- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-05
- Bylos Nr.
- 2A-1727-390/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06488-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimundas Buzelis (pirm.), Algimantas Kukalis (pran.), Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- V. M.
- Trečiasis asmuo
- „Swedbank“
- Išvadą teikia
- Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 2.3.4.2Uzufruktas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Buzelio (pirmininkaujantis), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-806-918/2015 pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui V. M. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, uzufrukto nustatymo, trečiasis asmuo „Swedbank“, AB, institucija teikianti išvadą Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 18-21) prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai N. M. po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-06-05 iki jos pilnametystės, ir U. M. po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės, nustatyti dukrų gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti uzufruktą į namą (duomenys neskelbtini), Kauno r. ieškovei, N. M. ir U. M. iki 2029-01-21. Kauno apylinkės teismas 2014-05-07 nutartimi patvirtino taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. 2-10211-955/2014 nutraukė (t. 1, b. l. 43–45). 2014-07-09 suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo pašė atsisakyti tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį, bylą nagrinėti ginčo teisena, kadangi bankas nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, o nustatytas uzufruktas įkeistam turtui - namui (duomenys neskelbtini), Kauno r. ieškovei, N. M. ir U. M. iki 2029-01-21 apsunkina išieškojimą iš bankui įkeisto turto. Kauno apylinkės teismas 2014-09-01 nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-10211-955/2014 pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui V. M. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, uzufrukto nustatymo, įtraukė trečiuoju asmeniu „Swedbank“, AB. Teismo posėdžio metu ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo ir prašė iš atsakovo priteisti išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos ir išlaikymo įsiskolinimą po 14 400 Lt (skaičiuojant po 400 Lt/mėn. už 36 mėn.) kiekvienai dukrai už trejus metus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu (t. 2, b. l. 49–58) panaikino 2014-05-07 Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-10211-955/2014, kuria patvirtinta taikos sutartis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, uzufrukto gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), Kauno r., nustatymo ir priėmė naują sprendimą; ieškinį tenkino iš dalies; nustatė nepilnamečių N. M. ir U. M. gyvenamąją vietą su motina A. V., priteisė iš V. M. išlaikymą nepilnametei dukrai N. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 145 Eur ir nepilnametei dukrai U. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-04-08) iki dukrų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš V. M. nepilnametei dukrai N. M. 4 170,52 Eur ir nepilnametei dukrai U. M. 4 170,52 Eur išlaikymo įsiskolinimo už 2011-04-08 - 2014-04-07 laikotarpį, skaičiuojant po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį, paskyrė A. V. N. M. ir U. M. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; kitus ieškinio reikalavimus atmetė; priteisė iš atsakovo V. M. ieškovės A. V. naudai 10,41 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo V. M. trečiojo asmens „Swedbank“, AB naudai 52,13 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės A. V. trečiojo asmens „Swedbank“, AB naudai 52,13 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo V. M. valstybės naudai 404 Eur.
Teismas nustatė, kad N. M. ir U. M. tėvai yra ieškovė A. V. ir V. M.. Ieškovė ir atsakovas santuokos sudarę nebuvo, išlaikymas nepilnamečiams vaikams nebuvo priteistas. Ieškovės ir šalių dukters N. M. gyvenamoji vieta atsakovo name deklaruota 2008-11-19, dukters U. M. – nuo 2011-01-31. Ieškovė 2014-04-08 kreipėsi su ieškiniu į Kauno apylinkės teismą, prašydama dukterų N. M. ir U. M. išlaikymui iš atsakovo V. M. priteisti po 600 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienai, taip pat nustatyti ieškovei bei nepilnametėms dukterims N. M. ir U. M. uzufruktą į namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno r., iki 2029-01-21 (t. y. jauniausios dukters pilnametystės). Kauno apylinkės teismas 2014-05-07 nutartimi (t. 1, b. l. 43–45) rašytinio proceso tvarka bylą nutraukė, patvirtindamas taikos sutarties sąlygas, numatančias, kad V. M. mokės nepilnamečių vaikų N. M. ir U. M. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai iki vaiko pilnametystės, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. V.. Taikos sutartimi V. M. sutiko iki 2029-01-21 nustatyti uzufruktą į jam nuosavybės teise priklausantį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kauno r., A. V., N. M. ir U. M.. Teismui pateiktoje tvirtinti taikos sutartyje, be kitų sąlygų, šalys susitarė, kad iki 2029-01-29, t. y. iki jauniausios šalių dukters pilnametystės, ieškovė su nepilnametėmis dukromis uzufrukto teise naudosis namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. Šis namas, kaip ir po juo esantis sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeistas kreditoriui „Swedbank“, AB, hipotekos lakštu. 2012-12-03, V. M. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, išduoti vykdomieji įrašai, kurie antstoliui pateikti vykdymui 2013-02-22. 2013-03-07 antstolė turto arešto aktu areštavo atsakovui priklausantį įkeistą turtą, įskaitant ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Kauno r. Atsakovas V. M. pagal hipotekos lakšte numatytus įsipareigojimus, prieš sudarydamas taikos sutartį, kuria nustatytas įkeisto turto uzufruktas, turėjo gauti raštišką kreditoriaus sutikimą dėl įkeisto turto apsunkinimo uzufruktu, nes kitaip apriboti bei apsunkinti savo nuosavybės teisių į įkeičiamą daiktą, jis negalėjo. Uzufrukto nustatymas namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kauno r., pažeidžia imperatyvias įkeitimo sutarties sąlygas, kurios sutarties šalims yra privalomos ir buvo nustatytas neteisėtai, tokia taikos sutartis negalėjo būti teismo patvirtinta. Tiek ieškovė, tiek atsakovas viso proceso metu vengė teikti išsamius duomenis apie turimą turtą, turtinę padėtį. Iš į bylą išreikalautų VĮ Registrų centro išrašų teismas nustatė, kad ieškovė 2014-07-03 pardavė butą (duomenys neskelbtini), Kauno r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 25–26). 2014-08-07 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ieškovė įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį, jau žinodama apie gautą prašymą dėl proceso atnaujinimo (t. 1, b. l. 103), pardavė 2014-09-08 (t. 2, b. l. 23–24). Teismas savo iniciatyva išsiaiškino aplinkybes, jog ieškovė, prieš parduodama jai priklausantį turtą – butą (duomenys neskelbtini), į teismą dėl leidimo išdavimo kreipėsi tris kartus. Teismo leidimas parduoti nurodytą butą buvo išduotas tik ieškovei pateikus preliminariąją 2014-06-17 buto (duomenys neskelbtini), Kaune, sutartį. Nors teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad pagrindinė šio buto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad nepavyko susisiekti su pardavėju, šiuos argumentus teismas laikė neįtikinančiais. Be to, ieškovė, nesant sudarytai pagrindinei sutarčiai dėl pardavėjo kaltės, nesiekė atgauti iš pardavėjo sumokėtos avanso sumos. Ieškovės veiksmai patvirtina, kad ji pati nesiekė iš pajamų, gautų pardavus butą (duomenys neskelbtini), įsigyti kitą būstą. Nors ieškovė teigė, kad gautą sumą panaudojo skoloms savo motinai ir seseriai grąžinti, tačiau nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Ieškovė beveik iš karto po buto pardavimo įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kauno r., kurį praėjus mėnesiui pardavė. Ieškovė neįrodė, jog žemės sklypą įgijo iš skolintų lėšų kaip ji teigė. Ieškovei, besikreipiančiai į teismą dėl teismo leidimo parduoti būstą išdavimo, teismo nutartimis buvo išaiškinta, kad namui yra pritaikyti areštai, namas apsunkintas hipoteka, todėl ieškovei priklausiusio buto, neužtikrinant kitos gyvenamosios vietos vaikams, pardavimas gali pažeisti jų interesus. Ieškovė, nepaisant teismo išaiškinimų dėl grėsmės vaikų interesams, atkakliai siekė parduoti jai priklausantį butą. Nors ieškovė buvo pateikusi preliminariąją sutartį dėl kito būsto įsigijimo, iš ieškovės veiksmų akivaizdu, kad ji iš esmės nesiekė preliminariojoje sutartyje nurodyto buto įsigyti. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kur ir kaip panaudojo pinigus, gautus pardavus butą, t. y. kad gautos už butą sumos jau nebegalima panaudoti kito būsto įsigijimui. Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 44/100 dalys buto (duomenys neskelbtini), Kaunas. Atsakovas, teikdamas paaiškinimus, nurodė, kad bute gyventi vaikams nėra galimybės, tačiau nepateikė jokių tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Šalys taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais negalėtų išsinuomoti ar įsigyti kito būsto, atitinkančio jos finansinę padėtį. Nors ieškovė ir atsakovas nurodė, kad galimybės gyventi pas giminaičius neturi, tačiau šios aplinkybės taip pat visiškai neįrodė. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į savivaldybę dėl būsto. Teismas pažymėjo, kad ieškovės ir atsakovo elgesys, turint nepilnamečių vaikų, privalo būti socialiai atsakingas, šalys savo pačių priimtų sprendimų dėl paskolų ar turimo turto pardavimo neigiamų pasekmių atsiradimo rizikos negali perkelti kitiems asmenims, šiuo atveju – hipotekos kreditoriui „Swedbank“, AB. Teismas sprendė, kad šalys neįrodė aplinkybės, kad neturi galimybių nepilnamečiams vaikams pritaikyti kito atsakovo nekilnojamojo turto – dalies buto, taip pat neįrodė, kad negali pasirūpinti kito būsto įsigijimu ar nuoma.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 63–69) ieškovė A. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. A2-806-918/2015 dalyje dėl 2014 m. gegužės 07 d. Kauno apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr.10211-955/2014, kuria patvirtinta taikos sutartis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, uzufrukto gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), Kauno raj., nustatymo panaikinimo ir atsisakymo nustatyti uzufruktą į namą (duomenys neskelbtini), Kauno r. ieškovei A. V., N. M. ir U. M. iki 2029 m. sausio 21d.; palikti galioti 2014 m. gegužės 7 d. Kauno apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 10211-955/2014, kuria patvirtinta taikos sutartis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, uzufrukto gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), Kauno r., nustatymo panaikinimo ir atsisakymo nustatyti uzufruktą į namą (duomenys neskelbtini), Kauno r. ieškovei A. V., N. M. ir U. M. iki 2029 m. sausio 21d.
Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant procesines teisės normas ir netinkamai pritaikius materialines teisės normas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ir neteisingai taikė materialines teisės normas - Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnį, 6 straipsnį, 11 straipsnį, 13 straipsnį, bei CK 3.71 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 3.84 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 3 dalį, 3.86 straipsnio 2 dalį, 3.161 straipsnio 5 dalį, 4.141 straipsnio 1 dalį. 2010 m. sausio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad „/.../ aptariamos garantijos, t. y. teisės naudotis gyvenamąja patalpa uzufrukto teise, taikymas aktualus tais atvejais, kai nepilnamečiai vaikai gyvena būste, kuris priklauso nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių, tačiau ne tam, su kuriuo po santuokos nutraukimo lieka gyventi vaikai. Jeigu konkrečiu atveju kyla grėsmė, kad, nutraukus santuoką, sutuoktinis, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ir vaikai gali atsidurti gatvėje, teismas turi teisę nustatyti uzufruktą. /.../“. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas būtent ir konstatavo tokią faktinę aplinkybę, kurios neginčija nei viena iš proceso šalių, kad „Ieškovės ir šalių dukters N. M. gyvenamoji vieta atsakovo name deklaruota 2008-11-19, dukters U. M. - nuo 2011-01-31“. Ypatingai aktuali šio konkretaus ginčo atveju yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2010, nes joje kasacinį skundą pateikė atsakovas AB „Swedbank“, kuris šioje byloje yra trečiasis asmuo, o vienu iš kasacinio skundo argumentu buvo tai, kad „/.../ uzufrukto nustatymas kasatoriui įkeistam turtui suvaržė jo daiktines teises, todėl kyla klausimas, ar, užtikrinant nepilnamečio vaiko teises į gyvenamąjį būstą, galima apriboti trečiųjų sąžiningų asmenų teises, kokiais atvejais ir kokia apimtimi. /.../“. Atsisakydamas tenkinti šį AB „Swedbank“ kasacinio skundo reikalavimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad „/.../ nustatytas uzufruktas nevaržo banko teisės įstatyme nustatyta tvarka nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą, nors dėl suvaržymo uzufruktu ir mažiau palankiomis sąlygomis“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo visiškai kitokią teisės taikymo praktiką, nei ta, kuria vadovavosi priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas šioje byloje, vienareikšmiai pasisakydamas, jog uzufrukto nustatymas nevaržo banko teisės įstatyme nustatyta tvarka nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą. Todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvavimas, jog vien faktinė aplinkybė, kad nekilnojamasis turtas yra įkeistas bankui, eliminuoja net teorinę galimybę nustatyti uzufruktą naudotis šiuo turtu vaikams, kurių net gyvenamoji vieta ten oficialiai deklaruota, yra visiškai nepagrįstas ir akivaizdžiai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo praktikos šiuo klausimu.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pažeidė ir procesines teisės normas. Skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad „/.../ Teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek atsakovas pripažino, kad reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo yra pareikštas tik siekiant užkirsti kreditoriui teisę ir galimybę išieškoti skolą iš įkeisto ir areštuoto turto.“ Tačiau tame pat sprendime yra užfiksuoti iš esmės kitokie ieškovės parodymai, o būtent, kad „Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad taikos sutartimi siekė išsaugoti dukroms galimybę gyventi name“. Tai yra, ieškovė akivaizdžiai ir vienareikšmiai paaiškino, jog ji siekė nustatyti uzufruktą tik gindama teisėtus savo vaikų interesus, o ne siekdama pakenkti banko interesams. Byloje nėra užfiksuoti ir atsakovo parodymai, jog jis veiktų ne vaikų interesais, o tik siekdamas pakenkti bankui. Todėl pirmosios instancijos teismas neleistinai tendencingai (išskirtinai trečiojo asmens naudai) interpretavo byloje surinktus įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir skundžiamą sprendimą priėmė iš esmės pažeisdamas CPK 185 straipsnio, 263 straipsnio 1 dalies, 265 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad ieškovė ir atsakovas sutaria gerai, derina tarpusavio veiksmus. Byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių tokią pirmosios instancijos teismo išvadą. Taikos sutartis šioje byloje buvo pasiekta tik šalių abipusių kompromisų būdu - atsakovui sutikus, jog su ieškove gyvensiančioms jo dukterims būtų parūpinta gyvenamoji vieta, taikant uzufruktą jo nuosavybės teise valdomam nekilnojamajam turtui, o ieškovei sutikus sumažinti jos reikalauto išlaikymo nepilnametėms šalių dukterims dydį. Nepagrįstas teismo teiginys, jog šalys nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais negalėtų išsinuomoti ar įsigyti kito būsto, atitinkančio jos finansinę padėtį. VSDFV duomenys patvirtina apie ieškovės gaunamas pajamas. Ieškovė po santuokos nutraukimo viena augins dvi mažametes dukteris. Atsakovas, nors su patikslintais ieškinio reikalavimais sutinka, tačiau vykdyti negalės, nes neturi tam lėšų, atsakovui per mėnesį priskaičiuojamas 116 Lt darbo užmokestis. Šių duomenų pakanka išvadai, jog ieškovė neturi jokių finansinių galimybių įsigyti kitą būstą, o būsto nuoma akivaizdžiai pakenktų ne tik jos, bet ir teisėtiems jos vaikų interesams.
Pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas savo sprendimą šioje byloje buvo šališkas, nes ne tik neleistinai tendencingai (išskirtinai atsakovo naudai) interpretavo byloje surinktus įrodymus, bet ir su proceso šalimis elgėsi nevienodai, rodydamas palankumą tik vienai ginčo šaliai - trečiajam asmeniui, veikdamas „Swedbank“, AB interesais.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 77) trečiasis asmuo „Swedbank“, AB nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas, teisėtas, todėl prašo apeliacinio skundo netenkinti tokiais pačiais motyvais, kokie yra nurodyti skundžiamame teismo sprendime.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Apeliacinės instancijos teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 2014m. balandžio 8d. kreipėsi su ieškiniu į Kauno apylinkės teismą, prašydama dukterų N. M. ir U. M. išlaikymui iš atsakovo priteisti po 600 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienai, taip pat nustatyti ieškovei bei nepilnametėms dukterims uzufruktą į namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno rajone iki 2029m. sausio 21d. Kauno apylinkės teismas 2014m. gegužės 7d. nutartimi šalims sudarius taikos sutartį civilinę bylą nutraukė ir patvirtino taikos sutarties sąlygas, numatančias, kad atsakovas mokės nepilnametėms dukroms išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai iki vaikų pilnametystės. Taikos sutartimi taip pat buvo nustatyta sąlyga ir ja atsakovas sutiko iki 2029 metų sausio 21d. nustatyti uzufruktą į jam nuosavybės teise priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, A. V., N. M., U. M.. Ši teismo nutartis buvo įsiteisėjusi.
Kauno apylinkės teismo 2014m. rugsėjo 1d. nutartimi atnaujintas procesas civilinėje byloje, į bylos nagrinėjimą įtraukus trečiąjį asmenį „Swedbank“ AB ir paskirtas pakartotinas bylos nagrinėjimas.
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą pakartotinai 2015m. balandžio 13d. sprendimu panaikino 2014m. gegužės 7d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 10211-955/2014, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, uzufrukto gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, nustatymo ir priėmė naują sprendimą.
Apeliantė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė nustatyti uzufruktą į namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno rajone ir prašė palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014m. gegužės 7d. nutartį, kuria buvo patvirtinta tarp šalių taikos sutartis dėl nustatyto uzufrukto į ginčo namą, ieškovei A. V., N. M., U. M. iki 2029m. sausio 21d. Apeliantė apeliacinį skundą iš esmės argumentuoja tuo, kad ginčijamas sprendimas priimtas pažeidžiant procesinės bei materialinės teisės normas bei prieštarauja suformuotai teisminei praktikai. Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčijamas uzufrukto nenustatymo klausimas.
Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad sprendžiant uzufrukto nustatymo klausimą labai svarbu išsiaiškinti, ar uzufrukto nustatymas visiškai atitinka nepilnamečio vaiko ( vaikų) interesus, ar vaiko ( vaikų) interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais ( pvz., priteisiant išlaikymą), ar tėvas, su kuriuo gyventi lieka vaikas ( vaikai), neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti.
Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą, įvertinęs bylos medžiagą, šalių duotus paaiškinimus teisme, nustatė ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes, kad ieškovė 2014m. liepos 3d. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno rajone. 2014m. rugpjūčio 7d. ieškovė remiantis pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, ir žinodama, jog yra gautas prašymas teisme dėl proceso atnaujinimo, nagrinėjamoje byloje, 2014m. rugsėjo 8d. šį žemės sklypą pardavė. Apylinkės teismas nagrinėdamas bylą ir siekdamas visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes reikšmingas ginčui spręsti nustatė, kad ieškovė prieš parduodama jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kreipėsi į teismą dėl leidimo išdavimo tris kartus. Teismas pažymėjo, kad ieškovei leidimas buvo išduotas tik pateikus preliminariąją 2014m. birželio 17d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavimo. Byloje nustatyta, kad ieškovei, nutarusiai parduoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, buvo žinoma, jog atsakovui priklausantis gyvenamasis namas yra apsunkintas hipoteka, jam taip pat yra uždėti draudimai. Teismas nustatė aplinkybę, kad ieškovei besikreipiančiai į teismą dėl teismo leidimo parduoti būstą išdavimo, teismas buvo išaiškinęs ieškovei, kad namui yra uždėti areštai, jis apsunkintas hipoteka, todėl ieškovei neužtikrinant kitos gyvenamosios vietos vaikams, būsto pardavimas gali pažeisti vaikų interesus, tačiau ieškovė aktyviais veiksmais vis tiek siekė parduoti jai priklausantį butą. Teismas spręsdamas bylą detaliai įvertino tiek ieškovės, tiek ir atsakovo duotus paaiškinimus teisme, kitus byloje esančius duomenis ir įvertinęs šalių siekius dėl uzufrukto nustatymo į atsakovui priklausantį namą apsunkintą hipoteka sprendė, kad šalys keldamos reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo nepilnamečių vaikų naudai elgiasi nesąžiningai ir tokiu būdu pažeidžia kreditoriaus, trečiojo asmens „Swedbank“ AB teises ir teisėtus interesus. Apylinkės teismas savo išvadas pakankamai motyvavo ir argumentavo ( CPK 270 straipsnio 4 dalis), todėl teisėjų kolegija teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir paradytoms išvados pritaria.
Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčui tarp šalių spręsti reikšmingas aplinkybes nustatė įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą ir įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė ( CPK 185 straipsnis). Esant nurodytam atmestini apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus ir skundžiamą teismo sprendimą priėmė pažeisdamas procesinės teisės normas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, nagrinėjamos bylos eigą, neturi pagrindo sutikti su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas nagrinėdamas bylą buvo šališkas, rodė palankumą vienai ginčo šaliai – trečiajam asmeniui ir veikė šio asmens interesais. Pažymėtina, kad asmuo, manydamas, jog bylą nagrinėjantis teisėjas yra šališkas, turi teisę CPK 68 straipsnyje nustatyta tvarka pareikšti motyvuotą nušalinimą, tačiau šia teise ieškovė nepasinaudojo. Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo eigos, bylos nagrinėjimo metu ieškovei buvo leista pasinaudoti visomis jai įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, ieškovė naudojosi advokato pagalba. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde pateikti tik deklaratyvus teiginiai apie teismo šališkumą ir jie nesudaro pagrindo abejoti bylą nagrinėjusio teismo šališkumu.
Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės apeliaciniame skunde nurodytų kasacinių civilinių bylų ir nagrinėjamos bylos aplinkybės iš esmės skiriasi, todėl nepagrįstai apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad apylinkės teismo priimtas sprendimas prieštarauja suformuotai teisminei praktikai.
Kiti apeliantės apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai spręsti, todėl neanalizuotini.
Esant nurodytam, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas priimdamas sprendimą teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei nenukrypo nuo teisminės praktikos sprendžiant ginčijamą klausimą. Apeliantės apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o ginčijamą teismo sprendimą palieka nepakeistą ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas.)..
į tai, kad apelianto apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmesta ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu, kolegija,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.