Kauno apylinkės teismo sprendimas, A2-806-918/2015

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-04-13
Bylos Nr.: A2-806-918/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-06488-2014-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aistė Petrevičienė
Trečiasis asmuo: „Swedbank“
Ieškovas: A. V.
Atsakovas: V. M.
Advokatai: Gitana Butrimienė

Kategorijos

32.2pavadinimo nepavyko patikrinti
77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
116.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. A2-806-918/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06488-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 32.2; 77.4.2; 78.2.1; 116.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 13 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Gitanai Butrimienei, trečiojo asmens „Swedbank“, AB atstovui R. L., išvadą duodančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sigitai Mockienei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui V. M. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, uzufrukto nustatymo, trečiasis asmuo „Swedbank“, AB, išvadą duodanti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė patikslintu ieškiniu (1 t. 18-21 b.l.) prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai N. M. po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-06-05 iki jos pilnametystės, ir U. M. po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-01-21 iki jos pilnametystės, nustatyti dukrų gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti uzufruktą į namą (duomenys neskelbtini), Kauno r. ieškovei, N. M. ir U. M. iki 2029-01-21. Teismo posėdžio metu ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo ir prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos ir išlaikymo įsiskolinimą po 14400 Lt (skaičiuojant po 400 Lt/mėn. už 36 mėn.) kiekvienai dukrai už trejus metus. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas dukroms niekada neteikė išlaikymo, ieškovės pajamos nedidelės, jai vienai per sunku išlaikyti dukras. Vaikams turi būti užtikrinta gyvenamoji vieta, todėl reikalinga nustatyti uzufruktą į gyvenamąjį namą. Ieškovė su dukromis kito gyvenamojo būsto neturi, jų gyvenamoji vieta nuo 2008-11-19 deklaruota atsakovo name (duomenys neskelbtini), Kauno r. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad namas, kuriame su dukromis gyvena, įkeistas bankui, bankas nukreipė išieškojimą. Taikos sutartimi siekė išsaugoti dukroms galimybę gyventi name. Atsakovas dukrų neišlaiko, tačiau jas nuolat lanko, atneša tik kokią nors smulkmeną, nuperka maisto. Vidutiniškai per mėnesį kiekvienai dukrai išlaikyti reikalinga po 1000 Lt suma. Atsakovas gyvena pas tėvą, ten sąlygų gyventi ieškovei su vaikais nėra. Name, kur gyvena atsakovas, nėra vidaus tualeto, namas apšildomas kietu kuru. Su atsakovu bendrauja taip, kad dukros nepajustų neigiamų emocijų. Dukros lanko darželį (duomenys neskelbtini), arti namų. Pakeitus gyvenamąją vietą, būtų sudėtinga gauti vietą kitame darželyje. Namas, kuriame gyvena su dukromis, normaliai įrengtas. Atsakovas nedirba, turi labai daug skolų. Ieškovei priklauso 100 procentų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, ji yra įmonės direktorė, įmonė vykdo nekilnojamojo turto nuomos veiklą. Atsakovas įmonės veikloje visiškai nedalyvauja. Kai 2014 m. buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, į antstolį nesikreipė, kadangi atsakovas pajamų negauna. Į Vaikų išlaikymo fondą taip pat nesikreipė. Ieškovės pajamos vidutiniškai sudaro 2200 Lt per mėnesį. Giminaičių pagalbos dėl gyvenamosios vietos prašyti negali, nes motina gyvena ne Kaune, o su tėvu nebendrauja. Mano, kad neišgalėtų nuomotis būsto, tačiau dėl socialinio būsto nesikreipė. Taikos sutarties sudarymo metu žinojo, kad turtas yra įkeistas ir areštuotas. Ieškovė name (duomenys neskelbtini). apsigyveno 2009 m. rudenį, prieš tai gyveno (duomenys neskelbtini). Ieškovė turėtą butą pardavė, grąžino paskolą bankui, likusią 25000 Lt sumą atidavė motinai, seseriai, draugams. Ieškovė stengiasi gauti didesnes pajamas, kad galėtų gauti kreditą būstui įsigyti. Su atsakovu vaikų gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta, kadangi jis nesugebėtų pasirūpinti dukromis. Atsakovas su dukromis tik žaidžia, tačiau esminių dukrų poreikių patenkinti negalėtų.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad prioritetas turi būti skiriamas vaiko teisių apsaugai. Ieškovė su vaikais atsakovo seseriai priklausančiame name gyventi negali, nes neaiški pačios savininkės nuomonė. Vaikų ryšys su mama didesnis, atsakovas nepageidauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Šalys proceso metu elgiasi sąžiningai, teismas tvirtindamas sutartį, nekreipė dėmesio, kad turtas įkeistas. Ieškovė iš pradžių nebuvo atstovaujama, elgėsi iš nežinojimo. Uzufruktas turėtų būti nustatytas dėl vaikų interesų iki jauniausios dukters pilnametystės. Ieškovė duomenis apie visas pajamas pateikė, atsakovas pajamų neturi. Išlaikymas turėtų būti priteistas po 144,81 EUR periodinėmis išmokomis kiekvienai dukrai, taip pat turėtų būti priteistas 4170,52 EUR išlaikymo įsiskolinimas. Nors ieškovė, prieš parduodama jai priklausantį butą, buvo sudariusi buto (duomenys neskelbtini) preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Po avanso sumokėjimo nebuvo įmanoma susitikti su pardavėju. Pinigus, gautus pardavus butą, ieškovė panaudojo ne tik skoloms grąžinti, bet ir pragyvenimui. Ieškovė teiravosi savivaldybėje dėl socialinio būsto, jai buvo paaiškinta, kad dėl gaunamų pajamų dydžio į socialinį būstą teisės neturi. Ieškovė, pasiskolinusi pinigų, buvo įsigijusi žemės sklypą Alyvų g., tačiau šį sklypą greitai pardavė ir grąžino skolą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad su patikslintais ieškinio reikalavimais sutinka. Vaikams išlaikymo niekada neteikė, todėl visiškai sutinka su reikalavimu dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Tik nustačius uzufruktą į jam priklausantį gyvenamąjį namą, būtų užtikrinta vaikams gyvenamoji vieta. Kai namas buvo įkeičiamas, verslas klostėsi sėkmingai, paskolos buvo imamos verslui vystyti. Prasidėjus krizei, atsirado finansinių sunkumų. Dėl skolų kilo daug konfliktų su ieškove. Vaikas rūpinosi tik ieškovė, atsakovas neturėjo galimybės padėti. Prie vaikų išlaikymo prisideda tik simboliškai, atnešdamas lauktuvių, pinigais neprisideda. Jau šešerius metus sąskaitos yra areštuotos. Atsakovas gyvena kartu su tėvu seseriai priklausančiame name, kuriame gyvenimo sąlygos itin prastos. Atsakovo turima buto Romainiuose dalis yra po gaisro, nėra lėšų suremontuoti, be to, tame bute gyvena neįgalus asmuo. Sudarius panaudos sutartį su ieškove dėl pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, o ieškovei šias patalpas išnuomojus kitiems asmenims, buvo būdas gauti pajamų ir atsiskaitinėti su kitais kreditoriais. Ieškovas įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) nedirba. Atsakovas pats turėjo įmonę, kurios yra vienintelis akcininkas ir vadovas, įmonė šiuo metu veiklos praktiškai nevykdo. Su UAB (duomenys neskelbtini) sutartimis į banką ėjo, nes tikėjosi, kad bankas finansuos UAB (duomenys neskelbtini) įsigyjant turtą. Dėl socialinių pašalpų nesikreipė. Atsakovą remia tėvas. Atsakovas darbo bando ieškoti bendraudamas, tačiau tam trukdo jo atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla, kreditingumo istorija. Kelis kartus supykęs ieškovę vijo iš namų. Dukrų į savo dabartinę gyvenamąją vietą nepasiima dėl itin blogų buitinių sąlygų. Žinojo, kad hipotekos lakštu įsipareigojo neapsunkinti įkeisto turto. Į kreditorių dėl uzufrukto nesikreipė, kadangi žinojo, kad kreditorius nesutiks. Arešto prasmę supranta, tačiau nemano, kad areštuotam turtui negalima uzufrukto nustatyti. Nors su patikslintais ieškinio reikalavimais sutinka, tačiau vykdyti negalės, nes neturi tam lėšų.

Trečiasis asmuo atsiliepime (1 t. 116-118 b.l.) nurodė, kad su ieškinio reikalavimu dėl uzufrukto nustatymo nesutinka. Nurodė, kad trečiasis asmuo „Swedbank“, AB ir atsakovas 2006-10-13 sudarė kredito sutartį, įsipareigojimų pagal sutartį užtikrinimui hipotekos lakštu buvo įkeistas žemės sklypas ir nebaigtas statyti gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), Kauno r.2007-08-31 buvo sudarytas kredito sutartis, kurios įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas tas pats turtas. Kadangi atsakovas nevykdė įsipareigojimų, kredito sutartys buvo nutrauktos, išduoti vykdomieji įrašai dėl išieškojimo iš bankui įkeisto turto, 2013-03-07 antstolė turto arešto aktu areštavo turtą. Uzufrukto nustatymas tokiam ilgam terminui užkerta ar apsunkina išieškojimą iš bankui įkeisto turto. Įkeisto turto nepakaks visiškai įvykdyti atsakovo įsipareigojimus, išieškojimas turės būti nukreipiamas į kitą atsakovui priklausantį turtą. Šalys siekia pasinaudojant uzufrukto institutu sutrukdyti bankui įgyvendinti savo kaip kreditoriaus teises. Šalių sudaryta taikos sutartis iš esmės yra nukreipta ne į atsakovą, o į banką. Apsunkinus įkeistą turtą uzufruktu, turtas priverstinio išieškojimo metu bus parduotas už mažesnę kainą. Esant nustatytam uzufruktui sudėtinga bus rasti asmenų, kurie norėtų įsigyti tokį turtą. Aplinkybė, kad asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo laisva nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. Sprendžiant klausimą dėl uzufrukto nustatymo įkeistam turtui, turi būti įvertinama, ar nebus pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar vaiko teisė turėti gyvenamąjį būstą negali būti apginta kitu būdu. Net ir nustačius, kad tėvai nepajėgūs nepilnamečių vaikų aprūpinti būstu, ši prievolė negali būti perkeliama bankui, ši prievolė pereina valstybei. Bankas sutiktų ieškovei suteikti protingą terminą susirasti būstą. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, papildomai paaiškino, kad neprieštarauja dėl sumažintų ieškinio reikalavimų dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, taip pat vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Tikėtina, kad šalys iš anksto buvo susitarusios sudaryti taikos sutartį, taikos sutartis sudaryta tik siekiant pabėgti nuo kreditorių. Uzufrukto tikslas nėra apsisaugoti nuo kreditorių. Teismu buvo pasinaudota siekiant pasinaudoti kreditoriumi. Proceso metu šalys bandė nuslėpti pajamas, ieškovė neįrodė, kad neturi kitų galimybių pasirūpinti vaikų gyvenamuoju būstu. Ieškovė nepateikė duomenų, kokias pajamas gauna ne kaip darbuotoja, o kaip įmonės akcininkė. Ieškovė neįrodinėjo aplinkybių, kokiam terminui reikalingas uzufruktas. Pačios šalys su kreditoriumi nebandė derinti sąlygų dėl uzufrukto nustatymo. Turtas buvo įkeistas iki gimstant vaikams. Ieškovė, parduodama jai priklausantį butą, žinojo, kad atsakovo gyvenamasis namas yra įkeistas ir areštuotas. Ieškovė ir atsakovas derina veiksmus, kad būtų išvengta turto pardavimo iš varžytynių, taip pat kad būtų nustatytas uzufruktas. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nepilnamečiais vaikais naudojasi, patys sukūrė tokią situaciją, kurioje atsidūrė. Trečiasis asmuo dėl ieškinio reikalavimų dėl išlaikymo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kreditorius intereso neturi.

Išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (1 t. 132-133 b.l.), kurioje nurodė, kad atsakovui priklausantis namas, kuriame gyvena ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais, įrengtas, name yra visi komunaliniai patogumai. Ieškovė naudojasi jos motinai priklausančiu automobiliu. Ieškovė išvadą teikiančios institucijos atstovei nurodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadybininke, gauna apie 1000 Lt pajamų per mėnesį (atskaičius mokesčiu), be to, gauna papildomų pajamų nekilnojamojo turto agentūroje „011“. Duomenų apie vaikų nepriežiūrą ar netinkamą elgesį vaikų atžvilgiu VTAS neturi. Įvertinus šeimos aplinkos sąlygas, N. M. ir U. M. sudarytos tinkamos socialinės sąlygos, motina tinkamai užtikrina nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus intersus. Teismo posėdžio metu Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Sigita Mockienė palaikė raštu pateiktą išvadą. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad ieškovė iš pradžių nurodė kitokias pajamas. Duomenų, kad ieškovė netinkamai prižiūrėtų vaikus, nėra. Ieškovė neįrodė, kad buvo vejama iš atsakovo namų, šalys palaiko normalius santykius. Ieškovė stengiasi užtikrinti sąlygas vaikams, bet vengia vykdyti kitus įsipareigojimus. Jei tėvai neišgalės pasirūpinti vaikų gyvenamuoju būstu, padės valstybė. Pati ieškovė nesikreipė nei į savivaldybę, nei į Vaiko teisių apaugos skyrių dėl apgyvendinimo. Tam, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl gyvenamojo būsto suteikimo, būtinas pačios ieškovės kreipimasis. Parduodant ieškovei priklausiusį butą, buvo pažeisti vaikų interesai.

Motyvuojamoji dalis

Nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo naikintina, taikos sutartį atsisakytina tvirtinti ir priimtinas naujas sprendimas - ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini), teismo sprendimo priėmimo metu jai yra 6 metai. U. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini), teismo sprendimo priėmimo metu jai yra 4 metai. N. M. ir U. M. tėvai yra ieškovė A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) (1 t. 7, 8, 23, 24 b.l.). Ieškovė ir atsakovas santuokos sudarę nebuvo, išlaikymas nepilnamečiams vaikams nebuvo priteistas. Ieškovės ir šalių dukters N. M. gyvenamoji vieta atsakovo name deklaruota 2008-11-19, dukters U. M. – nuo 2011-01-31 (1 t. 9, 25 b.l.)

Ieškovė 2014-04-08 kreipėsi su ieškiniu į Kauno apylinkės teismą, prašydama dukterų N. M. ir U. M. išlaikymui iš atsakovo V. M. priteisti po 600 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienai, taip pat nustatyti ieškovei bei nepilnametėms dukterims N. M. ir U. M. uzufruktą į namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno raj., iki 2029-01-21 (t.y. jauniausios dukters pilnametystės). Atsakovas atsiliepimo nepateikė. 2014-05-06 teisme gauta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovės A. V. ir atsakovo V. M. (1 t. 41-42 b.l.). 2014-05-07 nutartimi (1 t. 43-45 b.l.) rašytinio proceso tvarka teismas bylą nutraukė, patvirtindamas taikos sutarties sąlygas, numatančias, kad V. M. mokės nepilnamečių vaikų N. M. ir U. M. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai iki vaiko pilnametystės, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. V.. Be to, taikos sutartimi V. M. sutiko iki 2029-01-21 nustatyti uzufruktą į jam nuosavybės teise priklausantį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kauno r., A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir U. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Dėl taikos sutarties patvirtinimo

CK 6.983 straipsnio 1 dalis numato, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. CK 6.985 straipsnis nurodo, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Tokia sutartis turi atitikti teisinių santykių, kuriuos siekia išspręsti šalys, reglamentavimą, pati sutartis turi būti aiški, išsami ir galima įvykdyti.

Remiantis CPK 42 str. 2 d., teismas netvirtina taikos sutarties, jei ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateiktoje tvirtinti taikos sutartyje, be kitų sąlygų, šalys susitarė, kad iki 2029-01-29, t. y. iki jauniausios šalių dukters pilnametystės, ieškovė su nepilnametėmis dukromis uzufrukto teise naudosis namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. Šis namas, kaip ir po juo esantis sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeistas kreditoriui „Swedbank“, AB, hipotekos lakšte (1 t. 60-61, 62-65c b.l.). 2012-12-03, V. M. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, išduoti vykdomieji įrašai (1 t. 65d-70 b.l.), kurie antstoliui pateikti vykdymui 2013-02-22 (1 t. 71 b.l.). 2013-03-07 antstolė turto arešto aktu areštavo atsakovui priklausantį įkeistą turtą, įskaitant ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Kauno raj. (1 t. 73-74 b.l.), turto arešto aktas buvo išsiųstas V. M. (1 t. 72 b.l.)

Hipotekos kreditorius „Swedbank“, AB ir skolininkas V. M., sudarydami sutartinės hipotekos sandorius, susitarė, kad įkeičiamo daikto savininkas be raštiško kreditoriaus sutikimo neturi teisės apsunkinti savo nuosavybės teisių į įkeičiamą daiktą. Pažymėtina ir tai, kad antstolė, taikydama turto areštą, apribojo disponavimo teisę ir išsamiai išaiškino disponavimo teisės apribojimo esmę – laikiną priverstinį draudimą pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą – teisę turtą atlygintinai ar neatlygintinai, perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutą r kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti (1 t. 73 b.l.). Uzufrukto nustatymas daiktinės teisės prasme yra laikomas daikto apsunkinimu. Pažymėtina ir tai, kad tiek ieškovei, tiek atsakovui taikos sutarties sudarymo metu buvo žinoma, kad namui, kuriame taikos sutartimi nustatytas uzufruktas, yra pritaikytas areštas.

Įkeičiamo daikto savininkas -atsakovas V. M. pagal hipotekos lakšte numatytus įsipareigojimus, prieš sudarydamas taikos sutartį, kuria nustatytas įkeisto turto uzufruktas, turėjo gauti raštišką kreditoriaus sutikimą dėl įkeisto turto apsunkinimo uzufruktu, nes kitaip apriboti bei apsunkinti savo nuosavybės teisių į įkeičiamą daiktą, jis negalėjo. Uzufrukto nustatymas namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kauno raj., pažeidžia imperatyvias įkeitimo sutarties sąlygas, kurios sutarties šalims yra privalomos ir buvo nustatytas neteisėtai.

Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Remiantis CPK 675 str. 1 d., skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą ar šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas. Tai reiškia, kad pritaikius turto areštą, savininkas netenka teisės disponuoti turtu, taigi ir priimti sprendimus dėl daikto apsunkinimo. Dėl nurodytų aplinkybių šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos dėl uzufrukto nustatymo prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, tokia taikos sutartis negalėjo būti teismo patvirtinta.

Įstatymas nesuteikia teismui galimybės tvirtinti ne visas taikos sutarties sąlygas ar savo nuožiūra, pažeidžiant šalių dispozityvumo principą, pakeisti dalį taikos sutarties sąlygų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, teismo nutartis panaikintina, o taikos sutartį atsisakytina patvirtinti, dėl ginčo esmės priimtinas teismo sprendimas.

Dėl ieškinio reikalavimų

Ieškovė teismo posėdžio metu sumažino ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsakovas ieškinio reikalavimus pripažino, trečiojo asmens atstovas nurodė, kad, ieškovei sumažinus ieškinio reikalavimus, prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka suformuotą teismų praktiką, todėl šie reikalavimai turėtų būti patenkinti. Nesant tarp šalių ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, dėl šių reikalavimų surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 268 str. 5 d.) .

Ieškovė prašo nepilnamečių vaikų N. M. ir U. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas tokio reikalavimo nėra pareiškęs, atvirkščiai, teismo posėdžio metu paaiškino, kad sąlygų neturi ir negalėtų vienas pasirūpinti dukromis. Išvadą duodančios institucijos atstovė pateikė išvadą, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštarautų vaikų interesams, motina tinkamai rūpinasi dukterimis.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus, užtikrintų įprastą ir saugų vaikų emocinį ryšį su motina. Ieškinio reikalavimas tenkintinas, N. M. ir U. M. gyvenamoji vieta nustatytina su motina A. V. (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).

Šalims išaiškintina, kad abu tėvai – tiek ieškovė, tiek atsakovas – privalo stengtis sukurti nepilnamečiam vaikui kiek įmanoma stabilesnę psichologinę aplinką. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis numato vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. CK 3.170 str. įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Abiejų tėvų teisės vaiko atžvilgiu yra lygios. Vaiko interesus privalo saugoti ir ginti abu tėvai. Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė, todėl šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms įgyti. Išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi atitikti ir protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko gabumai, sveikata ir amžius. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų pasaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas t.y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

Ieškovės nurodymu, nepilnamečių N. ir U. išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikalinga apie 1000 Lt (289,62 EUR) suma kiekvienai (1 t. 135-137 b. l.). Kiekvienos iš dukterų maisto poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga apie 350 Lt, aprangai - apie 90 Lt, lavinimui - apie 241 Lt (įskaitant mokestį už darželį), higienos priemonėms - apie 120 Lt, laisvalaikiui - apie 45 Lt, būsto išlaikymo išlaidoms - apie 163 Lt.

Ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini) yra šios įmonės vienintelė akcininkė ir vadovė (1 t. 168 b.l.). be to, ieškovei priklauso 50 procentų UAB (duomenys neskelbtini)akcijų“ (1 t. 169 b.l.). Ieškovė pateikė VSFV pažymą, iš kurios nustatyta, kad ieškovė 2014 m. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)ieškovei vidutiniškai per mėnesį priskaičiuojamas 250 Lt darbo užmokestis, (duomenys neskelbtini)1000 Lt) (1 t. 140-142 b.l.). Nors ieškovė išvadą duodančios institucijos atstovei nurodė, kad gauna pajamų nekilnojamojo turto agentūroje (duomenys neskelbtini), tačiau teismui tokių duomenų nepateikė. Pažymėtina, kad viešame nekilnojamojo turto agentūros (duomenys neskelbtini)interneto puslapyje ieškovė A. V. nurodoma, kaip brokerė, kurios veiklos sritis – gyvenamasis būstas. Ieškovė pateikė duomenis tiek apie 2013 metais gautas pajamas iš individualios veiklos (1 t. 147 b.l.), tiek apie 2014 metais gautas pajamas iš individualios veiklos (32557 Lt) (1 t. 187 b.l.), tačiau nedetalizavo individualios veiklos pobūdžio. Ieškovė nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą – pastatą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t. 139 b.l.). Iš ieškovės paaiškinimų bei teismo iniciatyva išreikalautų Nekilnojamojo turto registro išrašų nustatyta, kad ieškovei 2014 metais priklausė nekilnojamasis turtas – butas (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė pardavė. Ieškovė 2014 m. buvo įsigijusi ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kauno raj., kurį netrukus pardavė. Ieškovės vardu įregistruotų transporto priemonių nėra (1 t. 138 b.l.)

Atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), yra vienintelis šios įmonės akcininkas ir vadovas. Atsakovo tvirtinimu, įmonė veiklos nevykdo. VSDFV duomenimis, atsakovas per mėnesį gauna 116 Lt darbo užmokestį. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 44/100 dalys buto (duomenys neskelbtini), Kaunas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 188-190 b.l.), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Kaunas (1 t. 191-194 b.l.), žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav. (1 t. 195-198 b.l.). Byloje nėra pateikta duomenų apie galimus atsakovo išlaikytinius ar sveikatos sutrikimus, dėl kurių jis negali dirbti. Nors atsakovas buvo ne kartą įpareigotas pateikti išsamius duomenis apie savo turtinę padėtį, tačiau atsakovas neteikė duomenų apie gaunamas pajamas, turimą turtą, akcijas ir t.t. Teismo išreikalauti duomenys iš VSDFV patvirtina, kad nuo 2007-11-07 dirba UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2009-01-01 vydo individualią veiklą (1 t. 222 b.l.). 2014 m. atsakovui per mėnesį priskaičiuojamas 116 Lt darbo užmokestis (1 t. 224 b.l.), atsakovo vardu įregistruotų transporto priemonių nėra (1 t. 225 b.l.).

Šalių dukros yra dar nepilnametės, jų augančiam organizmui neabejotinai reikalingas visavertis maistas, vitaminai. Ieškovė, vykdydama savo motiniškas pareigas dukroms užtikrina jų teisę į gyvenamąjį būstą, į gerą mitybą, apavą ir drabužius, tinkamą sveikatos priežiūrą bei į gabumų, susijusių su sportu, vystymą. Teismas daro išvadą, kad byloje nepateikta duomenų nustatyti, jog atsakovas V. M. neturi galimybės teikti prašomo priteisti dydžio išlaikymą dėl objektyvių, ne nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių. Byloje nepakanka duomenų spręsti, kad atsakovas yra išnaudojęs visas protingas galimybes gauti pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, šiuo metu nusistovėjusia teismų praktika bei siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas, iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistinas išlaikymas po 145 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-04-08) iki pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 straipsnis).

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

Ieškovės nurodymu, atsakovas dukroms išlaikymo niekada neteikė, šias aplinkybes iš esmės pripažįsta ir atsakovas. Atsižvelgiant į imperatyvią įstatymo nuostatą dėl galimybės reikalauti išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus iki ieškinio pareiškimo, iš atsakovo priteistina po 4170,52 EUR išlaikymo įsiskolinimo už 2011-04-08-2014-04-07 laikotarpį kiekvienam vaikui, skaičiuojant po 115,85 EUR (400 Lt) kas mėnesį (CK 3.200).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.) ir išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečių N. M. ir U. M. atstovė - jų motina A. V., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.).

Tiek ieškovė, tiek atsakovas teigia, kad, nenustačius uzufrukto teisės į namą, kurio įkeitimu užtikrintas prievolės įvykdymas kreditoriui, nepilnamečiai vaikai netektų vienintelio gyvenamojo būsto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nustatytas bendrąsias vaiko teisių apsaugos principines nuostatas visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, t. y. kilus ginčui, kuriame sprendžiama dėl vaiko teisių, prioritetą prieš kitų asmenų teises turi vaiko teisės, todėl, nustačius vaiko teisėtų interesų pažeidimą, pirmiausia jos turi būti apgintos. Vienas šioje normoje nurodytų principų – nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šioje ir kitose įstatymo normose (6, 11, 13 straipsniai) nustatyta, kad vaikui privalo būti sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir augti. Siekiant užtikrinti šiame įstatyme įtvirtintą vaiko teisę į būstą, CK nustatytas nepilnamečio vaiko teisės naudotis vieno iš tėvų gyvenamąja patalpa, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką, išlikimas (CK 3.71 straipsnis). Tokia gyvenamoji patalpa pripažįstama šeimos turtu (CK 3.84 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2006; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2010).

Sprendžiant uzufrukto nustatymo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar uzufrukto nustatymas visiškai atitinka nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus, ar vaiko (vaikų) interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais (pvz., priteisiant išlaikymą), ar tėvas, su kuriuo gyventi lieka vaikas (vaikai), neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010).

Vaiko teisių apsauga yra viešosios tvarkos elementas ir saugotina vertybė, tačiau aplinkybė, kad asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tai, be kita ko, apima ir asmens priedermes prieš įgyvendinant savo teises įvertinti iš to kylančių pareigų mastą ir, vertinant ketinimus prisiimti tokias pareigas, būti apdairiam ir rūpestingam, pasverti savo galimybes grąžinti paskolą, turint galvoje ir vaikų interesus.

Pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas viso proceso metu vengė teikti išsamius duomenis apie turimą turtą, turtinę padėtį. Iš į bylą išreikalautų VĮ Registrų centro išrašų matyti, kad ieškovė 2014-07-03 pardavė butą (duomenys neskelbtini), Kauno raj., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. 25-26 b.l.). Be to, 2014-08-07 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį, jau žinodama apie gautą prašymą dėl proceso atnaujinimo (1 t. 103 b.l.) pardavė 2014-09-08 (2 t. 23-24 b.l.).

Pažymėtina, kad tik teismo iniciatyva buvo išsiaiškintos aplinkybės, jog ieškovė, prieš parduodama jai priklausantį turtą – butą (duomenys neskelbtini), į teismą dėl leidimo išdavimo kreipėsi tris kartus. Teismo leidimas parduoti nurodytą butą buvo išduotas tik ieškovei pateikus preliminariąją 2014-06-17 buto (duomenys neskelbtini), Kaune, sutartį. Nors teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad pagrindinė šio buto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad nepavyko susisiekti su pardavėju, šie argumentai yra neįtikinantys. Ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė, nesant sudarytai pagrindinei sutarčiai dėl pardavėjo kaltės, nesiekė atgauti iš pardavėjo sumokėtos avanso sumos. Pažymėtina, kad protingas ir apdairus asmuo, kurio turtinė padėtis yra sudėtinga (kaip kad savo turtinę padėtį vertina pati ieškovė) turėtų dėti visas pastangas, kad būtų susigrąžinta 1000 Lt suma (t. y. suma, lygi ieškovės vieno mėnesio darbo užmokesčiui (neskaitant vykdomos individualios veiklos). Kita vertus, iš ieškovės veiksmų akivaizdu, kad ji pati nesiekė iš pajamų, gautų pardavus butą (duomenys neskelbtini), įsigyti kitą būstą. Nors ieškovė teigė, kad gautą sumą panaudojo skoloms savo motinai ir seseriai grąžinti, tačiau nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė, beveik iš karto po buto pardavimo įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kauno raj., kurį praėjus mėnesiui pardavė. Nors ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad žemės sklypas buvo įgytas iš skolintų lėšų, tačiau šios aplinkybės byloje yra neįrodytos.

Pažymėtina, kad ieškovei, apsisprendusiai parduoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, buvo žinoma apie tai, kad atsakovui priklausantis gyvenamasis namas yra ne tik įkeistas hipoteka, bet ir areštuotas. Ieškovei, besikreipiančiai į teismą dėl teismo leidimo parduoti būstą išdavimo, teismo nutartimis buvo išaiškinta, kad namui yra pritaikyti areštai, namas apsunkintas hipoteka, todėl ieškovei priklausiusio buto, neužtikrinant kitos gyvenamosios vietos vaikams, pardavimas gali pažeisti jų interesus. Ieškovė, nepaisant teismo išaiškinimų dėl grėsmės vaikų interesams, atkakliai siekė parduoti jai priklausantį butą. Nors ieškovė buvo pateikusi preliminariąją sutartį dėl kito būsto įsigijimo, iš ieškovės veiksmų akivaizdu, kad ji iš esmės nesiekė preliminariojoje sutartyje nurodyto buto įsigyti. Nors ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė aplinkybes, jog po preliminariosios sutarties sudarymo ir avanso sumokėjimo pardavėjui, su juo buvo nebeįmanoma susisiekti, tačiau ieškovė nesistengė atgauti sumokėto avanso, be to, pinigus, gautus pardavus butą, panaudojo ne kitai gyvenamajai vietai įsigyti. Kita vertus, ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kur ir kaip panaudojo pinigus, gautus pardavus butą, t.y. kad gautos už butą sumos jau nebegalima panaudoti kito būsto įsigijimui. Atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, kad ieškovė yra nekilnojamojo turto brokerė, taigi, sandoriai, susiję su nekilnojamuoju turtu yra jos profesinė veikla.

Šalys neįrodė aplinkybės, kad neturi galimybių nepilnamečiams vaikams pritaikyti kito atsakovo nekilnojamojo turto – dalies buto, taip pat neįrodė, kad negali pasirūpinti kito būto įsigijimu ar nuoma. Pažymėtina, kad vaikų teisė į gyvenamąjį būstą užtikrinama ne tik tada, kai tėvai turi gyvenamąjį būstą nuosavybės teise, bet ir tėvams išsinuomojant ar gaunant panaudai gyvenamąsias patalpas. Aprūpinti vaikus gyvenamuoju būstu yra abiejų tėvų, taigi tiek ieškovės, tiek atsakovo pareiga.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad būtina užtikrinti vaikų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kadangi čia dukros lanko darželį, o kitą darželį būtų sudėtinga gauti. Pažymėtina, kad ieškovė, sudarinėdama preliminariąją buto (duomenys neskelbtini). pirkimo pardavimo sutartį ir ketindama įsigyti būstą Kauno mieste, neįžvelgė problemų gauti dukroms vietą kitame darželyje. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad ieškovės elgesys yra nenuoseklus, ieškovė sąmoningai neatskleidė teismui visų reikšmingų aplinkybių.

Pažymėtina ir tai, kad į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad šalys – tiek ieškovė, tiek atsakovas negali užtikrinti vaikų teisės į būstą kitu būdu nei nustatant uzufruktą. Jau minėta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 44/100 dalys buto (duomenys neskelbtini), Kaunas. Atsakovas, teikdamas paaiškinimus, nurodė, kad bute gyventi vaikams nėra galimybės, tačiau nepateikė jokių tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Šalys taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais negalėtų išsinuomoti ar įsigyti kito būsto, atitinkančio jos finansinę padėtį. Nors ieškovė ir atsakovas nurodė, kad galimybės gyventi pas giminaičius neturi, tačiau ši aplinkybė taip pat visiškai neįrodyta. Nors ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė kreipėsi į savivaldybę dėl būsto, tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikta. Pažymėtina, kad ieškovės ir atsakovo elgesys, turint nepilnamečių vaikų, privalo būti socialiai atsakingas, šalys savo pačių priimtų sprendimų dėl paskolų ar turimo turto pardavimo neigiamų pasekmių atsiradimo rizikos negali perkelti kitiems asmenims, šiuo atveju – hipotekos kreditoriui „Swedbank“, AB.

Trečiojo asmens į bylą pateikta 2014-05-02 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (1 t. 199-204 b.l.), negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartys (1 t. 205-219 b.l.) įrodo, kad sutartys, kurias sudaro UAB (duomenys neskelbtini) yra ir atsakovo dispozicijoje, kuris, abiejų šalių teigimu, nurodytoje įmonėje nedirba. Šalys priežastis, dėl kurių šios sutartys yra atsakovo žinioje, paaiškino nenuosekliai. Teismas sutinka su trečiojo asmens atstovo teismo posėdyje nurodytais argumentais, kad ieškovė ir atsakovas sutaria gerai, derina tarpusavio veiksmus.

Ieškovės atstovė teisingai nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nepilnamečių vaikų interesas turi prioritetą prieš tėvų kreditorių interesą. Vis dėl to pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs ir tai, jog nepilnamečių vaikų interesų prioritetas nereiškia, jog tėvams šiuo tikslu yra suteikiama teisė atlikinėti veiksmus, kurių sukeliamos teisinės pasekmės iš esmės įtakoja jų kreditorių interesus bei teises. Teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek atsakovas pripažino, kad reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo yra pareikštas tik siekiant užkirsti kreditoriui teisę ir galimybę išieškoti skolą iš įkeisto ir areštuoto turto. Šios aplinkybės patvirtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas siekdami nustatyti uzufruktą ieškovės ir nepilnamečių vaikų naudai nėra sąžiningi ir tokiu būdu pažeidžia „Swedbank“, AB interesus bei teises, nes siekia esmingai apriboti jo kaip įkaito turėtojo teises. Tokio apribojimo taikymas, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, negali būti pateisinamas tariamu siekiu užtikrinti vaiko teisės į būstą įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pakankamo pagrindo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir U. M., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufruktui į atsakovui nuosavybės teise priklausantį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kauno r., nenustatyta.

2014-05-07 Kauno apylinkės teismo nutarties pagrindu viešame registre įregistruota daiktinė teisė – uzufruktas namui (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., išregistruotina įsiteisėjus teismo sprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė šioje byloje yra sumokėjusi 144 Lt žyminio už reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kitų bylinėjimosi išlaidų dydžio rašytiniais įrodymais nepagrindė. 2014-05-07 nutartimi patvirtinus taikos sutartį, ieškovei buvo grąžinta 108 Lt žyminio mokesčio. Šiuo teismo sprendimu panaikinus 2014-05-07 nutartį ir tenkinus reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iš atsakovo ieškovei priteistina 10,41 Eur žyminio mokesčio. Be to, iš atsakovo valstybės naudai priteistina ieškovei grąžinto žyminio mokesčio dalis - 31 Eur. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 355 Eur žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ((145 Eur/mėn. x 12 mėn. + 4170,52 Eur) x 2 x 3%) (CPK 80 str. 1 d. 1 p.) bei 18 Eur teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 404 eurai bylinėjimosi išlaidų.

Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB šioje byloje patyrė 360 Lt bylinėjimosi išlaidų, nurodytą sumą sumokėdamas už prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo patenkintas, taip pat į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo, su kuriuo sutiko atsakovas, buvo atmestas, iš ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis priteistinos trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. po 52,13 Eur iš kiekvieno (CPK 93 str. 4 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., 284 str., 371 str. 1 d. 3p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti 2014-05-07 Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 10211-955/2014, kuria patvirtinta taikos sutartis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, uzufrukto gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), Kauno raj., nustatymo ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 145 Eur (šimtas keturiasdešimt penki eurai) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-04-08) iki dukters pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 4170,52 Eur (keturi tūkstančiai šimtas septyniasdešimt eurų 52 centai) išlaikymo įsiskolinimo už 2011-04-08 - 2014-04-07 laikotarpį, skaičiuojant po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį.

Paskirti A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti nepilnametės U. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai U. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 145 Eur (šimtas keturiasdešimt penki eurai) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-04-08) iki dukters pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai U. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 4170,52 Eur (keturi tūkstančiai šimtas septyniasdešimt eurų 52 centai) išlaikymo įsiskolinimo už 2011-04-08 - 2014-04-07 laikotarpį, skaičiuojant po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį.

Paskirti A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) U. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Įsiteisėjus sprendimui, išregistruoti 2014-05-07 Kauno apylinkės teismo nutarties pagrindu viešame registre įregistruotą daiktinę teisę – uzufruktą namui (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav.

Priteisti iš atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 10,41 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens „Swedbank“, AB, į.k. 112029651, naudai 52,13 Eur (penkiasdešimt du eurai 13 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens „Swedbank“, AB, į.k. 112029651, naudai 52,13 Eur (penkiasdešimt du eurai 13 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 404 Eur (keturi šimtai keturi eurai) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, nurodytą sumą įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (į.k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Aistė Petrevičienė