Šiaulių apygardos teismo nutartis, AN2-103-951/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-29
Bylos Nr.: AN2-103-951/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-70-3-00169-2024-8
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Ilona Jakubėnienė
Pažeidėjas: R. B.

Kategorijos

17.11.16pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-103-951/2024Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00169-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 17.11.16.; 22.11.10 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ilona Jakubėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. B. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucijos) 2024 m. gegužės 22 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 1 dalį 225 Eur bauda nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) vadovas, teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, kaip numatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnyje, nepateikė duomenų, nustatytų ANK 611 straipsnyje, kas administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemone, t. y. nepateikė duomenų apie asmenį, kuris 2023 m. rugpjūčio 16 d. 14.59 val. (pažeidimo fiksavimo metu) valdė Bendrovei nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pranešimas pateikti duomenis per nustatytą laiką pristatytas į Bendrovės oficialų elektroninį paštą bei į Bendrovės vadovo elektroninį paštą. Prašomų dokumentų Bendrovė nepateikė, nebendradarbiavo ir ignoravo pranešimus. Tuo nevykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, R. B. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, prašydamas atnaujinti terminą skundui pateikti, panaikinti Institucijos 2024 m. gegužės 22 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti bei priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nutarta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. skundo netenkinti ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2024 m. gegužės 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-29-ANR_N-769-2024, kuriuo R. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 225 Eur bauda, palikti nepakeistą; administracinėn atsakomybėn patraukto asmens reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu R. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-09-09 nutartį ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2024-05-22 nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, taip pat priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios bus pateiktos papildomai.

4.1. Teigia, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias dokumentų įteikimą, protokolo surašymą ir kt., todėl priėmė neteisėtą nutartį. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, visų pirma, yra reikalinga nustatyti faktą, kad jis yra atlikęs neteisėtus veiksmus, už kuriuos yra numatyta administracinė atsakomybė. ANK 431 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta transporto priemonės savininko (valdytojo) administracinė atsakomybė už Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nustatytų reikalavimų nevykdymą. Minėto įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, numatyta, kad, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) šiam pareigūnui turi nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Pagal ANK 611 straipsnio 1 dalį tokie duomenys būtų duomenys apie asmenį – asmens vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data, gyvenamoji vieta, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo data, numeris ir dokumentą išdavusi institucija. Be to, pagal ANK 431 straipsnio 1 dalies dispoziciją turi būti nustatytas neteisėtas veikimas/neveikimas, t. y. tai, kad jis (apeliantas), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nepateikė duomenų asmens, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu - 2023 m. rugpjūčio 16 d. 14 val. 59 min. vairavo ar valdė įmonei priklausančią? transporto priemone?, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

4.2. Teigia, jog, visų pirma, turi būti nustatytas faktas, ar pareigūnas, atlikęs administracinio nusižengimo tyrimą, tinkamai buvo pateikęs prašymą/nurodymą pateikti anksčiau nurodytus asmens duomenis. Nurodo, kad pareigūnas, atlikęs administracinio nusižengimo tyrimą, jam net nebuvo įteikęs reikalavimo pateikti duomenis asmens, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo ar valdė įmonei priklausančia? transporto priemone?, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teigia, jog įmonė pašto dėžutės adreso „(duomenys neskelbtini)@gmail.com“ nenaudoja. Pastebi, kad įmonė viešai yra pateikusi savo naudojamus kontaktus, t. y. http://www.(duomenys neskelbtini).lt/kontaktai/, kur nurodytas el. paštas: info@(duomenys neskelbtini).lt; VĮ „Registrų centras“ ir Valstybinėje mokesčių inspekcijoje yra nurodytas įmonės el. paštas: (duomenys neskelbtini)@gmail.com, be to, įmonė yra išviešinusi savo kontaktus ir https://rekvizitai.vz.lt/imone/(duomenys neskelbtini)/, kur yra nurodyti visi įmonės aktualūs ir naudojami kontaktai, t. y. R. B. tel. numeris (duomenys neskelbtini), tiek galimybė susisiekti el. paštu bei atitinkamai nuoroda į įmonės internetinį puslapį www. (duomenys neskelbtini).lt. Tačiau viešai skelbiamais ir visiems prieinamais kontaktais niekas iš institucijos pareigūnų jokių duomenų pateikti nereikalavo. Tuo tarpu kas, kada ir kodėl į administracinių nusižengimų registrą įtraukė neaktualų ir nenaudojamą el. pašto adresą, jam (apeliantui) nežinoma. Dėl to apeliantas skunde teigia, jog valstybės tarnautojas, atliekantis tyrimą, nevykdė pareigos tinkamai informuoti jo apie tai, kad jis turėtų pateikti konkrečius asmens duomenis apie transporto priemonės valdytoją, todėl jam negalėjo būti surašytas nei protokolas, nei negalėjo būti priimtas nutarimas. Kadangi Institucija teismui nepateikė duomenų apie tai, jog faktiškai buvo įteiktas reikalavimas pateikti duomenis apie pažeidimo metu transporto priemonę vairavusį asmenį, tai teismas privalėjo patenkinti jo (apelianto) skundą.

4.3. Taip pat apeliantas skunde teigia, jog pagal ANK 573 straipsnį šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai; šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai, be kita ko, gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Teigia, kad jis nei vienoje valstybės informacinėje sistemoje ar registre, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti, nėra nurodęs el. pašto (duomenys neskelbtini)@gmail.com, taip pat nėra pateikęs sutikimo gauti procesinius dokumentus el. paštu (duomenys neskelbtini)@gmail.com. Dėl to teigia, jog jam jokie pranešimai ir reikalavimai negalėjo būti siunčiami el. paštu (duomenys neskelbtini)@gmail.com, o jei buvo siunčiami, tai teismas turėjo pripažinti, kad jie nebuvo įteikti tinkamai. Teigia, kad pagal ANK 608 straipsnio 1 dalies, 573 straipsnio, 567 straipsnio 1 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Tvirtina, jog jokie pranešimai registruota siunta nebuvo siųsti, atsakomybėn patrauktam asmeniui jokie pranešimai nebuvo įteikti. Pažymi, kad asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnį už reikalaujamų duomenų apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, nepateikimą, negali būti perkelta įrodinėjimo pareiga, jog jis negavo Institucijos reikalavimo pateikti duomenis, o būtent Institucija privalo pagrįsti, kad toks reikalavimas minėtam asmeniui buvo įteiktas tinkamai. Tačiau tokių duomenų teismui nėra pateikta. Dėl to apeliantas dar kartą pažymi, jog jam jokie pranešimai/reikalavimai pateikti duomenis apie administracinį nusižengimą padariusius asmenis nebuvo įteikti, todėl administracinio nusižengimo protokolas negalėjo būti surašytas, o neteisėtai pradėta administracinio nusižengimo teisena turėjo būti nutraukta.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Teisės skyrius prašo R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-09-09 nutarties atmesti kaip nepagrįstą.

5.1. Teigia, kad apelianto skundo teiginys, jog jis tinkamai nebuvo informuotas apie tai, kad turi pateikti konkrečius asmens duomenis apie transporto priemonės valdytoją, nes jo valdoma įmonė pašto dėžutės (duomenys neskelbtini)@gmail.com nenaudoja, VĮ „Registrų centras“ ir Valstybinėje mokesčių inspekcijoje yra nurodytas įmonės el. paštas (duomenys neskelbtini)@gmail.com, taip pat, jog įmonė yra išviešinusi savo kontaktus portale rekvizitai.lt ir nežino, kas į administracinių nusižengimų registrą įtraukė neaktualų ir nenaudojamą el. pašto adresą, yra nepagrįstas, kadangi VĮ „Registrų centras“ nusižengimo padarymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruotas kontaktinis elektroninio pašto adresas buvo (duomenys neskelbtini)@gmail.com., t. y. būtent tas elektroninio pašto adresas, kuriuo apeliantui buvo siųsti pranešimai. Teigia, jog VĮ „Registrų centras“ įregistruoti juridinio asmens duomenys turi prima facie galią ir juos keisti gali tik to juridinio asmens vadovas, kreipdamasis į registro tvarkytoją. Pažymi, kad Administracinių nusižengimų registro ir VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registro duomenų bazėje pateikti duomenys sutampa, todėl apelianto teiginiai, esą jis nežino, kas įregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktinį elektroninio pašto adresą Administracinių nusižengimų registre, šioje byloje vertintini kaip deklaratyvi gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Pažymi, kad apeliantas yra vienintelis šio juridinio asmens akcininkas ir vadovas nuo jo įregistravimo dienos. Nurodo, kad Institucija byloje pateikė VĮ „Registrų centras“ išrašą iš Juridinių asmenų registro, kuriame yra nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruoti kontaktiniai duomenys.

5.2. Teigia, jog pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 5 dalis nustato, kad registro duomenys ir registro informacija laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.71 straipsnio 3 dalį juridinių asmenų registro tvarkytojo išduodami registro duomenų ir informacijos išrašai, dokumentų kopijos turi prima facie galią. Nurodo, jog apelianto nurodomas rekvizitai.lt registras yra komercinio pobūdžio registras, kuris nėra oficialus ir jame pateikiami duomenys neturi aukštesnės teisinės galios, nei valstybiniame registre pateikti duomenys, todėl Institucija vadovaujasi valstybiniame registre pateiktais, teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotais juridinio asmens duomenimis. Be to, Institucija neturi pagrindo abejoti valstybiniame registre įregistruotais duomenimis.

5.3. Teigia, kad Institucija taip pat neturi pareigos siųsti pranešimus visais įmanomais rastais kontaktiniais elektroninio pašto adresais. Kaip teisingai pasisakė pirmosios instancijos teismas, asmuo, viešajame registre nurodydamas savo elektroninio pašto adresą, iš esmės patvirtina, jog šiuo elektroniniu paštu jis bus pasiekiamas. <...> Dėl to teigia, jog apeliantas, būdamas atsakingas už savo duomenų teikimą atitinkamiems registrams, valstybės institucijoms, prisiima riziką, kad minėtuose registruose esančiais pašto ir elektroninio pašto adresais siųsti dokumentai laikomi tinkamai įteiktais.

5.4. Nurodo, kad apeliantas viešajame registre yra įregistravęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktinį elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini)@gmail.com, įmonės interneto svetainėje www. (duomenys neskelbtini).lt yra nurodytas kontaktinis elektroninio pašto adresas info@(duomenys neskelbtini).lt, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitoms valstybinėms institucijoms apeliantas kaip kontaktinį elektroninio pašto adresą yra nurodęs (duomenys neskelbtini)@gmail.com. Taigi, šiuo atveju apeliantas yra sukūręs tokią faktinę situaciją, jog nesvarbu, kokiu elektroninio pašto adresu jam būtų siunčiami pranešimai, jis deklaratyviai galėtų teigti, jog pranešimų negavo, nes tuo adresu nesinaudoja. Jeigu pranešimai būtų buvę siųsti elektroninio pašto adresu info@(duomenys neskelbtini).lt, tikėtina apeliantas teigtų, kad tų pranešimų negavo, nes įmonė šia pašto dėžute nesinaudoja, gi viešajame registre oficialiai įregistruotas kontaktinis elektroninio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini)@gmail.com.

5.5. Pažymi, kad pagal nuoseklią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-298/2006, 3K-3-298-701/2016, 3K-7-177-701/2017). Teigia, kad apeliantui, kaip juridinio asmens vadovui, yra keliami aukštesni elgesio, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, todėl viešajame registre įregistravęs kontaktinį elektroninio pašto adresą, jis privalėjo užtikrinti, jog tuo adresu visada bus pasiekiamas, o pasikeitus įmonės elektroninio pašto adresui, jį tinkamai privalėjo įregistruoti valstybiniame registre, kaip to reikalauja jau anksčiau minėti teisės aktai. Neįgyvendinęs šios pareigos arba ją įgyvendinęs pavėluotai, arba netinkamai, apeliantas prisiima visas iš to kylančias teisines pasekmes. Kitokiu atveju juridiniams asmenims ir jų vadovams būtų palikta laisvė būti nesąžiningiems, nepagrįstai būtų apsunkintas procesinių dokumentų įteikimas bei valstybės institucijų darbas. Teigia, jog byloje nėra duomenų, kad el. pašto dėžutė (duomenys neskelbtini)@gmail.com yra neveikianti ar neaktyvi, apeliantas tiesiog deklaratyviai teigia, jog ja nesinaudoja.

5.6. Atsiliepime nurodo, kad absoliučiai atmestini apeliacinio skundo argumentai, esą apeliantas nei vienoje valstybės informacinėje sistemoje ar registre, kuriuos naudotų elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti, nėra nurodęs el. pašto (duomenys neskelbtini)@gmail.com ir nėra pateikęs sutikimo gauti procesinius dokumentus šiuo elektroninio pašto adresu. Nurodo, kad apeliantas šioje apeliacinio skundo dalyje vadovaujasi procesinių dokumentų įteikimą fiziniams asmenims reglamentuojančiomis teisės normomis, kai pats yra juridinio asmens vadovas (atstovas) ir ginčija pranešimų siuntimą oficialiu, įregistruotu juridinio asmens kontaktiniu el. pašto adresu. Institucijos nuomone, jai nereikia jokio atskiro apelianto sutikimo dėl procesinių dokumentų siuntimo į įmonės įregistruotą kontaktinį elektroninio pašto adresą, nes juridinis asmuo, pateikęs kontaktinį elektroninio pašto adresą viešojo registro tvarkytojui, privalo užtikrinti, kad šiuo kontaktiniu el. pašto adresu visada bus pasiekiamas, o neužtikrinus pasiekiamumo - prisiimti iš to kylančias teisines pasekmes. Pastebi, jog byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad procesiniai dokumentai apeliantui buvo siunčiami ir kaip fiziniam asmeniui jo asmeniniu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini)@gmail.com, tačiau dėl dokumentų gavimo į šią pašto dėžutę apeliantas apeliaciniame skunde nepasisako.

5.7. Apibendrinus atsiliepime nurodytus argumentus, teigiama, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus bei tinkamai įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisingą ir teisėtą nutartį, konstatavęs, kad nėra pagrindo abejoti dėl apelianto kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje, ir dėl to nėra pagrindo naikinti Institucijos teisėto ir teisingo 2024 m. gegužės 22 d. nutarimo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Apeliaciniu skundu R. B. prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, sudėties, nes neįrodyta, jog jis gavo jam Institucijos siųstus pranešimus apie reikalavimą nurodyti nusižengimo metu transporto priemonę vairavusį asmenį. Apeliantas nesutinka su Institucijos bei apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu. ANK 569 straipsnyje nustatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

7.1. Kaip jau minėta, Institucijos 2024 m. gegužės 22 d. nutarimu R. B. pripažintas kaltu pažeidęs Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas ir padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje.

7.2. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

7.3. ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. R. B. inkriminuota, jog jis pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatą, t. y., siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) šiam pareigūnui turi nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo šiam pareigūnui privalo nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. <...>; kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka; transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

7.4. Byloje nustatyta, kad R. B. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir byloje nėra ginčo, kad automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso minėtai įmonei.

7.5. ANK 611 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, yra nurodyta, jog kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o dėl šio kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 431 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse ar 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nurodyto administracinio nusižengimo – taip pat duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą arba už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymą, ar atitinkamai apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuriam administracinio nusižengimo padarymo metu buvo pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai.

7.6. Apeliantas skunde teigia, kad byloje neįrodyta, jog jis gavo Institucijos pareigūnų jam siųstus pranešimus apie administracinio nusižengimo padarymą bei prašymus pateikti duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi automobiliu, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

7.7. Iš byloje esančios Administracinių nusižengimų registro kopijos matyti, kad pranešimas transporto priemonės savininkui ar valdytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sugeneruotas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto R. M. 2023 m. spalio 17 d. 17.04 val. ir tą pačią dieną 17.06 val. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)@gmail.com buvo išsiųstas (42 b. l.). Taip pat iš šio administracinių nusižengimų registro matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. pristatymo dėžutė egzistuoja, tačiau yra neaktyvi ir per ją pranešimas nebuvo siunčiamas. Be to, iš minėto registro matyti ir tai, kad 2024 m. vasario 2 d. 16.33 val. pranešimas transporto priemonės savininkui ar valdytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinai buvo išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini)@gmail.com bei papildomai išsiųstas įmonės direktoriui elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)@gmail.com. Pažymėtina, jog minėti pranešimai buvo išsiųsti būtent Juridinių asmenų registre UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)@gmail.com (b. l. 51-53). Taip pat pažymėtina, kad pagal VĮ Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruotus duomenis R. B. yra šios įmonės akcininkas, o taip pat ir vadovas (nuo 2013-04-05), todėl atmestinas apelianto skundo teiginys, jog jis nežino, kas įregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktinį elektroninio pašto adresą. Taigi, R. B., būdamas įmonės vadovas, yra atsakingas už tai, kad viešajame registre nurodyti duomenys būtų teisingi, todėl R. B., būdamas atsakingas už duomenų teikimą atitinkamiems registrams, valstybės institucijoms, viešajame registre įregistravęs kontaktinį Bendrovės elektroninio pašto adresą, privalėjo užtikrinti, jog tuo adresu visada bus pasiekiamas, o, pasikeitus įmonės elektroninio pašto adresui, jį tinkamai privalėjo įregistruoti valstybiniame registre, kaip to reikalauja minėti teisės aktai. Dėl to nagrinėjamu atveju apeliantas turi prisiimti riziką, jog minėtuose registruose esančiais pašto ir elektroninio pašto adresais siųsti dokumentai laikomi įteiktais tinkamai (Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-919/2023). Aukštesnysis teismas pažymi, jog Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, kad informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys turi būti teisingi ir atitikti juos patvirtinančius dokumentus ir faktus, taip pat kitose informacinėse sistemose tvarkomus duomenis; duomenys yra laikomi teisingais tol, kol nenuginčyti ir (ar) nepatikslinti Lietuvos Respublikos įstatymuose, tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Pagal CK 2.71 straipsnio 3 dalį juridinių asmenų registro tvarkytojo išduodami registro duomenų ir informacijos išrašai, dokumentų kopijos turi prima facie galią. Dėl to laikoma, kad Juridinių asmenų registre nurodytas įmonės elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini)@gmail.com yra oficialus ir įmonėje naudojamas. Tuo tarpu kiti apelianto skunde nurodyti elektroninio pašto adresai pagrindiniame valstybės registre nenurodyti, todėl Institucijos pareigūnas, prieš išsiųsdamas pranešimus oficialiu įmonės elektroninio pašto adresu, neprivalėjo tikrinti, ar minėtas adresas yra naudojamas.

7.8. Nors R. B. skunde teigia, jog neįrodyta, kad minėtus pranešimus dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo jis gavo, tačiau Lietuvos Respublikos apygardų teismų formuojamoje teismų praktikoje yra nurodyta, jog ANK 573 straipsnis numato tvarką, kaip procesinius dokumentus siųsti asmeniui, tačiau nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo šiuos dokumentus ir su jais susipažino. Taip pat nei teismas, nei Institucija, nagrinėjanti administracinių nusižengimų bylas, asmeniui neprivalo įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad Institucijos pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas R. B. buvo tinkamas, todėl įsitikinti, ar jis juos gavo ir perskaitė, Institucija neprivalėjo. Dėl to R. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, pateikęs elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini)@gmail.com kaip įmonės kontaktinį duomenį, turėjo būti itin apdairus ir dėmesingas, atidžiai tikrinti minėtą elektroninio pašto dėžutę.

7.9. Paminėtina ir tai, kad iš administracinių nusižengimų registro matyti, jog pranešimas transporto priemonės savininkui ar valdytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. vasario 2 d. 16.33 val. buvo išsiųstas ir įmonės direktoriui elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)@gmail.com (b. l. 42-43). Be to, minėtu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)@gmail.com 2024 m. kovo 20 d. apeliantui buvo išsiųstas ir administracinio nusižengimo protokolas, iš to paties elektroninio pašto adreso 2024 m. gegužės 9 d. buvo gautas R. B. 2024 m. balandžio 26 d. surašytas paaiškinimas (b. l. 32-34). Taigi, šie duomenys patvirtina, jog R. B. Institucijos 2024 m. vasario 2 d. siųstą pranešimą su reikalavimu nurodyti nusižengimo metu transporto priemonę vairavusio asmens duomenis gavo, tačiau tokių duomenų per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.

8. Įvertinus tai, kad Institucijos pateikti duomenys patvirtina, jog 2023 m. spalio 17 d. ir 2024 m. vasario 2 d. pranešimai buvo išsiųsti oficialiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)@gmail.com bei papildomai asmeniniu apelianto elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)@gmail.com, kad šie pašto adresai yra funkcionalūs, aktyvūs ir naudojami, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad R. B. 2023 m. spalio 17 d. ir 2024 m. vasario 2 d. siųstus pranešimus gavo, bet pareigos pateikti duomenis apie asmenį, administracinio nusižengimo padarymo metu vairavusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę, per įstatymo nustatytą terminą neįvykdė ir prašomų duomenų laiku nepateikė.

9. Remiantis tuo, kas aptarta, taip pat nesant duomenų, jog oficialus UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresas būtų nefunkcionalus, nenaudojamas arba pakeistas, apelianto teiginiai, kad neįrodyta, jog jis gavo siųstus pranešimus, kad gavimo fakto patvirtinimą turi užtikrinti administracinio nusižengimo tyrimą atliekanti institucija, yra nepagrįsti.

10. Taigi, byloje nustatyta, jog pranešimai R. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, buvo įteikti tinkamu būdu 2023 m. spalio 17 d. ir 2024 m. vasario 2 d., todėl R. B., būdamas įmonės vadovas, turėjo pareigą per penkias darbo dienas nuo pranešimų dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo gavimo dienos pranešti duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu 2023 m. rugpjūčio 16 d. 14.59 val. valdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o tokių duomenų per numatytą terminą nepateikęs, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje.

11. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad R. B. už jo padarytą administracinį nusižengimą paskirta nuobauda būtų aiškiai per didelė, nes paskirta bauda savo dydžiu yra lygi sankcijoje nustatytam baudos vidurkiui. Dėl to skundžiama apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Ilona Jakubėnienė