Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Švenčionių švara“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „MAGIRNIS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Švenčionių švara“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

10. Ieškovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įmone, todėl išieškotos lėšos būtų skiriamos ne jos gyvybingumui palaikyti, o paskirstytos nemokumo administratoriui ir kreditoriams, todėl, atsakovės nuomone, lėšos ieškovei nėra tokio svarbios, kaip jos svarbios atsakovei, administruojančiai gyventojų lėšas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12. Aptaręs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, vykdymo tvarkos pakeitimo reglamentavimą bei jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, teismas nusprendė, kad atsakovės pateiktų argumentų ir duomenų nepakanka šiam proceso teisės institutui taikyti.

13. Įvertinęs atsakovės pateiktus argumentus ir įrodymus teismas atkreipė dėmesį, jog nurodydama, kad jos turtinė padėtis bloga, atsakovė nepateikė jokių tai pagrindžiančių dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, debitorinius ar kreditorinius reikalavimus.

14. Teismas atkreipė dėmesį į atsakovės argumentų prieštaringumą, jog, viena vertus, atsakovė teigia, kad jos vykdoma veikla – daugiabučių namų administravimas, renovacija, teritorijų tvarkymas ir priežiūra yra nuostolinga, kita vertus, kad jos mokumas bus užtikrintas ateityje įvykdžius 82 daugiabučių namų renovaciją. Akivaizdu, jog nuostolingos veiklos vykdymas negali užtikrinti teisėtų ieškovės interesų kiek įmanoma greičiau gauti teismo sprendimo įvykdymą.

15. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartimi ieškovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 84 straipsnio 3 dalį juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto negali trukti ilgiau kaip vienus metus nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos, taigi turi būti užbaigtas iki 2021 m. liepos 13 d. Atsižvelgęs į tai, jog atsakovės skola ieškovei atsirado dar 2019 m.; nuo sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos (2021 m. balandžio 22 d.) atsakovė nėra atlikusi net dalinio mokėjimo; su BETA sudarytas tik preliminarus susitarimas dėl darbų apmokėjimo (nors duomenys, patvirtinantys preliminaraus susitarimo faktą, į bylą nepateikti); preliminaraus susitarimo su BETA įvykdymo terminas nekonkretizuotas, teismas vertino, kad sprendimo už akių vykdymo atidėjimas 6 mėnesių laikotarpiui arba išdėstymas 24 mėnesiams lygiomis dalimis, pažeistų nemokumo proceso efektyvumo principą.

16. Teismas nustatė, jog ieškovės ir BETA nesieja jokie sutartiniai teisiniai santykiai; ieškovės ir atsakovės sudarytose sutartyse neįtvirtintas sąlyginis techninio darbo projekto parengimo paslaugų kainos apmokėjimas, priklausantis nuo BETA įsipareigojimų atsakovės atžvilgiu vykdymo. Ieškovės reikalavimas, kad atsakovė įvykdytų piniginę prievolę natūra, buvo tenkintas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 61 902,49 Eur skolą, tokiu atveju įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimas už akių turi res iudicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią ir privalo būti vykdytinas šalių, dėl kurių yra priimtas.

17. Atsakovei nepateikus duomenų, jog sprendimu už akių priteistų sumų dydis atsakovės veiklos vykdymui būtų reikšmingas, teismas atmetė atsakovės argumentus, kad areštavus atsiskaitomąsias sąskaitas ir nuskaičius jose esančias lėšas, būtų pažeistas viešasis interesas, nes dėl atsiradusio lėšų trūkumo esą būtų sustabdyti kiti atsakovės administruojami renovacijų projektai. Pati atsakovė pažymi, jog sugeba vykdyti visas savo funkcijas, be to, daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų finansavimas yra užtikrinamas gavus BETA rašytinį pritarimą atliktoms pirkimo procedūroms ir sudarytai darbų pirkimo sutarčiai.

18. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės prašymo tenkinimo atveju būtų ne tik neužtikrintas teismo sprendimo privalomumo prioritetas, bet ir pažeisti ieškovės interesai ir lūkesčiai kuo greičiau atgauti skolą, suteikiant atsakovei nepagrįstą pranašumą, todėl atsakovės prašymo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19. Atsakovė UAB „Švenčionių švara“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartį; atsakovės prašymą tenkinti ir atidėti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimo už akių vykdymą 6 mėnesių laikotarpiui, bet ne ilgiau nei 5 darbo dienoms, po to kai bus gautas apmokėjimas iš BETA, o netenkinus šio reikalavimo, išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimo už akių vykdymą 24 mėnesiams, lygiomis mokėjimo dalimis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Teismas tinkamai neįvertino apeliantės prie prašymo pridėtų įrodymų, kad gyventojai jai skolingi 153 400 Eur, Švenčionių rajono savivaldybės administracija – 200 800 Eur. Šie įrodymai pagrindžia, kad apeliantės veikla yra nuostolinga dėl jos pačios kreditorių; skolos mokamos tik mažomis dalimis, o pati apeliantė yra įsipareigojusi renovuoti ir kitus gyvenamuosius namus, todėl šioje byloje priteistas įsiskolinimas yra reikšmingas vykdomiems projektams. Esantys įsiskolinimai atsakovės veiklą daro nuostolingą ir jos finansinė būklė yra bloga, tačiau teismas šių dokumentų nevertino ir priėjo prie priešingų išvadų.

19.2. Apeliantė nėra pajėgi dengti įsiskolinimą už gyventojus, šioje byloje įsiskolinimas susidarė dėl daugiabučių namų renovacijos, išlaidas turėjo atlyginti BETA, iš kurios gavus lėšas, jos nedelsiant būtų pervestos ieškovei. Teismas neįvertino pateiktų įrodymų (pažymų), kad pinigų skyrimas jau patvirtintas. Po skundžiamos nutarties priėmimo buvo gautas dar vienas BETA patvirtinimas dėl apmokėjimo už daugiabučio namo projekto dalies parengimą, todėl procesas vyksta ir visos lėšos bus gautos iš BETA bei pervestos ieškovei. BETA raštuose yra nurodyta, kad parama suteikiama butų ir kitų patalpų savininkams, atstovaujamiems UAB „Švenčionių švara“, t. y. ne atsakovė šioje situacijoje yra naudos gavėjas, o gyventojai.

19.3. Apeliantei, kaip viešąjį interesą užtikrinančiai institucijai, skolos išdėstymas arba atidėjimas yra svarbus, siekiant tinkamai vykdyti savo funkcijas ir siekiant, kad nenukentėtų gyventojai.

19.4. Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbai perkami per centrinės perkančiosios organizacijos CPO LT katalogą; darbų finansavimas yra užtikrinamas tik gavus BETA rašytinį pritarimą atliktoms pirkimo procedūroms ir sudarytai darbų pirkimo sutarčiai. Sutartis yra standartinė, pasirašyta pagal CPO reikalavimus. Visus darbus apmoka BETA. Dalyvaudama konkurse, ieškovė nenurodė, kad pasitelks trečiuosius asmenis, t. y. subrangovus, todėl BETA neturėjo pagrindo apmokėti už parengtus projektus. Ieškovė nesilaikė konkurso ir sutarties sąlygų, todėl negavo apmokėjimo. BETA turėtų artimiausiu metu priimti sprendimą ir sumokėti lėšas, kurios nedelsiant bus pervestos ieškovei.

19.5. Apeliantė yra savivaldybės įmonė, vykdanti viešąsias funkcijas. Antstoliui areštavus sąskaitas sutriks visos vykdomos renovacijų procedūros Švenčionių rajone, bus neįmanoma atlikti viešųjų funkcijų. Nepaisant Švenčionių savivaldybės administracijos 200 800 Eur įsiskolinimo ir 153 400 Eur gyventojų skolos, apeliantė sugeba vykdyti visas savo funkcijas, tačiau jų negalėtų atlikti apribojus disponavimą sąskaitomis.

19.6. Ieškovė yra bankrutuojantis juridinis asmuo ir skolos grąžinimu iš esmės suinteresuotas tik nemokumo administratorius, kuris pirmasis gaus lėšas, todėl lėšos nėra skirtos jos likvidumui išlaikyti. Išdėstant skolą būtų užtikrinta šalių pusiausvyra atsižvelgiant į abiejų šalių interesus. Apeliantės finansinės padėties pagerėjimą pagrindžia tai, kad BETA turi pareigą ateityje sumokėti už atliktus ieškovės darbus; žymūs savivaldybės ir gyventojų įsiskolinimai pagrindžia, kad savivaldybė naudoja valstybinius resursus, kurių pakaks sumokėti skolą ieškovei ir padengti skolą apeliantei, taip pat nuolatiniai gyventojų mokėjimai. Pateikti įrodymai pagrindžia, kad apeliantė įrodė visas sprendimo išdėstymo sąlygas, o būtent, kad bus ateityje moki, o ieškovei lėšos nėra gyvybiškai svarbios.

20. Ieškovė BUAB „MAGIRNIS“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Debitorinių skolų buvimu apeliantė įrodinėja savo veiklos nestabilumą, nuostolingumą, nors paprastai tokiais duomenimis įrodinėjamas mokumas. Duomenų apie savo turtinę padėtį apeliantė nepateikė ir su skundu.

20.2. Apeliantės pateiktos BETA pažymos turinys iš esmės analogiškas anksčiau į bylą pateiktiems raštams, dėl kurių įrodomojo turinio teismas pasisakė. Po skundžiamos nutarties priėmimo gautas dar vienas BETA patvirtinimas dėl apmokėjimo, anot apeliantės, patvirtina, kad parama suteikiama butų ir kitų patalpų savininkams, atstovaujamiems UAB „Švenčionių švara“, t. y. ne atsakovė šioje situacijoje yra naudos gavėjas ir užsakovas, o gyventojai, atsakovė tik juos atstovauja. Tad jei apeliantė nėra iš BETA gautinų lėšų (naudos) gavėjas, tokių lėšų skyrimas jos finansinei padėčiai neturės jokios įtakos.

20.3. Tiek prašyme dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, tiek atskirajame skunde nurodytos tokio pat dydžio gyventojų ir savivaldybės skolos, taigi apeliantė nesiėmė jokių rezultatyvių veiksmų siekiant sumažinti debitorių skolas.

20.4. Įrodymų, iš kurių būtų galimybė spręsti apie apeliantės finansinę būklę ir jos pokytį, nepateikimas yra savarankiškas pagrindas atmesti prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą. Apeliantė nepateikė įrodymų nei apie tai, kad jos finansinė padėtis yra bloga, nei kad gali pagerėti. Apeliantė nurodo veiklos nuostolingumą kaip įprastą jos veiklos rezultatą.

20.5. Teismo sprendimo pagrindu iš apeliantės išieškotina suma pateks į ieškovės turto masę, iš kurios vykdomas lėšų paskirstymas bankroto procesą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

20.6. Apeliantė tais pačiais duomenimis apie debitorių skolas grindžia ir veiklos nuostolingumą, ir būsimą būklės pagerėjimą. Tokia argumentacija prieštaringa ir nepagrindžia nei vieno iš apeliantės teiginių.

20.7. Aplinkybė, kad ieškovė yra bankrutavusi įmonė, tik sustiprina ieškovės ir jos kreditorių interesų gynimo pareigą.

20.8. Skola ieškovės naudai priteista iš apeliantės, o ne iš BETA, tad apeliantės reikalavimai BETA ar kitiems subjektams negali būti pagrindu taikyti sprendimo vykdymo išdėstymą.

20.9. Priskirtų viešųjų funkcijų vykdymas yra apeliantės nuostolius generuojanti veikla, todėl apeliantės nurodomas tokių paslaugų apimties didėjimas gali ne pagerinti jos mokumą, o tik pabloginti finansinę padėtį iki faktinio nemokumo.

20.10. Ieškovės kreditorių interesų sumenkinimas patvirtina apeliantės siekį užvilkinti skolos sumokėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 , 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas taip pat laikosi nuostatos, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų

22. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė naują rašytinį įrodymą – BETA raštą „Dėl valstybės paramos projektui ar jo daliai parengti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams“.

23. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie gali patvirtinti arba paneigti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

24. Nors pateikdama naują įrodymą apeliacinės instancijos teismui, apeliantė neprašė jo pridėti prie bylos, tačiau juo remiasi atskirajame skunde, be kita ko, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ir kitų į bylą pateiktų BETA raštų (pažymų). Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės naujai pateiktą įrodymą kaip galintį turėti reikšmės nagrinėjamam klausimui dėl sprendimo vykdymo atidėjimo (išdėstymo); ieškovė dėl šio įrodymo turinio pasisakė atsiliepime į atskirąjį skundą.

Dėl procesinio klausimo esmės

25. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Visgi tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Kita vertus, kaip pagrįstai šiuo atveju nurodė ir pirmosios instancijos teismas, CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais.

26. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015 ir kt.).

27. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantė neįrodė išimtinio atvejo, objektyviai lemiančio įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo poreikį, egzistavimo. Apeliantė savo prašymą grindžia bloga finansine padėtimi, savo kaip viešąsias funkcijas vykdančio subjekto statusu, lėšų iš BETA būsimu gavimu, teigia, kad ateityje bus moki, todėl sprendimo įvykdymo išdėstymas nepažeistų ieškovės interesų.

28. Visų pirma, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad apeliantė visumos duomenų apie jos finansinę būklę nepateikė (CPK 178 straipsnis), vien tik Švenčionių rajono savivaldybės bei gyventojų skolų nurodymas, neturint duomenų apie apeliantės turimą turtą, jos pačios finansinius įsipareigojimus kreditoriams bei kitus skolininkus neteikia pagrindo išvadai, kad apeliantės turtinė padėtis yra bloga. Antra, nei pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme atidėti (išdėstyti) teismo sprendimo įvykdymą, nei atskirajame skunde nenurodyta, o iš apeliantės pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti, ar ji bus finansiškai pajėgi įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą jos prašomu būdu bei terminu. Apeliantės argumentai, kad žymūs savivaldybės ir gyventojų įsiskolinimai pagrindžia lėšų gavimą ateityje, viena vertus nėra pakankami išvadai, kad, atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo vykdymą, šis sprendimas bus įvykdytas, nes apeliantė nepateikė duomenų apie jos per vieną mėnesį realiai gaunamas pajamas (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, savivaldybės ir gyventojų įsiskolinimu apeliantė grindžia tiek savo blogą finansinę padėtį, tiek ir būsimą mokumą.

29. Apeliantė tiek prašyme pirmosios instancijos teismui, tiek atskirajame skunde nepagrįstai akcentuoja piniginių lėšų iš BETA gavimą, ir kaip sąlygą sprendimo vykdymo atidėjimui (išdėstymui), ir kaip lėšų, skirtų atsiskaityti su ieškove, šaltinį. Įteisėjusiu 2020 m. spalio 28 d. sprendimu už akių byloje nustatyta, kad tris rangos sutartis sudarė ieškovė BUAB „MAGIRNIS“ ir atsakovė UAB „Švenčionių švara“, o pagal šių sutarčių sąlygas atsiskaityti su ieškove įsipareigojo atsakovė UAB „Švenčionių švara“. Tai reiškia, kad prievoliniai santykiai pagal nurodytas sutartis buvo susiklostę tik tarp ieškovės bei atsakovės, o priimtas sprendimas už akių nedaro tiesioginio poveikio kitų asmenų teisėms ar pareigoms. Šioje byloje priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartyje (priimtoje išnagrinėjus atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrįstumo) nurodyta, kad byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių BETA finansinės paramos suteikimo ar nesuteikimo atsakovei faktas galėtų lemti atsakovės prievolės atsiskaityti su ieškove išnykimą ar šios prievolės apimties pasikeitimą. Apeliantės argumentai, kad ieškovė, vykdydama savo įsipareigojimus pagal su atsakove sudarytas rangos sutartis, pasitelkė darbams atlikti kitą asmenį (subrangovą), todėl turi prisiimti atsakomybę dėl savalaikio mokėjimo negavimo iš BETA, viena vertus, neturi reikšmės sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo (išdėstymo) klausimą, kita vertus, taip pat jau yra išnagrinėti sprendžiant pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrįstumo klausimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, nepagrįsta apeliantės kritika, kad teismas tinkamai neįvertino jos pateiktų įrodymų – BETA raštų, pažymų. Taip pat naujai pateiktas, po skundžiamos nutarties priėmimo gautas BETA raštas dėl piniginių lėšų skyrimo, nekeičia aptarto vertinimo – jog prievoliniai santykiai susiklostė tarp ieškovės ir atsakovės, o byloje priimtą sprendimą už akių turi įvykdyti apeliantė, nepriklausomai nuo atsiskaitymui galimo lėšų šaltinio. Be to, pati apeliantė nurodo, kad BETA raštuose yra nurodyta, jog parama suteikiama butų ir kitų patalpų savininkams, atstovaujamiems UAB „Švenčionių švara“, t. y. ne apeliantė šioje situacijoje yra naudos gavėjas ir užsakovas, o gyventojai.

30. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantei, kad viešojo intereso gynimo aspektu reikšmingesnis yra apeliantės, kaip viešąsias paslaugas teikiančio subjekto, o ne likviduojamos dėl bankroto ieškovės interesų užtikrinimas. Apeliantė be deklaratyvių teiginių, nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, kad sprendimu už akių priteista suma apeliantės veiklos vykdymui būtų reikšminga, kad dėl atsiradusio lėšų trūkumo būtų sustabdyti kiti jos administruojami renovacijų projektai, be to, pati akcentuoja, kad gauna pajamas (nors ir nepagrindžia įrodymais) iš gyventojų bei savivaldybės, naudojantis valstybiniais resursais. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad pati apeliantė akcentuoja gebėjimą vykdyti visas savo funkcijas.

31. Ieškovės ieškinį tenkinus, ji įgijo teisėtą interesą bei lūkestį operatyviai gauti tai, kas jai yra priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Nagrinėjamu atvej, reikšmingas ir ieškovės statusas, t. y. dar iki kreipimosi į teismą su ieškiniu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartimi ieškovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vienas pagrindinių bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, kuo didesne apimtimi patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, kartu apsaugant įmonės skolininkės teises ir teisėtus interesus. Bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-823/2021). Šiuo aspektu neteisingi apeliantės argumentai, kad lėšos nėra gyvybiškai svarbios veiklos nevykdančiai ieškovei. Sprendimo už akių vykdymo atidėjimas 6 mėnesių laikotarpiui arba išdėstymas 24 mėnesiams lygiomis dalimis, neatitiktų ieškovės interesų ir nemokumo proceso efektyvumo principo, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad apeliantės skola ieškovei atsirado dar 2019 m.; apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad per laikotarpį nuo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos (2021 m. balandžio 22 d.) bent iš dalies stengėsi vykdyti teismo sprendimą už akių.

32. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad apeliantė neįrodė sąlygų teismo sprendimo vykdymo atidėjimui ar išdėstymui, jos prašymo tenkinimas akivaizdžiai pažeistų likviduojamos dėl bankroto ieškovės teisėtus lūkesčius, neužtikrintų tinkamo teismo sprendimo įvykdymo ir šalių interesų pusiausvyros, kadangi suteiktų apeliantei nepagrįstą pranašumą prieš ieškovę, taip pat neatitiktų kuo greitesnio ir operatyvesnio sprendimo įvykdymo tikslo.

Dėl procesinės baigties

33. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovės pateiktų argumentų ir duomenų nepakanka CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam institutui taikyti, todėl atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.