- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-02
- Bylos Nr.
- e2S-174-555/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00275-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- P. M.
- Kategorijos
- 3.1.10.7Procesinių terminų atnaujinimas
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-19753-359/2022 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovui P. M. dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo P. M. 9 524,94 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 586,90 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 7 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 9 524,94 Eur žalos atlyginimą, 586,90 Eur kompensacines palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 111,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 228,00 Eur žyminį mokestį.
Šalies argumentai
3. Atsakovas 2022 m. gegužės 4 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi buvo patenkintas, taip pat panaikintas Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimas už akių ir atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, nustatęs, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, sprendė, jog šiuo atveju byla nagrinėtina Vokietijos teismuose, todėl ieškovės ieškinį atsakovui paliko nenagrinėtą. Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. papildoma nutartimi iš ieškovės atsakovo naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos.
5. Kauno apylinkės teisme 2022 m. spalio 25 d. gautas ieškovės atskirasis skundas, kuriuo ieškovė prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti dėl 2022 m. rugsėjo 23 d. (apeliacinės instancijos teismo pastaba: nutarties data 2022 m. rugsėjo 22 d.) nutarties ir 2022 m. spalio 3 d. papildomos nutarties, panaikinti 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir 2022 m. spalio 3 d. papildomą nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad dėl techninių problemų ieškovę atstovavusi advokato padėjėja negalėjo susipažinti su teismo priimtomis nutartimis, jai nebuvo išsiųsti pranešimai apie posėdžio datą ir laiką, kuriame buvo nagrinėjama civilinė byla, o ieškovei apie šias nutartis tapo žinoma tik 2022 m. spalio 12 d. Procesiniai dokumentai buvo siunčiami advokatui T. D., dėl ko advokato padėjėja neturėjo galimybės matyti viso proceso eigos ir sekti situacijos, taigi terminas praleistas dėl objektyvių ir svarbių priežasčių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 26 d. nutartimi prašymo dėl termino atnaujinimo atskirajam skundui pateikti netenkino ir atsisakė ieškovei atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti, taip pat atsisakė priimti ieškovės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. (apeliacinės instancijos teismo pastaba: nutarties data 2022 m. rugsėjo 22 d.) nutarties ir 2022 m. spalio 3 d. papildomos nutarties.
7. Teismas nurodė, kad skundžiamos nutartys ieškovės atstovei advokato padėjėjai I. V. išsiųstos atitinkamai nutarčių priėmimo dienomis (2022 m. rugsėjo 23 d. ir 2022 m. spalio 3 d.) per Elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP). 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartis laikoma įteikta 2022 m. rugsėjo 26 d., 2022 m. spalio 3 d. papildoma nutartis laikoma įteikta 2022 m. spalio 4 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalis). Terminas apskųsti 2022 m. rugsėjo 23 d. teismo nutartį pasibaigė 2022 m. spalio 3 d., o 2022 m. spalio 3 d. papildomą nutartį 2022 m. spalio 11 d. (CPK 335 straipsnio 1 dalis).
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovės atstovas advokatas T. D. nedetalizuoja, kokios konkrečiai techninės problemos sukliudė ieškovės atstovei advokato padėjėjai I. V., susipažinti su minėtomis skundžiamomis nutartimis. Taip pat, apeliantė, teismo vertinimu, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, pvz. išrašų iš EPP informacinės sistemos apie šios sistemos sutrikimus. Ieškovė yra atstovaujama profesionalių teisininkų, kurie yra EPP sistemos vartotojai. Skundžiamos nutartys buvo įteiktos tinkamai naudojantis EPP informacine sistema, atitinkamai 2022 m. spalio 3 d. ir 2022 m. spalio 11 d., todėl CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytas septynių dienų terminas atskirajam skundui paduoti baigėsi.
9. Teismas akcentavo, kad ieškovės nurodoma aplinkybė, jog jai nebuvo išsiųsti pranešimai apie posėdžio datą ir laiką, šiuo atveju nėra aktuali, kadangi panaikinus sprendimą už akių ir atnaujinus bylos nagrinėjimą, buvo nustatyta, kad ieškinys nėra teismingas Lietuvos teismams ir bylą nagrinėjantis teismas priėmė skundžiamą nutartį, papildomai neinformuojant apie tokį ketinimą, priimti nutartį ieškinį palikti nenagrinėtu, byloje dalyvaujančių asmenų. Ieškovė, nors ir atstovaujama profesionalaus teisininko, taip pat privalo rūpintis tinkamu ir efektyviu savo teisių bei pareigų įgyvendinimu, domėtis bylos eiga, tačiau šiuo atveju nei ieškovė, nei jo atstovas nepagrindė tokio ieškovės neveikimo svarbių priežasčių, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas termino praleidimo priežastis (jų svarbumą) ar pagrindžiančių praleisto termino atnaujinimo būtinumą. Ieškovė yra juridinis asmuo, atstovaujama profesionalių teisininkų, kuriai yra keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai. Teismas sprendė, kad ieškovės atstovo nurodytos priežastys nelaikytinos svarbia priežastimi, dėl kurios būtų pagrindas atnaujinti procesinį terminą atskirajam skundui paduoti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, atstovaujama advokato T. D., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį ir atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarties ir 2022 m. spalio 3 d. papildomos nutarties panaikinimo pateikti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nei ieškovė, nei jos atstovė neturi duomenų, kokios konkrečiai aplinkybės galėjo sąlygoti tokią situaciją – ar techniniai sutrikimai ar kitos techninės aplinkybės, kurios nepriklauso nuo ieškovės ir / ar jos atstovų veiksmų ir valios. Pateikiamas išrašas iš gautų dokumentų registravimo, jog ieškovės atstovei prieigos prie dokumentų tapo matomos nuo 2022 m. spalio 25 d. Kokios aplinkybės tai sąlygoja, ieškovės atstovei advokato padėjėjai nėra žinoma.
10.2. Pirmosios instancijos teismas, neatnaujindamas termino atskirajam skundui paduoti, elgėsi formaliai. Atskirajame skunde, kurį teismas atsisakė priimti, buvo pateikta informacija, kad atsakovas yra įregistravęs individualią veiklą Lietuvoje, yra savo vardu sudaręs draugiau draudimo sutarčių. Tačiau teismas, atsisakydamas priimti atskirąjį skundą, šių aplinkybių visiškai nevertino, nors jos yra reikšmingos. Ieškovė duomenis apie atsakovo vykdomą individualią veiklą Lietuvoje gavo tik po 2022 m. rugsėjo 22 d. teismo priimtos nutarties įsiteisėjimo, todėl anksčiau net ir neturėjo galimybės pateikti šių duomenų. Ieškovė negalėjo per kelias dienas gauti įrodymus, ar šiuo metu atsakovas nuomojasi butą Vokietijoje, t. y. net jeigu ieškovė būtų laiku sužinojusi apie teismo nutartį, ieškovė neturėjo galimybės per kelias dienas surinkti teismingumo klausimui svarbius įrodymus.
10.3. Iš bylos informacijos matyti, kad nei ieškovei, nei jos atstovams apie 2022 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdį net nebuvo pranešta, išsiunčiant šaukimą arba teismo pranešimą, tokiu būdu pažeidžiant ieškovės teises žinoti apie bylos nagrinėjimą, net jei tai buvo daroma rašytinio proceso tvarka. Tai yra teisės į teisingą teismą pažeidimas.
10.4. Neatnaujindamas termino atskirajam skundui pateikti, neįvertindamas atskirajame skunde nurodytų esminių aplinkybių, kurios yra reikšmingos ir sudaro pagrindą atnaujinti procesą, kad byla būtų išnagrinėta teisingai, pirmosios instancijos teismas elgėsi formaliai. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad teisingam teismingumo klausimo išsprendimui turėjo būti išsamiai nagrinėjamos aplinkybės dėl atsakovo gyvenamosios vietos, socialinių, ekonominių interesų buvimo vietos, tačiau to padaryta nebuvo nei priimant 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartį, nei 2022 m. spalio 26 d. nutartį, kuria buvo sprendžiamas klausimas dėl atskirojo skundo priėmimo.
11. Atskiruoju skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutarties motyvus, kuriais teismas netiesiogiai pasisakė dėl ieškovės neveikimo ir jos pareigų laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. iki 2022 m. spalio 10 d. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovės atstovai I. V. ir T. D. į bylą pateikė informaciją, kodėl jie nematė teismo procesinių dokumentų, bet atstovų procesiniuose dokumentuose nebuvo pasisakyta dėl atstovaujamo asmens (ieškovės) galimybės bei pareigos tikrinti EPP sistemoje esančius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas šių duomenų neturėjo, ir teismo nutartyje neturėjo būti vertinama, ar procesinis terminas praleistas ir dėl atstovaujamo asmens (ieškovės) kaltės. Teismo nutartyje, kuria atsisakyta atnaujinti terminą, teismas neprivalo nurodyti, dėl kurio atstovo kaltės praleistas terminas.
11.2. Ieškovė domėjosi šios bylos eiga, ir su bylą vedančiu atstovu bendradarbiavo. Ieškovė negalėjo numatyti, ir nežinojo, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 23 iki 2022 m. spalio 10 d ieškovės atstovai advokatai nematys bylos dokumentų, ir ieškovė pati EPP sistemoje turi tikrinti advokatui perduotos bylos dokumentus, bei pati laiku pateikti teismui skundą. Ieškovė taip pat negalėjo numatyti, kad po bylos nagrinėjimo atnaujinimo, šalims nepranešus ir šalims nesudarius galimybės pasisakyti dėl teismingumo, byla bus išnagrinėta per dvi dienas. Šios nutarties apskundimo terminas septynios dienos. Pirmosios instancijos teismo nutartis ieškinį palikti nenagrinėtu įsiteisėjo praėjus dešimt dienų nuo bylos nagrinėjimo atnaujinimo dienos.
11.3. Pirmosios instancijos teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės ir panaikinus teismo sprendimą už akių, procesas turi būti tęsiamas ne nuo ieškinio pateikimo stadijos, o nuo vėlesnio procesinio veiksmo, t. y. kai ieškinys buvo priimtas. Šioje byloje atsakovas neginčijo Lietuvos teismingumo, o tik nurodė, kad jis Vokietijoje. Kadangi po ieškinio priėmimo į bylą buvo pateikti nauji įrodymai dėl atsakovo gyvenamos vietos (ši informacija anksčiau ieškovei nebuvo žinoma), ir nauji įrodymai prieštaravo kitiems byloje esantiems įrodymams, šalims turėjo būti suteikta galimybė ir pakankamas laikas papildomiems įrodymams ir savo pozicijai pateikti. Labai rūpestinga ir atsargi ieškovė, netgi turėdama daug teisininkų, negalėjo numatyti, kad teismas po dviejų dienų nuo bylos nagrinėjimo atnaujinimo, nepranešus šalims, spręs teismingumo klausimą ir paliks ieškinį nenagrinėtu. Ieškovas neprivalo kiekvieną dieną EPP sistemoje tikrinti advokatui perduotos bylos dokumentų.
11.4. CPK 118 straipsnis numato, kad jei byla vedama per atstovą, procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, bei šis CPK straipsnis suponuoja išvadą, kad atstovaujama šalis gauna informaciją apie proceso eigą iš atstovo ir atstovaujama šalis savo iniciatyva neprivalo kiekvieną dieną EPP sistemoje tikrinti advokatui perduotos bylos dokumentus.
Atsiliepimas
12. Atsakovas P. M. prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Ieškovė nenurodė nei vienos svarbios priežasties ir nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, kuris pagrįstu, kad ieškovė tariamai dėl techninių kliūčių negavo teismo siųstų jai procesinių dokumentų ir negalėjo laiku pateikti atskirojo skundo. Šiuo atveju ieškovė nesilaikė teisės aktuose nustatyto reikalavimo ir su prašymu atnaujinti terminą jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos prašymą ir kurie leistų teismui daryti pagrįstą išvadą, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovė neįrodė svarbių priežasčių dėl termino praleidimo, apie vykusį procesą jai buvo žinoma, tačiau ji savo teisų ir pareigų, numatytų teisės aktuose neįgyvendino.
12.2. Ieškovė netik nepateikė jokių įrodymų, kad tik dėl tariamų techninių kliūčių praleido terminą atskirajam skundui pateikti, tačiau nepateikė ir įrodymų apie tai, kad apie priimtą nutartį jai tapo žinoma tik 2022 m. spalio 12 d., juolab, kad ieškovė yra nurodžiusi, kad prieiga prie duomenų jai tapo matoma nuo 2022 m. spalio 25 d. Šiuo atveju ieškovė nurodo dvi skirtingas datas, todėl tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė sąmoningai klaidina teismą. Iš į bylą ieškovės pateiktos bylos kortelės kopijos matosi tik jos pačios pateiktas į bylą atskirasis skundas ir atlikti veiksmai su jo priėmimu, tačiau ne nutartis, kurios ieškovės atstovai tariamai negavo dėl techninių kliūčių. Šį faktą pagrindžia ir tai, kad jau 2012 m. spalio 19 d. ieškovės atstovai pateikė atskirąjį skundą, nors nurodo, kad teismo dokumentus gavo tik 2022 m. spalio 25 d.
12.3. Ieškovės atstovui advokatui T. D. buvo nusiųsta Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1013-413/2022, kuria buvo nutarta panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės ir atnaujinti atsakovui terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Civilinėse bylose pagal teismui pateiktas teisinių paslaugų sutartis ieškovės interesus šiuo atveju galėjo atstovauti tiek advokatas, tiek ir advokato padėjėja. Duomenų apie tai, kad ieškovės atstovai nebūtų gavę minėtos apygardos teismo nutarties nėra pateikta, tai reiškia, kad 2022 m. rugpjūčio 18 d. ieškovės atstovui jau tapo žinoma, kad terminas sprendimui už akių peržiūrėti yra atnaujintas. Dėl to spręstina, kad apie procesą apeliacinės instancijos teisme ieškovės atstovams buvo žinoma, nes šio fakto neginčija.
12.4. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo siųsta ir pačiai ieškovei, dėl to ji apie procesą žinojo, o įrodymų, kad ir jai procesiniai dokumentai tariamai nebuvo įsiteikę, duomenų nėra. Be to, antstolio D. J. kontoroje buvo vykdoma vykdomojo byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išieškotojas AB „Lietuvos draudimas“, skolininkas – P. M.. 2022 m. rugsėjo 22 d. vykdomojoje byloje buvo priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kuriame aiškiai nurodyta, kad antstolis nutaria nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdomo pagrindas. 2022 m. rugsėjo 27 d. buvo priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos grąžinimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo. Abu šie patvarkymai antstolio D. J. buvo siųsti ieškovei ir pateikti teismui, todėl darytina pagrįsta išvada, kad jau 2022 m. rugsėjo 23 d. ieškovei tapo žinoma, kad sprendimas už akių yra panaikintas, tačiau ieškovė ir toliau nesidomėjo bylos eiga.
12.5. Ieškovės nesąžiningumą įrodo ir tai, kad jau 2022 m. balandžio 26 d. atsakovo atstovė kreipėsi į ieškovę su prašymu pateikti papildomus dokumentus, kurie buvo reikalingi procesiniams dokumentams dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo rengimui, tačiau ieškovė atsisakė juos pateikti. Taigi ieškovė jau 2022 m. balandžio 26 d. žinojo, kad atsakovas kreipsis į teismą siekdamas apginti savo pažeistas teises, tačiau ieškovė ne tik, kad nevykdė savo įsipareigojimų suteikti visą reikiamą informaciją, tačiau, siekdama, kad nebūtų atskleistos visos bylai reikšmingos aplinkybės, nepateikė nei vieno procesinio dokumento į atsakovo atskiruosius skundus ir prašymus, taip pasirinkdama savo gynybinę poziciją.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti ir priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė (apeliantė) AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui P. M. dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 7 d. priėmė sprendimą už akių ir ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Atsakovui pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi patenkino atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir jį panaikino bei atnaujinto civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, padaręs išvadą, kad ieškovės ieškinys nėra teismingas Lietuvos teismams, ieškinį paliko nenagrinėtą, o 2022 m. spalio 3 d. papildoma nutartimi iš ieškovės atsakovo naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas.
16. Ieškovė 2022 m. spalio 25 d. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl 2022 m. rugsėjo 23 d. (apeliacinės instancijos teismo pastaba: nutarties data 2022 m. rugsėjo 22 d.) nutarties ir 2022 m. spalio 3 d. papildomos nutarties panaikinimo paduoti, kartu pateikė ir atskirąjį skundą. Ieškovė iš esmės nurodė, kad terminą atskirajam skundui pateikti praleido dėl techninių problemų, kurioms esant ieškovės atstovė negalėjo susipažinti su teismo priimtais procesiniais sprendimais, jai taip pat nebuvo išsiųsti pranešimai apie posėdžio datą bei laiką, o apie teismo procesinius dokumentus iškovei tapo žinoma tik 2022 m. spalio 12 d. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė ieškovei atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, nenustatęs svarbių jo praleidimo priežasčių, ir sprendė, kad pati ieškovė nebuvo pakankamai atidi bei rūpestinga, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas termino praleidimo priežastis. Ieškovė, nesutikdama su priimta nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame taip pat nurodo, kad dėl kilusių techninių problemų ieškovės atstovei prieiga prie bylos dokumentų tapo matoma nuo 2022 m. spalio 25 d., kad jai nebuvo pranešta apie 2022 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdį, taip pat kitus argumentus, susijusius su Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, dėl kurios apskundimo ieškovė yra praleidusi įstatyme nustatytą terminą.
17. Pažymėtina, kad viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis).
18. Procesinis terminas yra įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys asmenys ar kiti asmenys privalo arba turi teisę atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. CPK 73 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad procesiniai veiksmai yra atliekami įstatymų nustatytais terminais, o tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatę įstatymai, juos nustato teismas. Procesinis terminas atskirajam skundui paduoti yra nustatytas įstatyme – CPK 335 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o tais atvejais, kai teismo nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta pasibaigus įstatyme nustatytam ar teismo paskirtam terminui; procesiniai dokumentai, pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Asmuo, prašantis atnaujinti praleistą terminą dėl svarbių priežasčių, turi nurodyti šias priežastis, pateikti jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 78 straipsnio 1, 4 dalys).
19. Taigi, pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Įstatyme nėra reglamentuojama, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, konkrečiu atveju palikta teisė spręsti, kokias termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – ne. Svarbiomis terminui atnaujinti gali būti pripažįstamos tik tokios priežastys, kurios realiai egzistavo per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui ar atėmė iš jo galimybę atlikti procesinį veiksmą per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-741-407/2019).
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį byloje Nr. K-3-400-701/2017, 15 punktą).
21. Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 22 punkte numatyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – VEP posistemis) paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.
22. Nagrinėjamu atveju, kaip tą patvirtina bylos duomenys, Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis, kuria ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, yra priimta rašytinio proceso tvarka ir ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai I. V. buvo išsiųsta 2022 m. rugsėjo 22 d. per EPP sistemą, todėl laikytina, kad ji buvo įteikta kitą darbo dieną, t. y. 2022 m. rugsėjo 23 d. (penktadienį). Taigi ieškovė atskirąjį skundą teismui turėjo pateikti ne vėliau kaip iki 2022 m. rugsėjo 30 d. (įskaitytinai), tačiau pateikė 2022 m. spalio 25 d., t. y. beveik mėnesį laiko praleidusi terminą atskirajam skundui pateikti. Tuo tarpu Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. papildoma nutartis, kuria iš ieškovės atsakovo naudai yra priteistos bylinėjimosi išlaidos, ieškovės atstovei advokato padėjėjai I. V. buvo išsiųsta 2022 m. spalio 3 d., todėl laikytina, kad ji buvo įteikta kitą darbo dieną, t. y. 2022 m. spalio 4 d. (antradienį). Papildomos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad ji gali būti skundžiama per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos, todėl jos apskundimo terminas pasibaigė 2022 m. spalio 10 d. (įskaitytinai), o ieškovė atskirąjį skundą dėl šios nutarties pateikė 2022 m. spalio 25 d., t. y. daugiau nei dvi savaites praleidusi terminą atskirajam skundui pateikti. Ginčo byloje dėl to, kad terminas atskirajam skundui dėl nurodytų nutarčių apskundimo pateikti yra praleistas, nėra, tačiau ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jos nurodytos termino praleidimo priežastys nepateisina įstatymo nustatyto termino atskirajam skundui pateikti praleidimo.
23. Ieškovė, tiek pirmosios instancijos teismui 2022 m. spalio 25 d. pateikdama prašymą dėl termino atskirajam skundui dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarties ir 2022 m. spalio 3 d. papildomos nutarties panaikinimo pateikti atnaujinimo, tiek pateikdama atskirąjį skundą dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria yra atsisakyta šį terminą atnaujinti, iš esmės nurodo, kad atskirojo skundo nustatytu terminu pateikti negalėjo dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl nežinomų techninių kliūčių, kurioms esant ieškovės atstovė – advokato padėjėja I. V., negalėjo susipažinti su teismo priimtais procesiniais sprendimais. Ieškovė nurodo, kad jos atstovei prieiga prie bylos procesinių dokumentų tapo matoma nuo 2022 m. spalio 25 d. ir šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė išrašą iš advokato padėjėjos I. V. LITEKO VEP posistemio paskyros apie gautų dokumentų registravimą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti duomenys objektyviai nepatvirtina ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, kad byloje esantys procesiniai dokumentai jai buvo matomi tik nuo 2022 m. spalio 25 d. Iš pateikto išrašo matyti pranešimai apie iš teismo gautus nagrinėjamoje byloje siųstus procesinius dokumentus, kurių vėliausia gavimo data yra 2022 m. spalio 25 d. 13.14 val. (registruotas pačios ieškovės pateiktas atskirasis skundas). Pastebėtina tai, kad minėtame išraše yra atvaizduoti tik tokie pranešimai, kurie yra nesenesni kaip keturiolikos kalendorinių dienų, kadangi senesni pranešimai yra automatiškai archyvuojami. Toks nurodytas įrašas yra ir pačiame ieškovės atstovės pateiktame išraše „Informuojame, kad senesni nei keturiolikos dienų pranešimai automatiškai perkeliami į archyvą“. Šiuo atveju paskutinis pirmosios instancijos teismo išnagrinėtoje byloje registruotas įvykis yra 2022 m. spalio 11 d. – atžymėtas Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. papildomos nutarties įsiteisėjimas, t. y. atliktas lygiai prieš keturiolika dienų, skaičiuojant 2022 m. spalio 25 d. datai. Vadinasi, pateiktame išraše atvaizduojami duomenys negali vienareikšmiai patvirtinti nei to, kad ieškovės atstovei bylos procesiniai dokumentai jos turimoje paskyroje tapo matomi būtent nuo 2022 m. spalio 25 d., nei egzistavusių neįvardintų techninių kliūčių, dėl kurių jai galimai buvo apribotas procesinių dokumentų matomumas. Kitų objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų susidariusias kliūtis matyti bylos procesinius dokumentus, ieškovė teismui nėra pateikusi (CPK 178 straipsnis).
24. Apeliacinės instancijos teismas tai pat pažymi, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo už akių pagrindu, ieškovės prašymu 2021 m. gruodžio 28 d. buvo išduotas vykdomasis dokumentas, kuris buvo išsiųstas pačiai ieškovei per EPP. Šio vykdomojo dokumento pagrindu, antstolio D. J. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 4 d. teisme gautas atsakovo P. M. prašymas dėl praleisto termino pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atnaujinimo, kurio Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi netenkino. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2S-1013-413/2022, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą, Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės: atnaujino atsakovui terminą pareiškimui dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis ieškovės atstovui advokatui T. D. buvo išsiųsta 2022 m. rugpjūčio 18 d. per EPP sistemą. Be to, civilinės bylos Nr. e2S-1013-413/2022 duomenys patvirtina, kad prieiga prie bylos buvo suteikta ir ieškovės atstovei advokato padėjėjai I. V., t. y., priešingai nei teigia ieškovė, advokato padėjėja taip pat turėjo galimybę susipažinti su byloje esančiais procesiniais dokumentais. Priešingas aplinkybes pagrindžiančių objektyvių duomenų ieškovė teismui nėra pateikusi (CPK 178 straipsnis).
25. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi buvo priimtas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir paskirtas bylos nagrinėjimas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2022 m. rugsėjo 20 d. 14.00 val. Ieškovei, kuri yra atstovaujama profesionalių teisininkų, turėjo būti žinoma ir suprantama, kad kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė (CPK 133 straipsnio 3 dalis). Pranešimas apie paskirtą teismo posėdį, kurio metu buvo išnagrinėtas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, 2022 m. rugpjūčio 25 d. buvo paskelbtas specialiame interneto tinklalapyje. Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, atsakovo prašymu, byloje taip pat buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti antstolio D. J. išieškojimo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iki bus išnagrinėtas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir priimtas galutinis procesinis sprendimas. Pastaroji nutartis 2022 m. rugpjūčio 26 d. buvo išsiųsta pačiai ieškovei per EPP. Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartis, kuria panaikintas Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimas už akių ir atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės, buvo išsiųsta ieškovės atstovei advokato padėjėjai I. V. per EPP. 2022 m. rugsėjo 23 d. byloje gautas antstolio D. J. 2022 m. rugsėjo 22 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarties pagrindu, kuris buvo išsiųstas ir ieškovės atstovei R. G. el. paštu (2022 m. rugsėjo 27 d. patvarkymo duomenys). Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas, taip pat buvo išsiųsta ieškovės atstovei advokato padėjėjai I. V. per EPP. 2022 m. rugsėjo 28 d. byloje gautas antstolio D. J. 2022 m. rugsėjo 27 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuris buvo siunčiamas pačiai ieškovei el. paštu. Byloje taip pat buvo sprendžiamas klausimas ir dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo, atsakovui pateikus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės priteisimo, kuris buvo patenkintas Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartimi, kuri, kaip minėta išsiųsta ieškovės atstovei I. V. per EPP.
26. Taigi, įvertinus šios nutarties 24-25 punktuose nurodytus duomenis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir pačiai ieškovei turėjo būti žinoma apie nagrinėjamoje byloje sprendžiamus klausimus, kadangi jai buvo išsiųsta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (gavus atsakovo pareiškimą dėl peržiūrėjimo), taip pat ir antstolio patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo bei vykdomojo dokumento grąžinimo. Akivaizdu, kad byloje dalyvaujantis asmuo (šiuo atveju ieškovė, kuri turėtų būti labiausiai suinteresuota bylos baigtimi), sąžiningai naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, gavęs nurodytus procesinius dokumentus, turėtų jei ne pats pasidomėti bylos eiga, tai per savo atstovus. Šiuo atveju ieškovės prašymas dėl termino atnaujinimo atskirajam skundui paduoti nėra grindžiamas aplinkybe, kad pati ieškovė nėra gavusi jai siųstų procesinių dokumentų ar, kad jai išvis nebuvo žinoma apie byloje atliktus procesinius veiksmus.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinio proceso dalyviu, galinčiu įgyvendinti savo teises teisme, gali būti fizinis ir juridinis asmuo (CPK 38 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnio 1 dalis). Jų procesines teises ir pareigas reglamentuoja CPK normos. Asmenys gali vesti bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose, steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo (CPK 55 straipsnis). Juridinio asmens atstovu pagal pavedimą gali būti ir advokatas (CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 1 punktas). Tokiu atveju juridinis asmuo su advokatu sudaro teisinių paslaugų teikimo sutartį, kurią ar jos išrašą, kur, be kita ko, nurodyta, kokie įgaliojimai veikiant byloje advokatui suteikti, advokatas pateikia teismui (Advokatūros įstatymo 48, 49 straipsniai). CPK 57 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisiniu reglamentavimu, kad atstovams pagal pavedimą – advokatams arba advokato padėjėjams – atstovaujamojo suteiktų teisių ir pareigų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi, užtikrinamas ne tik tinkamas procesinis atstovavimas, dalyvaujant kvalifikuotiems teisininkams, bet kartu principo, kad „tas, kuris veikia per atstovą, veikia pats“, įgyvendinimas (CPK 51 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2008).
28. Atstovai, siekdami tinkamai įgyvendinti savo atstovaujamųjų teises, turi ne tik informuoti juos apie nagrinėjamos bylos eigą, bet ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus duomenis. Nors analizuojamu atveju ieškovę buvo pavesta atstovauti pirmosios instancijos teisme – advokato padėjėjai I. V., o apeliacinės instancijos teisme – advokatui T. D., tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai neatleidžia ieškovės nuo pareigos rūpintis tinkamu ir efektyviu savo teisių bei pareigų įgyvendinimu, domėtis bylos eiga, kaip tą pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Nuo Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas, priėmimo iki ieškovės atskirojo skundo teismui pateikimo yra praėjęs daugiau nei mėnesis laiko. Taigi, ieškovei disponuojant informacija apie tiek nagrinėjamoje byloje, tiek vykdomojoje byloje atliktus procesinius veiksmus, negali būti pateisinamas jos pasyvus elgesys mėnesį laiko nesidomint pačiai ar bent jau per atstovus tolimesne bylos eiga. Šiuo atveju nei ieškovė, nei jos atstovai nepaaiškino teismui bei nepateikė tai pagrindžiančių duomenų, kas ir kodėl apie mėnesį laiko, net jei ir egzistavo ieškovės nurodytos techninės kliūtys per LITEKO VEP posistemį jos atstovei susipažinti su bylos medžiaga, sutrukdė jiems kreiptis į teismą, su tikslu gauti informaciją apie bylos eigą ir / ar joje atliekamus tolimesnius procesinius veiksmus.
29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovė, pateikdama prašymą dėl termino atskirajam skundui dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarties ir 2022 m. spalio 3 d. papildomos nutarties panaikinimo pateikti atnaujinimo, yra pati nurodžiusi, kad apie šias teismo nutartis jai tapo žinoma tik 2022 m. spalio 12 d. Net jei ši aplinkybė ir yra teisinga, vis tiek nėra aišku ir suprantama, kodėl apie gautas nutartis sužinojus 2022 m. spalio 12 d., atskirasis skundas dėl jų apskundimo teismui buvo pateiktas tik 2022 m. spalio 25 d., t. y. praėjus beveik dviem savaitėms laiko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net jei ir egzistavo ieškovės nurodytos techninės kliūtys per LITEKO VEP posistemį jos atstovei susipažinti su bylos medžiaga, tai niekaip negali pateisini tokio ieškovės delsimo (beveik dvi savaites po sužinojimo apie priimtas nutartis) įgyvendinti savo procesines teises, teikiat atskirąjį skundą dėl teismo priimtų nutarčių apskundimo. Ieškovė teismui nenurodė, kodėl, žinodama apie priimtas nutartis 2022 m. spalio 12 d., atskirąjį skundą dėl jų apskundimo teismui pateikė tik 2022 m. spalio 25 d., t. y. nenurodė ir nepateikė tai pagrindžiančių duomenų, kokios konkrečiai aplinkybės jai sutrukdė pateikti atskirąjį skundą per protingą laiką, po to kai, ieškovės teigimu, jei tapo žinoma apie byloje atliktus procesinius veiksmus, t. y. šiuo atveju apie priimtas Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. ir 2022 m. spalio 3 d. nutartis.
30. Ieškovė taip pat teigia, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarties priėmimą, t. y. kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi panaikinus sprendimą už akių ir atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, iškart, praėjus tik dviem dienoms, bus sprendžiamas klausimas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia ieškovės pozicija. Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarties turinio, šiuo teismo procesiniu veiksmu buvo sprendžiama dėl ieškovės pareikšto ieškinio teismingumo Lietuvos teismams, nustačius, kad pagal ieškovės pareikštą ieškinį iškelta byla turi užsienio (tarptautinį) elementą. Pažymėtina, kad teismas, gavęs bylą, turi pareigą ex officio (savo iniciatyva) patikrinti, ar byla (pateiktas ieškinys) jam yra teismingas. Įstatyme nėra įtvirtintos pareigos teismui informuoti proceso dalyvius apie sprendžiamus klausimus, susijusius su bylos teismingumu, kaip šiuo atveju. Byloje dalyvaujančių asmenų teisės, pasisakant minėtu klausimu, yra įgyvendinamos sąžiningai ir rūpestingai naudojantis savo procesine teise, įstatymo nustatytu terminu pateikiant teismui atskirąjį skundą. Tačiau, kaip tą pagrįstai pripažino ir pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju ieškovė net tik daugiau nei mėnesį laiko delsė įgyvendinti savo procesines teises, siekiant apskųsti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. ir 2022 m. spalio 3 d. nutartis, tačiau taip pat nenurodė tokį ilgą delsimą pateisinančių priežasčių ir nepateikė jas pagrindžiančių objektyvių įrodymų (CPK 178 straipsnis).
31. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirųjų skundų argumentus. Kiti atskirųjų skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
32. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės atskirieji skundai netenkinami, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės atskirųjų skundų netenkinus, jai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos yra neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Tuo tarpu atsakovas į bylą pateikė įrodymus, kad jis apeliacinės instancijos teisme turėjo 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų dydžių, todėl šios išlaidos, netenkinus atskirųjų skundų, yra priteisiamos iš ieškovės.
34. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.