Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinys dėl žalos atlyginimo atsakovui R. B., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinės bendrovė „Euro trading“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovas nuo 2010 m. vasario 18 d. yra trečiojo asmens vadovas ir vienintelis akcininkas. Trečiasis asmuo neturi turto, nuo 2014 m. neteikia finansinės atskaitomybės duomenų, nuo 2015 m. gegužės 1 d. nevykdo veiklos. Kadangi dėl trečiojo asmens vadovo neteisėtų veiksmų ir neveikimo (nerūpestingo, neatsakingo sandorių sudarymo, netinkamo buhalterinės apskaitos duomenų tvarkymo, deklaracijų neteikimo) trečiajam asmeniui buvo apskaičiuota beveik 2 mln. Eur mokėtino PVM suma, kuri nebuvo sumokėta geranoriškai ar išieškota priverstinai, atsakovas turi subsidiariai su trečiuoju asmeniu atlyginti kilusią žalą.

4. 2019 m. sausio 30 d. vykusiame teismo posėdyje teismas pripažino, kad ieškinys neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų. Teismas vertino, kad ieškinyje nėra nurodytas žalos dydis ir apskaičiavimas, yra remiamasi tik mokesčių administratoriaus patikrinimo aktu ir sprendimu išieškoti iš trečiojo asmens mokestines nepriemokas, baudas, delspinigius, tačiau šis aktas nepatvirtina atsakovo padarytos žalos, ieškinyje nenurodyta, kokios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas padarė ieškovės nurodomą žalą, kokiais įrodymais ieškovė grindžia šias aplinkybes. Dėl šios priežasties teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, nustatė ieškovei terminą iki 2019 m. kovo 1 d. pateikti ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnyje išdėstytus reikalavimus. 2019 m. kovo 1 d. raštu ieškovė informavo teismą, kad atsisako teikti patikslintą ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, paliko Inspekcijos ieškinį nenagrinėtą, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą). Pagal Konstituciją, įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmenų teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme. Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimus); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimus), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

12. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, vis dėlto ši aplinkybė nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Toks reguliavimas, be kita ko, gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019). Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų.

13. Savo pažeistų teisių teisminės gynybos siekiantis asmuo turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį. Šio procesinio dokumento turiniui keliami reikalavimai išdėstyti CPK 135 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti ne tik bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, tačiau jame taip pat privalo būti nurodyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti duomenys. Vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktais, ieškinyje turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (ieškinio pagrindas), taip pat įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą.

14. Ieškinio dalykas ir pagrindas – tai esminiai ieškinio elementai, kurie individualizuoja kiekvieną konkretų ginčą, apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas, sudaro sąlygas kitai ginčo šaliai (atsakovui) parengti atsikirtimo argumentus, todėl šie du elementai privalo būti nurodyti kiekviename ieškinyje. Ieškinį pareiškiančiam asmeniui kyla pareiga tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2011), todėl jis negali vietoje šalių suformuluoti arba pakeisti ieškinio dalyką ir pagrindą, savo nuožiūra apibrėžti ginčo ribas.

15. Tuo atveju, jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami šio kodekso nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 straipsnis). Tokiu atveju teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Aplinkybė, kad ieškinys neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, gali paaiškėti jau po ieškinio priėmimo, nagrinėjant bylą teisme. Tokiu atveju teismas taip pat turi nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o pastarajam nepašalinus nurodytų trūkumų, palikti ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis). Dėl teismo nutarties, kuria nustatomas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, gali būti teikiamas atskirasis skundas (CPK 115 straipsnio 5 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, procesinio sprendimo priėmimo metu nustatęs, kad byloje stokojama reikšmingų duomenų, ir atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės, 2019 m. sausio 30 d. vykusiame teismo posėdyje nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nes ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose keliamų reikalavimų. Grįsdamas savo poziciją, teismas, be kita ko, nurodė, kad ieškinyje nėra nurodytas žalos dydis ir jos apskaičiavimas, kad ieškovė remiasi mokesčių administratoriaus priimtu sprendimu išieškoti iš trečiojo asmens mokestines nepriemokas, tačiau šis aktas nepatvirtina atsakovo padarytos žalos, kad ieškinyje nėra nurodyta, kokios konkrečios aplinkybės pagrindžia, kad atsakovas padarė prašomą priteisti žalą (nesumokėjo mokesčius) ir nėra nurodyta, kokiais įrodymais ieškovė grindžia šias aplinkybes. Teismas įpareigojo ieškovę nurodyti visą žalos dydį, jos apskaičiavimą, pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (2019 m. sausio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 14 sek.–12 min. 26 sek.). Ieškovei per nustatytą terminą nepašalinus teismo nurodytų ieškinio trūkumų (ieškovė 2019 m. kovo 1 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė nesutinkanti su teismo vertinimu, kad ieškinys neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, išdėstė savo poziciją pagrindžiančius argumentus ir atsisakė teikti atnaujintą ieškinį), teismas, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, skundžiama 2019 m. kovo 6 d. nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą, kadangi, teismo vertinimu, ieškinyje nėra tinkamai suformuluotas jo pagrindas ir nėra nurodyti ieškovės reikalavimus pagrindžiantys įrodymai.

17. Ieškovė, nesutikdama su tokia teismo pozicija, teigia, kad byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose ji aiškiai pagrindė, kodėl dėl mokesčių administratoriaus sprendime išdėstytų trečiojo asmens atliktų pažeidimų yra atsakingas šio juridinio asmens vadovas (atsakovas), nurodė, kokius ieškovei žalą sukėlusius neteisėtus veiksmus jis atliko, pagrindė žalos dydį, pateikė ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.

18. Taigi, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o vėliau, ieškovei nepašalinus šių trūkumų, paliko ieškinį nenagrinėtą. Nagrinėjamoje byloje turi būti įvertinta, ar ieškovė tinkamai suformulavo savo ieškinio pagrindą ir pateikė jį pagrindžiančius įrodymus, ar iš jos išdėstytų aplinkybių teismas galėjo nustatyti, kokius atsakovo neteisėtus veiksmus ji laiko neteisėtais ir sukeliančiais jai žalą, ar ieškovės reikalavimus pagrindžiančios aplinkybės buvo tiek neaiškios, kad kliudė teismui nustatyti įrodinėjimo dalyką, apibrėžti kilusio ginčo ribas ir pradėti teisminį procesą.

19. Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatyme nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Ieškinio trūkumų nustatymas nesant tam teisinio pagrindo gali iš esmės apriboti arba užkirsti kelią asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pagrįstos, ginti jas teismine tvarka.

20. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė 2018 m. gegužės 10 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti žalos atlyginimą (negautas pajamas) iš juridinio asmens vadovo. Pateiktame ieškinyje kaip negautas pajamas ieškovė vertino trečiojo asmens nesumokėtą PVM, kurį pastaroji bendrovė būtų sumokėjusi į valstybės biudžetą, jeigu atsakovas (trečiojo asmens vadovas ir vienintelis akcininkas) būtų tinkamai atlikęs jam nustatytas pareigas, o kaip atsakovo neteisėtus veiksmus įvardino fiduciarinių pareigų pažeidimą (atsakovas buvo nesąžiningas, neatidus, nerūpestingas) ir imperatyvių įstatyme nustatytų bendrovės vadovo pareigų nesilaikymą (neteisingas buhalterinės apskaitos tvarkymas ir deklaracijų nepateikimas vykdant tariamai trikampės prekybos sandorius). Vykstant pasiruošimui bylos nagrinėjimui, ieškovė pateikė teismui dubliką, kuriame detaliau paaiškino byloje reiškiamų reikalavimų pagrindą ir pateikė savo argumentus dėl kiekvienos iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų. Pavyzdžiui, grįsdama ieškinyje nurodytą teiginį, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, ieškovė plačiau išdėstė aplinkybes, susijusias su netinkamu trikampės prekybos sandorių deklaravimu, nurodė, kad šiuo atveju yra konstatuotas trečiojo asmens nesąžiningumas, o atsakovas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo jos vadovu, atstovavo jos interesams ir turėjo užtikrinti, kad trečiasis asmuo pateiktų teisingas PVM deklaracijas ir pan.

21. Kaip jau minėta, teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, procesinio sprendimo priėmimo metu nustatė, kad byloje turi būti nustatytos naujos reikšmingos aplinkybės apie atsakovo neteisėtus veiksmus ir ieškovės prašomą priteisti žalą. Dėl šios priežasties teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir pasiūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius, kokie konkretūs atsakovo veiksmai ar neveikimas sudaro pagrindą teigti, kad jis yra atsakingas dėl ieškovės prašomos priteisti žalos atsiradimo, taip pat pagrįsti, kad valstybė būtų gavusi ieškiniu reikalaujamą sumą, kaip realiai tikėtinas gauti sumas, jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Vykdydama teismo nutartyje išdėstytą siūlymą, ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose dar kartą paaiškino byloje reiškiamus reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes ir išdėstė savo poziciją teismo nutartyje nurodytais klausimais.

22. Vertinant ieškinio ir vėliau pateiktų procesinių dokumentų (dubliko, rašytinių paaiškinimų) turinį matyti, kad ieškovė atsakovo pareigą atlyginti žalą iš esmės sieja su trečiojo asmens veiksmais tinkamai nedeklaravus ir neapskaičiavus mokėtiną PVM. Ieškovė laikosi pozicijos, kad vertinant juridinio asmens veiksmus ar neveikimą, už kuriuos yra atsakingas juridinio asmens valdymo organas, kartu yra vertinami ir šio valdymo organo, kaip fizinio asmens, veiksmai, o teiginiai, kad trečiojo asmens ir atsakovo subjektiškumas yra griežtai atribotas, neatitinka susiklosčiusio ginčo faktinių aplinkybių. Byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodo atsakovo veiksmus, kuriuos ji vertina kaip neteisėtus ir sukėlusius jai žalą (ieškovė įrodinėja, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kai būdamas atsakingas už trečiojo asmens sandorių sudarymą ir veikdamas šios bendrovės vardu, neužtikrino tinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir PVM deklaravimo, todėl trečiasis asmuo kaip trikampės prekybos sandorius deklaravo sandorius, neatitinkančius trikampės prekybos sąlygų), taip pat nurodo prašomos priteisti žalos dydį ir pagrindžia, kodėl, jos vertinimu, būtent ši suma turi būti priteista iš atsakovo (nustatydama priteistinos žalos dydį ieškovė remiasi mokesčių administratoriaus sprendime patvirtinta trečiojo asmens mokėtino PVM suma, kadangi, jos vertinimu, atsakovas turėjo užtikrinti, kad ši suma būtų laiku apskaičiuota ir sumokėta į biudžetą). Ieškovė taip pat įrodinėja, kad šiuo atveju egzistuoja bent du kasacinio teismo praktikoje nurodyti pagrindai, kuriems esant kreditoriaus reikalavimas gali būti nukreiptas būtent į juridinio asmens vadovą (į konkretų kreditorių nukreipti veiksmai, skolininko nemokumas).

23. Pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad teismui priimant skundžiamą nutartį, ieškovė buvo pakankamai aiškiai apibrėžusi keliamo ginčo ribas ir išdėsčiusi ieškinio pagrindą. Iš aptariamų ieškovės pateiktų procesinių dokumentų visumos teismas galėjo nustatyti, kokiomis aplinkybėmis ieškovė grindžia savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir kokiais įrodymais šias aplinkybes įrodinėja. Ieškovei iš esmės aiškiai nurodžius, jos nuomone, ieškinį pagrindžiančias aplinkybes, teismas neturėjo pagrindo įpareigoti ją pakeisti ieškinio pagrindą ir grįsti reikalavimą iš esmės kitais įrodymais. Priešingu atveju ieškovei galėtų būti apribota ar apsunkinta galimybė siekti teisminės savo galimai pažeistų teisių gynybos. Taigi, teismas nepagrįstai nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams ištaisyti ir atitinkamai nepagrįstai priėmė skundžiamą nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas ieškovei neištaisius šių trūkumų.

24. Pirmosios instancijos teismo argumentai, išdėstyti skundžiamoje nutartyje ir 2019 m. sausio 30 d. vykusiame teismo posėdyje, kuriame teismas nustatė ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumus, ypač nutartyje nurodytas teismo teiginys, kad „<...> ieškovei nepatikslinus ieškinio <...> teismas būtų priverstas ieškovo byloje pateiktą ieškinį atmesti dėl jo nekonkretumo ir tinkamo nepagrindimo“, taip pat aplinkybė, kad tariami ieškinio trūkumai paaiškėjo teismui išėjus į pasitarimų kambarį, suponuoja išvadą, kad teismas nagrinėjamu atveju pasinaudojo ieškinio trūkumų šalinimo institutu ne dėl to, kad teismui iš byloje pateiktų procesinių dokumentų turinio nebuvo aiškus ieškovės reikalavimų pagrindas ir tai iš esmės kliudė išnagrinėti bylą, bet dėl to, kad galimai teismas laikė, jog ieškovės išdėstytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nepagrindžia byloje keliamų reikalavimų. Vis dėlto, kaip jau minėta šioje nutartyje (žr. nutarties 19 punktą), ieškinio trūkumų šalinimo institutas netaikomas siekiant įpareigoti ieškovą įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą. Teismo nustatyta aplinkybė, kad ieškinio pagrindas pakankamai nepagrindžia ieškovės reikalavimų, gali sudaryti pagrindą šį ieškinį atmesti, o ne nustatyti terminą jo trūkumams pašalinti.

25. Kartu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė šios nutarties 15 punkte išdėstytas CPK nuostatas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo tvarką. Kaip jau minėta, CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o šio straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad tokia nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad ieškinys neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų ne ieškinio priėmimo metu, bet vėliau, nagrinėdamas bylą iš esmės, ir vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu ir 2 dalimi, teismo posėdžio metu žodine nutartimi nurodė ieškovei ieškinio trūkumus ir nustatė terminą juos pašalinti. Pažymėtina, kad teismo nurodytoje teisės normoje (CPK 296 straipsnyje) nėra nustatyta jokia speciali ieškinio trūkumų šalinimo tvarka, todėl trūkumai, paaiškėję nagrinėjant bylą teisme, turėtų būti šalinami bendra CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, teismas turėjo priimti rašytinę nutartį, kuri galėtų būti skundžiama atskiruoju skundu, tačiau tokios nutarties nepriėmė. Teismas nesudarė sąlygų ieškovei, kuri, kaip matyti iš jos pateiktų paaiškinimų ir atsisakymo teikti atnaujintą ieškinį, nesutiko su teismo nustatytais trūkumais, apeliacine tvarka ginčyti šios teismo nutarties pagrįstumo.

26. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę šalinti ieškinio trūkumus, o vėliau, jai šių trūkumų nepašalinus, paliko ieškinį nenagrinėtą. Teismas iš esmės sutinka su ieškovės atskirajame skunde išdėstyta pozicija, kad ieškovė nagrinėjant bylą teisme pakankamai aiškiai išdėstė aplinkybes, jos manymu, pagrindžiančias keliamus reikalavimus, ir pateikė įrodymus, kurie, anot ieškovės, šias aplinkybes pagrindžia. Todėl šiuo atveju yra pagrindas patenkinti ieškovės atskirąjį skundą ir panaikinti skundžiamą nutartį, perduodant bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

27. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamą nutartį ir grąžinus bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ieškovės atskirajame skunde iškeltas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nėra sprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.