- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-09
- Bylos Nr.
- 2-1219-302/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00167-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei DnB bankui, DNB bankas Žalias ratas
- Trečiasis asmuo
- V. B., B. J., R. J., T. J. V., uždaroji akcinė bendrovė „Žalias ratas“
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1825-259/2015 pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei DnB bankui dėl hipotekos ir susijusių sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys - V. B., B. J., R. J., T. J. V., uždaroji akcinė bendrovė „Žalias ratas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė L. B. ieškiniu prašo: 1) pripažinti 2008-09-08 hipotekos lakštu Nr. 02120080013963 (su visais pakeitimais ir papildymais) AB DnB banko naudai įformintą nekilnojamojo turto (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,12 ha, adresas (duomenys neskelbtini); pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 735,74 kv.m., adresas (duomenys neskelbtini) ir kitų statinių (kiemo statinių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas) hipoteką negaliojančia ab initio; 2) pripažinti 2008-09-08 Susitarimo Nr. 2500-2008-52/3 „Dėl 2008 m. vasario 20 d. Kredito linijos sutarties Nr. K-2500-2008-52 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais sąlygų pakeitimo“ nuostatas (1.2. p.), kurios nustatė pareigą AB DnB banko naudai hipoteka apsunkinti nekilnojamąjį Turtą negaliojančiomis ab initio. Nurodo, kad ji kartu su V. B., B. J. ir R. J. bei su atsakove AB DnB banku 2008-02-20 sudarė Kredito linijos sutartį Nr. K-2500-2008-52, skirtą nekilnojamojo turto projekto, apimančio daugiabučio namo su komercinėmis patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), statybas ir realizavimą, vystymui. Vykdant Kredito linijos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, 2008-02-28 ir 2008-03-13 buvo sudaryti sutartiniai hipotekos sandoriai. Be to, Kredito linijos sutarties vykdymo eigoje ši sutartis buvo keista ir papildyta. Be kitų pakeitimų/papildymų 2008-09-08 buvo sudarytas ir susitarimas Nr. 2500-2008-52/2 „Dėl 2008 m. vasario 20 d. Kredito linijos sutarties Nr. K-2500-2008-52 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais sąlygų pakeitimo“ (toliau Susitarimas/3), kurio 1.1 p. kredito linijos suma nuo 7 827 849,86 Eur buvo sumažinta iki 6 327 899 Eur. Be to, šio susitarimo pagrindu (1.2 p.) 2008-09-08 buvo sudarytas hipotekos lakštas Nr. 02120080013963 (toliau – hipotekos lakštas/3), pagal kurį banko naudai buvo įkeistas ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškinio reikalavimus ieškovė grindžia tuo, kad bankas, sistemingai naudodamas ekonominį spaudimą, privertė ieškovę sudaryti sandorius, kurių pagrindu buvo įkeistas Turtas bankui; ginčijamų sandorių sudarymą lėmė ir susidėjusių aplinkybių visuma, kuri kartu su banko ekonominiu spaudimu taip pat sudarė sąlygas sudaryti ginčijamus sandorius itin nenaudingomis sąlygomis, todėl ieškovė prašo Susitarimą/3 ir hipotekos lakštą/3 pripažinti negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu. Be to, papildomai prašo hipotekos lakštą/3 pripažinti negaliojančiu ir tuo pagrindu, jog jis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.).
Taip pat ieškovė prašo taikyti šioje byloje laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui AB DnB bankui ar AB DnB banko prašymu (nurodymu) bet kokiems kitiems asmenims (tarp jų antstoliams) atlikti bet kokius vykdymo veiksmus (tarp jų varžytynes) iš 2008-09-08 hipotekos lakštu Nr. 02120080013963 (su visais pakeitimais ir papildymais) įkeisto turto, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2011-08-02 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-15582-657/2011, kurios pagrindu pradėtas vykdyti skolos išieškojimas iš hipotekos lakštu Nr. 02120080013963 įkeisto turto. Be to, atsakovė AB DnB bankas pateikė minėtą nutartį vykdyti, antstolio R. S. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0070/12/00316, todėl, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, priverstiniai skolos išieškojimo veiksmai išimtinai banko iš hipotekos lakštu įkeisto turto be jokių kliūčių bus galimi vykdyti, o juos įvykdžius, nebūtų net teorinės galimybės įvykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi ieškovės reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje sustabdė Kauno miesto apylinkės teismo 2011-08-02 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15582-657/2011 pagrindu atliekamus priverstinio skolos išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0070/12/00316 iš ieškovei L. B. priklausančio 2008-09-08 hipotekos lakštu Nr. Nr. 02120080013963 AB DNB bankui įkeisto nekilnojamojo turto - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,12 ha, pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 735,74 kv.m., ir kitų statinių (kiemo statinių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė vienu iš ieškinio reikalavimu ginčija 2008-09-08 hipotekos lakšto sudarymo faktą, kurio pagrindu yra pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš įkeisto ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto. Preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimus ir su ieškiniu pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendė, kad byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nėra galimybės daryti vienareikšmišką išvadą, kad ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu minėtą hipotekos lakštą yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl sutiko su ieškovės argumentais, jog, nesustabdžius išieškojimo vykdymo procese, teismo sprendimo, jei jis būtų palankus ieškovei, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovė AB DnB bankas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti, leisti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo tokius argumentus:
1. Ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Ieškovė ginčija 2008-09-08 sudaryto susitarimo dėl 2008-02-20 Kredito linijos sutarties Nr. K-2500-2008-52 sąlygų pakeitimo nuostatas dėl papildomo turto įkeitimo bei 2008-09-08 sudarytą hipotekos sandorį, nors jau yra praėję daugiau kaip 6,5 metai nuo ginčijamų sandorių sudarymo. Ginčijami sandoriai yra pasirašyti pačios ieškovės ir visą jų galiojimo laikotarpį ieškovė jokių reikalavimų dėl jų neteisėtumo nei atsakovei, nei teismui nereiškė. Ieškovė neginčijo šių sandorių nei Kauno miesto apylinkės teismui priimant 2011-08-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-15585-657/2011 dėl išieškojimo iš įkeisto turto pagal 2008-09-08 sudarytą hipotekos sandorį, nei Kauno apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-488-199/2013 pagal ieškovės sutuoktinio ieškinį dėl hipoteka įkeistų nekilnojamųjų daiktų realizavimo eilės nustatymo. Ieškinys buvo pareikštas tik pradėjus išieškojimą iš ieškovei priklausančio įkeisto turto, o tai suponuoja išvadą, kad ieškovė pareikšdama šį ieškinį piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Ieškinio teiginiai, kad atsakovė panaudojo prieš ieškovę neteisėtą ekonominį spaudimą, pareikalaudama įkeisti ginčo turtą, taip pat yra akivaizdžiai nepagrįsti, tai patvirtina pačiame ieškinyje nurodytos aplinkybėms, kad ieškovės ir kitos kredito gavėjos atžvilgiu vyko ikiteisminis tyrimas dėl veikos, tiesiogiai susijusios su Kredito linijos sutartimi kredituotu nekilnojamojo turto projektu. Susiklosčius tokiai situacijai, kai atsakovei įkeistas turtas apskritai galėjo būti nugriautas dėl kredito gavėjų neteisėtų veiksmų, laikytini nelogiškais ir nepagrįstais ieškovės teiginiai, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ir panaudojo ekonominį spaudimą prieš ieškovę, pareikalaudama įkeisti papildomą nekilnojamąjį turtą įsipareigojimų pagal Kredito linijos sutartį vykdymui užtikrinti. Ieškovės teiginius, jog ginčijamas 2008-09-08 sudarytas hipotekos sandoris negalioja ir dėl imperatyvių normų pažeidimo, t.y. jog jame nebuvo nustatyta įkeisto turto pardavimo iš varžytynių eilė, paneigia tarp tų pačių ginčo šalių ir dėl tų pačių hipotekos sandorių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-26 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2014 pateikti išaiškinimai, kad įkeisto turto realizavimo tvarkos nenumatymas bendrosios hipotekos sandoryje nedaro šio sandorio negaliojančiu.
2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi tiesioginės įtakos ieškinio reikalavimų užtikrinimui, tačiau iš esmės pažeidžia hipotekos kreditoriaus interesus. Skola pagal Kredito linijos sutartį sudaro virš 27 mln. Lt, o viso įkeisto turto rinkos vertė yra tik 12,5 mln. Lt, todėl, net ir panaikinus hipoteką ieškovės ginčo turtui, akivaizdu, jog skolos pagal Kredito linijos sutartį išieškojimas turės būti nukreiptas ir į kitą kredito gavėjų turtą, įskaitant ir ieškovei priklausantį turtą, kurio hipoteką yra siekiama pareikštu ieškiniu panaikinti.
3. Ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, kadangi: 1) ginčija dar 2008-09-08 sudarytą susitarimą dėl Kredito linijos sutarties pakeitimo bei hipotekos sandorį, kai jau įsiteisėjusia Kauno miesto apylinkės teismo 2011-08-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-15582-657/2011 atsakovei buvo pripažinta teisė nukreipti skolos pagal minėtą sandorį išieškojimą į įkeistą ginčo turtą; 2) ieškinys šioje byloje buvo pareikštas iškart po to, kai buvo panaikintos kitose civilinėse bylose taikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios ginčijamu 2008-09-08 hipotekos sandoriu įkeisto ieškovės turto pardavimą; 3) dalis argumentų, kuriais grindžiamas ieškinys, jau buvo atmesti kaip nepagrįsti kitoje tarp tų pačių šalių ir dėl tų pačių hipotekos sandorių sąlygų aiškinimo ir taikymo kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje.
Atsiliepimas
Ieškovė L. B. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad nesutinka su skundu, prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus :
1. Nėra jokio pagrindo išvadai, kad pareikšti reikalavimai galėtų būti vertinami kaip prima facie nepagrįsti, kadangi jie tiek faktine, tiek teisine prasme ieškinyje yra išsamiai išdėstyti bei pagrįsti. Tuo tarpu apeliantės atskirojo skundo argumentai didžiąja dalimi yra susiję ne su klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimu, o su bylos nagrinėjimu iš esmės. Atsakovės argumentas, kad ieškinio pareiškimo terminas prima facie patvirtina ieškinio nepagrįstumą, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi ieškinys yra pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino, todėl pareikšti reikalavimai nagrinėtini teisme ir tai jokiu būdu nėra susiję su pačių reikalavimų prima facie pagrįstumu. Nesutiktina ir su apeliantės pozicija, jog ieškinio argumentas, kad atsakovė panaudojo prieš ieškovę ekonominį spaudimą, pareikalaudama įkeisti ginčo turtą, yra akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi kartu su ieškiniu yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys ekstraordinarių aplinkybių ieškovės ir kitos kredito gavėjos atžvilgiu susiklostymą. Nors objektyvaus paaiškinimo turto įkeitimo poreikio atsiradimui ir nebuvo, tačiau atsakovė, pasinaudodama tuo, kad kredito gavėjų atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, privertė atlikti papildomą turto įkeitimą. Būtų nelogiška, jei pati ieškovė būtų siūliusi atsakovei įkeisti papildomą turtą ar sumažinti kredito linijos limitą. Nepagrįstas ir atskirojo skundo argumentas, jog ieškinio nepagrįstumą įrodo ir kitose bylose priimti teismų sprendimai, kadangi nė vienoje iš atsakovės nurodytų bylų nebuvo keliamas klausimas dėl ginčijamų sandorių negaliojimo CK 1.91 straipsnio pagrindu.
2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bet kokiu atveju leidžia atsakovei vykdyti išieškojimo veiksmus iš kito įkeisto turto, o tai užtikrina šalių interesų pusiausvyrą. Bylos duomenys patvirtina, jog įkeistas turtas vis dar nėra realizuotas, o įstatymas kreditoriui suteikia teisę nukreipti išieškojimą į kitą neįkeistą turtą tik realizavus įkeistą turtą. Ieškinio patenkinimo atveju išieškojimą į ginčo turtą galėtų nukreipti visi ieškovės kreditoriai, o ne tik atsakovė kaip hipotekos kreditorius. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės argumentas, kad hipotekos panaikinimas nagrinėjamu atveju nieko nepakeistų, laikytinas nepagrįstu.
3. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurias numato įstatymas, negali būti vertinamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį, o nagrinėjamu atveju ieškovė neatliko nieko išskyrus tai, jog įstatyme nustatyta kreipėsi į teismą siekdama apginti savo interesus.
Motyvuojamoji dalis
V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, antstolio R. S. kontoroje 2012-02-27 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0070/12/00316 priimta vykdyti išieškotojo AB DNB bankas pateikta vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-08-02 nutartis Nr. 2-15582-657/2011 dėl priverstinio turto, t.y. L. B. nuosavybės teise priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių. Nagrinėjamu atveju ieškovė vienu iš ieškinio reikalavimų ginčija 2008-09-08 hipotekos lakšto sudarymo faktą, kurio pagrindu yra pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš įkeisto ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto. Pirmos instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą ir jos ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje sustabdė Kauno miesto apylinkės teismo 2011-08-02 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15582-657/2011 pagrindu atliekamus priverstinio skolos išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0070/12/00316 iš ieškovei L. B. priklausančio 2008-09-08 hipotekos lakštu Nr. Nr. 02120080013963 AB DNB bankui įkeisto nekilnojamojo turto - žemės sklypo, unikalus Nr. 1901-0130-0102, plotas 0,12 ha, pastato, unikalus Nr. 4400-0585-2711, bendras plotas 735,74 kv.m., ir kitų statinių (kiemo statinių), unikalus Nr. 4400-0717-3188, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas su tokia pirmos instancijos teismo nutartimi nesutinka, savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia šiais argumentais: 1) ieškinys yra akivaizdžiai prima facie nepagrįstas; 2) laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi tiesioginės įtakos ieškinio reikalavimų užtikrinimui; 3) ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
Kaip žinoma, CPK 144 straipsnio 1 dalis laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas lemia tai, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to ieškovui, prašančiam byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti anksčiau minėtų sąlygų egzistavimą, o atsakovui, prašančiam panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – šias sąlygas paneigti. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalinga abiejų minėtų sąlygų visuma.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, o tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Pažymėtina, jog, taikant laikinąsias apsaugos priemones, atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Taigi ieškinio tikėtinumo vertinimui negalima kelti tokių pačių kokybinių reikalavimų, kurie privalomi priimant sprendimą dėl ginčo esmės, – teismui pakanka įsitikinti, kad pareikštas ieškinys galėtų būti tenkinamas. Nagrinėjamu atveju ieškovė detaliai išdėstė faktines aplinkybes, pridėjo jas turinčius pagrįstus įrodymus, kurios teismas įvertinęs ieškinio priėmimo momentu, neturėjo pagrindo išvadai, jog ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas, o aplinkybė, kad ieškinys yra reiškiamas praėjus keturiems metams po teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta apeliantės teisė vykdyti skolos pagal Kredito linijos sutartį išieškojimą iš ginčijamu hipotekos sandoriu įkeisto turto, šioje procesinėje stadijoje negali suponuoti išvados dėl ieškinio nepagrįstumo. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, taip pat su šiais procesiniais dokumentais pateiktus įrodymus, neturi teisinio ir faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimus.
Antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto nuomone, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju neturi tiesioginės įtakos ieškinio reikalavimų užtikrinimui. Akivaizdu, jog, nesustabdžius vykdomo išieškojimo, ieškovės turtas butų realizuotas priverstine tvarka, o tenkinus ieškinį, tokio turto susigrąžinimas natūra būtų apsunkintas. Taigi, kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui nagrinėjamu atveju egzistuoja. Pastebėtina ir tai, jog įstatymas kreditoriui suteikia teisę nukreipti išieškojimą į kitą skolininko turtą tik realizavus įkeistą turtą (CK 4.193 str. 1 d.). Byloje nesant duomenų apie tai, kad įkeistas turtas, dėl kurio ginčo nėra, jau yra realizuotas ir jo nepakako reikalavimams patenkinti, apelianto teiginiai, jog net ir tuo atveju, jeigu būtų tenkintas ieškinio reikalavimas dėl ginčo turto hipotekos panaikinimo, bankas vis tiek turėtų teisę nukreipti likusios skolos, kiek jos nebus padengta iš įkeisto turto, išieškojimą į ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), laikytini tik samprotavimais, kurie nėra paremti jokiais objektyviais duomenimis, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais vadovautis.
Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės visuomet didesniu ar mažesniu mastu varžo asmens, prieš kurį jos nukreiptos, teises. Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, apelianto patiriami nepatogumai neperžengia protingumo ir leistinumo ribų, kadangi apeliantas dabar gali realizuoti turtą, kurio hipoteka nėra ginčijama, be to, atmetus ieškinį, vykdymo procesas galės būti tęsiamas toliau.
Apeliacinės instancijos teismas negali pritarti ir apeliantės nuomonei, jog ieškovė nagrinėjamu atveju piktnaudžiauja procesu. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, kad kreipimasis į teismą su ieškiniu savaime nėra laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o yra teisės kreiptis į teismą realizavimas. Nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė, pareikšdamas ieškinį, akivaizdžiai šia teise naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Manytina, kad ieškovė pateikdama ieškinį, neabejojo savo kreipimosi į teismą pagrįstumu, argumentavo nuostatą, kad jos teisės galimai buvo pažeistos, todėl yra teisinis pagrindas jas ginti.
Kiti apeliantės argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas jų nevertina. Be kita ko, pažymėtina, jog pagal teismų praktikos išaiškinimus, pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Taigi, teismas įvertinęs atskirojo skundo argumentus bei byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.