- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-02-21
- Bylos Nr.
- 1-552-576/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00733-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Kaltinamasis
- I. K., Kaltinamosios
- Nukentėjusysis
- N. K.
- Civilinis atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Gintaras Degimas
Viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. K. 2011-06-07 apie 20,49 val. Vilniuje, Salininkų g. ties 35 pastatu, vairuodama L. K. priklausantį automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatsargi ir neatidi, sukdama į kairę iš Salininkų g. link Salininkų g. 35-to pastato neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio prie jos iš paskos ta pačia kryptimi priešpriešinio eismo juosta didesniu greičiu artėjančiam motociklo HONDA (duomenys neskelbtini) valst. Nr. AJR 62, vairuotojui N. K., dėl ko susidūrė su jo vairuojama transporto priemone. Eismo įvykio metu nukentėjo motociklo vairuotojas N. K., kuriam nustatyti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais I. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106 punktų reikalavimus ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.
Kaltinamoji I. K. kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 1 d., prisipažino iš dalies, tačiau teigė įvykio metu Kelių eismo taisyklių nepažeidusi, motociklo nemačiusi ir tik įsitikinus, kad kelyje nieko nėra, atlikusi posūkio manevrą, todėl teismas vertina, kad kaltinamoji kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažįsta.
Šalies argumentai
I. K. teisme paaiškino, kad 2011 m. birželio 7 d., pavakary ji su mama ir vaiku važiavo pas močiutę, vairavo automobilį. Ji išsuko iš Katilišių g, tada važiavo Salininkų g. Pravažiavusi apie pusę atstumo įjungė posūkio signalą, pažiūrėjo pro veidrodėlį, matė, kad už jos automobilio važiuoja 2 ar 3 mašinos, bet jos buvo dar toli. Privažiuojant iki nusukimo, ji dar kartą pažiūrėjo į veidrodėlį, matė, kad už jos važiavusios mašinos jau priartėjusios, buvo mašinų kolona, priešais atvažiuojančių mašinų nebuvo ir tuomet ji lėtai pradėjo sukti į kairę. Tuo metu, kai jau pradėjo įvažiuoti į kelią pas močiutę, vaikas sušuko, kad mama žiūrėk – motociklininkas. Atsisukusi pamatė, kad motociklininkas nuo jos rankos atstumu, važiavo į ją, nuslydo prie mašinos ir nuvažiavo į griovį, kur buvo duobė ir jį sumėtė. Ji nesuprato, kas įvyko, tik matė dulkes. Ji iškart sustojo, iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą.
Atsakinėdama į užduodamus klausimus paaiškino, kad ji po įvykio sustojo Salininkų g. 35, Vilnius, jau įsukusi į keliuką, mašina pariedėjo apie pora metrų nuo kelio važiuojamosios dalies. Įvykio metu ji laukėsi, vos neprarado kūdikio, norėjo neprarasti pieno ir kad viskas greičiau pasibaigtų. Todėl ikiteisminio tyrimo metu pripažino kaltę dėl pareikšto įtarimo. Prieš atlikdama posūkio manevrą ji nebuvo sustojusi, važiavo apie 20 km/h greičiu. Teisę vairuoti transporto priemonę turi nuo 1998 metų. Ji nesustodama žiūrėjo į šoninį vairuotojo veidrodį, tada pažiūrėjo į priekį ir norėjo sukti. Matė, kad už jos automobilio važiuoja kolona mašinų, kuri artėja, priešais nebuvo transporto priemonių. Kliūčių matomumui dėl ko galėjo nepamatyti motociklo, nebuvo. Įvykio metu motociklininko ir jos vairuoto automobilio kontaktas buvo, motociklininkas slydo, užkabino automobilį koja. Jos vairuotam automobiliui buvo apgadinta šoninis sparnas, iškritusi lempa ir iškrito priekinis bamperis.
Nuo to momento, kai pažiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį ir pradėjo atlikinėti posūkio manevrą praėjo 4-5 sekundės.
Po įvykio ji bandė taikiai tartis su nukentėjusiuoju N. K., tačiau nepavyko susitarti, nukentėjusiojo ji atsiprašė.
Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., teismo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamosios I. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai( b.l.75-76, 1 t.). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji I. K. parodė:
2011-06-07 apie 20.40 val. vairavo L. K. priklausantį automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo Salininkų gatve link Liepkalnio g. pusės. Buvo vakaras, giedra, važiuojamoji dalis – asfaltas buvo sausas. Važiavo maždaug 50-60 km/val. greičiu. Kelyje buvo punktyrinė linija. Įjungusi kairiojo posūkio signalą pasižiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį, už jos važiavo kolona mašinų, gal 5-6. Važiuojant iki posūkio ji sumažino greitį iki 30 km/val., gal ir mažiau. Privažiavusi iki posūkio, pilnai sustojo, dar sykį pasižiūrėjo į šoninį veidrodėlį, jokių kliūčių nepastebėjo, todėl palengva pradėjo sukti į kairę. Tuo metu, kai pradėjo kairiojo posūkio manevrą, gan tolokai išgirdo stabdymo garsą, pasuko galvą į kairę pusę ir tą pačią sekundę pamatė motociklininką, kuris stengėsi ją aplenkti, jis užkabino priekį, nuvažiavo toliau ir nugriuvo. Tuo metu, kai motociklininkas kliudė jos vairuojamą automobilį, vairuojamo automobilio greitis buvo gal keletas km/val. Iškarto paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją ir greitąją medicinos paklabą. Pribėgo prie motociklo vairuotojo, kuris matėsi, kad sužalotas (už ausies buvo kraujo, buvo visas apibrozdintas). Sustojo pašaliniai žmonės. Atvykusi GMP nugabeno motociklo vairuotoją į ligoninę. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtariama, pripažįsta pilnai. Dėl kilusių pasekmių nuoširdžiai gailisi. Nukentėjusiojo atsiprašė, žalą, padarytą eismo įvykio metu, atlygino, su juo susitaikė, prašo bylą nutraukti.
Nukentėjusysis N. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2011 m. birželio 7 d. jis vairavo motociklą Honda CBR. Važiavo Salininkų g., Vilniuje, nuo Salininkų pusės. Matomumas buvo puikus, ir jis persirikiavo į kairę – priešpriešinio eismo juostą ir važiuodamas apie 60-90 km/h greičiu pradėjo lenkti mašinas. Privažiuodamas I. K. vairuojamą automobilį matė, kad ji parodė posūkį į kairę ir iškart suko. Jis sutriko, bandė išvengti kliūties griūdamas į kairę pusę. Tačiau vairuotoja kliudė jo dešinį šoną, jį nubloškė ant žvyrkelio, kur jis bandė suvaldyti motociklą. Kadangi ant žvyrkelio motociklą sumėto, stabdyti nebandė, jis nukrito į griovį, sąmonę atgavo tik greitosios pagalbos automobilyje.
Atsakinėdamas į užduodamus klausimus nukentėjusysis N. K. parodė, kad įvykio metu vairuoti tokios transporto priemonės – motociklo – neturėjo, už tai yra nubaustas administracine tvarka. Įvykio vietoje buvo dviejų eismo juostų kelias. Iš pradžių jis važiavo pirmąja juosta, po to persirikiavo į priešpriešinę ir lenkė automobilius. Jis lenkė iš karto kelis automobilius važiuodamas priešpriešine eismo juosta. Pamatė, kad I. K. vairuojamas automobilis, kuris važiavo labai lėtai, rodo posūkį į kairę gal likus 15-20 metrų. Lenkdamas mašinas pamatė, kad I. K. vairuojamas automobilis važiuoja labai lėtai, mėgino jį aplenkti, o kai privažiavo, kaltinamoji parodė posūkį ir staigiai darė manevrą į kairę.Kaltinamoji kirto juostą ties antru posūkio mirktelėjimu. Susidūrimo momentu buvo kliudyta dešinė motociklo pusė, apie vidurį motociklo.
Po įvykio jis 3 dienas buvo gydomas ligoninėje, po to vaikščiojo tik su korsetu, buvo gulimas režimas, gydėsi namuose ir reabilitacijoje sanatorijoje, vieną kartą lankėsi poliklinikoje. Patyrė stresą, nepatogumus, kankino skausmai, vartojo raminamuosius vaistus. . Reiškia 50 000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurį palaiko. Dėl įvykio prarado darbą Anglijoje. Prieš įvykį planavo stoti į aukštąją mokyklą, tačiau po to nestojo. Duomenų, kad prarado nuomojamą butą, pateikti negali. Po įvykio darbingumo lygis nebuvo vertinamas. Pasekmės po įvykio liko – sunku užmigti ne ant ortopedinės lovos, keičiantis orui maudžia stuburą.
Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., teismo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo N. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai( b.l.40-41, 1 t.). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis N. K. parodė: 2011-06-07 apie 20.45 val. vairavo jam priklausantį motociklą „Honda (duomenys neskelbtini) PR“, valst. Nr. 62 AJR, važiavo Salininkų gatve nuo Salininkų pusės link miesto pusės (Liepkalnio g. pusės), apie 80-90 km/val greičiu, artimųjų šviesų žibintai buvo įjungti. Salininkų gatvėje yra po vieną eismo juostą į abi puses. Važiuojant nuo kalno į nuokalnę, kai buvo tiesus ruožas, matomumas puikus, pažiūrėjęs į priekį pamatė, kad priešpriešais atvažiuojančių automobilių nėra, todėl pradėjo lenkti važiuojančius ta pačia kryptimi automobilius, kurių buvo gal penki. Įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir pastoviai važiavo priešpriešine eismo juosta nedidindamas greičo, nes automobiliai važiavo lėčiau. Priešpriešinio eismo juosta važiavo maždaug per vidurį. Susigretinus su kažkuriuo automobiliu, ar tai baigiant jį aplenkti (koks tai buvo automobilis įvardinti negali) pamatė, kad automobilio VW Golf sumirksėjo kairio posūkio signalas, koks atstumas buvo likęs tuo metu iki automobilio VW Golf, parodyti negali. Automobilis VW Golf važiavo negreitai, kai įjungė kairio posūkio signalą jis pristabdė, bet pilnai sustojęs nebuvo. Antrą sykį sumirksėjus posūkio signalui šis automobilis jau buvo pusiau įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, t.y. atlikinėjo kairio posūkio manevrą, pusė automobilio korpuso buvo priešpriešinio eismo juostoje, pusė, savo eismo juostoje. Tuo metu, kai automobilis VW Golf buvo pusiau įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, koks atstumas buvo nuo jo vairuojamo motociklo iki šio automobilio nurodyti negali. Tiesiog nežinojo ką daryti, nes stabdant būtų atsitrenkęs į automobilį VW Golf, todėl pasuko kairiau ir bandė apvažiuoti atlikinėjantį kairio posūkio manevrą VW Golf automobilį. Manė, jog vairuotoas pastebės ir sustabdys vairuojamą automobilį. Tačiau vairuotoja nepastebėjo ir apvažiuojant automobilį VW Golf pajuto smūgį į dešinę koją, dešinę motociklo pusę, nuo kurio vairuojamą motociklą nubloškė kairiau, ant žvyrkelio. Po ko motociklas tapo nevaldomas, atsidūrė griovyje, po ko nieko nepamena. Po kurio laiko prisiminė kažkokius momentus. Pilnai sąmonę atgavo ligoninėje. Eismo įvykio metu važiavo dėvėdamas specialią aprangą bei šalmą. Tiek apranga, tiek šalmas apgadinti eismo įvykio metu. Teisė pareikšti civilinį ieškinį išaiškinta.
Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jis vairavo automobilį
VW Caddy, važiavo iš Salininkų, važiavo apie 80 km/h greičiu. Jo automobilis buvo ketvirtas ar penktas mašinų kolonoje. Mašinos važiavo vorele viena paskui kitą. Jį aplenkė motociklas, kuris važiavo dideliu greičiu, apie 50 cm nuo ašinės linijos priešpriešine eismo juosta. Matė, kad priekinė mašina ruošiasi sukti, o tas motociklas toliau važiuoja. Matė, kad motociklas mažina greitį. Nematė, ar rodė moteris posūkį. I. K. vairuojamas automobilis ruošėsi sukti į savo kiemelį. Ji po truputį suko, o motociklininkas ruošėsi ją iš kairės pusės aplenkti, gal būtų ir prašokęs, bet užkliuvo. Po susidūrimo motociklas įšoko į griovį, važiavo, trenkėsi ir liko gulėti. Kelias toje vietoje eina į kalną. Kaltinamosios automobilis nebuvo sustojęs prieš atliekant posūkio manevrą. Kliūčių matomumui iš priekio nebuvo. Kaltinamoji suko į keliuką, o toliau matosi namas, todėl pagalvojo, kad suka į kiemą.
Liudytoja L. S. teisme parodė, kad ji kartu su vyru važiavo iš sodo. Vairavo vyras, o ji sėdėjo šalia.Važiavo nuo Salininkų pusės, kelias tiesus, gerai matomas. Juos aplenkė motociklininkas, jie važiavo apie 80 km/ h greičiu. Kiek pavažiavus pamatė, kad mašina parodė kairį posūkį, ji susiėmė už galvos, nes motociklininkas buvo labai arti tos mašinos ir ji pagalvojo, kad motociklininkas jau nespės sustabdyti. Vyras pasakė, kad dar gal spės prašokti. Pamatė, kad mašina vos lietė motociklininką ir jis dar kurį laiką važiavo kelkraščiu, o po to tik dulkės pasirodė. Kai priėjo prie motociklininko, jis buvo griovyje, matė, kad jam šokas, klausinėjo, kas atsitiko.
Važiavo kaltinamoji, už jos automobilis, o jų mašina kolonoje važiavo trečia. Kaltinamosios mašina rodė posūkį prieš manevrą, jau netoli to posūkio, kur norėjo sukti. Su vyru sprendė, kad motociklininkas matė posūkį, bet pagalvojo, kad nespės sustabdyti, o spės pravažiuoti. Motociklininkas važiavo tos juostos, kuria lenkė, viduriu.
Liudytoja G. C., kaltinamosios motina, sutiko duoti parodymus ir paaiškino, kad ji važiavo kartu su dukra I. K. išvažiavo į Salininkų gatvę, važiavo lėtai, reikėjo pasukti į šaligatvį. Prieš atliekant manevrą sustojo, pažiūrėjo, ar nėra mašinų. Daugiau nei pusė mašinos išsuko ir staigiai atsirado motociklas, kuris truputį užkabino jų mašiną.
Liudytojas P. M. teisme parodė, kad kaltinamosios ir nukentėjusiojo iki įvykio nepažinojo. Datos nepamena, išvažiuodamas iš Salininkų gatvės praleido motociklininką. Matė, kaip jis pradėjo lenkti automobilių koloną. Motociklininkas norėjo aplenkti visą koloną, ar greitai lenkė – nežino. Važiuojant tuo keliu yra nuokalnė, motociklininkas pradėjo lenkti į pakilimą. Mašina suko į kairę ir motociklininkas atsitrenkė į mašiną.
Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo P. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai( b.l.62-63, 1 t.). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. M. parodė:
2011-06-07 apie 20.45 val. vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš Salininkuose esančių sodų į Salininkų gatvę. Prieš įsukdamas į Salininkų gatvę matė atvažiuojantį Salininkų gatve motociklą, todėl prieš įvažiuodamas į Salininkų gatvę sustojo, praleido motociklą, ir pasukęs į kairę važiavo Salininkų gatve link Liepkalnio gatvės pusės. Prieš jį Salininkų gatve važiavo kalona automobilių. Matė, kad motociklininkas lenkė visus prieš jį važiavusius autombilius, jis tiesiog įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir ja važiuodamas lenkė visus automobilius, ar jis važiavo per vidurį tos juostos, ar arčiau skiriamosios juostos, neįsidėmėjo. Matomumas toje vietoje yra geras. Matė, kad priekyje važiavęs automobilis pasuko į kairę ir susidūrė su lenkiančiu automobilį motociklu. Atstumas nuo jo iki susidūrimo vietos buvo apie 150-200 m. Automobilis VW Golf prieš pasukdamas į kairę sustojęs nebuvo, jis važiavo nedideliu greičiu, priešpriešais atvažiuojančių automobilių nebuvo, todėl manė kad vairuotoja įsitikinusi, kad jokių kliūčių nėra suko į kairę. Kokiu greičiu važiavo motociklininkas, tiksliai nurodyti negali, bet kai jį praleidinėjo, t.y. įsukant iš sodų, jis pravažiavao gal didesniu kaip 100 km/val greičiu. Tikslesnių aplinkybių, t.y. kokiu atstumas buvo motociklas nuo VW Golf, kai automobilis VW Golf pradėjo kairio posūkio manevrą, nurodyti negali. Automobilis VW Golf kliudė motociklą priekiniu kairiu kampu, į kurią motociklo dalį buvo smūgis, nurodyti negali. Kai įvyko susidūrimas, autmobilis VW Golf atrodo buvo įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą gal puse korpuso, gal šiek tiek daugiau, t.y. jis atlikinėjo kairio posūkio manevrą. Po įvykio sustojo, automobilis VW Golf vairuotoja iškvietė policiją ir GMP, savo duomenis pasakė atvykusiems policijos pareigūnams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas specialisto išvadą pateikęs teismo medicinos ekspertas D. F., patvirtino specialisto išvadą Nr. G 3457/11(01). Paaiškino, kad pagal medicininius dokumentus nukentėjusiajam buvo nustatytas įspaustinis slankstelio lūžis. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam taikytą gydymo laikotarpį jam nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas nesikeistų.
2012-10-22 teismo posėdžio metu apklaustas specialisto išvadą pateikęs ekspertas M. M. parodė, kad 2011 m. lapkričio 22 išvadą tvirtina. Motociklo greitis buvo nustatytas pagal išlikusius pėdsakus, o koks buvo greitis prieš 50 metrų – negalima nustatyti.
2013-01-16 teismo posėdžio metu papildomai apklaustas specialisto išvadą pateikęs ekspertas M. M. parodė, kad 32,5 metrus motociklininkas judėjo stabdymo režimu. Motociklininko greitis buvo apie 90 km/h. Motociklo vairuotojas važiuodamas 90 km/h greičiu neturėjo galimybės išvengti susidūrimo, nes jam sustabdyti reikėjo 73 metrų važiuojant tokiu greičiu, o jis stabdė būdamas 32,5 metrų atstumu nuo susidūrimo vietos. Kaltinamoji pradėjo posūkio manevrą, kai ją lenkė kita transporto priemonė prieš tai neįsitikinus, kad bus saugu. Susidūrimo metu buvo slystamas kontaktas, todėl pagal paliktus pėdsakus, apgadinimo pobūdį, gylį, laipsnį, nustatyti greičio nėra galimybės. Jeigu motociklininkas važiuotų 70 km/h greičiu, jo vidutinis stabdymo atstumas būtų apie 49 metrai. Motociklininkas prieš susidūrimą lenkė ten, kur tai daryti nėra draudžiama. Išvada dėl pagrindinės eismo kilimo sąlygos yra kategoriška.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios vairuoto automobilio judėjimo trajektoriją patvirtina Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas(b.l.7-9,1t.), kuriuo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta Vilniaus mieste, Salininkų g. 35. Apžiūros metu nustatyta, kad Salininkų g. 35 yra tiesi įkalnė. Važiuojamosios kelio dalies plotis 7 m. Užfiksuota, kad kelių eismo įvykio vietoje kelio ženklų nėra ( kelio ženklai esantys 300 metrų galiojimo zonoje). Automobilis VW Golf stovi įvažiavęs į Salininkų g. 35 namo kelią.Priekinis galinis automobilio ratas nutolęs nuo Salininkų asfaltuoto kelio 3,8 m, priekinis dešinys – 5,9 m., galinis kairys automobilio ratas nutolęs 2,1 m.
Motociklas guli griovyje nuvažiavęs nuo kelio, nutolęs nuo VW Golf automobilio 69,5 m. Priekinis motociklo ratas nutolęs nuo kelkraščio 2,5 m., galinis motociklo ratas 3,0 m. Motociklo priekinis spoileris nutolęs nuo motociklo galo 17,2 m. Prie VW Golf galo guli priekinių grotelių apdaila nuo asfalto 2,1 m. nuo kairio kelkraščio 3,1 m. Matosi motociklo padangų žymės 9,2 m. kairiame kelkraštyje prie VW Golf.
Prie apžiūros protokolo esanti fotolentelė ( b.l.10-15,1t.) patvirtina, kad motociklas po įvykio guli griovyje, stiklo šukės yra ant važiuojamosios kelio dalies, matomos motociklo padangų žymės prieš nuvažiuojant į griovį, automobilis VW Golf apgadintas, motociklas taip pat apgadintas.
2011-07-01 Įvykio vietos apžiūros protokole(b.l.16,1t. ) užfiksuota, kad Salininkų gatvėje ties 35 namu, Vilniuje, važiuojant Salininkų gatve link Liepkalnio gatvės pusės, greitis – 90 km/h.
2011-06-07 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (b.l.17-18,1 t.) nustatyta, kad po eismo įvykio motociklo Honda (duomenys neskelbtini) RR, valst. Nr. 62 AJR nustatyti šie išoriniai sugadinimo požymiai: nulaužta vairo dešinė rankena, sulenktas vairas, sulaužyta plastikinė vairo apdaila, sulaužytas dešinės pusės plastikinės apdailos detalės, nubrozdintos plastikinės užpakalinės detalės ir kai kurios sulaužytos, sudaužyti ir sulaužyti visi posūkio žibintai, sudaužyti ir išlūžę priekiniai žibintai. Vairo mechanizmo būklė ir stabdžių sistemos būklė tvarkinga.
2011-06-07 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (b.l.24-25,1 t.) nustatyta, kad po eismo įvykio lengvojo automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti šie išoriniai sugadinimo požymiai: įbrėžtas ir nukritęs priekinis bamperis, įlenktas priekinis kairys sparnas, išdužęs priekinis kairys žibintas, įlūžęs priekinis kairys posūkio žibintas, sulaužytos radiatoriaus grotelės, įlūžęs priekinis kairys rūko žibintas. Vairo mechanizmo būklė ir stabdžių sistemos būklė tvarkinga.
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1794(11) (b.l. 29-35.1 t.) nurodyta, kad tikėtinas toks šio eismo įvykio mechanizmas. Motociklas „Honda (duomenys neskelbtini) valst. Nr. AJR 62, vairuojamas N. K. važiavo Salininkų g. link įvažiavimo prie Salininkų g. pastato Nr. 35. Ta pačia kryptimi priekyje važiavo automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas I. K.. Priartėjus prie minėto įvažiavimo automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja pradėjo atlikinėti kairio posūkio manevrą. Tuo pat metu ta pačia kryptimi priešpriešinio eismo juosta judėjo motociklas „Honda (duomenys neskelbtini) valst. Nr. AJR 62, kuris lenkė paskui „VW Golf“, valst. R. (duomenys neskelbtini), važiuojančius automobilius. Automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojai (kairio posūkio kreive) įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, ji nedavė kelio priešpriešinio eismo juosta motociklu „Honda (duomenys neskelbtini) valst. Nr. AJR 62, važiuojančiam N. K., kuris atsiradus kliūčiai nusukinėjo savo transporto priemonę į kairę bei stabdė. Motociklui būnant ties įvažiavimu (link Salininkų g. pastato Nr. 35) ir užfiksuoto motociklo stabdymo pėdsako pradžios zonoje bei judėdamas apie 90 km/h greičiu, „Honda (duomenys neskelbtini) savo dešiniu šonu slystamai kontaktavo su automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekiniu kairiu kampu (priekiniu kairiuoju sparnu bei priekinio bamperio kaire puse), kai tarp motociklo dešinio ir automobilio kairiojo šono buvo smailas kampas atviras link minėtų transporto priemonių galinių dalių Po kontakto su „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), motociklas dar judėjo kairiuoju kelkraščiu, o po to nuvažiavo į griovį, kur virto bei slydo, kol sustojo plane užfiksuotoje padėtyje. Automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po šio kontakto pavažiavo į priekį bei buvo sustabdytas įvažiavime, kaip pavaizduota eismo įvykio vietos plane.Prieš pat stabdymą motociklo „Honda (duomenys neskelbtini) valst. Nr. AJR 62, vairuotojas važiavo apie 90 km/h greičiu.Negalima apskaičiuoti automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo greičio.Buvusioje kelio situacijoje motociklo „Honda (duomenys neskelbtini) valst. Nr. AJR 62, vairuotojas N. K. lenkimo metu iškilus grėsmei eismo saugumui privalėjo savalaikiai stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę. Automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja I. K., prieš atlikinėdama kairiojo posūkio manevrą privalėjo įsitikinti, kad tai bus saugu ir nesudarys kliūties prie jos iš paskos gretima (priešpriešinio) eismo juosta ta pačia kryptimi didesniu greičiu artėjančiam motociklo „Honda (duomenys neskelbtini) valst. Nr. AJR 62, vairuotojui N. K..Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos I. K. veiksmai,- atlikinėdama kairiojo posūkio manevrą neįsitikino, kad tai bus saugu ir nedavė kelio prie jos iš paskos ta pačia kryptimi priešpriešinio eismo juosta didesniu greičiu artėjančiam motociklo „Honda (duomenys neskelbtini) valst. Nr. AJR 62, vairuotojui N. K., dėl ko susidūrė su jo vairuojama transporto priemone,- techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga.
Specialisto išvada Nr. T-A 4020/11(01) (b.l.37,1t.) patvirtina, kad nukentėjusysis N. K. eismo įvykio metu buvo blaivus.
Specialisto išvada Nr. T-A 4040/11(01) (b.l.70,1t.) patvirtina, kad I. K. eismo įvykio metu buvo blaivi.
Specialisto išvada Nr. T-A 3457/11(01) (b.l.38-39,1t.), patvirtina, kad N. K. nustatyti odos nubrozdinimai veide, nugaroje, šonuose, kompresiniai 3,4,5 slankstelių lūžiai. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ VGPUL 2011-06-07. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl slankstelių lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t.y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Žemesnės instancijos teismas
2012-06-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas(b.l.173,1t.) patvirtina, kad N. K. pagal LR ATPK 128 str. 1 d. nubaustas 1 000 litų bauda už tai, kad 2011-06-07 20,49 val. Vilniuje, Salininkų g. ties 35 numeriu pažymėtu pastatu, vairavo motociklą HONDA (duomenys neskelbtini) valst. Nr. AJR 62, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, tokiais veiksmais pažeidė KET 14 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 128 str. 1 d.
LR BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Šiame straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl kvalifikuojant veiką pagal minėtą straipsnį būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius bei priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.
Kaltinamajai I. K. inkriminuoti KET 9 p. ir 106 p. pažeidimai.
Kelių eismo taisyklių 9 p. reglamentuoja, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Kelių eismo taisyklių 106 p. reglamentuoja, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
Pagal KET reikalavimus „duoti kelią (nekliudyti)“ reiškia eismo dalyvio pareigą sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį( Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-658/2012).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą daro išvadą, kad kaltinamosios I. K. kaltė padarius jai inkriminuojamą veiką įrodyta nukentėjusiojo N. K. parodymais, liudytojų A. M., L. S., P. M. parodymais bei rašytine bylos medžiaga.
Apklausta teismo posėdžio metu kaltinamoji I. K. teigė įvykio dieną vairavusi automobilį, važiavusi Salininkų gatve nedidelį atstumą, prieš tai į Salininkų gatvę išsuko iš Katiliškių gatvės. Apie pusę važiuoto atstumo Salininkų gatve ji važiavo įjungusi kairį posūkio signalą. Prieš įsukimą ji sustojusi nebuvo, važiavo nedideliu greičiu ir pasižiūrėjusi į šoninį vairuotojo veidrodėlį, po to į priekį, pradėjo atlikinėti kairio posūkio manevrą. Motociklininko ji nematė. Jai atliekant kairio posūkio manevrą įvyko jos vairuoto automobilio ir motociklininko susidūrimas.
Nukentėjusysis N. K. teisme nurodė įvykio metu vairavęs motociklą Honda. Esant geram matomumui jis persirikiavo į priešpriešinio eismo juostą ir pradėjo lenkti iš karto kelias mašinas. Likus maždaug 15-20 metrų iki I. K. mašinos pamatė, kad mašina rodo posūkį į kairę ir staigiai daro manevrą į kairę. Jis bandė išvengti susidūrimo griūdamas į kairę, bandė suvaldyti motociklą, tačiau įvyko transporto priemonių kontaktas ir jis atsidūrė griovyje.
Tą faktą, kad įvykio metu susidūrė I. K. vairuojamas automobilis ir N..Kasperovič vairuojamas motociklas patvirtino teisme kaltinamoji I. K., nukentėjusysis N. K. bei liudytojai A. M., L. S., P. M.. Minėta aplinkybė abejonių nekelia. Tačiau I. K. esant kaltinime inkriminuotam KET 106 p. pažeidimui, teismas turi patikrinti, ar I. K. veiksmai, jai darant automobiliu posūkį į kairę, buvo pakankamai saugūs ir atidūs.
Pažymėtina, kad kaltinamosios I. K. parodymai dalyje dėl to, ar ji buvo sustojusi ar ne, prieš atliekant kairio posūkio manevrą ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skiriasi. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji teigė prieš atliekant kairio posūkio manevrą buvo sustojusi. Teisme šioje dalyje parodymus pakeitė ir nurodė nesustodama atlikusi kairio posūkio manevrą. Šioje dalyje teismas remiasi kaltinamosios I. K. parodymais duotais teisme, nes jie atitinka apklaustų liudytojų bei nukentėjusiojo parodymus. Nukentėjusysis N. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai tvirtino, kad kaltinamoji prieš posūkio manevrą nebuvo sustojusi, tik pristabdė. Analogiškai patvirtino liudytojas P. M.. Todėl teismas vertina, kad prieš atlikdama kairio posūkio manevrą kaltinamoji I. K. nebuvo sustojusi.
Nukentėjusysis N. K. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad jam jau atliekant lenkimo manevrą kaltinamoji parodė kairio posūkio signalą ir staigiai suko į kairę. Liudytojas A. M. teisme nurodė nematęs, ar kaltinamoji rodė kairio posūkio signalą. Liudytoja L. S. patvirtino, kad motociklininkui jau aplenkus jos vyro vairuojamą automobilį ir kiek pavažiavus I. K. automobilis parodė kairį posūkį. Tuomet motociklininkas buvo labai arti I. K. mašinos. Teismas tiki būtent nukentėjusiojo N. K. parodymais šioje dalyje, nes jie atitinka liudytojos L. S. parodymus. Kaltinamosios I. K. parodymus apie tai, kad ji važiuodama ilgą laiko tarpą rodė kairio posūkio signalą, teismas vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės, nes šioje dalyje kaltinamosios parodymai paneigti teisme apklaustos liudytojos L. S. ir nukentėjusiojo parodymais.
Įvertinus minėtus nesuinteresuotos bylos baigtimi liudytojos L. S., betarpiškai mačiusios eismo įvykį iš pakankamai nedidelio atstumo, parodymus, atkreipiant dėmesį į tai, kad tokie jos parodymai atitinka nukentėjusiojo N. K. parodymus, darytina išvada, kad motociklo vairuotojas pradėjo kelių automobilių lenkimo manevrą dar iki I. K. įjungiant kairio posūkio signalą.
Tą faktą, kad nukentėjusysis stengėsi išvengti susidūrimo, stabdė, patvirtina eismo įvykio vietos planas(b.l.9,1t.) , kur užfiksuota motociklo stabdymo žymės.
Vertinant I. K. veiksmus duotoje situacijoje teismas daro išvadą, kad kaltinamoji vairavo neatsargiai ir buvo neatidi, nes prieš pradėdama kairio posūkio manevrą neįsitikino, kad tai daryti saugu, nesustodama suko į kairę ir sudarė kliūtį ją tuo metu lenkiančiam ir važiuojančiam iš paskos ta pačia kryptimi priešpriešine eismo juosta motociklo vairuotojui N. K.. Būtent toks I. K. elgesys prieštarauja kelių eismo taisyklių 9 p., 106 p. reikalavimams. Nusikaltimą kaltinamoji padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo.
Kaip minėta kvalifikuojant veiką pagal kvalifikuojant veiką LR BK 281 straipsnį būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, reikia nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir turėjo būtinąjį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas tokiais atvejais apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Padaryta veika (Kelių eismo taisyklių pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų (kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-127/2010, 2K-522/2010, 2K-73/2011).
Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad eismo įvykio metu KET pažeidė abu eismo dalyviai,t.y. N. K. pažeidė KET 14 p. reikalavimus, o I. K. KET 9 p., 106 p. reikalavimus
Tą faktą, kad nukentėjusysis N. K. pažeidė KET 14 p, reglamentuojančio, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, reikalavimus, patvirtina įsiteisėjęs 2012-06-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas(b.l.173,1t.), kuriuo nustatyta, kad N. K. 2011-06-07 20,49 val. Vilniuje, Salininkų g. ties 35 numeriu pažymėtu pastatu, vairavo motociklą HONDA (duomenys neskelbtini) valst. Nr. AJR 62, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės.
Tarp N. K. padaryto KET 14 p. pažeidimo ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Tačiau, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiojo veiksmai, nors ir neatitikę KET reikalavimų, patys savaime nebūtų sukėlę kokių nors pasekmių, jeigu šių taisyklių nebūtų pažeidusi I. K.. Automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos veiksmai buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Tokią išvadą pateikė ir specialistas atlikęs tyrimą, kurio pagrįstumu abejoti teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas M. M. nurodė, jog išvada dalyje dėl pagrindinės eismo įvykio kilimo sąlygos yra kategoriška. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1794(11) (b.l. 29-35.1 t.) nustatyta,jog buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos I. K. veiksmai,- atlikinėdama kairiojo posūkio manevrą neįsitikino, kad tai bus saugu ir nedavė kelio prie jos iš paskos ta pačia kryptimi priešpriešinio eismo juosta didesniu greičiu artėjančiam motociklo „Honda (duomenys neskelbtini) valst. Nr. AJR 62, vairuotojui N. K., dėl ko susidūrė su jo vairuojama transporto priemone,- techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga.
Pažymėtina ir tai, kad kiekvieno iš eismo dalyvio padaryti KET reikalavimų pažeidimai neatleidžia kito asmens nuo jo daromo minėtų taisyklių pažeidimo, jei laikydamasis kelių eismo taisyklių reikalavimų asmuo būtų išvengęs eismo įvykio.
Spręstina, kad būtent I. K. sukdama į kairę ir kirsdama priešpriešinio eismo juostą privalėjo įsitikinti, kad toks manevras yra saugus ir duoti kelią paskos ta pačia kryptimi priešpriešinio eismo juosta važiavusiam ir ją lenkusiam I. K. vairuojamam motociklui. Būtina padarinių kilimo sąlyga buvo vairuotojos I. K. veiksmai ir jos padaryti Kelių eismo taisyklių 9 p., 106 p. reikalavimų pažeidimai.
Kelių eismo taisyklių 142p. numato, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą. Ištyrus įrodymus teisme nustatyta, kad lenkimo manevrą pirmasis pradėjo motociklo vairuotojas, o kaltinamoji I. K. kairį posūkį parodė ir suko į kairę N. K. jau atliekant lenkimo manevrą, todėl vertintina, kad motociklo vairuotojas KET 142 p. reikalavimų nepažeidė.
Pažymėtina, kad byloje esančiais objektyviais duomenimis, t.y. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1794(11) (b.l. 29-35.1 t.) nustatyta, jog prieš pat stabdymą motociklo „Honda (duomenys neskelbtini) valst. Nr. AJR 62, vairuotojas N. K. važiavo apie 90 km/h greičiu. Kelių eismo taisyklių 139p. numato, kad pradedantiesiems, taip pat asmenims, kurie mokosi vairuoti, leidžiama važiuoti automagistralėse ir greitkeliuose ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
Leistino greičio viršijimas nesuteikia teisės kitiems eismo dalyviams nesilaikyti KET nustatytos tvarkos. Nukentėjusysis N. K. viršydamas 70 km/h greitį, galimai pažeidė KET 139p. reikalavimą. Tačiau teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas M. M. patvirtino, kad motociklui judant tiek 90 km/h greičiu, tiek judant 70 km/h greičiu susidūrimo nebūtų pavykę išvengti. Tai yra, net jei motociklininkas būtų važiavęs 70 km/h greičiu, eismo įvykis vis tiek būtų įvykęs dėl vairuotojos I. K. kaltės. Darytina išvada, kad įvykio metu motociklo vairuotojo važiavimo greitis nebuvo kilusių pasekmių priežastimi.
Teismo posėdžio metu buvo tirta aplinkybė dėl kelio ženklinimo eismo įvykio vietoje ir ženklų galiojimo zonos. Nors byloje yra duomenų, kad nukentėjusiojo I. K. važiavimo kryptimi stovėjo kelio ženklas Sankirta su šalutiniu keliu, tačiau jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis pradėjo ir atliko lenkimo manevrą minėto ženklo galiojimo zonoje, nėra. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole(b.l.7-9,1t.), užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta Vilniaus mieste, Salininkų g. 35, apžiūros metu nustatyta, kad kelių eismo įvykio vietoje kelio ženklų nėra (kelio ženklai esantys 300 metrų galiojimo zonoje). Teismo posėdžio metu kaltinamoji I. K. nurodė, kad su byloje esančia eismo įvykio vietos schema sutinka. Todėl teismas vertina, kad nukentėjusysis KET 145.1. reikalavimų nepažeidė.
Ištyrus bylos įrodymus darytina išvada, kad I. K. padaryti KET pažeidimai nagrinėjamoje situacijoje buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir šio įvykio metu atsiradusiems padariniams atsirasti. Taigi, byloje surinktais bei teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais ir įvertintais įrodymais visiškai patvirtina I. K. kaltė dėl sukelto eismo įvykio, ko pasekoje nesunkiai nukentėjo žmogus. Jos kaltė padarus nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., yra įrodyta, kvalifikuota teisingai.
Bausmės skyrimas
Skiriant kaltinamajai bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
Ištyrus kaltinamosios asmenybę nustatyta, kad kaltinamoji I. K. anksčiau neteista, Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, VšĮ Vilniaus m. psichikos sveikatos centre negydyta, į narkologinę įskaitą neįrašyta, bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, nedirba.
Jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
I. K. padaryta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas.
BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Todėl teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaudamasis LR BK 54 str., daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant I. K. LR BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – baudą.
Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nuosprendyje teismas privalo apsvarstyti baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo galimybę. I. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę. Kaltinamosios vairavimo stažas yra apie 15 metų, administracine tvarka per šį laiką buvo bausta du kartus už KET pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi, padaryti administraciniai teisės pažeidimai nebuvo itin šiurkštūs. Todėl teismo nuomone I. K. yra pakankamai drausminga vairuotoja ir šis neatsargus nusikaltimas yra daugiau atsitiktinis įvykis, nei dėsninga jos vairavimo pasekmė. Todėl LR BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajai neskirtina.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas N. K. pareiškė byloje civilinį ieškinį (b.l.138-142,1t.) dėl 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.
Byloje esančia įrodymų visuma yra nustatyta, kad ieškovui N. K. dėl eismo įvykio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (Specialisto išvada Nr. T-A 3457/11(01) (b.l.38-39,1t.)), kaltinamajai I. K. vairuojant automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“.
CK 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Remiantis CK 6.250 str. neturtinė žala yra suvokiama kaip asmeninė žala, priklausanti nuo paties asmens išgyventų emocijų. Tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
Galiojančios materialinės teisės normos teismui nustato teisę įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, nurodydamos, kad teisėjas, įvertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į visas reikšmingas bylai aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., CK 1.5 str.). Teismas turi nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nuketėjusio neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas vadovaujasi ir LR BPK X skyriaus”Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys byloje pareiškiamas” nuostatomis.
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad ieškovui N. K. buvo padarytos fizinio bei dvasinio pobūdžio neturtinės žalos pasekmės. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas, dėl jo atsirandantys nepatogumai ir pan. Vertinant fizinio pobūdžio pasekmes, pirmiausia reikia atsižvelgti į asmens sveikatos sutrikdymo sunkumą.
Byloje nustatyta, kad ieškovui N. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl avarijos metu patirtos traumos N. K. buvo taikytas stacionarinis, reabilitacinis, gydymas, atsižvelgiant į medicininių duomenų įrašus nuo 2011-06-07 iki 2011-06-09, nuo 2011-06-14 iki 2011-07-01. N. K. patyrė fizinį skausmą, emocinę įtampą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, nutrūko įprastas gyvenimo ritmas.
Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamosios turtinę ir socialinę padėtį. Kaltinamoji nedirba, augina du nepilnamečius vaikus, galiojančių nuobaudų už KET neturi, žalos neatlygino. Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas taip pat atsižvelgia į pačio ieškovo N. K. elgesį įvykio metu, į tai, kad jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti tokios rūšies transporto priemonės.
LAT praktikoje dėl neturtinės žalos dydžio, kai eismo įvykio metu sužalojamas asmuo nesunkiai, žala yra nuo 2000 litų iki 40 000 litų (kasacinės nutartys 2K-586/2010, 2K-186/2010, 2K-20/2011, 2K-179/2010, 2K-321/2010, 2K-352/2010, 2K-55/2007, 2K-268/2007).
Atsižvelgiant į nurodytą bei teismų praktiką, darytina išvada, kad ieškovui N. K. prašoma 50 000 litų suma neturtinei žalai atlyginti yra mažintina, todėl civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje yra nustatyta, kad ieškovui neturtinė žala atsirado dėl atsakovės I. K., pažeidusios Kelių eismo taisykles, veiksmų. Atsakovės civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu AB ,,Lietuvos draudimas”, todėl teismas vertina, kad šiuo atveju draudiko ir žalą padariusio asmens atsakomybė yra subsidiari. Kaip matyti žala buvo padaryta galiojant civilinės atsakomybės draudimo sutarčiai. Atsižvelgtina į bendrą taisyklę, kad draudikas prisiima ribotą atsakomybę ir atlygina žalą sutartyje numatytos draudimo sutarties ribose.
Pareikštame ieškinyje prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l.142,1t.).
Bylos duomenimis nukentėjusysis apmokėjo išlaidas už ieškinio paruošimą(b.l.143,1t.), kurios sudaro 600 litų. Teismas vertina, kad atsižvelgiant į kaltinamosios I. K. turtinę padėtį, nustatytas šios konkrečios bylos aplinkybes, priteistinos nukentėjusiojo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš kaltinamosios I. K..
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
I. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d. ir nuteisti bauda 35 MGL(4550 – keturių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt litų) dydžio.
Kardomąją priemonę I. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo N. K. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti subsidiariai iš AB „Lietuvos draudimas“, o draudimo atlyginimo nepakankant žalai visiškai atlyginti, ir iš kaltinamosios I. K. N. K. naudai 6 000 Lt (šešis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš kaltinamosios I. K. 600 Lt(šešis šimtus litų) proceso išlaidų nukentėjusiajam N. K..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.