Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir susijusių klausimų, trečiasis suinteresuotas asmuo AB SEB bankas, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtas ieškovės E. L. (toliau – ir ieškovė) ieškinys atsakovui A. G. (toliau – ir atsakovas), kuriame ieškovė prašė nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečio šalių sūnaus M. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina (ieškove); priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; išspręsti pavardžių po santuokos nutraukimo klausimą; nustatyti, kad ieškovės prievolė AB SEB bankui pagal 2007 m. sausio 15 d. būsto kredito sutartį po santuokos nutraukimo lieka asmeninė ieškovės prievolė; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį ieškovė grindė šiais argumentais ir aplinkybėmis: ieškovė su atsakovu sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) šalims (duomenys neskelbtini), gimė sūnus M. L.. Iš pradžių šeimyninis gyvenimas santuokoje buvo sklandus, tačiau ilgainiui pašlijo, nes atsakovas ėmė iš esmės pažeidinėti savo kaip sutuoktinio pareigas. Santuokos iširimo priežastis yra sutuoktinio stipri priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, netgi stipriųjų – heroino. Tokia situacija sukėlė ieškovei dvasinį skausmą, neigiamai veikė sveikatą, ji jautė nuolatinę įtampą, baimę dėl ateities. Ilgą laiką netgi negalėjo dirbti, nes turėjo kreiptis pas psichologą dėl vyro priklausomybės nuo narkotinių medžiagų. Tik dabar, kai atsakovas išėjo, pradėjo sveikai mąstyti, nes buvo visiškai priklausoma nuo vyro narkomano. Ieškovei padėjo psichologo pagalba, dabar vėl ieškosi darbo. Ieškovė negauna net socialines pašalpos, atsakovas visiška neprisideda prie vaiko išlaikymo, todėl ieškovė kreipėsi į socialinės rūpybos centrą dėl pagalbos. Supratusi, kad taip tęstis toliau nebegali, ieškovė nebegyvena su atsakovu. Ieškovės teigimu, ji dėjo visas pastangas išsaugoti santuoką, bandė su atsakovu kalbėtis ir kartu ieškoti būdų pašalinti priežastis, sunkinančias jų bendrą gyvenimą, stengėsi jį remti bei suprasti. Deja, atsakovas nekreipė į tai dėmesio ir nedėjo pastangų išsaugoti jų šeimos. Dėl atsakovo elgesio ieškovė nemato jokių perspektyvų turėti lygiaverčius, tarpusavio pasitikėjimu ir pagarba grįstus santykius, kokie ir turėtų būti tarp sutuoktinių, nemato prasmės toliau būti suvaržytai teisiniais santykiais su atsakovu ir yra tvirtai įsitikinusi, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, t. y. atsakovo elgesio, nepriimtino teisės ir moralės požiūriu: vartojamų narkotinių medžiagų. Toks atsakovo elgesys kuria netinkamą klimatą ir vaiko emociniam vystymuisi. Šalių sūnaus gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina, nes atsakovas nuolat vartoja narkotines medžiagas, dėl ko iškyla vaiko auklėjimo bei lavinimo problemos, ieškovė nuolat rūpinasi sūnumi, užsiima jo auklėjimu, ugdymu; vaikui gyvenant kartu su tėvu, neišvengiamai kils problemos dėl vaiko tinkamo auklėjimo, moralinės charakteristikos ir prioritetų įdiegimo vaiko asmenybei; tarp motinos ir sūnaus egzistuoja stiprus biologinis ryšys; vaikas pats nori gyventi su motina. Ieškovė nurodė, kad jokiais būdais ir apimtimi nevaržys atsakovo teisės matytis, bendrauti, padėti vaikui, jei tokie atsakovo veiksmai neprieštaraus vaiko interesams. Konkrečios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatyti neprašo, kadangi įsipareigoja sudaryti visas sąlygas atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku bei dalyvauti jo auklėjime prisilaikant bendrų moralės normų ir vaiko interesų. Atsikratęs priklausomybės nuo narkotinių medžiagų, atsakovas turi teisę lankyti vaiką, dalyvauti jo auklėjime, atsižvelgiant į pačio vaiko pageidavimus bei norus, netrikdant normalaus vaiko sveikatos, mokslo ir poilsio režimo. Nurodo, jog vidutiniškai vaiko išlaikymui per mėnesį reikalainga apie 400 Eur. Ieškovė nesiruošė kreiptis į teismą, todėl specialiai kvitų, pagrindžiančių vaiko poreikius nerinko. Ieškovės pajamos yra nepakankamos vaiko poreikiams užtikrinti, prie vaiko išlaikymo smarkiai prisideda ieškovės artimieji. Ieškovė niekur nedirba, gauna tik 222,40 Eur vaikų pinigų ir 70 Eur išlaikymą už kitą vaiką iš ankstesnės santuokos. Taikiai su atsakovu dėl išlaikymo susitarti nepavyko. Ieškovė pagal savo išgales gali vaikui teikti 200 Eur išlaikymą, todėl atsakovas būdamas darbingas, vaiko išlaikymui kas mėnesį turėtų skirti po 200 Eur. Šalys jokio bendro turto neįgijo. 2015 m. spalio 8 d. buvo sudaryta ikivedybinė sutartis, kuria buvo išspręsti visi klausimai, susiję su santuokoje įgyto turto pasidalijimu ir atsakomybe už asmenines bei bendrąsias prievoles. Ieškovė nežino apie atsakovo įsipareigojimus kreditoriams, o ieškovė iki santuokos sudarymo 2007 m. sausio 15 d. su AB SEB banku yra sudariusi būsto kredito sutartį Nr. 1450718080136-67. Ši prievolė lieka ieškovės asmenine prievole. Ieškovė nereikalauja išlaikymo iš atsakovo. Prašuė po santuokos nutraukimo palikti jai turimą pavardę (b. l. 1-3).

2. Atsakovas A. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka (b. l. 64).

3. Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovės ir AB SEB banko 2007 m. sausio 15 d. kredito sutartis sudaryta iki santuokos sudarymo, todėl įsipareigojimai bankui laikytini asmeniniais E. L. įsipareigojimais (b. l. 45-46).

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais A. L. ir M. L. gyvena dviejų aukštų, su visais patogumais name, kuris priklauso jos tėvams. Namuose tvarkinga ir švaru, būstas erdvus. Berniukas turi atskirą kambarį, kuriame yra dviejų aukštų lova, rašomasis stalas, fotelis-lova, komoda, žaislai, ugdymo priemonės. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu skyrium gyvena nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio, atsakovas bendrauja su vaiku, savaitgaliais pasiima vaiką su nakvyne. Pasak ieškovės, vaikas pas tėvą lankosi pagal savo norą, atsakovas gyvena su savo motina, kuri daug laiko praleidžia su anūku, todėl ieškovė jaučiasi rami dėl vaiko saugumo. Tarnybos darbuotojams lankantis atsakovo gyvenamojoje vietoje nustatyta, kad atsakovas gyvena su motina 4 kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose tvarkinga ir švaru. Atsakovo namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaiko svečiavimuisi ir likimui su nakvyne. Tarnyba neprieštarauja, kad nepilnamečio M. L. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, o ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo, pareikštas vaiko interesais, kuris galimai patenkina vaiko poreikius (b. l. 51-53).

5. Teismo posėdžio metu ieškovė prašė tenkinti ieškinį visa apimtimi ieškinyje išdėstytais motyvais, prašė priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad su atsakovu dar iki santuokos sudarymo ilgą laiką gyveno kartu, susilaukė sūnaus. Atsakovas visą laiką retkarčiais vartojo narkotines medžiagas, dėl to poros santykiai pašlijo, ieškovė jaučia įtampą dėl tokio sutuoktinio elgesio. Ieškovė stengėsi išsaugoti šeimą, kvietė atsakovą kartu lankytis pas psichologą. Pati ieškovė lanko kopriklausomų žmonių grupės užsiėmimus, skirtus narkotines medžiagas vartojančių asmenų artimiesiems. Atsakovas net vaikui matant vartojo narkotikus. Ieškovė neprašo pernelyg didelių išlaikymo sumų, taip pat neprašo išlaikymo įsiskolinimo, mano, kad atsakovas yra pajėgus teikti išlaikymą. Ieškovė samdomo darbo nedirba, šiuo metu kartu su savo pilnamečiu sūnumi ketina pradėti verstis individualia veikla, teikti maitinimo, suši gamybos paslaugas.

6. Atsakovas posėdžio metu sutiko su ieškovės reikalavimais, prieštaravimų nereiškė. Teigė, kad susitinka, bendrauja su sūnumi, tuomet jam duoda pinigų smulkioms išlaidoms, po 10 Eur ar pan. Jo darbinė veikla susijusi su automobilių remontu.

7. Byloje leistinais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė E. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas A. G., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (toliau – Vilniaus m. CMS), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. L., berniukui šiuo metu yra 9 metai (b. l. 6). Ieškovė taip pat augina kitą nepilnametį sūnų A. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam 15 metų, taip pat turi pilnametį sūnų, kuriam 22 metai.

Dėl santuokos nutraukimo

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60–3.61 straipsniai numato, kad bylą nagrinėjant ginčo teisena santuoka gali būti nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, taip pat dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

9. Ieškovė prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės jo kaltę siejo su tuo, kad atsakovas vartojo narkotines medžiagas, dėl to santykiai pašlijo, ieškovė jautė nuolatinę įtampą, baimę dėl ateities, situacija neigiamai veikė ieškovės sveikatą. Atsakovas tiek atsiliepime į ieškovės ieškinį, tiek posėdžio metu neneigė savo kaltės, ieškovės kaltės neįrodinėjo, neprieštaravo, kad ieškinys būtų tenkintas pilna apimtimi. Laikytina, jog yra nustatyta, kad šalys gyvena skyriumi, ieškovė įvairiais būdais siekė išsaugoti šeimą, o atsakovas būdamas priklausomas nuo narkotinių medžiagų, nekeitė savo elgesio, byloje nėra duomenų, kad būtų dėjęs pastangas atsikratyti priklausomybės. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir nepaneigtos aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro teisinį ir faktinį pagrindą konstatuoti, kad šeimos santykiai, o kartu ir santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jo nelojalumo šeimai, veikimo priešingai šeimos interesams (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

10. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinyje prašė po santuokos nutraukimo palikti jai turimą pavardę, atsakovui palikti jo turimą pavardę. Prašymas tenkinamas.

11. Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas šalims vienas iš kito nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos

12. Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai. Ieškovė prašė nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja, teigė kad ji tinkamai rūpinasi sūnumi, užtikrina jo poreikius. Atsakovas nereiškė prieštaravimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina.

13. I. T. atstovo, nepilnametis M. L. 2022 m. sausio 3 d. nurodė, kad gyvena su mama ir broliu A., o vyresnis brolis E. gyvena šalimais. Vaikas sakė, kad tėtis su savo mama gyvena Naujojoje Vilnioje. Pasak vaiko, jam patinka lankytis pas tėtį, likti su nakvyne, ten dažnai atvyksta svečiuotis pusbroliai. Būnant pas tėtį, jie kartu eina pasivaikščioti, žaidžia žaidimus, tėtis perkas saldumynus. Su mama eina pasivaikščioti, kartu važiuoja į parduotuves pirkti maisto produktų, mama perka žaislus, rūbus, reikmenis į mokyklą. Berniukas pasakojo, kad tėveliai išsiskyrė, todėl jis dažnai po pamokų eina pas tėtį į svečius, tačiau tėtis dirba iki 18 val., todėl jis pabūna su močiute. Pasak vaiko, jam patinka tokia bendravimo tvarka, kaip yra dabar – gyventi su mama ir broliu, o pas tėtį lankytis kada nori (b. l. 61).

14. Teismui neturint duomenų, kad motina netinkamai naudotųsi motinos valdžia, atsižvelgiant šalių pozicijas, Tarnybos išvadą, vaiko nuomonę, nepilnamečio M. L. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina E. L.

15. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Ieškovė ieškinyje nereiškė reikalavimo nustatyti konkrečią nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, teigė, kad netrukdys atsakovui bendrauti su sūnumi ir dalyvauti sūnaus auklėjime, kiek tai neprieštaraus sūnaus interesams. Tarnybos pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad tėvo gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui svečiuotis, taip pat nustatyta, kad tėvo ir vaiko santykiai geri, vaikas noriai bendrauja su tėvu ir močiute (tėvo motina). Nustačius, kad nepilnametis gyvena kartu su motina, tėvas dalyvauja vaiko gyvenime, bendrauja, lanko, pasiima vaiką pas save į namus su nakvyne, ieškovei nereiškiant reikalavimo dėl konkrečios tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos nustatymo, taip pat vaiko tėvui A. G. nereiškiant reikalavimo dėl konkrečios bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo, teismas vertina, kad ginčo dėl tėvo ir sūnaus bendravimo nėra, todėl skyrium gyvenančio atsakovo (tėvo) bendravimo su sūnumi tvarka nenustatoma.

16. Šalims išaiškinama, kad teismo sprendimas dalyje, susijusioje su nepilnamečiu vaiku, neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl iškilus nesutarimams dėl bendravimo su vaiku tvarkos, šalys turi teisę kreiptis į teismą su bendru prašymu patvirtinti pageidaujamą bendravimo su vaiku tvarką, taip pat bet kuris iš tėvų gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

17. Nustačius nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.

18. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

19. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui po 200 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, teikė vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę, kurioje nurodė sūnaus poreikių tenkinimui patiriamas išlaidas: būsto paskola – 80 Eur, komunaliniai mokesčiai – 80 Eur, transporto išlaidos – 30 Eur, muzikos mokykla – 25 Eur, pramogos – 20 Eur, lietuvių kalbos pamokos – 30 Eur, anglų kalbos pamokos – 60 Eur, edukacija – 15 Eur, klasės fondas – 10 Eur, pratybos – 4 Eur, kanceliarinės prekės – 5 Eur, maistas namuose – 150 Eur, vaistai, vitaminai – 15 Eur, higienos priemonės – 2 Eur, viršutiniai drabužiai – 45 Eur, apatiniai drabužiai – 3 Eur, avalynė – 14 Eur, atostogos – 15 Eur, gimtadienis – 20 Eur, telefonas 15 Eur, kompiuteris – 15 Eur, vaiko draudimas – 5 Eur, logopedas – 30 Eur, vasaros stovykla – 17 Eur. Ieškovė neteikė išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

20. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalių sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 3-je klasėje, papildomai lanko (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą (fortepijono specialybę) ir užsiima dviračių sportu. Vaiko sveikatos priežiūra atliekama (duomenys neskelbtini) poliklinikoje.

21. Spręsdamas dėl konkretaus vaiko M. L. poreikių ir jų tenkinimo apimties, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė sprendimo priėmimo metu be šalių sūnaus augina ir kitą nepilnametį vaiką, ieškovė gyvena savo tėvams priklausančiuose namuose. Ieškovei, jos teigimu finansiškai padeda tėvai, šiuo metu ieškovė nedirba, kartu su pilnamečiu sūnumi ketina pradėti verstis ūkine (individualia) veikla. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) 2022 m. kovo 14 d. duomenų nustatyta, kad ieškovė nuo 2015 m. spalio 12 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. dirbo (duomenys neskelbtini) centras, dirbdama gavo iki 630 Eur dydžio atlyginimą per mėnesį, neatskaičius mokesčių; taip pat 2020 m. metais vertėse individualia veikla turėdama verslo liudijimą. Ieškovės vardu registruotas keleivinis automobilis Toyota Corolla Verso, 2007 m. gamybos. Ieškovė turi įsipareigojimų bankui pagal 2007 m. sausio 15 d. kredito sutartį (kredito paskirtis – sodo namo rekonstrukcija į gyvenamąjį namą; pradinė kredito suma – 120 000 Lt (34 754 Eur)). Iš SODROS 2022 m. kovo 14 d. duomenų nustatyta, kad atsakovas nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „A.“, gauna minimalų darbo užmokestį (iki 2021 m. gruodžio 31 d. – 642 Eur, nuo 2022 m. sausio 1 d. – 730 Eur, neatskaičius mokesčių). Remiantis Antstolių informacinės sistemos registro 2021 m. lapkričio 23 d. duomenimis, šalių, kaip skolininkų, atžvilgiu nėra vykdomas išieškojimas vykdomosiose bylose. Nei vienas iš sutuoktinių neturi jo vardu registruoto nekilnojamojo turto (b. l. 14-18, 75-91).

22. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.). Ieškovė į bylą neteikė duomenų apie tai, kokia apimtimi prie jos šeimos poreikių prisideda ieškovės artimieji. Atsakovas nereiškė prieštaravimo dėl ieškovės prašomo priteisti 200 Eur išlaikymo dydžio, teismo posėdžio metu pasisakė, jog sutinka su ieškinio reikalavimu, teigė, jog sūnui duoda pinigų smulkioms išlaidos. Įvertinus tai, jog šalių pajamos nėra didelės, ieškovė neteikė įrodymų dėl vaiko poreikių pagrindimo, atsakovas sutiko su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu, atsižvelgus į vaiko amžių, teismas vertina, kad nesant ginčo tarp šalių dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ieškovės reikalavimas – priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui M. L. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. lapkričio 22 d.) iki vaiko pilnametystės, tenkintinas. Vertintina, kad tokio išlaikymo priteisimas nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių ir garantuos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

23. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė E. L. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl turto ir prievolių padalijimo.

24. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto (aktyvo ir pasyvo) padalijimo klausimus CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

25. Nustatyta, kad 2015 m. spalio 8 d. šalys sudarė ikivedybinę sutartį, kuria išsprendė klausimus, susijusius su turto pasidalijimu ir atsakomybe už asmenines ir bendras prievoles. Iš bylos duomenų, valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų nustatyta, kad šalys nėra įgijusios bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, atsakovė turi iki santuokos sudarymo įgytą transporto priemonę (b. l. 91). Registruotino turto padalijimo klausimas nesprendžiamas.

26. Iš bylos dokumentų nustatyta, kad ieškovė 2007 m. sausio 15 d. su AB SEB banku yra sudariusi kredito sutartį Nr. 1450718080136-67. Ieškovė prašė įsipareigojimus kreditoriui palikti jos asmenine prievole. Atsakovas su ieškovės reikalavimu sutiko. Trečiasis asmuo (kreditorius) AB SEB bankas atsiliepime nereiškė prieštaravimo ir sutiko, kad įsipareigojimai bankui būtų laikytini asmeniniais E. L. įsipareigojimais, kadangi kredito sutartis sudaryta iki santuokos sudarymo (b. l. 45-46). Iš bylos duomenų nenustatyta, kad šalys turėtų kitų vykdytinų prievolių (b. l. 22-26). Ieškovės turima prievolė laikoma asmenine ir po santuokos nutraukimo paliktina vykdyti ieškovei vienasmeniškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

28. Ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai paskaičiuotina 72 Eur suma (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) žyminio mokesčio.

29. Ieškinį tenkinus visa apimtini, ieškovės bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Bylos duomenimis, ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo 113 Eur žyminį mokestį (du mokėjimai, 82,88 Eur ir 30,12 Eur; b. l. 12, 37). Ieškovė su ieškiniu taip pat pateikė bendrovės UAB „Corporo Group“ išrašytą 2021 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. COR1112/2021 200 Eur sumai, kurioje nurodyta, kad E. L. suteikta paslauga „Dokumentų parengimas (santuokos nutraukimas dėl kito sutuoktinio kaltės)“ (b. l. 4). Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad būtų sudariusi sutartį su advokatu (ar advokato padėjėju) dėl teisinės pagalbos teikimo, taip pat nepateikė įrodymų, kad apmokėjo PVM sąskaitą-faktūrą Nr. COR1112/2021. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnyje ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Kasacinis teismas nurodė, kad atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei nepateikus įrodymų, kad už procesinių dokumentų parengimą ji mokėjo būtent advokatui (advokato padėjėjui, advokatų profesinei bendrijai), jos galimai patirtos 200 Eur dydžio išlaidos neatlyginamos. Atlygintinomis išlaidomis pripažintinas sumokėtas žyminis mokestis, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 113 Eur dydžio suma.

30. Byloje patirta 26,88 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį tenkinus pilnai bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), iš atsakovo valstybės naudai priteistina 26,88 Eur suma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

1. Nutraukti ieškovės E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo A. G. kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „L.“, atsakovui – „G“.

3. Nustatyti nepilnamečio sūnaus M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove E. L., a. k. (duomenys neskelbtini).

4. Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2021 m. lapkričio 22 d.) iki sūnus sulauks pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

5. Paskirti E. L., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

6. Nustatyti, kad kreditorinis įsipareigojimas AB SEB bankui pagal 2007 m. sausio 15 d. būsto kredito sutartį Nr. 1450718080136-67 po santuokos nutraukimo lieka asmenine E. L., a. k. (duomenys neskelbtini), prievole.

7. Priteisti iš A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei E. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 113 Eur (šimtą trylika eurų) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 72 Eur (septyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio. Išaiškinti, kad šią sumą įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 26,88 Eur (dvidešimt šešis eurus, 88 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti, kad šią sumą įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5662, paskirtis – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai. Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo šioje dalyje.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti Vilniaus miesto CMS, Vedybų sutarčių registrui.