Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-08-21 · Civilinė byla Nr. e2S-2315-866/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-08-21
Bylos Nr.
e2S-2315-866/2025
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00815-2025-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Ieškovas
V. D., G. D.
Atsakovas
E. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2315-866/2025Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00815-2025-2Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. D. ir G. D. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. D. ir G. D. ieškinį atsakovams E. R. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2025 m. kovo 4 d. teisme priimtas ieškovų V. D. ir G. D. ieškinys atsakovams E. R. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir sprendimo panaikinimo, kuriuo ieškovai prašo:

1.1. nustatyti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Alytaus r. sav.) ribas pagal UAB „Žemėtvarka“ matininko P. M. parengtą Situacijos brėžinį 1:500;

1.2. panaikinti NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 13 d. NŽT sprendimą Nr. 2SK-832-(14.2.110 E.), kuriuo buvo pakeisti atsakovei E. R. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Alytaus r. sav.) kadastro duomenys.

Atsiliepimas

2. Atsakovai savo atsiliepimuose su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti, taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovai praleido įstatyme numatytą 1 mėnesio terminą ginčyti NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 13 d. NŽT sprendimą Nr. 2SK-832-(14.2.110 E.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. gegužės 9 d. nutartimi nutarė nutraukti civilinės bylos Nr. e2-3215-1231/2025 dalį dėl pareikšto reikalavimo panaikinti NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 13 d. NŽT sprendimą Nr. 2SK-832-(14.2.110 E.), kuriuo buvo pakeisti atsakovei E. R. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Alytaus r. sav.) kadastro duomenys.

Atsiliepimas

4. Teismas nurodė, kad pradėjus pasirengimą bylos nagrinėjimui, įvertinus bylos medžiagą, ieškinyje ir atsiliepimuose į ieškinį išdėstytus motyvus, kasacinio teismo suformuotą praktiką, šiuo konkrečiu atveju sutiko, su atsakovų atsiliepimuose nurodytomis aplinkybėmis, jog ieškovai praleido procesinį teisės kreiptis į teismą terminą dėl pareikšto reikalavimo, kuriuo ginčijamas NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 13 d. NŽT sprendimas Nr. 2SK-832-(14.2.110 E.).

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismas nustatė, kad ieškovė V. D. iš tiesų 2021 m. kovo 15 d. dalyvavo paženklinant atsakovės E. R. žemės sklypą bei sutiko su jo ribomis. Be kita ko, ieškovams vėliausiai nuo VĮ Registrų centras 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta prašymą dėl ieškovų žemės sklypo kadastro duomenų Nekilnojamojo turto kadastre bei dokumentus Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“, pakeitimo atmesti, nebejotinai tapo žinoma apie NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 13 d. NŽT priimtą sprendimą.

6. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, jog byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad ieškovai apie ginčijamą sprendimą buvo informuoti ne tik 2023 m. rugpjūčio 31 d., bet ir 2024 m. sausio 17 d., 2024 m. birželio 25 d., 2024 m. lapkričio 29 d., tačiau į teismą per ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą 1 mėnesio apskundimo terminą ieškovai nesikreipė, taigi yra pagrindas pripažinti, kad ieškovų teisės kreiptis į teismą prielaida nebeegzistuoja ir jie prarado teisę kreiptis į teismą dėl administracinio akto nuginčijimo.

7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio reikalavimai, kuriais prašoma panaikinti administracinį aktą bei kiti su juo susiję reikalavimai, buvo teismo priimti ir aplinkybės dėl administracinio akto apskundimo termino praleidimo paaiškėjo tik sulaukus atsiliepimų į ieškinį, civilinė byla dalyje dėl panaikinimo NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 13 d. NŽT sprendimo Nr. 2SK-832-(14.2.110 E.), kuriuo buvo pakeisti atsakovei E. R. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Alytaus r. sav.) kadastro duomenys, nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 dalies pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Apeliantai (ieškovai) V. D. ir G. D. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nutartį, kuria nutarta nutraukti civilinės bylos Nr. e2-3215-1231/2025 nagrinėjimą dalyje, kurioje pareikštas reikalavimas panaikinti NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 13 d. NŽT sprendimą Nr. 2SK-832-(14.2.110 E.). Atskirąjį skundą grindžia argumentais:

8.1. Atsakovė NŽT 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu nusprendė pakeisti (duomenys neskelbtini), Alytaus r. sav. (toliau – Žemės sklypo2) ribas, tačiau tai jai nesutrukdė patvirtinti ir Matininko P. M. vėliau atliktų (duomenys neskelbtini), Alytaus r. sav. (toliau – Žemės sklypo1) kadastrinių matavimų metu gautus Žemės sklypo1 duomenis:

8.1.2. 2022 m. gegužės 2 d. atsakovės Alytaus skyriaus vedėjas išdavė išvadą Nr. 2ITP-67-(14.2.143 E) „Dėl Žemės sklypo1 ribų patikslinimo vietovėje arba žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“ (toliau – Išvada1), kuria nustatė, kad Žemės sklypo1 ribos, pažymėtos Matininko P. M. parengtame situacijos brėžinyje keičiasi atsižvelgiant į esamą situaciją bei gretimų žemės sklypo ribas bei pritarė situacijos brėžinyje nurodytoms riboms, t. y. buvo išduota teigiama išvada, todėl Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbai galėjo būti tęsiami. Buvo suformuota elektroninė Žemės sklypo1 kadastro duomenų byla Nr. 2604759 (toliau – Kadastro duomenų byla2);

8.1.3. 2023 m. rugpjūčio 25 d. atsakovės NŽT Alytaus skyriaus vedėjas priėmė sprendimą Nr. 2SK-949-(14.2.110 E.) „Dėl Žemės sklypo1 nustatytų duomenų pakeitimo“ (toliau – Sprendimas2), kuriuo buvo patvirtinti Žemės sklypo1 duomenys, nustatyti pagal Matininko P. M. parengtą Kadastro duomenų bylą2. Atsakovė NŽT, veikdama kaip kompetentinga institucija, priimdama dvi tarpusavyje nesuderinamas, tačiau teigiamas išvadas ir sprendimus dėl gretimų sklypų ribų, savo veiksmais sudarė prielaidas ginčo dėl sklypų ribų persidengimo kilimui. Toks institucijos elgesys pažeidžia teisėtumo, objektyvumo ir nuoseklumo principus, lemia teisinį neapibrėžtumą.

8.2. VĮ „Registrų centras“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyrius (toliau – Kadastro tvarkytojas) atmetė 2023 m. rugpjūčio 31 d. ieškovės prašymą Nr. 36677965 „Dėl Žemės sklypo kadastrinių duomenų Nekilnojamojo turto kadastre pakeitimo“ (toliau – Prašymas dėl kadastrinių duomenų pakeitimo) motyvuojant tuo, kad pažymint Žemės sklypo1 ribas kadastro žemėlapyje pagal Plane pateiktas riboženkliais paženklintų posūkio taškų koordinačių reikšmes, buvo nustatyta, kad Žemės sklypo1 ribos kerta gretimo Žemės sklypo Nr. 2 ribas. Kadastro tvarkytojas atsakyme taip pat nurodė, kad apie tikrinamo Žemės sklypo1 plano netikslumus jis informuos Atsakovės2 Alytaus skyrių, o šis per 10 darbo dienų nuo išvados gavimo turi priimti sprendimą dėl būtinumo patikslinti Žemės sklypo kadastro duomenis (Kadastro nuostatų 125 punktas). Taip pat, paaiškino, kad Kadastro tvarkytojas, tik gavęs Atsakovės2 Alytaus skyriaus atitinkamo pobūdžio sprendimą dėl būtinumo patikslinti Žemės sklypo kadastro duomenis, kuriame nurodoma, kurie besiribojančių žemės sklypų planai tikslintini, per 3 darbo dienas priims atitinkamą sprendimą dėl kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre. Tačiau iš atsakovės NŽT nebuvo gauta jokios informacijos ar sprendimo, nors tokie veiksmai yra būtina ir privaloma administracinės procedūros dalis, siekiant ištaisyti kadastrinių duomenų netikslumus.

8.3. Ieškovai pasisako, kad apie priimtą Alytaus skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 2SK-832-(14.2.110 E.) (toliau – Sprendimas1) sužiojo tik 2024 m. sausio 17 d., kuomet gavo atsakovės NŽT atsakymą į ieškovės 2024 m. sausio 15 d. paklausimą, t. y. tuomet, kai teisės aktai jau numatė, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti neteisingi žemės sklypo kadastro duomenys keičiami už žemės sklypų suformavimą atsakingos institucijos sprendimo pagrindu. Todėl ieškovai dėjo visas pastangas, kad situacija būtų išspręsta administracine tvarka.

8.4. Ieškovė nedalyvavo 2021 m. kovo 15 d. vykusiame Žemės sklypo2 ženklinime ir nepasirašė 2021 m. kovo 15 d. Žemės sklypo2 ribų paženklinimo-parodymo akte (toliau – Paženklinimo aktas2), informavo atsakovę NŽT netrukus po Žemės sklypo2 kadastrinių matavimų atlikimo. Ieškovai buvo nuvykę į NŽT Alytaus skyrių turėdami ieškovės asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kurio parašų sulyginimas su Paženklinimo akte2 esančiu parašu akivaizdžiai leistų įžvelgti, kad parašai asmens dokumente ir Paženklinimo akte2 nesutampa. Kita vertus, ieškovės kreipimasis į atsakovę ir jos žodžiu pateikta informacija apie galimus kadastrinių matavimų ir matininkės veiksmais padarytus teisės aktų pažeidimus sudarė pakankamą pagrindą atsakovei NŽT savalaikiai inicijuoti teisėtą tyrimą ir užkirsti kelią ginčo tarp gretimų savininkų kilimui ateityje, o ieškovei pagrįstai tikėtis, kad teisės aktų pažeidimai kompetentingos institucijos bus pašalinti.

8.5. Po pirminių atliktų kadastrinių matavimų Žemės sklypo1 plotas padidėjo nuo 0,0610 ha iki 0,0626 ha (skirtumas – 0,0016 ha), tuo tarpu Žemės sklypo2 plotas, atlikus Matininkės N. S. kadastrinius matavimus, sumažėjo nuo 0,1125 ha iki 0,1120 ha (t. y. sumažėjo 0,0005 ha). Tokia situacija neatitiko lygiateisiškumo principo, todėl, net ir esant teisingai atliktiems Žemės sklypo1 kadastriniams matavimams, ieškovai tęsė jų tikslinimo procedūrą siekiu išspręsti situaciją administracine tvarka, tačiau atsakovė NŽT abiem atvejais išdavė neigiamą išvadą vadovaudamasi Kadastro įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi, ieškovė 2025 m. sausio 5 d. pateikė atsakovei E. R. pretenziją (toliau – Pretenzija), kuria prašė išreikšti sutikimą tikslinti atsakovei E. R. priklausančio Žemės sklypo2 kadastro duomenis pagal Matininko P. M. parengtą Žemės sklypo1 situacijos brėžinį 1:500 (toliau – Situacijos brėžinys). Tuo atveju, jei su pateiktomis ribomis nesutinkama, buvo prašoma pateikti alternatyvų sprendimo variantą, atitinkantį proporcingumo principą.

8.6. Ieškovai atsakovės E. R. atsakymą gavo 2025 m. sausio 31 d. Tik gavus šį atsakymą ieškovams galutinai tapo aišku apie jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimą – atsakovė E. R. kategoriškai atsisakė spręsti ginčą ikiteismine (administracine) tvarka, tuo visiškai eliminuodama galimybę ginčą išspręsti ne teisme.

8.7. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Šiuo atveju teismas formaliai taikė šią nuostatą, neatsižvelgdamas į faktines aplinkybes, t. y. tai, kad ieškovai nuosekliai siekė išspręsti ginčą administracine tvarka. Be to, ginčyti administracinį aktą formaliai, dar neįvertinus visos faktinės situacijos ir pažeidimų apimties, prieštarautų proceso efektyvumo bei teisingumo principams. Todėl, ieškovų vertinimu, jie nepraleido įstatyme nustatyto termino kreiptis į teismą, kadangi jis prasidėjo tik nuo 2025 m. vasario 1 d.

8.8. Nutartis dėl bylos dalies nutraukimo buvo priimta neišklausius ieškovų pozicijos, nesuteikus galimybės išsamiai paaiškinti faktinių aplinkybių, susijusių su termino pradžia ir ieškinio pateikimo motyvais, bei nepaskyrus parengiamojo posėdžio, nors tam egzistavo objektyvūs pagrindai. Tokia teismo nutartis ne tik paneigia šalių lygiateisiškumo principą, bet ir suvaržo ieškovų procesines galimybes efektyviai ginti pažeistas teises. Kita vertus, skundžiama nutartis užkirto kelią ieškovams pateikti teismui prašymą dėl termino atnaujinimo, jeigu teismas vis tik vertintų, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 1 mėnesio terminas praleistas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje, priimtoje bylos pasirengimo nagrinėti teismo posėdyje stadijoje, nurodė, jog susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė dalyvavo 2021 m. kovo 15 d. Žemės sklypo2 paženklinimo procedūroje ir sutiko su nustatytomis sklypo ribomis. Ieškovų vertinimu, toks teiginys šioje proceso stadijoje gali būti suprantamas kaip galutinės išvados konstatavimas dar iki įrodymų viseto ištyrimo teismo posėdyje.

Atsiliepimas

9. Atsiliepime į atskirąjį skundą NŽT prašo ieškovų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia argumentais:

9.1. Kaip matyti iš Skundo turinio, nors šį kartą ieškovai nurodo, kad apie ginčijamą sprendimą sužinojo 2024 m. sausio 17 d., kuomet gavo Tarnybos atsakymą (žr. Skundo 16 p.), tačiau bando įtikinti teismą, kad terminas administraciniam aktui apskųsti turėtų būti skaičiuojamas, ne nuo skundžiamo akto sužinojimo momento, o nuo atsakovės E. R. 2025 m. sausio 31 d. atsakymo gavimo momentu, atsakant į ieškovų 2025 m. sausio 5 d. pretenziją.

9.2. Ieškovams vėliausiai nuo VĮ Registrų centras 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta prašymą dėl ieškovų žemės sklypo kadastro duomenų Nekilnojamojo turto kadastre bei dokumentus Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“, pakeitimo atmesti, nebejotinai tapo žinoma apie NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 13 d. NŽT priimtą sprendimą. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, jog byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad ieškovai apie ginčijamą sprendimą buvo informuoti ne tik 2023 m. rugpjūčio 31 d., bet ir 2024 m. sausio 17 d., 2024 m. birželio 25 d., 2024 m. lapkričio 29 d., tačiau į teismą per ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą 1 mėnesio apskundimo terminą ieškovai nesikreipė, taigi yra pagrindas pripažinti, kad ieškovų teisės kreiptis į teismą prielaida nebeegzistuoja ir jie prarado teisę kreiptis į teismą dėl administracinio akto nuginčijimo“.

9.3. Šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovai praleido vieno mėnesio terminą administraciniam aktui ginčyti ir šis terminas praleistas be svarbių priežasčių. Ieškovų nurodomos tik deklaratyvaus pobūdžio aplinkybės, kad ieškovai siekė taikiai susitarti su atsakove E. R., todėl iš ieškovų pusės nebuvo piktnaudžiavimo teisėmis ir nepagrįsto neveikimo. Taigi, lieka neaišku, kuri konkreti viešojo administravimo įstatymo nuostata numato, kad asmenys gali neginčyti viešojo administravimo subjekto priimtų individualių administracinių sprendimų, o sau pasilieka teisę nuspręsti, kada jiems tampa suvokiama, kad jau yra laikas kreiptis į teismą ir kodėl procesinis terminas apskųsti administracinį sprendimą turėtų būti siejamas su fiziniais ar juridiniais asmenimis, kuriems nesuteikta teisė priimti administracinius sprendimus.

9.4. Ieškovai jokių objektyvių nuo jų valios nepriklausiusių priežasčių nenurodė, kurios galėjo lemti praleistą terminą pateikti skundą. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas ieškovui piktnaudžiauti savo teisėmis. Ieškovai, pasirinkę netinkamą savo teisių gynimo būdą (vėliausiai nuo 2024 m. gruodžio 27 d. juos atstovavo profesionalus teisininkas – advokatė, kuri neabejotinai žino teisės aktus, tačiau į teismą kreipėsi tik 2025 m. kovo 4 d.), privalo prisiimti ir iš to kilusias neigiamas pasekmes. Todėl, šiuo atveju terminas ginčijamam sprendimui apskųsti praleidimą lėmė ne objektyvios nuo ieškovų valios nepriklausiusios priežastys, tačiau subjektyvus situacijos vertinimas bei apsisprendimas elgtis taip, kad šis terminas būtų praleistas ir praleistas daug. Taigi, toks ieškovų elgesys negali būti laikomas tinkamu ir operatyviu. Nustačius, kad ieškovai reikalavimams pareikšti praleido terminą ginčyti administracinius teisės aktus ir nėra pagrindo jo atnaujinti, turi būti sprendžiamas šio termino praleidimo teisinių pasekmių klausimas.

10. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė E. R. prašo ieškovų atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad ieškovai apie ginčijamą sprendimą sužinojo 2024 m. sausio 17 d., t. y. tada kai gavo NŽT atsakymą, todėl terminas ir turi būti skaičiuojamas nuo šios datos, o ne nuo ieškovės pasirinktos jai patogesnės datos (atsakovės E. R. atsakymo į pretenziją datos). Kadangi aplinkybė dėl ieškovės ginčijamo sprendimo datos paaiškėjo tik gavus atsiliepimus, teismas galėjo priimti sprendimą ir nutraukti civilinės bylos nagrinėjimą, kuriai taikomi Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyti skundo padavimo terminai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Pagal CPK 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. Apeliacijos objektą sudaro Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nutartis, kuria civilinė bylą pagal ieškovų ieškinį nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

13. Apeliantai su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – AB „Snaigė“ pažymą.

14. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: (i) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; (ii) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

15. Apeliantai nepagrindė, kodėl teikiamą su atskiruoju skundu rašytinį įrodymą iškilo būtinybė pateikti apeliacinės instancijos teismui. Taip pat prašymo dėl jų priėmimo šioje proceso stadijoje nesuformulavo ir nemotyvavo, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako jį priimti.

16. Taip pat jau esant bylai teisme 2025 m. rugpjūčio 21 d., t. y. paskirtos bylos nagrinėti posėdžio dieną, apeliantai pateikė garso įrašą ir rašytinius paaiškinimus dėl pateikto garso įrašo. Nurodo, kad 2023 m. gruodžio 15 d. darytas garso įrašas buvo atliktas išimtinai siekiant apginti ieškovų teises, kadangi, nepaisant ne vieno ieškovų žodinio kreipimosi į atsakovę NŽT nuvykus į jos Alytaus skyrių, jų teiginiai nebuvo tinkamai vertinami ar fiksuojami. Apeliantų pateiktą garso įrašą atsisakytina priimti, kadangi, teismui nėra galimybių identifikuoti kalbančių asmenų tapatybės, taip pat nėra žinoma kokiais būdais ir priemonėmis šis įrašas padarytas. Taigi, pateiktas garso įrašas neatitinka tokio pobūdžio įrodymams keliamų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai 2025 m. rugpjūčio 21 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir pateiktą garso įrašą atsisakytina priimti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

17. Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą nurodė, kad ieškovams vėliausiai nuo VĮ Registrų centras 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta prašymą dėl ieškovų žemės sklypo kadastro duomenų Nekilnojamojo turto kadastre bei dokumentus Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“, pakeitimo atmesti, nebejotinai tapo žinoma apie NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 13 d. NŽT priimtą sprendimą. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, jog byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad ieškovai apie ginčijamą sprendimą buvo informuoti ne tik 2023 m. rugpjūčio 31 d., bet ir 2024 m. sausio 17 d., 2024 m. birželio 25 d., 2024 m. lapkričio 29 d., tačiau į teismą per ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą 1 mėnesio apskundimo terminą ieškovai nesikreipė. Teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, kad ieškovų teisės kreiptis į teismą prielaida nebeegzistuoja ir jie prarado teisę kreiptis į teismą dėl administracinio akto nuginčijimo. Apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su šia išvada.

18. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad apeliantai nepripažįsta, kad yra praleidę ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą apskųsti NŽT Alytaus skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 13 d. NŽT sprendimą Nr. 2SK-832-(14.2.110 E.), kuriuo buvo pakeisti atsakovei E. R. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) Alytaus r. sav.) kadastro duomenys. Apeliantai ieškinyje nurodė, kad ieškovai nėra praleidę ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto termino, kadangi jie galutinai apie savo teisių pažeidimą sužinojo tuomet, kai gavo atsakovės E. R. atsisakymą ginčą spręsti ne teismo būdu, į kurią buvo kreiptasi po to, kai buvo išnaudotos visos galimybės permatuoti ieškovų žemės sklypą, t. y. po paskutiniosios NŽT neigiamos išvados gavimo (2025 m. sausio 31 d.).

19. Atskirajame skunde nurodo, kad: „ieškovai pasisako, kad apie priimtą Alytaus skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 2SK-832-(14.2.110 E.) (toliau – Sprendimas1) sužiojo tik 2024 m. sausio 17 d., kuomet gavo atsakovės NŽT atsakymą į ieškovės 2024 m. sausio 15 d. paklausimą, t. y. tuomet, kai teisės aktai jau numatė, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti neteisingi žemės sklypo kadastro duomenys keičiami už žemės sklypų suformavimą atsakingos institucijos sprendimo pagrindu. Todėl ieškovai dėjo visas pastangas, kad situacija būtų išspręsta administracine tvarka“.

20. Apeliantams pripažįstant, kad jie 2024 m. sausio 17 d. jau tikrai žinojo apie ginčijamą sprendimą, yra pagrindas pritarti pirmosios instancijos teismui, kad apeliantai prarado teisę kreiptis į teismą dėl administracinio akto nuginčijimo. Pažymėtina, kad netinkamas savo teisių gynimas, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe atnaujinti terminą skundui paduoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-898/2014; 2014 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-350/2014; 2014 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-37/2014; 2024 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-171-520/2024). Todėl šiuo atveju vertintina, kad bandymas ginčą išspręsti su gretimo sklypo savininke atsakove E. R., nesudaro pagrindo padaryti išvadai, kad apeliantai nepraleido termino apskųsti 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 2SK-832-(14.2.110 E.).

21. Pažymėtina ir tai, kad prašymas dėl termino apskųsti ginčijamą sprendimą atnaujinimo nebuvo pareikštas apeliantams laikantis pozicijos, kad jie tinkamai įgyvendino savo teises skundžiant NŽT sprendimą. Taigi šiuo atveju, ieškovams pripažįstant, kad apie ginčijamą 2021 m. gegužės 13 d. NŽT sprendimą ir jame nurodytas aplinkybes buvo žinoma nuo 2024 m. sausio 17 d. (nors byloje pakankamai yra duomenų, kad apie šį sprendimą jie galimai žinojo ir anksčiau), tačiau į teismą ieškovai kreipėsi tik 2025 m. kovo 4 d., apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai nesielgė atidžiai ir rūpestingai, gindami savo nurodomą pažeistą teisę.

22. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad nutartis dėl bylos dalies nutraukimo buvo priimta neišklausius jų pozicijos, nesuteikus galimybės išsamiai paaiškinti faktinių aplinkybių, susijusių su termino pradžia ir ieškinio pateikimo motyvais, bei nepaskyrus parengiamojo posėdžio, nors tam egzistavo objektyvūs pagrindai. Pasak apeliantų, tokia teismo nutartis ne tik paneigia šalių lygiateisiškumo principą, bet ir suvaržo ieškovų procesines galimybes efektyviai ginti pažeistas teises.

23. Teismų praktikoje pripažįstama, kad klausimą, ar nėra praleistas ABTĮ nustatytas procesinis terminas administraciniam aktui ginčyti, teismas sprendžia savo iniciatyva, neatsižvelgdamas į tai, ar to reikalauja ginčo šalis. Pagal ABTĮ nuostatas, šią aplinkybę teismas įvertina dar skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo stadijoje, o tuo atveju, jeigu nustatoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą terminą ir šis terminas neatnaujinamas, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako jį priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Vėliau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusios aplinkybės, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė šio termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą, sudaro pagrindą nutraukti jau iškeltą bylą (ABTĮ 103 straipsnio 8 punktas). Tokie teisiniai padariniai praleidus terminą administraciniam aktui ginčyti gali būti paaiškinti tuo, kad skundo dėl administracinio akto padavimas per įstatyme nustatytą terminą yra viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-417-552/2017), todėl, įstatyme nustatytam terminui pasibaigus, konstatuojama, kad ši teisės kreiptis į teismą prielaida nebeegzistuoja ir asmuo praranda teisę kreiptis į teismą dėl administracinio akto nuginčijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-701/2025).

24. Taigi, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, nustatęs, kad yra praleistas ABTĮ nustatytas procesinis terminas administraciniam aktui ginčyti, jau skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo stadijoje turi teisę jį atsisakyti priimti. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs atsiliepimus į ieškinį ir įvertinęs, kad ieškinio reikalavimas dėl 2021 m. gegužės 13 d. sprendimo panaikinimo buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o apeliantai neprašė šio termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą ir nenustatė svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti (nagrinėjamos bylos atveju apeliantai laikosi pozicijos, kad terminas skundui paduoti nėra praleistas), pagrįstai nutraukė jau iškeltą bylą dar iki parengiamojo posėdžio.

25. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė teisės aktus ir teismų praktiką, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą dėl bylos dalies nutraukimo, kurį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Vilniaus apygardos teismo teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovų V. D. ir G. D. atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Asta Pikelienė