- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-09
- Bylos Nr.
- e2-1234-302/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00167-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- UAB „Aukso centras”
- Atsakovas
- UAB „Kornas“
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Aukso centras” atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1139-826/2015 pagal ieškovės UAB “Aukso centras” ieškinį atsakovei UAB „Kornas“ dėl palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Aukso centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka dėl 69 069,48 Eur materialinių įstatyminių palūkanų, 8,3 procentų metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančio turto areštą pareikšto reikalavimo ribose.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - atsakovei UAB „Kornas“ nuosavybes teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, areštas neviršijant 69 069,48 Eur sumos.
Šalies argumentai
2015 m. balandžio 15 d. buvo gautas atsakovės atskirasis skundas dėl 2015 m. kovo 31 d. nutarties, kuris, pašalinus trūkumus, buvo priimtas. Atsakovė skundė nurodė, kad ieškinyje keliamas turtinis reikalavimas dėl 69 069,48 Eur priteisimo, įvertinus jos turtinę padėtį pagal į bylą pateiktus finansinius dokumentus ir kitus rašytinius įrodymus, negali būti laikomas dideliu, todėl tvirtindama, jog nagrinėjamu atveju nėra jokios grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, prašė panaikinti 2015 m. kovo 31 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas, įvertinęs atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktus 2014 metų metinės finansinės ataskaitos duomenis, pagal kuriuos atsakovės turtas 2014 metais sudarė 2 395 038,80 Eur, grynasis pelnas 82 358,96 Eur, nepaskirstytas pelnas 1 627 042,10 Eur, darė išvadą, kad atsakovė yra pelningai dirbanti įmonė, todėl sprendė, kad net jeigu teismas priims ieškovei palankų sprendimą byloje ir įsiteisės byloje priimtas teismo sprendimas, atsakovė bus pajėgi atsiskaityti su ieškove. Esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais ir atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslą, 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi pirmos instancijos teismas panaikino 2015 m. kovo 31 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė UAB „Aukso centras” pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį.
Nurodo tokius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
1. Atsakovei Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5762-115/2012 jau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas atsakovui priklausantis nekilojamasis ir kilnojamasis turtas, turtinės teisės 3 271 079 Lt sumai, o įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1647-479/2014 – 303 952,30 Lt sumai. Kadangi civilinės bylos Nr. 2-5762-115/2012 ir nagrinėjamos bylos šalys sutampa, tai Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusioje nutartyje nustatyta faktinė aplinkybė, t.y. galimas sprendimo vykdymo pasunkėjimas, laikytinas prejudiciniu faktu, kuris nebereikalauja papildomo įrodinėjimo.
Šalies argumentai
2. Atsakovė savo turtinę padėtį apibūdina priklausomai nuo bylos konteksto ir siekiamo rezultato, pavyzdžiui, 2015-04-15 atskirajame skunde atsakovė nurodo, jog jos turtinė padėtis yra gera, veikla yra vykdoma stabiliai, ja pasitiki kredito įstaigos, tuo tarpu 2014-05-26 atskirajame skunde, teiktame civilinėje byloje Nr. 2-1171-467/2012, atsakovė teigė, jog patiria didelius nuostolius, grynasis pelnas sumažėjo per pusę, trūksta prekių vykdyti prekybą ir pan. bei pridėjo šiuos teiginius pagrindžiančius įrodymus.
3. Atsižvelgiant į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir aplinkybes, konstatuotas Vilniaus apygardos teismo 2012-09-05 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-5762-115/2012, ir Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1647-479/2014, labiau tikėtina, kad sprendimo įvykdymas nagrinėjamu atveju gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Kornas“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad nesutinka su skundu, prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus :
1. Ieškovė nepateikė nei vieno pagrįsto argumento, kodėl skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta. Ieškovės atskirasis skundas yra grindžiamas tik subjektyviais samprotavimais apie atsakovės poziciją, dėstytą kituose su nagrinėjama byla niekaip nesusijusiuose procesiniuose dokumentuose, kurie teismui teikti buvo daugiau nei prieš metus.
Šalies argumentai
2. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodė, kad egzistuoja grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nagrinėjamu atveju pasunkėtų galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas. Tuo tarpu atsakovė į bylą pateikti finansiniai dokumentai patvirtina, kad atsakovė bus pajėgi atsiskaityti su ieškove pagal pateiktą ieškinį, todėl nėra jokios būtinybės atsakovo turtui taikyti areštą.
Motyvuojamoji dalis
V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria panaikintos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bei atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014). Teismas taip pat gali panaikinti byloje taikomas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu išnyksta teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, t. y. atsiranda naujos aplinkybės arba paaiškėja iki tol nežinotos buvusios aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebėra būtinas (CPK 149 str. 1 d.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, 2015-03-31 nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo, tačiau atsakovei pateikus atskirąjį skundą ir jį pagrindžiančius įrodymus, teismas sprendė, jog nesant grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nėra pagrindo byloje taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, todėl skundžiama 2015-04-21 nutartimi panaikino 2015-03-31 nutartį. Ieškovė su tokia pirmos instancijos teismo nutartimi nesutinka, savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, jog jau Vilniaus apygardos teismo 2012-09-05 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-5762-115/2012, ir Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1647-479/2014, kuriose bylos šalys sutampa, yra nustatytas galimas sprendimo vykdymo pasunkėjimas, o tai turėtų būti laikoma prejudiciniu faktu šioje byloje. Be to, pažymi, kad atsakovės pozicija dėl jos turtinės padėties nėra pastovi.
Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar atsisakymo jas taikyti neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Taigi atskirojo skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimą nagrinėjamoje byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei, turėjo vadovautis nutartimis, priimtomis kitose bylose, kuriomis ieškovės prašymu atsakovės turtas jau buvo areštuotas, laikytinas teisiškai nepagrįstu.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ieškovo reikalavimas yra dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) konkretaus ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1421/2014, 2014-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1656/2014 ir kt.). Taigi šiuo atveju būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad jam pareikštas turtinis reikalavimas nėra didelis (CPK 178 str.).
Nagrinėjamu atveju atsakovė, siekdama įrodyti, kad ieškovės jai pareikštas 69 069,48 Eur reikalavimas nėra dėl didelės pinigų sumos, teismui pateikė 2014 metų metinės finansinės ataskaitos duomenis, iš kurių matyti, jog atsakovės turtas 2014 metais sudarė 2 395 038,80 Eur, iš kurių pinigai sudarė 54 647,24 Eur, ilgalaikis turtas - 71 930,03 Eur, trumpalaikis turtas - 2 323 108,7 Eur, grynasis pelnas - 82 358,96 Eur, nepaskirstytas pelnas - 1 627 042,10 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 745 401,12 Eur. Taip pat teismui buvo pateikti ir 2013 metų finansinės atskaitos duomenys, kurie patvirtina, jog ir 2013 metais atsakovės veikla buvo pelninga. Be to, iš atsakovės pateikto ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, išduoto draudimo liudijimo matyti, kad atsakovei priklausantis trumpalaikis turtas, t.y. prekių atsargos, yra apdraustas bendrai 1 789 650 Eur sumai. Pastebėtina ir tai, kad AB SEB bankas ir atsakovė yra sudarę kreditavimo sutartį, pagal kurią AB SEB bankas yra suteikęs atsakovės veiklos vystymui kreditą, kas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tik patvirtina, jog ir finansų įstaigos yra išreiškusios pasitikėjimą atsakove. Tuo tarpu ieškovės atskirasis skundas yra grindžiamas tik subjektyviais samprotavimais apie atsakovės poziciją dėl savo turtinės padėties, dėstytą kituose su nagrinėjama byla nesusijusiuose procesiniuose dokumentuose. Natūralu, jog nuolat keičiasi verslo aplinka, kurioje dirba atsakovė, o tai sąlygoja ir tam tikrus atsakovės finansinės padėties svyravimus, todėl suprantama, jog skiriasi pačios atsakovės pozicija dėl savo turtinės padėties dokumentuose, kurie teismui buvo teikti beveik prieš vienerius metus. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad ieškovė neįrodinėjo atsakovės nesąžiningumo, nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 178 str.). Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Taigi, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovė įrodė, jog ieškinio suma jai nėra didelė (CPK 178 str., 185 str.), todėl laikytina, kad atsakovė paneigė prezumpciją, jog tokio dydžio reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Apeliantei išaiškintina, jog prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimas neužkerta kelio jam bet kurioje civilinio proceso stadijoje kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones paaiškėjus aplinkybėms, galinčioms turėti įtakos būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 str. 3 d.).
Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.