Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-181-340/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-07-05
Bylos Nr.: e2A-181-340/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-09564-2017-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė, Ona Gasiulytė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų Rasa“, uždarosios akcinės bendrovės „Kauen craft“, uždarosios akcinės bendrovės „ITALIANA LT“, akcinės bendrovės „Gubernija“
Atsakovas: viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“
Advokatai: Justinas Jarusevičius, Renata Jatužytė, Valentinas Mikelėnas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-181-340/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09564-2017-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.18; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVO RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei, dalyvaujant ieškovių atstovei advokatei Renatai Jatužytei–Mulevičienei, atsakovės atstovams advokatui Valentinui Mikelėnui ir advokatui Justinui Jarusevičiui,

viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų Rasa“, uždarosios akcinės bendrovės „Kauen craft“, uždarosios akcinės bendrovės „ITALIANA LT“, akcinės bendrovės „Gubernija“ ir atsakovės viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų Rasa“, uždarosios akcinės bendrovės „Kauen craft“, akcinės bendrovės „Gubernija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Italiana LT“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Užstato sistemos administratorius“ dėl vienašališkų prievolės vykdymo sąlygų pakeitimų pripažinimo neteisėtais.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės UAB „Druskininkų Rasa“, UAB „Kauen craft“, AB „Gubernija“ ir UAB „Italiana LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos: 1) pripažinti atsakovės VšĮ „Užstato sistemos administratoriaus“ vienašališką administravimo įmokų tarifų už PET ir metalinės (plieninės) vienkartinių pakuočių surinkimą pakeitimą (padidinimą) nuo 2016-11-01 neteisėtu; 2) pripažinti VšĮ „Užstato sistemos administratoriaus“ vienašališką administravimo įmokų tarifų už vienkartinių pakuočių surinkimą pakeitimą (padidinimą) nuo 2017-01-01 neteisėtu; 3) priteisti ieškovių naudai visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad tarp šalių pagal atsakovės parengtas standartines sąlygas, prisijungimo būdu, buvo sudarytos sutartys dėl vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, administravimo, surinkimo ir tvarkymo organizavimo. Pažymėjo, kad 2016-07-29 pranešimu atsakovė informavo pavedimo davėjus, kad VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ valdyba priėmė sprendimą nuo 2016-11-01 pakeisti administravimo įmokų, taikomų gamintojams, tarifus. 2016-11-25 pranešimu atsakovė informavo, kad VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ valdyba peržiūrėjo planuojamas 2017 metų pajamas ir sąnaudas ir nustatė administravimo įmokų tarifus. Ieškovės pabrėžė, jog laikosi pozicijos, kad atsakovė vienašališkai tarifus pakeitė ir taiko neteisėtai, kadangi atsakovės vienašališki veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės teisė savo iniciatyva koreguoti administravimo įmokas sudaro prielaidas visiems gamintojams ir importuotojams nepermokėti už privalomos užstato sistemos išlaikymą. Pažymėjo, kad ieškovės nenurodė jokios imperatyvios teisės normos, draudžiančios atsakovei keisti periodines administravimo įmokas. Atsakovė nurodė, kad surinkus daugiau pakuočių nei numatyta plane negalėjo sustoti toliau jas rinkti, todėl ieškovių argumentai yra ekonomiškai nepagrįsti. Taip pat pabrėžė, jog 2016-01-04 Sutarties Nr. USAD16-002 nuostatų atitikimą atsakovės veiklą reglamentuojantiems teisės aktams yra atlikusi valstybinė institucija, t. y. Aplinkos apsaugos agentūra. Atsakovė pažymėjo, kad sutarties vykdymas rodo, jog VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ įmokų pakeitimą atlikdavo itin atsakingai ir maksimaliai užtikrindama gamintojų ir importuotojų interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-09-06 sprendimu ieškinį tenkino: pripažino VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ vienašališką administravimo įmokų tarifų už PET ir metalinės (plieninės) vienkartinių pakuočių surinkimą pakeitimą (padidinimą) nuo 2016-11-01 neteisėtu; pripažino VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ vienašališką administravimo įmokų tarifų už vienkartinių pakuočių surinkimą pakeitimą (padidinimą) nuo 2017-01-01 neteisėtu; priteisė iš atsakovės VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ ieškovės UAB „Druskininkų Rasa“ naudai 282,07 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ ieškovės UAB „Kauen craft“ naudai 3 480,41 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ ieškovės AB „Gubernija“ naudai 282,07 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ ieškovės UAB „Italiana LT“ naudai 282,07 Eur bylinėjimosi išlaidų; atmetė ieškovių prašymą dėl baudos skyrimo atsakovei.

5. Teismas nustatė, jog atsakovės teisė vienašališkai keisti administravimo įmokų tarifų dydžius yra nustatyta šalių sudarytų sutarčių dėl vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, administravimo, surinkimo ir tvarkymo organizavimo 15.3.1. punktuose. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje duomenų, kad šalių sudarytos sutartys dėl vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, administravimo, surinkimo ir tvarkymo organizavimo būtų negaliojančios ar neteisėtos, nėra, konstatavo, kad atsakovė turėjo teisę vienašališkai keisti administravimo įmokų tarifus.

6. Teismas taip pat pažymėjo, jog tai, kad atsakovė turi teisę keisti administravimo įmokų tarifų dydžius, nereiškia, kad atsakovė tarifų dydžius gali kelti bet kada ir bet kokiu būdu. Sutarčių dėl vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, administravimo, surinkimo ir tvarkymo organizavimo 15.3.1. punktuose įtvirtinta, kad administratorius turi teisę papildomai padidinti administravimo įmokų tarifus vieną kartą per kalendorinius metus, o padidinti tarifai pradedami taikyti praėjus 90 dienų nuo administratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad sutarčių 15.3.1. punktuose nustatytų terminų ir sąlygų atsakovė nepažeidė.

7. Teismas nurodė, kad 2016-2018 metų sistemos organizavimo plano 5 priedo 8 punkte numatytos priemonės ir veiksmų 2016 m. nesilaikymas nepaneigia atsakovės teisės vienašališkai keisti administravimo įmokų tarifus, o vien tai, kad naujos sutartinės sąlygos nebuvo suderintos su pavedimo davėjais automatiškai nesuponuoja, kad naujai nustatyti tarifų dydžiai yra neteisėti.

8. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad nei Užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo plano, finansavimo schemos ir švietimo programos rengimo, derinimo ir ataskaitų bei informacijos apie jų vykdymą teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2014-09-30 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-792 (suvestinė redakcija nuo 2015-05-12 iki 2017-01-13), nei kiti teisės aktai neįpareigojo atsakovės atsakingos institucijos pritarimą gauti ex ante (iš anksto). Teismas pabrėžė, kad civilinės teisės reguliuojama užstato sistema gali tinkamai funkcionuoti ir įgyvendinti viešosios teisės įtvirtintus reikalavimus, kuriais siekiama sumažinti aplinkos taršą dėl vienkartinių pakuočių, tik tada, kai ji gali reaguoti į faktinę situaciją, o ne tik „aklai“ vykdydama į plane, schemoje ir programoje numatytus reikalavimus. Teismas nurodė, jog vien tai, jog pakeistų tarifų dydžiai neatitiko numatytų finansavimo schemoje, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pakeisti administravimo įmokų tarifų dydžiai yra neteisėti.

9. Teismas taip pat pažymėjo, jog teismui nėra pateikta duomenų apie tai, kokiais kriterijais, formulėmis ar taisyklėmis remdamasi atsakovė nustatė naujus administravimo įmokų dydžius nuo 2016-11-01 ir nuo 2017-01-01. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovė, neturėdama VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ dalininkų susirinkimo patvirtintų gamintojų ir importuotojų mokamų administravimo įmokų tarifų apskaičiavimo taisyklių, pažeidė Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Teismas nurodė, jog teismui pateiktų duomenų nepakanka konstatuoti, jog atsakovės nustatyti dydžiai yra ekonomiškai pagrįsti ir padengia būtent nurodytų rūšių taros administravimo išlaidas.

10. Teismas pažymėjo, jog nesant atsakovės dalininko susirinkimo patvirtintų gamintojų ir importuotojų mokamų administravimo įmokų tarifų apskaičiavimo taisyklių ar kitokių aiškiai apibrėžtų tarifų keitimo kriterijų bei pakankamo pagrindimo, jog nuo 2016-11-01 ir nuo 2017-01-01 nustatyti tarifai padengia sąnaudas būtent už PET ir metalinių (plieninių) vienkartinių pakuočių bei kitų pakuočių administravimo išlaidas, konstatuotina, kad atsakovė gamintojams ir importuotojams administravimo įmokų tarifus padidino neteisėtai. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovių ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovės UAB „Druskininkų Rasa“, UAB „Kauen craft“, UAB „ITALIANA LT“ ir AB „Gubernija“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-06 sprendimo motyvuojamąją dalį pakeisti iš dalies ir nustatyti, kad: 1. Atsakovė, Užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo plano, finansavimo schemos ir švietimo programos rengimo, derinimo ir ataskaitų bei informacijos apie jų vykdymą teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-09-30 įsakymu Nr. D1-791, 25-28 punktuose nustatyta tvarka 2016 metais nepakoregavęs VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ 2016-2018 m. sistemos organizavimo plano ir finansavimo schemos, neturėjo teisės vienašališkai pakeisti administravimo įmokų tarifų PET ir metalinėms (plieninėms) pakuotėms nuo 2016-11-01; 2. Atsakovė VšĮ „Užstato sistemos administratorius“, neįvykdžiusi 2016-2018 m. sistemos organizavimo plano 5 priedo 8 punkte numatytos priemonės ir veiksmų 2016 m. IV ketvirtį – „Naujų sutartinių sąlygų 2017 metams parengimas, suderinimas su pavedimo davėjais“, taip pat iki 2017-01-01 nesuderinusi patikslintų 2017-2019 m. sistemos organizavimo plano ir finansavimo schemos su Aplinkos apsaugos agentūra, neturėjo teisės, remiantis sutarties dėl vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, administravimo, surinkimo ir tvarkymo organizavimo 15.3.1 punktu, vienašališkai pakeisti administravimo įmokų tarifus nuo 2017-01-01; 3. LR Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 11² straipsnio 4 ir 9 dalys, Užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo plano, finansavimo schemos ir švietimo programos rengimo, derinimo ir ataskaitų bei informacijos apie jų vykdymą teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-09-30 įsakymu Nr. D1-791, 28, 40 ir 41 punktai, įpareigoja VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ suderinimus (pritarimus) gauti iš anksto (ex ante); visą civilinės bylos medžiagą laikyti vieša; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. Skundžiami pirmosios instancijos teismo motyvai ir jų pagrindu padarytos išvados nėra pagrįstos, be to, prieštarauja PPATĮ 11² straipsnio 4 dalies 2 punktui ir 9 daliai, Tvarkos aprašo 5, 9, 10, 11.2 ir 12 punktams, bei neatitinka CK 6.156 straipsnio 4 dalies, 6.157 straipsnio 1 dalies, 6.189 straipsnio 1 dalies, 6.193 straipsnio 2 ir 4 dalių, 6. 202 straipsnio 3 dalies.

11.2. Atsakovės, kaip užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriaus, funkcijos, veiklos sąlygos ir pagrindai bei pagrindinės pareigos įtvirtintos PPATĮ 11² straipsnyje. Konkrečios priemonės atsakovės su atsakinga institucija yra suderinamos konkretiems kalendoriniams metams, ir jų, įskaitant ir finansines (administravimo įmokų tarifus), koregavimas gali būti daromas tik teisės aktų nustatyta tvarka ir tik gavus atsakingos institucijos pritarimą (Tvarkos aprašo 6, 7.10, 9, 10, 11.2, 12, 24, 25-28, 37-41 punktai).

11.3. Ieškovės niekuomet nesilaikė pozicijos, kad atsakovė iš viso negali keisti jau suderintų veiklos dokumentų (sistemos organizavimo plano, finansavimo schemos ir švietimo programos). Priešingai, ieškovės mano, kad tai gali būti daroma, tačiau ne marketinginio pobūdžio atsakovės pranešimais, o tik esant Tvarkos apraše numatytoms sąlygoms ir nustatyta tvarka. 2016-2018 metų sistemos organizavimo plano ir finansavimo schemos atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka nekoregavo, jokių naujų ir/ar papildomų priemonių 2016 metams dėl surinkto didesnio pakuočių kiekio nesuplanavo ir nederino. Tai kad pakuočių buvo surinkta daugiau nei planuota, savaime nereiškia, kad atsakovei 2016 metais buvo būtinas papildomas finansavimas, todėl, akivaizdu, kad atsakovės veiksmai (pranešimai gamintojams) dėl administravimo įmokų tarifų padidinimo nuo 2016-11-01 buvo neteisėti.

11.4. Atsakovės patikslinti veiklos dokumentai naujam laikotarpiui, t. y. 2017-2019 metams, su atsakinga institucija turėjo būti suderinti iki tokio laikotarpio pradžios, o ne iš pradžių pakeičiami administravimo įmokų tarifai, kurie pradedami taikyti nuo 2017-01-01, ir tik po to, remiantis tuo, kaip faktu (jog tokie tarifai jau yra taikomi), kreipiamasi į atsakingą instituciją suderinti naujo laikotarpio veiklos dokumentų.

11.5. Siekdamos maksimalaus aiškumo ir šios bylos medžiagos viešumo, ieškovės prašo apeliacinės instancijos teismo pripažinti, kad visa civilinės bylos Nr. e2-15823-872/2017 medžiaga yra vieša.

Atsiliepimas

2. Atsakovė VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nutraukti procesą apeliacinės instancijos teisme pagal apeliančių UAB „Druskininkų Rasa“, UAB „Kauen craft“, AB „Gubernija“ ir UAB „ITALIANA LT“ apeliacinį skundą; nusprendus proceso nenutraukti, atmesti apeliančių UAB „Druskininkų Rasa“, UAB „Kauen craft“, AB „Gubernija“ ir UAB „ITALIANA LT“ apeliacinį skundą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:

12.1. CPK nenumato apeliančių teisės skųsti sprendimo motyvus. Skundas, koks yra pateiktas apeliančių, nenagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme ir procesas apeliančių skundo pagrindu turi būti nutrauktas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d.).

Atsiliepimas

12.2. Tam tikrais atvejais subjektams gali būti suteikiama teisė skųsti teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, tačiau pagrindą ginčyti apeliacine tvarka sprendimo motyvus turi pagrįsti skundą teikianti šalis. Apeliantės neįrodo, kad sprendimo motyvai daro poveikį apeliančių teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali joms sukurti teisinius padarinius ateityje (CPK 12 str., 178 str.). Apeliantės nepagrindė (nors privalėjo, CPK 12 str., 178 str.), kaip skunde prašomose pašalinti pastraipose esantys motyvai pažeidžia jų teises ar kaip gali jas pažeisti ateityje.

12.3. Sprendimu pagrįstai nuspręsta, kad atsakovė turėjo teisę keisti administravimo įmokų tarifus ir pakeitimas buvo atliktas teisėtai. Sutarčių 15.3.1 nuostata įtvirtinta atsižvelgiant į atsakovei PPATĮ 112 str. 3 d. 1 p. ir Tvarkos aprašo 7.6 p. nustatytą pareigą. Apeliantės šias aiškias nuostatas ignoruoja. Sprendimo išvada dėl atsakovės teisės keisti administravimo įmokų tarifus yra pagrįsta. Nėra imperatyvo, draudžiančio atsakovei keisti gamintojams ir importuotojams taikytinas administravimo įmokas, taip pat ribojančio atsakovės teisę keisti administravimo įmokų tarifus.

12.4. Sprendimu pagrįstai konstatuota, kad nei Tvarkos aprašas, nei kiti teisės aktai neįpareigojo atsakovės iš atsakingos institucijos gauti išankstinį pritarimą (ex ante) administravimo įmokų tarifų pakeitimui. Apeliantės nenurodo konkrečių nuostatų, kurios reikalautų iš anksto suderinti administravimo įmokų tarifus, kai tokią teisę atsakovė turi pagal sutarčių 15.3.1 p. ir, kai ši nuostata užtikrina, kad atsakovė turės reikiamus finansinius išteklius importuotojų ir gamintojų sąskaita finansuoti užstato administravimo sistemą.

12.5. Bylos medžiagos dalis, kuri yra pripažinta ne vieša, sudaro atsakovės įmonės komercinę paslaptį. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai nuspręsta dalį bylos medžiagos pripažinti nevieša.

Šalies argumentai

3. Atsakovė VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-06 sprendimą panaikinti ir civilinę bylą pagal UAB „Druskininkų Rasa“, UAB „Kauen craft“, AB „Gubernija“, UAB „ITALIANA LT“ pareikštą ieškinį nutraukti; nusprendus bylos nenutraukti, priimti naują sprendimą – atmesti UAB „Druskininkų Rasa“, UAB „Kauen craft“, AB „Gubernija“, UAB „ITALIANA LT“ pareikštą ieškinį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Sprendime teismas pažeidė Viešųjų įstaigų įstatymo („VĮĮ“) 10 str. 1 d. 3 p. Sprendime teismas padarė išvadą, kad VĮĮ 10 str. 1 d. 3 p. norma, kuri aprašo dalininkų kompetencijos ribas, yra besąlyginis teisinis imperatyvas, sudarantis pagrindą panaikinti viešosios įstaigos organo priimtus sprendimus. Ši norma nėra imperatyvi. Nepasinaudojimas visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija negali būti kvalifikuojamas kaip valdybos organų sprendimo negaliojimo (neteisėtumo) pagrindas.

13.2. Sprendime pažeista CK 1.82 str. 3 d. Net ir patvirtinus, kad buvo pažeista išimtinė dalininkų susirinkimo kompetencija, ieškovės negalėtų ginčyti valdybos nustatytų tarifų pakeitimo. Pagal CK 1.82 str. 3 d. kelti klausimą dėl juridinio asmens valdymo organų kompetencijos pažeidimo gali tik pats juridinis asmuo, jo steigėjas (steigėjai) arba juridinio asmens dalyvis (dalyviai). Įstatymai papildomų išimčių nenumato. Ieškovės neturi teisės ginčyti apeliantės valdybos nutarimų, kadangi tokios teisės nesuteikia CK 1.82 str. 3 d.

13.3. Sprendime buvo pažeistos CPK 12 ir 13 str. normos ir apeliantės teisė į gynybą (Konstitucijos 31 str., EŽTK 6 str., ES Pagrindinių Teisių Chartijos 47, 48 str.). Ieškovės byloje nesirėmė aplinkybe, kad sprendimą dėl tarifų padidinimo turėjo priimti apeliantės dalininkų susirinkimas, o ne valdyba. Tai reiškia, kad teismas sprendimu nepagrįstai (be jokių motyvų) peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Tai įmanoma ir leidžiama tik ginant viešąjį interesą (CPK 12 str., 13 str., 320 str., 352 str.). Sprendime nebuvo nustatyti pagrindai ginti viešąjį interesą ir veikti ex officio. Teismas turėjo pareigą laikytis šalių rungimosi ir dispozityvumo principų, nesiremti bei nespręsti aplinkybių, kuriomis ieškovės nesirėmė.

Žemesnės instancijos teismas

13.4. Tas pats Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-29 sprendimu byloje Nr. 2A-2285-XX/2017 („Civilinė byla 1“) tuo pačiu (tik platesniu) faktiniu pagrindu grįstą ieškinį atmetė ir nematė pagrindo pripažinti neteisėtais bei pakeisti apeliantės valdybos nustatytų tarifų dydžio. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-29 sprendime Civilinėje byloje 1 taikydamas teisės normas ex officio nenustatė, kad apeliantė pažeidė VĮĮ 10 str. 1 d. 3 p. nuostatas. Šios civilinės bylos atveju teismas nenustatinėjo tų faktų, kurie buvo nustatyti Civilinės bylos 1 nagrinėjimo metu, kurios bylos nagrinėjimo ribos yra platesnės nei šios civilinės bylos ir sudarė teisines prielaidas dviejų kardinaliai priešingų sprendimų atsiradimui, tokiu būdu pažeidžiant horizontalaus precedento principą.

13.5. Ieškovių suformuluotas reikalavimas yra nenagrinėtinas teismine tvarka. Ieškinio reikalavimu ieškovės siekė tik fakto nustatymo, kuris pats savaime nesukelia jokių materialinių padarinių. Tokio pobūdžio reikalavimas, kurį pareiškė ieškovės, pagal nuoseklią teismų praktiką laikomas pagrindu nutraukti iškeltą bylą, nes reikalavimai, kurie susiję su prejudicinio fakto nustatymu, nėra nagrinėtini civilinio proceso tvarka.

13.6. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, kai apeliantės pateiktų įrodymų, kuriais įrodinėtas nustatytų administravimo įmokos tarifų pagrįstumas, netyrė ir nevertino. Apeliantė turėjo teisinį ir faktinį pagrindą nustatyti didesnius tarifus, nei faktiškai nustatė. Ši apeliantės įrodyta aplinkybė nebuvo paneigta, ieškovės ir teismas ją tiesiog ignoravo. Tai yra pareigos įvertinti ištirtus įrodymus pažeidimas.

Atsiliepimas

4. Ieškovės UAB „Druskininkų Rasa“, UAB „Kauen craft“, UAB „ITALIANA LT“ ir AB „Gubernija“ atsiliepimu prašo atsakovės VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:

14.1. Neturi jokio pagrindo atsakovės argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 1.82 straipsnio 3 dalį. Šioje byloje nėra ir nebuvo sprendžiamas atsakovės valdymo organo sprendimo galiojimo ar negaliojimo klausimas, pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovės valdybos sprendimai nėra pripažinti negaliojančiais.

14.2. Ieškovių pareiga mokėti atsakovei nėra beribė ir besąlyginė, t. y. ieškovės turi įstatyminę pareigą mokėti ne bet kokias ir ne bet kokio dydžio įmokas, o apmokėti dalyvavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemoje išlaidas, susijusias su užstato sistemoje surenkamų vienkartinių pakuočių atliekų sutvarkymu ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos administravimu, taip pat visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas (PPATĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Net ir teismo įpareigota atsakovė nepagrindė, kaip ji apskaičiavo nuo 2016-11-01 ir nuo 2017-01-01 nustatytus administravimo įmokų tarifus. Kad atsakovė administravimo įmokų tarifus apskaičiuoja taip, kaip jai reikia, patvirtina faktas, kad tokio paties dydžio tarifus 2017 metams atsakovė modeliavo tiek prie 18 mln. EUR, tiek prie 28 mln. EUR 2017 metams planuotų sąnaudų, planuodama gauti daugiau nei 4 mln. EUR grynojo pelno. Kartu tai paneigia ir visus atsakovės deklaruojamus ekonominio veikimo ir finansinio skaidrumo principus. Todėl pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo pateikta duomenų apie tai, kokiais kriterijais, formulėmis ar taisyklėmis remdamasi atsakovė nustatė naujus administravimo įmokų dydžius nuo 2016-11-01 ir nuo 2017-01-01 bei pažeidė VĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

14.3. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius įrodymus (jų visumą) bei padarė esminę ir teisingą išvadą, jog nesant atsakovės dalininkų susirinkimo patvirtintų gamintojų ir importuotojų mokamų administravimo įmokų tarifų apskaičiavimo taisyklių ar kitokių aiškiai apibrėžtų tarifų keitimo kriterijų bei pakankamo pagrindimo, jog nuo 2016-11-01 ir nuo 2017-01-01 nustatyti tarifai padengia sąnaudas būtent už PET ir metalinių (plieninių) vienkartinių pakuočių bei kitų pakuočių administravimo išlaidas, atsakovė gamintojams ir importuotojams administravimo įmokų tarifus padidino neteisėtai.

14.4. Ieškinys, atsižvelgiant į specifinį ginčo šalių santykių teisinį reguliavimą, taip pat į tai, kad ieškovių prievolių, vykdytinų atsakovei, šaltinis yra PPATĮ, buvo pareikštas vadovaujantis CK 1.138 straipsnio 1 punktu, prašant pripažinti, kad atsakovė ieškovių prievolės mokėti administravimo įmokas vykdymo sąlygas (tarifus) vienašališkai pakeitė neteisėtai – ne tik be pagrindo, bet ir kad patys tarifai yra nepagrįsti. Teisinės tokio pripažinimo pasekmės yra tai, kad konstatuojama, jog ieškovės neturėjo pareigos atsakovei mokėti administravimo įmokas būtent pagal nuo 2016-11-01 ir nuo 2017-01-01 padidintus tarifus (negatyvus ieškinys dėl pripažinimo). Teisė reikšti reikalavimą dėl tokio pripažinimo yra numatyta CK 1.138 straipsnio 1 punkte.

5. Teismo posėdyje šalys pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, pasisakė dėl apeliacinės instancijos teisme pateiktų naujų įrodymų vertinimo

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

6. Dėl ieškovės AB “Gubernija” atsisakymo nuo apeliacinio skundo ir ieškinio.

7. 2018 m. balandžio 6 d. ieškovė ir apeliantė AB “Gubernija” pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio ir apeliacinio skundo, prašė civilinę bylą jos atžvilgiu nutraukti (CPK 140 str. 1 d., 308 str. 1 d.)

8. Prašymas tenkintinas. CPK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta ieškovo teisę bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti nuo ieškinio. CPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyta apelianto teisė atsisakyti paduoto apeliacinio skundo. Ši teisė rašytinio proceso metu gali būti įgyvendinama iki apeliacinio skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Atsisakymas nuo ieškinio ir apeliacinio yra viena iš procesą inicijavusio asmens procesinių teisių (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 1 d., 308 str. 1 d.). Šios teisės įgyvendinimas yra dispozityvumo principo (CPK 13 str.) išraiška, nes apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (apelianto) iniciatyva.. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima atsisakymo nuo ieškinio ir apeliacinio skundo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

9. Nagrinėjamu atveju ieškovės (apeliantės) AB „Gubernija“ pareiškimas dėl atsisakymo nuo ieškinio ir apeliacinio skundo buvo pateiktas iki apeliacinio skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės pareiškimas dėl atsisakymo nuo ieškinio ir apeliacinio skundo paduotas proceso įstatyme nustatyta tvarka (CPK 308 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų, kad atsisakymu būtų pažeistos dalyvaujančių byloje asmenų teisės ar viešasis interesas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsisakymas nuo ieškinio ir apeliacinio skundo priimtinas ir civilinė byla ir apeliacinis procesas pagal ieškovės AB „Gubernija“ ieškinį ir apeliacinį skundą nutrauktini (CPK 140 str. 1 d., 308 str. 2 d.).

10. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas paskirsto bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatytus principus. Atsisakius nuo žyminio mokesčio (apeliacinio skundo) žyminis mokestis ar jo dalis grąžinama (CPK 87 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teisme ieškovės sumokėjo bendrą žyminį mokestį – 246 Eur už keturių ieškovių pareikštus neturtinius reikalavimus; žyminį mokestį mokėjo UAB „Kauen craft“; duomenų, kad AB „Gubernija“ kompensavo žyminį mokestį sumokėjusiai ieškovei dalį jos išlaidų, byloje nėra. Už apeliacinio skundo padavimą apeliantės sumokėjo po 75 Eur žyminio mokesčio. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad procesinis sprendimas dėl ginčo esmės vis tiek turi būti priimtas, įrodymų apie žyminio mokesčio sumokėjimą už ieškinio padavimą nėra, sprendžia, kad ieškovei AB „Gubernija“ grąžinamas žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą - 75 Eur. (CPK 87 str. 2 d.).

11. Ieškovių apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Žemesnės instancijos teismas

12. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės teisės vienašališkai pakeiti (padindinti) administravimo įmokų tarifus už PET ir metalinės (plieninės) vienkartinių pakuočių surinkimą nuo 2016 m. lapkričio 1 d. ir už vienkartinių pakuočių surinkimą (padidinimą) nuo 2017 m. sausio 1 d.; ieškovės ginčijo administravimo įmokų tarifų pakeitimą tiek teisės normų ir sutarties sąlygų aiškinimo ir taikymo, tiek faktinio pagrindo tarifų padidinimui nebuvimo aspektu.

13. Dėl ieškovių apeliacinio skundo. Ieškovės UAB „Druskininkų Rasa“, UAB „Kauen craft“, UAB „ITALIANA LT“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-06 sprendimo motyvuojamąją dalį pakeisti iš dalies ir nustatyti, kad: 1. Atsakovė, Užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo plano, finansavimo schemos ir švietimo programos rengimo, derinimo ir ataskaitų bei informacijos apie jų vykdymą teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-09-30 įsakymu Nr. D1-791, 25-28 punktuose nustatyta tvarka 2016 metais nepakoregavęs VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ 2016-2018 m. sistemos organizavimo plano ir finansavimo schemos, neturėjo teisės vienašališkai pakeisti administravimo įmokų tarifų PET ir metalinėms (plieninėms) pakuotėms nuo 2016-11-01; 2. Atsakovė VšĮ „Užstato sistemos administratorius“, neįvykdžiusi 2016-2018 m. sistemos organizavimo plano 5 priedo 8 punkte numatytos priemonės ir veiksmų 2016 m. IV ketvirtį – „Naujų sutartinių sąlygų 2017 metams parengimas, suderinimas su pavedimo davėjais“, taip pat iki 2017-01-01 nesuderinusi patikslintų 2017-2019 m. sistemos organizavimo plano ir finansavimo schemos su Aplinkos apsaugos agentūra, neturėjo teisės, remiantis sutarties dėl vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, administravimo, surinkimo ir tvarkymo organizavimo 15.3.1 punktu, vienašališkai pakeisti administravimo įmokų tarifus nuo 2017-01-01; 3. LR Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 11² straipsnio 4 ir 9 dalys, Užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo plano, finansavimo schemos ir švietimo programos rengimo, derinimo ir ataskaitų bei informacijos apie jų vykdymą teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-09-30 įsakymu Nr. D1-791, 28, 40 ir 41 punktai, įpareigoja VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ suderinimus (pritarimus) gauti iš anksto (ex ante).

14. Atsakovė atsiliepime į ieškovių apeliacinį skundą nurodė, kad CPK nenumato apeliančių teisės skųsti sprendimo motyvus. Skundas, koks yra pateiktas apeliančių, nenagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme ir procesas apeliančių skundo pagrindu turi būti nutrauktas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d.).

15. Prašymas dėl proceso pagal ieškovių apeliacinį skundą nutraukimo netenkinamas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad gali būti skundžiamas tiek visas procesinis sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis, nes teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1613-381/2018 ir joje nuodyta teismų praktika).

16. Nagrinėjamu atveju ieškovės patiekė apeliacinį skundą dėl jų naudai priimto teismo sprendimo motyvų siekdamos nustatyti konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turinį; būtent, kad atsakovė, neįvykdžiusi tam tikrų norminių aktų reikalavimų ir be suderinimo su ieškovėmis, negali vadovaujantis sutarties 15.3.1 punktu vienašališkai pakeisti administravimo įmokų tarifus. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovių apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų priimtinas ir nagrinėtinas.

Žemesnės instancijos teismas

17. Iš esmės apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamos dalies išvadomis, kad pagal su ieškovėmis pasirašytų sutarčių sąlygas atsakovė turi teisę vienašališkai keisti administravimo įmokų tarifų dydžius. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės teisė vienašališkai keisti administravimo įmokų tarifų dydžius yra nustatyta šalių sudarytų sutarčių dėl vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, administravimo, surinkimo ir tvarkymo organizavimo 15.3.1. punktuose. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, o sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Teismas neturi duomenų, kad Šalių sudarytos sutartys dėl vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, administravimo, surinkimo ir tvarkymo organizavimo būtų negaliojančios ar neteisėtos, dėl to teismas padarė išvadą, jog atsakovė turėjo teisę vienašališkai keisti administravimo įmokų tarifus. Pirmosios instancijos teismas taip pat pabrėžė, kad civilinės teisės reguliuojama užstato sistema gali tinkamai funkcionuoti ir įgyvendinti viešosios teisės įtvirtintus reikalavimus, kurias siekiama sumažinti aplinkos taršą dėl vienkartinių pakuočių, tik tada, kai ji gali reaguoti į faktinę situaciją, o ne tik „aklai“ vykdydama į plane, schemoje ir programoje numatytus reikalavimus. Atsakovo argumentas, kad sistema, surinkusi daugiau nei planuota vienkartinių pakuočių 2016 m. negalėjo sustoti funkcionuoti yra pagrįstas. Atsižvelgiant į užstato sistemos tikslus, aiškinimas neleidžiantis nukrypti nuo už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo plano, užstato už vienkartines pakuotes sistemos finansavimo schemos bei visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programos, operatyviai reaguojant į didesnį surenkamų pakuočių kiekį, yra negalimas. Tačiau pabrėžtina, kad toks nukrypimas turi atitikti tiek bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.), tiek imperatyvias teisės normas. Taigi, vien tai, jog pakeistų tarifų dydžiai neatitiko numatytų finansavimo schemoje, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pakeisti administravimo įmokų tarifų dydžiai yra neteisėti.

18. Apeliančių nurodytas nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais įstatyminis pagrindas - LR Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 11² straipsnio 4 ir 9 dalys, Užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo plano, finansavimo schemos ir švietimo programos rengimo, derinimo ir ataskaitų bei informacijos apie jų vykdymą teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-09-30 įsakymu Nr. D1-791, 28, 40 ir 41 punktų aiškinimas; apeliančių vertinimu, nurodytos teisės normos imperatyviai įpareigoja VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ suderinimus (pritarimus) gauti iš anksto (ex ante).

19. Pažymėtina, kad apeliančių pareikšti skundo reikalavimai dėl teismo sprendimo motyvų pakeitimo nėra nuoseklūs. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikšti reikalavimai dėl sutarčių dėl vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, administravimo, surinkimo ir tvarkymo organizavimo 15.3.1 punkto pripažinimo neteisėtu, t.y. apeliantės neginčijo, kad atsakovė, kaip užstato sistemos administratorė, pagal paiminėtą sutarčių sąlygą turi teisę vienašališkai pakeisti administravimo įmokų tarifus. Tačiau apeliančių reikalavimas pripažinti, kad tarifų pakeitimas turi būti privalomai iš anksto suderintas su pavedimo davėjais (ieškovėmis) faktiškai paneigia šalių sutarčių 15.3.1 punkto sąlygą.

20. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad analogiškas reikalavimas buvo sprendžiamas civilinėje byloje Nr. 2A-750-653/2018 pagal ieškovės UAB „Kauen craft“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kauen craft“ ieškinį atsakovei VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Apeliantės reikalavimas, ieškinio ir apeliacinio skundo pagrindas Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje byloje buvo analogiški ieškovių apeliacinio skundo reikalavimams nagrinėjamoje byloje (Vilniaus apygardos teismo2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-750-653/2018, 29.1.1- 29.1.4 p.). Apeliantė (ieškovė) UAB „Kauen craft“ civilinėje byloje Nr. 2A-750-653/2018 ir apeliantės nagrinėjamoje byloje siekė pripažinti, kad administravimo įmokų tarifai tik pateikus pavedimo davėjui (ieškovei) informaciją apie detalias, pagrįstas ir realias sąnaudas bei šalims raštiškai dėl to susitarus. Išnagrinėtoje byloje šis reikalavimas buvo pateiktas, kaip ginčo dalykas, nagrinėjamoje byloje – kaip teismo motyvuojamoje dalyje teisiškai reikšmingų faktų, turinčių prejudicinę galią, nustatymas; įstatyminis pagrindas nurodytas tas pats. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi UAB „Kauen craft“ skundą atmetė; tarp kitų esminių skundo argumentų atmetė teiginį, kad vienašalis tarifų pakeitimas prieštarauja PPATĮ 11² str. 9 d. nustatytiems reikalavimams bei 11² str. 4 d. 2 p. įtvirtintai garantijai, t.y. kad mokamos įmokos turi būti nurodyti finansavimo schemoje ir atsakovas turi vykdyti nustatyta tvarka suderintuose su Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija dokumentuose numatytas priemones bei pateikti valstybės institucijai vykdymo ataskaitą. Teismas nurodė, kad ieškovės nurodytose teisės aktuose nėra draudimo keisti tarifus, tačiau yra teisės normos, nustatančios tarifų dydžio nustatymo principus ir tvarką (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-750-653/2018, 60 - 64 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu nurodytos Vilniaus apygardos teismo procesinio sprendimo išvados ir teisinių santykių vertinimas turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, jų nereikia įrodinėti nagrinėjamoje byloje (CPK 182 str. 5 p.). Negalima sutikti, kad procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje byloje sukelia teisines pasekmės tik vienai iš ieškovių UAB „Kauen kraft“. Visų ieškovių sudarytų su atsakove sutarčių sąlygos yra standartinės; kaip buvo minėta ginčo dalykas išnagrinėtoje byloje iš esmės sutampa su ieškovių apeliacinio skundo pagrindu ir dalyku nagrinėjamoje byloje. Jeigu pripažinti, kad procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-750-653/2018 nustato prejudicinius faktus tik vienai iš ieškovių, UAB „Kauen craft“, atsakovė būtų priversta gintis pakartotinai nuo tapačių faktų nustatymo nagrinėjamoje byloje, o tai pažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo principą. Dėl išdėstyto civilinėje byloje Nr. 2A-750-653/2018 nustatyti faktai ir teisiniai aiškinimai sukuria prejudiciją nagrinėjamoje byloje; ieškovių apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

21. Dėl atsakovės apeliacinio skundo. Atsakovė VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-06 sprendimą panaikinti ir civilinę bylą pagal UAB „Druskininkų Rasa“, UAB „Kauen craft“, UAB „ITALIANA LT“ pareikštą ieškinį nutraukti; nusprendus bylos nenutraukti, priimti naują sprendimą – atmesti UAB „Druskininkų Rasa“, UAB „Kauen craft“, UAB „ITALIANA LT“ pareikštą ieškinį.

22. Dėl atsakovės alternatyvaus reikalavimo dėl ieškovų reikalavimo pripažinimo nenagrinėtinu teisme ir civilinės bylos nutraukimo (CPK 293 str. 1 d.). Atsakovė prašė nutraukti civilinę bylą, ieškovų suformuluotas reikalavimas savaime nesukelia jokių materialinių padarinių, nes pareikšti reikalavimai yra susiję su prejudiciniu faktų nustatymu, dėl to nenagrinėtini teisme. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovių atsiliepimo skundui argumentu, jog ieškiniu ieškovės siekia konkrečių materialinių padarinių - atsakovės vienašališkai nustatytų nuo 2016-11-01 ir nuo 2017-01-01 administravimo įmokų tarifų taikymo eliminavimo, dėl to atmeta atsakovės alternatyvų skundo reikalavimą dėl bylos nutraukimo.

23. Dėl skundo argumentų dėl CK 1.82 str. 3 d. pažeidimo. Atsakovė nurodo, kad ieškovės negalėtų ginčyti valdybos nustatytų tarifų pakeitimo. Pagal CK 1.82 str. 3 d. kelti klausimą dėl juridinio asmens valdymo organų kompetencijos pažeidimo gali tik pats juridinis asmuo, jo steigėjas (steigėjai) arba juridinio asmens dalyvis (dalyviai). Įstatymai papildomų išimčių nenumato. Ieškovės neturi teisės ginčyti apeliantės valdybos nutarimų, kadangi tokios teisės nesuteikia CK 1.82 str. 3 d. Šis apeliantės skundo argumentas atmetamas. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovių atsiliepimo argumentais, pritaria, kad 2016-07-27 ir 2016-11-22 valdybos sprendimų teisėtumas, kuriais buvo padidinti administravimo įmokų tarifai nuo 2016-11-01 ir nuo 2017-01-01, nebuvo ginčo dalyku nagrinėjamoje byloje.

24. Esminiai atsakovės apeliacinio skundo argumentų – nesutikimas su teismo išvada, kad atsakovė pakeitė administravimo įmokų tarifus neturėdama VšĮ „Užstato sistemos administratoriaus“ dalininkų susirinkimo patvirtintų gamintojų ir importuotojų mokamų administravimo įmokų tarifų apskaičiavimo taisyklių, tuo pažeidė Viešųjų įstaigų įstatymo (VĮĮ) 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, bei su teismo išvada, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad valdybos sprendimai dėl tarifų pakeitimo buvo priimti pagrįstų ekonominių skaičiavimų pagrindu (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Ieškovo pateikti Estijos vienkartinių pakuočių sistemos administravimo tarifai gali sukelti ieškovams pagrįstų abejonių dėl nustatytų tarifų dydžio, o byloje pateiktų duomenų nepakanka konstatuoti, jog atsakovo nustatyti dydžiai yra ekonomiškai pagrįsti ir padengia būtent nurodytų rūšių taros administravimo išlaidas.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovės ir atsakovė skirtingai aiškina administravimo įmokų tarifų ekonominio pagrįstumo sąvoka. Ieškovių manymu, vien tai, kad prieš administravimo įmokų tarifų padidinimą atsakovės dalininkų susirinkimas nebuvo patvirtinęs Gamintojams ir importuotojams taikomų administravimo įmokų tarifų ir kitų mokėjimų tarifų dydžio nustatymo taisykles, sudaro pagrindą teigti, kad administravimo įmokų tarifų padidinimas nebuvo ekonomiškai pagrįstas, nes atsakovė nepateikė aiškių tarifų apskaičiavimo formulių, metodikų ar principų, kurių pagrindų buvo padidinti tarifai.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, administravimo įmokų tarifų ekonominis pagrįstumas nagrinėjamoje byloje vertintinas siaurai, vertinant, ar atsakovės nustatyti tarifai pagrįsti išlaidomis, susijusiomis su užstato sistemoje surenkamų atitinkamos rūšies vienkartinių pakuočių atliekų sutvarkymu ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos administravimu, visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidomis. Šalių ginčą nagrinėję teismas nustatė, kad atsakovė yra ne pelno siekiantis asmuo, veikiantis gamintojų pavedimo pagrindu, jo veiklą finansuoja gamintojai. Tarifų nustatymas nėra susijęs su pelno gavimu, jie turi būti pagrįsti atsakovės sąnaudomis (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-750-653/2018 p. 62). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo kad ieškovai privalo padengti dalyvavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemoje išlaidas, susijusias su užstato sistemoje surenkamų vienkartinių pakuočių atliekų sutvarkymu ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos administravimu, taip pat visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas. Ginčo dėl šių aplinkybių tarp šalių nėra. PPATĮ nustato pareigą visiems į Lietuvos rinką vienkartinėse pakuotėse gėrimus išleidžiantiems gamintojams ir importuotojams organizuoti tokių atliekų surinkimą bei vėlesnį sutvarkymą, visuomenės švietimo ir kitas administravimo išlaidas (PPATĮ 7 str. 1 d. 2,3,4 p.). Bylos duomenimis Lietuvoje užstato sistema yra naujai įdiegta, prieš pradedant sistemai veikti atsakovė turėjo tik preliminarią informaciją apie numatomas pajamas ir galimas sąnaudas; sistema pradėjo veikti 2016-02-01 su 0,00 Eur tarifais; pradėjus veiklai, paaiškėjo atsakovės veiklos realios sąnaudos. Esant tokioms aplinkybėms Gamintojams ir importuotojams taikomų administravimo įmokų tarifų ir kitų mokėjimų tarifų dydžio nustatymo taisyklių nebuvimas neatleidžia gamintojus nuo įstatymo imperatyviai nustatytos pareigos padengti realias atliekų surinkimo, sutvarkymo ir šių procesų administravimo sąnaudas.

27. Nors ginčijamų tarifų nustatymo metu jų nustatymo taisyklės nebuvo patvirtintos dalininkų susirinkimu, sutiktina su atsakovės teiginiu, jog ieškovės, kaip dalininkės, turėjo galimybę įtakuoti tarifų priėmimo ir patvirtinimo procedūras. VĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto nustato, kad dalininkų susirinkimas nustato paslaugų, darbų bei produkcijos kainas ir tarifus ar jų nustatymo taisykles; nagrinėjamu atveju, tačiau sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad įstatymo nėra nustatyta, jog dalininkų susirinkimo kompetencija yra išimtinė ir negali būti deleguojama. Bylos duomenimis atsakovės įstatuose įtvirtinta įstaigos teisę išrinkti valdybą, kuriai buvo priskirta teisę priimti sprendimus dėl gamintojams ir importuotojams nustatomų tarifų dydžio. Nepaneigtas atsakovės atstovo argumentas, jog po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo 2017 m. lapkričio 8 d. atsakovės dalininkai patvirtino Gamintojams ir importuotojams taikomų administravimo įmokų tarifų dydžių nustatymo taisykles ir retrospektyviai pritarė administravimo įmokų tarifams, nustatytiems 2016 m. liepos 27 d. ir 2019 m. lapkričio 22 d. valdybos nutarimais. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nesant atsakovo dalininko susirinkimo patvirtintų gamintojų ir importuotojų mokamų administravimo įmokų tarifų apskaičiavimo taisyklių ar kitokių aiškiai apibrėžtų tarifų keitimo kriterijų bei pakankamo pagrindimo, jog nuo 2016-11-01 ir nuo 2017-01-01 nustatyti tarifai padengia sąnaudas būtent už PET ir metalinių (plieninių) vienkartinių pakuočių bei kitų pakuočių administravimo išlaidas, konstatuotina, kad atsakovas gamintojams ir importuotojams administravimo įmokų tarifus padidino neteisėtai.

28. Atsižvelgiant į pareigos dalyvauti užstato sistemoje ir dengti sistemos administratoriaus realias sąnaudas privalomumą, aplinkybė, kad ginčijami tarifai buvo priimti iki Gamintojams ir importuotojams taikomų administravimo įmokų tarifų dydžių nustatymo taisyklių patvirtinimo savaime nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamus tarifus.

29. Teisėjų kolegija, pripažinusi, kad atsakovės vienašališkai nustatytų tarifų ekonominio pagrįstumo vertinimas reikalauja specialių žinių, skyrė nagrinėjamoje byloje teismo ekspertizę.Ekspertei buvo užduoti klausimai:

30. - ar VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ valdybos 2016-07-27 sprendimu nustatyti administravimo įmokų tarifai nuo 2016-11-01 yra pagrįsti VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ išlaidomis, susijusiomis su užstato sistemoje surenkamų atitinkamos rūšies vienkartinių pakuočių atliekų sutvarkymu ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos administravimu, taip pat visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidomis?

31. - ar VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ valdybos 2016-11-22 sprendimu nustatyti administravimo įmokų tarifai nuo 2017-01-01 yra pagrįsti VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ išlaidomis, susijusiomis su užstato sistemoje surenkamų atitinkamos rūšies vienkartinių pakuočių atliekų sutvarkymu ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos administravimu, taip pat visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidomis?

32. 2019 m. sausio 23 d. ekspertizės aktu Nr. 5/2803(Vil):18 ekspertė atsakė, kad atlikus pajamų ir sąnaudų paskaičiavimą (testavimą) pagal duomenis iš buhalterinės apskaitos dokumentų ir palyginus su audituotomis finansų ataskaitomis, nustatyta, kad VšĮ “Užstato sistemos administratorius valdybos 2016-07-27 sprendimu nustatyti administravimo įmokų tarifai nuo 2016-11-01 ir 2016-11-22 sprendimu nustatyti administravimo įmokų tarifai nuo 2017-01-01 yra pagrįsti VšĮ “Užstato sistemos administratorius“ išlaidomis, susijusiomis su užstato sistemoje surenkamų atitinkamos rūšies vienkartinių pakuočių atliekų sutvarkymu ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos administravimu, taip pat visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidomis.

33. Ekspertizės aktu konstatuota, kad išanalizavus 2016 metų pajamų, sąnaudų bei grynojo pelno veiklos rezultato paskirstymą pagal skirtingas pakuočių rūšis, nustatyta, kad 2016 m. papildomų pajamų poreikis, siekiant išlaikyti 0 Eur lygų veiklos rezultatą (nepatirti nuostolio), jeigu tarifai būtų taikyti nuo 2016 m. sausio 1 d. galėjo maksimaliai siekti iki – PET – 0,011 Eur/vnt, metalas (aliuminis) 0,001 Eur/vnt, stiklas – 0,002 Eur/ vnt; kadangi tarifai taikyti nuo 2016 m. lapkričio 1 d., siekiant išlaikyti 0 Eur veiklos rezultatą, šiai datai tarifai galėjo maksimaliai siekti iki: PET - 0,091 Eur/vnt, metalas (aliuminis)- 0,011 Eur/vnt, metalas (plienas) 0,157 Eur /vnt, stiklas -0,016 Eur/ vnt.

34. Išanalizavus 2017 metų pajamų, sąnaudų bei grynojo veiklos rezultato paskirstymą pagal skirtingas pakuočių rūšis, nustatyta, kad 2017 m. papildomų pajamų poreikis, siekiant išlaikyti 0 Eur lygų veiklos rezultatą, galėjo maksimaliai siekti iki: PET -0,40 Eur/ vnt, metalas (plienas) -0164 Eur/vnt, stiklas -0,026 Eur/vnt.

35. VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ valdybos 2017-07-27 sprendimu nustatyti administravimo įmokų tarifai nuo 2016-11-01 iki PET ir metalinės (plieninės) taros surinkimui -0,025 Eur/vnt, kiti lieka 0,000 Eur/vnt., PET tarifai, remiantis 2016 metų papildomų pajamų poreikio paskaičiavimu, maksimaliai galėjo siekti 0,091 Eur/vnt, o metalinės (plieninės) taros surinkimui -0,157 Eur/vnt.

36. VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ valdybos 2016-11-22 sprendimu nustatyti administravimo įmokų tarifai nuo 2017-01-01 : PET pakuotiems -0,030 Eur/vnt (maksimaliai galėjo siekti 0,040 Eur/vnt), metalinėms (aliuminio)-0,015 Eur/vnt (maksimaliai galėjo siekti 0,019 Eur/vnt) metalinėms (plieninėms) -0,030Eur vnt (maksimaliai galėjo siekti 0,164 Eur/vnt), stiklinėms – 0,025 Eur/vnt (maksimaliai galėjo siekti 0,26 Eur /vnt).

37. Ieškovių atstovė pateikė UAB „Civita“ 2019-04-10 parengtas pastabas dėl ekspertizės akto civilinėje byloje Nr. e2A-1089/340/2018 – ekspertizės akto kritiką; pastabas parengusi ekspertinė įstaiga abejoja ekspertizės akto patikimumu, nes jos manymu akte nebuvo vertinama, ar buvo tinkamai laikomasi nustatytų subsidijos apskaičiavimo ir paskirstymo pagal pakuotės tipus principų, nėra analizuojama, kodėl nebuvo vykdoma biudžeto ir pajamų bei sąnaudų balanso kontrolė, nebuvo gilinamasi, kaip neplanuotos pajamos ir neplanuotos sąnaudos galėjo paveikti gamintojų subsidijų dydį, testuojant pajamų ir sąnaudų paskirstymą pagal atskiras pakuotės rūšis (gamintojų subsidijas), nėra tinkamai atliekamas institucijos veiklos dinaminis palyginimas (skirtingų metų palyginimas), kad būtų įvertintas tikrasis tarifų pokyčių efektas. Dėl trumpos USAD istorijos yra svarbu analizuoti maksimaliai ilgą ataskaitinį laikotarpį; ekspertei nebuvo prieinami 2018m. faktiniai. veiklos rezultatai, todėl, buvo tikslinga vertinti mėnesinius ir/ar ketvirtinius finansinius rezultatus, tokių būdu tiksliau vertinant pasikėtusių tarifų efektą. Pateiktos pastabos buvo priimtos kaip rašytinis įrodymas – specialisto pastabos dėl ekspertizės akto (CPK 197 str.)

38. Atsakovės atstovai taip pat papildomai pateikė 2019 m. gegužės 22 d. ekspertinio tyrimo aktą Nr. 1905-2, - auditoriaus R. B. atsakymai į jam pateiktus klausimus, susijusius su ieškovių atstovės pateiktomis UAB „Civita“ pastabomis; pateiktas dokumentas taip pat vertintinas ir prijungtas prie bylos medžiagos kaip rašytinis įrodymas (CPK 197 str. ) ir negali būti vertinamas kaip ekspertizės aktas, kaip ir ieškovės atstovės pateiktos pastabos dėl ekspertizės akto. Teisėjų kolegija atmeta ieškovės atstovės pareiškimą dėl dokumento parengusio R. B. šališkumo dėl galimo ryšio su atsakovės dalininke Lietuvos prekybos įmonių asociacija per audito įmonę UAB „Tezaurus LT‘ kaip neįrodytą.

39. Vertinant ekspertizės akto išvadas kartu su šalių atstovų pateiktais rašytiniais įrodymais – specialistų pastabomis dėl ekspertizės akto, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovių pateiktos UAB „Civita“ parengtos pastabos ekspertizės akto išvadų nepaneigia. UAB „Civita“ dokumente pripažįstama, kad 2016 m. planuojamų ir faktinių rezultatų neatitikimas galėjo būti nulemtas planuojant naujai vystomą veiklą. Surinkus daugiau pakuočių, negu buvo planuota, faktinių pajamų ir sąnaudų pasiskirstymas smarkiai kito nuo planuojamo rezultato. Sąnaudų augimas buvo greitesnis nei kiekio augimas, tai lėmė aukštesnius nei planuota faktines sąnaudas, tenkančiam vienam surinktam pakuotės vienetui. Tokiu būdu ir UAB „Civita“ specialistai pripažino, kad 2016-2017 m. egzistavo prielaidos administravimo įmokų tarifų padidinimui. Teisėjų kolegija nesutinka su UAB „Civita“ specialistų pastaba specialistų pastaba apie tai, kad ekspertizės akte netinkamai atliktas atsakovės veiklos rezultatų dinaminis palyginimas, kad dėl itin trumpų USAD veiklos rezultatų tikslesnis pasikeitusių tarifų efekto vertinimas būtų įmanomas, jeigu būtų įvertintas 2018 m. veiklos rezultatas arba vertinami mėnesiai ar ketvirtiniai finansinės veiklos rezultatai. Tačiau byloje nagrinėjamas tarifų padidinimo nuo 2016 m. lapkričio 1 d. ir nuo 2017 m. sausio 1 d. pagrįstumas, šių tarifų padidinimo efektas 2018 m. ir vėlesniais metais nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Į kitas UAB „Civita“ pastabose pateiktas abejones – dėl netinkamo subsidijų apskaičiavimo ir paskirstymo pagal atskiras pakuočių rūšis, dėl biudžeto ir pajamų bei sąnaudų balanso kontrolės nebuvimo, dėl galimybių panaudoti papildomas, tikslesnes ir gilesnes metodikas tikslesniam administravimo įmokų tarifų paskaičiavimui atsakyta R. B. aktu.

40. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės nustatyti nuo 2016 11-01 ir nuo 2017-01-01 administravimo įmokų tarifai buvo pagrįsti realiomis išlaidomis, susijusiomis su užstato sistemoje surenkamų atitinkamos rūšies vienkartinių pakuočių atliekų sutvarkymu ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos administravimu, taip pat visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidomis.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 str.1 d. 2 p.)

42. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad apeliacinis skundas iš esmės yra patenkintas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos priteisiamos iš antros šalies.

43. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

44. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė sumokėjo 600 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą, sumokėjo 7000 Eur ekspertizės išlaidų, patyrė 13 733,50 Eur atstovavimo išlaidų (mokėjimo dokumentai, paslaugų ataskaita). Atsakovas parengė apelaiicnį skundą, atsiliepimą į ieškovių apelaiicnį skundą, bylos nagrinėjimo metu parengė ir patiekė teismui 10 vnt. kitų procesinių dokumentų (paaiškinimų, prašymų, atsikirtimų kitos šalies prašymams ir pan.), dalyvavo 8 val. bendros trukmės teismo posėdžiuose. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovės atstovai konsultacijoms ir procesinių dokumentų parengimui apeliacinės instancijos teismui papildomai skyrė 118 darbo laiko valandų. Pagal LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 7, 8.10, 8.11, 8.16, 8.19 p. maksimalus atlyginimas už byloje suteiktas paslaugas – 7501,26 Eur (kai mėnesinis bruto darbo užmokestis 961,70 Eur) ((2015 m. kovo 19 d. įsakymo red. Nr. 1R-77). Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, atsakovės naudai priteisimama 7600 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso atsakovei pritiesima iš ieškovių lygiomis dalimis 15 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų (600+7000+7600) (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

45. Dėl atsakovės prašymo dėl baudos pagal CPK 95 straipsnį skyrimo. 2018-08-31 teismo gautas ieškovų atstovės prašymas dėl baudos skirimo atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.); atsakovė teikė akivaizdžiai nepagrįstus, perteklinius paaiškinimus teismui, jokia metodika nepagrįstus klausimus ekspertui, pan.

46. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali skirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nutarė papildomai tirti įrodymus nagrinėjamoje byloje, patenkino atsakovės (apeliantės) prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad atsakovė įgyvendino savo procesines teises teikti paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais ir prieštarauti kitos šalies prašymams, argumentams ir samprotavimams (CPK 42 str. 1 d.) akivaizdžiai nesąžiningai, naudojant procesines teises ne pagal paskirtį. Pažymėtina, kad ieškovės procese taip pat elgėsi aktyviai. Esant nustatytoms aplinkybėms, prašymas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas.

47. Dėl bylos medžiagos dalies viešumo. Ieškovės apeliaciniu skundu prašo visa nagrinėjamos bylos medžiagą laikyti vieša. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-06-09 nutartimi tenkino atsakovės prašymą ir pripažino civilinės bylos medžiagos dalį, t.y. atsakovės 2017-05-24 prašymo prieduose Nr. 1 ir 2 pateiktą informaciją nevieša, neteikiant jos susipažinti ir kopijuoti.

48. Atsakovė 2018-11-30 pateikė papildomą informaciją pagal ekspertės prašymą, prašė pripažinti teikiamus dokumentus, patalpintus UAB laikmenoje, nevieša bylos medžiaga, neteikti šios medžiagos susipažinti byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims neleisti šios medžiagos kopijuoti ar atgaminti. Pateikė atsakovės VšĮ „Užstato sistemos administratorius komercinės (gamybinės) informacijos sąrašą, patvirtintą VšĮ “Užstato sistemos administratorius” valdybos 2019 m. kovo 25 d. sprendimu, pagal kurį įstaigos komercine (gamybine) informacija laikomi visi įstaigos dokumentai įskaitant komercines ir kitas sutartis, duomenys apie įstaigos finansines operacijas ir įsipareigojimus.

49. CPK 10 straipsnio 1- 2 dalys nustato, kad visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. Jie turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka daryti bylos medžiagos kopijas ir išrašus. Tokią teisę šie asmenys įgyja, kai sprendimas ar teismo procesą užbaigianti nutartis įsiteisėja, o jeigu byla gali būti nagrinėjama kasacine tvarka, – ją išnagrinėjus kasacine tvarka arba pasibaigus apskundimo kasacine tvarka terminui. Su vykdomosios bylos medžiaga galima susipažinti, kai sprendimas yra įvykdytas. Priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas, gali būti duodamas atskirasis skundas.

50. CPK 10¹ straipsnis nustato komercinių paslapčių apsaugos ypatumus. Kai yra pagrindas manyti, kad gali būti atskleista komercinė paslaptis, teismas dalyvaujančių byloje asmenų tinkamai pagrįstu prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustato konkrečius asmenis, turinčius teisę: 1) susipažinti su bylos medžiaga, kurioje pateikta komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galimai komercinę paslaptį sudaranti informacija, daryti ir gauti bylos išrašus, nuorašus ir kopijas (skaitmenines kopijas); 2) dalyvauti uždaruose teismo posėdžiuose, kuriuose gali būti atskleista komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galimai komercinę paslaptį sudaranti informacija, ir susipažinti su tų teismo posėdžių protokolais; 3) gauti teismo sprendimo ar nutarties, kurioje atskleista komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galimai komercinę paslaptį sudaranti informacija, patvirtintą kopiją (skaitmeninę kopiją).

51. Bendrovės konfidenciali informacija ir bendrovės komercinė paslaptis nėra tapačios sąvokos; apsaugoma gali būti tik bendrovių komercinė paslaptis. Kasacinis teismas išaiškino, kad bylose dėl komercinių paslapčių teisinių santykių tais atvejais, kai tarp konfidencialios informacijos esama duomenų, kurie tuo pat metu yra įmonės komercinė paslaptis, atitinkamos informacijos savininkas privalo įrodyti, o teismas įvertinti ir nustatyti, ar konkretūs duomenys, dėl kurių vyksta ginčas, atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė nepateikė duomenų, kad jos nurodyta trečiojo asmens atsakovės konfidenciali informacija turi komercinės paslapties požymių, nepatikslino, kokiomis protingomis priemonėmis ši informacija yra saugoma. Nepateikta duomenų apie šios informacijos komercinę vertę, informacijos turėtojo protingas pastangas ją apsaugoti. Procese galioja bylos medžiagos viešumo prezumpcija, taigi atsakovės pateiktas komercinės (gamybinės) informacijos sąrašas nėra pakankamas pagrindas apriboti ieškovių ir kitų asmenų teisę susipažinti su bylos medžiaga. Dėl išdėstyto sprendžiama, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovės pateiktus dokumentus nevieša bylos medžiagos dalimi po civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės (CPK 10, 10¹ str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priimti atsisakymą nuo ieškinio ir apeliacinio skundo ir civilinę bylą ir apeliacinį procesą pagal ieškovės AB „Gubernija“ ieškinį ir apeliacinį skundą nutraukti. Grąžinti AB „Gubernija“ j. a. k. 144715765, 75 Eur žyminio mokesčio iš valstybės biudžeto.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei VšĮ „Užstato sistemos administratorius“, j. a. k. 303370260, iš ieškovių UAB „Druskininkų Rasa“, j. a. k. 252143350, UAB „Kauen craft“, j. a. k. 135774259, UAB „Italiana LT“, j. a. k. 210725910, 15 200 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme lygiomis dalimis.

Atmesti ieškovių prašymą dėl baudos atsakovei skyrimo pagal CPK 95 straipsnį.

Atmesti atsakovės prašymą dėl bylos medžiagos dalies pripažinimo nevieša bylos dalimi (CPK 10, 10¹ str.).

Teisėjos Ona GasiulytėDanutė KutrienėTatjana Žukauskienė