- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-18
- Bylos Nr.
- 1-498-961/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06695-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kaltinamasis
- B. I.
- Civilinis ieškovas
- E. Š.
- Advokatai
- Vidmantas Baumila, Elena Žilėnienė
nuketėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. Š., jo įgaliotajam atstovui advokatui Vidmantui Baumilai,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
B. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, teistas:
1. 2008 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 4 dalį (dvi veikos), 150 straipsnio 4 dalį (dvi veikos), 153 straipsnį (trys veikos) galutine bausme – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Bausmė atlikta 2012 m. balandžio 13 d.;
2. 2018 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 285 straipsnio 1 dalį (vienuolika veikų) galutine bausme – areštu 60 parų. Bausmė atlikta 2019 m. sausio 16 d.;
Žemesnės instancijos teismas
3. 2019 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį, 285 straipsnio 1 dalį (devynios veikos) galutine bausme – areštu 60 parų. Bausmė atlikta 2020 m. balandžio 30 d.;
4. 2020 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam bei uždraudžiant turėti, naudoti (vartoti), įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims psichiką veikiančias medžiagas. 2020 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu. Bausmė atlikta 2021 m. sausio 13 d.;
5. 2021 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metų laikotarpiui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;
6. 2021 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Ši bausmė subendrinta su 2021 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams;
7. 2021 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 285 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Bausmę subendrinus su 2021 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas 11 mėnesių. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmę įskaitytas bausmės, atliktos pagal 2021 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, laikas. Šiuo metu bausmė atliekama; teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2021 m. kovo 2 d. apie 13.00 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotojui bandant sulaikyti E. Š., o E. Š. gulint ant grindų, B. I. užlaužė E. Š. dešinę ranką, ją užsukdamas E. Š. už nugaros, taip padarė E. Š. dešinio peties sumušimą, pasireiškusį peties patinimu, skausmingumu, judesių ribotumu bei viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimu, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė E. Š. sveikatą.
Teisiamojo posėdžio metu B. I. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną buvo „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje. Nukentėjusysis stovėjo prie kasos visiškai girtas. Pradėjo prie kasos reikšti nepasitenkinimą. Atėjusi apsauga liepė jam traukti viską iš kišenių. Nukentėjusysis ėmė rėkauti, grasinti policija, stumdytis. Apsaugininkas liepė apsiraminti ir įspėjo, kad priešingu atveju panaudos spec. priemones. Jis tiesiog padėjo apsaugininkui sutramdyti tą vyrą. Užlaužė nukentėjusiajam dešinę ranką ir užsuko ją už nugaros. Sutinka su viskuo, kas parašyta kaltinamajame akte. Jei nukentėjusysis jam nebūtų grasinęs, jis nieko ir nebūtų daręs. Nukentėjusysis pats jo nepuolė, jokių veiksmų jo atžvilgiu neatliko, tik grasino. Grasino žodžiais. E. Š. elgesys jam nepatiko. Pažįsta jį labai seniai, jis dažnai pasirodo girtas ir konfliktuoja. Tą dieną jis tiesiog padėjo apsaugininkui. Nepripažįsta, kad nukentėjusiajam padarė moralinę žalą. Nepripažįsta ir turtinės žalos. Jis tą dieną nematė jokio laikrodžio. Nuo žemės po sulaikymo pakėlė tik nukentėjusiajam iškritusį cigarečių pakelį. Prašo teismo atsižvelgti, kad tik norėjo padėti apsaugininkui. Tai buvo ne pirmas kartas, kai vyksta konfliktai su nukentėjusiuoju. Bandys įsidarbinti, keistis, atlyginti priteistą žalą nukentėjusiajam. Suprato, kad negerai pasielgė įvykio dieną, gailisi.
Nukentėjusysis E. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl jam padarytos žalos pretenzijų turi ne tik kaltinamajam, bet ir apsaugos darbuotojui N. D. ir nori, kad priteista žala būtų atlyginta jų abiejų solidariai. Po patirto sužalojimo nebevaldo rankos. Darėsi visokius tyrimus. Paskutinį kartą pas gydytoją buvo 2022 m. vasario 3 d. Žada daryti operaciją. Reikės gerti hormoninius vaistus. Gydymui nėra galo. Gydėsi jau 8 ar 10 kartų. Jį švietė, prirašė vaistų raumenų atpalaidavimui. Tada buvo 10 terapijos seansų, po to vėl rentgeną darė. Po to pasakė, kad toliau bus pasyvus gydymas. Po įvykio gali nešti tik porą kilogramų. Sunku kasti sniegą, išsiplauti indus, užsirišti batus, užsivilkti megztinį. Bet ką labai sunku tapo padaryti. Apie jo sveikatos būklę pasisakyta medikų išvadose. Galiausiai teismas gali paskirti jam medicininę ekspertizę, kuri viską nustatys. Be to, abu minėti asmenys sudaužė jo laikrodį, kurį padovanojo giminės. Vidutinė tokio laikrodžio kaina 250 eurų, kiek žiūrėjo internete. Palaiko byloje pareikštą savo civilinį ieškinį. Po įvykio liko suluošintas, nebegali savęs aptarnauti, turi padėti kaimynai, dukra, kuri pati turi du vaikus ir jai sunku dar ir jį prižiūrėti. Prašo ne 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti, o 30 000 eurų. Tolesnio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis dar kartą pakeitė savo poziciją dėl neturtinės žalos dydžio, nurodydamas, kad vėl prašo priteisti 3000 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti. Peties gydymas nebaigtas iki šiol. Dabar jam taiko pasyvų gydymą. Sakė, jei nepasitaisys, bus reikalinga operacija arba reikės vartoti hormoninius vaistus, kurie turi šalutinį poveikį. Vis dar lankosi pas medikus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. B. I. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis B. I. parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta apie 3-4 metus, jis vardu E., jam virš (duomenys neskelbtini) metų. Pasakojo, kad buvęs inžinierius. Jo pavardės nežino. Teko su juo keletą kartų pabendrauti, t. y. teko išgėrinėti, jokių problemų neturėjo. Vėliau B. I. papasakojo pardavėjui, o pastarasis informavo apsaugą, kad E. į taromatą priduoda sukčiaudamas butelius. Priduoda į taromatą, esantį prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko E. ant jo supyko, pradėjo grasinti, kad jį įskųs policijai. 2021 m. kovo 2 d. B. I. atėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, po pietų (tikslaus laiko negali nurodyti), kur sutiko E., kuris rėkė ant pardavėjos ir apsaugos darbuotojo. Pardavėjai priekaištavo, nes ji lėtai dirbo, apsauginiui priekaištavo, kadangi apsaugos darbuotojas paprašė parodyti kišenes, o E. stovėjo tuo metu kasoje. E. pasiteiravo apsaugos darbuotojo, kas jis toks. B. I. tuo metu stovėjo toje pačioje kasoje, už E., ir jam pasakė, kad tai apsauginis, ar jis pats to nemato. Juk apsauginis buvo su uniforma ir net ant nugaros buvo užrašytas apsaugos tarnybos pavadinimas. Apsauginis pasakė, kad ketina kviesti dar vieną ekipažą, tačiau E. toliau rėkė ant apsauginio, keikėsi necenzūriniais žodžiais, vis teiravosi, kas toks yra apsauginis. E. turėjo rankose telefoną, tačiau ar jis filmavo ar ne, negalėjo tiksliai pasakyti. Apsauginis sakė E., kad jis neturi teisės filmuoti parduotuvėje, tačiau E. toliau laikė telefoną rankose tarsi filmuodamas. B. I. apsaugos darbuotojui žodžiu pasiūlė E. sulaikyti, ko čia su juo žaisti. E. sumokėjo už cigaretes kasoje ir už kasų stovėjo apsauginis, kuris ranka sulaikė E. ir neleido jam eiti, liepė jam išeiti, tačiau E. toliau rėkė ant apsauginio, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Apsauginis liepė jam nutilti, pasakė, kad tokiu atveju kvies dar vieną ekipažą į pagalbą. B. I. tuo metu pribėgo prie jų ir iš karto kartu su apsauginiu vienu metu padarė „podnožkę“ E., kad šis nukristų ant žemės. Jie tai padarė, kadangi E. rėkė ant apsauginio ir buvo įtarimas, kad jis kažką pavogė. Padarius „podnožkę“ su koja, E. nukrito veidu žemyn ant grindų. B. I. pradėjo laužti jam dešinę ranką, nes jis stangrino ranką, nenorėdamas pasiduoti, buvo suspaudęs delną į kumštį, tačiau B. I. jo ranką vis tiek užsuko abiem rankomis, vis pasukdamas, kad galėtų užlaužti jo ranką, be to, buvo su keliu prispaudęs jo kūną, kad jis nejudėtų. Kita E. ranka (kairė) buvo laisva. Tuo pat metu apsauginis greitai subėgiojo iki apsaugos posto atnešti antrankių. Atbėgęs jis užlaužė E. kairiąją ranką, dešiniąją ranką B. I. laikė visą laiką ir nedavė atsistoti E., nors jis prašė paleisti, sakė, kad pasiduoda. Atėjęs apsauginis surakino E. antrankiais. Jie E. pakėlė ir jis buvo nuvestas į apsaugos postą. Kai B. I. laužė dešiniąją ranką, E. sakė: „pasiduodu, pasiduodu“. Apsauginio vardo ir pavardės nežino, tačiau teko matyti kitose parduotuvėse, kur jis dirbo apsauginiu. Su E. nuo to įvykio nebendrauja (1 t., b. l. 159-15).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis B. I. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. 2021 m. kovo 2 d., būdamas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), jis padėjo apsaugos darbuotojui užlaužti rankas vyrui. Vyrą pažįsta iš matymo, jis vardu E. Vyrui reikėjo užlaužti rankas, kadangi jis keikėsi ant pardavėjų keiksmažodžiais ir „šokinėjo“, barėsi su apsaugos darbuotoju. Apsauginis prašė E. parodyti kišenes, tačiau E. vis teiravosi apsauginio, kas jis toks, kad jis tikrintų jo kišenes, vis koliojosi su apsauginiu. E. nenorėjo paklusti apsauginiui. B. I. pasiūlė E. užlaužti. Apsauginis E. pakišo koją, kad E. parverstų, nes šis nepasiduodavo geruoju. B. I., kiek prisimena, taip pat padėjo apsauginiui pakišti koją. B. I. pradėjo laužti rankas E. Atsimena, kad laužė jo dešinę ranką. Apsauginis geruoju dar kartą pakartojo, kad E. pasiduotų ir leistų būti surakinamas, tačiau šis vis tiek elgėsi agresyviai, todėl jis ir užsuko jo dešinę ranką, kad apsauginis uždėtų antrankius, kad E. pamokytų ir kad jis apsiramintų. Apsauginiui surakinus E. antrankiais, jis kartu su apsauginiu E. pakėlė nuo grindų ir abu nuvedė E. link apsaugos posto, kur juos paliko ir išėjo. E. buvo iškritęs cigarečių pakelis, kurį pakėlė ir padavė jam atgal, kitų daiktų nepastebėjo. Apsauginis buvo jam matytas, kadangi toje parduotuvėje lankėsi pastoviai, tai su apsauginiu sveikindavosi. Apsauginio vardo nežino (1 t., b. l. 161-162).
Nukentėjusysis E. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 2 d. apie 12.00 val. atėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nusipirko alaus. Nusipirkęs alaus išėjo iš parduotuvės. Išėjęs iš parduotuvės, ėjo namų link. Po kurio laiko jam į mobilaus ryšio telefoną atėjo žinutė, kad baigėsi sąskaitos papildymas, todėl jis grįžo atgal į parduotuvę nusipirkti sąskaitos papildymo ir cigarečių. 2021 m. kovo 2 d. apie 13.00 val. nusipirko cigarečių pakelį ir sąskaitos papildymą. Praėjo pro kasas, už minėtas prekes sumokėjo. Tuo metu prie jo priėjo parduotuvės apsaugos darbuotojas. Apsaugos darbuotojas pradėjo prie jo kabinėtis, elgėsi įžūliai, ieškojo, prie ko prisikabinti. Apsaugos darbuotojas, būnant parduotuvės viduje, jį stumdė, laužė rankas, pargriovė jį ant žemės ir uždėjo jam antrankius. Įvykio metu apsaugos darbuotojas jam išnarino dešinės rankos petį, nuo ko pajuto fizinį skausmą. Apsaugos darbuotojas uždėjo jam antrankius ir dėl to iš abiejų rankų riešų pradėjo bėgti kraujas. Ant rankų liko sužalojimai. Įvykio metu jam buvo sudaužytas laikrodžio, kurį nešioja ant kairės rankos, stikliukas. Atvykę policijos pareigūnai jam iškvietė greitąją pagalbą, kuri jį išvežė į RVUL, kur suteikus pagalbą, buvo paleistas. Jam buvo išrašyti vaistai nuo skausmo „Dolmen“, už kuriuos sumokėjo 9,80 eurų. Įvykio metu patyrė fizinį skausmą, buvo sudaužytas laikrodžio stikliukas, kurio vertė 10 eurų, taip pat patyrė moralinę žalą. Šiuo metu negali judinti dešinės rankos, yra nedarbingas (1 t., b. l. 70-72).
Nukentėjusysis E. Š. papildomos apklausos metu parodė, kad 2021 m. kovo 2 d. jis į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), atėjo blaivus. Pirmą kartą atėjo į parduotuvę, nusipirko prekių ir iš parduotuvės išėjo. Antrą kartą atėjęs į parduotuvę, užėjo į prekybos salę pro nedirbančią kasą, jis taip vaikšto visada. Apsaugos darbuotojas jam pasakė, kad pro šią kasą vaikščioti negalima, nes nurodytas ženklas „plyta“, o tai reiškia, kad vaikščioti negalima. E. Š. paaiškino, kad ženklas „plyta“ galioja mašinoms ir toks ženklas yra Kelių eismo taisyklėse, parduotuvėje jis negalioja. Vienoje iš kasų nupirko prekių, tuo metu apsaugos darbuotojas pradėjo turimu telefonu jį fotografuoti, jis taip pat nusprendė įrašyti pokalbį, apie tai įspėjo apsaugos darbuotoją. Į tyrėjos klausimą, kodėl įrašinėjo pokalbį, E. Š. atsakė, kad savo interesams. Kuomet stovėjo kasoje, iš kažkur atsirado B. I., kurį pažįsta iš matymo. Kasoje su B. I. nekalbėjo, o kalbėjosi su apsaugos darbuotoju. Sumokėjęs už prekes E. Š. paprašė apsauginio darbuotojo paaiškinti, ką jis pažeidžia, apsaugos darbuotojas atsakė, kad jis praėjo pro kasą, kur negalima buvo vaikščioti. Į tyrėjos klausimą, ar apsaugos darbuotojas pasiūlė jam praeiti iki apsaugos posto, E. Š. atsakė, kad tokio dalyko negirdėjo. Apsauginis bandė jį tempti iki apsaugos posto, paminėjo, kad tuomet uždės jam antrankius. Vėliau buvo pargriautas ant grindų, tačiau kaip jį pargriovė, negalėjo pasakyti. Kuomet jis gulėjo veidu žemyn, matė, kad pribėgo ir B. I., kuris padėjo laužti jam rankas kartu su apsaugos darbuotoju. Uždėjo antrankius ir laikydami už antrankių bei tempdami surakintas rankas į viršų, tokiu būdu pakėlė jį nuo grindų, tuo metu juto fizinį skausmą, galimai tuo metu jam plyšo sausgyslė. Kas būtent jį kėlė nuo grindų, negalėjo pasakyti, nes nematė. Buvo nuvestas į apsaugos postą-kambariuką. Šiuo metu tęsia gydymą. Kreipėsi dėl dešinio peties skausmų, buvo ištirtas ir nustatytas dešinės sausgyslės plyšimas, panirimas. 2021 m. balandžio 27 d. planuoja apsilankyti pas gydytoją, kuris nurodys tolesnį gydymą, galimai bus reikalinga operacija. Šiuo metu vartoja gydytojo išrašytus vaistus, renka vaistų pirkimo kvitus. Taip pat įvykio metu buvo sugadintas jam priklausantis laikrodis „Calvin Klein“, tiksliau buvo trūkusi lengvo metalo apyrankė, kuri subyrėjo, stikliukas trūkęs dėl įvykio, taip pat buvo sulinkusi laikrodžio įvorė, už kurią sumokėjo 2 Eur, pirko medžiaginę apyrankę už 1 Eur, pirkimo kvitai neišliko. Laikrodį jam padovanojo 2020 m. gegužės 18 d., internete toks laikrodis kainuoja apie 250 Eur. Ketina reikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir fizinės žalos (1 t., b. l. 78-79).
Nukentėjusysis E. Š. papildomos apklausos metu parodė, kad ketina reikšti civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės žalos, kadangi buvo sudaužytas jam priklausantis laikrodis „Calvin Klein“ 250 eurų vertės, ir dėl patirtos neturtinės žalos, kadangi dėl patirtų sužalojimų šiuo metu ribotai darbingas, privalo lankytis pas gydytojus, negali kelti rankos aukštai. Dėl to namie negali atlikti tam tikrų buitinių - ūkinių darbų, todėl reiškia civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos 3000 Eur sumai, prašo pripažinti civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 80-81).
Liudytojas N. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. dirbo apsaugos darbuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo darbo vieta buvo kintanti, t. y. saugomas objektas galėjo būti įvairiose vietose. 2020 m. baigė apsaugos darbuotojo mokymus, turi išduotą tai patvirtinantį dokumentą, turi apsaugos darbuotojo pažymėjimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo supažindintas su pareigybės aprašymu, taip pat teko dirbti ir kitose apsaugos tarnybose. 2021 m. kovo 2 d. į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), po 12 val. atėjo vyras, kurį matė šioje parduotuvėje dirbdamas jau ne pirmą kartą. Niekuomet iki to įvykio su juo nebendravo ir konfliktų neturėjo. Šis vyras prieš savaitę iki 2021 m. kovo 2 d. buvo prie jo priėjęs, N. D. stovėjo rampoje ir rūkė, vyras pasakojo apie savo gyvenimą, ir jie taikiai išsiskyrė. Atėjęs vyras į parduotuvę buvo neblaivus, netaisyklingai dėvėjo kaukę, nes jo kaukė dengė tik viršutinę lūpą ir šiek tiek nosį. Jis jo paprašė pasitaisyti kaukę, tačiau vyriškis atsisakė ir jam teko vyriškį išvesti į lauką. Netrukus, po 5 minučių vyras sugrįžo, N. D. tuo metu buvo prie kasų. Atėjęs vyras pasakė, kad turi telefoną ir viską įrašinėja bei filmuoja, vyras laikė telefoną savo rankose, nukreipęs į jį. N. D. vyro paprašė, kad jis išjungtų telefoną ir nefilmuotų, kadangi tai yra uždrausta parduotuvėje, tai nurodo ir parduotuvėje esantys įspėjamieji ženklai. Vyro pasiteiravo, kur jis eina. Vyras atsakė, kad eina nusipirkti cigarečių. Vyras nusipirko cigarečių. Visą laiką jį stebėjo stovėdamas prie kasų. Vyras toliau konfliktavo su juo, prašė jo prisistatyti, N. D. neprisistatė, nepasakė savo nei vardo, nei pavardės. Darbo metu dėvėjo apsaugos darbuotojo uniformą su bendrovės užrašu. Vyras buvo kelis kartus paprašytas nutraukti filmavimą telefonu. N. D. taip pat filmavo asmenį, kadangi šis asmuo filmavo parduotuvę. Į tyrėjos klausimą, kodėl jam reikėjo šį vyrą filmuoti ir kokiomis aplinkybėmis esant apsaugos darbuotojas privalo filmuoti, N. D. atsakė, kad norėjo informuoti vadovą apie įvykį, nes buvo daroma neteisėta veikla. Situacijos gali būti visokios – konfliktinės situacijos, muštynės bei kitos. Į tyrėjos klausimą, ar neužtenka esančių kamerų parduotuvėje, N. D. atsakė, kad parduotuvėje kameros aprėpia ne visas vietas. Tuo metu kasoje stovėjo kitas vyras B. I., jį pažįsta kaip vietinį benamį. Klientai kelis kartus sakė, kad prie taromato jis prašo iš jų pinigų. N. D., palaikydamas viešąją tvarką, B. I. nuvijo nuo taromato ir tuo pačiu susipažino su juo. B. I. žodžiu apgynė N. D. prieš tą vyrą, kuomet jis reikalavo prisistatyti, o B. I. atsakė vyrui, kad ko jis kabinėjasi, ką nemato, kad tai apsaugos darbuotojas. Vyras toliau ignoravo jo prašymus nustoti filmuoti patalpas, buvo ištiesęs ranką su telefonu į jį. Telefonas buvo pastoviai pas vyrą rankose, nematė, kad jis būtų telefoną išjungęs. N. D. sulaukė, kol vyras išeis iš kasos. Už kasų, paėmęs vyrą už parankės, paprašė vyrą praeiti iki jo apsaugos posto, nes norėjo kviesti policiją. Tačiau vyras išrovė jėga savo ranką, norėjo pasišalinti. Toliau jis vėl sugriebė vyrą už kairės rankos, kad vyras nepasišalintų, nes norėjo dėti antrankius. Uždėjo antrankius ant vienos rankos. Bandė uždėti ant kitos rankos, vyrą pargriovė, trinktelėdamas kojomis per vyro kojos kauliuką, šiek tiek jį pastūmė, kad vyras nukristų, nes reikėjo uždėti ant kitos rankos antrankius, nes matė, kad kitaip nesigaus. Prieš sulaikydamas šį vyrą N. D. paspaudė pavojaus mygtuką, nes iš karto žinojo, kad bus konfliktinė situacija. Matė, kad vyras konfliktinis, o N. D. vienas. N. D. pargriovė vyrą, šis nukrito ant užpakalio. Jis pastūmė vyrą su alkūne į priekį ir tokiu būdu vyras buvo paguldytas veidu į žemę. Visus veiksmus atliko vienas, išskyrus užlaužimą antros rankos. Kai vyras buvo pargriautas, vyras antros rankos jam nedavė, viena ranka buvo prispausta jo koja, kad jis nejudintų rankos. B. I. padėjo jam užlaužti antrą ranką. B. I. užlaužė vyro riešą ir tuomet vyras leidosi uždėti antrankius, vyras sakė, kad pasiduoda. N. D. buvo vyrui iš kairės pusės ir bandė uždėti antrankius pirmiau ant kairės rankos ir užlaužti vyro kairę ranką, nes vyras standino rankas. Vyrą nuo žemės pakėlė kartu su B. I. ir jį nuvedė iki savo posto. Keldamas vyrą matė, kad vyro turėtas laikrodis sudužo, tiksliau stikliukas (buvo įskilęs stiklas, gal pora šukių buvo iškritę). Atsivedęs vyrą į apsaugos postą, iškvietė policiją (1 t., b. l. 141-143).
Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Į tyrėjos klausimą, ką galėtų papasakoti apie įvykį 2021 m. kovo 2 d., kuomet parduotuvės apsaugos darbuotojas sulaikinėjo parduotuvės klientą, R. B. atsakė, kad nieko negalėtų papasakoti apie įvykį, nes nelabai atsimena šį įvykį. Galimai konfliktas galėjo kilti dėl netaisyklingai dėvimos veido kaukės, kurią yra privaloma dėvėti parduotuvėje. Tikslesnių įvykių aplinkybių negali nurodyti, nes tokie įvykiai pasitaiko dažnai (1 t., b. l. 96-97).
Liudytoja E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), yra pamainos viršininkė. 2021 m. kovo 2 d., dienos metu, neatsimena, kiek buvo valandų, dirbo prie kasų. Prisimena, kad apsaugos darbuotojas N., pavardės nežino, pasakė, kad ką tik išvijo vyrą iš parduotuvės, nes jis netaisyklingai dėvėjo veido kaukę. Tuo pat metu į parduotuvę, kiek atsimena, užėjo tas pats vyras. Šį vyrą atsimena ir atpažįsta kaip klientą, kuris dažnai lankosi jų parduotuvėje ir dažnai perka alkoholinius gėrimus. Vyras, kuriam virš (duomenys neskelbtini) metų, užėjęs į parduotuvę jau taisyklingai dėvėjo veido kaukę, nuėjo tik nusipirkti cigarečių. Kasoje vyras nusipirko cigaretes, jį kasoje aptarnavo kasininkas-pardavėjas R. Tuo metu ji toliau dirbo savo darbus kasoje. Atsimena, kad apsauginis N. kažką sakė atėjusiam vyrui. Viso pokalbio negali nupasakoti, tačiau jo esmė, kad apsauginis sakė, kad vyras išeitų iš parduotuvės. Vyras gal kažką ir atsakinėjo, tačiau nelabai girdėjo, ką jis kalbėjo. Tiksliai atsimena, kad vyras vis kartojo, kad turi teisę nusipirkti. Negali atsakyti, ar tas vyras filmavo parduotuvėje, to nepastebėjo. Vyras, nupirkęs cigaretes, praėjo už kasos, nuo kasos buvo netoli nutolęs. Jai atrodo, apsauginis N. griebė galimai už rankos vyrą ir norėjo, kad šis vyras nueitų kartu su juo iki apsaugos posto. Vyras nesielgė agresyviai, tačiau iš vyro ir apsauginio pokalbio suprato, kad vyras žodžiu atsakė, kad nenori eiti kartu su apsauginiu. Taip pat tuo metu šalia vyro ir apsauginio sukiojosi vyras, kurį pažįsta vardu B., jam virš (duomenys neskelbtini) metų. T. B. žodžiais palaikė apsauginį, sakė, kad reikia laikytis tvarkos, kad, jeigu taip sako, reikia taip ir daryti. Vyras ir apsauginis pradėjo stumdytis ir apsauginis pargriovė vyrą ant žemės. Vyras priešinosi būti pargriautas, nes bandė atsistoti. Tada B. pribėgo padėti apsauginiui. Apsauginis kartu su B. bandė užsukti vyrui rankas už nugaros. Tuo metu vyras gulėjo ant grindų veidu žemyn. Atrodo, apsauginis buvo su keliu prispaudęs gulintį vyrą. Pamatė, kad apsauginis išsitraukė iš kišenės antrankius ir bandė uždėti vyrui, galiausiai uždėjo antrankius ir nusivedė vyrą į postą. Vyras šūkavo, kad jam skauda. Buvo iškviesta policija (1 t., b. l. 99-100).
Liudytoja M. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, kad yra parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) parduotuvės vadovė. 2021 m. kovo 2 d., dienos metu, dirbo prie kasų kartu su pamainos viršininke E. M. Tą dieną dirbo apsauginis N., pavardės nežino. Į parduotuvę užėjo vyras, kuriam virš (duomenys neskelbtini) metų, šis vyras dažnai lankosi parduotuvėje, kartais ateina po kelis kartus į dieną. Vyras tą dieną netaisyklingai dėvėjo veido kaukę, ji buvo nusmukusi. Apsauginis vyrą išvedė iš parduotuvės, netrukus vyras jau dėvėdamas taisyklingai veido kaukę užėjo vėl į parduotuvę. Apsauginis vėl jam pasakė, kad vyras privalo išeiti ir niekas jo čia neaptarnaus, ji atsakė, kad vyras taisyklingai dėvi veido kaukę ir jis bus aptarnautas. Vyras atsistojo į kasą ir nusipirko cigarečių. Vyrą aptarnavo kasininkas R. Vyras, stovėdamas kasoje, kalbėjo su apsauginiu, tačiau, ką tiksliai, negali pasakyti. Atsimena, kad ji liepė apsauginiui patylėti ir nerėkti, nes parduotuvėje buvo ir kitų klientų. Tuo pat metu, kuomet vyras pirko cigaretes parduotuvėje, atsirado ir vyras vardu B., kuriam virš (duomenys neskelbtini) m. B. vyrui kažką sakė, tačiau negali pasakyti, ką tiksliai. Vyras, stovėdamas kasoje, laikė telefoną, prisimena, kad vyras sakė, kad įrašinėja, ką kalba apsauginis. Vyras, nusipirkęs cigarečių, išėjo pro kasą, kur jį pasitiko apsauginis N. Nežino, kas ten tarp vyro ir apsauginio atsitiko, girdėjo, kad vyras buvo pasakęs, kad jis viską fiksuoja, ir tuo pat metu jau pamatė, kaip apsauginis buvo pritūpęs prie paguldyto ant grindų vyro ir pats gulėjo ant vyro. Girdėjo, kad vyras sakė, kad kam jam dedami antrankiai, nes jis nesipriešina ir jam skauda, prašė atlaisvinti antrankius. Pribėgęs B. bandė užlaužti vyro ranką, nes vyras nenorėjo būti sulaikytas ir sakė, kad neketina niekur bėgti ir ketino laukti policijos. Apsauginis pakėlė vyrą ir nuvedė į apsaugos postą. B. norėjo eiti kartu, tačiau ji neleido niekur eiti ir liepė jam išeiti. Ji paprašė, kad apsauginį N. nuimtų nuo šio posto, nes pasitaikydavo, kad apsauginis kabinėdavosi prie klientų ir anksčiau (1 t., b. l. 103-105).
2021 m. kovo 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esanti parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“. Parduotuvės durys yra automatinės, kurios slankioja į šalis. Patalpos viduje yra „(duomenys neskelbtini)“ vaistinė. Parduotuvės viduje yra 7 kasos, iš jų 4 yra savitarnos kasos. Parduotuvės viduje yra apsaugos postas, kuris yra prie savitarnos kasų. Parduotuvės vidus ir išorė filmuojamas vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 14-17).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G576/2021(01) nurodyta, kad E. Š. nustatyti odos nubrozdinimai kairiame rieše. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai visumoje ir atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti vienu daiktu, galimai antrankiais (1 t., b. l. 46-48).
2021 m. birželio 17 d. medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuota, kad VTMT specialistas S. L., BPK 89, 90, 92, ir 205 straipsniuose nustatyta tvarka atlikęs papildomų medicininių dokumentų apžiūrą, pateikia išvadą, kad apžiūrėjus papildomai pateiktus medicininius dokumentus – E. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., VšĮ Šeškinės poliklinikos peties sąnario MRT diagnostinio tyrimo aprašymą (Nr. 3346145399 (2021-05-31), 2 lapai) bei remiantis anksčiau atlikto teismo medicininio tyrimo (specialisto išvada Nr. G576/2021) rezultatais, E. Š. papildomai nustatytas dešinio peties sumušimas, pasireiškęs: peties patinimu, skausmingumu, judesių ribotumu (VšĮ RVUL išrašo Nr. LA2021-19193/1040-V-2021-32809 duomenimis) bei viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimu (peties MRT aprašymas). Šis sužalojimas padarytas, esant maksimaliam žasto atvedimui už nugaros ir pasukimui per išilginę žasto ašį. Dėl sausgyslės plyšimo, peties sumušimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 57-58).
2021 m. kovo 12 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas, kurio pavadinimas ch05_20210302150232, pateiktas iš kameros Nr. 05. Įraše matyti, kaip 2021 m. kovo 2 d., 15.02 val. į parduotuvę užeina vyras Nr. 1, apsirengęs juoda striuke su kapišonu, mėlynomis kelnėmis, tamsios spalvos batais, ant galvos pilka kepurė, ant veido medicininė kaukė. Vaizdo įrašas pateiktas iš kameros Nr. 03, kurio pavadinimas ch03_20210302150232, kuris prasideda nuo 2021 m. kovo 2 d., 15.02 val. Vaizdas filmuojamas iš apsaugos posto patalpos. Apie 15.06 val. prie apsaugos posto vaikšto apsaugos darbuotojas, kuris apsirengęs juoda striuke, ant nugaros raudonos spalvos užrašai. Vyras įeina į apsaugos posto patalpas, vaikšto parduotuvės viduje. Prie apsaugos darbuotojo prieina vyras Nr. 1, rankoje laiko mobilaus ryšio telefoną. Apsaugos darbuotojas ištraukia mobilaus ryšio telefoną ir nukreipia į vyrą Nr. 1. Vyras nueina į parduotuvės vidų už vaizdo kamerų ribų. 15.08 val. į apsaugos postą grįžta apsaugos darbuotojas, kuris atsidaro patalpas ir užeina į vidų. 15.09.47 val. apsaugos darbuotojas, laikydamas už kairės rankos, veda vyrą link apsaugos posto, jį pargriauna ant žemės, vyksta grumtynės. Tuo metu prie apsaugos darbuotojo prieina vyras Nr. 2. Apsaugos darbuotojas kartu su vyru Nr. 2 atveda vyrą Nr. 1 į apsaugos postą ir pasodina ant kėdės. Vyro Nr. 1 rankos surakintos už nugaros. Patalpoje vyras Nr. 1 sėdi ant kėdės. Apsaugos darbuotojas išsitraukia lapą ir ant jo rašo. 15.28 val. į apsaugos postą ateina vyras, juodai apsirengęs, su šviesą atspindinčia geltonos spalvos liemene. Vaizdo įrašas pateiktas iš kameros Nr. 08, kurio pavadinimas ch08_20210302150504. Vaizdas prasideda nuo 2021 m. kovo 2 d., 15.05 val., kuris filmuoja kasas. Vaizdo įraše matyti, kad parduotuvės viduje apie 15.09 val. prie vyro Nr. 1 prieina apsaugos darbuotojas, kuris bendrauja prie kasų. Apsaugos darbuotojas vyrą Nr. 1 nusiveda už vaizdo kamerų ribų. Šalia stovėjęs vyras Nr. 2 ranka pastūmė vyrą Nr. 1 į nugarą. Vaido įraše matyti grumtynės. Apsaugos darbuotojas kartu su vyru Nr. 2 laiko vyrą Nr. 1 prispaudę prie žemės. Vyras Nr. 2 paima vyrui už dešinės rankos, atlenkia per alkūnę ir laiko ją prispaustą prie žemės. Vėliau vyro Nr. 1 rankas uždeda už nugaros ir apsaugos darbuotojas suvaržo vyro Nr. 1 rankas. Vaizdo įrašas pateiktas iš kameros Nr. 06, kurio pavadinimas ch06_20210302150504. Vaizdas prasideda nuo 2021 m. kovo 2 d., 15.05 val., kuris filmuoja kasas ir įėjimą į parduotuvės vidų. 15.06 val. matyti, kaip prie parduotuvės apsaugos darbuotojo prieina vyras Nr. 1, kuris nueina į parduotuvės vidų, o už jo nueina apsaugos darbuotojas, kuris rankoje laiko mobilaus ryšio telefoną. 15.10 val. apsaugos darbuotojas prie apsaugos posto atveda vyrą Nr. 1, kurį pargriauna ant žemės. Apsaugos darbuotojas dešine ranka išsitraukia antrankius. Vyrą Nr. 1 pakelia nuo grindų ir su vyru Nr. 2 nuveda į apsaugos postą. Vaizdo įrašas pateiktas iš kameros Nr. 15, kurio pavadinimas ch15_20210302150504. Vaizdas prasideda nuo 2021 m. kovo 2 d., 15.05 val., kuris filmuoja kasas. 2021 m. kovo 2 d., 15.07 val., kasoje stovi vyras Nr. 2, vėliau į kasą ateina vyras Nr. 1. Į kasą ateina apsaugos darbuotojas, kuris, laikydamas rankoje telefoną, nukreipia į vyro Nr. 1 pusę. Vyras Nr. 1 kasoje nuperka cigarečių pakelį, už ką susimoka grynais pinigais. Vyras Nr. 1 dešinėje rankoje laiko mobilaus ryšio telefoną, kurį yra nukreipęs į apsaugos darbuotojo pusę. Išėjus už kasų vyrui Nr. 1, apsaugos darbuotojas paima už kairės rankos ir nuveda už kamerų ribų. Šalia stovėjęs vyras Nr. 2 ranka pastumia vyrą Nr. 1 į nugarą. Kitų reikšmingų objektų nenustatyta (1 t., b. l. 14-25).
2021 m. kovo 25 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašas pavadinimu 2021_0302_153122_001, vaizdo įrašo trukmė 10.01 min. Tyrimui reikšmingos aplinkybės užfiksuotos nuo 01.01 min., kai matyti, kaip policijos pareigūnai ateina į prekybos centrą, užeina į apsaugos postą, kuriame girdisi pokalbis, matyti stovintis policijos pareigūnas, apsaugos posto sienos ir įėjimas. Kas sėdi viduje, nematyti. Kalba sulaikytas vyras Nr. 1, apsaugos darbuotojas, policijos pareigūnas Nr.1 ir policijos pareigūnas Nr. 2. Sulaikytas vyras prašo nuimti antrankius, nes bėga kraujas. Apsaugos darbuotojas pareigūnams aiškina, kad truputį klientui užlaužė rankas, todėl jam yra nubrozdinimas. Nesuprantančiam pareigūnui tikslina, jog klientas priešinosi suėmimui. Policijos pareigūnas klausia, ką jis pavogė. Apsaugos darbuotojas atsako, kad jis nevogė. Buvo įspėtas, kad nevaikščiotų per kasas. Bet atėjo antrą kartą ir ėmė su juo konfliktuoti. Nesilaikė karantino meto sąlygų. Į tai sulaikytas vyras replikuoja, kad apsauginis meluoja. Apsaugos darbuotojas atkerta, jog yra vaizdo įrašas. Sulaikytas vyras reikalauja parodyti vaizdo įrašą. Klausia, kodėl šis jį sužalojo, sugadino, sulaužė laikrodį. Apsaugos darbuotojas pareigūnas rodo paruoštą tarnybinį pranešimą pareigūnams. Sulaikytas vyras piktinasi, kad jis tik prašė apsauginio prisistatyti. Policijos pareigūnas klausia, kokiu būdu sulaikytasis nesilaikė karantino. Apsaugos darbuotojas aiškina, kad atėjo su netinkamai uždėta kauke (rodo ranka ir nutraukia kaukę nuo veido, kaukė atsiranda po nosimi). Sulaikytas vyras replikuoja, kad jis meluoja. Reikalauja parodyti įrašą. Apsaugos darbuotojas toliau pasakoja, kad sulaikytasis buvo paprašytas nutraukti audio įrašą. Nesutiko, konfliktavo. Sulaikytas vyras replikuoja, kad audio įrašas ir dabar vyksta. Apsaugos darbuotojas teigia, kad jo žodžius gali patvirtinti ir kasininkas, pamainos viršininkė. Policijos pareigūnas Nr.1 klausia, kokių pretenzijų apsaugos darbuotojas turi sulaikytam vyrui. Šis atsako, jog tas nesilaiko karantino metu ir yra išgėręs. Sulaikytas vyras vėl reikalauja parodyti įrašą. Apsaugos darbuotojas aiškina pareigūnams, jog asmuo buvo įspėtas, kad pro kasas nevaikščiotų. Policijos pareigūnas Nr. 1 klausia, ar yra vaizdo įrašas, kur klientas užeina be kaukės. Apsaugos darbuotojas atsako teigiamai. Sulaikytas vyras prieštarauja, kad per kasas jis nėjo. Klausia, už ką jį tampo. Policijos pareigūnas Nr. 1 nurodo eiti iki mašinos. Reikės medikų. Sulaikytas vyras sutinka. Policijos pareigūnas Nr. 1 išeina kartu su sulaikytu vyru. Policijos pareigūnas Nr. 2 pasiteirauja prie apsaugos posto stovinčių dviejų apsaugos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, kas buvo, apsaugos darbuotojai atsako, kad ką tik atvažiavo ir vyras jau buvo sulaikytas. Apsaugos darbuotojas aiškina pareigūnams, kad tai vietinis gyventojas. Ateina nuo taromato pusės. Matė, kaip pamiškėje gėrė šiandien alkoholį. Po to apsaugos darbuotojas rodo policijos pareigūnui Nr. 2 vaizdo įrašus. Matyti 3 kompiuterio monitoriai, kuriuose rodomas vaizdo įrašas iš parduotuvės (skirtingos parduotuvės vietos).
Kitas apžiūros objektas yra vaizdo įrašas pavadinimu 2021_0302_154122_002, vaizdo įrašo trukmė 06.05 min. Vaizdas iš apsaugos posto, apsaugos darbuotojas rodo vaizdo įrašus per kompiuterio monitorius, matyti 3 kompiuterio monitoriai, rodomas skirtingas vaizdas iš parduotuvės. Stebint įrašą policijos pareigūnas Nr. 2 pakomentuoja, kad sulaikytasis užsidėjęs kaukę užėjo į parduotuvę. Apsaugos darbuotojas nurodo, jog netinkama kaukė buvo prieš tai. Policijos pareigūnas tikslinasi, ar tai buvo lauke. Apsaugos darbuotojas atsako, kad ne lauke. Dėl to jau buvo išvarytas. Policijos pareigūnas Nr. 2 prašo stabdyti įrašą, nes nemato apsauginio pasakojamo momento. Apsaugos darbuotojas aiškina, kad asmuo jau buvo dėl to išvarytas. Atėjo su kauke po to, kai buvo išvarytas. Policijos pareigūnas Nr. 2 klausia, kur tada tas kitas įrašas. Apsaugos darbuotojas aiškina, jog vyras buvo išvarytas maždaug 10 minučių iki to suėmimo. 15.05 antrankius uždėjo. Policijos pareigūnas Nr. 2 klausia, ar klientas po parduotuvę vaikščiojo be kaukės. Apsaugos darbuotojas aiškina, kad parduotuvėje yra įrašas, kaip vyras buvo užsimovęs kaukę iki tam tikros veido vietos (vaizdo įraše nematyti kaip rodo), nosį truputį pridengęs. Policijos pareigūnas Nr. 2 klausia, tai kas tada jam buvo neuždengta. Apsaugos darbuotojas atsako, jog apatinė visa dalis. Policijos pareigūnas Nr. 2 prašo galimybės pažiūrėti, kaip jis negerai dėvi kaukę. Tuo tarpu apsaugos darbuotojas piktinasi, kad ryte vyras į parduotuvę atėjo pro kasą. Vaikšto pro kasas, o taip negalima. Jos uždarytos ir negalima. Policijos pareigūnas Nr. 2 klausia, ar būtent dėl to tarp vyrų kilo konfliktas? Apsaugos darbuotojas sako, kad kilo dėl to, kad vyras atėjo jau išgėręs. Policijos pareigūnas Nr. 2 tikslinasi, ką jis darė atėjęs? Apsaugos darbuotojas aiškina, kad vyras vėl konfliktavo. Policijos pareigūnas Nr. 2 klausia, su kuo konfliktavo. Apsaugos darbuotojas atsako, kad su juo ir dar su kasininku. Dar su klientu buvo konfliktavęs– su tokiu vietiniu bomžiuku B. Policijos pareigūnas Nr. 2 klausia, su kuriuo kasininku vyras konfliktavo. Apsaugos darbuotojas rodo į vaikinuką. Policijos pareigūnas Nr. 2 prieina prie parduotuvės darbuotojo, kuris dirba kasoje, pasiteirauja jo apie įvykio aplinkybes. Klausia, ar klientas, kuris buvo sulaikytas, konfliktavo su juo. Kasininkas paneigia, kad niekas nekonfliktavo. Policijos pareigūnas Nr. 2 replikuoja, jog apsauginis sakė, kad konfliktavo. Kasininkas nurodo, kad jis asmeniškai nekonfliktavo. Jis tik nurodo klientui užsidėti kaukę, kaip visada. Policijos pareigūnas Nr. 2 klausia kasininko, ar klientas vartojo necenzūrinius žodžius. Kasininkas paneigia. Policijos pareigūnas Nr. 2 klausia, ar klientas kaukę po jo pastabos užsidėjo. Kasininkas atsako, kad jis pasikėlė kaukę. Policijos pareigūnas Nr. 2 dar kartą tikslinasi, ar klientas keikėsi. Kasininkas atsako, kad tik tarpusavyje. Su tuo, kur invalidumą turi. Policijos pareigūnas Nr. 2 tikslinasi – su B.? Kasininkas patvirtina. Policijos pareigūnas Nr. 2 tikslinasi, ar tai vyko pačioje parduotuvėje. Kasininkas kartoja, kad jie tarpusavyje keikėsi. Policijos pareigūnas Nr. 2 grįžta į apsaugos postą ir pasako apsaugos darbuotojui, kad kasininkas nurodė, kad prie jo vyras nesikeikė. Apsaugos darbuotojas replikuoja, kad šis gal neišgirdo. Kad vėliau bus pateiktas įrašas. Policijos pareigūnas Nr. 2 klausia, ar ten tai matysis. Apsaugos darbuotojas atsako teigiamai (1 t., b. l. 28-29).
2021 m. balandžio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas garso įrašas, kuris saugomas mobilaus ryšio telefone „Samsung“. Atrakinus telefoną, užeinama ant aplankalo pavadinimu „Balso įrašyt.“. Paspaudus ant jo aplanko, patenkama į garso įrašų sąrašą, ant kurio paspaudus yra išsaugotas garso įrašas pavadinimu „Balsas 002“, trukmė 04.20 min, data 2021 m. kovo 2 d. Paleidus garso įrašą girdėti šnypštimas, nuo 00.24 girdėti pokalbis (vyras 1 – E. Š.; vyras 2 – apsaugos darbuotojas, vyras 3 – trečio vyro balsas). Vyras 1 sako, jog nori nusipirkti cigarečių. Vyras 2- Nu, tai ne pro kasas vaikščioti, ponas. Toliau girdimas neaiškus pokalbis. Vyras 1 - Todėl, kad aš turiu tokią teisę. Noriu nusipirkti cigarečių. Vyras 2- Neturite jūs teisės. Vyras 1- Turiu. Jūs privalote prisistatyti. Fotografuoti neturite teisės. Skaityk įstatymus. Vyras 3 - Turi teisę jis nufotkinti. Vyras 1- Klausyk, aš tuoj policijai paskambinsiu. Sakė laukti. Vyras 3- Man „keiksmažodis“. Kviesk, ką nori. Aš tau galiu net pačiulpti duoti, čia vietoj. Vyras 1- Nu tai gerai, viskas. Man reikia cigarečių. Prašau, čia tavo įrašas yra. Kas tau tokias teises suteikė? Tu neturi teisės tokios. Neturi. Prašau prisistatyti. Turi darbo pažymėjimą, turi? Man reikia cigarečių? Kur tavo darbo pažymėjimas, kur tu dirbi? Kiemsargiu ar kuo, neaišku. Vyras 3- Jis dirba „(duomenys neskelbtini)“. Vyras 1- Koks tavo išsilavinimas? Pirkėjas visada teisus. Privalai pateikti savo darbo pažymėjimą. Čia įrašas gi eina. Vyras 3- Jis (duomenys neskelbtini) komisaras, parodyk. Šitoj parduotuvėj jis dirba „ohrana“, darbuotoju. Vyras 1- Tai kas tu toks? Vyras 3- Aš kas toks? Aš žmogus paprastas, kaip ir tu. Vyras 1 - Žmones išmušinėji, durnanamy sėdi, kalėjimuose sėdi. Vyras 3- Ir važiuok namo „keiksmažodis“. Vyras 2 - Kažką sako, girdisi žodis „einam“, toliau negalima suprasti, ką sako. Vyras 1- Niekur aš neisiu. Neprivalau eiti, aš čia stoviu. Vyras 1- Ką čia vaidini dabar? Tu neturi tokių teisių. Toliau girdimi šūksniai, kalba, tačiau neaišku, kas kalbama. Garso įrašas pasibaigia (1 t., b. l. 39).
Vaizdo įrašas 2021 m. balandžio 29 d. pakvitavimu grąžintas E. Š., 2021 m. balandžio 29 d. iš E. Š. paimtas raštiškas pasižadėjimas saugoti turtą (garso įrašą, saugomą jo priklausančiame telefone), kol baigsis procesas (1 t., b. l. 41, 42).
2021 m. balandžio 19 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra laikrodis „Calvin Klein“. Apžiūrint laikrodį matyti, kad laikrodžio stikliukas įskilęs, apyrankė medžiaginė, tamsiai mėlynos spalvos, laikrodis veikiantis, kitų matomų pažeidimų nematyti (1 t., b. l. 31-34). Pakvitavimu laikrodis grąžintas E. Š. (1 t., b. l. 36).
2021 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas įtariamojo N. D. atžvilgiu nutrauktas, konstatavus, jog nepadarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, 228 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 134-137). Nutarimas išsiųstas nukentėjusiajam E. Š., skundžiamas nebuvo ir yra įsiteisėjęs (1 t., b. l. 134-137).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo, veikos kvalifikavimo
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad byloje surinktų duomenų, kurie teismo yra pripažįstami įrodymais, visuma yra įrodyta, jog B. I. 2021 m. kovo 2 d., apie 13.00 val., parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), E. Š. gulint ant grindų, užlaužė E. Š. dešinę ranką, ją užsukdamas E. Š. už nugaros, taip padarė E. Š. dešinio peties sumušimą, pasireiškusį peties patinimu, skausmingumu, judesių ribotumu bei viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimu, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė E. Š. sveikatą.
Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino, nurodė, kad būdamas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ atkreipė dėmesį į apsaugos darbuotojo ir jam šiek tiek pažįstamo nukentėjusiojo E. konfliktą. Matydamas, kad neblaivus E. konfliktuoja su apsaugos darbuotoju, rėkia, keikiasi, ir norinčiam jį sulaikyti apsauginiui reikia pagalbos, padėjo sulaikyti nukentėjusįjį, užlauždamas jam dešinę ranką, kad apsaugos darbuotojas galėtų uždėti antrankius. Ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad nukentėjusysis rėkė ant apsauginio ir kasininko, keikėsi, teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad nukentėjusysis jam dar ir grasino, dėl ko jis apsisprendė įsikišti į konfliktą. Tačiau dalies kaltinamojo parodymų apie nukentėjusiojo E. Š. konflikto su apsaugos darbuotoju N. D. aplinkybes nepatvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Nei liudytojas N. D., nei parduotuvės darbuotojai R. B. (kasininkas, aptarnavęs nukentėjusįjį), E. M., M. Š. nepatvirtino kaltinamojo teiginių, kad E. Š. parduotuvėje būtų konfliktavęs su jį aptarnaujančiu parduotuvės personalu, ant jo rėkęs. Visi minėti asmenys nurodė tik buvus konfliktą išimtinai tarp E. Š. ir apsaugos darbuotojo N. D. Be to, iš parduotuvės darbuotojų parodymų matyti, kad jie patys nelabai suprato apsaugos darbuotojo pretenzijų nukentėjusiajam. Vyrų nepasitenkinimo priežastys matomai kilo iš pirmojo nukentėjusiojo apsilankymo tą dieną metu, kai apsaugos darbuotojas ant jo supyko dėl užėjimo į prekybos salę netinkamoje vietoje (per uždarytą kasą) bei netinkamai dėvimos kaukės, dėl ko jis buvo išvestas iš parduotuvės ir neaptarnautas. Nukentėjusysis į parduotuvę nusipirkti cigarečių ir telefono sąskaitos papildymo netrukus grįžo jau kaukę dėvėdamas tinkamai (tai užfiksuota apsaugos kamerų vaizdo įrašuose), išsyk jo adresu buvo pareikštas apsaugos darbuotojo nepasitenkinimas ir pozicija, kad nukentėjusysis nebus aptarnautas. Iš liudytojos M. Š. (parduotuvės vedėjos) parodymų matyti jog ji išsyk apsaugos darbuotojui paprieštaravo, kad šį kartą kaukė dėvima tinkamai, klientas bus aptarnautas, ir tai buvo padaryta. E. Š. kasoje pirko cigarečių. Vyrą aptarnavęs kasininkas R. B. taip pat neturėjo jokių pretenzijų klientui, ką patvirtino tiek iškviestiems pareigūnams, kurie pas jį ėjo tikslintis įvykio aplinkybių, tiek ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus. Abi parduotuvės darbuotojos E. M. ir M. Š. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog nukentėjusiajam apsiperkant kasoje, jo buvo reikalaujama palikti parduotuvę, nors nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių šis reikalavimas būtų laikomas pagrįstu ir teisėtu. Parduotuvės vadovė M. Š. nurodė liepusi liautis rėkti būtent apsaugos darbuotojui, nes parduotuvėje yra kitų klientų. Iš jos parodymų matyti, kad būtent apsaugos darbuotojo veiksmus ji įvertino kaip nepagrįstą kabinėjimąsi prie kliento. Iš pareigūnų Body kamerų įrašų apžiūros protokolo taip pat matyti, jog atvykę pareigūnai niekaip negalėjo suprasti nukentėjusiojo sulaikymo priežasties, nes jiems rodomuose vaizdo įrašuose taip pat neįžvelgė jokio akivaizdaus teisės pažeidimo, o klausinėjamas apsaugos darbuotojas taip pat rišliai nesugebėjo paaiškinti sulaikymo priežasties, aiškindamas tik apie nukentėjusiojo pirmojo apsilankymo parduotuvėje padarytus pažeidimus (netaisyklingą kaukės dėvėjimą, vaikščiojimą ne per įėjimą, o per kasas) bei piktindamasis, jog grįžęs į parduotuvę šis jį įrašinėjo telefonu. Teismo vertinimu, natūralu, kad nepagrįstas reikalavimas palikti parduotuvę antrojo apsilankymo metu nieko neteisėto nebedarančiam nukentėjusiajam sukėlė pasipiktinimą, jis ėmė įrašinėti pokalbį su apsaugos darbuotoju ir jo nepagrįstus reikalavimus, kas galimai sukėlė dar didesnį šio nepasitenkinimą. Pažymėtina, jog nukentėjusiojo ikiteisminiam tyrimui pateiktas ir apžiūrėtas konflikto garso įrašas nepatvirtino aplinkybės, kad nukentėjusysis šio konflikto metu necenzūriniais žodžiais būtų keikęs apsaugos darbuotoją ar kaltinamąjį, juolab jiems grasinęs. Jis tik piktinasi apsaugos darbuotojo įgaliojimų viršijimu, reikalauja jo prisistatyti, t. y. daro tai, ką tokioje situacijoje darytų daugelis žmonių. Atvirkščiai, keiksmažodžiai ir įžeidinėjimai išsakomi tik kaltinamojo B. I. nukentėjusiajam E. Š. Be to, B. I. dar pastumia prie kasos stovintį nukentėjusįjį į nugarą. Ši aplinkybė ir kaltinamojo parodymai, jog praeityje tarp jų būta nesutarimų, konfliktų ir nukentėjusiojo elgesys jam asmeniškai nepatiko, teismui leidžia manyti, kad kaltinamasis turėjo šiokį tokį išankstinį nusiteikimą prieš nukentėjusįjį ir jo apsisprendimas panaudoti prieš jį fizinę prievartą nebuvo visai atsitiktinis, nulemtas tik objektyvaus poreikio ir nuoširdaus ketinimo padėti apsaugos darbuotojui sulaikyti teisės pažeidėją. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų kaltinamojo parodymų matyti, jog jis net skatino apsaugos darbuotoją sulaikyti nukentėjusįjį. Nukentėjusiojo pastūmimas į nugarą be jokios priežasties taip pat rodo, kad kaltinamasis nebuvo objektyvus situacijos ir nukentėjusiojo atžvilgiu. Kad kaltinamasis atliko jam inkriminuojamus veiksmus, t. y. užlaužė ir užsuko dešinę ranką pargriautam ant grindų nukentėjusiajam, be jo paties parodymų, objektyviai patvirtina ne tik nuoseklūs ir vieningi parduotuvės personalo darbuotojų, mačiusių įvykį, parodymai, apsaugos darbuotojo N. D., atlikusio sulaikymo veiksmus, parodymai, bet ir parduotuvės vaizdo kamerų įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip priėjęs prie ant grindų gulinčio nukentėjusiojo, kaltinamasis užlaužia jam dešinę ranką, laiko ją prispaudęs prie grindų, po to užsuka už nugaros ir taip laiko, kol apsaugos darbuotojas uždeda ant abiejų nukentėjusiojo rankų antrankius ir surakina rankas už nugaros. Pažymėtina ir tai, jog vaizdo įrašai patvirtina, kad nukentėjusysis buvo pargriautas ne kaltinamojo, o liudytojo N. D. Kaltinamasis prie jų priėjo ir ėmėsi aktyvių fizinių veiksmų, nukentėjusiajam jau gulint ant grindų, po to, kai jį pargriovė apsaugos darbuotojas. N. D. duodamas parodymus taip pat aiškiai nurodė, kad jis pargriovė nukentėjusįjį trinktelėdamas kojomis per kojos kauliuką ir šiek tiek jį pastumdamas. Visus sulaikymo veiksmus atliko vienas, išskyrus dešinės rankos užlaužimą, tą padaryti ėmėsi B. I., kai nukentėjusysis jau gulėjo ant žemės, laikomas N. D., bandančio uždėti antrankius. Aplinkybę, kad laužiant ranką nukentėjusysis patyrė realų fizinį skausmą, patvirtina ne tik nukentėjusiojo parodymai, tačiau ir įvykiu nesuinteresuotų liudytojų E. M. ir M. Š. parodymai, jog rakinamas vyras šaukė, kad jam skauda. Specialisto išvada Nr. G 576/2021 (01) patvirtina, kad E. Š. nustatytas odos nubrozdinimas kairiame rieše, padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, vienu daiktu, galimai antrankiais, 4-8 parų laikotarpiu iki apžiūros, sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Gavus papildomus medicininius duomenis apie E. Š. sveikatos sutrikimus po įvykio, teismo medicinos specialistas patikslino, jog E. Š. papildomai nustatytas dešinio peties sumušimas, pasireiškęs: peties patinimu, skausmingumu, judesių ribotumu bei viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimu. Šis sužalojimas padarytas, esant maksimaliam žasto atvedimui už nugaros ir pasukimui per išilginę žasto ašį. Aukščiau aptartų aplinkybių visuma bei teismo medicinos specialisto aprašytas sužalojimo mechanizmas nepalieka abejonių teismui, kad E. Š. kūno sužalojimas buvo padarytas kaltais B. I. veiksmais – jam laužiant ir sukant nukentėjusiojo dešinę ranką.
Fizinė prievarta prieš asmenį turi būti naudojama proporcingai ir jokiu būdu neviršyti jos panaudojimo būtinybės. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje tokios būtinybės net ir nebuvo. Bylos duomenys nepatvirtina, kad nukentėjusysis būtų atlikęs teisei priešingus veiksmus parduotuvėje antrojo apsilankymo metu, kurie būtų davę pagrindą jį sulaikyti, juolab surakinti. Galimai nukentėjusysis ir buvo neblaivus, tačiau antrą kartą užėjęs į parduotuvę kaukę jis jau dėvėjo tinkamai, priešingai, nei teigė kaltinamasis ir liudytojas N. D., nesikeikė, nesikabinėjo prie aplinkinių ar parduotuvės personalo, žodinis konfliktas su apsaugos darbuotoju kilo tik po to, kai šis nepagrįstai pareiškė, jog nukentėjusysis nebus aptarnautas, kuo sukėlė teisėtą nukentėjusiojo pasipiktinimą, ir galutinai supyko dėl nukentėjusiojo veiksmų, kai šis išsitraukęs telefoną ėmė įrašinėti konfliktą su apsaugos darbuotoju, reikalaudamas paaiškinti, kodėl jam neleidžiama apsipirkti šį sykį. Teismo vertinimu, apsaugos darbuotojo reakcija į situaciją buvo neadekvati, šią aplinkybę suprato parduotuvės darbuotojai, kurie neturėjo jokių pretenzijų nukentėjusiajam, juolab tai turėjo suprasti šalia konfliktuojančių asmenų buvęs kaltinamasis. Nepaisant to, B. I., neturėdamas jokio teisėto pagrindo ir net neprašomas jokios pagalbos, įsikišo į konfliktą, netgi skatindamas apsaugos darbuotoją imtis prievartos veiksmų, o po to – ir į vyrų grumtynes, kurių metu pats ėmėsi iniciatyvos užlaužti nukentėjusiajam dešiniąją ranką. Be to, padarė tai naudodamas perteklinę jėgą ir taip grubiai bei netinkamai, kad nukentėjusiajam plyšo peties raumens sausgyslė ir jis patyrė nesunkų kūno sužalojimą. Net ir teisėto jėgos panaudojimo atveju nėra būtinybės dedant antrankius taip sukti žmogaus ranką, kad ši būtų sužalota. O šiuo atveju išvis nebuvo jokio reikalo sulaikinėti nukentėjusįjį, panaudoti prieš jį fizinę jėgą ir spec. priemones, ypač po to, kai jis pargriautas nebesipriešino ir patirdamas fizinį skausmą šaukė ir prašė jį paleisti.
Kaip minėta, BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, nesunkiai jį sužalojant ar susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalis) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami ir, nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju, nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis B. I. būtų norėjęs nesunkiai sužaloti nukentėjusiojo sveikatą ir to būtų siekęs, tačiau neabejotinai turėjo numatyti ir numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti padariniai – sužalotas žmogus, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).
Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad B. I. užlaužė ir suko nukentėjusiajam dešinę ranką, dėl ko atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai – nukentėjusiajam buvo padaryti kūno sužalojimai – peties sumušimas ir viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimas, vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tarp B. I. veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. B. I. veika atitinka visus būtinuosius objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Dėl bausmės skyrimo
B. I. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi naujas tyčinis nusikaltimas padarytas tebesant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už kitus tyčinius nusikaltimus.
Skirdamas bausmę B. I., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas ir padarytas netiesiogine tyčia, dėl nusikaltimo padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia, jog B. I. Lietuvos Respublikoje anksčiau jau septynis kartus teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, teistumas dėl nuosekliai daromų naujų nusikaltimų tebėra neišnykęs, pagal paskutinį nuosprendį paskirta laisvės atėmimo bausmė tebėra neatlikta (1 t., b. l. 164-170, 191-192; 2 t., b. l. 61-64). Per pastaruosius vienerius metus mažiausiai 40 kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už naudojimosi viešuoju visuomeniniu transportu tvarkos pažeidimus, taip pat ne kartą baustas už viešosios tvarkos pažeidimus, duomenų apie paskirtų administracinių baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 171-188). Nedirba,iki įkalinimo buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 189-190). Všį Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (1 t., b. l. 195), 2012 m. gydytas Respublikiniame priklausomybės ligų centre Vilniaus filiale dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant kelis narkotikus bei alkoholį, priklausomybių sindromų (1 t., b. l. 196). Buvo gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (1 t., b. l. 194). Ikiteisminio tyrimo metu gauta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. 89TPK-268/2021, kad skirti teismo psichiatrijos ekspertizę kaltinamajam netikslinga, kadangi tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad B. I. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, išreikšta silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje (1 t., b. l. 199).
Įvertinus aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, konstatuotina, jog kaltinamasis yra linkęs daryti teisės pažeidimus, praeityje jam skirtos bausmės didelės įtakos nepadarė, nuo naujų nusikalstamų veikų nesulaikė, todėl už šią nusikalstamą veiką jam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Prokuroras prašė už šį nusikaltimą skirti laisvės atėmimą vieneriems metams. Tačiau teismas vis tik atsižvelgia į nusikaltimo padarymo aplinkybes, jog kaltinamasis neturėjo tiesioginės tyčios sužaloti nukentėjusįjį, veikė instinktyviai, į konfliktą įsikišo spontaniškai, kritiškai neįvertinęs situacijos, nebūdamas apmokytas profesionaliai naudoti fizinius veiksmus panaudojo perteklinę jėgą, lėmusią sužalojimus, kita vertus, iš specialisto išvados Nr. 89TPK-268/2021 turinio matyti, jog kaltinamasis turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, dėl kurių nebuvo pagrindo pripažinti jį nepakaltinamu, tačiau manytina, jog priimti racionalius ir teisingus sprendimus spontaniškose gyvenimiškose situacijose jam gali būti sudėtinga. Remdamasis išdėstytu teismas vertina, jog kaltinamojo veikos ir asmenybės pavojingumas nebuvo tiek didelis, kad jam būtų skirtina prokuroro prašoma 1 metų laisvės atėmimo bausmė, todėl mažina ją iki 6 mėnesių.
Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną galutinę bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Kadangi nagrinėjama nusikalstama veika padaryta iki 2021 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2021 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį – tris mėnesius laisvės atėmimo ir į galutinę bausmę įskaitant faktiškai pagal 2021 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmę bei jame nurodytus į bausmę įskaitytinus laikotarpius.
Kadangi kaltinamasis ir taip jau atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Dėl civilinių ieškinių
Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 113,40 Eur civilinį ieškinį dėl PSDF biudžetui padarytos turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo E. Š. gydymo, prašydama iš kalto asmens priteisti šią sumą bei 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 61-62). 2021 m. gegužės 26 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina, jog VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje 2021 m. kovo 2 d. E. Š. buvo suteiktos ortopedo traumatologo ir radiologo paslaugos dėl peties ir žasto sumušimo, 2021 m. balandžio 1 d. ir 2021 m. balandžio 27 d. VšĮ Šeškinės poliklinikoje suteiktos ortopedo traumatologo paslaugos dėl „Rotatorių manžetės“ sindromo, o 2021 m. balandžio 14 d. VšĮ Lazdynų poliklinikoje echoskopuotuojo paslaugos dėl specialaus patikrinimo dėl raumenų ir skeleto sistemos sutrikimų. Bendra medicininių paslaugų vertė 113,40 Eur (1 t., b. l. 63). Kadangi asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais įrodymais, jis tenkintinas visiškai ir civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš B. I. priteistina 113,40 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti bei prašomi 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. Š. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 250 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 87). Teisiamajame posėdyje E. Š. pareiškė, jog norėtų nebe 3000 Eur, o 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bei 250 Eur atlyginti turtinei žalai, kurią siejo su 250 Eur kainuojančio laikrodžio sudaužymu. Baigiamajame teisminio bylos nagrinėjimo etape (paskutiniame teisiamajame posėdyje) nukentėjusysis pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame nurodoma, jog jis reikalauja tik 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo nebereiškia, nes neišliko ją patvirtinančių įrodymų. Neturtinę žalą sieja su patirtu fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, emocine depresija, pažeminimu, nepatogumais buityje, kadangi po įvykio nebegali tinkamai valdyti dešinės rankos (2 t. b. l. 71-72).
Kadangi nukentėjusysis patikslintame civiliniame ieškinyje nurodė atsisakantis turtinės žalos atlyginimo, nes nebegali pateikti šią žalą patvirtinančių įrodymų, teismui nebėra pagrindo svarstyti pirminiame ieškinyje buvusio reikalavimo pagrįstumo. Tačiau atsižvelgdamas, jog baigiamosiose kalbose nukentėjusysis vėl itin akcentavo patirtą žalą dėl sudaužyto laikrodžio, teismas pažymi, jog B. I. nėra pareikštas kaltinimas dėl nukentėjusiojo turto sugadinimo. Be to, iš konflikto dalyvių parodymų matyti, jog laikrodis galėjo sudužti, kai nukentėjusysis buvo pargriautas ant grindų, priešinosi jam dedant antrankius, tačiau visus šiuos veiksmus (griovimą ant žemės, antrankių dėjimą) atliko ne kaltinamasis B. I., o apsaugos darbuotojas N. D. B. I. pareikšto kaltinimo apimtis apsiriboja tik nukentėjusiojo dešinės rankos užlaužimu, sukimu ir jos laikymu tokioje padėtyje. Kaltinamasis šiuos veiksmus atliko nukentėjusiajam jau gulint ant grindų. Pats nukentėjusysis E. Š. teigė, kad laikrodį visuomet dėvi tik ant kairiosios rankos, atitinkamai jį dėvėjo ir konflikto dieną. Tokiu būdu byloje surinkti duomenys neduoda pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp kaltinamojo B. I. atliktų neteisėtų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu bei nukentėjusiojo turto (laikrodžio) sugadinimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).
Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė fizinius ir dvasinius nepatogumus, fizinį skausmą, diskomfortą buityje gijimo laikotarpiu. Iš įvykio dienos nukentėjusiojo E. Š. medicininio išrašo matyti, jog jis skundėsi peties skausmu, medikas nustatė, jog petys patinęs, skausmingas, judesiai riboti (1 t., b. l. 74). 2021 m. balandžio 1 d. E. Š. medicinos dokumento išrašo duomenimis, diagnozuota 1 mėnesio senumo dešinio peties trauma, skausmas judesio metu (1 t., b. l. 91). 2021 m. balandžio 14 d. medicinos dokumentų išraše nurodyta, jog atlikus dešinio peties sąnario echoskopiją nustatyta, jog M.Biceps ilgoji sausgyslė degeneruota, dalinis plyšimas, panirimas. SA-SD, SC bursose pėdsakai perteklinio skysčio. Rotarinių sausgyslių degeneracija, plyšimas (1 t., b. l. 90). Nemalonūs fiziniai pojūčiai išliko ilgus mėnesius, nukentėjusysis teigia, jog iki šiol yra gydomas, patiria nepatogumų buityje negalėdamas valdyti rankos kaip anksčiau, jam gali tekti operuoti sąnarį, tačiau nepateikė tai patvirtinančių medicininių dokumentų. Nuo traumos jau praėjo daugiau nei metai, tačiau chirurginis gydymas nukentėjusiajam taikytas taip ir nebuvo, nėra objektyvių duomenų, kad jis būtų siūlomas ir ateityje. Nukentėjusiajam iki šiol buvo taikomas tik pasyvusis gydymas. Kita vertus, nukentėjusiojo teismui pateikti naujausi medicininiai duomenys (2022 m. vasario 28 d. medicinos dokumentų išrašas, 2 t., b. l. 73) rodo, kad jam iki šiol yra diagnozuojamas rotatorių manžetės sindromas, kuris paprastai pasižymi peties skausmu, dirginimu, judrumo sumažėjimu, rankos nusilpimu, todėl teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo teiginiais, kad jis iki šiol jaučia fizinį diskomfortą po patirtos traumos.
Atsižvelgiant į nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir dėl to jo patirtus nepatogumus, išgyvenimus bei fizines kančias, ilgalaikį traumos pasekmių pobūdį, kaltinamojo turtinę padėtį, nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti priteistina 2200 eurų suma. Toks neturtinės žalos dydis, teismo vertinimu, neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019), kuriose asmeniui buvo padaryti nesunkūs kūno sužalojimai bei atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuriose nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 11., 14.2.2.1. punktais, valstybės naudai iš kaltinamojo B. I. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 332,73 Eur (2 t., b. l. 32-33, 79-80).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020-06-26 įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020-07-15). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju B. I. gynėjas skirtas teismo iniciatyva, BPK 51 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, t. y. todėl, kad kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo galimybės savarankiškai įgyvendinti teisę į gynybą apribotos įkalinimo. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis vengė pats pasisamdyti gynėją. Taigi, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisę į gynybą. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis yra benamis, nedirba, negauna jokių pajamų, turi psichikos sveikatos sutrikimų. Todėl nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesinėmis kaltinamojo teisėmis į gynybą. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Taip pat byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 11., 14.4.3.1. punktais, valstybės naudai iš kaltinamojo B. I. už nukentėjusiajam E. Š. teiktą antrinę teisinę pagalbą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. (8.1Mr)TP-22-T-502-3416 priteistina suma yra 190 Eur (2 t., b. l. 67-69).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam netenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-502-3416 nukentėjusiojo E. Š. interesams atstovauti paskyrė advokatą Vidmantą Baumilą. Iš 2022 m. balandžio 29 d. pažymos Nr. (12.32 Mr) PT-3427 Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų pažymos matyti, jog dėl nukentėjusiajam teiktos antrinės teisinės pagalbos valstybė patyrė 190 Eur dydžio išlaidas (2 t., b. l. 67).
Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusysis išlaidų dėl jam teikiamos teisinės pagalbos nepatyrė, nes nukentėjusiajam buvo užtikrinta valstybės teikiama nemokama antrinė teisinė pagalba.
Spręsdamas dėl priteistinų išlaidų dydžio teismas vertina ir tai, kad kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirba, o dėl atliekamos laisvės atėmimo bausmės jo galimybės įsidarbinti minimalios, neturi jokio pajamų šaltinio. Jam pačiam buvo teikiama nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Tokiu būdu kaltinamasis pagal savo turto ir pajamų lygį nėra pajėgus apmokėti bent dalies jam pačiam teiktos teisinės pagalbos išlaidų. Darytina išvada, jog jis neturės galimybių atlyginti ir nukentėjusiajam teiktos teisinės pagalbos išlaidų. Esant šiai situacijai, valstybei suteikus teisinę pagalbą kaltinamajam, valstybės nukentėjusiajam teiktų teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo būtų nesuderinamas su teisingo proceso principu.
Dėl kitų procesinių klausimų
Ikiteisminio tyrimo metu B. I. kardomosios priemonės skiriamos nebuvo. Atsižvelgiant, jog kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, naujos bausmės pradžia pradedama skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, pagrindo jų skirti iki nuosprendžio įsiteisėjimo taip pat nėra.
CD laikmenos (3 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais paliktinos saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
B. I. (B. I.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir B. I. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2021 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnės laisvės atėmimo bausmės dalį – 3 mėnesius, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti bausmę, faktiškai atliktą pagal 2021 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir jame nurodytus įskaityti laikotarpius.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomųjų priemonių iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam neskirti.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš B. I. 113,40 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įm. kodas 191351679) sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333).
Civilinio ieškovo E. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo B. I. nukentėjusiajam E. Š. 2200 Eur (du tūkstančius du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
CD laikmenas (3 vnt.) su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.