Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovams D. A., M. J. ir A. Č. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos žuvų ištekliams atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų – 2013 m. balandžio 29 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo AM Nr. 056255, 2013 m. gegužės 6 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (7)LT5-228 AM 104790, 2013 m. balandžio 29 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo AM Nr. 056250, 2013 m. gegužės 6 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (7)LT5-229 AM 104796, paaiškinimų, 2013 m. balandžio 29 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo AM Nr. 056261, 2013 m. gegužės 6 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (7)LT5-230 AM 104797, padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo, tarnybinių pranešimų, mažaverčio ir netinkamo realizuoti turto pripažinimo atliekomis sprendimo, žvejybos įrankių išėmimo akto, pretenzijos, skundų administracinio teisės pažeidimo byloje, atsiliepimo į D. A. apeliacinį skundą, Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nutarties Nr. II-26-351/2013 ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarties Nr. ATP-583-651/2013 – matyti, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai Arūnas Tarvydas ir Mindaugas Būdvytis nustatė, kad D. A. kartu su A. Č. ir M. J. neteisėtai žvejojo Skatulės upėje, Nemuno priešakinės deltos rezervate, Rusnės saloje, Šilutės rajone, su draudžiamu įrankiu draudžiamu būdu – statomu tinklu. Dėl šių neteisėtų veiksmų atsakovai buvo patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 87 straipsnio 3 dalį, D. A., A. Č. ir M. J. 2013 m. gegužės 6 d. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai už tai, kad jie kartu 2013 m. balandžio 29 d. apie 5 val. 30 min., neteisėtai žvejojo Skatulės upėje draudžiamu būdu, draudžiamais įrankiais – statomais tinklais ir neteisėtai sugavo 4 karosus 3,5 kg svorio, 43,8 kg raudžių, 33 karšius 22,9 kg svorio, vieną lydeką 2,75 kg svorio, pažeisdami Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 11.2 punkto reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 87 straipsnio 3 dalyje, ir kiekvienam iš jų buvo paskirtos 1000 Lt baudos su žuvies, guminės valties, irklų konfiskavimu. Remiantis 2013 m. balandžio 29 d. žvejybos įrankių išėmimo aktu ant kranto prie Skatulės upės buvo rastas ir išimtas A. Č. priklausantis statomas tinklas, 90 m ilgio, 1,8 m aukščio ir 75 mm akytumo, tinklas buvo pastatytas prie Skatulės upės krante tarp krūmų. Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniųjų valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių Arūno Tarvydo ir Mindaugo Būdvyčio 2013 m. gegužės 6 d. mažaverčio ir netinkamo realizuoti turto pripažinimo atliekomis sprendimu karosai 3,5 kg svorio, raudės 43,8 kg, karšiai 33 kg ir lydeka 2,75 kg svorio pripažinti atliekomis, atliekos buvo pašalintos į medžiotojų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelės duobę.

2013 m. gegužės 6 d. padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimu, atliktu, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-05-21 ir 2013-02-28 įsakymais Nr. D1-280 ir D1-44 patvirtintais „Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašais“ ir pagal pavirtintus padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinius įkainius bei Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių indeksavimo koeficientais 2013 metams, vyresnysis specialistas Mindaugas Būdvytis apskaičiavo atsakovų A. Č., M. J. ir D. A. žuvų ištekliams padarytą žalą, kurios dydis siekia 27754,89 Lt (dvidešimt septynis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt keturis litus 89 ct). 2013 m. gegužės 6 d. atsakovams D. A., A. Č. ir M. J. buvo išsiųsta pretenzija Nr. 9 dėl 27754,89 Lt padarytos žalos žuvų ištekliams sumokėjimo.

Nesutikdamas su jam paskirta administracine nuobauda, D. A. pateikė Šilutės rajono apylinkės teismui skundą dėl pareigūno priimto nutarimo, teigdamas, jog jis (D. A.) jokio tinklo neturėjo ir tinklu nežvejojo, todėl pažeidimas nebuvo padarytas, prašė administracinę bylą nutraukti. Išnagrinėjus pažeidėjo skundą, Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-07-02 nutartimi Nr. II-26-351/2013 buvo nutarta D. A. skundą atmesti. Šią teismo nutartį atsakovas D. A. apskundė aukštesniajam teismui. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi Nr. ATP-583-651/2013 buvo palikta nepakeista Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-07-02 nutartis ir D. A. skundas netenkintas.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų. Įstatymo nuostatos numato, kad priteisiant patirtą žalą dėl turto netekimo arba sužalojimo būtina nustatyti esmines civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. padariusio žalą asmens neteisėtus ar kitokius veiksmus, dėl kurių gali kilti civilinė atsakomybė (CK 6.246 straipsnis); priežastinį ryšį tarp atsiradusių nuostolių ir skolininko veiksmų, nulėmusių jo civilinę atsakomybę (CK 6.247 straipsnis); kaltę (CK 6.248 straipsnis ) ir žalos buvimo faktą (CK 6.249 straipsnis). Tik šių sąlygų visuma lemia galimybę žalą priteisti. Solidarioji skolininkų pareiga prieziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems asmenims (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra suformulavęs tokias esmines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (LAT 2009 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-554/2009; LAT 2010 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-7-173/2010; LAT 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-3-306/2010; LAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis Nr. 3K-3-408/2012; LAT 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-540/2012 ir kt.).

Šioje byloje prašoma priteisti solidariai iš atsakovų D. A., M. J. ir A. Č. žalą, padarytą žuvų ištekliams, todėl ieškovas privalėtų įrodyti, kad žala atsirado dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, tačiau tai jau yra padaryta – neteisėti atsakovo D. A. veiksmai įrodyti ir nustatyti teismų priimtais procesiniais sprendimais (Šilutės rajono apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo nutartimis). Kadangi atsakovo D. A. neteisėti veiksmai ir kaltė nustatyti administracinėje byloje įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu, atsakovas joje dalyvavo, administracinėje ir šioje byloje įrodinėjimo dalykas tas pats – atsakovo veiksmų žvejybos metu neteisėtumas, todėl pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą administracinėje byloje nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai šiai bylai turi prejudicinių faktų galią ir jų šioje byloje įrodinėti iš naujo nereikia. Kiti atsakovai jiems paskirtų administracinių nuobaudų neginčijo. Byloje nustatyta, kad atsakovai D. A., M. J. ir A. Č. kartu atliko neteisėtus veiksmus (pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandens taisyklių 11.2 punkto reikalavimus ir dėl to yra pripažinti kaltais bei nubausti administracinėmis nuobaudomis), dėl kurių buvo padaryta žala žuvų ištekliams, atsiradusi žala yra atsakovų elgesio rezultatas (priežastinis ryšys), todėl laikytina, jog yra nustatytos būtinosios sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti ir atsakovai solidariai yra atsakingi už savo veiksmais padarytos žalos žuvų ištekliams atlyginimą. Žalos padarymo faktas sukuria jiems prievolę atlyginti žalą. Duomenų apie tai, kad atsakovai D. A., M. J. ir A. Č. ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui būtų atlyginę jų padarytą žuvų ištekliams žalą, byloje nėra, prieštaravimų dėl ieškovo reikalavimų ar jų dydžio atsakovai nepareiškė, todėl ieškinys dėl 27754,89 Lt žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš atsakovų D. A., M. J. ir A. Č. pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas (Lietuvos Respublikos CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas solidariai iš atsakovų D. A., M. J. ir A. Č. taip pat yra pagristas ir tenkintinas.

Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl iš atsakovų valstybei yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 833 Lt žyminio mokesčio (27754,89 Lt x 3%) ir 20,55 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 b. l.), viso 853,55 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 284,52 Lt bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsniu ir 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti solidariai iš D. A., a. k. (duomenys neskelbtini), M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), 27754,89 Lt (dvidešimt septynis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt keturis litus 89 ct) žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014 m. vasario 14 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš D. A., a. k. (duomenys neskelbtini),, valstybei 284,52 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt keturis litus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 284,52 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt keturis litus 52 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 284,51 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt keturis litus 51 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kelmės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.