Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-512-987/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Business“ ieškinį atsakovams N. A., Nekilnojamojo turto civilinei bendrovei (SCI) Leclerc Carrel dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. M. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltic Business“ (toliau – ieškovė) patikslintą ieškinį, kuriame prašoma atidalinti ieškovei priklausančias neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), dalis, pagal (duomenys neskelbtini), bendrosios patalpos pastogėje atidalijimo projektą, konkrečias dalis priskiriant ieškovei, bendrai atsakovams N. A. ir Nekilnojamojo turto civilinei bendrovei (SCI) Leclerc Carrel, bei trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. M. L..

4. 2025 m. vasario 11 d. atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 27 d. nutartimi nustatęs, kad atsakovė nepašalino teismo nustatytų priešieškinio trūkumų, laikė atsakovės priešieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui bei nurodė, kad nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

13. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). 338 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme.

14. Būtina atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo sąlyga – įstatymuose įtvirtinta tokios teismo nutarties galimybė būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 315straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti tuo atveju, jei 1) tai numato CPK arba 2) teismo nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju yra aktualios teisės normos, reglamentuojančios priešieškinio pateikimo sąlygas. Priešieškinis – tai toje pačioje byloje jau vykstant ginčui pareikštas atsakovo ieškinys ieškovui, kuriuo siekiama apsiginti nuo ieškinio reikalavimų. Priešieškinis pareiškiamas pagal tas pačias taisykles, kurios yra nustatytas ieškiniui pareikšti (CPK 143 straipsnio 3 dalis). Atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Teismas priima priešieškinį, jeigu: 1) priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; 2) patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio; 3) tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus.

16. Taigi, priešieškinis turi atitikti ieškiniui keliamus reikalavimus ir turi būti įstatymo nustatyta tvarka apmokėtas žyminiu mokesčiu. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir CPK 111 straipsniuose. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys įgyvendinti teisminės gynybos teisę pasinaudojant aptariamu gynybos būdu – priešieškinio pareiškimu. Teismas gali atsisakyti priimti priešieškinį, jei yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai; 2) priešieškinis pareikštas pažeidžiant CPK 143 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą; 3) priešieškinis neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų. Teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 143 straipsnio 3 dalis).

17. Nagrinėjamu atveju atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė priešieškinį, kuriam teismas nustatė 14 dienų terminą trūkumams pašalinti. Atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 27 d. nutartimi nustatęs, kad atsakovė nepašalino teismo nustatytų priešieškinio trūkumų, laikė atsakovės priešieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui bei nurodė, kad nutartis neskundžiama. Atsakovė padavė atskirąjį skundą, prašydama pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir atsakovės priešieškinio klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. kovo 5 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės atskirąjį skundą, motyvuodamas tuo, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama, todėl joks tolimesnis procesas dėl tokios pirmosios instancijos teismo nutarties negalimas. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimant 2025 m. vasario 27 d. nutartį turėjo taikyti ne CPK 143 straipsnio 3 dalį, bet CPK 115 straipsnio 5 dalį, nes pirmosios instancijos teismas spręsdamas priešieškinio priėmimo klausimą taikė trūkumų šalinimo institutą, kuris reglamentuojamas CPK 138 ir CPK 115 straipsniuose, todėl nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai, skundžiama atskiruoju skundu (CPK 115 straipsnio 5 dalis).

18. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka. Pirma, pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis, kuria teismas laikė atsakovės priešieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, kadangi atsakovė turi teisę priešieškinyje suformuotus reikalavimus pareikšti atskiroje byloje, t. y. įstatymų nustatyta tvarka pareikšti ieškinį, kurio priėmimo klausimas būtų sprendžiamas, vadovaujantis CPK 137 straipsnio nuostatomis, be to, atsakovė turi teisę savo argumentus dėl, jos manymu, nepagrįstai atsisakyto priimti priešieškinio išdėstyti apeliaciniame skunde po šios civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Antra, atsisakymas priimti priešieškinį, šiuo atveju priešieškinio laikymas nepaduotu ir grąžinimas jį padavusiam asmeniui, sukelia atsakovei iš esmės tokias pačias teisines pasekmes kaip ir atsisakymas priimti priešieškinį vadovaujantis CPK 143 straipsnio nuostatomis. CPK yra sisteminis teisės aktas dėl ko, visos jos normos taikytinos atsižvelgiant į šio kodekso, kaip sisteminio akto tikslus. Pritarus apelianto pateikiamam procesinių teisės normų, reglamentuojančių tarpinių nutarčių instancinę peržiūrą, aiškinimui iš esmės būtų paneigta įstatymo leidėjo valia dėl negalimumo instancine tvarka skųsti nutartis, kuriomis išsprendžiami priešieškinio priėmimo klausimai. Proceso taisyklės sukurtos tam, kad užtikrinti asmenų pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių gynimą, suderinat jį su teisingo sprendimo priėmimu, tokio sprendimo savalaikiškumu, proceso operatyvumu ir ekonomiškumu. Todėl formalus CPK 115 straipsnio 5 dalies taikymas, neatsižvelgiant į CPK 143 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu ribojimu siekiamą tikslą, nevertinant nutarties, kuria procesinis dokumentas grąžintas nepašalinus jo trūkumų, sukuriamų teisinių pasekmių tapatumo pasekmėms, kurios kyla teismui atsisakius priimti priešieškinį, kuriuo nors iš CPK 143 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, iškreiptų CPK 143 straipsnio 3 dalyje nustatytą reguliavimą.

19. Kadangi apeliantės atskirasis skundas buvo paduotas dėl pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 27 d. nutarties, kuri negali būti apeliacijos objektas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2025 m. kovo 5 d. nutartimi atsakovės atskirąjį skundą atsisakė priimti, nurodydamas, kad teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama.

20. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

21. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti atsakovės atskirąjį skundą, tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas ir pagrįstai sprendė, kad nutartis, kuria atsisakyta priimti priešieškinį, yra neskundžiama. Vadovaujantis išdėstytu pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 377 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.