- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-20
- Bylos Nr.
- ATP-583-651/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00581-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Kategorijos
- 42.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto D. A. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-07-02 nutarties, kuria buvo netenkintas jo skundas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2013-05-06 nutarimas paliktas nepakeistas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. A. Inspekcijos 2013-05-06 nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso 87 str. 3 d. (toliau tekste ATPK) 1000 Lt bauda su žuvies, guminės valties, irklų konfiskavimu už tai, kad jis 2013-04-29, apie 05.30 val., kartu su A. Č. ir M. J. neteisėtai žvejojo Skatulės upėje draudžiamu būdu, draudžiamais įrankiais- statomais tinklais ir neteisėtai sugavo 4 karosus 3,5 kg svorio, 43,8 kg raudžių, 33 karšius 22,9 kg svorio, vieną lydeką 2,75 kg svorio, pažeisdamas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 11.2 punkto reikalavimus
D. A. apskundus Inspekcijos 2013-05-06 nutarimą, Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-07-02 nutartimi jo skundo netenkino ir minėtą nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. A. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-07-02 nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliantas skunde nurodo, kad priimta nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, rėmėsi prielaidomis, institucijos, surašiusios administracinį teisės pažeidimo protokolą ir jį nubaudusios, paaiškinimais. Pasak apelianto, versija, kad nežinomas asmuo skambučiu nustatė ir tiksliai parodė, jog jis žvejojo su tinklu, nurodė, kur paslėpti tinklai yra neįrodyta byloje esančiais įrodymais. D. A. manymu, tai yra tik pareigūnų pasiteisinimas dėl tinklo radimo tariamojoje žvejojimo vietoje. Be to, teismui pareigūnai pateikė žuvų nuotraukas, darytas 2013-03-21, kai jis ir jo draugai kaltinami neteisėtai žvejoję 2013-04-29. Apeliantas pažymi, kad jie nėra vietiniai gyventojai ir nežino upių pavadinimų. Pareigūnai jam ir kartu buvusiems asmenims nurodė, kad jie žvejojo Skatulės upėje, o kai ruošėsi bylos nagrinėjimui teisme, pradėjo domėtis konkrečia vietove ir upės pavadinimu ir tada išsiaiškino, kad žvejojo Vorusnės upėje, kuri įteka į Skatulės upę. Apeliantas nurodo, kad žvejoti jis su draugais atvyko 2013-04-28 ir liko nakvoti, nes nebuvo kam vairuoti automobilio. Ketvirtą valandą ryto jau laukė prie perkėlos kelto. Pareigūnai mašiną patikrino apie pusę šešių ryto. Jis pareigūnams nurodė, kad žvejojo su meškerėmis, o tinklo neturėjo. Pareigūnai paprašė vykti su jais, kad galėtų nustatyti asmenybes. Apeliantas nurodė, kad jis atsisakė vykti su pareigūnais į pareigūnų nurodytą vietą ieškoti tinklo, nes jis toje vietoje nežvejojo. D. A. įsitikinimu, pareigūnai ruošė provokaciją - pakišti bet kokį tinklą tam, kad nufotografuoti kaip įrodymą. Apeliantas nurodo, kad vietose kur žvejojama, galima dažnai rasti pamestų tinklų. Jis su tinklu nežvejojo, tai ir neturėjo ką pareigūnams parodyti. Teismo posėdžio metu pareigūnai pripažino, kad nuvyko tinklo ieškoti po 9.00 val. ryto, nors protokole jau rašė taip, tarytum būtų radę tinklą jų mašinoje. Tinklo jie neturėjo, o protokole minimas tinklas yra pareigūnų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 3 d. draudžia versti duoti parodymus prieš save, tuo tarpu pareigūnai vertė juos visus rašyti paaiškinimus apie žvejojimą tinklais pareigūnų nurodytoje upėje. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jų žuvis buvo sugauta Skatulės upėje. Pareigūnai pridėjo prie bylos jų pačių atsineštą tinklą, 75x75mm akimis, kuriuo galima gaudyti tik stambias žuvis, sveriančias ne mažiau kaip 1,5 kg. Tokios rūšies tinklai neturi smulkiojo sieto mažesnėms žuvims gaudyti. Tokiu tinklu neįmanoma sugauti pas juos rastą žuvį, sveriančią ne daugiau 700 – 800 gr., išskyrus lydeką. Apeliantas nurodo, kad teismas vadovavosi girto M. J. paaiškinimu pareigūnams, kad tinklu žvejojo draugai. Tačiau M. J. nenurodė draugų pavardžių, nenurodė, kad jis žvejojo. Byloje nėra duomenų, kam priklausė jų rastas tinklas, nėra užfiksuota, kokioje vietoje, kokiomis aplinkybėmis rastas tinklas. Teisme apklausti liudytojai A. Č., M. J. patvirtino, kad tinklo neturėjo. Jis nėra baustas už pareigūnų reikalavimo apžiūrėti žvejojimo vietą nevykdymą, tačiau teismas nutarime to net neaptarė. Pasak D. A., dalį žuvies jie nusipirko, kai žvejojo prie Vorusnės upės. Nupirktą žuvį iki ryto laikė vandenyje, specialiame metaliniame inde - krepšyje, kad žuvis neišdvėstų. Vykdami į perkėlą, žuvį supylė į maišiukus. Jie žvejojo su meškerėmis trise. Kartu pirko žuvį. Visa mašinoje rasta žuvis priklausė trims asmenims, o administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad paimta jo sugauta žuvis. Apeliantas akcentuoja, kad jam priklausė tik trečdalis žuvies. D. A. manymu, jis nėra padaręs administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 87 str. 3 d., todėl byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti palaikydama Šilutės rajono apylinkės teismo nutarties motyvus. Papildomai nurodo, jog D. A. pirminiuose paaiškinimuose nurodė, kad žvejojo Skatulės upėje, pateiktame skunde teismui rašė: „mes trise žvejojome meškerėmis, žuvį dėjome į valtyje buvusį indą, žuvys kibo visiems vienodai, todėl buvome sugavę vienodai žuvų, bendrai visa mūsų trijų asmenų žuvis svėrė...“, ir tik teismo proceso eigoje buvo iškelta versija, kad žuvis buvo nupirkta iš kažkokio asmens, kurio jie nepažįsta. Pažymi, jog apeliaciniame skunde nurodoma nauja aplinkybė apie tariamą M. J. neblaivumą nepagrįsta jokiais įrodymais, dėl ko laikytina apelianto vengimu administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apeliacinio skundo argumentus, priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas D. A., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Inspekcijos 2013-05-06 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, kad D. A. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 87 str. 3 d. patrauktas pagrįstai ir teisėtai. Apylinkės teismas skundžiamą nutartį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje kaip tik teisingai įvertino ir pagrįstai rėmėsi Inspekcijos pareigūnų teismo posėdžio metu duotais parodymais, nes jie yra aiškūs, konkretūs, detalūs, papildo, patvirtina vieni kitus, sutampa su anksčiau tarnybiniuose pranešimuose pareigūnų išdėstytomis įvykio aplinkybėmis, taip sudarydami vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleisdami išsamų padaryto administracinio teisės pažeidimo vaizdą. Byloje nėra jokių duomenų, kurie keltų pagrįstų abejonių pareigūnų nešališkumu, suteiktų pagrindą manyti, kad jie galėjo būti suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti D. A. pažeidimo padarymu, todėl teismui nebuvo pagrindo netikėti ir nesiremti pareigūnų parodymais. Apelianto skunde išdėstyta pozicija, jog pareigūnai į bylą nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad jis žvejojo Skatulės upėje su jam priklausančiais statomaisiais tinklais, kad teismas rėmėsi girto M. J. paaiškinimais duotais pareigūnams, jog neatitinka fotonuotraukų data, jog pareigūnai pateikė jų pačių nežinia iš kur gautą tinklą, apeliacinės instancijos teismo vertinama kaip apelianto pasirinkta gynybinė pozicija. Jei apeliantas manė, jog pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, galėjo tai skųsti ATPK 271 str. nustatyta tvarka, tačiau byloje tokių duomenų nenustatyta. Apeliantas, neatsižvelgdamas į bendrą kontekstą, interpretuoja bylos įrodomąją medžiagą, dėsto nepagrįstas, klaidingas prielaidas ir išvadas. Apelianto teiginys, kad nebuvo nubaustas už tai, jog nevykdė pareigūnų reikalavimo vykti į vietą ieškoti tinklų, nepaneigia jo kaltės įrodymų, nesukelia abejonių pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotų duomenų ir jų parodymų patikimumu.
Apeliantas teigia, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, rėmėsi tik prielaidomis. Aukštesnysis teismas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu surinkta informacija pati savaime netampa įrodymu byloje, nes duomenys įrodymo statusą įgyja tik tuo atveju ir tik nuo to momento, kai teismas nusprendžia, kad teismui pateikti duomenys laikytini įrodymais. Pažymėtina ir tai, kad bylos duomenys vertintini kaip visuma, ir nė vienas iš šių duomenų nėra reikšmingesni prieš kitus surinktus duomenis. Šiuo konkrečiu atveju svarbu akcentuoti, kad teisės teorijoje įrodymai byloje klasifikuojami įvairiai. Vienas iš klasifikavimo kriterijų – pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai išskiriami į tiesioginius ir netiesioginius. Šioje byloje tiesioginiu laikytini tokie įrodymai, kuriais tiesiogiai, be tarpinių grandžių įrodinėjama į įrodinėjimo dalyką įeinanti aplinkybė, kaip šiuo atveju, Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų parodymai apie jų nustatytas faktines aplinkybes. Tuo tarpu netiesioginiai įrodymai – tokie įrodymai, kuriais įrodinėjamas tarpinio fakto buvimas, o paskui ir įrodinėjimo dalyko elementu esanti aplinkybė. Tarpiniai faktai – aplinkybės, buvusios prieš nagrinėjamą įvykį, atsiradusios kartu su įvykiu ar susiklosčiusios kaip nagrinėjamo įvykio padarinys. Bet kuriuo atveju būtina nustatyti, kad tarpinis faktas tikrai yra susijęs su įrodinėtinomis byloje aplinkybėmis. Apygardos teismo nuomone, būtent įvardytos aplinkybės – pas D. A. rasta žuvis su aiškiomis tinklų žymėmis, žolių bei lelijų lapų likučiais, šlapia guminė valtis su žuvų gleivėmis ir žvynais, vėliau pareigūnų rastas paslėptas maišas su statomu tinklu, kuris buvo šlapias, aplipęs žuvų žvynais, gleivėmis, žolių likučiais, tik patvirtina minėtųjų pareigūnų parodymus bei sudaro vientisą sistemą D. A. kaltei pagrįsti.
Išanalizavęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog D. A. kaltė pagal ATPK 87 str. 3 d. yra pagrįsta visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir visų turinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui aplinkybių nustatymu, kaip to reikalauja ATPK 248, 257, 284 str., byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 87 str. 3 d., įvykio ir sudėties buvimą D. A. veikoje, todėl nėra jokio pagrindo naikinti Inspekcijos 2013-05-06 nutarimą bei Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-07-02 nutartį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
palikti nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-07-10 nutartį ir D. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.