Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rodiklis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-3189-264/2011 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rodiklis“ ieškinį atsakovui antstoliui M. P., trečiajam asmeniui „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2. Turto realizavimas stabdomas tik vykdomosios bylos sustabdymo atveju, todėl pinigines lėšas antstolis nurašė nepažeisdamas įstatymų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti ne tik faktinį, bet ir teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str.)

Kaip teisingai faktines bylos aplinkybes nustatė pirmosios instancijos teismas, Kauno apygardos teisme 2009-07-22 priimtas ieškovo UAB „Spaudos praktika“ ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Rodiklis“ (t. 1, b. l. 28). Teismo 2009 m. liepos 22 d. nutartimi ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – skolininko nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštas, leidžiant atsiskaityti su ieškovu (t. 1, b. l. 30-31). Tą pačią dieną nutartis buvo įregistruota Turto areštų registre (t. 1, b. l. 33). Teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „Rodiklis“, o jai įsiteisėjus – panaikintos 2009 m. liepos 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (t. 1, b. l. 27). Būtent minėtu laikotarpiu savo patvarkymais išieškotas lėšas iš skolininko UAB „Rodiklis“ vykdomosiose bylose išieškotojų UAB „Euler Hermes Service Lietuva“, UAB „Perulanus“, UAB „Nėgė“, UAB „Alna Intelligence“ ir kitų naudai, – 2009-07-23 pagal lėšų paskirstymo patvarkymą sau priskaičiavo 3 557,68 Lt atlygį, 2009-09-10 pagal lėšų paskirstymo patvarkymą sau priskaičiavo 987,99 Lt atlygį; 2009-09-10 pagal lėšų paskirstymo patvarkymą priskaičiavo sau 1 201,38 Lt atlygį, iš viso sau išmokėdamas 5 747,05 Lt atlyginimą (t. 1, b. l. 49, 51).

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str.), kurio pašalinimas yra sudėtinė viešojo intereso dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012). Antstolio atsakomybė už neigiamus turtinius padarinius, kilusius dėl įstatymų pažeidimo vykdant profesinę veiklą, yra civilinė deliktinė atsakomybė (Antstolių įstatymo 16 str. 1 d., CK 6.245-6.249 str.). Spręsdamas dėl tokios atsakomybės, pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nurodė, kad antstoliui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, turinčiam itin plačius įgalinimus ir veikiančiam valstybės vardu pareigūnui, taikytinas didesnio profesinio atidumo, rūpestingumo, pareigingumo reikalavimas, todėl pripažino, kad antstolis, priimdamas 2009-07-23 ir 2009-09-10 patvarkymus dėl lėšų paskirstymo, pasielgė neapdairiai ir nerūpestingai bei tokiu būdu pažeidė ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatas. Taigi teismas tokiu būdu konstatavo atsakovo – antstolio M. P. neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nors atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą įrodinėja, jog jo veiksmai, priešingai nei sprendė teismas, nebuvo neteisėti, tačiau minėto sprendimo nei antstolis, nei trečiasis asmuo – draudikas, neskundė, nors teismų praktikoje išaiškinta, kad apeliacinis skundas gali būti pateikiamas taip pat ir dėl teismo sprendimo motyvų (CPK 301 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-968/2003). Vis dėlto, kaip žinia, apeliacinės instancijos teismas yra fakto instancija, byloje viena iš šalių yra bankrutuojanti bendrovė, todėl viešojo intereso egzistavimas reikalauja patikrinti ir sprendimo dalį dėl antstolio veiksmų teisėtumo (CPK 185 str.).

Kaip žinoma, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau jo realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas (ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p., 3 d.). Minėta, kad teismas būtent tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones ir pritaikė 2009 m. liepos 22 d. nutartimi, galiojusia iki 2009-09-11. Atsakovas iš esmės net neneigia, jog ginčijamus veiksmus (2009-07-23 ir 2009-09-10 patvarkymai) atliko galiojant imperatyviems apribojimams, kuriuos pažeidžiantys atsiskaitymai su bankrutuojančios įmonės kreditoriais, kaip nuosekliai išaiškinta teismų praktikoje, yra savaime neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2008; 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2011, etc.). Tačiau antstolis įrodinėja, jog apie tai, kad pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Rodiklis“, jis nebuvo tinkamai informuotas. Iš tiesų, atsakovo nurodytoje byloje kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį informaciją apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia teismas nedelsdamas ir viešai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2009). Tačiau, kolegijos vertinimu, antstolis nagrinėjamu atveju apie nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą bei vykdomųjų veiksmų sustabdymą buvo informuotas tinkamai, kadangi kaip teisingai konstatavo teismas, 2009 liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-2509/2009 Turto areštų registre buvo įregistruota tą pačią dieną, turto arešto pagrindu nurodant ir ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Todėl atsakovas, kuriam įstatymas suteikia teisę neatlygintinai naudotis įvairių registrų duomenimis, apie ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Rodiklis“ priėmimą galėjo ir privalėjo žinoti (Antstolių įstatymo 22 str. 1 d.). Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai nustatė antstolio profesinio atidumo, rūpestingumo, pareigingumo reikalavimų nesilaikymą bei neteisėtus veiksmus, o atsakovo nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo spręsti priešingai (CK 6.246 str. 1 d.).

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad naujausioje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog pagal Turto arešto aktų registro įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi ginčo veiksmų laikotarpiu) 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintą teisinį reglamentavimą laikinasis areštas reiškia, kad yra areštuojamas visas turtas, kol bus sudarytas turto aprašas ir identifikuotas konkretus areštuojamas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Nagrinėjamu atveju 2012 m. liepos 22 d. nutartimi taip pat buvo areštuotas visas UAB „Rodiklis“ turtas, arešto registre nurodant būseną – „laikina“ (t. 1, b. l. 33), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antstolis ne tik neatsižvelgė į draudimą stabdyti vykdomus išieškojimus (ĮBĮ 9 str. 3 d.), bet ir iš areštuoto turto išieškodamas atlyginimą sau (t. 1, b. l. 49, 51), nepaisė imperatyviai laikinosiomis apsaugos priemonėmis teismo nustatytų apribojimų (ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p.).

Vis dėlto teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, teisingai konstatavęs antstolio neteisėtus veiksmus, nepagrįstai nurodė, jog įmonei nepadaryta žala. Visų pirma, kaip teisingai nurodė apeliantas, iš neteisėtų antstolio veiksmų negali atsirasti teisėtas jo reikalavimas už juos gauti atlyginimą (lot. ex iniuria ius non oritur) (Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2012-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-427/2012).

Antra, Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. nutartis, kuria atsisakyta UAB „Rodiklis“ iškelti bankroto bylą, negali pakeisti antstolio veiksmų, atliktų nagrinėjamu laikotarpiu, vertinimo arba sudaryti pagrindą nepaisyti bankroto procedūras reglamentuojančių imperatyvių teisės normų nuostatų. Akivaizdu, kad antstolis, suvokęs savo neteisėtą veikimą, turėjo grąžinti išieškotas sumas UAB „Rodiklis“ ir vykdymo veiksmus atsisakius iškelti bankroto bylą pradėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2011).

Trečia, teismas teisingai nurodo, kad 2009 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atsisakius iškelti bankroto bylą tuo pagrindu, jog UAB „Rodiklis“ atsiskaitė su pareiškimą pateikusiu pareiškėju, o atsakovui antstoliui M. P. nusiskaičiavus ginčo atlyginimą, iš tiesų tokia suma sumažėjo bendrovės skola. Tačiau, priešingai nei sprendė teismas ši aplinkybė nepaneigia ieškovo teiginių dėl faktiškai jau nemokiai bendrovei padarytos žalos bei jos dydžio (CPK 185 str.), nes, kaip minėta, tuo buvo pažeisti imperatyvūs įstatymo reikalavimai, kitų įmonės kreditorių, taip pat ir dirbančiųjų, teisės bei teisėti interesai – buvo iš dalies ar visiškai atsiskaityta su atskirais kreditoriais, tarp jų ir antstoliu, kurių reikalavimai galėjo būti tenkinami tik trečiąja eile ir tik proporcingai jiems tenkančia turto dalimi (ĮBĮ 35 str.). Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, praėjus dviem savaitėms nuo aukščiau minėtos nutarties, Kauno apygardos teismui buvo pateikti nauji kreditorių (tarp jų – ir darbuotojų) pareiškimai dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, o teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartimi ši byla buvo iškelta konstatavus, jog darbuotojams atlyginimai nemokami jau nuo 2009 m. balandžio–birželio mėn. (ĮBĮ 6 str. 1 d., 9 str. 5 d. 1 p.). Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartimi buvo patvirtintas įmonės finansinių reikalavimų sąrašas, į kurį įrašyta 660 kreditorių (t. 1, b. l. 58-64). Teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi UAB „Rodiklis“ bankroto byloje buvo patvirtintas patikslintas 24 053 994 Lt dydžio finansinių reikalavimų sąrašas. Be to, teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi UAB „Rodiklis“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Minėtoje nutartyje nurodyta, jog iki 2011 m. lapkričio 29 d. administratoriui buvo perduota turto tik už 4 230 483 Lt. Taigi akivaizdu, jog bendrovės turto neužtenka patenkinti ne tik antros bei trečios, bet ir pirmos eilės kreditorių, kuriems už darbą buvo nemokama jau nuo 2009 m. balandžio–birželio mėn., reikalavimų. (CPK 185 str.).

Ketvirta, teismų informacinės sistemos duomenys rodo, kad ieškovas teisme reikalauja priteisti iš kreditorių UAB „Euler Hermes Services Lietuva“, UAB „Nėgė“ ir kt. lėšas, kurias jie gavo pagal 2009-09-23 ir 2009-09-10 atsakovo patvarkymus. Nors minėta aplinkybė esminės reikšmės bylos išsprendimui neturi, tačiau teismas, spręsdamas, kad atsakovo neteisėtais veiksmais ieškovui BUAB „Rodiklis“ nebuvo padaryta žala, rėmėsi tuo, kad šis neginčija nurodytų kreditorių lėšų gavimo teisėtumo (CPK 185 str.).

Taigi esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui nustačius atsakovo antstolio M. P. neteisėtus veiksmus (kaltę), dėl kurių ieškovas BUAB „Rodiklis“ prarado jam priklausantį turtą – 5 747,05 Lt, taip pat šios bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų pagrindu nustačius, jog yra patvirtintas tokios žalos atsiradimo faktas bei dydis, priežastinis ryšys tarp jos padarymo bei minimų atsakovo neteisėtų veiksmų, – priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, yra pagrindas spręsti, kad atsakovas antstolis yra atsakingas už padarytą bendrovei žalą (nuostolius), kuri iš jo priteistina (Antstolių įstatymo 16 str. 1 d., CK 6.246-6.251 str.). Kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentai teisinės reikšmės bylos išsprendimui neturi, todėl kolegija dėl jų nepasisako (CPK 185 str.).

Tenkinus apeliacinį skundą ir ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Be to, ieškovui esant atleistam nuo žyminio mokesčio mokėjmo, iš atsakovo M. P. priteistinas 172 Lt žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 93 str., 96 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rodiklis“ ieškinys atsakovui antstoliui M. P., trečiajam asmeniui „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialą dėl žalos atlyginimo ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo antstolio M. P. ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rodiklis“ (duomenys neskelbtini) naudai 5 747,05 Lt (penkis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt septynis litus 05 ct) žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-09-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo antstolio M. P. į valstybės biudžetą 172 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.