- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-31
- Bylos Nr.
- 2S-447-227/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01724-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Pareiškėjas
- D. Š., P. Š.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-447-227/2013
N UTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 31 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė
Viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. Š. ir P. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2777-488/2013 pagal pareiškėjų D. Š. ir P. Š. skundą dėl antstolės V. Ž. veiksmų ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai D. Š. ir P. Š. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami įvertinti V. Ž. veiksmų/neveikimo teisėtumą ir pagrįstumą bei pripažinti antstolės V. Ž. veiksmus (neveikimą), atsisakant nagrinėti skolininkų D. Š. ir P. Š. 2013 m. sausio 25 d. prašymą dėl turto arešto masto sumažinimo ir arešto atitinkamiems turto objektams panaikinimo vykdomojoje byloje Nr. 0113/11/00381 ir Nr. 00113/11/415, neteisėtais ir nepagrįstais.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-04-11 nutartimi atmetė pareiškėjų prašymą. Teismas nustatė, kad antstolė vykdo 358 907,34 Lt skolos išieškojimą iš pareiškėjų D. Š. ir P. Š. išieškotojui UAB „Konekesko Lietuva“ vykdomosiose bylose Nr. 113/11/381 ir Nr. 113/11/415 pagal išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-934. 2012-11-19 Vilniaus apygardos teismo nutartimi išieškojimo veiksmai iš D. Š. ir P. Š. vykdomosiose bylose Nr. 0113/11/381 ir Nr. 113/11/415 sustabdyti. Bylos buvo sustabdytos pareiškėjų D. Š. ir P. Š. prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones jų ieškiniui dėl paprastojo vekselio, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, pripažinimo negaliojančiu, užtikrinti. Antstolė V. Ž. 2012-11-23 patvarkymu Nr. 113/11/381, Nr. 415/11/415 ir vadovaudamasi CPK 625, 627, 628 straipsniais sustabdė vykdomąsias bylas 113/11/381 ir 113/11/415. 2012-11-19 nutartimi teismas sustabdė areštuoto turto realizavimą, nes vykdymo veiksmai pagal 2011-02-02 vykdomąjį įrašą Nr. JŠ- 934 jau buvo pradėti (LR CPK 626 str. 2d. 3p.). Teismas konstatavo, kad, sustabdžius vykdomąją bylą šio Kodekso 626 ir 627 straipsniuose numatytais pagrindais, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti (LR CPK 628 str. 3 d.). Sustabdžius vykdomąją bylą, nėra galimi antstolės veiksmai, susiję su skolininkų prašymu dėl turto arešto akto masto sumažinimo ir arešto panaikinimo, todėl tenkinti pareiškėjų D. Š. ir P. Š. skundą, antstolė V. Ž. atsisakė pagrįstai. Pažymėjo, jog dėl kitų skundo motyvų nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai P. Š. ir D. Š. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-04-11 teismo nutartį ir patenkinti pareiškėjų prašymą. Nurodo, kad antstolės V. Ž. patvarkymų pagrindu vykdomosiose bylose Nr. 0113/11/381 ir Nr. 113/11/415 šiuo metu yra areštuotas D. Š. ir P. Š. priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas bei piniginės lėšos, esančios tiek D. Š. ir P. Š. banko sąskaitose, tiek skolininkams priklausančios piniginės lėšos esančios pas trečiuosius asmenis. Atsižvelgiant į tai, jog, šiuo metu išieškotojo UAB „Konekesko Lietuva“ naudai yra areštuotas itin didelės ir išieškotiną sumą penkis kartus viršijančios vertės skolininkams priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamas iš turtas, nepaisant to, jog yra areštuotos visos skolininkų piniginės lėšos, esančios jų vardu atidarytose bankų sąskaitose bei pas trečiuosius asmenis, antstolei V. Ž. buvo pateiktas skolininkų prašymas dėl turto arešto sumažinimo ir arešto atitinkamiems objektams panaikinimo. 2013-04-11 teismo nutartis yra nepagrįsta, nemotyvuota ir neteisėta. Nutartyje nėra pasisakyta dėl pareiškėjų skunde nurodytų aplinkybių, nėra motyvuotai nurodyta, dėl kurios priežasties tokie argumentai nėra nagrinėjami. Panevėžio miesto apylinkės teismas nutartyje klaidingai nurodo, kad 2012-11-19 Vilniaus apygardos teismo nutartimi teismas sustabdė areštuoto turto realizavimą, tokiu būdu siaurindamas faktiškai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį. Teismas apskritai sustabdė visus veiksmus. Mano, kad teismas nepagrįstai 2012-11-19 Vilniaus apygardos teismo nutartimi taikomas laikinąsias apsaugos priemones priskiria CPK 626 str. 2 d. 3 p., kadangi šiuo atveju, buvo sustabdytas ne areštuoto turto realizavimas, bet apskritai išieškojimo veiksmų vykdomosiose bylose vykdymas, vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 10 p. ir 147 str. 5 d., kas nepatenka į CPK 626 str., 627 str. ir 628 str. 3 d. normų apimtį. Nesutinka su teiginiais, kad sustabdžius vykdomąją bylą LR CPK 626 ir 627 str. pagrindais, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti ir areštuoti, nėra galimi antstolės veiksmai, susiję su skolininkų prašymu dėl turto arešto akto masto sumažinimo ar arešto panaikinimo. Skolininkų prašymas turėtų būti nagrinėjamas nepaisant to, jog vykdomosios bylos yra sustabdytos, tuo labiau, kad areštas skolininkų turtui buvo pritaikytas iki Vilniaus apygardos teismo 2012-11-19 nutarties. CPK 628 str. 3 d. įtvirtinta teisės norma negali prieštarauti bendriesiems teisės principams – iš neteisės negali atsirasti teisė, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, antstolio veiklą bei vykdymo procesą reglamentuojantiems teisės principams ir teisės normoms, t. y. CPK 675 str. 2 d. įtvirtintai nuostatai, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, CPK 690 str. nuostatai, kad areštuojamas gali būti tik toks turtas, kuris priklauso ir yra registruotas skolininko vardu. Šiuo atveju susidaro ydinga teisinė situacija, kadangi, vykdomosios bylos sustabdymo atveju antstolis gali imtis priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti, tačiau suradus ir areštavus atitinkamą turtą, tokio arešto panaikinti antstolis negali. Vykdomosios bylos sustabdymas neeliminuoja antstolio pareigos nagrinėti vykdymo proceso šalių pateiktų prašymų (LR antstolių įstatymo 27 str. 5 d.). Tuo atveju, jei vykdomosios bylos sustabdymo laikotarpiu yra galima imtis priemonių turtui surasti ir areštuoti, vadinasi, yra galima imtis ir priemonių turto arešto mastui sumažinti ar nepagrįstai ir neteisėtai areštuoto turto objektų areštui panaikinti. Antstolė, atsisakydama nagrinėti skolininkų pateiktą prašymą dėl turto arešto masto sumažinimo ir arešto atitinkamiems objektams panaikinimo, netinkamai interpretuoja taikytinas teisės normas, piktnaudžiauja turimomis teisėmis ir įgaliojimais, netinkamai vykdo antstolio funkcijas, neteisėtai ir nepagrįstai eliminuoja savo pareigų vykdymą, pažeidžia skolininkų teises ir teisėtus interesus, teisingumo, protingumo, sąžiningumo, vykdymo proceso dalyvių lygiateisiškumo principą, dėl ko tokie antstolės veiksmai turi būti įvertinti teismo (b. l. 23-27).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Konekesko Lietuva“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o 2013-04-11 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas nutartyje pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog Vilniaus apygardos teismas 2012-11-19 nutartimi sustabdė areštuoto turto realizavimą, nes vykdymo veiksmai pagal 2011-02-02 vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-934 jau buvo pradėti. Tai atitinka vienam iš numatytų privalomų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų (LR CPK 626 str. 2 d. 3 p.). LR CPK 628 str. 3 d. numato, kad sustabdžius vykdomąją bylą šio Kodekso 626 ir 627 straipsniuose numatytais pagrindais, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti. Teismas teisingai konstatavo, kad sustabdžius vykdomąją bylą, nėra galimi antstolės veiksmai, susiję su skolininkų prašymu dėl turto arešto akto masto sumažinimo ir arešto panaikinimo, todėl tenkinti pareiškėjų skundą antstolė V. Ž. atsisakė pagrįstai. Teismas teisingai nustatė ginčui reikšmingas faktines aplinkybes ir glaustai, bet aiškiai nurodė atsisakymo patenkinti pareiškėjų skundą teisinius motyvus. Ta aplinkybė, kad dėl dalies pareiškėjų nurodytų aplinkybių ir argumentų nepasisakė, nereiškia, kad jų neanalizavo ir nevertino. Teismas dėl jų nepasisakė motyvuodamas tuo, kad tai esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui neturi. Pareiškėjų kreipimosi į antstolę su prašymu dieną buvo ne tik nutartimi sustabdytas išieškojimas vykdymo procese (CPK 145 str.), bet ir Patvarkymu sustabdytos pačios vykdomosios bylos (CPK 626 str.). Pareiškėjų įsitikinimu, teismas apskritai sustabdė visus išieškojimo veiksmus, kurie kartu apima ne tik areštuoto turto realizavimą, bet ir kitus veiksmus, tokius kaip kito skolininko turto išieškojimas ir areštavimas. Vadovaujantis tokia pareiškėjų nuomone, seka išvada, kad teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė jų skundą, kadangi, jei sustabdyti buvo visi vykdymo veiksmai, tai antstolė neturėjo teisės spręsti ir dėl prašymo, susijusio su tokiu vykdymo veiksmu, kaip turto arešto masto sumažinimas ir arešto atitinkamiems turto objektams panaikinimas, atlikimu. Atsižvelgiant į tai, kad antstolė Patvarkymu vykdomąsias bylas sustabdė remdamasi CPK 626 ar 627 straipsniu, tai, sprendžiant dėl jos atsisakymo nagrinėti pareiškėjų prašymą pagrįstumo ir teisėtumo, nagrinėjamoje byloje galėjo ir turėjo būti remiamasi CPK 628 str. 3 d. Tiek antstolė, tiek teismas teisingai aiškino ir taikė CPK 628 str. 3 d. įtvirtintų teisės normą, leidžiančių antstoliui, sustabdžius vykdomąją bylą pagal CPK 626 ar 627 straipsnį, imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti. Pareiškėjų argumentai, susiję su galimu CPK 628 str. 3 d. įtvirtintos teisės normos prieštaravimu bendriesiems teisės principams, antstolio veiklą bei vykdymo procesą reglamentuojantiems teisės principams ir teisės normoms, yra niekuo nepagrįsti. Ta aplinkybė, kada pareiškėjų turtui buvo pritaikytas areštas, ginčo išsprendimui jokios teisinės reikšmės neturi. Antstolė, gavusi pareiškėju prašymą, turėjo dėl jo spręsti, atsižvelgdama į tuo metu buvusią faktinę ir teisinę situaciją. Kritiškai vertintinas atskirojo skundo argumentas, jog vykdomosios bylos sustabdymas neeliminuoja antstolio pareigos nagrinėti vykdymo proceso šalių pateiktų prašymų, kadangi šiuo atveju antstolei pateikto pareiškėjų prašymo tikslas buvo atlikimas tokių vykdymo veiksmų, kurių antstolė nebūtų galėjusi atlikti, net jeigu tokį prašymą būtu patenkinusi. Antstolė neatsisakė išnagrinėti ir (ar) neatmetė pareiškėjo prašymo, o tik motyvuotai atidėjo jo išnagrinėjimą. Pareiškėjai, tikėtinai siekdami užvilkinti ir (ar) kitaip apsunkinti išieškojimą, sistemingai skundžia visus vykdymo procese antstolės atliktus veiksmus. Pareiškėjų nesąžiningumas matyti iš to, kad pareiškėjai kreipėsi į antstolę prašydami sumažinti turto arešto mastą vykdomosiose bylose ir panaikinti areštą tiems ir tik tiems turto objektams, kurie yra neapsunkinti hipoteka ar įkeitimu ir kurie, panaikinus jiems areštą, galėtų būti perleisti tretiesiems asmenims, tokiu būdu išvengiant realaus išieškojimo nukreipimo į juos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo, bei atsiliepimo į jį argumentus daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su antstolės teise išspręsti pareiškėjų prašymą dėl turto arešto masto sumažinimo ir arešto atitinkamiems objektams panaikinimo sustabdytoje vykdomojoje byloje (CPK 626-628 str..), su antstolio veikimo (kompetencijos) ribomis, dėl ko nepažeidė procesinių teisės normų, bei priėmė teisėtą nutartį. Šios nutarties panaikinti arba pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyminio pagrindo.
Pareiškėjai nesutinka su teismo nutartimi, kuria atmestas jų skundas dėl antstolės V. Ž. veiksmų, kuriais antstolė netenkino pareiškėjų prašymo dėl turto arešto masto sumažinimo ir arešto atitinkamiems objektams panaikinimo vykdomojoje byloje Nr. 113/11/381 ir Nr. 113/11/415.
Byloje nustatyta, kad antstolės V. Ž. kontoroje yra vykdomas Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. 2011-02-02 išduotas vykdomasis įrašas Nr. JŠ-934 dėl 358 907,34 Lt skolos, 6 % metinių palūkanų ir 17 316,00 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo iš pareiškėjų D. Š. ir P. Š. UAB „Konekesko Lietuva" naudai. Vykdydama išieškojimą, antstolė yra areštavusi atitinkamą pareiškėjams nuosavybės teise priklausantį turtą. Vilniaus apygardos teismas 2012-11-19 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-548-565/2013 pagal šios bylos pareiškėjų –ieškovų D. Š. ir P. Š. ieškinį atsakovams UAB „Konekesko Lietuva" ir notarei dėl paprastojo neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo, taikė laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjų reikalavimų užtikrinimui- sustabdė antstolės V. Ž. išieškojimo veiksmus iš pareiškėjų turto vykdomosiose bylose, užvestose pagal aukščiau minėtą notarės 2011-02-02 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-934. Esant šiai situacijai, antstolė 2012-11-23 patvarkymu Nr. 113/11/381, Nr. 113/11/415 sustabdė vykdomąsias bylas Nr. 113/11/381, Nr. 113/11/415. Ji 2013-02-04 raštu atsisakė tenkinti pareiškėjų 2013-01-25 prašymą dėl turto arešto masto sumažinimo ir arešto atitinkamiems turto objektams panaikinimo tuo pagrindu, kad patvarkymu Nr. 113/11/381; 113/11/415 vykdomosios bylos Nr. 113/11/381; 113/11/415 dėl skolos išieškojimo iš D. Š. ir P. Š. turto UAB „Konekesko Lietuva“ naudai yra sustabdytos, nes yra priimta teismo nutartis Nr.2-6395-565/2012 dėl vykdomųjų bylų sustabdymo. Minėti antstolės veiksmai- 2012-11-23 patvarkymai sustabdyti minėtas vykdomąsias bylas nepanaikinti, galiojantys ir jie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Teismas pažymi, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuotas viešosios teisės (proceso normų), todėl visi šio proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir išieškotojas bei skolininkas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kad antstolė vykdomąsias bylas sustabdė remdamasi CPK 626 ar 627 straipsniais, tai, sprendžiant dėl jos atsisakymo nagrinėti pareiškėjų prašymą pagrįstumo ir teisėtumo, nagrinėjamoje byloje galėjo ir turėjo būti remiamasi CPK 628 str. 3 d. Joje išvardinti konkretūs veiksmai, kuriuos gali atlikti antstolis, sustabdęs vykdomąją bylą CPK 626 ir 627 straipsniuose numatytais pagrindais, t.y. imtis priemonių tik skolininko turtui surasti bei areštuoti. Šis sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad šiuo atveju pareiškėjų skundas dėl antstolės veiksmų, negali būti tenkinamas, kadangi pareiškėjų kreipimosi į antstolę su prašymu dieną (2013-01-25) buvo ne tik 2012-11-19 teismo nutartimi sustabdytas išieškojimas vykdymo procese (CPK 145 str.), bet ir antstolės 2012-11-23 patvarkymu sustabdytos pačios vykdomosios bylos (CPK 626 str.) ir vykdomųjų bylų sustabdymas nenuginčytas.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą motyvuoti nutartį. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta LR CPK 270 str. 4 d., tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jei sprendimo (nutarties) motyvuojamoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2013 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013). Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso sprendimo kontekste. Bylos medžiagos pagrindu teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantų argumentais, kad skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota. Vertinant, ar motyvai yra pakankamai išsamūs, t.y. ar pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2013-04-11 nutarties motyvuojamojoje dalyje teisingai atskleidė reikšmingas faktines aplinkybes ir glaustai, bet aiškiai nurodė atsisakymo tenkinti pareiškėjų skundą teisinius motyvus. Teismas, įvertinęs tai, kad vykdomosios bylos buvo sustabdytos CPK 626 ir 627 str. pagrindais, todėl antstolė, atsisakydama tenkinti pareiškėjų prašymą, vadovaudamasi LR CPK 628 str. 3 d. neturėjo teisės spręsti pareiškėjų prašymo dėl turto masto sumažinimo ar arešto atskiriems objektams panaikinimo, dėl kitų pareiškėjų skundų nepasisakė, nes jie tokiu atveju esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui neturi.
Apeliantų argumentai, kad antstolė, atsisakydama nagrinėti skolininkų pateiktą prašymą dėl turto arešto masto sumažinimo ir arešto atitinkamiems objektams panaikinimo, netinkamai interpretuoja taikytinas teisės normas, piktnaudžiauja turimomis teisėmis ir įgaliojimais, netinkamai vykdo antstolio funkcijas, neteisėtai ir nepagrįstai eliminuoja savo pareigų vykdymą, pažeidžia skolininkų teises ir teisėtus interesus, teisingumo, protingumo, sąžiningumo, vykdymo proceso dalyvių lygiateisiškumo principą, - atmestini. Antstolė nepažeidė LR antstolių įstatymo 27 str. 5 d., kurioje nustatyta, kad antstoliui raštu pateiktus asmenų prašymus ir skundus dėl jo veiklos, išskyrus prašymus ir skundus, kuriuos pagal įstatymus nagrinėja teismas, antstolis privalo ne vėliau kaip per keturiolika darbo dienų išnagrinėti ir raštu pateikti motyvuotus atsakymus, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Antstolė pareiškėjų prašymo neatsisakė nagrinėti, o tik motyvuotai jo išnagrinėjimą atidėjo. Antstolė išnagrinėjo pareiškėjų skundą bei pagrįstai ir teisėtai jo netenkino. Antstolė LR antstolių įstatymo 27 str. 5 d. įtvirtintos pareigos nepažeidė.
Kaip jau minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nagrinėjamam klausimui aktualias teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti arba panaikinti(CPK 337 str. 1 d. 1 p).
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Konekesko Lietuva“ prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau prašymo nepagrindė įrodymais, patvirtinančiais jų turėjimą. Todėl jo prašymas negali būti patenkintas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.