Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2022-02-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-209-951/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-02-07Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-05-04Šiaulių apygardos teismas
  3. T-58-951/2023Nutartis · 2023-01-12Šiaulių apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-02-07
Bylos Nr.
1-209-951/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30594-2021-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė
Kaltinamasis
A. G.
Nukentėjusysis
E. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-209-951/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30594-2021-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.4.1.; 2.3.6.4.5.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 7 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant V. A.,dalyvaujant prokurorei J. S.,kaltinamajam A. G.,nukentėjusiajam E. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspedicijos vadybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą E. P., o būtent: 2021-08-29 apie 6.30 val. prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia, sugriebęs iš nugaros pusės, nuvertė ant laiptų stovintį E. P., dėl ko jis, nukritęs nuo laiptų ir kaire ranka pasiremdamas į šaligatvio plytelių grindinį, susižalojo ranką, susitrenkė kairį šoną, kairę ranką ir kairės rankos alkūnę, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam E. P. sužalojimą - kairio stipinkaulio lūžį, sukėlusį nukentėjusiajam E. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. G. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad rugpjūčio 29 d. dirbo kitame klube apsaugos darbuotoju maždaug iki 4.00 val. ryto. Tada su pora draugų atėjo į klubą atsipalaiduoti po darbų. Ten pabuvo iki uždarymo. Išgėrė keletą stiprių kokteilių ir apie kokią 7.00 val. ryto ėjo namo. Iš matymo pažįstamas žmogus pasisiūlė parvežti namo. Išėjo į lauką, o nukentėjusysis E. pradėjo šaukti, kad ateitų pas jį pakalbėti. Jis buvo su draugu. Jie numojo ranka, nuėjo į automobilį, sėdo į jį ir išvažiavo namo. Tokius nukentėjusiojo pasisakymus girdėjo apie 7.00 val. ryto. Visas pokalbis vyko lauke. Nukentėjusysis stovėjo ant kelio automobilių aikštelėje, o jie ėjo važiuoti namo į automobilių aikštelę už klubo. Kai bendravo su nukentėjusiuoju, nuo jo buvo kelių metrų atstumu. Jie ėjo toliau nuo nukentėjusiojo, kuris sekė jiems iš paskos. Jie net nesuprato, kodėl nukentėjusysis juos sekė, kodėl išsakė tuos žodžius, nes jie tiesiog ėjo į automobilį ir pagalvojo, kad išgėrę žmonės ieško konflikto. Tuo metu jie ėjo keli, bet tiksliai nepasakys, nes buvo žmonių, žinomų ir iš matymo. Kartu su juo ėjo A. K.. Jie klube išgėrė keletą stiprių kokteilių. Jis buvo išgėręs, automobilio vairuoti negalėjo, bet nebuvo labai girtas. Kartais, kai jam pasako tokių naujienų, tai atrodo, kad buvo išsijungęs ir nieko nepamena, bet, kiek jis galvojo, tai praktiškai atsimena visą vakarą. Dėl susirašinėjimų telefoninio ryšio priemonėmis, tai viskas buvo kelių dienų bėgyje po įvykio. Antradienį jam parašė nukentėjusysis, kad reikia susitikti. Jie susitiko. Nukentėjusysis papasakojo, kad neva jis jį užsmaugė, užlaužė ranką, numetė nuo laiptų. Pasakė, jog tartųsi, nes, jei pradės aiškintis per policiją, tai bus blogiau. Pradėjo vykdyti tokį kaip ir šantažą. Pasakė, jog duoda laiko iki vakaro, kad apsiklausinėtų kolegas, pažįstamus, kas ten nutiko. Tuo metu pasiklausė klubo administratorės, pasiėmė kamerų įrašus, viską apsižiūrėjo, ką galėjo. Niekas nematė, jokių sužalojimų ten nebuvo, niekas nesiskundė, nebuvo jokių greitųjų, policijos. Atsimena, kad kartu dirbo A., tai parašė jam, paklausė, kas ten nutiko, ką prisidirbo, nes buvo atvykęs žmogus, kuris norėjo tartis ir norėjo pinigų. Jis parašė, kad neva pastūmė nukentėjusįjį. Jis jam dar nusiuntė kamerų įrašų nuotrauką pasiklausti, kaip jis atrodė. Jam plius minus parodė jo išvaizdą. Jis ne pirmus metus dirba apsaugos darbuotoju, tai puikiai supranta savo jėgos, kūno sudėjimo neproporcingumą kitų atžvilgiu. Jis puikiai supranta, kaip orientuojasi, kaip ant kojų stovi neblaivus asmuo. Jei jis pastumtų neblaivų žmogų, tai jis tiesiogine to žodžio prasme nusiraitytų kūlversčiais truputį toliau, todėl jis tikrai nesutinka su tuo, jog jis jį pastūmė. Jam pasakė, kad jis nukentėjusįjį smaugė, laužė ranką ir vertė nuo laiptų, bet jis tokio dalyko tikrai nepamena, tokio dalyko nebuvo. Kieno klausė, niekas tokio dalyko nematė, per kameras tokio dalyko nėra užfiksuota. A. sakė, kad jis nukentėjusįjį pastūmė. Jis pažįsta A. keletą mėnesių. Nežino, bet gal iš jo pusės gali būti kokia nors neapykanta jo atžvilgiu, nes gal nori geresnės darbo vietos, tai būna antipatijos. Dirba beveik panašų darbą, bet jis dirba kitoje vietoje, tai gal nori, jog jis gautų teistumą, kad galėtų pereiti į jo vietą. Gal jie su nukentėjusiuoju susitarė. Jis pykčių jam neturi, nieko blogo ant jo nelaiko, nesako. Iki įvykio nukentėjusiojo nepažinojo. Tą rytą atėjęs į „(duomenys neskelbtini)“ klubą per daug į žmones nebežiūrėjo, nes sutiko porą pažįstamų. Kadangi buvo apsaugos darbuotojai, kurie dirbo savo darbą, tai jis stengėsi išjungti savo profesiją ir sutikti pažįstamus asmenis, atsipalaiduoti. Jis peržiūrėjo vaizdinę medžiagą. Pamatė, kad ten yra viena vieta, kai kažkoks vaikinas iš nugaros sugriebia kažkokį vaikiną, pakelia į viršų, tada leidžia jį link žemės, jis atsiremia ranka, paskui jį pastato, bet ten nėra nei jo, nei nukentėjusiojo. Dar anksčiau matosi, kaip jis lauke kalba su draugu, apsikabinėja, daug žmonių ateina, išeina, apie 7.00 val. ryto matosi, kaip žmogus atbulomis, gal susvyruodamas, krenta nuo laiptų. Mato, kaip žmogus nukrito nuo laiptų, nes ne vieną ir ne du buvo išgėręs. Tame įraše jis mato save su akinukais, su kuprine, kaip jis nueina iki automobilio, kaip prieš išeinant lauke jį apsikabina žmogus. Mano, kad (duomenys neskelbtini) ligonių kasos ir nukentėjusiojo civiliniai ieškiniai yra nepagrįsti, nes visas įvykis įvyko 29 dieną 7.00 val. ryto, o į medikus nukentėjusysis kreipėsi 31 dieną, t. y. po dviejų parų. Ligoninėje jis nurodė, kad nugriuvo ir ranką susižalojo prieš parą. Jis mano, kad sekmadienį vėlai vakare arba pirmadienį nukentėjusysis kažkur pargriuvo ar suklupo ir taip susižeidė ranką. Skaitė specialisto išvadą. Kritimo metu jam galėjo sulūžti ranka. Ta prasme, specialisto išvadoje nurodyta, kad jo sužalojimas atsirado prieš kreipiantis į juos, tai aišku, kad jis tikrai nesikreipė sveikas. Rugpjūčio 31 d. į medicinos įstaigą jis kreipėsi su diagnoze stipinkaulio diskalinio kaulo lūžis be dislokacijos, o susitraumavęs buvo prieš dieną, tai gaunasi, jog rugpjūčio 30 d. Jis pažįsta nemažai žmonių, tai būna, kad dėl susitikimo iš telefono numerio parašo draugai, kurie neturi „(duomenys neskelbtini)“ paskyros. Būna, kad susitinka pakalbėti draugiškai prie arbatos. Buvo pietų metas, jam parašė žmogus, kad reikia susitikti. Dar jo paklausė, ar jie yra pažįstami. Jis parašė, jog taip. Todėl jis be jokių abejonių ir atvažiavo, nes pagalvojo, kad gal bus koks bendras pažįstamas. Jis nieko neslepia, nuo nieko nesislapsto. Jis rašė A. K., kad nieko neatsimena, nes toks dalykas jį šokiravo. Jis pats, kaip dirbantis tokį darbą, žino, kad niekas iš niekur nevyksta. Gyvenime nėra pasitaikę, kad pribėgtų ir iš galo stovinčio žmogaus atžvilgiu panaudotų fizinę prievartą, laužtų ranką, smaugtų, verstų ir neplanuoja to daryti ateityje. Jis puikiai vertina savo fizines galimybes, puikiai žino, ką jis sugeba, kada tai gali padaryti žalos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirba ekspedicijos vadybininku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba klubo administratoriumi, ko pasėkoje prižiūri bendrą tvarką klube. Tai praktiškai tas pats, kas apsauginio darbas, nes konfliktų metu dažniausiai būna ir jie, turi tramdyti viešosios tvarkos pažeidėjus. Būna, kad puola ant jų, nes nesutinka įleisti kažko į klubą. Būna, kad nori trenkti, bet turi susilaikyti, iškviesti policiją. Apsaugos darbuotojas labiau dalyvauja pačiame konflikte, o administratorius prižiūri bendrą tvarką, atrenka žmones, bando išprašyti žmones gražiuoju, kad nebūtų konfliktų. Administratoriaus ir apsaugos darbuotojo darbas truputį panašus, bet ir skirtingas. Būna, kad kartais paprašo, tai tenka ateiti ir naktį padirbti administratoriumi. Kai ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad buvo stipriai išgėręs, tai jis turėjo omenyje, jog buvo išgėręs stipriųjų alkoholinių gėrimų. Susitikęs su nukentėjusiuoju jam nurodė, kad buvo girtas iki komos, kad nieko neatsimena, nes reikia įsivaizduoti situaciją, kad išėjus iš vakarėlio, žmogus sako, jog tu jam sulaužei ranką. Jis tikrai nieko tokio nepamena, nes čia būtų pirmas dalykas, kurį prisimintų. Gal buvo išsijungęs, nes kitaip neįmanoma. Viską pamena, t. y., kaip jis lauke kalbėjo su draugu, kaip išėjo, kaip sėdo į automobilį, kaip išvažiavo, kaip iš galo važiavo policijos pareigūnai. Viskas vyko 4-5 min. bėgyje iki jų išvažiavimo. Jie buvo toje vietoje, kur yra trijų laiptukų pakopa, toks nuvažiavimas neįgaliesiems, nuo laiptukų į šoną. Nukentėjusysis stovėjo nulipęs laiptukais, viduryje automobilių stovėjimo aikštelės, ant kelio. Gal už kokių 3-4 metrų nuo jo. Jis su draugu pradėjo eiti, o nukentėjusysis pradėjo šaukti, kad ateitų pasikalbėti, šaukė, ko jie bėga. Tai buvo išgėrusių asmenų kalbos ieškant konfliktų. Pamena visas įvykio aplinkybes, kas vyko įvykio dieną, bet šito dalyko, kad nukentėjusysis būtų nukritęs nuo laiptų, gulėtų, neužfiksavo. Niekas nesiskundė, kad kažkam reikia pagalbos, jog kažkas yra įvykę. Net ir kolegos, išėję į lauką, administratorė sakė, kad nematė, jog kažkas, išėjęs į lauką, stovėtų susiėmęs už rankos. Per kameras matyti, kaip nukentėjusysis vaikšto, rūko, rankos kišenėse, rankos sukryžiuotos, telefonu rašo žinutes. Jis pats yra turėjęs traumų. Jam buvo lūžęs riešas, puikiai žino, kad su tokia trauma žinučių neparašysi. Nukentėjusysis kreipėsi į medicininę įstaigą po dviejų ar trijų parų, kai buvo lūžusi ranka, nors, kai lūžusi ranka, tai žmogus negali nei pavalgyti, nei parašyti. Tuo labiau jis jį sugriebė iš galo, liudininkas sako, kad jis nukentėjusįjį pastūmė stovėdamas, atsirėmęs į duris. Nukentėjusysis parašė pareiškimą praėjus savaitei po įvykio. Jam grasino policija ir teismu, kaip šantažo įrankiu, kad tartųsi, nes čia baigsis blogiau. Nukentėjusysis teigė nematęs, kaip jis buvo apsirengęs, nors šaukė, kad ateitų. Nukentėjusysis galvojo, kad jį iš galo užpuolė aukštesnis žmogus be akinių, nors tą vakarą jis buvo su akinukais, jo ūgis nepasikeitęs. Jis paskui prašė vaizdo įrašo, nes pats abejojo. Įsivaizduoja, kad tuo metu nukentėjusysis nesugavo durų rankenos, susvyravo atgal ir tiesiog nuvirto. Tą vakarą jis vilkėjo juodus džinsus ir juodą „maikutę“, dar buvo užsidėjęs liemenę ir turėjo kuprinę. Tą kartą neatkreipė dėmesio į tai, kaip nukentėjusysis buvo apsirengęs. Pagal vaizdo įrašus matė, jog jis buvo apsivilkęs tokį rožinį, violetinį megztinį ir džinsinius šortus. Su tuo draugu, su kuriuo kalbėjo ir kartu nuėjo iki automobilio, yra nepažįstami, tiesiog yra pažįstami iš matymo. Kai dirba ne vieną darbą, tai turi daug pažįstamų. Kartu ėjo A. K.. Ėjo grupelė žmonių. Liudytojo A. K. minėtas apsaugos darbuotojas Ž., kuris tą vakarą dirbo klube, ir yra tas pats Ž. V..

Nukentėjusysis E. P. teisme parodė, kad paryčiais su dviem pažįstamais buvo klube. Jie dviese išėjo į lauką, o vienas pažįstamas dar buvo likęs viduje. Dviese su pažįstamu kalbėjosi lauke, draugas dar kalbėjosi su tokia panele. Jis atsisukęs jo paklausė, kur yra draugelis, ar išėjo į lauką, jam atsakė, kad neišėjo. Tada prie laiptų jis kalbėjosi su apsauginiu, kaip jam praėjo diena. Apsauginis stovėjo jam iš dešinės. Lipo laiptais ir atsisuko į apsauginį, kuris jam buvo iš dešinės, jo paklausė, ar matė, kaip išėjo jo draugas, nes jis juos buvo matęs ir prieš tai. Tuomet paėmė už rankenos, kai paėmė už rankenos, tuo momentu jam stvėrė už nugaros, stvėrė su ranka, metė per šoną ir ten, kur buvo laiptai, jis šonu ir krito. Dar ant laiptų sėdėjo panelė, tai taip į šoną, į tą jos tarpą ir nukrito. Tada atsistojo, prie jo pribėgo tas draugas, kuris stovėjo lauke. Jis jam padėjo atsistoti, dar buvo iškritęs iš bato, tai apsimovė ir batą. Tuomet apsauginio paklausė, kur nuėjo tas, kuris jį pastūmė. Jis pasakė, kad nuėjo už šono. Draugas pasakė, kad ir jis matė, jog nuėjo už šono. Kur yra „(duomenys neskelbtini)“ šonas, kur yra tas skersgatvis, tai ten jie ėjo trise. Jis pradėjo šaukti, kur jie eina, kad palauktų. Kaip jis ir sakė, atsisuko, pažiūrėjo į jį ir nuėjo. Kai paėjo skersgatviu, jam atrodo, kad (duomenys neskelbtini) automobilyje sėdėjo apsauginis. Jis, atsidaręs duris, jį pasigavo, pasakė, kad ateitų. Priėjęs prie jo paklausė, ar jis žino, kas čia toks buvo, kas jį užpuolė. Pirmiausia jis jam pasakė, kad atsiprašo už jį, už juos visus, jog nenorėjo, kad taip būtų. Paklausė, ar gali pasakyti, kas jis toks buvo. Apsauginis jam pasakė, kad tai G.. Jis įsijungė „(duomenys neskelbtini)“, jog jį susirastų, bet nerado, nes jo neatpažino. Tada jam padavė telefoną ir pasakė, kad jei gali, tegul suranda jam jį ir parodo. Jis jam surado jo „(duomenys neskelbtini)“, kurį išsaugojo. Tada parašė pažįstamui ir paklausė, ar gali atvažiuoti parvežti. Atvažiavusiam pažįstamui viską paaiškino, kas nutiko. Jis paklausė, ar važiuos į policiją, pasakė, kad pirmiausia važiuos namo, nes reikia išsimiegoti. Ryte susitiko su pažįstamu, kuris jam pasakė, jog parašytų tam apsaugos darbuotojui. Taip ir pradėjo susirašinėti žinutėmis dėl susitikimo. Tiksliai dienos nebepamena, bet pirmadienį arba antradienį pradėjo rašinėtis. Susirašė su juo susitikti ir pasikalbėti dėl visos situacijos. Prieš susitikimą jie nuėjo iki „(duomenys neskelbtini)“, nes ten yra visa administracija. Ten buvo vyrukas, kuris, kaip suprato, buvo direktorius ar atstovas. Pirma jo paklausė, ar toks asmuo pas juos dirba. Jis pasakė, kad dirba. Tada paaiškino visą situaciją, pasakė, jog nenori, kad dingtų visa medžiaga, t. y. vaizdo įrašai. Jis pasakė, kad filmuotos medžiagos yra saugomos dvi savaites ir kad tikrai jos niekur nedings. Jas peržiūrėti galėjo tik su policija. Susitiko su kaltinamuoju ir jam paaiškino visą situaciją, paklausė, ar jis pats atsimena, kas įvyko. Jis atsakė, kad nieko neatsimena, buvo girtas, buvo komoje ir visiškai nieko nepamena. Dar pasakė, kad jam pačiam reikia peržiūrėti įrašus, kaip ten viskas buvo, kokia buvo situacija. Pasakė, kad peržiūrėtų visus tuos įrašus ir, jei ką, tai tartųsi, arba jis eis į policiją parašyti pareiškimą, nes jam reikėjo dirbti. Dirba pats ant savęs, jam save reikia išsilaikyti, o su viena ranka jam yra blogai. Laukė jo atsakymo. Rašinėjosi, kol jis jam parašė, kad neva jis jį šantažuoja, reketuoja. Ta paskutinė žinutė buvo tokia teisinė. Tada pasiskambino pažįstamui ir paklausė, ką tokioje situacijoje jam reikia daryti, ar, praėjus tiek dienų, gali eiti rašyti pareiškimą. Jis jam pasakė, kad nueitų į policiją, paaiškintų visą situaciją ir viską surašytų. Taip ir padarė, ten nuvažiavęs viską išaiškino, surašė. Tai dabar visas procesas ir vyksta. Įvykio dieną jis kaltinamąjį matė pirmą kartą. Jis mano, kad nebuvo jokio intereso jo atžvilgiu taip elgtis, tiesiog jam, turint savo darbą, gal per daug išgėrus, suveikė refleksas saugoti, ginti. Gal į jį pasižiūrėjo kaip į kažkokį agresyvų asmenį ir ėjo padėti savo kolegoms. Gal galvojo, jog jis ėjo pulti, atsistodamas prie durų, griebdamas rankeną, kad įeiti į vidų. Tą kartą kaltinamąjį matė pirmą kartą, su juo nėra turėjęs jokių konfliktų. Tą kartą jis buvo su baltais „kedukais“, džinsais, buvo apsivilkęs šviesų megztinuką. Nepamena, kaip buvo apsirengęs kaltinamasis, jo net nematė. Kai matė jį einantį, tai jis buvo gan toli, o jam reikia akinių, nes jam vaizdas liejasi, yra astigmatizmas. Matė, kad jie nuėjo trise, o jam jau buvo per toli. Ten buvo ne 3-4 metrų, o apie 30-40 metrų atstumas. Draugas M. buvo pasilikęs klubo viduje, o S. buvo lauke. Jis su jais susipažino tik tą vakarą pas draugą. Kai norėjo eiti į klubą pažiūrėti, ar ten dar yra jo draugas, tai lauke buvo sustoję tikrai du apsaugos darbuotojai, o kiti, buvę viduje, išprašinėjo žmones į lauką. Apsauginiai matė tą įvykį, kai jis buvo nustumtas nuo laiptų, bet tų apsauginių vardų, pavardžių jis nežino. Tuo metu, kai jis buvo lauke prie durų, kai lipo laiptais ir kalbėjo su apsauginiu, kuris jam buvo dešinėje, tai jie du stovėjo šone, o kitas apsauginis kitoje pusėje, tai tikrai buvo 2-3 apsauginiai. Kai jis priėjo, automobilyje sėdėjo vienas iš tų apsauginių, kuris stovėjo šone. Tas pats asmuo, kuris buvo apklaustas ir iškviestas kaip liudytojas, yra tas, kuris jam parodė „(duomenys neskelbtini)“, kas yra kaltinamasis. Įvykio metu jis buvo išgėręs, bet jam nebuvo jokios komos, nesvyravo. Tikrai buvo atsigėręs, nebuvo blaivus, bet nebuvo toks jau girtas, kad kažko neatsimintų, kad atmintis būtų pradingusi. Jis viską prisimena, o kaltinamasis pasakė, kad nieko neatsimena, kad buvo girtas ir kad jam buvo koma. Jis pasakė, kad nori pasižiūrėti kameras, pats įsitikinti. Jam pasakė, kad važiuotų pasižiūrėti kameras, pasiklaustų savo kolegų. Jo kolega jam pasakė, jog jis buvo už nugaros. Tiesiai prieš akis jis jo nematė, jis tik spėjo paimti rankeną ir jį užpuolė iš nugaros. Jei kaltintų jį, tai turbūt ir jis norėtų kažką pasukti, paneigti, todėl kaltinamasis gal ir neigia tai, jog sakė, kad stipriai buvo išgėręs. Kai nukrito nuo laiptų, tai skaudžiausiai buvo sužalota ranka, nes visu svoriu rėmėsi ant rankos, kad nesusižalotų galvos. Dar buvo nubrozdintas visas šonas, koja. Ligoninėje jį apžiūrėjo, bet visų tų dalykų nerašė. Jis žinutes rašė su dešine ranka, jam buvo sužalota kairė ranka. Jam skaudėjo stipriai. Tą rytą jis grįžo namo, išmiegojo, o pirmadienį jam reikėjo pasiimti vaiką. Turėjo elastinio binto, mostelių, tai visą tą laiką buvo susiveržęs ranką. Kadangi yra išsiskyręs, tą dieną, kai reikėjo rūpintis vaiku – nuvežti į darželį, vaiką perrengti, skaudėjo ranką, negalėjo jos lankstyti. Perrengė vaiką per ašaras. Pažiūrėjęs pamatė, kad ranka dar labiau sutino, tai pasakė, kad reikia važiuoti į ligoninę, nes čia nebus tik sutrenkimas. Į ligoninę nuvyko antradienio ryte. Gali būti, kad į ligoninę jis nuvyko 31 dieną. Jis negalėjo susižaloti kažkur kitur, nes tuo metu jis ten buvo, visas tas skausmas ten jam ir buvo. Praktiškai daugiau niekur nebuvo, kad galėtų kažkur susižaloti. Nėra tas žmogus, kuris susitrenkia ir iš karto bėga pas daktarus į ligoninę. Pažiūri 1-2 dienas, kai kęsti nebegali, tik tada važiuoja į ligoninę. Savo civilinį ieškinį ir prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo palaiko, nes patyrė tikrai didelius nuostolius, kai reikėjo sėdėti šešias savaites. Nebegalėjo užsiimti savo verslu, buvo klientų sąrašas. Klientams reikėjo viską paaiškinti, atšaukti, kam padėti susitvarkyti mašiną kažkur kitur, pačiam buvo gėda aiškintis prieš žmones. Jam reikėjo sustabdyti darbą, gerai, kad turėjo susitaupęs pinigų. Jo tėvas turi invalidumą, tai savaitgaliais važiuoja jam padėti. Negalėjo daug padėti savo vaiko motinai, buvusiai žmonai, nes su viena ranka daug kažko nepadarysi, nei vaiku pasirūpinsi, nei į darželį nuvesi, negalėjo jai duoti laiko pabūti pačiai be vaiko. Jis ligoninėje negulėjo. Jam padarė nuotrauką, o iš nuotraukos kilo įtarimų, bet lūžio nematė. Po to padarė magnetinį ir, pamatę lūžį, surašė visą tą išvadą. Kokias tris savaites skaudėjo. Kai reikėjo maudytis, reikėjo sukinėti, kilnoti ranką, jausdavo, kaip skauda. O paskui skaudėjo vis mažiau ir mažiau. Šiai dienai liekamųjų reiškinių kaip ir nėra, nepastebėjo, kad būtų liekamieji reiškiniai dėl šito rankos lūžio. Viskas gerai sugijo. Atskilimas nepasislinko, labiausiai reikėjo saugotis dėl to, kad nepasislinktų, kaip sakė daktaras, tada jau reikėtų veržti su varžtais. Tai jam nepasislinko, o kai būna šilta ar šalta, irgi nejaučia. Dabar viskas tvarkoje, dirba 100 procentų. Dirba ant savęs, vykdo individualią veiklą, tvarko automobilius. Pats yra mechanikas, pats remontuoja, pats sau užsidirba pinigus. Dirbdamas su tokia ranka, pats galėjo daryti tik vieną dalyką – tai diagnostiką su kompiuteriu, kas nereikalauja daug fizinės jėgos. Pasirodo, kad prie tokio darbo kairė ranka daug kam yra reikalinga. Jis yra dešiniarankis, bet mechanikoje jokio skirtumo, kairė ar dešinė, nes reikia užkišti, palaikyti, atsukti. Dabar tiksliai nepasakys, bet, kai jis parašė G., jam rodos, jis klausė, ar jie yra pažįstami, neatsimena, ar jam parašė, kad jie pažįstami. Jam rodos, tik parašė, jog reikia susitikti pašnekėti, nes kai kas nutiko. Pasakė, kada, kokioje vietoje, kur susitinka ir jokių priekaištų nebuvo. Jis klausė, kas nutiko, tai pasakė, kad susitiks gyvai ir pakalbės akis į akį. Jei būtų pasakęs situaciją, tai gal visai nebūtų važiavęs pasikalbėti. Kai susitiko gyvai, viską jam paaiškino, pasakė, kaip viskas buvo. Jis atvyko vienas, jam rodos, jis vienas pats buvo mašinoje. Kalbėjosi išlipę iš automobilių, tarp jų abiejų automobilių, į vidų nelipo, nes jo mašinos viduje miegojo mažylis. Jie pasirašinėjo, bet tiksliai nepasakys, kiek laiko rašinėjosi. Nepasakys, ar jis persižiūrėjo medžiagą, ar ne. Jis pats jos neturėjo galimybės pamatyti, nes jam neleido. Kai jis peržiūrėjo filmuotą medžiagą, tai parašė tą paskutinę žinutę, bet tiksliai nepasakys kokią, nes ji buvo parašyta teisiškai. Jis neigė, kad kažką padarė. Jam rodos, jis į tą žinutę nieko neatrašė ir išvažiavo rašyti pareiškimą. Jam atrodo, kad kai susitiko gyvai, tai paminėjo, jog jo kolega už jį atsiprašė. Jam paaiškino, kaip sužinojo apie jį, kad jo kolega pasakė. Jis pats norėjo įsitikinti, pats pasižiūrėti, nes sakė, kad nieko neatsimena, kas nutiko, kad buvo girtas, atsipalaidavo su draugais. Jis nepasakys, ar jis ten dirbo, ar ne. Jis suprato, kad jis dirba apsauginiu vien dėl to, nes, kai nuėjo iki mašinos pas jo draugą, suprato, kad jis dirba su jais. Jei kaltinamasis būtų buvęs svetimas žmogus, tai greičiausiai apsauginis už tokį įvykį jį būtų sulaikęs ir kvietęs policiją. Jei jie bendradarbiai, tai jie jam kažką pasakė. Kiek suprato iš to apsauginio, tai jam kažką pasakė, už jį atsiprašė, atsiprašė nuo visų. Jis jam pasakė kažką tokio, jog jis taip nebedarytų. Iš to ir suprato, jog jie kartu dirba. Kai paskui nuvažiavo iki „(duomenys neskelbtini)“ ir parodė nuotrauką, tai pasakė, kad dirba pas juos. Nepastebėjo, ar jis tą vakarą buvo apsirengęs apsaugos darbuotojams būdinga uniforma, apranga. Tuo metu, kai jis nukrito nuo laiptų, jo pažįstamas S. Č., kuris buvo lauke, priėjo prie jo, padėjo jam atsistoti ir apsimauti batą. Tuo metu lauke buvo žmonių. Kai jis krito, šalia ant laiptų sėdėjo panelė. Lauke buvo būrys žmonių. Lauke buvo ne vienas apsauginis, jie tikrai turėjo viską matyti. Paskambino pažįstamui V. R., kad jis atvažiuotų ir iš klubo parvežtų jį namo. Kai jis atvažiavo, paklausė, kas nutiko, tai jam paaiškino visą situaciją. Taip pat pasakė, kad nusiramintų, nesinervuotų. Paklausė, ar labai skauda, ar reikia važiuoti iki ligoninės. Pasakė, jog važiuotų namo, išsimiegos ir vakare susitikę pasikalbės. Kai išsimiegojo, tada su juo ir susimatė. Kai važiavo susitikti su G., tai kartu su juo buvo tas pats V. R., nes jis jam padėjo atvykti. Jis girdėjo jų pokalbį, nes kartu su jais šalia stovėjo. Jei jį sugriebė, o jis buvo pasilenkęs, tai jis nebūtų matęs, kas jį stūmė. Tos dalies, kur yra ta niša, kamera nefiksuoja. Atsistojus ant laiptų, kamera yra tiesiai į žmogų. Tai iš šono jį ir pasuko. Krito nugara į laiptus, paskui šonu ant kairės rankos. Jis savo akimis kaltinamojo nematė, kad pasakytų, jog ten buvo jis. Jis jam rašė žinutę ir jo paklausė, ar jis yra su akinukais, koks jo ūgis. Jis pats yra aukštas žmogus, tai jam su ranka pagriebė iš nugaros, bet, kai ėmė rankeną, tai tūpėsi, todėl iš nugaros galėjo paimti ir kas nors kitas. Klausė, ar jis su akiniais, nes vieną apsauginį matė su akinukais, o kitas buvo be jų. Tuo metu, kai lankėsi klube, tai klube matė ir kaltinamąjį. Viduje jie buvo keliesi. Vienas iš jų buvo be akinukų, tamsiais plaukais, gal už jį aukštesnis ar jo ūgio. Jam nerūpėjo, kaip buvo apsirengęs kaltinamasis, nes jis buvo atėjęs su draugais pailsėti, tai neturėjo įsidėmėti kaltinamojo aprangos. Po tiek laiko jis net nelabai atsimena, kaip pats buvo apsirengęs. Kaltinamajam parašė tik antradienį apie pietus, nes norėjo įsitikinti, ar jam viskas gerai su sveikata. Jei jis būtų išsikvietęs kaltinamąjį, o jam nieko nebūtų atsitikę, tai ką jis kaltinamajam būtų pasakęs. Jis sekmadienį atsikėlęs susitiko su V. ten, kur yra (duomenys neskelbtini), tą dieną dviračiu važiuoti negalėjo. Be to, trauma jam trukdė vairuoti automobilį. Kai atvažiavo susitikti su kaltinamuoju, vairavo pats, bet ten buvo automatas, tą mašiną jam buvo davęs jo draugas, ją turėjo dar dvi dienas ir daugiau jam atidavė. O jo paties mašina yra su mechanine pavarų dėže. Visą pirmadienį, kai jis buvo su vaiku, jam skaudėjo ranką. Kai susitiko, vaikas buvo automobilyje, nes su vaiku važiavo į priėmimą. Kai jie susitiko, vaikas miegojo mašinoje, nežino, ar tai pastebėjo kaltinamasis. Jis nematė policijos pareigūnų, kad jie pravažiuotų pro jį, ar kad būtų važiavę iš galo tada, kai jis ėjo kaltinamajam iš paskos. Kai jis norėjo pasižiūrėti filmuotas medžiagas, tai jam pasakė, jog negali pamatyti kamerų, nei kampinės, kuri sukasi ratu ant sankryžos, nei „(duomenys neskelbtini)“ šoninės ir kampinės kamerų.

Liudytojas A. K. teisme parodė, kad nukentėjusiojo nepažįsta, bet kažkada jį yra matęs, kaltinamąjį pažįsta. Įvykis buvo naktiniame klube, matė, kaip kaltinamasis prie durų pastūmė nukentėjusįjį. Tiksliai nematė, ar kai jį pastūmė, nukentėjusysis suklupo ar nukrito. Viskas buvo klube „(duomenys neskelbtini)“, o kada tiksliai buvo, neatsimena. Buvo maždaug 6.30 – 6.40 val. ryto, tikslios dienos neatsimena, gali būti rugpjūčio 29 d. rytas. Tame klube jis dirbo administratoriumi. Žino, kad kaltinamasis yra A.. Tuo metu jo pavardės nežinojo, bet dabar žino. Nežino, kuo jis užsiima gyvenime. Kaltinamąjį pažįsta, nes jis kažkada dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Tą vakarą kaltinamasis klube buvo lankytojas, klube matė ir nukentėjusįjį. Nematė, kad tą vakarą viduje tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo būtų įvykęs kažkoks konfliktas. Išskyrus tą stumtelėjimą lauke, daugiau nieko nematė. Kai jie išėjo, tai iš nukentėjusiojo buvo tokie žodžiai, kaip „ateikit čia, „p...“, g....“. Viskas jau buvo po įvykio. Nežino, dėl kokių priežasčių juos einančius kvietėsi necenzūriniais žodžiais. A. stovėjo kažkaip tarpdury ar lauko pusėje. Nukentėjusysis stovėjo ant laiptų. Ar jie žodžiavosi ar nesižodžiavo, tiksliai nežino, nes nesigirdėjo. Matė, kad buvo toks stumtelėjimas. Paskui A. įėjo į vidų ir atsisėdo. Paskui, kai išėjo, tai iš nukentėjusiojo buvo tokie žodžiai, kad „ateikite čia g....., „p.....“. Jis nematė, kas įvyko su nukentėjusiuoju, kai jis buvo nustumtas, tik matė, kad jį pastūmė. Matė, kad jis buvo suklupęs. Kai jį pastūmė, matė, jog jis krito, bet, ar jis krito ar kluptelėjo, to nematė. Dabar tiksliai pasakyti negali, bet kažkas buvo sakęs apie ranką, kad ji jam lūžo ar kažkas tokio. Pradžioje su A. buvo kalbėję apie lūžusią ranką. Paskui apie ją kalbėjo dar su kažkuo. Apie tai, kas nutiko, su A. G. kalbėjo po įvykio praėjus dviem dienoms. Jis klausė, ar klube nieko neprisidirbo. Pasakė, kad kaip ir nieko. A. G. sakė, kad jam rašė nukentėjusysis, todėl jis paklausė, gal kažką jam padarė. Ar jis susilaužė ranką, ar ne, tai to nežinojo. Tą vakarą A. G. klube buvo išgėręs. Buvo išgėręs daugiau negu „biški“, bet nebuvo gatavas, nes pastovėjo, paėjo. Šiaip iš žmogaus nenustatysi, ar jis visiškai girtas, ar ne. A. G. klausė, ar jis kažką matė. Pasakė, kad nieko nematė, jog jis ten būtų kažką prisidirbęs, išskyrus tą pastūmimą. Nežino, gal jis neatsiminė, ką ten darė. Nežino, kodėl galėtų neatsiminti, gal per daug buvo išgėręs, bet jis jam to nesakė. Šiaip neatrodė, kad būtų išgėręs daug. Jo su A. G. nesieja jokie konfliktiniai santykiai. Neturi intereso apkalbėti asmenį, kad jis kažkokį asmenį nustūmė nuo laiptų. Nesiekia darbo vietos, kurią užima A. G.. Tą vakarą su nukentėjusiuoju nebendravo. Jis to negirdėjo, kad nukentėjusysis klaustų, kas čia įvyko, kas jį pastūmė. Dirbo tik jis ir kitas kolega Ž., kuris irgi yra administratorius. Apsaugos darbuotojų ten nėra, nes jie visi yra administratoriai. Tuo metu jo kolega žiūrėjo salę ir nieko nematė. Jis pats nėjo, nežiūrėjo, kas nutiko tam žmogui, kuris suklupo ar nukrito, nes ir lauke, ir prie rūbinės buvo žmonių. Nežino, kas atsiprašinėjo nukentėjusiojo už A. G. veiksmus. Su nukentėjusiuoju po to bendrauti neteko, o su A. tik pas tyrėją. Akistatos metu buvo dialogas, pasakė viską iš savo pusės, o A. G. sakė, kad to nebuvo. „(duomenys neskelbtini)“ neieškojo duomenų apie kaltinamąjį. E. K. dirba „(duomenys neskelbtini)“, su juo irgi buvo akistata, bet jis įvykio nematė. E. K. nėra „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, jis buvo lankytojas. Su juo buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje. Nematė, ar nukentėjusysis nukrito, ar tiesiog suklupo. Nukentėjusysis buvo išgėręs. Tikrai nepamena, kad pasakyti tiksliai, kuris iš jų, t. y., ar nukentėjusysis, ar A. G. buvo labiau išgėręs. Per vaizdo stebėjimo kameras tos vietos nesimato. Kas matėsi, tai matėsi iš lauko kameros. Viduje esančios kameros šito įvykio neužfiksavo. Tokioje vietoje nėra kameros, kad matytųsi tas įvykis. Nežino, dėl kokių priežasčių A. G. šitaip pasielgė, t. y. pastūmė. Jis su A. G. apie tą įvykį, kas čia atsitiko, kodėl taip nutiko, nekalbėjo. Vėliau, po kiek laiko A. G. nebuvo tikslo klausti, kodėl taip įvyko, nes po to jis atsisėdo prie įėjimo. Kai visi žmonės išėjo, išėjo ir jie. Jie išėjo su juo kartu. Jis ėjo link namų, o A. G. kažkur nuėjo. Be jo buvo dar vienas apsaugos darbuotojas Ž., bet jo pavardės nežino. Nežino, ar be jų yra dar kitų asmenų, dirbančių apsaugoje „(duomenys neskelbtini)“ klube, nes jis ten dirba labai retai. Tą vakarą ten buvo jis ir kitas kolega Ž., o kitų apsauginių nebuvo. Ž. važinėja „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu. Tuo momentu, kai buvo nustumtas nukentėjusysis, Ž. buvo prie rūbinės arba salėje. Tačiau abejoja, ar buvo prie rūbinės, nes jis pats buvo prie rūbinės. Nežino ir nemano, kad Ž. tą vakarą sužinojo, jog asmuo buvo nustumtas nuo laiptų. Tas Ž. ir dabar dirba „(duomenys neskelbtini)“ klube. Ž. yra mažas, žemo ūgio. Nežino amžiaus, bet už jį tikrai vyresnis, jam gal 30 metų, o gal daugiau. Jis yra 1 m 96 cm ūgio, o Ž. yra apie 1 m 75 cm ūgio. Ž. važinėja (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) spalvos „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu. Nematė, kokiu būdu jis išvažiavo. Nežino, kaip A. G. išėjo. Ten prie durų buvo dar asmenų, nežino, ar tiksliai jis, bet tą stūmimą matė kaip ir iš A. G.. Supainioti nelabai galėjo. Gal kažkas ir galėjo pastumti, bet nemano. Šiaip prie durų buvo susiglaudusių lankytojų. Nors šalia buvo kitų asmenų, bet tas pastūmimas matėsi iš A. pusės. Ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai buvo geresni, nes tada geriau viską atsiminė. Galima remtis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Jis nemelavo pareigūnei, kai jį apklausė.

Liudytojas V. R. teisme parodė, kad penktadienį, šeštadienį ar sekmadienį ryte, puse aštuonių jam paskambino E. ir paklausė, ką daro, kur jis yra, pasakė, kad yra namuose. Paklausė, ar gali privažiuoti prie „(duomenys neskelbtini)“, nes apsauginis jam išlaužė ranką. Atvažiavo prie „(duomenys neskelbtini)“, bet ten jau nieko nebuvo. Parvežė jį namo. Išsimiegojęs ryte jis jam skambino, o per pietus buvo nuvažiavę pas „(duomenys neskelbtini)“ savininkus, kurie yra bulvare. Pasakė, kad yra tokia istorija, kad reikalingas apsauginis susitarti dėl E. išlaužtos rankos. Po kelių dienų susitiko su tuo apsauginiu. Jis privažiavo, bet nieko nežinojo, nieko neatsiminė, nieko nedarė. Jam atrodo, kad buvo išlaužta kairė ranka. Nežino, kada nukentėjusysis kreipėsi į medikus. Jis jam iš karto siūlė važiuoti pas medikus, bet neatsimena, kodėl jis atsisakė, nes jam tai neaktualu. Paskui pamatė jį su gipsu, kas reiškia, jog pas medikus nuvažiavo. Sakė, kad apsauginis puolė iš nugaros ir užlaužė ranką. Su apsauginiu buvo susitikę, su juo kalbėjosi. Nukentėjusysis tvarko mašinas, o jo ranka buvo išsukta, sakė jam, kad kažkaip tartųsi, kadangi buvo nedarbingas, tegul apsauginis kažkaip kompensuoja. Tas asmuo pats atvažiavo į miestą. Jis neatsimena, ką tas apsauginis tarėsi su nukentėjusiuoju, bet, jam atrodė, kad tas apsauginis tik ką buvo atsigavęs nuo alkoholio. Jis sakė, kad neatsimena, kad buvo girtas. Reiškia žmogus buvo girtas, jei neatsimena, ką daro. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu geriau viską atsiminė, o dabar yra praėjęs laiko tarpas. E. sakė, kad išėjo į lauką ir jį užpuolė apsauginis, išlaužė ranką. Jei E. jam pasakojo, kad jį prie klubo „(duomenys neskelbtini)“ nustūmė nuo laiptų, tai reiškia taip ir buvo, nes jis pats ten nebuvo. Kai E. jam paskambino, jis dar buvo namuose. Jis paskambino ir paklausė, ar gali jį parvežti namo. Kartais užeina į klubus: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Jis nelabai žiūri į tuos apsaugos darbuotojus, nes jie jam nelabai įdomūs. Ne apsauginių pasižiūrėti ateina į klubą. Tas pokalbis tarp E. ir apsauginio buvo bevaisis. Jis dabar nepasakys, ar jis neigė savo kaltę. Tiksliai atsimena, kad jis sakė, jog neprisimena. Jis tada dar jo klausė, kokioje būsenoje jis galėjo būti, kad neatsimena. Kai po kelių dienų kaltinamasis atvažiavo į susitikimą, tai buvo nekokioje būsenoje. Jei jie jį būtų sutikę įvykio dieną, tai nežino, kaip jis būtų atrodęs. Jie jį sutiko ne tą dieną, jam atrodo, kad jis į tą jų susitikimą atvažiavo tik po dviejų dienų. Jis atvažiavo su mašina. Jis nėra ekspertas, kad pasakytų, ar jis galėjo vairuoti automobilį. Gal žmogaus tokia būsena yra pastovi, bet jam ta būsena atrodė nepatikima.

Liudytojas S. Č. teisme parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį, jis yra jo draugas, pažįstamas. Kaltinamojo nepažįsta, bet jis jam matytas. Jis su E. buvo išėję į miestą. Kai klubas užsidarinėjo, jie su kitais draugais išėjo į lauką laukti taksi. Kalbėjosi su draugais, kai atsisukęs pamatė, kad E. yra nukritęs. Priėjęs jo paklausė, kas nutiko, o jis pasakė, kad apsauginis nustūmė nuo laiptų. Kai stūmė, jis pats nematė, bet E. sakė, kad apsauginis jį nustūmė nuo laiptų. Nežino, dėl kokių priežasčių galėjo jį nustumti nuo laiptų. Matė apsaugos darbuotojus, kurie tuo metu dirbo klube. Žino, kad buvo keli apsauginiai, bet nežino, kuris konkrečiai nustūmė. Tą vakarą buvo išgėrę. Konkrečiai nepasakys, kiek apsauginių matė tą vakarą, bet gal buvo kokie 4-5. Konkrečiai nepasakys, ar tuo metu kaltinamasis klube dirbo apsaugos darbuotoju. Tą rytą matė kaltinamąjį. Matė, kad jis stovėjo kampe, stebėjo, vaikščiojo, gaunasi, kad jis kaip ir prižiūrėjo tvarką. Kadangi kaltinamasis tą vakarą visur stovėjo, žiūrinėjo, tai sakytų, kad jis dirbo kaip apsauginis, nes prižiūrėjo tvarką, kadangi visi, atėję į klubą, vaikšto su kokteiliais. Viskas įvyko paryčiais, apie 6-7 valandą. Išgirdo kažkokį trenksmą, nes tuo momentu kalbėjosi su draugais, kai išgirdo kažkokį „bum“. Išgirdo trenksmą, atsisukęs pamatė, kad E. jau guli ant žemės prie laiptų. Nepamena, nepasakys, ar draugas buvo su batais. To dalyko nepamena, ar draugas, nukritęs ant žemės, skundėsi ar sakė, kad jam kažką skauda. Pakėlė jį ir paklausė, ar viskas tvarkoje, bet jis nieko nesakė. Po visko, po kelių dienų sužinojo, kad jam yra lūžusi ranka. Kai tą vakarą jie išėjo linksmintis, draugas niekuo nesiskundė, viskas buvo gerai, buvo sveikas. Vakaro pradžioje jis su draugais buvo pirtelėje, o vėliau sumąstė, kad nori prasiblaškyti ir išvažiuoti į miestą. Nepamena, kad atsikėlęs po nukritimo jis kažkuo skųstųsi. Iš klubo išvažiavo atskirai. E. išvažiavo greičiau, nes jo pasiimti atvažiavo draugas, o jie dar laukė taksi, kadangi ryte buvo sunku išsikviesti taksi. Negirdėjo, kad kažkas būtų šaukęs, jog kažkas būtų visaip išsivadinęs. Nepamena, ką veikė E. tuo metu, kol laukė, kad jį atvažiuotų pasiimti draugas. Nežino, dėl kokių priežasčių jis buvo nustumtas. Klubas užsidarinėjo, tai visi ėjo į lauką. Jam atrodo, kad dar vienas draugas buvo likęs klube, nes, atrodo, jog jis išėjo po E.. Nepamena, nepasakys, ar kaltinamasis buvo apsirengęs kažkokia specialia apsaugininko apranga. Visi apsaugos darbuotojai bendroje minioje savo apranga neišsiskyrė. Nėra kažkokios uniformos kaip kituose klubuose. Visi buvo su paprastais rūbais. Kažko išsiskiriančio, kaip kad liemenės, nepastebėjo. Apsauginius atskyrė nuo kitų, nes dažniausiai atėjus į klubą pasitinka apsauginiai, jie būna prie rūbinės, prižiūri tvarką. Kartais jie vaikšto tarp klubo lankytojų. Nepamena, nepasakys, ar vietoje bandė aiškintis, kuris iš apsauginių nustūmė E.. Kai pakėlė E., ėjo prie apsauginių, bet pasakė, kad paliktų viską kitai dienai, kai bus žvali galva, tai tas problemas ir būtų išsisprendę. Pasakė, kad ant karštųjų nereikia papildomų problemų. Vėliau nesidomėjo, kokia E. sveikatos būklė, ką jis išsiaiškino, ką toliau darė. Jie visi alkoholio vartojo minimaliai. Jo manymu, visi buvo apsvaigę, bet ne tiek, kad visiškai nieko neatsimintų. Jautėsi ganėtai tvarkingai, su pilna sąmone. Negalėtų apibūdinti kaltinamojo būklės.

Liudytojas Ž. V. teisme parodė, kad kaltinamąjį A. G. pažįsta, jie nėra draugai. Jį pažįsta, nes ateidavo į klubą, pasisveikindavo. Įvykio metu dirbo administratoriumi klube „(duomenys neskelbtini)“. Nežino, kodėl teismas jį kviečia liudytoju, nes būna daug įvykių. Davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, nes ten kažkas buvo, kad kažkas prie durų susistumdė ar griuvo. Jis buvo salėje, tai nieko nematė. Realiai buvo darbo pabaiga. Jis stovėjo salėje, prie rūbinės, kur yra durys. Lauke yra dvi durys. Prieš išeidamas į namus jis matė, kad ten kažkas stovi ir necenzūriniais žodžiais šaukia vienas ant kito. Jis nematė, kad kažkas kažką stumtų, nes jis, būdamas salėje, negalėjo matyti, kas vyksta lauke. Lauke yra kamera. Viduje kamera yra rūbinėje. Kur yra rūbinė, tai matosi rūbinės durys, bet yra dar vienos durys, tačiau ten kita vieta. Nepamena, kada čia viskas buvo. Nežino, ar galėjo būti praėjusių metų rugpjūčio 28 d. Tada dirbo jis, kaip administratorius, ir A.. A. G. prieš pat pabaigą atėjo į klubą. Jis atėjo, pasisveikino, o daugiau nieko nežino. Vienas aukštas asmuo blaškėsi lauke, necenzūriniais žodžiais sakė, kad visus užmuš, papjaus. Nežino, ar A. G. ir nukentėjusysis klube vartojo alkoholį. Tas nukentėjusysis gal jau atėjo būdamas išgėręs, nežino jo nei vardo, nei pavardės. A. G. atrodė normaliai, nesvirduliavo, bet nežino, ar jis buvo išgėręs ar ne. Šiaip kalbėjo rišliai. Tarp A. G. ir nukentėjusiojo klube viskas buvo gerai. Jokio konflikto tarp jų nematė. Jis vairavo (duomenys neskelbtini) spalvos „(duomenys neskelbtini)“ automobilį. Ten stovėjo keletas tokių pat mašinų. Nukentėjusysis, prieš išeidamas į lauką, dar ir jį apipylė necenzūriniais žodžiais, bet jis nekreipė dėmesio, nes jis buvo išgėręs. Nuėjęs atsisėdo į mašiną, o nukentėjęs pradėjo stabdyti kitas mašinas, beveik spirti į tas mašinas, nes tuo momentu visi išvažinėjo. Jis dar buvo priėjęs prie kito kolegos, kuris buvo iš kito klubo. Tačiau ten nieko nebuvo, nes jis irgi išvažiavo atsisėdęs į mašiną. Prieš išeidamas iš klubo į lauką nukentėjusysis pasakė, kad jį užmuš, papjaus, todėl jokio bendravimo tarp jų nebuvo. Kažkam, kas jį pastūmė, sakė, kad atvažiuos, užmuš, papjaus. Jis nežino, ar tas pasakymas buvo iki pastūmimo, ar po pastūmimo, nes nematė pastūmimo. Jei jis jį apipylė necenzūriniais žodžiais, tai kaip jis jį pasikvies pas save į automobilį, kam jam jis reikalingas. Klubo viduje su nukentėjusiuoju nebendravo. Nukentėjusysis, prieš išeidamas į lauką, kažką bendravo su kitais, po to atėjo prie kampo. Paskui priėjo prie jo, jam rodė tą nuotrauką, klausė, ar pažįsta. Nežino, iš kur jis tą nuotrauką ištraukė. Ta nuotrauka buvo iš „(duomenys neskelbtini)“, gal kažkas jam ją davė. Jis priėjo prie jo ir paklausė, ar pažįsta. Pasakė, kad pažįsta ir paklausė, kas yra, o jis atsakė, jog nieko, kad papjaus, užmuš ir nuėjo nuo jo mašinos. Kai prie jo priėjo nukentėjusysis, jis buvo vienas. Buvo savo mašinoje, jis atėjo link jo, šaukdamas ant jo necenzūriniais žodžiais. Jis rakino mašiną, kai nukentėjęs iš galo pradėjo rėkti ant jo. Atėjęs jis jam įkišo savo telefoną ir pasakė, kad užmuš, papjaus ir viskas, bet jis jo neklausė dėl ko. Iš karto su telefonu priėjo prie jo, įkišo jam tą telefoną ir pasakė, kad pasižiūrėtų, pasakė, jog šitam bus šakės, daug ką šnekėjo. Nežino, kas surado A. G. nuotrauką telefone, nes jis jau buvo susivedęs. Ten lauke buvo su kažkuo kitu, stovėjo vaikinų grupelė, bet jų nepažįsta. Jis nieko neatsiprašinėjo. Nesakė jokių atsiprašymų už kažkieno kito veiksmus. Jis buvo tarp rūbinės ir salės. Prieš išeidami jie vienas kitą siuntinėjo žodžiais. To įvykio, kad kažkas kažką stumtų, nematė. Vėliau, praėjus kuriam laikui po įvykio, kas ten įvyko, su niekuo nekalbėjo. Niekas jam nerodė vaizdo įrašų apie tai, kas ten buvo atsitikę. Ten yra policijos kamera, tai ji turėjo viską matyti. Nematė, ką užfiksavo kamera, kuri filmuoja lauke, nes jiems tokių dalykų niekas nerodo. A. G. į „(duomenys neskelbtini)“ atėjo kaip lankytojas, jis ten nedirbo. Jis jį pažįsta, nes kažkada anksčiau kartu sportavo. Po to tik sužinojo, kad čia kažkas kažką pastūmė. Gal po kokio mėnesio jis pats dar kartą buvo atvažiavęs į klubą. Jis buvo atvažiavęs į klubą kaip paprastas lankytojas. Nieko jis jam nepasakojo, nes realiai jie vienas kito net nepažįsta. Žino, kad jis buvo, nes jis gerai atpažįsta veidus. Jis visiškai nieko nebesakė. A. kažką buvo sakęs. A. jam pasakojo apie apsistumdymą, kad tas aukštas vyriškis bandė stumdytis, puolė kažką. Nežino, ką jis puolė, nes pats nematė. Po įvykio su A. G. nebendravo, nes jis iš karto išėjo prie mašinos. Po įvykio iki šios dienos A. G. nebuvo sutikęs. Jis yra administratorius, prižiūri salę, rezervuoja stalus. A. pareigos tokios pat. Apsaugos darbuotojų nėra. Jie patys tvarkosi, jei reikia, kažką išprašo ir viskas. Tiesiog į administratoriaus funkcijas įeina tai, kad turi užtikrinti bendrą tvarką, gražiai išprašyti žmones už durų. Kieme jie nebeturi teisės kištis, nes ten jau priklauso miestui. Jų ribos yra iki durų. Durims užsidarius, jie nebeturi teisės. Aišku, kai mato, kad kažkas puola žmogų, tai iš žmogiškumo padeda išskirti. Nukentėjusysis, rodydamas nuotrauką, paklausė, ar jis pažįsta šitą asmenį. Pasakė, kad šitą žmogų žino iš matymo ir paklausė, kas nutiko, o jis pasakė, kad tam žmogui bus šakės. Paprašė dar kartą pasižiūrėti nuotrauką, pasakė, jog pažįsta. Jis jo neklausė, kokios čia šakės, kas čia buvo, nes jis jį vadino necenzūriniais žodžiais. Jis nieko į namus neparvežė, išvažiavo vienas.

Specialistas T. Š. teisme paaiškino, kad jis tvirtina surašytą specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje nurodytus visus punktus. Šiuo atveju buvo tyrimas iš medicininių dokumentų. E. P. padarytas kairiojo stipinkaulio lūžis buvo padarytas prieš kreipiantis pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę 2021-08-31. Kadangi užduotyje buvo nurodyta, kad įvykis buvo 2021-08-29, tai sužalojimas buvo padarytas anksčiau nei jis kreipėsi į šią gydymo įstaigą. Šio sužalojimo padarymo galimybė įvykio aplinkybėse nurodytu laiku yra neatmetama. Jis neatmeta šios galimybės, kad tas sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio laiku – 2021-08-29, kadangi šis laikas yra ankstesnis nei tas, kai jis kreipėsi į ligoninę ir jam buvo nustatytas šis lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėmis, kurios yra pateiktos užduotyje atlikti objektų tyrimą, t. y. nustūmus nuo laiptų ir taip sužalojus kairę ranką. Šios aplinkybės yra papildytos medicinine dokumentacija, kurioje yra minima, kad jis griuvo ir susižalojo kairį riešą. Tokie lūžiai – stipinkaulio vidinės ataugos lūžis, gali būti padaromas griuvimo metu, atsitrenkiant plaštaka arba riešu į kažkokį buką daiktą ar paviršių. Grindinys gali būti tas bukas paviršius. Visi duomenys jam buvo pateikti iš turimos medicininės dokumentacijos – (duomenys neskelbtini) ligoninės gautos medicininės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šitos dokumentacijos ir buvo sprendžiama apie padarytus sužalojimus. Įprastomis sąlygomis, kai yra lūžęs kaulas, šiuo atveju stipinkaulio lūžis, tai žmogus turėtų jausti skausmą. Skausmo galėtų nejausti nebent tuo atveju, jei yra anestezijos būsenoje arba dėl kažkokių kitų priežasčių, ligų, bet įprastomis sąlygomis, esant kaulo lūžiui, žmogus jaučia skausmą. Apsvaigimas nuo alkoholio, kitaip tariant alkoholio poveikis, organizmui gali duoti, paprastai kalbant, kažkiek ir duoda tokį skausmo slopinimo jausmą. Paprastai priklauso nuo pavartoto alkoholio kiekio, bet alkoholis gali duoti skausmo slopinimo jausmą, gali veikti kaip anestetikas.

Be nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, specialisto paaiškinimų teismas remiasi ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

2021-09-04 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog pareiškėjas E. P. pateikė pareiškimą apie tai, kad 2021-08-29 apie 6.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ nepažįstamas asmuo, pagriebęs jam už kaklo, nustūmė nuo laiptų, taip sužalodamas jam kairę ranką. Dėl šio įvykio jam padaryta fizinė žala. E. P. parodė, kad jam būnant prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, jis ten prie durų stovėjusių apsaugos darbuotojų paklausė, ar jo draugas išėjo iš klubo. Tuo tarpu iš už nugaros jam kažkas pagriebė už kaklo ir sukantis pargriovė jį ant laiptų. Jis, krisdamas ant nugaros, rėmėsi kaire ranka į laiptus bei ją susižalojo. Po to jis atsikėlęs prie klubo durų buvusio apsaugos darbuotojo paklausė, kas tas vyriškis, kuris jam griebė už kaklo. Šis jam atsakė, kad tai A., ir už šį atsiprašė. Jis suprato, kad vyriškis, jam pagriebęs už kaklo, buvo apsaugos darbuotojas, tačiau, jam atsikėlus nuo žemės, šis jau buvo pasišalinęs. Prie klubo buvęs apsaugos darbuotojas, jam davus savo mobiliojo ryšio telefoną, pasižiūrėjo socialiniame tinklapyje „(duomenys neskelbtini)“ ir, jame radęs minėto asmens profilį, šį parodė jam. Tai buvo A. G.. Iš išvaizdos jis atrodė apie 30 metų amžiaus. Apsaugos darbuotojo duomenų, kuris jam padėjo nustatyti jį sužalojusį asmenį, jis nežino. Po įvykio jis kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jam buvo nustatytas stipinkaulio apatinio galo lūžis su dorsaline dislokacija. Ligoninėje jis pasakė, kad nukrito nuo laiptų, o tai, kad jį pastūmė, jis nesakė. Dėl šio įvykio pagalbos numeriu 112 jis neskambino, į policiją nesikreipė. Po įvykio jis su A. G. susirašė socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ ir susitiko (duomenys neskelbtini). Minėtas asmuo teigė, kad buvo klube gerokai išgėręs, todėl nieko neprisimena, kad jam klube reikia peržiūrėti filmuotą medžiagą. Daugiau su šiuo asmeniu jis susitikęs nebuvo, o tik susirašinėjo socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“. Jis norėjo, kad šis jam susimokėtų už gydymą, tačiau šis tai padaryti nesutiko, todėl jis tik dabar nusprendė kreiptis į policiją. Įvykio metu kartu su juo buvo ir viską matė S. Č. (1 t., b. l. 7-15).

2021-09-04 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūra. Buvo apžiūrėtas pramogų klubo „(duomenys neskelbtini)“ įėjimas, kur matomos dvi laiptų pakopos, kuriomis užlipus, matomos stiklinės klubo durys. Apžiūrint įvykio vietą, nusikalstamos veikos pėdsakų nestebima. Įvykio vieta filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 20-25).

2021-08-31 medicinos dokumentų išrašu/siuntimu, kuriame nurodyta, kad E. P. 8:41 val. nustatyta klinikinė diagnozė: kairio stipinkaulio distalinio galo lūžis be dislokacijos. Anamnezė: skundžiasi kairio riešo skausmu, skausmingais judesiais, trauma buvo prieš 1 parą, griuvo ir susižalojo kairį riešą, šiandien atvyko (1 t., b. l. 30).

2021-09-21 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota vaizdo įrašo, fiksuojančio (duomenys neskelbtini) gatvės dalį, apžiūra. Apžiūros metu matoma naktinio klubo ,,(duomenys neskelbtini)“ prieiga, esanti adresu: (duomenys neskelbtini). A. V. įrašo pradžia 2021-08-29 6.15 val., pabaiga 7.15 val. 07:07:15 val. matoma, kaip nukentėjusysis E. P. įeina į naktinį klubą ,,(duomenys neskelbtini)“. 07:07:21 val. asmuo stovi naktinio klubo tarpduryje. 07:07:26 val. nukentėjusysis nugara krenta nuo laiptų prie naktinio klubo ,,(duomenys neskelbtini)“, o krisdamas pasiremia kaire ranka. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 35-39).

2021-10-01 specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad E. P. nustatytas kairio stipinkaulio lūžis. E. P. nustatytas kūno sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. E. P. nustatytas 1 kūno sužalojimas. E. P. nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. E. P. nustatytas kūno sužalojimas gali būti padaromas ir griuvimo metu. Remiantis turimais duomenimis, E. P. nustatytas kairio stipinkaulio lūžis, sužalojimas gali būti padaromas ir griuvimo metu, jam kaire ranka plaštaka/riešu atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar paviršių (1 t., b. l. 60-61).

2021-11-10 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, jog su nukentėjusiuoju E. P. buvo atlikti parodymų patikrinimai vietoje, kurių metu nukentėjusysis E. P. parodė pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažymėtą numeriu (duomenys neskelbtini), ant kurio užrašas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Nukentėjusysis E. P. parodė vietą, kur stovėjo ant laiptų prie įėjimo į pastatą „(duomenys neskelbtini)“ durų paėmęs ranka durų rankeną ir norėjo atsidaryti duris, kad įeiti į klubo vidų, kai jį rankomis griebė nepažįstamas vyras iš nugaros pusės ir versdamas nustūmė nuo laiptų. E. P. parodė vietą, kur jis griuvo ant grindinio, susilaužė ranką ir susižalojo. Parodymų patikrinimo vietoje metu fotografuota (1 t., b. l. 89-96).

2021-08-31 ekrano nuotraukomis, iš kurių matyti, kad A. G. 13.10 val. rašė A. K.: „(duomenys neskelbtini). Ką (duomenys neskelbtini) ten padarem“. 13.31 val. A. K. atsakė: „Sveikas. Nieko blogo“. A. G. rašė A. K.: „Pas mane atvare d....... sako ranka sulauziau, tipo sako neitema iš galo priejau, uzsmaugiau ranka uzlauzes ir nuo laiptų nudrebiau“. A. K. rašė: „Ne taip buvo“. A. G. klausė: „O kaip buvo“. A. K. 13.36 val. rašė: „Bet nuo laiptu nustumiai“. A. G. rašė: „Nes aš nk nepamenu“. A. K. rašė: „Jis bande ijeiti kai užsidarinėjo tu ji pastumiai jis nuo laiptu nuvirto“. A. G. klausė: „Pameni kaip atrode jis“. A. K. atsakė: „Jo“. A. G. atsiuntė E. P. „(duomenys neskelbtini)“ profilio nuotrauką ir klausė: „Šitas?“. A. K. atsakė: „Jo tas pats. Bet tegul irodo kad nuo taves. Nes mes kai išėjom tai jos kviete ateik čia g... ir t.t. Tai gal prisikviete kažka kita ir sulauže“. 15.04 val. A. G. atsakė: „trylikos rakta verzdams pasitempe gal, gal žinai apytikslį laiką kada mes ten jį stūmėm?“. A. K. atsakė: „Apie 6:40, kai užsidarinėjom jau, nuo 6:40 kažkur“. A. G. sakė: „Ok, paprašysiu kad pažietu m., nes buvau atlekes laiko neturėjo pazies sake vėliau“. A. K. rašė: „Nesimatys manau kad stumiai matysis nebent kad nuvirsta kojos susipinusios. Tegul nebegeria b...; Jai iš batu net iškrito“. A. G. rašė: „Jei tokį įrašą pamatysiu dar per dėžę n.... gaus kai nuvaziuosiu. Iškrito iš batų?“. A. K. rašė: „Batas nusimovė jam jai neklystu kai nuvirto. Sakau kojos susipyne b...“. A. G. rašė: „Tai b... nieka jam nepadariau jei laiptais nenulip“ (1 t., b. l. 119-124).

2021-11-11 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kaip liudytojas A. K. parodė naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ pastatą, kur yra įvykio vieta. A. K. parodė, kad įvykio metu jis buvo naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ viduje, koridoriuje, apie 1 ar 1,5 metro atstumu nuo pagrindinių naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ durų į lauką. Liudytojas A. K. parodė, kad A. G. stovėjo pagrindinių durų tarpduryje, atsirėmęs kairiu pečiu į durų staktą ir neleido įeiti į vidų nukentėjusiajam. Liudytojas A. K. parodė, kurioje vietoje nukentėjusysis, kurį tyčia pastūmė A. G., nuvirto nuo laiptų atbulomis, taip pat parodė vietą, kur nukentėjusysis, nukritęs ant grindinio prie laiptų, susižalojo. Parodymų patikrinimo vietoje metu fotografuota (1 t., b. l. 127-133).

2021-10-12 akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad į akistatą buvo suvesti kaltinamasis A. G. ir liudytojas A. K., kurie pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų. T. y. A. K. parodė, kaip matė, jog A. G., stovėdamas priešais įėjimą į klubo patalpas, iš vidaus rankomis stūmė prieš jį stovintį vyriškį, matė, kaip tas vyriškis suklupo, bet, ar jis visiškai nukrito nuo laiptų, nematė, kadangi buvo klubo viduje. A. G. akistatos metu nesutiko su tokiais A. K. parodymais, teigė, kad jis nieko nestūmė ir tokio dalyko nebuvo, jis neprisimena, negalėjo būti, nieko jis nestūmė (1 t., b. l. 190-193).

2021-10-01 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog A. G. pateikė 7 lapus susirašinėjimo žinučių (2 t., b. l. 4-5).

2021-08-31, 2021-09-01 ekrano nuotraukomis, kuriose užfiksuota, jog 2021-08-31 10.59 val. E. P. rašė A. G.: „Sveikas reikės susitikti yra problemų kada laisvas?“. A. G. rašė: „Labas“. A. G. 12.40 val. rašė žinutę: „Ok. Kas čia buvo? Mes nelabai pažįstami?“. E. P. rašė: „Pažystami reik pakalbet jau laisvas esu kur provaziuot?“. 2021-08-31 12.41 val. E. P. ir A. G. skambina vienas kitam, o E. P. parašė A. G. žinutę: „Aa su (duomenys neskelbtini)“. 18.38 val. A. G. rašė E. P. žinutę: „Nu žodžiu, aš išgirdau ką reikėjo, tai dabar tu tiesiai šviesiai pasakyk ko nori iš manęs, kad čia nespėliot ir nežaist. O vėliau viskas gaunasi“. E. P. 19.26 val. rašė A. G.: „Sveikas dar kartą, kada pažiūresi video galvoji? Pirma pažiūrek video, pasikalbėk su kolegom kur buvo nes jie tau velniu nudave, vienas už tave ir tavo poelgius atsiprašė asmeniškai mane pasigaves kai tu pabegai, yra ir taip žmoniu liudininku nes dar lauke buvom ne vieni. Žiūrek kad video nedinktu nes buvom pas direktorių sake dvi savaites bus saugomi.. ir kokia pats pamastyk teise turi už nieką kita žmogu žalot kuris jokiu polimo veiksmu nedare? Pas mane verslas sustojo žmonems mašinu atiduot ir pabaigti negaliu su lužuse ranka yra išrašai iš ligonines trauma rimta neskaitant sono ir kojos su melynem. Pažiūrek pats pakalbek su kolegom jei galvoji kad čia blefuoju ir tada galesim kalbet gyvai ne sms, ryt iki pietų man praneški ką nusprendei nes kalbesim kitaip“. A. G. 20.48 val. rašė E. P.: „Žiūrėk, sakyk tiesiai šviesiai, ko tu nori iš manęs, nėra čia kada kaip mažom mergaitėm pirštais badyt, į susitikimus irgi nevaikštinėsiu aš čia, tiesiai šviesiai, ko tu nori iš manęs, nes jau matau, kad čia jau trini kažką“. E. P. 2021-09-01 8.56 val. rašė A. G.: „Pirma nemandravok žmogau čia normaliai kalbu su tavim be m... be teismu už kūno sužalojima. 1 k atsilygini išsiskirstom ir užmirštam vienas kitą. Dalis nuostoliu pasidenks man. Ir darbo vietoj nebegerki iki tiek tiesiog kad daugiau tokiu incidentų neprisiveiktum“. A. G. rašė E. P.: „Žmogau, atvažiavai, primelavai man ten, ir dar nori kad nuostolius padengčiau, sakiau kad nieko tokio nepamenu, o esmė tai kad visai nieko tokio nebuvo ką tu ten pasakojai. Jei galvoji čia pareketuosi kažką, niekam neįdomūs tokie dalykai. Gali būti ramus dėl to. Galėjai žmogau bent nemeluoti“. E. P. rašė A. G.: „Kas tau ką žmogau meluoja, ne tu buvai ten ne tu nustumiai? Tu pats dirbai ta nakti iki pat ryto? A. G. atrašė E. P.: „Ne“. E. P. rašė A. G.: „Tu visad buni su akiniais ar ne? Nes man vienas dalykas neduoda ramybės kad esi per žemas, Tas apsauginis buvo akstesnis ir be akiniu, o jusu kolega virukas netoli koki 40 m parode tave ir tavo (duomenys neskelbtini) imete kad ten tu buvai“. A. G. 16.01 val. rašė E. P.: „Žiūrėk, mano nuomonė tokia... Visų pirma, aš nedirbu (duomenys neskelbtini) ir darbo vietoj nebuvau išgėręs nei koks kitoks, (duomenys neskelbtini) nėra mano darbo vieta... Atsipalaidavau taip pat kaip ir Tu. Buvau išgėręs taip pat, kaip Tu. Video medžiagą turiu kas matosi lauke, nieko aš ten nesikipišavau, video jokių kontaktų mano su tavim neleistinų nėra. Jeigu ir buvo dviejų neblaivių susistumdymas asmenų, tai nieko aš neįžvelgiu nusikalstamo... Kalbėkim teisiškai, jeigu turi pasidaręs abdukcija ir sveikatos žalos išrašą, prašau pateik jį man ir pateik įrodymus kuriuose esu aš to kaltininkas. Jeigu to nėra, nesuprantu tavo teisinės pozicijos reikalauti pinigų be jokių ne tik įrodymų, bet ir teisinių veiksmų. Todėl noriu tavęs paklausti kuo galiu padėti šioje situacijoje Tau, nes tarp daug žmonių kurie buvo šalia manęs ir norėjo grįžti į klubą kuris jau užsidarinėjo, tikrai negaliu nusakyti kuri galbūt „galimai“ pastūmiau besisukdamas“ (2 t., b. l. 6-13).

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nusikaltimo, numatyto LR BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padarytos veikos ir padarinių. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju svarbu nustatyti ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš nustatytų faktinių aplinkybių nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp kaltininko nustatytos veikos ir padarinių.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis A. G. neigė savo kaltę dėl nusikaltimo įvykdymo. Teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad nesutinka su tuo, jog jis pastūmė nukentėjusįjį, jam pasakė, kad jis nukentėjusįjį smaugė, laužė ranką, vertė nuo laiptų, bet jis tokio dalyko tikrai nepamena, tokio dalyko nebuvo, kieno jis klausė, niekas tokio dalyko nematė, kameros tokio dalyko neužfiksavo, jis įraše matė, kad apie 7.00 val. ryto žmogus atbulomis, gal susvyruodamas, krito nuo laiptų, matė, kaip žmogus nukrito nuo laiptų, nes ne vieną ir ne du buvo išgėręs, tame įraše jis matė save su akinukais, su kuprine, kaip jis nuėjo iki automobilio. Kaltinamasis teigė ir tai, jog jis įsivaizduoja, kad tuo metu nukentėjusysis nesugavo durų rankenos, susvyravo atgal ir tiesiog nuvirto. Tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus atmeta ir jais nesiremia, vertindamas juos kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant save atriboti nuo įvykio ir išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Be to, tokius kaltinamojo paaiškinimus paneigia ne tik nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, bet ir rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme.

Nukentėjusysis E. P. teisme parodė, kad jis buvo lauke prie klubo „(duomenys neskelbtini)“ lauko durų, tuo momentu, kai jis paėmė už durų rankenos, jam stvėrė už nugaros, stvėrė su ranka, metė per šoną ir ten, kur buvo laiptai, jis šonu ir krito, jis savo akimis kaltinamojo nematė, kad pasakytų, jog ten buvo jis, tačiau kaltinamąjį jam nurodė klubo apsaugos darbuotojas. Nukentėjusysis teismui tvirtino, jog (duomenys neskelbtini) automobilyje sėdėjo apsauginis, kuris, atsidaręs duris, jį pasigavo, pasakė, kad ateitų, priėjęs prie jo paklausė, ar jis žino, kas čia toks buvo, kas jį užpuolė, pirmiausia jis jam pasakė, kad atsiprašo už jį, už juos visus, jog nenorėjo, kad taip būtų, paklausus, ar gali pasakyti, kas jis toks buvo, apsaugos darbuotojas jam pasakė, kad tai G., jis įsijungė „(duomenys neskelbtini)“, jog jį susirastų, bet nerado, nes jo neatpažino, tada jam padavė telefoną ir pasakė, kad jei gali, tegul suranda jam jį ir parodo, apsaugos darbuotojas jam surado jo „(duomenys neskelbtini)“, kurį išsisaugojo. Teismas remiasi tokiais nukentėjusiojo parodymais ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis E. P. parodymus davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nebuvo nustatyta, kad E. P. turi pagrindo apkalbėti kaltinamąjį nusikaltimo įvykdymu. Pats kaltinamasis A. G. teismo posėdžio metu pripažino, jog iki įvykio nukentėjusiojo nepažinojo. Dar daugiau, iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad viso proceso metu nukentėjusysis analogiškai aiškino įvykio aplinkybes. T. y., tiek teikdamas 2021-09-04 pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką, kuriame nurodė, jog 2021-08-29 apie 6.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ nepažįstamas asmuo, pagriebęs jam už kaklo, nustūmė nuo laiptų, taip sužalodamas jam kairę ranką, nes jis, krisdamas ant nugaros, rėmėsi kaire ranka į laiptus bei ją susižalojo; po to jis atsikėlęs prie klubo buvusio apsaugos darbuotojo paklausė, kas tas vyriškis, kuris jam griebė už kaklo, šis jam atsakė, kad tai A., ir už šį atsiprašė, prie klubo buvęs apsaugos darbuotojas, jam davus savo mobiliojo ryšio telefoną, pasižiūrėjo socialiniame tinklapyje „(duomenys neskelbtini)“ ir, jame radęs minėto asmens profilį, šį parodė jam, tai buvo A. G., tiek ir 2021-09-08, 2021-11-08 ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu (1 t., b. l. 81-84; 85-89) bei 2021-11-10 vykusio parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 89-96), nukentėjusysis nuosekliai ir tapačiai įvardino aplinkybes, nurodydamas vietą, kur stovėjo ant laiptų prie įėjimo į pastatą „(duomenys neskelbtini)“, parodydamas, jog paėmus durų rankeną, kad įeiti į klubo vidų, jį rankomis griebė nepažįstamas vyras iš nugaros pusės ir versdamas nustūmė nuo laiptų, dėl ko jis griuvo ant grindinio, susilaužė ranką ir susižalojo. Todėl teismas neturi jokio teisinio pagrindo tokiais E. P. parodymais nesiremti ar juos atmesti. Be to, itin svarbu paminėti ir tai, jog teisme duotus nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir teisme apklausti liudytojai bei ištirta rašytinė bylos medžiaga.

Kaip matyti iš bylos aplinkybių, kaltinamojo A. G. smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu matė įvykio vietoje buvęs klubo „(duomenys neskelbtini)“ administratorius A. K.. A. K., teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad įvykis buvo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, buvo maždaug 6.30–6.40 val. ryto, tikslios dienos neatsimena, bet galėjo būti rugpjūčio 29 d. rytas, kai jis matė, kaip kaltinamasis prie durų pastūmė nukentėjusįjį, A. G. stovėjo tarpdury ar lauko pusėje, o nukentėjusysis stovėjo ant laiptų, ar jie žodžiavosi ar nesižodžiavo, tiksliai nežino, nes nesigirdėjo, matė, kad A. G. pastūmė nukentėjusįjį, kai jį pastūmė, matė, jog jis krito, bet, ar jis krito ar kluptelėjo, to nematė, dabar tiksliai pasakyti negali, bet kažkas buvo sakęs apie ranką, kad ji jam lūžo ar kažkas tokio. Teisme liudytojas taip pat teigė, kad nors ten prie klubo durų buvo ir daugiau asmenų, bet tą stūmimą matė iš A. G., supainioti nelabai galėjo. Teismas remiasi tokiais liudytojo A. K. parodymais, nes jie duoti davus priesaiką teisme, be to, nagrinėjant bylą teisme, nenustatytas šio liudytojo suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis nepagrįstai apkaltinti A. G. nusikaltimo įvykdymu. Šiuo atveju paminėtina, kad nors kaltinamasis teismui teigė, kad jis pažįsta A. keletą mėnesių, nežino, bet gal iš jo pusės gali būti kokia nors neapykanta jo atžvilgiu, nes gal nori geresnės darbo vietos, tai būna antipatijos, jie dirba beveik panašų darbų tik kitoje vietoje, tai gal nori, jog jis gautų teistumą, kad galėtų pereiti į jo vietą, gal jie su nukentėjusiuoju susitarė, taip pat teigė, kad jis pykčių jam neturi, nieko blogo ant jo nelaiko, nesako, tačiau teisme parodymus davęs A. K. paneigė bet kokį suinteresuotumą bylos baigtimi ir parodė, kad jo su A. G. nesieja jokie konfliktiniai santykiai, neturi intereso apkalbėti A. G., kad jis kažkokį asmenį nustūmė nuo laiptų, be to, nesiekia ir darbo vietos, kurią užima A. G.. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog A. K. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, kas taip pat neduoda pagrindo teismui jais abejoti ir nesiremti. A. K., apklaustas 2021-09-17, taip pat patvirtino, jog apie 7 val. ryto būdamas klubo „(duomenys neskelbtini)“ viduje prie rūbinės, pamatė, kaip jo pažįstamas A. G. pastūmė prieš jį stovintį vyriškį, matė, kad tas vyriškis suklupo, ar jis visiškai nukrito nuo laiptų nematė, nes buvo klubo viduje, matė, kad asmenį pastūmė A. G., kadangi stovėjo šalia jo (1 t., b. l. 115-118). Dar daugiau, 2021-11-11 parodymų patikrinimo vietoje protokole taip pat užfiksuota, kaip liudytojas A. K. parodė, kad A. G. stovėjo pagrindinių durų tarpduryje, atsirėmęs kairiu pečiu į durų staktą ir neleido įeiti į vidų nukentėjusiajam, taip pat parodė, kurioje vietoje nukentėjusysis, kurį tyčia pastūmė A. G., nuvirto nuo laiptų atbulomis, parodė ir vietą, kur nukentėjusysis, nukritęs ant grindinio prie laiptų, susižalojo (1 t., b. l. 127-133). Itin svarbu paminėti ir tai, kad 2021-10-12 vykusios akistatos tarp kaltinamojo A. G. ir liudytojo A. K. metu abu asmenys pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų o A. K. parodė, kaip matė, jog A. G., stovėdamas priešais įėjimą į klubo patalpas, iš vidaus rankomis stūmė prieš jį stovintį vyriškį, matė, kaip tas vyriškis suklupo, bet, ar jis visiškai nukrito nuo laiptų, nematė, kadangi buvo klubo viduje (1 t., b. l. 190-193).

Nagrinėjant bylą teisme, paaiškėjo, jog po įvykio A. G. rašė A. K. per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę, klausdamas, ką padarė klube „(duomenys neskelbtini)“. Iš byloje esančių 2021-08-31 ekrano nuotraukų matyti, jog A. K. A. G. parašė, kad apie 6.40 val., kai užsidarinėjo klubą, nukentėjusysis bandė įeiti į klubą, o A. G. šį pastūmė, dėl ko jis nuvirto nuo laiptų (1 t., b. l. 120-124). Kas tik dar kartą rodo liudytojo A. K. parodymų nuoseklumą. Paminėtina ir tai, kad tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo A. K. parodymus patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, jog 2021-08-29 07:07:15 val. nukentėjusysis E. P. įeina į naktinį klubą ,,(duomenys neskelbtini)“, o 07:07:26 val. nukentėjusysis nugara krenta nuo laiptų prie naktinio klubo ,,(duomenys neskelbtini)“, krisdamas pasiremia kaire ranka (1 t., b. l. 35-39).

Kaip teismo posėdžio metu tvirtino nukentėjusysis, tuo metu, kai jis nukrito nuo laiptų, prie jo priėjo lauke buvęs jo pažįstamas S. Č., jis padėjo jam atsistoti ir apsimauti nukritusį batą. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. Č., kuris parodė, kad kai paryčiais, apie 6-7 valandą klubas užsidarinėjo, jis su kitais draugais išėjo į lauką laukti taksi, kalbėjosi su draugais, kai išgirdo kažkokį trenksmą, tada atsisukęs pamatė, jog E. yra nukritęs ir guli ant žemės prie laiptų, priėjęs jo paklausė, kas nutiko, o jis pasakė, kad apsauginis nustūmė nuo laiptų, nepamena, ar draugas, nukritęs ant žemės, skundėsi ar sakė, kad jam kažką skauda, pakėlęs jį paklausė, ar viskas tvarkoje, bet jis nieko nesakė, tačiau po visko, po kelių dienų sužinojo, kad jam yra lūžusi ranka. Liudytojas teismui tvirtino, jog jis pats nematė, kaip nukentėjusįjį stūmė, bet E. jam sakė, kad apsauginis jį nustūmė nuo laiptų. Šiuos nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas. 2021-09-21 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog prie naktinio klubo ,,(duomenys neskelbtini)“ E. P. nukritus nuo laiptų, prie jo prieina jo draugas (1 t., b. l. 35-39).

Nagrinėjant bylą teisme, nukentėjusysis E. P. parodė ir tai, kad po to, kai buvo numestas nuo laiptų, jis paskambino pažįstamui V. R., kad šis atvažiuotų ir iš klubo parvežtų jį namo, kai V. R. atvažiavo, paklausė, kas nutiko, tai jam paaiškino visą situaciją, jo V. R. paklausė, ar labai skauda, ar reikia važiuoti iki ligoninės, į policiją, bet jam pasakė, jog važiuotų namo, nes pirmiausia nori išsimiegoti. Teisme apklaustas liudytoju V. R. patvirtino, jog ryte jam paskambino E. ir paklausė, ar gali privažiuoti prie „(duomenys neskelbtini)“ ir parvežti jį namo, nes apsauginis jam išlaužė ranką, sakė, kad apsauginis puolė iš nugaros, užlaužė ranką, nustūmė nuo laiptų, jei E. jam taip pasakojo, tai reiškia taip ir buvo, nes jis pats ten nebuvo. Be to, liudytojas teigė, kad, jam atrodo, jog E. P. buvo išlaužta kairė ranka.

Tai, kad nukentėjusiajam įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina ne tik byloje esantis 2021-08-31 medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame nurodyta, kad E. P. 2021-08-31 8.41 val. buvo nustatyta klinikinė diagnozė: kairio stipinkaulio distalinio galo lūžis be dislokacijos, anamnezė: skundžiasi kairio riešo skausmu, skausmingais judesiais, trauma buvo prieš 1 parą, griuvo ir susižalojo kairį riešą, šiandien atvyko (1 t., b. l. 30), bet ir 2021-10-01 specialisto išvada. Šioje išvadoje konstatuota, jog E. P. nustatytas kairio stipinkaulio lūžis, šis sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi ir jis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 60-61). Specialistas T. Š. teisme paaiškino, kad jis tvirtina surašytą specialisto išvadą, joje nurodytas sužalojimas galėjo būti padarytas būtent tiriamo įvykio laiku (2021-08-29) ir aplinkybėmis (t. y. nustatytas kūno sužalojimas (kairio stipinkaulio lūžis) galėjo būti padarytas ir griuvimo metu, nukentėjusiajam kaire ranka plaštaka/riešu atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar paviršių). Netikėti specialisto išvada ar teisme duotais eksperto paaiškinimais teismas neturi jokio pagrindo. Išvadą surašė ekspertas, turintis reikiamų žinių, 11 metų ekspertinio darbo stažą. Be to, šis ekspertas specialisto išvadą teikė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados ir melagingų paaiškinimų davimą pagal LR BK 235 str. nuostatas. Dar daugiau, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad ekspertas galėtų būti šališkas ar kitaip suinteresuotas bylos baigtimi. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus eksperto kompetenciją, tai, kad nenustatyta jokių prieštaravimų tarp specialisto išvados, eksperto paaiškinimų ir aukščiau paminėtų nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų, teismas remiasi specialisto išvada ir teiktais paaiškinimais visa apimtimi.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis kėlė klausimą ir dėl to, kad nukentėjusysis į gydymo įstaigą kreipėsi tik po kelių dienų, o į policiją – praėjus beveik savaitei laiko. A. G. teisme paaiškino, jog įvykis įvyko rugpjūčio 29 dieną apie 7.00 val. ryto, o į medikus nukentėjusysis kreipėsi rugpjūčio 31 dieną, t. y. po dviejų parų, be to, ligoninėje jis nurodė, kad nugriuvo ir ranką susižalojo prieš parą, todėl, mano, jog sekmadienį vėlai vakare arba pirmadienį nukentėjusysis kažkur pargriuvo ar suklupo ir taip susižeidė ranką, nes kai ranka yra lūžusi, tai žmogus negali nei pavalgyti, nei parašyti. Dar daugiau, paaiškino, jog skaitė specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad E. P. ranka galėjo sulūžti kritimo metu, specialisto išvadoje nurodyta, kad jo sužalojimas atsirado prieš kreipiantis į juos, tai aišku, kad jis tikrai nesikreipė sveikas. Tuo tarpu teisme apklaustas nukentėjusysis E. P. parodė, kad jis negalėjo susižaloti kažkur kitur, nes tuo metu jis ten buvo, visas tas skausmas ten jam ir buvo, po įvykio praktiškai daugiau niekur nebuvo, kad kažkur galėtų susižaloti, tą rytą jis grįžo namo, išmiegojo, o pirmadienį jam reikėjo pasiimti vaiką, turėjo elastinio binto, tepalų, tai visą tą laiką buvo susiveržęs ranką, kadangi yra išsiskyręs, tą dieną, kai reikėjo rūpintis vaiku – nuvežti jį į darželį, vaiką perrengti, skaudėjo ranką, negalėjo jos lankstyti, perrengė vaiką per ašaras, pažiūrėjęs pamatė, kad ranka dar labiau sutino, tai pasakė, kad reikia važiuoti į ligoninę, nes čia nebus tik sutrenkimas, todėl į ligoninę nuvyko tik rugpjūčio 31 dieną. Nukentėjęs taip pat teigė, jog jis nėra tas žmogus, kuris susitrenkia ir iš karto bėga pas daktarus į ligoninę, pirmiausia pažiūri 1-2 dienas, jei nebegali kęsti, tik tada važiuoja į ligoninę. Taigi, tiek aptarti nukentėjusiojo parodymai, tiek su E. P. parodymais sutampantys aukščiau išanalizuoti liudytojo A. K. parodymai apie tai, kad A. G. būtent įvykio metu (2021-08-29 apie 6.30 val.) nustūmė nukentėjusįjį nuo laiptų, kai jį pastūmė, matė, jog jis krito; liudytojo S. Č. parodymai apie tai, kad jis, kalbėdamas su draugais lauke prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, išgirdo trenksmą, atsisukęs pamatė, kad E. P. jau guli ant žemės prie laiptų, priėjęs jo paklausė, kas nutiko, o jis pasakė, kad apsauginis nustūmė nuo laiptų, po visko, po kelių dienų sužinojo, kad jam yra lūžusi ranka; liudytojo V. R. parodymai, kad jam ryte paskambinęs E. P. pasakė, kad jį prie klubo „(duomenys neskelbtini)“ apsauginis nustūmė nuo laiptų ir paprašė atvažiuoti jį parvežti namo, bei teismo posėdžio metu ištirta rašytinė bylos medžiaga, vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip 2021-08-29 07:07:26 val. nukentėjusysis nugara krenta nuo laiptų prie naktinio klubo ,,(duomenys neskelbtini)“, o krisdamas pasiremia kaire ranka, taip pat specialisto T. Š. duoti paaiškinimai, kad nukentėjusiajam nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas būtent tiriamo įvykio laiku (2021-08-29) ir aplinkybėmis, leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, jog E. P. kairio stipinkaulio lūžis atsirado būtent po A. G. nusikalstamų veiksmų, įvykdytų 2021-08-29 ryte prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, t. y. tarp kaltininko nustatytos veikos (nukentėjusiojo nuvertimo nuo laiptų) ir kilusių padarinių (nesunkaus sveikatos sutrikdymo) yra nustatyta loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti, kad yra priežastinis ryšys.

Kaip minėta, kaltinamasis teismui tvirtino, jog jam kyla abejonių ir dėl to, kad nukentėjusysis į policiją kreipėsi ne iš karto po įvykio, o praėjus beveik savaitei laiko. Tačiau šiuo atveju teismas pažymi, jog tokia aplinkybė nešalina A. G. baudžiamosios atsakomybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad iš tiesų nukentėjusysis E. P. su protokolu-pareiškimu į policijos įstaigą kreipėsi tik 2021-09-04, kai įvykis įvyko 2021-08-29. Teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad iš karto nesikreipė su protokolu, nes iš pradžių galvojo, jog gal jam padarytas tik sutrenkimas, tačiau, kai ranką labai skaudėjo ir ji dar labiau sutino, suprato, kad bus kažkas kito ir vyko pas medikus, tik sužinojęs, kad jam padarytas kairio stipinkaulio lūžis, pirmiausia parašė A. G. ir pasiūlė jam susitarti be teismų ir policijos, jog kaltinamasis savanoriškai atlygintų jam padarytą žalą, taip su kaltinamuoju rašinėjosi, kol A. G. jam parašė, kad jis neva jį šantažuoja, reketuoja, ta paskutinė žinutė buvo tokia teisinė, tada jis jau nuvyko į policiją ir ten viską paaiškino. Teismas remiasi tokiais nukentėjusiojo parodymais, nes, kaip rodo bylos medžiaga, juos patvirtino ir liudytoju apklaustas V. R., tvirtindamas, kad E. P. po įvykio susirašinėjo su kaltinamuoju, buvo su juo susitikę, kad kažkaip tartųsi, tačiau pokalbis buvo bevaisis, susitarti nepavyko. Paminėtina ir tai, kad nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl kreipimosi į policijos pareigūnus laiko patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, t. y. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas rodo, kad E. P. į medikus kreipėsi 2021-08-31 8.41 val., jam buvo nustatyta klinikinė diagnozė: kairio stipinkaulio distalinio galo lūžis be dislokacijos, o ekrano nuotraukos, esančios byloje, rodo, kad nukentėjusysis per programėlę „(duomenys neskelbtini)“ A. G. parašė 2021-08-31 10.59 val., t. y. po to, kai sužinojo apie jam padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog ir pats kaltinamasis teismui pripažino, kad jis su nukentėjusiuoju rašinėjosi dėl E. P. sužalotos rankos, teigdamas, jog susirašinėjimai buvo kelių dienų bėgyje po įvykio, antradienį jam parašė nukentėjusysis, kad reikia susitikti, susitikus nukentėjusysis papasakojo, kad neva jis jį užsmaugė, užlaužė ranką, numetė nuo laiptų, pasakė, jog tartųsi, nes, jei pradės aiškintis per policiją, tai bus blogiau, kaip teigė, pradėjo vykdyti tokį kaip ir šantažą, pasakė, jog duoda laiko iki vakaro, kad apsiklausinėtų kolegas, pažįstamus, kas ten nutiko. Tokių aplinkybių visumos analizė išsamiai paaiškina, kodėl tik 2021-09-04 E. P. su protokolu-pareiškimu kreipėsi į policijos įstaigą, t. y. pirmiausia kreipėsi į gydymo įstaigą, o, sužinojęs diagnozę, pirmiausia siekė išsiaiškinti su pačiu kaltinamuoju, tačiau, susitarti nepavykus, kreipėsi pagalbos į policijos pareigūnus. Teismo vertinimu tokie paaiškinimai yra pagrįsti. Paminėtina ir tai, kad įstatymas nenumato konkretaus termino, per kurį asmuo, patyręs fizinį smurtą, privalo apie įvykį pranešti policijos įstaigai.

Aiškinantis įvykio aplinkybes, paaiškėjo ir tai, jog įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus. Teismo posėdžio metu A. G. teigė, jog klube „(duomenys neskelbtini)“ jis išgėrė keletą stiprių kokteilių, buvo išgėręs, bet nebuvo labai jau girtas, kiek jis galvojo, tai praktiškai atsimena visą vakarą. Tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus atmeta. Visų pirma, paminėtina, jog A. G., viso proceso metu aiškindamas neblaivumo aplinkybes, nebuvo nuoseklus. Kaip matyti iš 2021-10-01 įtariamojo apklausos protokolo, A. G. teigė, kad jis buvo stipriai išgėręs (1 t., b. l. 182-183). Teismo posėdžio metu kaltinamasis jau teigė, kad kai ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog buvo stipriai išgėręs, tai jis turėjo omenyje, jog buvo išgėręs stipriųjų alkoholinių gėrimų. Tačiau paminėtina, kad tokius kaltinamojo paaiškinimus paneigia kita bylos medžiaga. Nukentėjusysis E. P. teisme parodė, kad susitikęs su kaltinamuoju, jam paaiškino visą situaciją, paklausė, ar jis pats atsimena, kas įvyko, kaltinamasis atsakė, kad nieko neatsimena, buvo girtas, atsipalaidavo su draugais, buvo komoje ir visiškai nieko nepamena, dar pasakė, kad jam pačiam reikia peržiūrėti kamerų įrašus, kaip ten viskas buvo, kokia buvo situacija. Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir 2021-09-04 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kuriame užfiksuota, jog po įvykio jis su A. G. susirašė socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ ir susitiko (duomenys neskelbtini), minėtas asmuo teigė, kad buvo klube gerokai išgėręs, todėl nieko neprisimena ir jam reikia peržiūrėti filmuotą medžiagą. Liudytojas A. K. teismui taip pat patvirtino, kad apie tai, kas nutiko, su A. G. kalbėjo po įvykio praėjus dviem dienoms, jis klausė, ar klube nieko neprisidirbo, pasakė, kad kaip ir nieko, A. G. sakė, kad jam rašė nukentėjusysis, todėl jis paklausė, gal kažką jam padarė, pasakė, kad nieko nematė, jog jis ten kažką būtų prisidirbęs, išskyrus tą pastūmimą. Liudytojas taip pat teigė, kad tą vakarą A. G. klube buvo išgėręs daugiau negu „biški“. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiose 2021-08-31 ekrano nuotraukose, iš kurių matyti, kad A. K. 13.36 val. A. G. rašė: „Bet nuo laiptu nustumiai“, o A. G. atrašė: „Nes aš nk nepamenu“. Tai, kad A. G. dėl girtumo gerai negalėjo prisiminti įvykio aplinkybių, patvirtino ir liudytojas V. R., kuris teismui parodė, jog po įvykio susitikus su A. G., kad šis susitartų su nukentėjusiuoju, A. G. sakė, kad jis neatsimena, kad buvo girtas, jis tada jo dar paklausė, kokioje būsenoje jis galėjo būti, kad neatsimena. Svarbu paminėti ir tai, jog ir paties kaltinamojo tolimesni veiksmai, sužinojus apie nukentėjusiojo sužalojimus, t. y. ne tik klausimas A. K. apie tai, ką padarė klube, bet ir važiavimas į klubą žiūrėti vaizdinės medžiagos, iš kurios būtų matomi jo paties veiksmai, rodo, kad A. G. savo elgesio įvykio metu prisiminti negalėjo. Tačiau teismas pažymi, jog ta aplinkybė, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, tai, kad negali prisiminti visų įvykio aplinkybių, nėra kliūtis asmens baudžiamajai atsakomybei kilti, taip pat negali būti vertinama kaip aplinkybė, pateisinanti asmens nusikalstamą elgesį.

Taigi išdėstyti įrodymai, tai yra aptarti ir išanalizuoti viso proceso metu nuoseklūs nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai apie įvykio aplinkybes, kurie sutampa ne tik tarpusavyje, bet ir su rašytine bylos medžiaga, patvirtina, kad kaltinamasis įvykio metu sužalojo nukentėjusįjį E. P., padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, taip pat atsižvelgdamas į specialisto išvadą apie E. P. padarytus sužalojimus ir jų mastą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. G. kaltė dėl nesunkaus E. P. sveikatos sutrikdymo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.), išnagrinėjus bylą teisme, nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo įvykdymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas kaltinamajam A. G. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

A. G. įvykdė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.). A. G., bylos duomenimis ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (2 t., b. l. 14), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 15-17), dirbantis (2 t., b. l. 23), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 24). Todėl, atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamos veikos įvykdymą sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kuri padėtų kaltinamajam tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

(duomenys neskelbtini) ligonių kasa pareiškė 135,18 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajam E. P. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 68-70). Bylos duomenys rodo, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, todėl tenkintinas visiškai. Teismas nustatė, kad žala nukentėjusiojo E. P. sveikatai buvo padaryta A. G. kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 135,18 Eur priteistina iš A. G..

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 106-107). Pagrįsdamas prašomą priteisti neturtinę žalą, nurodė, kad kaltinamojo veiksmais jis buvo pargriautas (numestas) ant laiptų, ko pasekoje patyrė kairės rankos kaulų lūžius, nusikalstama veika įvykdyta viešoje vietoje, jam buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas, kuris truko keletą savaičių, jis patyrė pažeminimą aplinkinių akyse, nepatogumus (ranka buvo sugipsuota praktiškai 6 savaites, negalėjo šios rankos valdyti, buvo apsunkintas prausimasis, maisto gaminimas, kitų kasdienių buitinių veiksmų atlikimas), jautė išgąstį, patyrė bendravimo galimybių sumažėjimą, visas 6 savaites negalėjo vykdyti savo profesinės veiklos, kokybiškai rūpintis mažamečiu (2,5 metų amžiaus) vaiku, t. y. padėti apsirengti, paimti ant rankų, nuvežti į ugdymo įstaigą ir iš jos pasiimti. Taip pat negalėjo tinkamai pasirūpinti savo tėvais, kurie gyvena kaime, o tėvas turi neįgalumą. Jis vykdo individualią veiklą, todėl vėlavo įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o dalies jų visai negalėjo įvykdyti, dėl ko sumažėjo jo dalykinė reputacija, be to, jis, negalėdamas įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, jautė nepatogumą ir išgyvenimus. Jis vairuoja automobilį, o gydymosi laikotarpiu neteko galimybės jo vairuoti, dėl ko taip pat patyrė nepatogumų.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis E. P. palaikė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir paaiškino, kad patyrė tikrai didelius nuostolius, kai reikėjo sėdėti šešias savaites, nebegalėjo užsiimti savo verslu, buvo klientų sąrašas, klientams reikėjo viską paaiškinti, atšaukti, kam padėti susitvarkyti mašiną kažkur kitur, pačiam buvo gėda aiškintis prieš žmones, jam reikėjo sustabdyti darbą, gerai, kad turėjo susitaupęs pinigų. Be to, teigė, kad jo tėvas turi invalidumą, tai savaitgaliais važiuoja padėti jam. Taip pat po įvykio negalėjo daug padėti savo vaiko motinai, buvusiai žmonai, nes su viena ranka daug kažko nepadarysi, nei vaiku pasirūpinsi, nei į darželį nuvesi. E. P. tvirtino, jog jam skaudėjo kokias tris savaites, jausdavo, kaip skauda, kai reikėjo maudytis, kai reikėjo sukinėti, kilnoti ranką, paskui skaudėjo vis mažiau ir mažiau, šiai dienai liekamųjų reiškinių nėra, nepastebėjo, kad būtų liekamieji reiškiniai dėl šito rankos lūžio, viskas gerai sugijo, dirba 100 procentų.

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas taip pat pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt.), nurodytus LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Šie neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji ir juos vertina teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų LR BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019 ir kt.). Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur suma gali būti dvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009 ir kt.). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan. Taigi, suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi vadovautis LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik LR CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai (LR BK 138 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiojo E. P. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių dėl to, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai turėjo neigiamą poveikį nukentėjusiajam, jo psichinei sveikatai, emocinei būsenai, todėl nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, nustatydamas nukentėjusiajam E. P. neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamojo veiksmų pobūdį – įvykdytas nesunkus nusikaltimas kėsinantis į nukentėjusiojo sveikatą, panaudojus fizinį smurtą, sukeltas fizinis skausmas, taip pat dėl kairio stipinkaulio lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis A. G., sugriebdamas iš nugaros pusės, nuversdamas ant laiptų stovintį E. P., dėl ko šis nukrito, nesikėsino į E. P. gyvybiškai svarbius organus, nebuvo užfiksuota daugybinių smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, A. G. padarytas sužalojimas nesukėlė kokių nors didesnių sveikatos pakitimų, nukentėjusysis nebuvo gydytas stacionariai, iš karto po sužalojimo nesikreipė pagalbos į medicinos darbuotojus, į gydymo įstaigą kreipėsi tik 2021-08-31, t. y. praėjus iš esmės dviem paroms po įvykio. Tuo pačiu paminėtina ir tai, kad nukentėjusiojo ranka net 6 savaitėms buvo imobilizuota gipso longete, kas akivaizdžiai sukėlė nepatogumus E. P. ir privertė pakeisti savo kasdienį gyvenimą bei įpročius, kuriam laikui sustabdyti savo darbinę veiklą. Itin svarbu paminėti ir tai, kad, kaip teismo posėdžio metu parodė nukentėjusysis, jam ranka sugijo gerai, jokių skausmų dėl traumos nejaučia, kitų padarinių taip pat nėra likę, kas reiškia, jog liekamųjų reiškinių po traumos nenustatyta.

Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo kaltę – tyčinę formą, taip pat įvertina nukentėjusiojo patirtus nepatogumus, patirtus išgyvenimus, t. y., kaip nukentėjusysis nurodė, patyrė dvasinį sukrėtimą, kaltinamojo veiksmai, kurie padaryti viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, jį pažemino, kaltinamasis dėl tokio savo elgesio nukentėjusiojo neatsiprašė. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas nukentėjusiojo E. P. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies, priteisdamas iš kaltinamojo 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo naudai. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis nustatytas nepažeidžiant LR CK 6.250 straipsnio nuostatų, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams, yra adekvatus padarytai žalai bei nustatytas laikantis teismų praktikos analogiškose bylose.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis E. P., pareiškęs civilinį ieškinį, be žalos priteisimo taip pat prašė priteisti ir proceso išlaidas, kurios susidarė dėl advokato atstovavimo. Byloje yra šias išlaidas patvirtinantys dokumentai. 2021-11-12 buvo išrašyta sąskaita už teisines paslaugas, iš kurios matyti, kad už teisines paslaugas, t. y. civilinio ieškinio parengimą baudžiamojoje byloje, priskaičiuota suma yra 127,05 eurų (1 t., b. l. 108). Taip pat buvo pateiktas ir pinigų priėmimo kvitas Nr. 895573, iš kurio matyti, kad pagal šią sąskaitą už teisines paslaugas nukentėjusysis apmokėjo 127,05 Eur (1 t., b. l. 110). Teismas šias 127,05 Eur išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir šią sumą priteisia iš kaltinamojo A. G. nukentėjusiojo E. P. naudai.

2021-12-06 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. G. priklausantiems 3263 Eur, esantiems AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), apribojant disponavimą, leidžiant A. G. kiekvieną mėnesį naudoti po 645 Eur (2 t., b. l. 28-29). Atsižvelgiant į tai, kad teismas patenkino (duomenys neskelbtini) ligonių kasos pareikštą 135,18 Eur civilinį ieškinį, taip pat iš dalies patenkino nukentėjusiojo E. P. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, iš kaltinamojo priteisdamas 1500 Eur nukentėjusiojo naudai, ikiteisminio tyrimo metu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas keistinas, taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą 1635,18 Eur, esantiems AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir nekeičiant kitų prokuroro nutarime numatytų laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų, iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo, atlyginus civilinius ieškinius, A. G. taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinant.

Daiktinis įrodymas – kompaktinis diskas, esantis voke ir prisegtas prie bylos antro tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, bausmės atlikimo laikotarpiu A. G. įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą 135,18 Eur civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisiant 135,18 Eur iš A. G. civilinio ieškovo naudai.

Nukentėjusiojo E. P. pareikštą civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir E. P. naudai priteisti iš kaltinamojo A. G. 1500 Eur neturtinę žalą. Likusioje dalyje E. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Pripažinti E. P. patirtas 127,05 Eur atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti jas iš A. G., nukentėjusiojo E. P. naudai sumokant 127,05 Eur.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. G. priklausančias lėšas – 3263 Eur, esančius AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pakeisti, paliekant A. G. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausančias lėšas – 1635,18 Eur, esančius AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nekeičiant kitų 2021-12-06 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarime numatytų laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų, iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo, atlyginus civilinius ieškinius, A. G. taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską, esantį voke ir prisegtą prie bylos antro tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Jakubėnienė