Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Benedikto Stakausko,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. K. gynėjo advokato Romo Aikevičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nuosprendžiu N. K. išteisintas, nenustačius jo veikoje nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, sudėties (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Išteisinus kaltinamąjį, jam pateikti nukentėjusiųjų A. G. (visas ieškinio reikalavimas – 55 121,26 Lt, iš kurių 1317 Lt turtinės, 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 3804,26 Lt negautų pajamų) ir D. J. (visas ieškinio reikalavimas – 11 898,57 Lt, iš kurių 1898,57 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo) civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti (BPK 115 straipsnio 3 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu panaikintas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. išteisinamasis nuosprendis: N. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, N. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, N. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise ir jam uždrausta vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones.

Nukentėjusiųjų A. G. ir D. J. civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies: iš DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiajai A. G. priteistas 863,20 Lt neturtinės ir 5121,26 Lt turtinės žalos atlyginimas. Iš DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiajai D. J. priteistas 863,20 Lt neturtinės ir 530,56 Lt turtinės žalos atlyginimas.

Iš nuteistojo N. K. nukentėjusiajai A. G. priteistas 19 130,80 Lt neturtinės žalos atlyginimas, nukentėjusiajai D. J. – 5136,80 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Iš N. K. nukentėjusiosioms A. G. ir D. J. priteista po 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme (BPK 105 straipsnio 6 dalis).

Dėl kitos dalies civiliniai ieškiniai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokuroro ir nukentėjusiųjų A. G., D. J. bei atstovo, prašiusių nuteistojo skundo netenkinti, nuteistojo N. K. ir jo gynėjo, prašiusių nuteistojo kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 50, 53, 200 punktų reikalavimus (50 – eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagalba ir atsargumu, 53 – įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių, 200 – reikalauja, kad, sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas duotų kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems važiuojamąją dalį, į kurią suka). Šie pažeidimai lėmė eismo įvykį, dėl kurio D. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o A. G. – sunkiai sutrikdyta sveikata. N. K. 2007 m. sausio 22 d., apie 8 val. 9 min., vairuodamas V. K. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Vilniuje, Tiškevičiaus gatve šviesoforu reguliuojamos Tiškevičiaus–Galvės g. sankryžos link, buvo neatsargus ir neatidus, įvažiavęs į sankryžą, jo atžvilgiu esant leidžiamam šviesoforo signalui ir sankryžoje sukdamas į kairę, į Galvės gatvę, nedavė kelio pėsčiųjų perėjos ribose kelio važiuojamąja dalimi iš kairės į dešinę pusę einančioms pėsčiosioms A. G. ir D. J. ir jas partrenkė.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 281 straipsnio 3 dalies taikymo

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina ir įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinės bylos Nr.: 2K-7-629/2006. 2K-P-221/2008). Teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas minėtų nuostatų laikėsi: išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įrodymais pripažintus duomenis išanalizavo kiekvieną atskirai ir įvertino jų visumą, darydamas tai pagal vidinį įsitikinimą. Išvada dėl N. K. padarytos veikos kvalifikavimo, taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ydingumo yra pagrįsta išsamiais, logiškais ir rišliais argumentais. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, apklausti ekspertai V. Matusevičius, O. Lukoševičienė, J. M. Paliulis, paskirta kompleksinė teismo medicininė-autotechninė ekspertizė. Ekspertizės ir specialistų išvadas palyginus su ekspertų parodymais teisme, buvo nustatytas eismo įvykio mechanizmas, kurio nuoseklumu nėra pagrindo abejoti. Kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje pasisakyta ir dėl vairuotojo matomumo, ir dėl nukentėjusiųjų padėties eismo įvykio metu. Visos aplinkybės, reikšmingos teisingam sprendimui priimti, byloje nustatytos. Išvada, kad eismo įvykis kilo ir nukentėjusiosioms padariniai atsirado dėl nuteistojo padarytų KET pažeidimų, pagrįsta BPK 20 ir kituose straipsniuose nustatyta tvarka surinktais ir įvertintais įrodymais. Kasaciniame skunde reiškiamos abejonės dėl eismo įvykio aplinkybių nustatymo nelaikytinos pagrindu kasaciniam skundui tenkinti, nes jokių reikšmingų faktinių aplinkybių, kurios būtų nenustatytos, byloje nėra, o visi įrodymai apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra išanalizuoti. Byloje nustatyta aplinkybė, kad nukentėjusiosios D. J. ir A. G., eidamos per gatvę, nebuvo pakankamai atidžios (šiek tiek išėjusios už pėsčiųjų perėjos ribų), negali turėti esminės įtakos daromoms išvadoms. Tuo negalima paneigti nei nuteistojo kaltės, nei priežastinio ryšio tarp nuteistojo veikos ir kilusių padarinių. Teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus teiginiais, kad eismo įvykis galėjo kilti dėl nukentėjusiųjų veiksmų. Pažymėtina, kad KET įpareigoja visus eismo dalyvius elgtis atsargiai, gerbti vienas kitą, nekelti pavojaus. Jeigu įvykus eismo įvykiui yra pagrindas manyti, kad nepakankamai atsargiai elgėsi keli to įvykio dalyviai, tai sprendžiant atsakomybės klausimą turi būti nustatyta pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti. Nagrinėjamoje byloje ši priežastis nustatyta tinkamai.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, kurių šaltiniai buvo nukentėjusiųjų A. G., D. J., liudytojos D. G. parodymai, kompleksinės ekspertizės ir specialistų išvados, kaltinamojo D. K. ir liudytojo S. G. parodymai tiek, kiek jie atitinka bylos duomenų visumą, ir kt., nustatė, kad N. K., vairuodamas automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir netrukdytų eismui: įvažiavęs į sankryžą, jo atžvilgiu esant leidžiamam šviesoforo signalui, sankryžoje pasuko į kairę, neduodamas kelio pėsčiųjų perėjos ribose gatvės važiuojamąja dalimi ėjusioms pėsčiosioms A. G., D. J., ir jas partrenkė, taip sutrikdydamas jų sveikatą. Tokie N. K. veiksmai eismo įvykio metu prieštaravo KET 50, 53, 200 punktų reikalavimams. Teismas taip pat konstatavo, kad pėsčiosios A. G. ir D. J. pažeidė KET 87 punkte įtvirtintas nuostatas, nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir eidamos į kitą gatvės važiuojamosios dalies pusę nuo pėsčiųjų perėjos buvo atitolusios ne mažesniu kaip 0,9 metro atstumu, žiūrint automobilio „Audi A6“ važiavimo kryptimi. Atsižvelgiant į tai, kad byloje konstatuota, jog KET taisykles eismo įvykio metu pažeidė ne tik nuteistasis, bet ir nukentėjusiosios, byloje buvo būtina įvertinti eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju įvertino eismo dalyvių padarytų pažeidimų įtaką eismo įvykiui. Spręsdamas priežastinio ryšio ir vairuotojo N. K. kaltės klausimą, teismas atsižvelgė į konkrečios įvykio vietos specifiką, kuri reikalauja ypatingo vairuotojų atidumo, gerą sankryžos apšvietimą ir vietovės matomumą, taip pat į tai, kad per gatvę nukentėjusiosios ėjo degant žaliam šviesoforo signalui. Atsižvelgęs į duomenų visumą teismas pagrįstai konstatavo, kad jeigu N. K. būtų buvęs atsargus ir atidus, esant nustatytoms sąlygoms būtų pastebėjęs per gatvę einančias pėsčiąsias, laiku sustabdęs transporto priemonę ir išvengęs susidūrimo. Nuteistojo N. K. neatsargumas ir neatidumas vairuojant automobilį buvo pagrindinė būtina sąlyga kilti eismo įvykiui, taip pat BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytoms pasekmėms. Nukentėjusiųjų A. G. ir D. J. 0,9 m nukrypimas nuo tiesioginės pėsčiųjų perėjos trajektorijos laikytinas pažeidimu, tačiau jis eismo įvykiui įtakos neturėjo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pėsčiųjų ėjimas per gatvę šalia pažymėtos perėjos neatleidžia vairuotojo nuo pareigos artėjant prie pėsčiųjų perėjos laikytis KET reikalavimų (kasacinės nutartys Nr. 2K-274/2005, 2K-202/2009). Tokiais atvejais atsižvelgiama į nukentėjusiųjų neatsargumą, sprendžiant civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo klausimus ir skiriant bausmę kaltinamajam. Nagrinėjamoje byloje teismas įvertino nukentėjusiųjų neatsargumą ir nuteistajam N. K. paskyrė švelnesnę bausmę, baudžiamojo poveikio priemonę, o civilinėms ieškovėms nustatė mažesnį neturtinės žalos dydį.

Dėl BPK 305 straipsnio 1 dalies ir 331 straipsnio taikymo

Nuteistojo N. K. gynėjo nuomone, apkaltinamasis nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio reikalavimų. Šie kasatoriaus teiginiai prieštarauja byloje esančių procesinių dokumentų turiniui.

Pagal BPK 331 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas, laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų, vadinasi, nagrinėjamu atveju taikytinos ir BPK 305 straipsnio nuostatos. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas įpareigoja teismą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybes (nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės), o šio straipsnio 2 punktas įpareigoja išdėstyti įrodymus, kuriais pagrindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, turi nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus (BPK 331 straipsnio 2 dalis). Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad jį surašant esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai nebuvo padaryti. Nuosprendyje aprašytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, inkriminuotos nuteistajam N. K., vieta, padariniai, nurodytos priežastys, dėl kurių pirmosios instancijos teismas suklydo, ištirdamas bylos duomenis ir vertindamas įrodymus, pateikti įrodymų, dėl kurių pirmosios instancijos teismui buvo kilę abejonių, vertinimo rezultatai, argumentai dėl jų tarpusavio susietumo ir patikimumo. Nuosprendyje taip pat išdėstyta, kodėl apeliacinės instancijos teismas kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertina byloje surinktus įrodymus, kokiais įrodymais grindžiamos išvados dėl N. K. kaltumo, inkriminuojant Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą, kodėl teismas paneigia nuteistojo pateiktus teisinančius argumentus dėl BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Įrodymų vertinimo, jų patikimumo ir pakankamumo klausimai apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra išsamiai išanalizuoti ir aptarti. Teismas N. K. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, pagrindė ne prielaidomis ar prieštaringais įrodymais, kaip kad teigia kasatorius, o tinkamai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnio 4, 5 dalyse įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių buvo laikomasi: teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą, nukentėjusiųjų A. G., D. J. parodymai buvo analizuojami ir vertinami itin kruopščiai. Kadangi jų parodymai buvo nuoseklūs, papildantys vieni kitus, be to, juos patvirtino kiti bylos įrodymai, teismas pagrįstai juos pripažino patikimais ir kartu su kitais bylos įrodymais pagrindė jais nuosprendį. Teismas, remdamasis kompleksinės teismo ekspertizės išvada, kitais bylos duomenimis, teisingai įvertino specialistės O. Lukoševičienės išvadą, kaip metodiškai ydingą, parengtą taikant kai kurias kelio sąlygų neatitinkančių fizikinių dydžių reikšmes, įvykio vietos situaciją nevisai atitinkančius duomenis.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas padarė klaidą apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nenurodęs nusikalstamos veikos padarymo laiko. Iš bylos aplinkybių matyti, kad eismo įvykis įvyko 2007 m. sausio 22 d. 8 val. 9 min., ir dėl to ginčas nebuvo kilęs. Įvykio laikas minučių ir net sekundžių tikslumu aptartas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje, vertinant nukentėjusiųjų, kaltinamojo parodymus, kompleksinės ekspertizės išvadą, pažymas apie užfiksuotą eismo įvykį, autobuso išvykimo laiką. Taip pat tikslus analizuojamo įvykio laikas nurodytas nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje, aprašant N. K. pateiktą kaltinimą. Kolegijos nuomone, nusikalstamos veikos padarymo laiko nenurodymas nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatuojant nusikalstamos veikos padarymą pažeidžia BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, tačiau šis pažeidimas nagrinėjamoje byloje esminiu BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme nelaikytinas, nes dėl šios klaidos nebuvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, jo teisinė padėtis jokiu aspektu nepakito.

Kasaciniame skunde teismo šališkumas argumentuojamas netinkamu įrodymų vertinimu, kiti motyvai nenurodyti. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teisiamųjų posėdžių metu teismo šališkumu nebuvo abejojama ir jokių pareiškimų dėl to nepateikta, todėl, remiantis įrodymų viseto analize, deklaratyvūs kasatoriaus teiginiai apie teismo, priėmusio apkaltinamąjį nuosprendį, šališkumą, negali būti pagrindas teigti, jog šį nuosprendį priėmęs teismas buvo šališkas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas byloje surinktų įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo kompetencija. Proceso dalyviai gali duoti tik savo pasiūlymus dėl vienų ar kitų įrodymų vertinimo, tačiau šiuo klausimu galutinį sprendimą priima teismas.

Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir kasacinio skundo argumentais panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutar i a:

Nuteistojo N. K. gynėjo kasacinį skundą atmesti.