Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ patikslintą ieškinį atsakovei Jonavos rajono savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiuose objektuose mokėtina suma už elektros energiją apskaitoma pagal įrengto elektros apskaitos prietaiso rodmenis (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 103 punktas). Šiuose objektuose vartotojas privalo pats kiekvieną mėnesį deklaruoti elektros energijos prietaiso apskaitos rodmenis ir pagal juos atsiskaityti su ieškove už patiektą elektros energijos kiekį. Kai vartotojas nevykdo ar netinkamai vykdo šią pareigą, duomenys apie faktinius elektros apskaitos prietaiso rodmenis kiekvieną mėnesį ir jų pagrindu paskaičiuotas mokėtinas sumas ieškovei nėra žinomi. Priskaitymai už suvartotą elektros energiją šiuose objektuose buvo atliekami pagal gautus mokėjimus, kai suvartotą elektros energijos kiekį deklaruoja pats mokėtojas ir/ar pagal ieškovės užfiksuotus elektros apskaitos prietaiso rodmenis elektros energijos apskaitos prietaiso patikrinimų/keitimo metu. Skola pagal įrengtus apskaitos prietaiso rodmenis šiuose objektuose yra 306,28 Eur. Skola objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), yra 261,48 Eur, nes neapmokėta nuo skaitiklio rodmens 1 823 kWh iki 3 670 kWh, pažyma apie skolą surašyta 2021 m. balandžio 28 d., skola objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) yra 44,82 Eur, nes neapmokėta nuo skaitiklio rodmens 4 800 kWh iki 5 094 kWh,pažyma surašyta 2021 m. rugsėjo 26 d.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnis numato, jog elektros energija yra prekė, kuri pateikiama elektros energijos vartotojui bei numatyta vartotojo prievolė sumokėti už suvartotą elektros energiją arba jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas. Ta pati nuostata įtvirtinta Taisyklėse, jog vartotojas privalo pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią (Taisyklių 56.5, 90, 97 punktai).

Taisyklių 100 punktas numato, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.

Objektai, kuriems ieškovė tiekė elektros energiją, nuosavybės teise priklauso Jonavos rajono savivaldybei. Su ieškove dėl elektros energijos tiekimo objektams nėra sudaryta rašytinių elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių.

Taisyklių 20 punkte nurodyta, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį tiekėjas, esant savininko raštiškam sutikimui ir kitoms Taisyklėse nurodytoms sąlygoms, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Taigi daugiabučio namo butui tiekiamos elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalis gali būti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas.

Pagal Taisyklių 100 punktą, tuo atveju, kai su visuomeniniu tiekėju nesudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.

Ieškovės atstovė teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad už elektros energiją tiektą butui, esančiam (duomenys neskelbtini) prašoma priteisti 261,48 Eur skolą už 1 847 kWh, nes 2021 m. balandžio 28 d. patikrinimo metu buvo skaitiklio rodmenys buvo 3 670 kWh, o apmokėta iki 1 823 kWh rodmens. Atsakovė pateikė 2017 m. kovo 27 d. šio buto nuomos sutartį, sudarytą su D. B., o 2021 m. kovo 3 d. šio buto perdavimo-priėmimo akte nurodyta, kad butas perduodamas ir elektros skaitiklio parodymai – 3 670 kWh.

Už elektros energiją tiektą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), prašoma priteisti 44,82 Eur skolą už 294 kWh, nes patikrinimo metu rasti skaitiklio rodmenys 5 094 kWh, o apmokėta iki 4 800 kWh skaitiklio rodmens. Atsakovė pateikė 2013 m. liepos 2 d. šio buto nuomos sutartį, sudarytą su V. S. ir šio buto 2021 m. gegužės 27 d. perdavimo-priėmimo aktą, kuriame nurodyti elektros skaitiklio rodmenys – 5 094 kWh.

Kadangi Jonavos savivaldybė yra šių butų savininkė, o skolų susidarymo laikotarpiu pagal skaitiklio parodymus šių butų nuomininkai nebuvo sudarę rašytinių sutarčių su ieškove dėl elektros pirkimo-pardavimo, todėl ir prašoma priteisti skolą iš atsakovės.

Atsakovė Jonavos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, ir nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi jis yra nepagrįstas ir prašo jį atmesti.

Atsiliepime nurodė, kad ieškovė siekia prisiteisti skolą už elektros energiją objektuose: (duomenys neskelbtini), (skola 261,48 Eur); (duomenys neskelbtini), (skola 44,82 Eur). Ieškinyje ieškovas nurodo, jog skolos susidarė laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 30 d. iki 2022 m. vasario 11 d.

2017 m. kovo 27 d. buvo sudaryta Socialinio būsto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp nuomotojo Jonavos rajono savivaldybės administracijos ir nuomininkės D. B.. Šia sutartimi D. B. buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nuomininkė pagal pasirašytos sutarties 4.1. punktą įsipareigojo sudaryti paslaugų teikimo sutartis su daugiabučio namo administratoriumi (valdytoju) ir vandens, elektros, dujų, šiluminę energiją bei komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų bei teritorijos valymą ir kitas) teikiančiomis įmonėmis ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo socialinio būsto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos.

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos skolą už elektros energiją, tačiau nuo 2017 m. kovo 27 d. iki 2021 m. kovo 3 d. bute adresu, (duomenys neskelbtini), gyveno nuomininkė D. B., kuriai ir kilo pareiga mokėti mokesčius už elektros energiją. Pagal 2021 m. kovo 3 d. Būsto perdavimo-priėmimo aktą Nr. 1B-2021/4 nuomininkė D. B. perdavė būstą, kuriame elektros skaitiklio parodymai yra 3 670 kWh. Ieškinyje ieškovas nurodo, jog skola susidarė už 1 847 kWh (deklaruoti rodmenys 3 670 kWh, apmokėti rodmenys 1 823 kWh), todėl nuomininkei ir kilo pareiga mokėti mokesčius už elektros energiją.

2013 m. liepos 2 d. buvo sudaryta Savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis tarp nuomotojo Jonavos rajono savivaldybės administracijos ir nuomininko V. S.. Šia sutartimi V. S. buvo išnuomotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nuomininkas pagal pasirašytos sutarties 3 punktą įsipareigojo mokėti mokestį už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymą, elektros energiją, dujas, šalto vandens pašildymo ir šiluminės energijos tiekimą, komunalinių paslaugų tiekimą (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų bei teritorijos valymą ir kitas), už bendrojo naudojimo objektų administravimą ir nuolatines technines priežiūras kas mėnesį pagal atskiras sutartis su paslaugų teikėjais, įstatymų nustatyta tvarka patvirtintais įkainiais ir tarifais.

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos skolą už elektros energiją, tačiau nuo 2013 m. liepos 2 d. iki 2021 m. gegužės 27 d. bute adresu, (duomenys neskelbtini), gyveno nuomininkas, kuriam ir kilo pareiga mokėti mokesčius už elektros energiją. 2021 m. balandžio 19 d. V. S. mirė. Pagal 2021 m. gegužės 27 d. Būsto perdavimo-priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) nuomininko mama perdavė būstą, kuriame elektros skaitiklio parodymai yra 5 094 kWh. Ieškinyje ieškovas nurodo, jog skola susidarė už 294 kWh (deklaruoti rodmenys 5 094 kWh, apmokėti rodmenys 4 800 kWh). Nuomininkui kilo pareiga mokėti mokesčius už elektros energiją. Ieškovė siekia prisiteisti mirusio nuomininko skolą, tačiau svarbu pažymėti, jog ieškovė pagal beviltiškų skolų nurašymo tvarką mirusio asmens skolą turėtų nurašyti, o ne siekti prisiteisti iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos.

Savivaldybės ir nuomininkų pasirašytose nuomos sutartyse yra nurodyta, kad nuomininkai įsipareigojo mokėti mokestį už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymą, elektros energiją, dujas, šalto vandens pašildymo ir šiluminės energijos tiekimą, komunalinių paslaugų tiekimą (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų bei teritorijos valymą ir kitas), už bendrojo naudojimo objektų administravimą ir nuolatines technines priežiūras kas mėnesį pagal atskiras sutartis su paslaugų teikėjais, įstatymų nustatyta tvarka patvirtintais įkainiais ir tarifais. Taip pat pagal minėtas nuomos sutartis nuomininkai įsipareigojo sudaryti paslaugų teikimo sutartis su elektros paslaugas teikiančiomis įmonėmis.

Savivaldybė, nuomodama socialinį būstą, veikia nekomerciniais tikslais, nesiekia ir negauna pelno, o vykdo jai įstatymų nustatytą funkciją. Socialinio būsto nuoma nėra įprasta ūkinė-komercinė veikla, teikianti pelno, o viena iš viešojo administravimo funkcijų, savivaldybė neturi atsakyti UAB „Ignitis“ už tokio būsto nuomininkų skolas. Savivaldybė, suteikdama socialinį būstą, neturi pasirinkimo laisvės, t. y. privalo suteikti būstą kiekvienam asmeniui, atitinkančiam įstatyme nustatytus kriterijus, todėl kaip jau minėta Vyriausybė 2001 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 876 patvirtino „Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašą“. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad tuo atveju, kai yra nuomojamas valstybės ar savivaldybės socialinis būstas, paslaugų pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai susiklosto tarp paslaugų teikėjo ir nuomininko, o ne paslaugų teikėjo ir savivaldybės. Toks teisės normų aiškinimas atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nes savivaldybė, nuomodama socialinį būstą, yra tik valstybės ir nuomininko tarpininkė, įgyvendinanti jai valstybės įstatymais priskirtas funkcijas.

Nuomininkai buvo įsipareigoję mokėti už suvartotą elektros energiją ieškovei, o ieškovė buvo įsipareigojusi tiekti elektros energiją, tad tarp nuomininkų ir ieškovės buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, ką patvirtina abiejų šalių aktyvūs veiksmai. Atsakovė negali atsakyti už kitų asmenų prisiimtus įsipareigojimus, mokėti už kitų asmenų sunaudotą elektros energiją, nes taip prieštarautų protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams, pažeistų atsakovės teises, teisėtus interesus bei viešąjį interesą.

Atsižvelgiant į tai, kad buvo sudarytos nuomos sutartys, kuriose aiškiai išreikšta nuomotojų pareiga mokėti nuomos mokestį, komunalinius mokesčius bei kitus sutartyje nurodytus mokesčius, įskaitant už elektros energijos tiekimą, laikytina, kad atsakovė pasinaudojo teise nuomos sutartyje sulygti, kad šias išlaidas apmoka nuomininkai, šių mokesčių neįtraukiant į buto nuomos mokestį, t. y. sutarties pagrindu nuomininkui tenka pareiga tiek teisės aktų nustatyta tvarka, tiek sutarčių nuostatų pagrindu mokėti mokesčius už teikiamą elektros energiją.

Nagrinėjamu atveju visą ieškinyje nurodomos skolos laikotarpį butų nuomos sutarties pagrindu ginčo butais naudojosi aukščiau nurodyti nuomininkai, kuriems ir kyla pareiga atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, nes Taisyklių 101 punkte yra apibrėžta, jog jei yra įmanoma nustatyti vartotoją, tai atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją pareiga nėra perkeliama savininkui. Ieškovė žinojo apie tiesioginį elektros vartotoją, kadangi už teikiamas elektros paslaugas pervedimus yra atlikę ne butų savininkė, o nuomininkai.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė pilnai patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes ir motyvus ir todėl prašė ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo D. B. teismo posėdyje paaiškino, kad bute, (duomenys neskelbtini), ji gyveno kartu su vyru, kuris mokėjo mokesčius, po to ji gyveno viena, tačiau jokių sutarčių dėl elektros energijos tiekimo nebuvo sudariusi ir jokių mokesčių nemokėjo. Kai ji jau butą pridavė savivaldybei, paskambinus į UAB „Ignitis“, jai pasakė, kad jokios skolos nėra.

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. CK 6.383 straipsnio 3 dalis numato, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties viešumas aiškinamas taip, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo tiekti elektros energiją kiekvienam vartotojui, kuris turi teisėtu pagrindu valdomus elektros energiją naudojančius įrenginius ar teisės aktų nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius elektros vidaus tinklus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų elektros tinklų, ir kai įrengti elektros energijos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2014; 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-421/2017, 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019).

Taisyklių 17 punkte numatyta, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir tų teisinių santykių atsiradimui neturi teisinės reikšmės faktinis elektros energijos vartojimas.

Taisyklių 20 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 30 d.) ir Taisyklių 24 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) numato, kad 17 punkte nurodytas sutartis operatoriai ar tiekėjai gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais (nebuitinių vartotojų atveju – esant rašytiniam trišaliam operatoriaus ar tiekėjo, savininko ir nuomininko susitarimui, nustatančiam, kad už tinkamą prievolių pagal sutartį vykdymą atsako nuomininkas ir savininkas). Prieš sudarant sutartis su nuomininku, operatoriui ar tiekėjui turi būti pateikti savininko nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai ir teisėtą pagrindą naudotis savininko turtu patvirtinantys dokumentai. Sutartys su nuomininkais sudaromos savininko nurodytam terminui, kuriam suėjus, sutartis pasibaigia, išskyrus atvejus, kai esant raštiškam savininko sutikimui, operatorius ir nuomininkas susitaria pratęsti sutarties galiojimo terminą ar sudaryti naują terminuotą sutartį.

Taisyklių 100 punktas, galiojęs iki 2020 m. birželio 30 d., ir Taisyklių 101 punktas, galiojantis nuo 2020 m. liepos 1 d. numato, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.

Byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais nustatoma, kad Jonavos rajono savivaldybei nuosavybės teise priklauso : nuo 1999 m. lapkričio 15 d. butas, esantis (duomenys neskelbtini); nuo 1998 m. gruodžio 30 d. butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Byloje esančios priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitomis ir elektros energijos suvartojimo išplėstinėmis skaičiuotėmis nustatoma, kad už šiuose butuose suvartotą elektros energiją nebuvo atsikaitoma pagal skaitiklių rodmenis, todėl susidarė skola : už bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sunaudotą elektros energiją susidarė skola 261,48 Eur, neapmokėta už 1 847 kWh, pagal elektros skaitiklio rodmenis nuo 1 823 kWh iki 3 670 kWh ir pažyma apie skolą surašyta 2021 m. balandžio 28 d.; už bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sunaudotą elektros energiją susidarę skola 44,82 Eur, neapmokėta už 294 kWh pagal elektros skaitiklio rodmenis nuo 4 800 kWh iki 5 094 kWh, pažyma apie skolą surašyta 2021 m. rugsėjo 26 d.

Abu Jonavos rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausantys butai skolos susidarymo laikotarpiu buvo išnuomoti nuomininkams, su kuriais buvo sudarytos savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys. Atsakovės pateiktomis savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimis ir elektros energijos suvartojimo išplėstinėmis skaičiuotėmis, kurias pateikė ieškovė nustatyta, kad skolos susidarė už elektros energiją : bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenant nuomininkei D. B.; bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenant nuomininkui V. S..

Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 27 d. sudarytos socialinio būsto nuomos sutarties su D. B. 4.1 punktas numatė, kad nuomininkas įsipareigoja sudaryti paslaugų teikimo sutartis su daugiabučio namo administratoriumi (valdytoju) ir vandens, elektros, dujų, šiluminę energiją bei komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas) teikiančiomis įmonėmis ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo socialinio būsto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos ir šių sutarčių kopijas pateikti nuomotojui.

Jonavos rajono savivaldybės 2013 m. liepos 2 d. sudarytos savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties su V. S. 3 punkte yra numatyta, kad nuomininkas moka mokestį už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymą, elektros energiją, dujas, šalto vandens pašildymo ir šiluminės energijos tiekimą, komunalinių paslaugų tiekimą (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų bei teritorijos valymą ir kitas), už bendrojo naudojimo objektų administravimą ir nuolatines technines priežiūras kas mėnesį pagal atskiras sutartis su paslaugų teikėjais, įstatymų nustatyta tvarka patvirtintais tarifais.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nuomininkai, sudarydami buto nuomos sutartį, įsipareigojo sudaryti paslaugų teikimo sutartis su daugiabučio namo administratoriumi (valdytoju) ir vandens, elektros, dujų, šiluminę energiją bei komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų bei teritorijos valymą ir kitas) teikiančiomis įmonėmis ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo socialinio būsto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos, todėl nuomininkai turi ir sumokėti skolą už elektros energiją, o ne savivaldybė. Be to ir savivaldybė nėra sudariusi su ieškove sutarties dėl elektros energijos tiekimo butams, nuosavybės teise priklausantiems atsakovei.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovei nurodžius, kad skolos susidarymo laikotarpiu visi tretieji asmenys, t. y. socialinio būsto nuomininkai, nebuvo sudarę sutarčių su ieškove dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo, šios aplinkybės atsakovė neginčijo, todėl teismas laiko įrodyta, kad tretieji asmenys elektros energijos pirkimo pardavimo sutarčių su ieškove skolos susidarymo laikotarpiu nebuvo sudarę. Šalys pripažįsta, kad dėl elektros energijos tiekimo butams, kuriuose susidarė skola ieškovei, ieškovė su atsakove nėra sudariusi rašytinių elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuomos sutartis, laikantis sutarties uždarumo principo, visų pirma, yra skirta nuomos sutarties šalių tarpusavio teisiniams santykiams sureguliuoti ir nėra skirta šalių teisėms ir pareigoms pagal elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp elektros energijos tiekėjo ir buto savininko, modifikuoti. Sudaryta nuomos sutartis, turėdama sutarties trečiojo asmens naudai požymių, gali lemti, kad elektros energijos tiekėjui atsiranda teisė reikalauti atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją iš nuomininko. Ši teisė, visų pirma, yra galimybė, kuria elektros energijos tiekėjas savo nuožiūra gali pasinaudoti arba nepasinaudoti. Be to, ši aplinkybė nepanaikina abonento prievolių pagal elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, tarp jų ir prievolės atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už patiektą ir paskirstytą elektros energiją, ir neperkelia šių prievolių nuomininkui. Elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, ir tik tuo atveju abonento prievolė atsiskaityti pereina nuomininkui. Nuomininko su savininku sudarytoje nuomos sutartyje įrašytas įsipareigojimas tiesiogiai mokėti už elektrą elektros energijos tiekėjui ar su juo sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį tokių padarinių nesukelia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019).

Taisyklių 24 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) numato, kad 17 punkte nurodytas sutartis operatoriai ar tiekėjai gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais (nebuitinių vartotojų atveju – esant rašytiniam trišaliam operatoriaus ar tiekėjo, savininko ir nuomininko susitarimui, nustatančiam, kad už tinkamą prievolių pagal sutartį vykdymą atsako nuomininkas ir savininkas). Prieš sudarant sutartis su nuomininku, operatoriui ar tiekėjui turi būti pateikti savininko nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai ir teisėtą pagrindą naudotis savininko turtu patvirtinantys dokumentai. Sutartys su nuomininkais sudaromos savininko nurodytam terminui, kuriam suėjus, sutartis pasibaigia, išskyrus atvejus, kai esant raštiškam savininko sutikimui, operatorius ir nuomininkas susitaria pratęsti sutarties galiojimo terminą ar sudaryti naują terminuotą sutartį.

Nuomos sutarčių tarp būsto savininko ir nuomininkų sudarymas nėra teisinis pagrindas nuomininkų ir elektros energijos tiekėjo pirkimo-pardavimo santykiams atsirasti. Nors nuomininkai nuomos sutartimi buvo įsipareigoję mokėti komunalinių paslaugų mokesčius, tarp jų ir už elektros energijos tiekimą, tačiau nuomos sutartys dėl savivaldybei priklausančio turto nuomos sieja būtent tik tų sutarčių šalis, t. y. Jonavos rajono savivaldybę ir nuomininkus. Ieškovė nebuvo ir nėra šių sutarčių šalimi ir negalėjo įtakoti nuomos sutarčių sąlygų, jų žinoti, todėl negali patirti nuostolių dėl to, kad nuomininkai nevykdė nuomos sutartimis prisiimtų įsipareigojimų atsakovei.

Nors atsakovė ir nurodo, kad nuomos sutartys buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir pagal šiuos įrašus galima nustatyti buto nuomininkus, tačiau išviešinus nuomos juridinį faktą Nekilnojamojo turto registre, nuomininkas elektros energijos tiekimo sutarties šalimi savaime netampa.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo -pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019). Todėl neatsižvelgiant į tai, kas faktiškai naudojasi objektui tiekiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, elektros energijos pirkimo-pardavimo santykių dalyviu turi būti laikomas objekto savininkas.

Jonavos rajono savivaldybei priklausančių butų nuomininkams nesudarius su elektros tiekėju rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, laikytina, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės, kaip energijos tiekėjo, ir patalpų savininkės – Jonavos rajono savivaldybės kaip vartotojos (CK 6.383 straipsnis). Todėl, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, už elektros tiekimą į butus, kuriuose pagal skaitiklių parodymus ir perskaičiavimo aktą yra susidariusios skolos, turi sumokėti atsakovė. Skolos dydį patvirtina byloje esančios PVM sąskaitos faktūros, elektros energijos suvartojimo išplėstinės skaičiuotės, ieškovės 2022 m. gegužės 9 d. pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų. Atsakovė skolos dydžio ir laikotarpio, kuriems nuomininkams gyvenant atsirado skola, neginčijo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 306,28 Eur skola už elektros energiją (CK 6.161 straipsnis, 6.383 straipsnio 3 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovės prašymu iš atsakovės priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 ir 6.210 straipsniai).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 18 Eur žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnis).

Iš atsakovės priteistina valstybei 46,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188769070, buveinės adresas Jonava, Žeimių g. 13, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884, buveinės adresas Vilnius, Žvejų g. 14, 306,28 Eur (tris šimtus šešis eurus 28 ct) skolą už elektros energiją, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18 Eur (aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188769070, buveinės adresas Jonava, Žeimių g. 13, valstybei 46,64 Eur (keturiasdešimt šešis 64 ct) procesinių dokumnetų įteikoimo išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sąskaita pasirinktoje banko įstaigoje, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.