Kauno apygardos teismo nuosprendis

2022-12-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-472-383/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-12-02
Bylos Nr.
1A-472-383/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11463-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Algirdas Remeika, Judita Sungailaitė
Nuteistasis
M. S.
Nukentėjusysis
V. A., G. S., I. B.
Advokatai
Aidas Venckus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-472-383/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11463-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1.; 2.4.7.; 2.4.6.5.1. (S)
Kauno apygardos teismasNuOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Juditos Sungailaitės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Santai Golovkaitei,dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei,nuteistojo M. S. gynėjui advokatui Aidui Venckui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. gynėjo advokato Aido Venckaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 182 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas V. A. atžvilgiu) – 1 metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas G. S. atžvilgiu) – 1 metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas D. P. atžvilgiu) – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas I. B. atžvilgiu) – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (sukčiavimas L. I. S. atžvilgiu) – 60 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį kiekvienos paskirtos švelnesnės bausmės ir M. S. paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

M. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant M. S. tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą pagal jų pareikštus civilinius ieškinius.

Nukentėjusiojo V. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš M. S. 100 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiojo G. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš M. S. 100 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiosios I. B. civilinis ieškinys tenkinti iš dalies ir priteista iš M. S. 2 450 Eur turtinės žalos atlyginimui.

M. S. ir D. P. 2021 m. birželio 18 d. susitarimas dėl žalos atlyginimo patvirtintas.

Procesas dėl L. I. S. civilinio ieškinio nutrauktas.

Kardomąsias priemones – 2019 m. kovo 20 d., 2021 m. vasario 17 d. rašytinius pasižadėjimus neišvykti, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę, nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. S. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, 2019 m. kovo 6 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, galimai apie 11–12 val., iš anksto žinodamas, kad susitarimo neįvykdys, V. A. pažadėjęs atlikti židinio montavimo bei apdailos darbus adresu, (duomenys neskelbtini), minėtame objekte, iš V. A. paėmė 300 Eur kaip avansą ir darbų neatliko, pasislėpė nuo nukentėjusiojo, neatsiliepė telefonu, tokiu būdu apgaule, savo naudai įgijo nukentėjusiajam V. A. priklausantį turtą – 300 Eur.

2. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, 2019 m. birželio 25 d. apie 10 val., iš anksto žinodamas, kad susitarimo neįvykdys, G. S. pažadėjęs atlikti betonavimo darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), iš G. S. paėmė 500 Eur avansą ir darbų neatliko, pasislėpė nuo nukentėjusiojo, neatsiliepė telefonu, tokiu būdu apgaule, savo naudai įgijo nukentėjusiajam G. S. priklausantį turtą – 500 Eur.

3. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2019 m. birželio 26 d. apie 12 val. adresu, (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, kad negalės įvykdyti įsipareigojimų, t. y. įrengti pamatus, su L. I. S. sudarė sutartį, pagal kurią už 500 Eur įsipareigojo L. I. S. atlikti pamatų įrengimo darbus bei paėmė 250 Eur avansą už neva nupirktas statybines medžiagas pagal 2019 m. birželio 26 d. išankstinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), darbų neatliko, pasislėpė nuo nukentėjusios, neatsiliepė telefonu, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą L. I. S. priklausantį turtą, padarydamas 250 Eur turtinę žalą.

4. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, 2020 m. kovo 19 d. žodžiu sutaręs su D. P. dėl namo adresu (duomenys neskelbtini), fasado remonto bei stogo dangos keitimo, iš anksto žinodamas, kad susitarimo neįvykdys, iš D. P. paėmė bendrai 4400 Eur kaip avansą bei atlygį už atliktus darbus ir medžiagų įsigijimą, dalies darbų neatliko, pasislėpė nuo nukentėjusios, neatsiliepė telefonu, tokiu būdu apgaule, savo naudai įgijo nukentėjusiajai D. P. priklausantį turtą – 2 700 Eur.

5. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, 2020 m. kovo 10 d. sudaręs sutartį su I. B. dėl remonto darbų, t. y. pamatų paruošimo ir renovacijos, seno vamzdyno renovacijos, naujos elektros instaliacijos išvedžiojimo, grindų išbetonavimo, adresu (duomenys neskelbtini), vėliau tolimesnius remonto darbus derindamas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, kad susitarimo neįvykdys, iš I. B. laikotarpyje nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. balandžio 21 d. paėmė 2450 Eur už darbų atlikimą bei remonto medžiagoms įsigyti, nepanaudojo remonto darbams I. B. nupirktų statybinių medžiagų, o būtent medsraigčių 4,5-40 TORX ABC SPAX 1000 vnt. už 34,70 Eur, „Paroc“ akmens vatos WAS35 6 pakuočių už 100,74 Eur, elektros kabelio XPJ 3x2,5 (100) už 115 Eur, polietileno plėvelės 25 ?m, 2 x 50 m, už 15,99 Eur, skylių pjovimui skirtos deimantinės karūnėlės 82 mm YATO 65 Eur vertės, bendros 331,43 Eur vertės, atlikdamas darbus sugadino armatūrinį tinką 71,88 Eur vertės, darbų nepabaigė ir tokiu būdu apgaule, savo naudai įgijo nukentėjusiajai I. B. priklausantį turtą bendros 2853,31 Eur vertės, pasislėpė nuo nukentėjusios, neatsiliepė telefonu.

6. M. S. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad 2019 m. birželio 25 d. apie 11.50 val., pro nerakintus vartus įsibrovęs į G. S. priklausantį angarą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, nukentėjusiajam G. S. priklausantį turtą: 300 Eur vertės perforatorių „Milwaukee“, 350 Eur vertės akumuliatorinį smūginį suktuvą „Dewalt“ ir 100 Eur vertės muzikinį grotuvą „Dewalt“, tuo padarydamas G. S. 750 Eur turtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

7. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad byloje surinkta pakankamai M. S. kaltę dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje (4 veikos), 182 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, padarymo patvirtinančių įrodymų.

Šalies argumentai

8. Apeliaciniame skunde M. S. gynėjas advokatas Aidas Venckus prašo panaikinti 2022 m. balandžio 27 d., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžio dalį, kuria: M. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas V. A. atžvilgiu), BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas G. S. atžvilgiu), BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas D. P. atžvilgiu), BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas I. B. atžvilgiu), BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytą baudžiamą nusižengimą (sukčiavimas L. I. S. atžvilgiu) ir iš dalies patenkinti nukentėjusiųjų V. A., G. S. ir I. B. pareikšti civiliniai ieškiniai ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį - išteisinti M. S. dėl jam inkriminuotų keturių nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymo BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiųjų V. A., G. S. ir I. B. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus. Netenkinus šio prašymo, gynėjas prašo panaikinti 2022 m. balandžio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžio dalį, kuria M. S. paskirta pareiga - paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos.

8.1. Gynėjo vertinimu, skundžiamas nuosprendis negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, kadangi yra priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, kriminalizuojant civilinius-turtinius santykius, vadovaujantis prielaidomis ir spėjimais, kurių nepatvirtina bylos nagrinėjimo metu ištirti ir abejonių nekeliantys duomenys (įrodymai) bei nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Iš skundžiamo nuosprendžio argumentacijos, akivaizdu, kad, darydamas išvadą, jog kaltinime nurodytais veiksmais ginamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (B. atžvilgiu), teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi dalis faktinių aplinkybių nebejotinai nesudaro sukčiavimo sudėties. Kaip su ginamajam inkriminuojamu sukčiavimu yra susijęs armatūrinio tinklo sugadinimas, atliekant nuosprendyje nurodytus statybos/remonto darbus ir kodėl tai laikoma nusikaltimu, iš nuosprendžio lieka neaišku. Jeigu laikyti skundžiamą pirmos instancijos teismo išvadą, kad ginamasis tariamai nepanaudojo I. B. jam perduotų statybinių medžiagų, kurių bendra vertė 331,43 Eur, pagrįsta, akivaizdu, kad nurodytų veiksmų atlikimas, netgi teoriškai, galėtų būti vertinamas tik kaip ginamajam patikėto turto pasisavinimas arba iššvaistymas. Bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, jog M. S. nuo 2018 m. birželio 7 d. yra įregistravęs individualią veiklą. Iš nukentėjusios I. B. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, nustatyta, kad 2020 m. kovo 4 d. ji su M. S. susitarė dėl griovimo darbų atlikimo. M. S. juos pradėjo 2020 m. kovo 6 d. ir baigė 2020 m. kovo 9 d. I. B. patvirtino, kad M. S. atliktų darbų kokybe buvo patenkinta ir už juos pilnai atsiskaitė. Po to, 2020 m. kovo 10 d., su M. S. jie pasirašė susitarimą. Kaip matyti iš byloje esančios 2020 m. kovo 10 d. darbų atlikimo sutarties, joje nurodyta, kad sutarties objektas yra (duomenys neskelbtini), esančio buto pamatų renovacija, grindų betonavimas, santechnikos ir elektros instaliacijos darbai. Nurodyta sutartis pasirašyta tarp užsakovės I. B. ir rangovo M. S.. Nukentėjusioji I. B. patvirtino, kad, prieš pasirašant sutartį, M. S. parodė jai savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kaip matyti iš nukentėjusios I. B. parodymų, duotų 2020 m. lapkričio 12 d., ji patirtino, kad po sutarties pasirašymo, statybos/remonto darbus bute M. S. pradėjo 2020 m. kovo 11 d. Be to, iki karantino paskelbimo remontuojamame bute ji lankėsi keletą kartų ir pamačiusi atliktus darbus, pretenzijų neturėjo, matė ir didžiąją dalį įsigytų statybinių medžiagų ir su M. S. atsiskaitė. Nukentėjusios I. B. parodymus patvirtina ir byloje esantys jos M. S. siųsti elektroniniai laiškai, iš kurių turinio nėra galimybės nustatyti nei konkrečių darbų apimties, nei jų atlikimo terminų, nei tokių darbų atlikimo kainos. Iš I. B. 2020 m. kovo 12 d. 22:42 val. siųsto elektroninio laiško, kuriame nurodyta: „Sveiki, vakar gerai padirbėjote įspūdingai. <...> O kol kas - sėkmės darbuose ir pailsėti nepamirškit. Konteineris ir kelias dienas ilgiau pastovėti gali: kaimynai išgyvens“, akivaizdu, kad M. S. sparčiai vykdo I. B. priklausančio buto remonto darbus, kuo pastaroji yra patenkinta.

8.2. Skunde taip pat nurodo, kad duodama paaiškinimus 2020 m. lapkričio 12 d. I. B. nurodė, jog balandžio 15-21 dienomis nuteistasis iš jos tariamai išviliojo 950 eurų, skirtų medžiagoms įsigyti ir apmokėti už darbus, kurių jis tariamai atlikęs nebuvo ir kurių nukentėjusioji net neįvardina. Ji teigia, kad pirmą kartą M. S. grynais pinigais perdavė 200 eurų, skirtų statybinėms medžiagoms įsigyti, iš kurių buvo nupirkti tik mediniai tašai už maždaug 50 eurų, nors turėjo būti nupirktos ir OSB bei gipskartonio plokštės, kurios nebuvo pristatytos ir bute panaudotos. Nurodytus I. B. parodymus paneigia liudytojo A. V. parodymai, kad I. B. priklausančiame bute, jis griovė buto sieną, darė buto grindų pamatą, tiksliau atramą prie sienos, lygino lubų balkius, kuriuos sutvirtino, kalė gipso (gipskartonio) plokštėmis sienas, kas būtų neįmanoma jų nenupirkus.

8.3. Apeliantas skunde akcentuoja, kad 2020 m. lapkričio 12 d. apklausos metu I. B. nurodė ir tai, kad 2020 m. balandžio 18 d. atvykusi į butą M. S. nerado, jis neatsiliepė ir telefonu. Jai grįžtant traukiniu į (duomenys neskelbtini), jai paskambino M. S. ir pasakė, kad darbus jos bute toliau tęs pirmadienį ir viską pabaigs balandžio 20 d. Šios apklausos metu I. B. nurodė, jog sutarus kainą, balandžio 21 d., M. S. atsiuntė į (duomenys neskelbtini) anksčiau jai pristatytą A. V., kuriam ji padavė 800 eurų grynais pinigais, kas sudaro pagrindą išvadai, kad bendru susitarimu buvo pakeista I. B. bute atliekamų statybos/remonto darbų pabaigos data, kurios nustatyti, iš bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų, nėra galimybės. I. B. nurodė, kad dalis jos perduotų pinigų - 460 eurų buvo skirti medžiagoms, kurių ji neįvardija, įsigyti, o 340 eurų apmokėti už atliktus baigiamuosius darbus, kurie nebuvo atlikti ir paaiškino, kad 340 eurų tai buvo pinigai, kuriuos ji turėjo sumokėti už gipso kartono sumontavimo darbus. Aptartus nukentėjusios I. B. parodymus paneigia liudytojo A. V. parodymai, duoti 2020 m. gegužės 6 d., kuomet jis parodė, kad be kitų darbų, jis gipso plokštėmis apkalė buto sienas. Nukentėjusioji I. B. taip pat parodė, kad 2020 m. balandžio 22 d. ji negalėjo prisiskambinti M. S., nes jis buvo išjungęs savo telefoną ir į jos skambučius neatsakinėjo. Jai taip pat tapo žinoma, kad su M. S. negali susisiekti ir jo darbininkai bei tiekėjai, po ko, 2020 m. balandžio 25 d. ji nuvyko į butą, pamatė, kad darbai nėra baigti. Po to dar kartą 2020 m. balandžio 27 d. atvyko į butą ir pakeitė jo spynas. Duodama paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. birželio 17 d., I. B. parodė, kad patikslina, jog 2020 m. kovo 10 d. M. S. yra sumokėjusi 750 eurų avanso, 2020 m. balandžio 15 d. jam perdavė 200 eurų, 2020 m. balandžio 21 d. per A. V. perdavė 800 eurų ir, ji neklysta, 2020 m. balandžio 15 d. sumokėjo M. S. 750 eurų, kaip buvo sutarę pasirašant sutartį. Jeigu laikyti aptartus I. B. parodymus teisingais, tai ji M. S. yra sumokėjusi 2 500 eurų. 2021 m. birželio 17 d. apklausos metu I. B. nurodė, jog kaip yra minėjusi ankstesnėje apklausoje, kuomet ji atvykdavo apžiūrėti atliktų darbų kokybės, bute ant grindų būdavo sudėta daug įvairių statybinių medžiagų, išbetonuotos grindys pilnai neišdžiūvusios, palei sienas prikrauta įvairių medžiagų, dėl ko atidžiai visko apžiūrėti neturėjo galimybės. Šios apklausos metu ji nurodė ir tai, kad praėjus kiek tai laiko išbetonuotos grindys pradėjo byrėti. Dėl to teko iš naujo betonuoti grindis, pirkti naują armatūrinį tinklą. Šios apklausos metu nukentėjusioji I. B. patvirtino, kad 1 500 eurų ji sumokėjo nuteistajam už nekokybiškai atliktus darbus paruošiant, renovuojant pamatus, seną vamzdyną, elektros instaliaciją ir grindų betonavimą ir tai laiko žala.

8.4. Apelianto teigimu, duodama paaiškinimus teisme, 2021 m. lapkričio 3 d., I. B. parodė, jog kai ji pradėjo viską akyliau apžiūrinėti ir pamatė, kad lenda didelis brokas tai ji pradėjo viską ardyti. Tuo metu sienos jau buvo apsiūtos gipso kartonu, kas iš esmės prieštarauja, prieš tai aptartiems, jos pačios parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, kuomet ji aiškino, kad M. S. už jam perduotus pinigus nenupirko ir į remontuojamą butą nepristatė OSB ir gipskartonio plokščių. Kuomet ji nuėmė gipso kartoną, tai pamatė, kad pamatai kažkiek buvo betonuoti ir sustiprinti, bet tarp sienos ir to naujo pabetonuoto pamato buvo likęs 5-10 cm plyšys. Šio teismo posėdžio metu I. B. parodė ir tai, kad jai teko išardyti visas grindis, nes jos buvo padarytos nekokybiškai ir betonas irgi buvo įsigytas nekokybiškas. Tinklas buvo paklotas, buvo išbetonuotas, bet kadangi tas betonavimas buvo nekokybiškas ir vamzdynas buvo išvedžiotas, tai teko visą tą betoną imti pačiai ir tinklas ardymo metu buvo sugadintas, o paskui paaiškėjo, kad tokiam betonavimui net nebuvo tinkamas. Šio teismo posėdžio metu ji jau nurodė, kad M. S. sumokėjo ne 2 500 šimtus eurų, kaip teigė 2021 m. birželio 17 d. apklausos metu, bet jau 3 678 eurus, nors jokių tai patvirtinančių įrodymų nėra. I. B. nurodė, kad dėl kitų virš tūkstančio eurų, ji M. S. pretenzijų nekelia nes, kad tam tikrus darbus jis atliko. 2021 m. lapkričio 3 d. teismo posėdyje I. B. patvirtino, kad žalą M. S. jai padarė ir dėl to, kad jis pirko betoną, nes ji buvo davusi pinigus ir sakė, kad betoną atveš su specialiu betono siurbliu. Iš nukentėjusiosios I. B. parodymų visumos matyti, kad jai priklausančiame bute buvo atlikti visi 2020 m. kovo 10 d. jos ir M. S. pasirašytos sutarties 2-ame punkte išvardinti darbai - paruošti ir renovuoti pamatai, seno vamzdyno renovacija - naujo išvedžiojimas (atkuriant koridoriaus grindis, po kuriomis yra vamzdžiai), naujai pravesta elektros instaliacija, išbetonuotos grindys, bet ji buvo nepatenkinta atliktų darbų kokybe, kas negali būti laikoma sukčiavimu, tai yra svetimo turto įgijimu apgaule. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad aukščiau nurodytas faktines aplinkybes nebejotinai patvirtina ir liudytojo A. V. parodymai.

8.5. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad iš skundžiamo pirmos instancijos teismo nuosprendžio lieka neaišku kokių 2020 m. kovo 10 d. su nukentėjusiąją I. B. pasirašytos sutarties 2-qme punkte išvardintų darbų M. S. neatliko, kokia neatliktų darbų kaina ir kaip ji apskaičiuota, kas skundžiamo pirmos instancijos teismo nuosprendžio neleidžia laikyti nei pagrįstu, nei teisėtu. Vertinant nurodytas aplinkybes pažymėtina ir tai, kad netgi skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmos instancijos teismas (nuosprendžio 28 lapas) pripažįsta, jog šiuo atveju sudėtinga nustatyti kokią darbų apimtį nukentėjusios I. B. bute atliko M. S.. Nei nukentėjusioji, nei kaltinamasis nevedė tikslaus atliktų darbų, sunaudotų medžiagų skaičiavimo. Byloje nėra ir kompetentingo specialisto išvados dėl darbų kokybės ar paskaičiavimo, kokie darbai buvo atlikti nekokybiškai ir kiek kainavo juos iš naujo atlikti tinkamai. Visos aukščiau nurodytos abejonės turėjo būti vertinamos kaltinamojo naudai. Tuo tarpu priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmos instancijos teismas jas vertino priešingai ir ne tik pripažino ginamąjį kaltu, padarius I. B. atžvilgiu nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, bet ir iš dalies tenkino I. B. pareikštą civilinį ieškinį, vietoj jos prašomų priteisti 2853,31 eurų priteisdamas 2450 eurų turtinės žalos atlyginimo, skundžiamame nuosprendyje net nenurodant iš ko nurodyta pinigų suma susideda.

8.6. Apelianto teigimu, nei sudarydamas 2020 m. kovo 10 d. sutartį su I. B., nei įvairius žodinius susitarimus dėl statybos/remonto darbų atlikimo jos bute, M. S. jokios apgaulės I. B. atžvilgiu nevartojo. Visus sutartus darbus atliko. Sudarydamas rašytinę sutartį jai pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o sutartyje nurodė tikrą savo asmens kodą ir tuometinę gyvenamąją vietą, dėl ko nukentėjusiajai negalėjo kilti jokių realių kliūčių ginčui dėl atliktų darbų kokybės ir/ar jų apimties išspręsti civilinio proceso tvarka. Vertinant nurodytas aplinkybes pažymėtina ir tai, kad nei nagrinėjant šią bylą teisme, nei jos ikiteisminio tyrimo metu nebuvo bandoma aiškintis kas 2020 metų kovo mėnesį mano ginamąjį siejo su 2020 m. kovo 10 d. sutartyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad I. B. būtų bandžiusi ieškoti mano ginamojo, jų pasirašytoje sutartyje nurodytu, jo gyvenamosios vietos adresu. Vien ta aplinkybė, kad tam tikrą laiko tarpą, nuo 2020 m. balandžio 22 d., nukentėjusioji negalėjo telefonu prisiskambinti mano ginamajam, jo naudojamu mobilaus ryšio telefonu, nesudaro pagrindo išvadai, kad tokiuose ginamojo veiksmuose ir visi, BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstoms veikos sudėties elementai ir, kad I. B. atžvilgiu jis panaudojo kokią nors apgaulę, siekdamas įgyti jai priklausantį turtą.

8.7. Apelianto vertinimu, iš nukentėjusios D. P. parodymų nustatyta, kad M. S., pats asmeniškai, realiai vykdė statybos/remonto darbus ir darė tai ne vienas, bet kartu su kitais darbuotojais. Be to, M. S. jai nurodė tikrą savo vardą bei pavardę ir MRT numerį, kuriuo tuo metu naudojosi. Nukentėjusioji su nuteistuoju žodžiu susitarė, kad visus stogo pakeitimo darbus M. S. atliks už 3 200 eurų į šią sumą įskaitant ir darbų atlikimui reikalingas medžiagas. Po to ji padavė M. S. 800 eurų. Po nurodyto susitarimo, dėl stogo keitimo, sudarymo su ginamuoju, pastarasis jau sekančią dieną, pats asmeniškai, kartu su dar vienu darbuotoju, nuardė visą jos pageidaujamą pakeisti stogą ir uždengė jį plėvele, kurią nupirko ginamasis. Vien šių faktinių aplinkybių nustatymas iš esmės prieštarauja skundžiamo pirmos instancijos teismo nuosprendžio išvadai, kad sudarydamas žodinį susitarimą, dėl nurodytų statybos darbų atlikimo su D. P., ginamasis iš anksto žinojo, kad nurodyto susitarimo neįvykdys ir tokiu būdu apgaule, užvaldys D. P. priklausantį turtą - pinigus, kas sudaro pagrindą išvadai, kad skundžiamo pirmos instancijos teismo nuosprendžio išvados neatitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių.

8.8. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. P. patvirtino ir tai, kad, ginamajam nuardžius jos namo stogo dangą ir jį uždengus plėvele, jie žodžiu susitarė, kad M. S. paremontuos jos namo fasadą už ką ji padavė 1 200 eurų. M. S. ir šį jų susitarimą įvykdė, t. y. apšiltino jos namo pusę vata ir apkalė dailylentėmis, kuriuos nupirko ir į darbų atlikimo vietą pristatė ginamasis. Duodama paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 7 d. D. P. patvirtino ir tai, kad jai patiko kaip M. S. apkalė jos namo fasadą. Nukentėjusioji su M. S. nebuvo sutarę konkrečios, jos prašomų atlikti darbų kainos. Iš aptartų D. P. parodymų akivaizdu, kad nebuvo galimybės nustatyti tikrojo ginamojo ir nukentėjusiosios sudaryto susitarimo dėl statybos/remonto darbų atlikimo, turinio ir konkrečių darbų atlikimo kainų, dėl ko visos nepašalintos abejonės, priimant skundžiamą nuosprendį, turėjo būti vertinamos kaltinamojo naudai. Aplinkybę, kad M. S., kartu su kitais asmenimis, realiai atliko D. P. priklausančios namo dalies remonto darbus, pagal aukščiau nurodytąją susitarimą, patvirtina ir liudytojų A. V. ir A. V. parodymai. Kaip matyti iš nukentėjusios D. P. parodymų, duotų 2022 m. sausio 12 d. teismo posėdyje, duodama juos ji patvirtino, kad ji jaučiasi apgauta dėl netinkamos kokybės darbų, nes liko neapkalti namo šonai, o namo stogas iki šios dienos „važiuoja:, kurių BK 182 straipsnio 1 dalyje kriminalizuotos veikos objektyvioji pusė neabejotinai neapima. Ginamasis pripažįsta, jog pilnai neužbaigė visų statybos/remonto darbų, kuriuos buvo įsipareigojęs atlikti D. P. ir nurodo, kad jų pilnai neužbaigė dėl to, jog susipyko su kartu dirbusiais D. P. kaimynais A. ir A. V.. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. V.. Iš aukščiau aptartų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad tarp D. P. ir ginamojo kilo civilinis ginčas dėl M. S. įsipareigojimų, pagal jų sudarytą žodinę statybos rangos sutartį, įvykdymo tinkamumo, kuris neperaugo į baudžiamuosius teisinius santykius ir turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių, ginamojo tyčia atliktų veiksmų, kuriais pastarasis būtų siekęs apsunkinti D. P. galimybes išspręsti kilusį turtinį ginčą civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad D. P. su M. S. sudarė tik žodinę statybos rangos sutartį ir jokių papildomų jo anketinių duomenų nereikalavo, o ją sudarydamas ginamasis nuo nukentėjusiosios nenuslėpė nei savo vardo, nei pavardės, nei naudojamo MRT numerio.

8.9. Gynėjo vertinimu, nuosprendžio teiginys, kad mano ginamasis tariamai pasislėpė nuo D. P., kadangi kurį laiką neatsiliepė į jos skambučius, nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčas dėl žodžiu sudarytos statybos rangos sutarties tinkamo vykdymo peraugo į baudžiamuosius teisinius santykius. Nurodytų D. P. paaiškinimų nepatvirtina jokie objektyvus bylos duomenys. Ginamasis parodė, kad susipykęs su D. P. kaimynais, liudytojais A. ir A. V., po ko nusprendė nebetęsti D. P. namo stogo remonto, jis kurį laiką su ja nekalbėjo bet po to jai skambino ir siūlė grąžinti dalį gautų pinigų už neatliktą darbų dalį bei paaiškino kodėl nepabaigė atlikti visų sutartų darbų. Šiuos parodymus patvirtino ir pati D. P. 2021 m. liepos 1 d. liudytojo apklausos metu. Aplinkybę, kad ginamais niekada nevengė savo įsipareigojimų, dėl ne visa apimtimi atliktų D. P. namo remonto darbų, patvirtina ir 2021 m. birželio 18 d. susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriame užfiksuota, kad tiek ginamasis, tiek D. P. ginamojo neatliktus jos namo remonto darbus vertina 1 800 eurų, o ne 2 700 eurų, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje. Net D. P. pateiktame 2020 m. spalio 15 d. civiliniame ieškinyje nėra nurodyta iš ko susideda jai tariamai padaryta turtinė žala, kurią ji vertina 2 700 eurų.

8.10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog V. A. su M. S. 2019 m. kovo 7 d. buvo sudarę žodinį susitarimą dėl krosnelės pastatymo V. A. priklausančiame name ir jo apdailos padarymo už 600 eurų. Kadangi tarp V. A. ir M. S. nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, iš bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų nėra galimybės nustatyti koks buvo jų sudaryto susitarimo turinys, t. y. ar buvo susitarta pastatyti naują ar jau naudotą židinio kapsulę, kokios turėjo būti jos charakteristikos, kokia konkreti turi būti apdaila. Kaip matyti iš byloje esančio 2021 m. kovo 19 d. liudytojo V. A. apklausos protokolo, šios apklausos metu jis nurodė ir naujas faktines aplinkybes, kurios patvirtina, kad M. S. vykdė savo įsipareigojimus pagal 2019 m. kovo 7 d. sudarytą žodinę sutartį iki to momento, kol tarp jų įvyko konfliktas dėl židinio kapsulės kokybės, kurių nebuvo nurodęs, duodamas paaiškinimus 2021 m. kovo 18 d. Minėtos apklausos metu V. A. parodė, kad po M. S. skambučio 2021 m. kovo 12 d. jam paskambino nepažįstamas vyriškis, kuris pasakė, kad atveža jam užsakytą norvegišką naudotą židinių krosnelę. Ją atvežęs vyriškis paprašė, kad jis sumokėtų už židinių krosnelę 200 ar 300 eurų. Nukentėjusysis ją apžiūrėjęs pastebėjo, kad ji yra nemažai naudota, jam nepatiko ir dar reikėjo mokėti pinigus, todėl atsisakė tai padaryti. Šias aplinkybes nukentėjusysis patvirtino ir duodamas paaiškinimus 2022 m. kovo 1 d. teismo posėdyje. Vertinant aptartus nukentėjusiojo parodymus, matyti, kad jis niekada neteigė, kad pagal susitarimą su M. S., židinio įrengimui jo name, turėjo būti panaudota nauja, o ne panaudota židinio kapsulė. Taigi, ginamasis po 2019 m. kovo 7 d. sudaryto žodinio susitarimo su V. A., jį pradėjo vykdyti, t. y. surado naudotą židinio kapsulę ir susitarė dėl jos pristatymo į V. A. namą. Pinigų suma, kurią V. A. sumokėjo M. S. ir pinigų suma, kurią jis turėjo sumokėti už atvežtą naudotą židinio kapsulę, neviršija jų sudaryto susitarimo kainos. V. A. pats nusprendė jam pristatytos židinio kapsulės nepasilikti, nes ji jam nepatiko ir buvo nemažai naudota. Taigi, būtent V. A. vienašališkai nutraukė 2019 m. kovo 7 d. su M. S. sudarytą žodinę rangos sutartį, dėl ko jo sumokėtas avansas galėtų būti skirtas M. S. patirtų nuostolių dėl sutarties nutraukimo padengimui. M. S. patvirtino, kad V. A. atsisakius jo užsakytos ir pristatytos židinio kapsulės, jis pageidavo atgauti iš ginamojo daugiau pinigų, nei pastarajam buvo sumokėjęs, dėl ko jis nėjo su M. S. į kalbas dėl paimto 300 eurų avanso grąžinimo. Šias faktines aplinkybe patvirtina tiek byloje esantis 2021 m. kovo 19 d. V. A. civilinis ieškinys, tiek ir jo parodymai, kad iš ginamojo reikalavo ne 300 eurų, bet 600 eurų. Ginamojo parodymus patvirtina ir tai, kad jis laisva savo valia, grąžino V. A. nurodytus pinigus - 300 eurų.

8.11. Apeliaciniame skunde pažymima, kad iš 2019 m. birželio 25 d. raštelio G. S. turinio akivaizdu, kad jame M. S. nurodė tikrą savo vardą ir pavardę, teisingą asmens kodą, naudojamą MRT numerį, kas leidžia jį lengvai identifikuoti ir tuometinę gyvenamąją vietą. Vertinant nurodyto raštelio turinį, akivaizdu, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme, nebuvo bandoma aiškintis kas, nurodyto raštelio surašymo metu, siejo M. S. su jame nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Nuteistasis neneigia, kad paėmė iš G. S. 500 eurų avansą už angaro grindų ir duobės išbetonavimą, pas nukentėjusįjį turėjo dirbti ne vienas, bet jį pavedė tie žmonės, su kuriais jis turėjo dirbti, todėl žadėtų darbų jis negalėjo atlikti fiziškai. Jis organizavo betonavimo darbų atlikimą, skambinosi, rezervavosi laiką, kad atvažiuotų išbetonuoti grindis ir paruošti visus darbus. Ginamojo parodymus apie tai, kad įvairius statybos/remonto darbus objektuose jis atlikdavo ne vienas, bet tam samdydavo ir kitus asmenis, patvirtina ir bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Liudytojas A. V. patvirtino, kad darbą jam M. S. pasiūlė po to, kai išėjo kartu su nuteistuoju dirbęs žmogus. Nukentėjusioji I. B. teisme parodė, kad M. S. vežė ją iš Kauno į Vilnių, į savo kitą objektą (duomenys neskelbtini) ir taip sužinojo, kad jis ten turi objektą ir matė ten dirbančius žmones. Liudytojas A. V., duodamas parodymus teisme parodė, kad, dirbant objekte (duomenys neskelbtini), buvo elektrikai, tinkuotojai. Taigi, bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti ginamojo parodymai apie tai, kad dėl betonavimo darbų atlikimo pas G. S. jis buvo susitaręs su trečiaisiais asmenimis, kurie jį pavedė ir dėl to susitarimo neįvykdė. M. S. neneigė, kad kurį laiką bandė išspręsti susidariusią situaciją dėl betonavimo darbų atlikimo pas G. S., bet jam to padaryti nepavyko, dėl ko jis pradėjo neatsiliepinėti į jo telefoninius skambučius, nes neturėjo ką pasakyti, buvo gėda. Tarp ginamojo ir G. S. kilo civilinis - turtinis ginčas, dėl neįvykdyto susitarimo atlikti betonavimo darbus ir tuo tikslu paimto avanso grąžinimo. Tai patvirtina ir faktas, kad ginamasis laisva savo valia grąžino G. S. iš jo paimtą avansą - 500 eurų. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad nurodyto ginčo nebuvo galima išspręsti civilinio proceso tvarka, pareiškiant ieškinį teismui, pagal ginamojo pateiktus anketinius duomenis jo 2019 m. birželio 25 d. surašytame raštelyje. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad G. S. nepavyko surasti M. S. paminėtame raštelyje nurodytu adresu ar, kad egzistavo kokios nors realios procesinės kliūtys jam kreiptis į teismą, dėl sumokėto avanso priteisimo. Teismas nepagrįstai kriminalizavo civilinius - turtinius santykius, susiklosčiusius tarp ginamojo ir G. S..

8.12. Apeliaciniame skunde gynėjas taip pat nurodo, kad pagal nukentėjusios L. I. S. parodymus nustatyta, jog 2019 m. birželio 26 d. apie 12.00 val., iš anksto sutartoje vietoje, L. I. S. susitiko su M. S., kuris buvo atvykęs krovininiu mikroautobusu, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ji jam aprodė vietą kurioje reikės įrengti pamatus ir pasiteiravo ar jis tai gali padaryti ir kiek tai kainuos. Vyriškis labai aiškiai nupasakojo kokius darbus reikės atlikti, jų eiliškumą ir kokias medžiagas reikės supirkti, iš ko ji suprato, kad jis išmano statybų darbus. Vyriškis jai nurodė, kad darbai su medžiagomis kainuos 500 eurų. Dėl nurodytų darbų atlikimo tas vyriškis surašė sutartį kurioje nurodė, kad iš jos paima 250 eurų avansą, su kuo ji nesutiko ir pasakė, kad avanso neduos. Po to nuteistasis nukentėjusiajai pateikė sąskaitą už įsigytas statybines medžiagas. Ji pamatė, kad joje yra visos reikiamos statybinės medžiagos pamatų įrengimui ir už visas šias medžiagas buvo nurodyta 277,92 eurų suma. Tai pamačiusi L. I. S. iš savo piniginės ištraukė 250 eurų ir padavė tam vyriškiui. Vyriškis jai pažadėjo tą pačią dieną sugrįžti ir pradėti atlikinėti darbus. Iki 16.00 val. nesulaukusi jo sugrįžtant, nukentėjusioji jam paskambino. Vyriškis atsiliepė ir nurodė, kad jis jau yra pakeliui, bet taip ir neatvyko. Po to ji dar keletą kartų skambino tą pačią dieną ir kitos dienos ryte, bet jo telefonas buvo išjungtas. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esanti 2019 m. birželio 26 d. sutartis, surašyta M. S. ranka, kurioje nurodytas jo vardas, pavardė ir asmens kodas, kas leidžia nesunkiai jį identifikuoti ir, kad darbai - pamatų darymas, kainuos 500 eurų su medžiagomis, o iš L. I. S. ginamasis paima 250 eurų avansą. Ginamasis patvirtino šias faktines aplinkybes ir nurodė, kad jis užsakė „S.“ tų darbų atlikimui būtinas medžiagas, kurios galėjo būti pristatytos tik po savaitės. Šių aplinkybių nepaneigia jokie įrodymai. M. S. nurodė ir tai, kad, „S.“ užsakęs paminėtas statybines medžiagas, jis socialiniame tinkle „F.“ rado skelbimą apie pigiau parduodamas reikalingas statybines medžiagas. Jis susisiekė su nurodytais asmenimis socialiniame tinkle nurodytu telefono numeriu, su jais susitiko ir už nukentėjusiajai užsakytų betonavimo darbų atlikimui būtinų statybinių medžiagų pristatymą sumokėjo 220 eurų. Tie žmonės jį apgavo, paėmė iš jo pinigus, bet tų statybinių medžiagų taip ir neatvežė. Ginamasis tų žmonių ieškojo, dėl paminėtos apgaulės buvo kreipęsis į policijos pareigūnus, kurie jo pareiškimą atmetė. Taigi, ginamasis realiai pradėjo vykdyti savo įsipareigojimus pagal 2019 m. birželio 26 d. sutartį, UAB „K. S.“ buvo užsakęs sutartų darbų atlikimui būtinas statybines medžiagas, o vėliau jų užsakymą perkėlė socialiniame tinkle „F.“ pasiskelbusiems, statybinių medžiagų pardavimu užsiimantiems, asmenims, kurie M. S. apgavo. Niekas netikrino ir nesikreipė į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK dėl informacijos apie tai, ar policijos pareigūnams buvo pateiktas M. S. pareiškimas dėl jo apgaulės, ketinant įsigyti statybines medžiagas L. I. S. pamatų betonavimui. Aplinkybę, kad statybines medžiagas statybos darbų atlikimui ginamasis pirkdavo ir pagal skelbimus internete, neabejotinai patvirtina ir liudytojo K. G. parodymai, kad jis turėjo galimybę užsakyti ir pristatyti statybines medžiagas ir dėl to buvo internete patalpinęs skelbimą. Su juo susisiekė M. S., kuris prašydavo į M. S. atliekamų darbų vietą pristatyti tam tikrų statybinių medžiagų. Tokiu būdu M. S. statybines medžiagas iš jo yra pirkęs 5 ar 6 kartus. Šiuo atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų kurie patvirtintų, kad nurodyto ginčo nebuvo galima išspręsti civilinio proceso tvarka, pareiškiant ieškinį teismui pagal ginamojo pateiktus anketinius duomenis, nurodytus 2019 m. birželio 26 d. pasirašytoje sutartyje.

8.13. Gynėjo vertinimu, darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, jog M. S. nuo 2018 m. birželio 7 d. teisėtai vykdydamas, įstatymų nustatyta tvarką įregistruotą, individualią statybos darbų veiklą, pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), netinkamai ją organizavo, netinkamai vertino savo ir darbų atlikimui pasitelkiamų trečiųjų asmenų kompetenciją ir realias galimybes kokybiškai ir sutartais terminais atlikti visus sutartus statybos/remonto darbus, turimą įrangą statybos darbų atlikimui. Dėl to dalies sutartų statybos/remonto darbų, per su užsakovais sutartą terminą, nesugebėjo atlikti, o tam tikrą darbų dalį galėjo atlikti nekokybiškai, dėl ko jam gali būti taikoma civilinė atsakomybė (netesybos, delspinigiai, baudos), bet nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo apkaltinamajam nuosprendžiui. Bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai nesudaro pagrindo abejonių nekeliančiai išvadai, kad ginamasis, siekdamas apgaule įgyti nukentėjusiaisiais pripažintų V. A., G. S., D. P., I. B. ir L. I. S. atžvilgiu panaudojo esminę apgaulę, kuri paskatino juos ginamajam perduoti jiems priklausantį turtą, o vien ta aplinkybė, kad ginamasis kurį laiko tarpą neatsiliepė į jų telefoninius skambučius, nėra pakankama abejonių nekeliančiai išvadai, kad jis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad visi nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys iš esmės elgėsi nerūpestingai. Nei vienas iš jų nereikalavo sudaryti rašytinių statybos rangos sutarčių, kuriose būtų aiškiai aptartas numatomų atlikti darbų pobūdis, jų kokybė, tam naudojamos medžiagos, darbų atlikimo terminai, konkrečių darbų atlikimo kaina ar pateikti kokius nors dokumentus, kurie patvirtintų M. S. anketinius duomenis. Visos byloje esančios rašytinės sutartys (rašteliai) buvo paruošti ir surašyti išimtinai ginamojo iniciatyva ir daugeliu atveju jo paties ranka, o susitarimas dėl statybos/remonto darbų atlikimo su D. P. ir V. A., niekaip nebuvo įformintas. Ginamasis neturėjo tyčios darbų neatlikti ir pasisavinti užsakovų, už nurodytų darbų atlikimą, jam sumokėtus pinigus.

8.14. Gynėjo teigimu, įvertinus ginamajam paskirtų pareigų turinį akivaizdu, kad viena iš jų - įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo iš esmės nesuderinama su ginamajam paskirta baudžiamojo poveikio priemone, įtvirtinta BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir nepadeda užtikrinti bausmės paskirtį, bet nurodyto tikslo įgyvendinimą iš esmės sunkina. Šios bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad, vykdydamas individualią veiklą, ginamasis statybos darbus atlieka ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir kituose Lietuvos miestuose, todėl, palikus galioti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą pareigą, ginamasis neteks galimybės vykdyti individualios veiklos kitose Lietuvos miestuose arba tokios jo veiklos vykdymas iš esmės būtų apsunkintas. Be to, nuosprendyje nėra pateikta teisinės argumentacijos dėl ginamajam paskirtų pareigų bei baudžiamojo poveikio priemonės parinkimo ir jų tarpusavio suderinamumo.

9. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo M. S. gynėjas advokatas Aidas Venckus palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokurorė Loreta Šimkuvienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

10. Nuteistojo M. S. gynėjo advokato Aido Venckaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

11. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Nuteistojo M. S. gynėjo apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas, ginčijamas įrodymų vertinimas, teigiant, kad nagrinėjamu atveju M. S. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (4 veikos) ir 182 straipsnio 3 dalyje.

12. Pažymėtina, kad asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima reikalauti įstatymo atitinkančio elgesio (BK 2 straipsnio 3 dalis) ir, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, bet turi būti įrodytas (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje. Pareiga įrodinėti byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas.

Žemesnės instancijos teismas

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje ne kartą akcentavo, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu (visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymą baudžiamajame procese.

14. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad vertinant įrodymus, svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303-693/2019, 2K-201-648/2019, 2K-166-895/2019, 2K-108-788/2018, 2K-188-719/2018). Sukčiavimo subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-648/2019, 2K-108-788/2018, 2K-305-693/2017). Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-311-677/2016), tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus ar kaltininko turtinių prievolių įvykdymui pripažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-322/2013, 2K-364-648/2016). Tuo atveju, jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Kaip papildomi taip pat taikytini kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos) bei nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį. Dėl to bylose, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius šių kriterijų, prioritetas turi būti teikiamas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2013, 2K-410/2014, 2K-123/2014, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-9/2013).

Dėl sukčiavimo V. A. atžvilgiu

16. Nuteistasis M. S., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, kaltės nepripažino ir paaiškino, kad vykdo individualią veiklą, atlieka įvairius statybų ir apdailos darbus. Beveik visi užsakymai buvo įvykdyti sėkmingai ir visus darbus ketino atlikti. Nukentėjusiajam V. A. turėjo įrengti židinį, tačiau, atvežus židinį, V. A. atsisakė jį priimti ir pageidavo atgauti pinigus. Jis siūlė nukentėjusiajam grąžinti pinigus, tačiau nukentėjusysis prašė didesnės pinigų sumos ir sakė, kad jei jis pinigų negrąžins, kreipsis į policiją. Ankščiau nukentėjusiajam negrąžino pinigų, nes V. A. norėjo atgauti didesnę sumą – 400 Eur. Pinigai nukentėjusiajam yra grąžinti.

17. Nukentėjusysis V. A., apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad su nuteistuoju žodžiu susitarė dėl židinio pastatymo. M. S. atliko matavimus, viską užsirašė ir sutarė, kad atvažiuos šeštadienį. Susitarė, kad nuteistasis židinį įrengs už 550 Eur. Jo žmona nuteistajam davė 300 Eur avansą. Sutartą dieną, skambinant M. S., jis neatsiliepė. Po savaitės kitas asmuo jam atvežė naudotą kapsulę ir sakė, kad reikės mokėti 200 Eur. Nukentėjusysis atsisakė pirkti kapsulę, nes manė, kad jam nepriklauso mokėti (ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis teigė, kad atsisakė priimti kapsulę, nes ji buvo netinkamos kokybės, ne nauja). M. S., kalbantis telefonu, dar žadėjo atvažiuoti. Pasakius, kad kreipsis į policiją, M. S. atsakė, kad nebijo policijos. Po to nuteistajam daugiau neprisiskambino. Židinio kapsulę atvežęs žmogus pasakė, kad židinio techniškai net negalima pastatyti pas nukentėjusįjį, nors M. S. teigė, kad galima. 300 Eur turtinę žalą nuteistasis atlygino.

18. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojos V. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti pirmosios instancijos teisme. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sutuoktinis V. A. į interneto svetaines įdėjo skelbimą, jog ieško židinio meistro. Jos vyrui paskambino asmuo, kuris prisistatė židinių meistru. Sutuoktinis su meistru susitarė, kad jis atvyks į namus ir apžiūrės vietą, duos pasiūlymą. Atvykęs meistras apžiūrėjo židinio vietą ir susitarė, kad židinio pastatymas kainuos 550 Eur ir kitą dieną atvyks meistras išsimatuoti židinio vietą. Kitą dieną pas juos atvyko meistras ir išsimatavo židinio vietą, pasiūlė padaryti židinio apdailą už 50 Eur ir pasakė, kad iš viso kainuos 600 Eur, paprašė 300 Eur avanso. Ji židinio meistrui padavė 300 Eur. Židinių meistras pasakė, kad atvyks kitą dieną apie 9 val. ir išvažiavo. 2019 m. kovo 8 d. 9 val. židinio meistras neatvyko ir, bandant jam prisiskambinti, jo telefonas buvo išjungtas. Suprato, kad liko apgauti. 2019 m. kovo 12 d. sutuoktiniui paskambino židinių meistras ir pasakė, kad vakare atveš medžiagas ir kitą dieną pradės dirbti. Girdėjo, kad sutuoktinis meistrui pasakė, kad perdavė jį policijai, o šis atsakė, kad su policija nebus problemų, susitars. Daugiau židinių meistras telefonu neatsiliepė (1 t., b. l. 100–101). Iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo L. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad pagal gautą medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatytos tapatybės asmuo, apgaulės būdu, apsimesdamas statybų meistru sudaro žodinius susitarimus, tačiau gavęs piniginį avansą už sutartus darbus, jų neatlieka ir dingsta. Tikslinant medžiagoje surinktus duomenis, nustatė, kad asmuo prisistato T. vardu, bendravimui su klientais naudoja telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Siekiant nustatyti asmens tapatybę, nutarta atlikti užsakymą, dėl namo stogo remonto darbų. Nustatyta, kad šis asmuo yra M. S. (1 t., b. l. 115-117). 2019 m. balandžio 15 d. tarnybinis pranešimas dėl telefono numerių analizės patvirtina, kad V. A. skambino M. S. ir nurodė atliksiantis židinio įrengimo darbus (5 t., b. l. 14). 2019 m. kovo 25 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. M. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad 2019 m. kovo 12 d. buvo skambinta V. A. pareiškime nurodytu, židinių meistru prisistačiusio vyro, telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Vyrui atsiliepus, pareigūnas paklausė, ar tai T. ir vyras tai patvirtino. Paaiškinus, kad dėl negrąžinto 300 Eur avanso buvo kreiptasi į policijos pareigūnus, meistru prisistatęs asmuo pasimetė, prisistatė T. J.. Patikrinus VRIS duomenis, asmuo – T. J., atitinkantis bylos duomenis, nebuvo rastas (1 t., b. l. 118). 2019 m. gegužės 24 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad V. A. atpažino M. S. kaip vyrą, kuriam perdavė 300 Eur avansą už židinio įrengimo darbus (1 t., b. l. 94–95). 2019 m. gegužės 7 d. UAB „D. L.“ rašte nurodyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d., nurodant kontaktinius telefonų Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įdėti skelbimai dėl apdailos darbų atlikimo, nurodant elektroninio pašto adresą „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 121–127). Taigi, byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad M. S., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad susitarimo neįvykdys, pažadėjo V. A. atlikti židinio montavimo ir apdailos darbus, iš pastarojo paėmė 300 Eur avansą, nors darbų vėliau neatliko, slapstėsi nuo nukentėjusiojo ir pasisavino svetimą turtą (300 Eur).

Žemesnės instancijos teismas

19. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tarp V. A. ir M. S. nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, todėl nėra galimybės nustatyti koks buvo jų sudaryto susitarimo turinys, t. y. ar buvo susitarta pastatyti naują, ar jau naudotą židinio kapsulę, kokios turėjo būti jos charakteristikos, kokia konkreti turi būti apdaila. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šį argumentą kaip nepagrįstą, pažymi, kad nagrinėjamu atveju baudžiamajai atsakomybei kilti ir nusikalstamos veikos kvalifikavimui nėra svarbus konkretus susitarimo turinys, kadangi tai nėra civiliniai santykiai. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar nuteistasis turėjo išankstinę tyčią darbų neatlikti, pasisavinti apgaule įgytus pinigus. Kolegijos vertinimu, vien tai, kad nukentėjusiajam V. A. kitas asmuo atvežė naudotą židinio kapsulę, nepatvirtina nuteistojo ketinimų išties atlikti židinio pastatymo darbus ir jo kaltės nepaneigia. Pagrindžiant šią išvadą pažymėtina, kad V. A. teigė, kad židinio kapsulę atvežęs asmuo teigė, kad šiuo atveju apskritai net nėra techninės galimybės vietoj krosnelės pastatyti židinį nukentėjusiojo namuose. Taigi, vien tai, kad V. A. atsisakė priimti židinio kapsulę, nepaneigia M. S. kaltės ir tiesioginės tyčios apgaule iš nukentėjusiojo išvilioti pinigus, susitariant dėl techniškai net neįmanomų darbų atlikimo. Be to, svarbu įvertinti ir paties nuteistojo M. S. veiksmus: pats asmeniškai, priešingai, nei teigiama skunde, jokių statybos darbų nukentėjusiojo namuose neatliko, po susitarimo ir avanso paėmimo daugiau pas V. A. nebuvo atvykęs, telefonu neatsiliepė, slapstėsi, kas patvirtina M. S. tiesioginę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą. Teismo vidinį įsitikinimą sustiprina ir nuteistojo veiksmai nukentėjusiųjų G. S., L. I. S. atžvilgiu, kurie dar bus aptarti nuosprendyje. Nors nukentėjusiajam buvo pristatyta židinio kapsulė, tačiau jos atvežimas galėjo būti naudojamas siekiui imituoti statybos darbų atlikimą, apgaule pasisavinti dar didesnę sumą pinigų, nukentėjusiajam apsunkinti savo teisių gynimą (pvz.: bandant įrodinėti, kad statybos darbų atlikimą patvirtina, kaip ikiteisminio tyrimo metu teigė nukentėjusysis, prastos kokybės židinio kapsulė) ar siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Juo labiau, kad po to, kai nukentėjusysis atsisakė priimti židinio kapsulę, M. S. slapstėsi, iškart negrąžino nukentėjusiajam pinigų, nesusisiekė su juo, nebuvo atvykęs į statybos darbų objektą, siekiant išspręsti kilusį nesusitarimą dėl židinio kapsulės. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjo argumentas, kad V. A. vienašališkai nutraukė 2019 m. kovo 7 d. su M. S. sudarytą žodinę rangos sutartį, todėl jo sumokėtas avansas galėtų būti skirtas M. S. patirtų nuostolių dėl sutarties nutraukimo padengimui, yra visiškai nepagrįstas ir net gi absurdiškas, kadangi šioje byloje būtent M. S., panaudodamas apgaulę, pasisavino nukentėjusiojo V. A. pinigus, t. y. padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios nukentėjo V. A..

Dėl sukčiavimo G. S. atžvilgiu

20. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, M. S. teigė, kad pas nukentėjusįjį G. S. turėjo atlikti betonavimo darbus. Paaiškino, kad darbų neatliko, nes jį pavedė kiti žmonės, su kuriais tarėsi bendrai atlikti darbus. Iš nukentėjusiojo jis paėmė avansą, tačiau pinigus yra grąžinęs. Pripažino, kad žadėjo G. S. atlikti darbus, o vėliau tyčia neatsiliepdavo, nes nežinojo ką pasakyti. Taigi, M. S. pripažino faktines aplinkybes, kad susitarė su G. S. dėl betonavimo darbų atlikimo, paėmė avansą, tačiau darbų neatliko, telefonu neatsiliepdavo.

21. Nukentėjusysis G. S., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad M. S. jo angare turėjo išbetonuoti grindis ir padaryti duobę. Nukentėjusysis nuteistajam davė 500 Eur avansą statybinių medžiagų įsigijimui. Nuteistasis žadėjo atsivežti medžiagas ir pradėti darbus, tačiau jis neatvažiavo. Darbus atlikęs kitas meistras nurodė, kad tokių darbų, kuriuos buvo nurodęs nuteistasis, nebūtų reikėję atlikti. Nukentėjusysis G. S. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad meistras buvo atvažiavęs autobusiuku ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tą dieną, kai padavė avansą nuteistajam, šis telefonu atsiliepdavo ir vis žadėjo atvažiuoti, tačiau po kiek laiko nuteistasis telefonu neatsiliepė ir jo telefonas buvo išjungtas (1 t., b. l. 147-148). Liudytojas G. N. apylinkės teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad inkriminuojamo įvykio metu autobusiukas ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas M. S. (2 t., b. l. 27-28). Iš 2019 m. birželio 25 d. raštelio matyti, kad M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) pasirašė, jog iš G. S. paėmė 500 Eur avansą už klojinių nuomą (1 t., b. l. 22). 2019 m. birželio 20 d. trumpalaikės automobilio nuomos sutartis patvirtina, kad G. N. M. S. išnuomojo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. birželio 20 d. 16.30 val. iki 2019 m. liepos 17 d. 12.00 val. (2 t., b. l. 45–46). 2019 m. rugsėjo 9 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. G. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad M. S. su G. S. bendravo: 2019 m. birželio 25 d. 08.48 val., 10.58 val., 13.52 val., 14.41 val., 16.54 val. Nuo 2019 m. birželio 25 d. 17.30 val. iki 2019 m. birželio 26 d. 15.37 val. M. S. praleido 19 skambučių nuo nukentėjusiojo G. S. (2 t., b. l. 97–98). G. S., atliekant asmens parodymą atpažinti pagal nuotrauką, atpažino M. S. kaip asmenį, su kuriuo tarėsi dėl betonavimo darbų (1 t., b. l. 178-179). Taigi, nuosprendžio 20-21 punktuose nurodyti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad M. S. apgaule įgijo nukentėjusiajam G. S. priklausantį turtą – 500 Eur, pažadėdamas atlikti betonavimo darbus ir paėmęs 500 Eur avansą.

Žemesnės instancijos teismas

22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nuteistojo gynėjo pozicija, kad nagrinėjamu atveju tarp G. S. ir M. S. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos kriminalizavo. Pagrindžiant šią išvadą pažymėtina, kad nuteistasis M. S., gavęs avansą iš nukentėjusiojo G. S., neatvyko atlikti betonavimo darbų, nors vis žadėjo atvykti, o kiek vėliau apskritai telefonu neatsiliepė ir buvo nepasiekiamas, pinigų negrąžino. Šis nuteistojo elgesys po avanso paėmimo iš G. S. patvirtina jo išankstinę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. realiai jokių statybos darbų neatlikti, o tik pasisavinti pinigus. Nors nuteistasis teigė, kad darbų neatliko, nes neva jį pavedė kiti darbininkai, tai nešalina jo atsakomybės ir tėra bylos objektyviais duomenimis nepatvirtinta gynybinė versija. Gynyba nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, kad nuteistasis organizavo betonavimo darbų atlikimą pas G. S.. Tai, kad, liudytojų A. V., A. V., nukentėjusiosios I. B. teigimu, kituose statybos objektuose dirbo ne tik M. S., niekaip nepatvirtina nuteistojo versijos, kad ir dėl šio objekto – betonavimo darbų pas G. S., buvo tariamasi su kitais asmenimis, kurie neva pavedė nuteistąjį. Jei nuteistasis išties negalėtų atlikti betonavimo darbų dėl kitų darbuotojų kaltės, tokiu atveju privalėtų apie tai informuoti nukentėjusįjį arba grąžinti jam sumokėtą avansą. Kadangi nuteistasis M. S. elgėsi priešingai – pasisavino pinigus, slapstėsi, telefonu neatsiliepė, pinigų negrąžino, tai paneigia, kad nagrinėjamu atveju tarp nukentėjusiojo G. S. ir M. S. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Gynėjas skunde teigia, kad ranka rašytame raštelyje nurodyta, kad M. S. iš G. S. paėmė 500 Eur avansą, nurodytas nuteistojo asmens kodas, todėl savo teises nukentėjusysis galėjo ginti civilinio proceso tvarka. Vis dėlto, teisėjų kolegija nesutinka su šiuo argumentu ir pažymi, kad minėtas raštelis nagrinėjamu atveju buvo panaudotas tik įgyvendinti nusikalstamą tikslą – apgaulę įgyti G. S. pinigus, pelnant jo pasitikėjimą ir bandant sudaryti įspūdį, kad statybos darbai bus atlikti. Be to, šiame raštelyje nurodytas nuteistojo gyvenamosios vietos adresas nėra teisingas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nukentėjusysis G. S. teigė, kad kiti darbus atlikę meistrai teigė, kad nuteistojo nurodytų darbų net nebūtų reikėję atlikti. Visos šios aplinkybės patvirtina išankstinę nuteistojo M. S. tyčią apgaule įgyti nukentėjusiajam priklausantį turtą, kas negali būti vertinama civilinių santykių kontekste. Be to, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusysis G. S. bandė ieškoti nuteistojo, jam skambindamas, tačiau M. S. telefonu neatsiliepė. Taigi, kaip ir epizode dėl V. A., gavęs avansą dėl darbų atlikimo, M. S. į statybos darbų objektą taip pat neatvyko, telefonu neatsiliepė ir slapstėsi, kas rodo jo veiksmų pakartotinumą, sistemingumą.

Dėl sukčiavimo L. I. S. atžvilgiu

23. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nuteistasis M. S. paaiškino, kad nukentėjusiajai L. I. S. turėjo betonuoti pamatą laiptams ir paėmė avansą dėl medžiagų pirkimo. Medžiagas buvo rezervavęs iš „K. S. L.“, tačiau socialiniame tinkle „F.“ rado pigiau. Susitiko su statybinių medžiagų pardavėjais, perdavė pinigus – 220 Eur, tačiau medžiagų negavo. Ieškojo tų žmonių, buvo parašęs pareiškimą, tačiau jį atmetė, nes pritrūko įrodymų. Ketino atlikti betonavimo darbus, tačiau jį pavedė medžiagų tiekėjai, todėl dingo ir jis. Žalą nukentėjusiajai atlygino tik po to, kai ji kreipėsi į policiją, tačiau vis tiek būtų grąžinęs pinigus. Taigi, nuteistasis M. S. pripažino faktines aplinkybes, kad tarėsi su nukentėjusiąja L. I. S. dėl statybos darbų atlikimo, iš jos paėmė 220 Eur avansą.

24. Pirmosios instancijos teisme apklausta nukentėjusioji L. I. S. parodė, kad su nuteistuoju pasirašė susitarimą dėl priestato pamato padarymo. M. S. prašė duoti avansą, tačiau ji nurodė, kad avansą duos tik tada, kai jis nupirks medžiagas. Praėjus kelioms valandoms, nuteistasis nurodė, kad grįžo iš statybinių medžiagų parduotuvės ir jau turėjo paruošęs ,,K. S. L.“ sąskaitą, kurią reikėjo apmokėti. Tada ji kaltinamajam padavė 250 Eur ir jis išvažiavo. Po to nuteistasis telefonu neatsiliepė. Kitą dieną paskambinus į „K. S. L.“, sužinojo, kad tokia sąskaita nebuvo išrašyta. Bandė ieškoti nuteistojo per ,,F.“, pradėjo klausinėti žmonių ir suprato, kad daug asmenų nukentėjo dėl M. S. veiksmų. Pinigai jai buvo grąžinti, žala atlyginta. 2019 m. birželio 26 d. ranka rašytoje sutartyje nurodoma, kad M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)) įsipareigojo atlikti pamato įrengimo darbus už 500 Eur su medžiagomis. Gautas avansas – 250 Eur, sutartį pasirašė L. I. S. ir M. S. (1 t., b. l. 36). 2019 m. birželio 26 d. UAB „K. S. L.“ išankstinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos statybinės medžiagos, kurių bendra suma - 277,92 Eur (1 t., b. l. 35). 2019 m. lapkričio 22 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. A. tarnybinis pranešimas patvirtina nukentėjusiosios bendravimą telefonu su nuteistuoju ir tai, kad nuo 2019 m. birželio 26 d. 17.04 val. L. I. S. skambino M. S. 8 kartus, tačiau jo telefono numeris buvo neaktyvus (2 t., b. l. 175-177). Atliekant asmens parodymą atpažinti pagal nuotrauką, nukentėjusioji L. I. S. atpažino M. S. kaip asmenį, su kuriuo tarėsi dėl statybos darbų atlikimo ir kuris iš jos sukčiavimo būdu įgijo 250 Eur (2 t., b. l. 129-130). Taigi, šių įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad M. S. apgaule įgijo nukentėjusiajai L. I. S. priklausantį turtą – 250 Eur, pažadėdamas atlikti pamatų pastatymo darbus ir paėmęs 250 Eur avansą.

25. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nuteistojo gynėjo pozicija, kad nagrinėjamu atveju tarp I. L. S. ir M. S. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Pagrindžiant šią išvadą pažymėtina, kad nuteistasis M. S., gavęs avansą iš nukentėjusiosios, neatvyko atlikti pamatų pastatymo darbų, telefonu neatsiliepė ir buvo nepasiekiamas, pinigų negrąžino. Šis nuteistojo elgesys patvirtina jo išankstinę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, realiai neatliekant jokių statybos darbų. Nors nuteistasis teigė, kad darbų neatliko, nes neva jį pavedė asmenys, iš kurių ketino pigiau įsigyti reikalingas statybines medžiagas, tai tėra tik jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtinta gynybinė versija. Tai, kad liudytojo K. G. teigimu, M. S. pagal skelbimą internete iš jo ne kartą yra pirkęs statybines medžiagas, nagrinėjamu atveju niekaip nepatvirtina, kad šiuo atveju nuteistasis statybines medžiagas bandė įsigyti pagal skelbimą internete. Gynyba nepateikė įrodymų, kad M. S. kreipėsi į policiją dėl neva jo atžvilgiu įvykdytos apgaulės. Priešingai, nei skunde nurodo gynėjas, jokie byloje esantys duomenys taip pat nepatvirtina ir aplinkybės, kad nuteistasis M. S. realiai vykdė įsipareigojimus nukentėjusiajai dėl statybos darbų atlikimo. Net gi priešingai, nukentėjusioji L. I. S. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai nurodė, kad M. S., gavęs avansą, neatliko jokių darbų. Šios aplinkybės neneigia ir pats nuteistasis. M. S. ketinimų nukentėjusiajai atlikti statybos darbus, nepatvirtina ir byloje esanti išankstinė sąskaita, kadangi ji nepatvirtina aplinkybių, kad statybinės medžiagos yra užsakytos, bus pristatytos ir statybos darbai bus realiai vykdomi, t. y. nesukuria jokių pasekmių ir yra tik preliminari, kurioje nurodyta statybinių medžiagų kaina. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji teigė, kad paskambinusi į „K. S. L.“, sužinojo, kad ši sąskaita net nebuvo išrašyta. Nors ikiteisminio tyrimo metu nebuvo aiškinamasi aplinkybės dėl šios sąskaitos tikrumo, tačiau pažymėtina, kad ši išankstinė sąskaita buvo panaudota tikslu pelnyti nukentėjusiosios pasitikėjimą ir suklaidinti, siekiant pasisavinti svetimus pinigus, kadangi nukentėjusioji atsisakė sumokėti avansą po sutarties pasirašymo. Pažymėtina, kad nuteistasis M. S., paėmęs avansą iš nukentėjusiosios, pasisavino pinigus, slapstėsi, telefonu neatsiliepė, pinigų negrąžino, paneigia, kad nagrinėjamu atveju tarp nukentėjusiosios L. I. S. ir M. S. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Gynėjas skunde teigia, kad ranka rašytoje sutartyje nurodytas nuteistojo vardas, pavardė, asmens kodas, todėl savo teises nukentėjusioji galėjo ginti civilinio proceso tvarka. Vis dėlto, teisėjų kolegija nesutinka su šiuo argumentu ir pažymi, kad minėta sutartis nagrinėjamu atveju buvo panaudota tik įgyvendinti nusikalstamą tikslą – apgaulę gauti nukentėjusiosios pinigus, pelnant jos pasitikėjimą ir bandant sudaryti įspūdį, kad statybos darbai realiai bus atlikti. Be to, sutartyje nurodytas nuteistojo gyvenamosios vietos adresas nėra teisingas. Visos šios aplinkybės patvirtina išankstinę nuteistojo M. S. tyčią apgaule įgyti nukentėjusiajai priklausantį turtą, kas negali būti vertinama civilinių santykių kontekste. Be to, nukentėjusioji L. I. S. bandė ieškoti nuteistojo ,,F.“, skambinti jam telefonu, tačiau M. S. telefonu neatsiliepė, slapstėsi. Taigi, kaip ir epizode dėl V. A., G. S., gavęs avansą dėl darbų atlikimo, M. S. į statybos darbų objektą taip pat neatvyko, telefonu neatsiliepė ir slapstėsi, kas rodo jo veiksmų pakartotinumą, sistemingumą. Šios aplinkybės kartu liudija ir tai, kad sukčiavimo būdu gauti pinigai buvo M. S. pragyvenimo šaltinis.

Dėl sukčiavimo I. B. atžvilgiu

26. M. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, 2020 m. kovo 10 d. sudaręs sutartį su I. B. dėl remonto darbų, t. y. pamatų paruošimo ir renovacijos, seno vamzdyno renovacijos, naujos elektros instaliacijos išvedžiojimo, grindų išbetonavimo, adresu (duomenys neskelbtini), vėliau tolimesnius remonto darbus derindamas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, kad susitarimo neįvykdys, iš I. B. laikotarpyje nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. balandžio 21 d. paėmė 2450 Eur už darbų atlikimą bei remonto medžiagoms įsigyti, nepanaudojo remonto darbams I. B. nupirktų statybinių medžiagų, o būtent medsraigčių 4,5-40 TORX ABC SPAX 1000 vnt. už 34,70 Eur, „Paroc“ akmens vatos WAS35 6 pakuočių už 100,74 Eur, elektros kabelio XPJ 3x2,5 (100) už 115 Eur, polietileno plėvelės 25 ?m, 2 x 50 m, už 15,99 Eur, skylių pjovimui skirtos deimantinės karūnėlės 82 mm YATO 65 Eur vertės, bendros 331,43 Eur vertės, atlikdamas darbus sugadino armatūrinį tinką 71,88 Eur vertės, darbų nepabaigė ir tokiu būdu apgaule, savo naudai įgijo nukentėjusiajai I. B. priklausantį turtą bendros 2853,31 Eur vertės, pasislėpė nuo nukentėjusios, neatsiliepė telefonu.

27. Nuteistasis M. S., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, pripažino faktines bylos aplinkybes, t. y. kad pagal susitarimą ir sutartis pas nukentėjusiąją I. B. atliko pamato rekonstrukcijos, sienų apšildymo, grindų betonavimo, santechnikos ir elektros darbus. Dalį medžiagų pirko I. B., dalį jis pats. Vis dėlto, nuteistasis kaltę neigė ir nurodė, kad negali paaiškinti, dėl ko kilo konfliktas su nukentėjusiąja, nes visos nupirktos medžiagos buvo panaudotos, niekas nebuvo sugadinta.

28. Nukentėjusioji I. B., apklausiama pirmosios instancijos teisme, teigė, kad ,,F.“ grupėje patalpino skelbimą, jog ieško žmonių, kurie galėtų atlikti griovimo darbus – išardyti vidaus apdailą. Kovo pradžioje ji prie buto laukė kitų meistrų ir prie jos priėjo M. S.. Jis pasakė, kad gali atlikti reikalingus remonto darbus. Iš pradžių jie susitarė dėl griovimo darbų, kuriuos M. S. atliko. Dėl to, kovo 10 d. jie pasirašė susitarimą, kurį suformavo ir elektroniniu paštu atsiuntė kaltinamasis. Buvo sudarytas tik preliminarus darbų atlikimo susitarimas, nes butas buvo avarinės būklės ir tiksliai nebuvo aišku, kokie darbai turės būti atlikti. M. S. jos bute turėjo paruošti pamatus, renovuoti seną vamzdyną, atkurti koridoriaus grindis, po kuriomis yra nuotekų ir vandentiekio vamzdynai, pravesti elektros instaliaciją, išbetonuoti grindis, perstatyti dvi sienas ir uždėti gipso kartono plokštes. Ji siūlė M. S. raštu surašyti visus papildomus darbus, kuriuos jis padarys, tačiau tai daryti jis atsisakė. Ji davė kaltinamajam 750 Eur avansą įsigyti medžiagoms, sutarė, kad kaltinamasis rinks čekius ir vėliau jie atsiskaitys. M. S. atliko tam tikrus darbus, tačiau situaciją apsunkino karantinas, dėl to buvo sudėtinga įsigyti medžiagas, reikėjo ilgai laukti. Dėl to ji pradėjo M. S. duoti pinigus medžiagoms įsigyti. Dalį medžiagų kaltinamasis pristatė. Kai medžiagoms įsigyti buvo duoti 200 Eur, buvo pristatyta tik dalis medžiagų, pats kaltinamasis buvo dingęs. Vėliau kaltinamasis jai paskambino, nurodė, kad dirbo kaime ir buvo išsikrovęs jo telefonas. Su M. S. kartu dirbo ir kiti žmonės, vienam iš darbuotojų – V. ji ne kartą buvo perdavusi pinigus. Po galutinio pinigų davimo M. S. dingo, pradėjo neatsiliepinėti į skambučius. Nuvažiavus į butą ir tvarkantis, atvažiavo kažkoks neprisistatęs asmuo ir pasakė, kad M. S. yra skolingas pinigų už medžiagas bei kažkur dingo. Žmogus nurodė, kad girdėjo kalbas, jog kaltinamojo ieško policija. Tada ji pasidomėjo socialiniame tinkle F. apie kaltinamąjį ir pamatė kitų žmonių nusiskundimus. Tada iš karto bute pakeitė spyną ir parašė pareiškimą policijai. Bandė aiškintis situaciją kartu su M. S. darbininkais – tėvu ir sūnumi V.. Jos bute buvo likę kaltinamojo įrankių, dėl to buvo kilęs konfliktas, tačiau ji leido pasiimti dalį įrankių. Buvo likęs suktukas, kampinis šlifuoklis, gulsčiukai, kurių nuosavybė liko neaiški, todėl šiuos įrankius pasiliko saugoti pas save iki atsiras jų savininkas. Ji ir kaimynė bei meistrai ieškojo M. S., tačiau jis nuo jų slapstėsi. Pastebėjo, kad iš jos dingo medsraigčiai, vata, tai ji atsekė pagal sąskaitas. Be to, jai pradėjus ardyti gipso kartono plokštes, kurias sudėjo M. S., pastebėjo daug nekokybiškai atliktų darbų. M. S. jai padarė žalą, nes paėmė pinigus, pradangino medžiagas, neatliko visų darbų. Taip pat kaltinamasis pirko deimantinę karūnėlę, tačiau bute jos naudoti nereikėjo, tokia pati situacija buvo su medsraigčiais, elektros kabeliais. Vėliau kalbant su M. S. statybininkais, jie nurodė, kad deimantinę karūnėlę naudojo visai kitame objekte. Buvo pirkta polietileno plėvelė grindų betonavimui, tačiau grindis teko išardyti, nes jos buvo padarytos nekokybiškai. Ji kaltinamajam sumokėjo iš viso 3678 Eur, tačiau dėl kitų darbų jam pretenzijų neturi. Kaltinamasis dingo po paskutinių 800 Eur perdavimo per V. Žino, kad kiti asmenys bandė ieškoti M. S. jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu, tačiau nesėkmingai. M. S. neketino iki galo atlikti darbų, nes padarytus nekokybiškus darbus bandė paslėpti. Jai kaltinamasis buvo nurodęs savo gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), tačiau kiti jo ieškoję asmenys ten kaltinamojo nerado.

29. Liudytojas K. G., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, perskaitytus BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, kuriuose liudytojas parodė, kad jis dirba pagal verslo liudijimą statybų srityje. Paskelbus karantiną pastebėjo, kad statybininkai susiduria su sunkumais įsigyjant statybines medžiagas, o jis turėjo galimybę medžiagas užsakyti ir pristatyti be eilių. Dėl to patalpino skelbimą, kad gali pristatyti statybines medžiagas. Pagal šį skelbimą su juo susisiekė vyras vardu M. Vyras prašydavo į jo atliekamų statybos darbų vietą, adresu (duomenys neskelbtini), pristatyti tam tikrų medžiagų. Su M. bendraudavo daugiausia telefonu ir žinutėmis. Prekes M. užsisakė penkis arba šešis kartus. P. M. vežė gal tris kartus, kelis kartus jam prekes vežė kiti vežėjai. Visus tris kartus prekes vežė adresu (duomenys neskelbtini). Matė, kad M. vykdo darbus dviejuose objektuose. Visais atvejais, išskyrus paskutinį, M. su juo atsiskaitė. Paskutinį kartą M. jam pinigų nesumokėjo ir liko skolingas 200 Eur. M. sakė, kad medžiagas turi nusivežti į kitą objektą Vilniuje, tada gaus pinigų ir su juo atsiskaitys. Jis M. buvo atvežęs elektros laidus. Dėl M. vykdomos veiklos jam kilo įtarimas, nes M. niekada nesiderėdavo dėl perkamų medžiagų kainos, teigė, kad turi savo įmonę – „S. V.“, tačiau įmonės vardu nieko nepirko. Be to, M. sakė, kad vieną kartą buvo sulaikytas policijoje, todėl negalėjo atsiskaityti, vėliau nebeatsiliepė telefonu. M. jam yra davęs savo vizitinę kortelę, kuri yra be adreso ir jokių rekvizitų (4 t., b. l. 6–7). K. G. papildomai parodė, kad padėjo nuteistajam įsigyti statybinių medžiagų. M. S. su juo iki galo neatsiskaitė.

30. Liudytojas A. V., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, teigė, kad pažįsta M. S., jis apgavo žmones, tame tarpe ir jo šeimą. Kaltinamasis atlikinėjo darbus pas jo kaimynę D. P. ir jam pasiūlė darbą. M. S. žadėjo, kad įdarbins jį ir jo tėvą savo įmonėje, nusifotografavo pasus. Kol kaltinamasis mokėjo kažkiek pinigų, tol dirbo. Pas kaltinamąjį dirbo vieną arba du mėnesius, atliko statybos darbus, kalė lenteles, remontavo stogą. Dirbo D. P. objekte ir dvejuose objektuose Vilniuje. Kaltinamasis jam liko skolingas apie 500–800 Eur. Būdavo, kad M. S. užsako statybines medžiagas, žmonės atveža, o kaltinamasis skolindavosi iš jo pinigus, kad sumokėti. Vėliau kaltinamasis pinigus grąžindavo. M. S. užsakydavo medžiagas vienam objektui, o veždavo į kitą. Pagrinde kaltinamasis būdavo kartu su jais. Darbus atlikdavo taip, kaip pasakydavo M. S.. Būdavo, kad kur turėdavo būti du varžtai, liepdavo sukti po vieną, tačiau jie su darbdaviu nesiginčydavo. Visiems kilo įtarimų dėl M. S., nes jis netaupiai elgėsi su pinigais. Su kaltinamuoju dirbo 4–6 objektuose, tačiau nei vienas iš jų nebuvo pabaigtas. M. S. dingdavo, išjungdavo telefoną. Objektuose naudodavo ir savo, ir M. S. įrankius. Įtarimas kilo, nes M. S. kiekvieną kartą susirinkdavo savo įrankius iš objekto. Liudytojas A. V. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, perskaitytus BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, kuriuose jis parodė, kad 2020 metų kovo mėnesį, jam išėjus į kiemą parūkyti, kaimynės D. P. namo stogą remontavęs vyras pasiūlė jam pas jį padirbėti. Vyras prisistatė M. S.. Vyras mokėjo 50 Eur už darbo dieną, nepriklausomai kiek darbų buvo atlikta. Jis pas M. S. pradėjo dirbti būtent nuo D. P. namo stogo remonto. Ankščiau dirbęs vyras, su M. S. priežiūra, jau buvo padaręs didesnę dalį darbo. Buvo uždengta namo stogo plėvelė. Jam pasirodė, kad stogo gegnės kai kur nelygios, todėl jas lygino prikaldamas papildomas medines kaladėles. Taip daryti jam nurodė M. S.. Stengėsi dirbti kruopščiai, nes pats gyvena tame pačiame name kaip D. P.. Daugiau neatliko jokių stogo darbų, kadangi buvo likę tik uždengti stogo dangą, kurią M. S. minėjo, kad yra užsakęs. Tada M. S. jam nurodė, kad reikia dailylentėmis apkalti D. P. namo dalies fasadą. Su tėvu A. V. nusprendė tokiomis pačiomis dailylentėmis apsikalti ir savo namo dalies fasadą. M. S. sumokėjo apie 300 Eur, kad jis užsakytų tokias pačias lenteles. Darbo dienomis kartu su tėvu A. V. apkalė beveik visą D. P. namo fasado dalį, o savaitgaliais dirbo prie savo namo dalies. M. S. pasakė dailylenčių kvadrato kainą, jie su tėvu pasiskaičiavo ir susimokėjo už medžiagas. Tvirtinimo detalės, t. y. varžtai jiems nekainavo, kadangi M. S. jiems pasakė tuo nesirūpinti. Nei D. P., nei jų namo daliai neužteko M. S. užsakytų dailylenčių, todėl su tėvu jų nusipirko patys ir baigė apkalti savo namo dalį. D. P. namo dalis liko nebaigta apkalti. Tuo pačiu metu remonto darbus su tėvu atlikinėjo ir netoliese gyvenančios I. B. bute. Tame bute jis dirbo tik vieną dieną, išliejo grindis su M. S. užsakytu sausu skiediniu. Daugiau jokių darbų I. B. bute jis nedirbo, tačiau kartais ateidavo pakalbėtu su savo tėvu, kuris ten atliko keletą darbų. Visus remonto darbus su klientais derindavo M. S., o jam su tėvu tik nurodydavo ką turi padaryti. Klientai pinigus mokėdavo taip pat M. S.. Vieną kartą, M. S. prašymu, yra važiavęs į Vilnių paimti pinigus iš I. B.. Visus pinigus atidavė M. S.. Taip pat kelis kartus yra vežęs M. S. pas I. B. paimti pinigus. Negali tiksliai įvardinti, kokias remontui reikalingas medžiagas skolindavosi iš vieno objekto į kitą, o būtent atliekant remonto darbus D. P. ir I. B. objektuose. Kadangi prieš jam su tėvu pradedant dirbti su M. S. kiti darbininkai jau buvo dirbę tiek pas D. P., tiek pas I. B., statybinių medžiagų buvo užsakyta abejuose objektuose. Apkalant dailylentėm namą, kuriame gyvena jie ir D. P., pritrūko varžtų. Paskambinus M. S., jis liepė paimti varžtų iš I. B. buto ir naudoti, kad nestotų darbai. Taip jie su tėvu ir padarė. Suprato, kad kai bus papildyta statybinių medžiagų, jas naudos I. B. bute. Nesigilino kas už kokias medžiagas kiek sumokėjo ir kokiu būdu M. S. jas užsakinėja. Jo ir tėvo pareiga buvo tik vykdyti M. S. nurodytus darbus, kadangi visu kitu rūpinosi ir buvo atsakingas pats M. S.. Pas I. B. bute ar prie buto buvo atvežta apšiltinimo vatos. Apšiltinimo vatą yra matęs ir M. S. automobilio bagažinėje, tačiau ar jis ją atvežė pas I. B. ar išsivežė, nepastebėjo. Nematė, kad M. S. krautų ar iškrautų vatą iš bagažinės. Tai galėjo būti 2020 metų kovo arba balandžio mėnesiais. Pas M. S. dirbo apie mėnesį laiko. Nei viename objekte darbai nebuvo pilnai baigti, nes vis trūkdavo statybinių medžiagų, kurias M. S. teigė, kad yra užsakęs. D. P. stogui trūko stogo dangos ir dalies dailylenčių namo fasadui. Dėl savo dailylenčių, kurių M. S. pilnai nepristatė pretenzijų neturi, kadangi trūkstamo kiekio nepamena, o ir tvirtinimo detalės jam nekainavo. Jis remonto darbų atliko labai mažai, nes pagrinde dirbo M. S. vairuotoju. Į įmones, prekiaujančias statybinėmis medžiagomis, nevažiavo nei karto, nes buvo karantinas. Padirbus pas M. S. apie mėnesį laiko, jis dingo, neatsiliepė į telefono skambučius, neatvažiuodavo. M. S. naudojosi šviesiai rudos spalvos „Audi A6“ automobiliu. M. S. dingus, pas I. B. jis ir tėvas buvo palikę kelis darbo įrankius, tačiau I. B. jų nenorėjo atiduoti. Įrankių nenorėjo atiduoti dėl to, kad M. S. už remontą pinigai buvo sumokėti, o darbai atlikti ne iki galo. Savo darbo įrankius jo tėvas atsinešė dėl to, kad greičiau būtų atlikti darbai. Jiems priklausančius įrankius iš I. B. atsiėmė. Tai galėjo būti atsuktuvo rinkinys, kūjis, domkratai, elektrinis gręžtuvas. Atsiimant įrankius dalyvavo ir policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė pati I. B.. Buvo atvejis, kada M. S. liepė jam į Vilnių, kur tuo metu dirbo kiti vyrai, iš I. B. buto nuvežti deimantinę karūną. M. S. nurodė, kad deimantinė karūnai buvo reikalinga Vilniuje dirbantiems elektrikams, ir nurodė paimti ją iš I. B. buto. Jis nuvežė deimantinę karūną į Vilnių, tačiau atgal į I. B. butą jos neparvežė. Dingus M. S., kalbėjo su I. B. apie statybines medžiagas. Galėjo jai pasakyti, kad su kai kuriomis jos bute esančiomis medžiagomis atliko darbus D. P. remontuojamame name. Tuo metu neįtarė, kad gali apgaudinėti žmones, kadangi nežinojo kokios konkrečios medžiagos, koks jų kiekis yra užsakomas kiekvienam remontuojamam objektui ir kiek pinigų M. S. klientai yra sumokėję (3 t., b. l. 178–180). Papildomai paaiškino, kad pas I. B. paimti pinigų buvo nuvykęs vieną arba du kartus. Nerašė pinigų priėmimo kvito, pinigai buvo išmokėti grynais. Iš M. S. raštelio dėl pinigų perdavimo neimdavo, kiek klientai jam paduodavo, tiek jis atiduodavo. Matė, kad M. S. iš I. B. buto vežė vieną ar dvi pakuotes vatos.

31. Liudytojas A. V., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad pažįsta M. S.. Kaltinamasis su kitu žmogumi dengė jo namo stogą. Kartu dirbęs vyras išėjo, todėl kaltinamasis jam ir jo sūnui pasiūlė darbo. Pirmasis pas M. S. pradėjo dirbti jo sūnus – vairuotoju. Vėliau jie kalė lenteles. Kaltinamasis žadėjo juos įdarbinti, tačiau taip ir neįdarbino. Dirbo savo name, po to kitame name (duomenys neskelbtini) gatvėje, paskui Vilniuje. Už darbą, kurį jis atliko, jam sumokėjo. Statybos darbai, kuriuos darė, nebuvo pabaigti, nes jų nebuvo kam pabaigti. Jo ir kaimynės namo stogo remonto darbai sustojo, nes M. S. dingo. (duomenys neskelbtini) gatvėje darbai vyko nekokybiškai, nes buvo vykdomi netinkama tvarka, bet kaip. Liudytojas A. V. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, perskaitytus BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, kuriuose jis parodė, kad 2020 metų pavasarį, jo sūnus A. V. dirbo pas vyrą, prisistačiusį M. S.. Vyras yra šviesių plaukų, apie 26 metų amžiaus. Po kelių savaičių, jo sūnus A. V. pasiūlė jam padėti dirbti remonto darbus. M. S. žadėjo jį ir sūnų įdarbinti savo mažojoje bendrijoje, tačiau taip ir neįdarbino. M. S. jam ir sūnui mokėdavo nuo 50 iki 80 Eur per dieną. Darbo įrankius M. S. jiems duodavo pradedant darbus, o vakare juos susirinkdavo. Iš pradžių nekilo jokių įtarimų, kad jis gali apgaudinėti žmones. M. S. su klientais aptardavo visus darbus, o jam ir A. V. tik pasakydavo ką reikia padaryti, duodavo įrankius ir parūpindavo statybines medžiagas. Jis pats nei karto nevažiavo ir nepirko statybinių medžiagų. 2020 metų pavasarį jis su sūnumi A. V. šiek tiek taisė kaimynės D. P., su kuria gyvena viename name adresu (duomenys neskelbtini), stogą, kalė dailylentėmis namo fasadą. Sūnus pas D. P. lygino gegnes, nes prieš tai dirbęs darbuotojas jas buvo sudėjęs nekokybiškai. Stogo dengti nepabaigė, nes M. S. buvo užsakęs stogo dangą, kurios nepristatė. Kol laukė stogo dangos, kartu su sūnumi apkalinėjo dailylentėmis D. P. namo dalies fasadą. Jis su sūnumi nusprendė tokiomis pačiomis dailylentėmis apkalti ir savo namo dalį, todėl paprašė M. S., kad šis užsakytų dailylenčių. Dailylentės buvo pristatytos. Darbo dienomis jie kalė D. P. namo dalį, savaitgaliais su sūnumi dirbo prie savo namo dalies. M. S. už dailylentes sumokėjo apie 300 Eur. D. P. jam buvo minėjusi, kad M. S. sumokėjo avansą už sutartus darbus. Su sūnumi taip pat remontavo butą adresu (duomenys neskelbtini). Jis asmeniškai griovė buto sieną, darė buto grindų pamatą, tiksliau atramą prie sienos, lygino lubų balkius, kuriuos sutvirtino, kalė gipso plokštėmis sienas. Jis dirbo visus darbus, kuriuos jam nurodė M. S.. Ne kartą I. B. jam dirbant buvo užėjusi į butą ir jis klausė ar visi darbai atlikti gerai. Kol jis dirbo, I. B. atlikti jo darbai tiko ir ji pretenzijų neturėjo. Pas M. S. jis dirbo apie porą savaičių, kadangi M. S. greitai dingo ir jis su sūnumi nustojo dirbti. A. V. pas I. B. lygino grindis M. S. atvežtu skiediniu. Kol dirbo, M. S. kiekvieną vakarą atvažiuodavo, pažiūrėdavo kokius darbus jie su sūnumi padarė, sumokėdavo pinigus, surinkdavo įrankius ir išvažiuodavo. Taip pat vieną ar dvi dienas dirbo Vilniuje, kur jį ir sūnų nuvežė pats M. S.. Atliko griovimo darbus. Vietose, kuriose dirbo su M. S. niekur darbų nepabaigė, nes pritrūkdavo statybinių medžiagų. Klientai pinigus mokėdavo M. S.. Būdavo, kad kuomet atveždavo statybines medžiagas, M. S. paprašydavo, kad už jas sumokėtų A. V., o vėliau jis pinigus atiduodavo. Dirbant pas I. B. ir D. P., kai pritrūkdavo kokių nors statybinių medžiagų, M. S. buvo nurodęs, kad gali paimti statybines medžiagas iš vieno objekto ir naudoti kitame. Papildomai atvežus medžiagų, buvo nurodyta, kad jas naudos ten kur jos yra užsakytos. Matė, kaip I. B. buvo nupirkta ir atvežta apšiltinimo vata, tačiau ar ji buvo kur nors išvežta tikrai nematė. Jis darbus stengėsi atlikti kruopščiai, tačiau dažnai trūkdavo statybinių medžiagų. Būdavo, kad M. S. sakydavo, jog sutvirtinimui reikia daugiau varžtų, tačiau M. S. atsakydavo, kad bus gerai. Po poros savaičių M. S. dingo, į telefono skambučius neatsiliepė, neatvažiuodavo. Jam dingus, pas I. B. buvo palikę kelis darbo įrankius, kurių I. B. nenorėjo atiduoti. Dėl to buvo iškviesti policijos pareigūnai. Įrankiai jiems su sūnumi buvo gražinti (3 t., b. l. 196–198). Liudytojas A. V. papildomai nurodė, kad jis statybose dirba virš dvidešimties metų. Atlikinėjant namo betonavimo darbus, pertvaros pastatymą, darbus technologiškai atliko gerai, tačiau buvo niuansų. Jis kėlė, sutvirtino balkius. Atramos gali būti su tarpais, tai nėra nešančios sienos. Įrenginėjant gipsinę pertvarą po gipsu dėjo vatą. Po išbetonuotomis grindimis matė kanalizacijos nuotekų vamzdį, tačiau jis santechnikos darbų nedarė. M. S. jo sūnui buvo nurodęs nuvažiuoti į Vilnių, paimti pinigus iš I. B.. Sūnus grįžo su pinigais, padavė juos kaltinamajam ir jis atsiskaitinėjo su darbuotojais. M. S. tuo metu pinigų neturėjo, todėl prašė paimti pinigus iš I. B.. Tarp jo sūnaus ir kaltinamojo konflikto nebuvo, darbuotojai pradėjo prašyti su jais atsiskaityti už darbą ir juos įdarbinti, todėl kaltinamasis dingo.

32. Iš 2020 m. gegužės 26 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad I. B. pateikė elektroniniu paštu vykusį susirašinėjimą su M. S., įrankių sąrašą, nuotraukas apie pradėtus darbus (3 t., b. l. 129–159).

33. Iš 2020 m. kovo 10 d. darbų atlikimo sutarties matyti, kad sutarties objektas – (duomenys neskelbtini). Rangovas įsipareigojo nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. paruošti ir renovuoti pamatus, atlikti seno vamzdyno renovaciją, išvedžioti naują (atkuriant koridoriaus grindis), atlikti elektros instaliacijos darbus, išbetonuoti grindis. Sutarties pasirašymo metu imamas avansas – 750 Eur, likusi pinigų dalis sumokamai daigus darbus (750 Eur). Medžiagų kaina – 1300 Eur. Sutartį pasirašė I. B. ir rangovas – M. S., nurodytas adresas – (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 41).

34. Iš 2020 m. kovo 5 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašto matyti, kad M. S. nuo 2018 m. birželio 7 d. yra įregistravęs individualią veiklą, pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Veiklos pobūdis – Statybos baigimas ir apdaila. Deklaracijų neteikė. Nurodyta gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), el. pašto adresas – (duomenys neskelbtini), telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 192).

35. Iš 2020 m. gegužės 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra dviejų aukštų namas. Įėjimas iš vidinės kiemo pusės. Įėjus patenkama į koridorių, kur matomos keturios durys: kairėje pusėje šviesiai rudos spalvos durys, tiesiai raudonos spalvos durys, dešinėje pusėje tolimiausiame kampe rudos spalvos durys ir artimiausios šviesiai rudos spalvos durys. Užėjus pro šviesiai rudos spalvos duris matoma negyvenama patalpa, kurioje visur guli statybinės medžiagos. Kairėje pusėje matoma sudėta krūvą apšiltinimo vatos, atremtas kastuvas, gulsčiukas ir rankinis pamatinių polių grąžtas. Einant iš kairės į dešinę pusę matomas į medinę sieną atremtas tualeto bakelis, ant medinių pertvarų pakabinti (nepritvirtinti) elektros instaliacijos laidai. Matoma naujai išbetonuotas pamatas ir virš pamato esančioje angoje sudėtos gipso plokštės bei apie 2-3 pakuotės apšiltinimo vatos. Einant dešiniau matoma betoninė siena, prie kurios yra prijungtos medinės pertvaros, sienoje matomas apie 5–10 cm pločio įtrūkimas. Einant dešiniau matoma siena, kurioje langas. Siena yra betoninė ir prie jos pritvirtintos medinės pertvaros. Po langu pritvirtinti prie sienos elektros instaliacijos laidai. Einant toliau į dešinę – matyti elektros laidai pritvirtinti prie sienos. Per vidurį kambario sudėta apšiltinimo vata, vandens šildytuvas, cemento maišas (3 t., b. l. 83–95).

36. Iš 2021 m. balandžio 20 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. V. iš pateiktų atpažinti šešių asmenų atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 1, kaip M. S., pas kurį dirbo apie vieną mėnesį 2020 metais pavasarį. Jį atpažįsta pagal šukuoseną, bendrus veido bruožus (3 t., b. l. 183–184).

37. Iš 2021 m. balandžio 20 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. V. iš jam pateiktų atpažinti šešių asmenų nuotraukų atpažįsta asmenį nuotraukoje Nr. 2 kaip M. S., kuris žadėjo jį su jo sūnumi įdarbinti (4 t., b. l. 1–2).

38. Iš 2020 m. gegužės 18 d. Policijoje registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad pranešėjas M. S. 2020 m. balandžio 29 d. nurodė, jog yra šmeižiamas, viešoje erdvėje F. yra įvardinamas kaip aferistas, yra įkelta jo asmens tapatybės kortelė. Darbai yra atlikti, tačiau užsakovė I. B. spręsti kilusius nesutarimus atsisakė (3 t., b. l. 77).

39. Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai kriminalizavo tarp nukentėjusiosios I. B. ir M. S. susiklosčiusius teisinius santykius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir nepagrįstai M. S. pripažino kaltu už tai, kad turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, 2020 m. kovo 10 d. sudaręs sutartį su I. B. dėl remonto darbų, t. y. pamatų paruošimo ir renovacijos, seno vamzdyno renovacijos, naujos elektros instaliacijos išvedžiojimo, grindų išbetonavimo, adresu (duomenys neskelbtini), vėliau tolimesnius remonto darbus derindamas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, kad susitarimo neįvykdys, iš I. B. laikotarpyje nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. balandžio 21 d. paėmė 2450 Eur už darbų atlikimą bei remonto medžiagoms įsigyti, nepanaudojo remonto darbams I. B. nupirktų statybinių medžiagų, o būtent medsraigčių 4,5-40 TORX ABC SPAX 1000 vnt. už 34,70 Eur, „Paroc“ akmens vatos WAS35 6 pakuočių už 100,74 Eur, elektros kabelio XPJ 3x2,5 (100) už 115 Eur, polietileno plėvelės 25 ?m, 2 x 50 m, už 15,99 Eur, skylių pjovimui skirtos deimantinės karūnėlės 82 mm YATO 65 Eur vertės, bendros 331,43 Eur vertės, atlikdamas darbus sugadino armatūrinį tinką 71,88 Eur vertės, darbų nepabaigė ir tokiu būdu apgaule, savo naudai įgijo nukentėjusiajai I. B. priklausantį turtą bendros 2853,31 Eur vertės, pasislėpė nuo nukentėjusios, neatsiliepė telefonu.

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp nuteistojo M. S. ir nukentėjusiosios I. B. nagrinėjamu atveju yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, todėl nukentėjusioji savo teises galėjo ginti civiline tvarka, t. y. baudžiamosios atsakomybės taikymas šiuo atveju buvo neproporcinga priemonė. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas šioms bylos aplinkybėms neskyrė pakankamai dėmesio. Konstitucinėje jurisprudencijoje ir teismų praktikoje yra išaiškinta, kad veika turi ne tik formaliai atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytos nusikaltimo sudėties požymius, bet ir būti pavojinga. Kiekvienu atveju turi būti įvertinama, ar veikos pavojingumas yra pakankamas jai pripažinti nusikalstama, ar ji laikytina mažiau pavojingu teisės pažeidimu (administraciniu nusižengimu, civiliniu deliktu) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis, ar pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, jog negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Baudžiamosios atsakomybės taikymo poreikį, pagrįstumą tokiais atvejais rodo tai, kad kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-1073/2019). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pakankamai neanalizavo kokie civiliniai teisiniai santykiai susiklostė tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios, ar nukentėjusioji galėjo savo pažeistas teises apginti civilinės teisės priemonėmis, ar šis teisių gynimas buvo apsunkintas. Tokiu būdu buvo pažeistas baudžiamosios teisės kaip ultima ratio principas ir, nukrypstant nuo susiformavusios teismų praktikos, įskaitant Konstitucinio Teismo išaiškinimus, baudžiamoji atsakomybė taikyta esant civilinio pobūdžio santykiams.

41. Nuteistasis, duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, savo kaltės nepripažino ir teigė, kad pas nukentėjusiąją I. B. atliko pamato rekonstrukcijos, sienų apšildymo, grindų betonavimo, santechnikos ir elektros darbus, visos nupirktos medžiagos buvo panaudotos, niekas nebuvo sugadinta. Analogiškos pozicijos laikomasi ir apeliaciniame skunde. Minėti nuteistojo parodymai byloje surinktais duomenimis nepaneigti ir netgi priešingai – juos patvirtina byloje esantys įrodymai. Pirmosios instancijos teisme apklausta nukentėjusioji I. B. patvirtino, kad nuteistasis M. S. atliko dalį statybos darbų, buvo pristatomos statybinės medžiagos, o situaciją apsunkino karantinas, nes buvo sunku gauti statybinių medžiagų. Dalį darbų nuteistasis M. S. atliko nekokybiškai, o dėl dalies darbų jam pretenzijų neturi ir buvo patenkinta. Aplinkybę, kad nukentėjusioji I. B. neturėjo pretenzijų M. S. dėl dalies darbų atlikimo, patvirtina nukentėjusiosios 2020 m. kovo 12 d. 22:42 val. siųstas elektroninis laiškas nuteistajam, kuriame nurodyta: „Sveiki, vakar gerai padirbėjote įspūdingai. <...> O kol kas - sėkmės darbuose ir pailsėti nepamirškit. Konteineris ir kelias dienas ilgiau pastovėti gali: kaimynai išgyvens“ (3 t., b. l. 129-159). Laiško turinys patvirtina, kad statybos darbai nukentėjusiosios bute buvo atliekami ir ji pretenzijų nuteistajam neturėjo (dėl dalies darbų). Vien tai, kad nukentėjusioji I. B. nebuvo patenkinta dalies atliktų darbų kokybe, tai negali būti laikoma sukčiavimu ir svetimo turto įgijimu apgaule.

42. Pažymėtina, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. G. patvirtino, kad tris kartus yra vežęs statybines medžiagas, nuteistojo prašymu, (duomenys neskelbtini) (nukentėjusiosios I. B. adresu). Nurodė matęs, kad M. S. vykdo statybos darbus dviejuose objektuose. Liudytojas A. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad su tėvu A. V. atliko remonto darbus I. B. bute. Nurodė, kad šiame bute dirbo tik vieną dieną, išliejo grindis su nuteistojo užsakytu sausu skiediniu. Matė, kad pas nukentėjusiąją bute ar prie buto buvo atvežta apšiltinimo vatos. Liudytojas A. V. apylinkės teisme parodė, kad su sūnumi pradėjo dirbti pas M. S.. Nurodė, kad darbai (duomenys neskelbtini) gatvėje vyko nekokybiškai, netinkama tvarka. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. teigė, kad su sūnumi remontavo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Jis griovė buto sieną, darė buto grindų pamatą, lygino lubų balkius, kalė sienas gipso plokštėmis. Patvirtino A. V. parodymus, kad pastarasis nukentėjusiosios bute lygino grindis M. S. atvežtu skiediniu. Sutiktina su gynėju, kad šios aplinkybės nesudaro sukčiavimo sudėties. 2020 m. gegužės 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad nukentėjusiosios I. B. bute visur guli statybinės medžiagos, matoma krūva apšiltinimo vatos, įrankiai, skirti atlikti statybos darbams. Apžiūros protokole užfiksuota, kad bute matomi pritvirtinti elektros instaliacijos laidai, naujai išbetonuotas pamatas ir virš pamato esančioje angoje sudėtos gipso plokštės, betoninė siena, prie kurios yra prijungtos medinės pertvaros, sudėta apšiltinimo vata, vandens šildytuvas, cemento maišas (3 t., b. l. 83–95). Taigi, be nuteistojo, nukentėjusiosios parodymų, aplinkybę, kad I. B. bute buvo atliekami statybos darbai, patvirtina ir liudytojų K. G., A. V., A. V. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas. Šios aplinkybės kartu patvirtina, kad M. S. veiksmuose nebuvo tyčios, t. y. siekio apgaule įgyti svetimą turtą, gaunat avansą už statybines medžiagas ir nevykdant sutartų darbų. Tai, kad nuteistasis M. S. statybos darbams nepanaudojo dalies nupirktų statybinių medžiagų, nurodytų kaltinime, o, atlikdamas darbus, sugadino armatūrinį tinklą, darbų nebaigė, nesudaro sukčiavimo sudėties. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nepagrindė kodėl armatūrinio tinklo sugadinimas, atliekant statybos/remonto darbus, laikomas nusikaltimu ir sudaro sukčiavimo sudėtį. Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad šiuo atveju sudėtinga nustatyti kokią darbų apimtį nukentėjusios I. B. bute atliko M. S., kadangi nebuvo atliekami sunaudotų medžiagų skaičiavimai, byloje nėra specialisto išvados dėl darbų kokybės ar paskaičiavimo, kokie darbai buvo atlikti nekokybiškai ir kiek kainavo juos iš naujo atlikti tinkamai.

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad M. S., sudarydamas sutartį su I. B. dėl remonto darbų atlikimo jos bute, naudojo apgaulę. Anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad M. S. vykdė įsipareigojimus pagal sutartį, atliko dalį statybos darbų, užsakinėjo ir pristatė statybines medžiagas į nukentėjusiosios butą, kas patvirtina jo siekį vykdyti įsipareigojimus. Atkreiptinas dėmesys, kad, sudarydamas rašytinę sutartį, M. S. joje nurodė tikrą savo asmens kodą ir tuometinę gyvenamąją vietą, todėl dėl neatliktų ar netinkamai atliktų statybos darbų pagal sutartį, I. B. ginčą su nuteistuoju galėjo išspręsti civilinio proceso tvarka. Vien tai, kad tam tikrą laiko tarpą nukentėjusioji I. B. negalėjo telefonu susisiekti su nuteistuoju M. S., neleidžia daryti išvados, kad M. S. veiksmuose yra BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje esantys įrodymai tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje nepatvirtina M. S. kaltės, padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje panaikinamas ir priimamas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, I. B. pareikštas patikslintas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Dėl sukčiavimo D. P. atžvilgiu

44. M. S. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, 2020 m. kovo 19 d. žodžiu sutaręs su D. P. dėl namo adresu (duomenys neskelbtini), fasado remonto bei stogo dangos keitimo, iš anksto žinodamas, kad susitarimo neįvykdys, iš D. P. paėmė bendrai 4400 Eur kaip avansą bei atlygį už atliktus darbus ir medžiagų įsigijimą, dalies darbų neatliko, pasislėpė nuo nukentėjusios, neatsiliepė telefonu, tokiu būdu apgaule, savo naudai įgijo nukentėjusiajai D. P. priklausantį turtą – 2700 Eur.

45. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis M. S. kaltės nepripažino ir teigė, kad pas nukentėjusiąją D. P. atlikinėjo stogo dengimo ir fasado darbus. Dėl darbų atlikimo susitarė žodžiu. Jis sukalė stogo dangą, uždėjo skardą ir apkalė fasadą, tik jo nenudažė. Visų darbų neatliko, nes įvyko konfliktas su apačioje gyvenančiais kaimynas ir jis nusprendė nebedirbti. Avansas jam buvo sumokėtas su medžiagų pirkimu ir darbu. Statybines medžiagas jis užsakė per įmones ir jas pristatė. Nukentėjusiajai liko skolingas dėl stogo dangos ir dažų. Šios medžiagos buvo nepristatytos. Su nukentėjusiąja sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo. Ketino pabaigti pradėtus darbus.

46. Nukentėjusioji D. P., apklausta pirmosios instancijos teisme, teigė, kad M. S. dirbo pas jos kaimynę I. B.. Kaltinamasis teigė, kad atlieka ir stogų perdengimo darbus, todėl jo buvo prašiusi pakeisti savo namo stogą. Iš pradžių ji kaltinamajam padavė 800 Eur avansą, sutarė, kad darbai ir medžiagos iš viso kainuos 3000 Eur. Kaltinamasis jos name pradėjo darbus sekančią dieną, nuėmė stogo dangą, šiferį, viską darė greitai, tačiau vėliau darbai sustojo, nes ilgai laukė stogo dangos. Vėliau kaltinamasis jai paskambino ir pasiūlė per tą laiką pradėti daryti namo fasadą. Ji sutiko ir papildomai davė pinigų dažams namo fasadui. Kaltinamasis fasadą apšiltino ir nepilnai apkalė lentelėm, nes jų trūko, nenudažė fasado, stogo dangos taip ir nesulaukė, o pinigai buvo sumokėti už visus darbus. Skambindavo M. S., tačiau jis buvo dingęs iki balandžio 21 d. Po to vėl dingo, neatsiliepė telefonu. Prasidėjo didelės liūtys, ant stogo uždėta plėvelė netiko, nes jos butas buvo pilnas vandens. Kreipėsi į kitus meistrus, kurie viską sutvarkė, tačiau už viską teko mokėti dvigubai. M. S. ji sumokėjo daugiau nei 3000 Eur: pirmą dieną davė 800 Eur, už lentas davė 2200 Eur, taip pat pinigų jam davė ir jos sesuo. Iš viso kaltinamajam yra sumokėjusi 4400 Eur už visą namo tvarkymą, dalis darbų buvo atlikta. Žala nėra atlyginta, iš pradžių ji prašė 3000 Eur, tačiau su šia suma kaltinamasis nesutiko, todėl ji nusileido iki 1800 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu sudarė susitarimą su kaltinamuoju, žala jai turi būti atlyginta iki 2022 m. birželio 14 d. Fasado darbus apžiūrėjo tik vėliau, apie tai, kad fasado darbai nebaigti, jai pasakė kiti darbininkai. Nukentėjusioji D. P. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, perskaitytus BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, kuriuose ji parodė, kad 2020 m. kovo 19 d. 11.00 val. draugė, gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), pasakė, jog pas jos kaimynus dirba meistrai. Nuėjusi pas meistrus ji paklausė, ar jie dengia stogus. Vienas iš jų, M. S., pasakė, kad atlieka visus remonto darbus. M. S. su ja nuėjo apžiūrėti stogą ir pasakė, kad darbus gali pradėti kitą dieną. Tuomet ji su meistru žodžiu susitarė, kad jis pakeis stogą už 3200 Eur kartu su medžiagomis. Meistrui padavė 800 Eur ir kitą dieną M. S. su kitu meistru pradėjo darbus. M. S. su darbininku nuardė stogą ir padengė jį plėvele. Paskui M. S. pasiūlė suremontuoti ir namo fasadą, kol sulauks stogo dangos ir pasakė kad tai kainuos 1200 Eur. Ji sutiko ir padavė jam 1200 Eur. Tuomet M. S. apšiltino jos namo pusę šiltinimo vata ir apkalė dailylentėmis. Kadangi jai patiko kaip M. S. apkalė namo fasadą, ji jam davė dar 2400 Eur, nes manė, kad jis patikimas ir viską padarys iki galo. Visus pinigus M. S. padavė balandžio mėnesio 5 ar 6 dieną ir po to jis dar dirbo apie dvi savaites. 2020 m. balandžio 20 d. M. S. nepasirodė ir liko neuždengtas stogas, nepakeisti vandens latakai ir tų medžiagų nėra. M. S. telefonai yra išjungti. 2020 m. balandžio 22 d. M. S. jai paskambino ir pasakė, kad serga, todėl nepasirodė ir žadėjo per savaitę viską padaryti. Nurodė, kad negavo stogo dangos ir ją pirks ‚S.“. Po to pokalbio jis daugiau neatvyko ir nepaskambino. Jai padaryta 3000 Eur žala (3 t., b. l. 1–2). D. P. 2020 m. gegužės 18 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jau ilgą laiką planavo suremontuoti namo stogą. 2020 kovo 19 d. ji lankėsi pas draugę (duomenys neskelbtini), ir pastebėjo kaip draugės kaimynų butą kažkas remontuoja. Sugalvojo paklausti, ar meistrai sutiktų uždengti jos namo stogą ir nuėjo į remontuojamą butą. Ten rado du vyrus. Abu prisistatė M. vardu. Vienas iš jų pasakė, kad yra M. S.. Jis jai paaiškino, kad atlieka visus remonto darbus. Ji pasakė, kad jai reikia pakeist stogo dangą. Jis tuoj pat sutiko apžiūrėti jos namo stogą, nuėjo, apžiūrėjo ir pasakė, kad nors ir sekančią dieną gali pradėti darbus. Ji prieš tai domėjosi, kiek gali kainuoti stogo pakeitimas, sakė jam, kad jos žiniomis tai gali kainuoti apie 4 000 Eur. M. S., pamatavęs stogą, pasakė, kad darbus už sumą iki 4 000 Eur atlikti būtų galima. M. S. iškarto paprašė jos sumokėti 800 Eur darbams pradėti ir reikalingų medžiagų pirkimui. Ji jam tą pačią diena sumokėjo 800 Eur. Jokių sutarčių nepasirašinėjo. Kitą dieną, nuo pat ryto, M. S. atėjo dirbti. Kartu su M. S. pradėjo dirbti ir kitas M. Jie pradėjo ardyti stogą. Per dieną jie išardė seną stogo dangą ir ant stogo konstrukcijų paklojo naują plėvelę. Tą dieną ji buvo darbe, o grįžusi namo po darbo pamatė, kad senas stogas išardytas ir viskas išvežta, o ant stogo jau paklota nauja plėvelė. Suprato, kad už jos sumokėtus pinigus M. S. nupirko plėvelę stogui. M. S. jai davė pasirašyti kažkokį kvitą (įsirašyti savo vardą pavardę), kuriame buvo parašyta, kad buvo pirktos reikalingos medžiagos, jų tarpe ir stogo plėvelė. Toliau stogo M. S. netvarkė, aiškino, kad laukia stogo dangos. M. S. sakė, kad stogo dangai nupirkti reikės 3200 Eur. Ji sutiko su tokiomis sąlygomis. M. S. paaiškino, kad stogo dangą užsakė, bet jos reikės laukti. Kitą dieną po to, kai M. S. paklojo stogo plėvelę, jis paskambino ir pasiūlė suremontuoti namo fasadą. Ji pasakė, kad tam jai gali neužtekti pinigų. M. S. patikino, kad tai nekainos brangiai ir kol lauks stogo dangos, už 1200 Eur suremontuos fasadą. Ji sutiko. Maždaug per dvi ar tris dienas M. S. su kitu M., apkalė namą. Jų atliktais darbais ji buvo patenkinta, nors nematė ar jie tinkamai apšiltino namą. Po atliktų darbų ji jiems sumokėjo sutartus 1200 Eur ir davė dar 2400 Eur stogo dangai pirkti. Po to, kai padavė šiuos pinigus, darbai pas ją daugiau vykdomi nebuvo. Su M. S. bendravo telefonu, jis aiškino, kad laukia stogo dangos ir kitų reikalingų medžiagų, tačiau jokių statybos medžiagų ji taip ir nesulaukė. Suprato, kad buvo apgauta. Iš viso ji sumokėjo M. S. 4400 Eur. Už šiuos pinigus M. S. apšiltino namo sieną už sutartus 1200 Eur, nuardė namo stogą ir padengė jį nauja plėvele. Šiuos darbus ji vertina 200 Eur ir laiko, kad M. S. apgaule užvaldė jos 3 000 Eur. Nepažįsta I. B., bet žino, kad M. S. surado dirbantį jos bute. Tą dieną, kai susitarė, kad M. S. tvarkys jos namo stogą, ji jo dirbančio I. B. bute nematė. M. S., kaip ataskaitą už perkamas statybines medžiagas jai per kelis kartus davė įvairių sąskaitų faktūrų, krovinio važtaraščių ir kasos pajamų orderių – iš viso septynis lapus (3 t., b. l. 7–8).

47. Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. P. 2020 m. gegužės 18 d. nurodė, kad M. S. galėtų atpažinti, kadangi pamena, jog jo plaukai buvo trumpai kirpti, šviesūs, jis buvo vidutinio kūno sudėjimo, apie 167 cm ūgio. Su M. S. buvo sutarę, kad jis atliks jai priklausančios namo dalies adresu (duomenys neskelbtini), remontą. Su M. S. sutarė, kad namo stogo keitimas su darbais ir medžiagomis bendrai kainuos 3200 Eur ir namo fasadą gali apšildyti už 1200 Eur skaičiuojant darbus ir medžiagas. Jis dirbo su dar vienu vyru, kurio vardas, kiek žino, yra taip pat M. Visus remonto darbus ir kainas derino su M. S.. M. S. padavė 2400 Eur už stogo dangą, bei sumokėjo už namo fasado remontą 1200 Eur. Pinigus galimai sumokėjo 2020 metų balandžio mėnesio pradžioje. Dalį darbų M. S. su dar vienu vyru atliko. Liko neprikaltos tik kelios namo dalies dailylentės bei nenudažytas namo fasadas, kaip buvo tartasi. Stogas buvo apdengtas su netinkama plėvele, dėl ko pradėjus lyti vanduo bėgo į butą. Taip pat nebuvo nupirkta ir uždengta stogo danga, kurią M. S. teigė dar užsakinėsiantis. Buvo sutarę, kad stogo danga bus skardinė. Bendrai M. S. sumokėjo 4400 Eur. Jos manymu, M. S. atliko darbų už 1700 Eur. Dėl M. S. apgavystės ji patyrė 2700 Eur turtinę žalą, vertinant pinigus, kuriuos sumokėjo už stogo dangą bei neatliktus darbus. Kadangi M. S. pilnai darbų neatliko, samdėsi naujus darbuotojus, kurie suremontavo stogą su nauja danga, naujai pakeista plėvele už 2980 Eur. Prašo pripažinti ją nukentėjusiąja bei civiline ieškove 2700 Eur sumai dėl patirtos turtinės žalos (3 t., b. l. 10–11). Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. liepos 1 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji D. P. nurodė, kad 2021 m. birželio 18 d. pasirašė susitarimą su M. S., kuriame nurodyta, kad jis iki 2022 m. birželio 14 d. jai atlygins padarytą 1800 Eur turtinę žalą, nors civilinį ieškinį pareiškė 2700 Eur sumai. Dėl žalos atlyginimo kalbėjo ir su M. S. advokatu, kuris minėjo, kad M. S. pagal galimybes pasistengs atlyginti jai padarytą žalą mėnesio laikotarpyje. Pinigų iš M. S. šiuo metu nėra gavusi. Nors parodymus ankstesnėje apklausoje yra davusi teisingus, tačiau bendru sutarimu su įtariamuoju sutarė, kad jei jis jai atlygina 1800 Eur, ji jam pretenzijų neturi ir 2700 Eur civilinio ieškinio, pareikšto ikiteisminio tyrimo metu, atsisako. Girdėjo kalbas, kad M. S. atlikdamas I. B. priklausančio buto remontą adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo statybines medžiagas jos namo dalies remontui. Ji to negali nei patvirtinti, nei paneigti. Bendraujant su M. S., jis nurodė, kad remonto darbų nebaigė atlikti, nes susipyko su jos kaimynais A. ir A. V.. Kadangi ji samdė darbus atlikti M. S., būtent jį ir kaltina dėl nebaigtų remonto darbų. Šiuo metu jos namo dalis yra pilnai suremontuota. Namo dalies remontą atliko kiti samdyti darbuotojai (3 t., b. l. 14–15). Perskaičius nukentėjusiosios parodymus, D. P. papildomai paaiškino, kad sumokėjo 800 Eur darbams pradėti ir 2 200 Eur už namo fasado lentas. Iš viso M. S. sumokėjo 4400 Eur. Ji mokėjo pinigus už savo namo dalį, o sesuo mokėjo už savo namo dalį. Už fasado darbus kaltinamajam sumokėjo 1 200 Eur. Tuo metu nematė, kad darbai yra nebaigti, tai jai pasakė vėliau atvykę kiti meistrai. M. S. rodė jai savo asmens tapatybės kortelę, ant lapo parašė savo vardą ir pavardę. Jaučiuosi apgauta dėl netinkamos darbų kokybės.

48. Iš 2020 m. gegužės 18 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. P. pateikė dokumentų kopijas. 2020 m. kovo 19 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pardavėjo rekvizitai įvardinti – „S. V. L.“, įm. k. (duomenys neskelbtini). Pirkėjo rekvizitai – D. P., adresas – (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad 1,5 m3 medienos su atvežimu kaina – 220 Eur, 2m3 šiferio išvežimas – 220 Eur, plėvelė, medvarščiai, tvirtinimo detalės 250 Eur. Bendra suma – 690 Eur. Iš PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš UAB „M. B.“ pirktos dailylentės už 378 Eur. UAB „M. B.“ 2020 m. kovo 23 d. išrašė Kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 378 Eur. Iš PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš UAB „M. B.“ pirktos dailylentės už 354,74 Eur. UAB „M. B.“ 2020 m. kovo 30 d. išrašė Kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 354,74 Eur. Iš 2020 m. kovo 30 d. krovinio važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įsigyti 5 paketai vatos „Knauf“ iš UAB „Mimeta“. (3 t., b. l. 32–41).

49. Iš 2020 m. gegužės 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matomas dviejų aukštų pastatas su mansarda. Fasadas yra skirtingas, vietomis sukaltos naujos šviesios spalvos lentos ir vietomis matomos senos, žalios spalvos, lentos. Stogo dangos nėra, ant stogo yra uždėta plėvelė, kuri užkalta medinėmis lentomis. Prie namo sienos yra padėtos statybinės medžiagos (2 t., b. l. 184–188).

50. Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai kriminalizavo tarp nukentėjusiosios D. P. ir M. S. susiklosčiusius teisinius santykius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir nepagrįstai M. S. pripažino kaltu už tai, kad turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, 2020 m. kovo 19 d. žodžiu sutaręs su D. P. dėl namo adresu (duomenys neskelbtini), fasado remonto bei stogo dangos keitimo, iš anksto žinodamas, kad susitarimo neįvykdys, iš D. P. paėmė bendrai 4400 Eur kaip avansą bei atlygį už atliktus darbus ir medžiagų įsigijimą, dalies darbų neatliko, pasislėpė nuo nukentėjusios, neatsiliepė telefonu, tokiu būdu apgaule, savo naudai įgijo nukentėjusiajai D. P. priklausantį turtą – 2700 Eur.

51. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp nuteistojo M. S. ir nukentėjusiosios D. P. nagrinėjamu atveju yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, todėl nukentėjusioji savo teises galėjo ginti civiline tvarka, t. y. baudžiamosios atsakomybės taikymas šiuo atveju buvo neproporcinga priemonė. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad nukentėjusioji D. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausta pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad M. S. namo stogo keitimo darbus pas ją pradėjo jau kitą dieną po 800 Eur avanso perdavimo. Nuteistasis nuėmė stogo dangą, šiferį, padengė jį plėvele, viską darė greitai, o po to darbai sustojo, nes ilgai laukė stogo dangos. Po to M. S. jai pasiūlė pradėti daryti namo fasadą, kol sulauks namo stogo dangos. Nukentėjusiajai sutikus ir davus pinigų dažams, M. S. apšiltino fasadą, nepilnai apkalė lentelėmis. Savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusiosios D. P. pateikti dokumentai (PVM sąskaitos-faktūros, krovinio važtaraščiai, kasos pajamų orderiai) patvirtina statybinių medžiagų įsigijimo ir pristatymo pas nukentėjusiąją D. P. faktą. Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad nukentėjusiosios D. P. name vietomis sukaltos naujos šviesios spalvos lentos, ant stogo yra uždėta plėvelė, kuri užkalta medinėmis lentomis, prie namo padėtos statybinės medžiagos.

52. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad M. S., žodžiu susitaręs su nukentėjusiąja D. P., turėjo tikslą apgaulę įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad susitarimo neįvykdys, paėmė avansą, dalies darbų neatliko ir slapstėsi. Šiame nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad M. S. vykdė įsipareigojimus pagal sudarytą žodinį susitarimą su nukentėjusiąja D. P., atliko dalį statybos darbų, užsakinėjo ir pristatė statybines medžiagas į nukentėjusiosios namą, kas patvirtina jo siekį vykdyti įsipareigojimus. Šios aplinkybės kartu patvirtina, kad M. S. veiksmuose nebuvo tyčios, t. y. siekio apgaule įgyti svetimą turtą, gaunat avansą už statybines medžiagas ir nevykdant sutartų darbų. Tai, kad nuteistasis M. S. neatliko dalies sutartų statybos darbų, nesudaro sukčiavimo sudėties. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju D. P. ginčą su nuteistuoju dėl statybos darbų kokybės, neatliktų darbų galėjo išspręsti civilinio proceso tvarka. Vien tai, kad tam tikrą laiko tarpą nukentėjusioji D. P. negalėjo telefonu susisiekti su nuteistuoju M. S., neleidžia daryti išvados, kad M. S. veiksmuose yra BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje esantys įrodymai tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje nepatvirtina M. S. kaltės, padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje panaikinamas ir priimamas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

53. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu M. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas nukentėjusiųjų V. A., G. S. atžvilgiu), 182 straipsnio 3 dalį (sukčiavimas L. I. S. atžvilgiu) paskirtų bausmių, įpareigojimų, atidėjus paskirtos bausmės vykdymą, vertinti kaip aiškiai per griežtų ir jų keisti pagrindo nėra. Paskirtoji bausmė ir BK 75 straipsnyje numatyti įpareigojimai neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai ir bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Nors apeliaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kadangi nuteistasis M. S. statybos darbus vykdo visoje Lietuvoje, tačiau, kolegijos vertinimu, šis įpareigojimas nepagrįstai nepasunkina nuteistojo teisinės padėties, yra suderinamas su kitais įpareigojimais, juo labiau, kad šis įpareigojimas apskritai nedraudžia nuteistojo judėjimo Lietuvoje, gavus Probacijos tarnybos leidimus. Taip pat trumpinamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

nuteistojo M. S. gynėjo advokato Aido Venckaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendžio dalį dėl M. S. pripažinimo kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas D. P. atžvilgiu), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas I. B. atžvilgiu), ir šioje dalyje priimti naują išteisinamąjį nuosprendį:

M. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas D. P. atžvilgiu) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

M. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas I. B. atžvilgiu) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendžio dalį dėl M. S. už skirtingas veikas paskirtų bausmių subendrinimą ir bausmes subendrinti iš naujo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (V. A. atžvilgiu), 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (G. S. atžvilgiu), 182 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (L. I. S. atžvilgiu) subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti M. S. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant: tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 1 (vienus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą pagal jų pareikštus civilinius ieškinius.

I. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai Algirdas RemeikaJudita SungailaitėValdas Vitunskas