Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo K. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu) paskirtos 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių 2 (dviejų) dienų laisvės atėmimo bausmės dalis – 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimo ir paskirta subendrinta 10 (dešimt) mėnesių 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2023 m. lapkričio 7 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš K. P. priteista 583,20 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. P. nuteistas už tai, kad 2023 m. sausio 2 d., apie 18.12 val., iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė 80 butelių degtinės „(duomenys neskelbtini)“, kurios vieneto kaina 7,29 Eur, tokiu būdu pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, kurio vertė 583,20 Eur.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja palaikė apeliaciniame skunde pareikštus prašymus ir argumentus, prašė vagystę kvalifikuoti kaip baudžiamąjį nusižengimą ir skirti arešto bausmę, arba sušvelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę, jeigu pagrindas veiką perkvalifikuoti nebus nustatytas. Prokurorė nuteistojo apeliacinį skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą, kadangi teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei įvertino bylos aplinkybes, veiką kvalifikavo tinkamai ir paskyrė teisingą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. P. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas apeliacinio nagrinėjimo metu nustatęs, kad byloje padaryti esminiai Kodekso pažeidimai, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims. Šios baudžiamojo proceso normos apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas bei įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

7. Duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Pagal šį straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi aiškiai nustatyti faktines bylos aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti teisingai, ir aiškiai nurodyti, kokie įrodymai jas patvirtina arba paneigia. Nuosprendis turi nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-417/2014, 2K-513/2013 ir kt.). Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo, pagal kurį visos abejonės, kurių nėra galimybės pašalinti, vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis ir juos įvertinusi, neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino neteisingai ir dėl to jo padarytą nusikalstamą veiką nepagrįstai kvalifikavo ne kaip baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, o kaip nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Nors nuteistasis skunde tvirtina, kad jo pagrobtos pakuotės su degtinės „(duomenys neskelbtini)“ buteliais nebuvo pilnos, jis pavogė ne teismo nustatytą kiekį – 80, o 68 butelius degtinės, kurių bendra vertė 495,72 Eur, šią versiją paneigia pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas visus byloje surinktus įrodymus ištyrė betarpiškai, juos įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, nuosprendyje išdėstė motyvus dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Buvo patikrinta ir K. P. iškelta versija dėl pagrobto svetimo turto kiekio (butelių skaičiaus), tačiau jai nepasitvirtinus, pirmosios instancijos teismas apelianto paaiškinimų dėl pagrobtų degtinės butelių skaičiaus pagrįstai nelaikė patikimais ir jais nesivadovavo.

9. Nuteistasis skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog 80 butelių degtinės buvo pavogti 2023 m. sausio 2 d., padarė remdamasis tik suinteresuoto asmens – apsaugos darbuotojos V. G. parodymais ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu. Tačiau šie apelianto teiginiai nėra pagrįsti, juos paneigia skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys, jame nurodyti įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo motyvai. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo ir pažymi, kad priešingai nuteistojo tvirtinimui, išvados dėl jo kaltės padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, yra pagrįstos ne tik pirmiau nurodytų, bet ir kitų byloje surinktų įrodymų vertinimu.

10. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas gavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą apie tai, kad 2023 m. sausio 2 d. apie 18.12 val. iš (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės asmuo į vežimėlį susidėjo 80 vnt. degtinės butelių „(duomenys neskelbtini)“, kurio vieneto kaina 7,29 Eur, bendra vertė 583,20 Eur, ir iš parduotuvės pasišalino (1 t., b. l. 6, 7). Kaip jau nurodyta pirmiau, nuteistasis K. P. neneigia, kad nuosprendyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis jis įvykdė vagystę iš parduotuvės. Vagystės faktą patvirtina ir liudytojo A. I. parodymai apie tai, kad iš vaizdo įrašo jis atpažino K. P. (1 t., b. l. 33; 2 t., b. l. 20), tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuotas K. P. įėjimas į parduotuvę ir išėjimas iš jos bei veiksmai parduotuvėje (1 t., b. l. 8), kitų objektų (vaizdo įrašų) apžiūros protokolas, patvirtinantis, kad asmuo (atpažintas kaip K. P.), parduotuvėje į vežimėlį įsideda 4 pakuotes su degtinės buteliais ir su vežimėliu pasišalina iš parduotuvės (1 t., b. l. 36–50). Taigi pagrįstų abejonių dėl to, kad K. P. įvykdė vagystę iš parduotuvės, pagrobdamas 4 dėžes su degtinės buteliais, šioje byloje nekyla. Nuteistojo apeliaciniame skunde įrodymų vertinimo aspektu iš esmės yra ginčijama tik teismo nustatyta aplinkybė dėl pagrobto turto kiekio, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog nuteistasis pavogė 80 vnt. butelių degtinės, nėra įrodyta.

11. Kaip matyti iš bylos duomenų, vagystės laikas (2023 m. sausio 2 d. apie 18.12 val.), pagrobto turto rūšiniai požymiai (degtinė „(duomenys neskelbtini)“, prekės kodas (duomenys neskelbtini)), kiekis (80 vnt.) ir vieneto bei bendra vertė (7,29 Eur/583,20 Eur) buvo nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. sausio 6 d. pareiškime apie įvykdytą vagystę iš parduotuvės. Vagystės aplinkybės detalizuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojos V. G. 2023 m. sausio 6 d. tarnybiniame pranešime, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad vyras į vežimėlį įsideda 4 pakuotes degtinės „(duomenys neskelbtini)“, po 0,5 l, iš viso 80 vnt. Tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes V. G. patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Apklausiama kaip liudytoja ji parodė, kad vagystės faktas buvo pastebėtas 2023 m. sausio 6 d. fiziškai vaikštant po parduotuvės salę, buvo patikrintas teorinis ir faktinis degtinės likučiai, nustatytas 80 butelių trūkumas, o peržiūrėjus vaizdo įrašą matėsi, kaip išvežtos 4 pakuotės (po 20 butelių), kurios buvo pilnos (2 t., b. l. 19, 20). Iš esmės tokios pačios vagystės fakto nustatymo bei vagystės dalyko (prekės rūšies, kiekio, vertės) identifikavimo aplinkybės nurodytos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame atsakyme į teismo paklausimą dėl papildomos informacijos pateikimo (2 t., b. l. 1 1, 10). Teismui pateiktuose raštuose nurodyta informacija, kad pavogtos prekės buvo nustatytos peržiūrėjus vaizdo įrašą, sulyginus faktinį ir teorinį prekių likutį parduotuvėje ir peržiūrėjus prekės pardavimų skaičių. Taip pat nurodyta, kad be 2023 m. sausio 2 d. vagystės, kitų vagysčių parduotuvėje nebuvo fiksuota, o iš vaizdo įrašo aiškiai matėsi, kad dėžės buvo pilnos, supakuotos ir nepraardytos, buvo pasisavintos lentynos apačioje buvusios alkoholio dėžės, kurios visada būna gamykliškai supakuotos.

13. Šie įrodymai gauti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų, yra tarpusavyje susiję, neprieštaringi, vieni kitus papildo. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja V. G. parodymus davė būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jos asmeninis suinteresuotumas byloje nenustatytas, liudytojos parodymai nuoseklūs, neprieštaringi, atitinka kitus bylos duomenis, kuriuos sujungus į vientisą loginę grandinę nekyla jokių abejonių dėl to, kad K. P. padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios jis pripažintas kaltu ir nuteistas. Aktualu pažymėti ir tai, kad nuteistasis, skunde kategoriškai neigdamas teismo nustatytą pagrobtų prekių kiekį, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme vis tik dėl šios aplinkybės nebuvo įsitikinęs. Duodamas parodymus 2023 m. rugsėjo 13 d. teisiamajame posėdyje K. P. iš pradžių tvirtinęs, kad pakuotės nebuvo pilnos, to paties posėdžio metu vėliau jau teigė, kad nepamena, kaip viskas buvo, neatsimena, kodėl pakuotes ėmė iš giliau, nurodė, kad norėjo, jog pakuotės būtų pilnos (1 t., b. l. 208). Toks parodymų dėl esminių šiai bylai aplinkybių nenuoseklumas, byloje esant pakankamai kitų objektyvių kaltės įrodymų, taip pat leidžia netikėti nuteistojo versija ir jo parodymų nelaikyti patikimais.

14. Apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad vagystė buvo pastebėta praėjus 4 dienoms po jos įvykdymo ir per šį laiką galėjo būti pavogtas likęs kiekis degtinės butelių, taip pat tai, kad iš vaizdo įrašų matosi tik pakuočių skaičius, o ne kiek juose sudėta butelių, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė rašytinių įrodymų, kad trūkumas atsirado būtent 2023 m. sausio 20 d. Šios aplinkybės nuteistojo K. P. nusikalstamos veikos teisiniam vertinimui reikšmės neturi ir nuosprendyje padarytų išvadų dėl jo kaltės įrodytumo nepaneigia. Nors 2023 m. sausio 2 d. įvykdytos vagystės faktas buvo nustatytas 2023 m. sausio 6 d., fiziškai apžiūrint parduotuvėje esančias prekes, tai niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis vagystę įvykdė K. P.. Kaip jau aptarta pirmiau, parduotuvės vaizdo kamerų įrašai patvirtina, kad nuteistasis iš parduotuvės pavogė 4 pakuotes su degtinės buteliais, kurios vizualiai atrodė pilnos. Sutiktina su nuteistuoju, kad iš vaizdo įrašų tikslus butelių skaičius nesimato. Tačiau kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos informacijos, prekių trūkumas buvo nustatytas ne tiki iš vaizdo įrašo, bet ir atlikus faktinio ir teorinio prekių likučio bei pardavimų skaičiaus (kiekio) sulyginimą, kartu įvertinus tai, kad be 2023 m. sausio 2 d. vagystės, kitos vagystės parduotuvėje nebuvo fiksuotos. Taigi priešingai apelianto tvirtinimui, aplinkybė dėl 2023 m. sausio 2 d. pavogtų degtinės butelių skaičiaus yra nustatyta ir įrodyta ne tik vaizdo įrašu, bet ir kitais įrodymams keliamus reikalavimus atitinkančiais duomenimis, kurie yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo.

15. Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius duomenis, juos įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo juos į visumą ir padarė byloje esančiais įrodymais pagrįstą, faktinėms bylos aplinkybėms neprieštaraujančią išvadą, kad K. P. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies nuostatas ir tai turėjo reikšmės nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumui. Baudžiamasis įstatymas K. P., jo veikoje nustačius visus BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, pritaikytas teisingai. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiamas kitoks tų pačių įrodymų vertinimas, tačiau tai yra nepakankamas argumentas manyti apie neobjektyvų ar šališką K. P. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų duomenų, teismo pripažintų įrodymais, įvertinimą. Nesant pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias baudžiamojo proceso normas ir dėl to nepagrįstai pripažino K. P. kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, tenkinti nuteistojo skundą ir jo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 178 straipsnio 5 dalį nėra pagrindo.

Dėl bausmės.

16. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme tvirtinant, kad bausmė yra per griežta ir prašant skirti arešto bausmę. Nuteistajam keliant klausimą dėl bausmės individualizavimo, aktualu pažymėti, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Tai suponuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl bausmės gali būti keičiamas tik nustačius bausmių skyrimą reglamentuojančių BK normų pažeidimus, turėjusius įtakos teisingumo ir proporcingumo reikalavimus aiškiai neatitinkančios bausmės paskyrimui.

17. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą bausmių skyrimą reglamentuojančių normų taikymo aspektu, nenustatė aplinkybių, dėl kurių K. P. paskirta bausmė galėtų būti vertinama kaip akivaizdžiai neteisinga. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažinęs K. P. kaltu dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų taip pat nepažeidė, bausmę individualizavo tinkamai. Nuteistajam paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, paskirta tinkamai įvertinus tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, tiek nuteistąjį, jo elgesį visuomenėje charakterizuojančių duomenų visumą.

18. Teismas atsižvelgė ir vertino tai, kad K. P. padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nenustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Praeityje K. P. jau buvo teistas (iš viso 9 kartus), be kita ko už nusikaltimus nuosavybei (pagal BK 178 straipsnio 2, 4 dalis), ne kartą jam skirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vis tik bausmių įvykdymas nuteistojo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė. K. P. baustas ir administracine tvarka. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus, 2002 metais K. P. buvo baustas 5 kartus, iš jų 4 kartus už svetimo turto vagystes (vagystes iš parduotuvių), paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 104–109).

19. Neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad jis nedirba ir įsidarbinti nesiekia, pirmenybę teikdamas lėšų gavimui nusikalstamu būdu (tokią išvadą leidžia daryti pirmiau aptarti duomenys apie nuteistajam būdingą nusikaltimų ir administracinių nusižengimų modelį, jo paties parodymai apie tai, kad vogė, nes reikėjo gražinti skolą). Nors nuteistasis skunde teigia, kad dirbti nevengia ir turi galimybių užsidirbti pinigų pragyvenimui, bylos duomenys tokius jo teiginius paneigia. Pirmosios instancijos teismas įvertino nurodytų aplinkybių visumą, bausmės paskirtį ir tikslus, ir pagrįstai paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Nors bylos duomenys nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nesilaikyti statymų reikalavimų asmenį, esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir nenustačius lengvinančių aplinkybių, nuosprendžiu jam buvo paskirta mažesnė už vidurkį laisvės atėmimo bausmė. Esant šioms aplinkybėms, bausmę švelninti, paskiriant areštą, kaip to prašoma skunde, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

20. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2024 m. sausio 10 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam K. P., kurias sudaro 33,33 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019). Sprendžiant, ar yra pagrindas priteisti visą prašomą atstovavimo išlaidų sumą, turi būti įvertinama, ar nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra ne per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018).

21. Byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta pagal nuteistojo apeliacinį skundas, kuris atmetamas, kaip nepagrįstas. Šioje byloje nuteistajam K. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas buvo paskirtas esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 322 straipsnio 1 dalis), t. y. ne jo iniciatyva, o dėl imperatyvaus teisinio reguliavimo. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgus į nuteistojo turtinę padėtį (nuteistasis nedirba, turto neturi), priteisto civilinio ieškinio, kurį nuteistasis pirmiausia ir turi atlyginti, sumą (583,20 Eur), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo K. P. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, kurias sudaro 33,33 Eur (trisdešimt trys eurai 33 ct), iš nuteistojo K. P. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.