylos duomenys leidžia pagrįstais pripažinti ieškovės argumentus, jog atsakovas, kaip įmonės vadovas pažeidė ne tik fiduciarines pareigas, t. y. buvo nesąžiningas, neatidus, nerūpestingas, bet ir imperatyvias, įstatymuose jam, kaip vadovui, nustatytas pareigas (neužtikrino teisingas buhalterinės apskaitos tvarkymo, neužtikrino teisingo, realios situacijos atspindinčių sandorių deklaravimo ir kt.). Fiduciarinių pareigų nesilaikymas bei aplaidus buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymas ir neatitiktis faktinei padėčiai rodo, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius ieškovės nurodytos žalos padarymą.

Priežastinį ryšį tarp žalos ir atsakovo kaltų neteisėtų veiksmų patvirtina tai, kad dalyvaudamas trikampės prekybos sandoriuose, atsakovas, kaip įmonės vadovas, žinojo tokio pobūdžio sandorių sąlygas ir aplinkybes, taigi, žinojo ir tai, kad deklaruojant tokios prekybos taisyklėms prieštaraujančius sandorius, bus sudaryta galimybė jo vadovaujamai Bendrovei išvengti PVM sumokėjimo, tačiau nepaisant to, vis dėlto sąmoningai sudarė ir deklaravo tokius sandorius, taip nesąžiningai sudarydamas sąlygas Bendrovei išvengti PVM valstybei sumokėjimo.

Kadangi dėl atsakovo – įmonės vadovo – neteisėtų veiksmų bei neveikimo (t. y. vadovas neužtikrino, kad Bendrovė laiku ir teisingai deklaruotų bei sumokėtų mokesčius) nebuvo sumokėti mokesčiai, o šiuo metu bankrutavusi Bendrovė nesugebės padengti savo skolos, mokesčių administratoriaus apskaičiuota ir nesumokėta mokestinė nepriemoka yra subsidiari Bendrovės ir vadovo prievolė, dėl ko, Bendrovei baigus veiklą, yra pagrindas priteisti ieškovei jos reikalaujamą žalos atlyginimą iš atsakovo.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), todėl, patenkinus ieškinį, iš atsakovo R. B. į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 11250 Eur žyminis mokestis bei 12,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str. 2 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais , teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) iš atsakovo R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1731833,34 Eur (vieną milijoną septynis šimtus trisdešimt vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt tris eurus ir 34 centus) turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentus dydžio metines palūkanas nuo šios priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovo R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti į valstybės biudžetą 11262,30 Eur (vienuolika tūkstančių du šimtus šešiasdešimt du eurus ir 30 centų) bylinėjimosi išlaidas. (Šią sumą mokėti į biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas – 188659752), įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.