- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-26
- Bylos Nr.
- T-885-1100/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Nuteistasis
- N. Z.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Jono Petriko teikimą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu nuteistajam N. Z. (anksčiau buvo D. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. Z. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-277-170/07 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 70 MGL (8 750 Lt) dydžio bauda.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. gegužės 29 d. gautas antstolio J. Petriko teikimas, kuriuo prašoma pakeisti N. Z. 2534,18 Eur paskirtą baudą laisvės apribojimu. Teikime nurodyta, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007 m. liepos 25 d. pateikė antstoliui J. Petrikui vykdymui išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-277-170/07 dėl 2534,18 Eur baudos išieškojimo iš skolininko N. Z.. Šiuo pagrindu 2007 m. liepos 25 d. antstolio kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdant vykdomąją bylą, patikrinta N. Z. turtinė padėtis ir nustatyta, jog skolininko vardu registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą nėra, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, skolininkas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau bendrovė informavo antstolį, kad pagal antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo atskaitymų daryti negali, nes daro atskaitymus pirmos eilės kreditoriaus naudai. Lietuvos Respublikoje veikiančiose kredito įstaigose skolininko vardu atidarytos sąskaitos suareštuotos, lėšų nėra. Kito skolininkui priklausančio turto nenustatyta. Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenimis, skolininkas vedęs (turi sudaręs ikivedybinę sutartį), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini) teritorija. Skolininkas apie antstolio kontoroje vykdomą vykdomąją bylą žino, bauda iš N. Z. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neišieškota. Skolos likutis 2023 m. gegužės 22 d. yra 2224,66 Eur.
2023 m. birželio 7 d. antstolis J. Petrikas pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad 2023 m. birželio 1 d. į antstolį elektroniniu laišku kreipėsi skolininkas N. Z., kuriame teig4, kad kas mėnesį gali mokėti 30–50 Eur sumą baudos dengimui. Skolininkas 2023 m. birželio 6 d. į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė 30 Eur. 2023 m. birželio 7 d. neišieškotos baudos likutis yra 2207,81 Eur.
Atsiliepimas
Nuteistasis N. Z. atsiliepime nurodė, kad jis nuo skolos vengimo niekur nesislapsto, kaip teigia antstolis. Pagal visas galimybes darbdavys moka, vykdo išieškojimą ir moka pirmos eiles išieškotojui (nepilnamečio vaiko išlaikymas). Jis neuždirba daug, yra pajėgus mokėti tik pagal atlyginimą, todėl galėtų mokėti baudą dalimis antstoliui nuo 30 iki 40 Eur papildomai, kad greičiau išmokėtų skolas. Antstolio teikimas dėl skolos pakeitimo į laisvės apribojimą yra siekis greičiau susigrąžinti pinigus. Jis 9 metus atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, pataisos namuose dirbo, buvo mokami procentai, išėjęs į laisvę iš karto pradėjo dirbti, mokėjimai nebuvo nutrūkę. Nuteistasis atsiliepime nurodo BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytas taisykles, taip pat akcentuoja teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus apie baudos pakeitimą laisvės apribojimu ar viešųjų darbų bausme. Atsiliepime nurodoma, kad šiuo atveju yra neginčytinai aišku, kad jam yra paskirta bauda, kurios jis nesumokėjo. Pateiktoje vykdomojoje byloje nėra ir negali būti kalbama, kad jis vengia sumokėti skolą, todėl negalima daryti išvados, kad jis tyčia ar aktyviais veiksmais vengia bausmės atlikimo. Negalima baudos bausmės keisti kita bausme, nes nėra nustatyta, kad nuteistasis vengia baudos mokėjimo ir negautas jo sutikimas keisti baudą. Nuteistasis apie jo atžvilgiu pradėtą priverstinio išieškojimo procesą ir apie procesą dėl jam paskirtos baudos pakeitimo nebuvo informuotas, todėl baudos pakeitimas kita bausme grubiai pažeistų teisę į gynybą. Taip pat pakeitus paskirtą baudą laisvės apribojimo bausme, jam tektų likti be darbo, nes šiuo metu dirba vairuotoju Europos Sąjungoje.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas atmetamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 352 straipsnio, reglamentuojančio nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymą, 2 dalyje nustatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą, o to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais.
BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais, o pagal BK 47 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas, vadovaudamasis BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Taigi įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme.
Vadovaujantis teismų praktika, vengimu mokėti baudą laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai asmuo turėdamas pajamų ar turto, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-315-810/2018). Taip pat nuteistojo tikslingu vengimu sumokėti baudą gali būti vertinama ir tokia situacija, kai nuteistasis nuo nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo ir nesiėmė visų priemonių tam, kad įsidarbintų, turėtų pastovias pajamas ir sumokėtų teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-41-462/2018).
Taip pat teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas laisvės apribojimu (pagal ankstesnę redakciją – areštu) ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais.
Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Tais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu (pagal ankstesnę redakciją – areštu) yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-112-491/2018).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, vykdant vykdomąją bylą, patikrinus N. Z. turtinę padėtį, buvo nustatyta, kad skolininko vardu registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra, skolininkas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau bendrovė informavo, kad atskaitymų daryti negali, nes daro atskaitymus pirmos eilės kreditoriaus naudai, kredito įstaigose skolininko vardu atidarytos sąskaitos suareštuotos, lėšų nėra, kito skolininkui priklausančio turto nenustatyta. Gyventojų registro duomenimis, skolininkas vedęs (turi sudaręs ikivedybinę sutartį). Skolos likutis 2023 m. gegužės 22 d. yra 2224,66 Eur. Gavus teikimą teisme, antstolis pateikė teismui informaciją, kad N. Z., kuris nurodė kas mėnesį galintis mokėti 30–50 Eur sumą baudos dengimui, 2023 m. birželio 6 d. į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė 30 Eur. 2023 m. birželio 7 d. neišieškotos baudos likutis yra 2207,81 Eur.
Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog nuteistasis N. Z. vengia sumokėti jam paskirtą baudą. Tokia išvada būtų nepagrįsta įvertinus tai, kad bendrovė, kurioje dirba nuteistasis, patvirtino, jog atskaitymų daryti negali, nes daro atskaitymus pirmos eilės kreditoriaus naudai. Taigi negalima išieškoti baudos iš N. Z. darbo užmokesčio dėl objektyvios priežasties. Nenustatyta, kad nuteistasis savo iniciatyva vengtų naudoti darbo užmokestį baudos mokėjimui. Be to, reikšminga tai, kad nuteistasis savanoriškai patvirtino galintis mokėti neišieškotos baudos likutį nuolatinėmis periodinėmis įmokomis. Tokį siekį N. Z. patvirtino 2023 m. birželio 6 d. į antstolio depozitinę sąskaitą pervesdamas 30 Eur. Todėl neturint galimybės visos skolos sumos sumokėti iš karto, galima bandyti tartis skolininkui ir antstoliui dėl baudos mokėjimo dalimis. Tokia galimybė šiuo metu nėra išnaudota. Tos aplinkybės, kad N. Z. neturi jokio likvidaus turto, taip pat savaime nereiškia, kad jis vengia sumokėti baudą. Atsižvelgtina ir į tai, kad bauda keičiama į laisvės apribojimą vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje įtvirtinta taisykle. Pakeitus N. Z. 44 MGL (2207,81 Eur) baudą pagal minėtą normą, susidarytų 44 dienų laisvės apribojimo bausmė, kai tuo metu minimalus laisvės apribojimo terminas yra 3 mėnesiai (BK 48 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu abejotina, ar 44 dienų laisvės apribojimo bausmės vykdymas būtų efektyvus, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antstolio teikimas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,
nutaria:
antstolio Jono Petriko teikimą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu nuteistajam N. Z. (anksčiau buvo D. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.