- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-04
- Bylos Nr.
- 1A-140-519/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30594-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus, Boleslovas Kalainis
- Nuteistasis
- A. G.
- Nukentėjusysis
- E. P.
- Kaltinamasis
- A. G.
- Advokatai
- Mindaugas Normantas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. gynėjo advokato Mindaugo Normanto apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų2022 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, bausmės atlikimo laikotarpiu A. G. įpareigojamas dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).
Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas 135,18 Eur civilinis ieškinys tenkintas visiškai, priteisiant 135,18 Eur iš A. G. civilinio ieškovo naudai.
Nukentėjusiojo E. P. pareikštas civilinis ieškinys dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir E. P. naudai priteista iš kaltinamojo A. G. 1500 Eur neturtinės žalos. Likusioje dalyje E. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.
E. P. patirtos 127,05 Eur atstovavimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš A. G. nukentėjusiojo E. P. naudai sumokant 127,05 Eur.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. G. priklausančias lėšas – 3263 Eur, esančias AB „(duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pakeistas – paliekamas A. G. laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jam priklausančias lėšas – 1635,18 Eur, esančius AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nekeičiant kitų 2021-12-06 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarime numatytų laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų, iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo, atlyginus civilinius ieškinius, A. G. taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintinas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. G. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. rugpjūčio 29 d. apie 6.30 val., prie (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia, sugriebęs iš nugaros pusės, nuvertė ant laiptų stovintį E. P., dėl ko jis, nukritęs nuo laiptų ir kaire ranka pasiremdamas į šaligatvio plytelių grindinį, susižalojo ranką, susitrenkė kairį šoną, kairę ranką ir kairės rankos alkūnę, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam E. P. sužalojimą – kairio stipinkaulio lūžį, sukėlusį nukentėjusiajam E. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. G. gynėjas advokatas Mindaugas Normantas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 7 d. nuosprendį ir panaikinti ir priimti naują sprendimą.
2.1. Skunde nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis A. G. atžvilgiu priimtas netinkamai ištyrus bei įvertinus įrodymus, nepašalinus esamų prieštaravimų tarp byloje surinktų įrodymų ir faktinių, teisiškai reikšmingų aplinkybių ir yra nemotyvuotas. Tvirtina, jog bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme liko nepaneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys, o skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ne konkrečiais įrodymais (faktais), bet prielaidomis, kurių nepatvirtina teismo posėdyje ištirti įrodymai. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai nemotyvavo, kodėl atmetė kaltinamojo ir liudytojo Ž. V. parodymus, formaliai pasisakydamas, kad tai tik kaltinamojo gynybinė versija. Nurodo, jog teismas visiškai nieko nepasisakė ir nemotyvavo dėl prieštaravimų tarp paties nukentėjusiojo parodymų ir liudytojo A. K. parodymų, neatitikimų specialisto 2021 m. spalio 1 d. išvadoje dėl nukentėjusiajam konstatuoto kūno sužalojimo datos, laiko ir aplinkybių, kuriems prieštaravo 2020 m. rugpjūčio 29 d. nukentėjusiojo elgesys ir veiksmai prie klubo (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atmetė A. G. ir liudyto Ž. V. parodymus, suteikdamas prioritetą nukentėjusiojo E. P. ir liudytojo A. K. parodymams, neatsižvelgdamas į minėto liudytojo parodymų nenuoseklumą ir prieštaringumą bei neatitikimą paties nukentėjusiojo parodymams. Gynėjo teigimu, skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis prieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalyje įvirtintai baudžiamojo proceso paskirčiai ir yra priimtas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies nuostatas.
2.3. Nurodo, kad 2021 m. rugpjūčio 29 d. apie 5 val. A. G. atvyko į naktinį klubą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Klube taip pat buvo A. G. kolegos: A. K. ir Ž. V.. Klube išgėrė kelis kokteilius ir apie 7 rytą išėjo iš klubo namo. Lauke nepažįstamas asmuo, vizualiai atrodęs neblaivus, ėmė šaukti ateiti pasikalbėti. Jis su šiuo asmeniu nebendravo ir išvažiavo namo, o antradienį gavo žinutę, kad asmuo nori susitikti su juo. Atvykus į susitikimą, asmuo jam pareiškė, kad A. G. jį smaugė, užlaužė ranką ir tada numetė nuo laiptų. Atkreipia dėmesį į tai, kad tiek bylos medžiaga, tiek liudytojų parodymai (tame tarpe ir A. K.) paneigia šiuos nukentėjusiojo interpretavimus. Todėl šis asmuo, kaip vėliau paaiškėjo, E. P., pareikalavo su juo susitarti, o nesusitarus pagrasino teisinėmis problemomis policijoje ir teisme. Pažymi, jog 2021 m. rugpjūčio 29 d. A. G. jokio asmens nesmaugė, rankos nelaužė ir nuo laiptų nenumetė. Taip pat nematė, kad koks nors asmuo būtų nukritęs prie klubo (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog nukentėjęs į gydymo įstaigą kreipėsi 2021 m. rugpjūčio 31 d., nors nurodė ranką susižalojo nugriuvęs prieš parą laiko, t. y. 2021 m. rugpjūčio 30 d. Pasak gynėjo, nukentėjusysis nurodo tiek skirtingą sužalojimo laiką, tiek skirtingas įvykio aplinkybes.
2.4. Gynėjo teigimu, skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad A. G. paaiškinimus atmeta ir jais nesiremia, vertindamas juos kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant save atriboti nuo įvykio ir išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Teismo nuomone, tokius kaltinamojo paaiškinimus paneigia ne tik nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, bet ir rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Teismas suteikia prioritetą nukentėjusio E. P. parodymams, kadangi nukentėjusysis parodymus davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nebuvo nustatyta, kad jis turi pagrindo apkalbėti kaltinamąjį nusikaltimo įvykdymu. Nors akivaizdžiai matyti, kad nukentėjęs E. P. reikalavo iš apelianto pinigų. Taip pat teismas teigia, kad iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad viso proceso metu nukentėjusysis analogiškai aiškino įvykio aplinkybes, teismas neturi jokio teisinio pagrindo tokiais E. P. parodymais nesiremti ar juos atmesti. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog A. K. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, kas taip pat neduoda pagrindo teismui jais abejoti ir nesiremti. Gynėjo teigimu, toks nuosprendžio motyvavimas visiškai nepagrįstas, kaip ir įrodymų vertinimas, kadangi nukentėjusiojo E. P. parodymai prieštarauja tiek liudytojo A. K. parodymams, tiek bylos duomenims (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors bylą nagrinėjęs teismas teigia, jog A. K. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, kas neduoda pagrindo teismui jais abejoti ir nesiremti, visiškai ignoruojama aplinkybė, kad šio liudytojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu skiriasi nuo parodymų teismo posėdžio metu, o taip pat prieštarauja „Messenger“ pranešimuose nurodytoms aplinkybėms. Gynėjo nuomone, šios jo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismas bylos nagrinėjimo metu išsamiai netyrė ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nevertino ir tinkamai nemotyvavo E. P. ir liudytojo A. K. parodymų teisingumo, jų tarpusavio prieštaravimu ir patikimumo bei įrodymų pakankamumo prasme.
2.5. Dėl E. P. parodymų gynėjas nurodo, jog pats nukentėjusysis tvirtino, kad 2021 m. rugpjūčio 29 d. išgėręs alkoholio buvo lauke prie klubo (duomenys neskelbtini) lauko durų. Lauke tuo metu buvo daug žmonių. Tuo momentu, kai jis paėmė už durų rankenos, kažkas iš nugaros jį užpuolė, laužė ranką ir numetė nuo laiptų. Pats jis užpuoliko nematė, tačiau jis paklausė kažkokio asmens, kas jį užpuolė ir apsaugos darbuotojas nurodė, kad jį užpuolė G. ir parodė jo profilį Facebook. Pažymi, jog pats nukentėjęs užpuoliko nematė ir nurodyti negalėjo, tačiau rėmėsi nežinomo asmens darbuotojo parodymais, kuris nurodė, kad jį užpuolė ir numetė A. G.. Teigia, kad iš bylos medžiagos matyti, kad remiamasi prielaida, kad kažkas pasakė, jog E. P. užpuolė A. G., tačiau tas asmuo neapklaustas, neaišku kas iš tiesų numetė nukentėjusįjį nuo laiptų. Gynėjo teigimu, nepaneigiama versija, kad nukentėjusįjį numetė kitas lauke buvęs asmuo, kuris tyrimo metu nebuvo nustatytas ir apklaustas. Iš esmės nuo tokių kaltinimų A. G. negali gintis, pats negalėdamas apklausti šio asmens bei patikrinti jo parodymus.
2.6. Gynėjo teigimu, nukentėjusiojo parodymų prieštaringumą ir nepatikimumą patvirtina ir tai, kad E. P. į gydymo įstaigą kreipėsi praėjus dviem paroms po įvykio ir nurodė, kad sužalojimus patyrė 2021 m. rugpjūčio 30 d. pargriuvęs, apie jokį užpuolimą nenurodė. Pažymi, jog specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurios metu nustatyti sužalojimai: kairio stipinkaulio lūžis, paneigia E. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis buvo smaugtas, laužta ranka, nes tokių sužalojimų nenustatyta. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad specialisto išvadoje nurodoma, jog trauma galėjo būti patirta ir pargriuvus, t. y. neatsakant į klausimą kada ir kokiomis aplinkybėmis E. P. lūžo kairysis stipinkaulis. Gynėjo nuomone, specialisto išvada negali būti patikimu ir nekeliančiu abejonių įrodymu, kad kairės rankos kairio stipinkaulio lūžis įvyko būtent įvykio 2021 m. rugpjūčio 29 d. prie klubo (duomenys neskelbtini) metu.
2.7. Dėl A. K. parodymų gynėjas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas tvirtino, jog 2021 m. rugpjūčio 29 d. apie 7 val. jis buvo klubo (duomenys neskelbtini) patalpose prie rūbinės ir matė, jog prie klubo durų stovėjęs A. G. stumtelėjo į klubą atėjusį lankytoją, tačiau nematė, ar pastarasis nukrito, nes buvo klubo viduje. Po maždaug 10 minučių užsidarius klubui, jis ir A. G. išėjo iš klubo patalpos ir priėjus prie automobilių stovėjimo aikštelės, tas asmuo ėmė juos keikti ir vadinti „pydarais ir gaidžiais“. Teismo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad negirdėjo nukentėjusiojo klausiant, kas čia įvyko, kas jį pastūmė. Pats jis su nukentėjusiuoju nebendravo ir A. G. duomenų socialiniame tinkle „Facebook“ neieškojo. Atkreipia dėmesį, kad A. K. nurodo, jog A. G. pastūmė prieš jį stovintį asmenį, t. y. iš priekio. Tuo tarpu pats nukentėjęs nurodo, kad jį užpuolė iš nugaros, smaugė už kaklo ir numetė nuo laiptų jam esant lauke prie klubo. 2021 m. lapkričio 11 d. parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas A. K. parodė, kad A. G. stovėjo naktinio klubo pagrindinių durų tarpduryje, atsirėmęs kairiu pečiu į durų staktą ir neleido įeiti į vidų nukentėjusiajam. Tokie nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kuriais remiasi teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, iš esmės skiriasi. Nukentėjęs teigia, kad buvo lauke, jį puolė iš nugaros, užpuoliko jis nematė. Tuo tarpu A. K. teigia, kad konfliktas įvyko A. G. stovint klube prie durų ir neleidžiant į klubą įeiti nukentėjusiam, atstumiant jį nuo durų iš priekio, o ne iš nugaros. Pasak gynėjo, atsižvelgtina ir į tai, kad sekančią dieną po įvykio (kai asmenys geriausiai atsimena įvykio aplinkybes) A. K. rašydamas pranešimą per programėlę „Messenger“ nieko nekalba apie tai, kad nukentėjusysis nukrito. Eina kalba apie nustūmimą nuo laiptų, bet suprantama, kad nustūmimas ir nukritimas yra visiškai iš esmės skirtingos sąvokos ir jų traktuoti pagal analogiją ar plečiamai šiuo atveju negalima. Gynėjo teigimu, nustūmimo faktas jokiu būdu nepatvirtina nugriuvimo aplinkybių. Galima daryti prielaidą, kad nustumiant nuo laiptų yra nugriuvimo tikimybė, tačiau šiuo atveju nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje netaikomas tikimybių pusiausvyros principai, tuo tarpu baudžiamojoje byloje faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai tampa akivaizdus. Taip pat galima sakyti, kad vaizdo medžiagoje užfiksuotas asmens nukritimo nuo laiptų faktas, bet nematyti būtent dėl ko tas asmuo nukrenta. Pažymi, jog iš bylos medžiagos matyti, kad ant laiptų buvo ir daugiau žmonių, todėl neatmetama galimybė, kad bet kuris iš jų taip pat galėjo tyčia ar netyčia prisidėti prie to, kad nukentėjusysis nukrito nuo laiptų, o šios aplinkybės nebuvo tiriamos.
2.8. Nurodo, kad parodymų patikrinimo vietoje metu A. K. parodė kurioje vietoje nukentėjusysis, kurį pastūmė A. G., nuvirto nuo laiptų atbulomis, taip pat parodė vietą, kur nukentėjusysis nukritęs ant grindinio prie laiptų. Atkreipia dėmesį į tai, kaip asmuo buvęs klubo viduje prie rūbinės, ikiteisminio tyrimo metu nurodęs, kad lauke nieko nematė, nes buvo viduje, dabar parodė lauke vietą kur parkrito nukentėjęs.
2.9. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu netyrė ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nevertino ir tinkamai nemotyvavo aukščiau nurodytų E. P. ir liudytojo A. K. parodymų teisingumo, jų tarpusavio prieštaravimų ir patikimumo bei įrodymų pakankamumo prasme. Taip pat vienašališkai atmetė A. G. ir liudytojo Ž. V. parodymus, interpretuodamas vien kaltinimui palankius parodymus ir bylos duomenis. Gynėjo teigimu, teismas neatsižvelgė ir ignoravo bylos nagrinėjimo metu nustatytą aplinkybę, jog nukentėjęs išgėręs alkoholio pats elgėsi agresyviai, veržėsi į klubą, keikėsi necenzūriniais žodžiais kitų asmenų atžvilgiu ir jiems grasino. Tokie nukentėjusiojo veiksmai, pasak gynėjo, leidžia daryti prielaidą, kad nukentėjusįjį galėjo nuo laiptų nustumti ir kiti klubo lankytojai, ypač atsižvelgiant į nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę, kad jis nematė kas jį užpuolė iš nugaros, o jo įsitikinimas rėmėsi tyrimo metu nenustatyto ir neapklausto, neįspėjus jo už melagingų parodymų davimą, asmens žodžiais, jog jį užpuolė A. G., kuris tuo metu buvo klubo viduje. Teigia, kad šių prieštaravimų ir neatitikimų faktinėms bylos aplinkybėms visuma rodo, jog minėti parodymai nėra išsamūs ir nuoseklūs, todėl būtina tarp jų kylančius prieštaravimus pašalinti. Tačiau bylą nagrinėjęs teismas net nebandė juos šalinti, o prieštaravimus ignoravo ir rėmėsi išimtinai kaltinimui palankiu įrodymų interpretavimu. Teigia, kad be abejones keliančių E. P. ir A. K. parodymų, jokie kiti bylos duomenys nepatvirtina A. G. inkriminuojamos veikos padarymo. Atkreipia dėmesį, kad galėjo bet kas įvykti per dviejų dienų laikotarpį po įvykio, kol E. P. kreipėsi pas medikus. Nenustatyta ką jis tas dvi dienas veikė ir kur buvo. Gynėjo nuomone, teismas negalėjo padaryti pagrįstos išvados, kad nukentėjusiajam E. P. nustatytas sužalojimas buvo padarytas būtent A. G. neteisėtų ar neleistinų veiksmų pasėkoje. Teismo išvada, pasak gynėjo, padaryta remiantis prielaidomis, kas yra draudžiama baudžiamajame procese.
2.10. Dėl nešališko ir objektyvaus ikiteisminio tyrimo atlikimo bei teisminio nagrinėjimo, gynėjas apeliaciniame skunde pažymi, jog Europos žmogaus pagrindinių teisių ir laisvių konvencijoje numatyta, kad kiekvienas kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje pasisakoma, jog asmeniui garantuoja vieną svarbiausių jo procesinių teisių, tai teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų baudžiamojo proceso kodekso normų garantuotų teisių: žinoti kuo asmuo kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis) ir teises pasirengti gynybai. Asmens teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, sudėtiniai aspektai yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas (veikos kvalifikavimas). Pagal Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 6 straipsnio 3 dalį, kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo turi teisę būti skubiai ir suprantama kalba informuotas apie jam pateikimo kaltinimo pobūdį ir pagrindą, o taip pat turėti pakankamai laiko ir galimybių pasiruošti gynybai.
2.11. Nurodo, kad A. G. pareikštas kaltinimas remiasi anoniminio asmens parodymais, kuris nebuvo apklaustas įspėjus dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, pačiam E. P. net nemačius kas jį užpuolė. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas A. G. parodymus, kurie prieštaravo E. P. parodymams ir suteikdamas nepagrįstą prioritetą prieštaringiems nukentėjusiojo parodymams, remiantis tuo, jog davė parodymus supažindintas su atsakomybe už melagingus parodymus, pažeidė lygiateisiškumo principą. Taip pat gynėjo teigimu, pažeistas ir rungtyniškumo principas, kuris numato, kad bylos nagrinėjamos rungimosi principu, kaltinamieji ir nukentėję turi teisę lygiomis teisėmis teikti parodymus ir prašymus, vienodomis teisėmis apklausti liudytojus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi išimtinai kaltinimui palankiais E. P. ir A. K. parodymais, tačiau visiškai ignoravo tarp jų ir kitų ikiteisminio tyrimo surinktų duomenų kilusius prieštaravimus, patys parodymai pakankamai prieštaringi ir nepatikimi, kad jais galima būtų besąlygiškai tikėti, neatsižvelgė į liudytojo Ž. V. parodymus, kurie patvirtina A. G. parodymus.
2.12. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, pažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnis) bei konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, suteikdamas didesnį prioritetą nukentėjusiojo E. P. ir liudytojo A. K. parodymams, neatsižvelgdamas į šių parodymų tarpusavio prieštaravimus ir neatitikimus bylos medžiagai, neišsamiai ir paviršutiniškai ištyrė visą bylos medžiagą, neatsižvelgė į byloje esančius prieštaravimus ir asmenų motyvus, todėl priėmė nepagrįstą ir netinkamą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių prieštaravimams pašalinti, nepasinaudojo BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybe atlikti įrodymų tyrimą ir pakartotinai ištirti tuos turinčius esminę reikšmę teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi, o prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (dėl ko ir buvo prašoma išreikalauti medicininius dokumentus ir apklausti tyrimą atlikusį specialistą), minėtas teismo nuosprendis yra šališkas, nepagrįstas ir neobjektyvus, kadangi nuosprendis grindžiamas prielaidomis, o ne kaltę neginčijamai patvirtinančiais įrodymais, jis turi būti pagrindžiamas įrodymų visuma, kuri neginčijamai pagrindžia asmens kaltę.
3. Teismo posėdyje nuteistojo A. G. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir A. G. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, prokurorė prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmestinas
4. Nuteistojo A. G. gynėjas apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodydamas, kad apkaltinamas nuosprendis A. G. atžvilgiu priimtas netinkamai ištyrus ir įvertinus įrodymus, nepašalinus esamų prieštaravimų tarp byloje surinktų įrodymų ir faktinių, teisiškai reikšmingų aplinkybių ir yra nemotyvuotas, jog nuosprendis grindžiamas ne konkrečiais įrodymais, o prielaidomis. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
5. Pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lūkesčių, nėra nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.
6. Įvertinus bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas A. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl A. G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. G. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė patį nuteistąjį A. G., nukentėjusįjį E. P., liudytojus A. K., V. R., S. Č., Ž. V., specialistą T. Š., ištyrė (išvardino) dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Teismas tyrė bei analizavo tiek A. G. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė paties nuteistojo A. G. parodymus. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė dėl liudytojo Ž. V. parodymų, tačiau tai neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, visos bylos aplinkybės išsamiai išnagrinėtos, laikantis objektyvumo, teisingumo ir rungimosi principų. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. G. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu.
7. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, tai yra žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju svarbu nustatyti ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš nustatytų faktinių aplinkybių nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp kaltininko nustatytos veikos ir padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-489/2018).
8. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. G. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, nepripažino ir parodė, kad 2021-08-29 apie 05:00 val. jis nuėjo į naktinį barą (duomenys neskelbtini), kur norėjo pasėdėti ir pailsėti, o be to, ten dirba pažįstamų. Jis išgėrė keletą alkoholinių kokteilių, pasėdėjo prie baro. Kažkas jam pasakė, kad jį parveš. Jis buvo išgėręs stipriai. Nepamena, kas pasiūlė jį pavėžėti, bet kažkoks iš matymo pažįstamas vaikinas. Apie 06:30 val. jau visi klientai iš klubo ėjo namo, o jis kartu su jais. Kieme kažkoks nepažįstamas vaikinas šaukė: „ateikit čia, gaidžiai, kur jūs čia bėgat“. Suprato, kad tas vaikinas sako jam ir jo pažįstamam, nes ėjo paskui juos, tačiau į konfliktą su šiuo jie nesivėlė ir nuėjo į pažįstamo automobilį bei išvažiavo. Taip pat parodė, kad 2021-08-31 į savo „Messenger“ programėlę iš nepažįstamo vaikino gavo žinutę, po to su juo susiskambino, susitarė susitikti bulvare. Jam vaikinas buvo pasakęs kokiu atvyks automobiliu, tai jis ir privažiavo prie to automobilio. Iš automobilio išlipo dviese. Jis matė, kad vieno vaikino ranka sugipsuota, bet jis nepamena kuri. Nė vieno vaikino jis nepažinojo. Sugipsuota ranka vaikinas paklausė, ar jį pažįsta, o ji pasakė, kad ne, nes jis šio tikrai nepažįsta. Tada tas vaikinas pasakė, kad naktiniame klube (duomenys neskelbtini) jis pagavo šį iš galo ir kaklą užlaužė, ranką užlaužė ir nudrėbė, tai yra numetė šį nuo laiptų. Antras vaikinas pasakė šiam tartis, kad nereikėtų po policiją važinėti, nes brangiai kainuos. Jis vaikinui paaiškino, kad neprisimena tokio atvejo, kad nebuvo tokio atvejo. Nuvažiavęs į klubą (duomenys neskelbtini), peržiūrėjo įrašą, kuriame matėsi, kad jam nepažįstamas vaikinas nukrenta nuo laiptų kažkaip atbulomis. Jis negali net pasakyti, ar tai tas pats vaikinas, kurį buvo sutikęs bulvare su gipsuota ranka. Tada jis per „Messenger“ programėlę parašė savo pažįstamam A. K., kurio paklausė, kas buvo. Jam papasakojo, kad buvo atvykęs vaikinas, sakė, kad šį numetė nuo laiptų. A. atrašė, kad atseit pastūmė šį nuo laiptų. Jis galvoja, gal išeidamas dėl išeinančių iš klubo kitų žmonių netyčia galėjo šį kas nors pastumti, bet to jis neprisimena (1 t., b. l. 182-185, 198-200).
9. Nors viso proceso metu A. G. parodymai dėl byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių buvo iš esmės nuoseklūs, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šiuos jo parodymus ir vadovavosi nukentėjusiojo E. P. ir liudytojų A. K., S. Č., V. R. parodymais, specialisto T. Š. paaiškinimais, duotais bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, o taip pat rašytine bylos medžiaga ir jų pagrindu nustatė, kad A. G. 2021-08-29 apie 6.30 val. prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini), tyčia, sugriebęs iš nugaros pusės, nuvertė ant laiptų stovintį E. P., dėl ko jis, nukritęs nuo laiptų ir kaire ranka pasiremdamas į šaligatvio plytelių grindinį, susižalojo ranką, susitrenkė kairį šoną, kairę ranką ir kairės rankos alkūnę, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam sužalojimą - kairio stipinkaulio lūžį, ir nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.
10. Nukentėjusysis E. P. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad paryčiais su dviem pažįstamais buvo klube (duomenys neskelbtini). Jie dviese išėjo į lauką, o vienas pažįstamas dar buvo likęs viduje. Jis lipo laiptais ir atsisuko į apsauginį, kuris jam buvo iš dešinės, jo paklausė, ar matė, kaip išėjo jo draugas. Tuo tarpu iš už nugaros jam kažkas pagriebė už kaklo ir sukantis pargriovė jį ant laiptų. Jis, krisdamas ant nugaros, rėmėsi kaire ranka į laiptus bei ją susižalojo. Kai nukrito nuo laiptų, tai skaudžiausiai buvo sužalota ranka, nes visu svoriu rėmėsi ant rankos, kad nesusižalotų galvos. Dar buvo nubrozdintas visas šonas, koja. Prie jo pribėgo draugas ir padėjo jam atsistoti. Tada jis priėjęs prie apsaugos darbuotojo paklausė, ar jis žino, kas čia toks buvo, kas jį užpuolė. Pirmiausia jis jam pasakė, kad atsiprašo už jį, už juos visus, jog nenorėjo, kad taip būtų. Paklausė, ar gali pasakyti, kas jis toks buvo. Apsauginis jam pasakė, kad tai G.. Jis įsijungė „Facebook“, jog jį susirastų, bet nerado, nes jo neatpažino. Tada jam padavė telefoną ir pasakė, kad jei gali, tegul suranda jam jį ir parodo. Jis jam surado jo „Facebook“, kurį išsaugojo. Tada parašė pažįstamui ir paklausė, ar gali atvažiuoti parvežti. Atvažiavusiam pažįstamui viską paaiškino, kas nutiko. Jis paklausė, ar važiuos į policiją, pasakė, kad pirmiausia važiuos namo, nes reikia išsimiegoti. Kai ranka dar labiau sutino, tai nutarė važiuoti į ligoninę, nes suprato, jog tai nebus tik sutrenkimas. Į ligoninę nuvyko antradienio ryte. Gali būti, kad į ligoninę jis nuvyko 31 dieną. Iš esmės tokias pat aplinkybes, kad 2021-08-29 apie 06:30 val. prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini) nepažįstamas asmuo jam pagriebęs už kaklo, nustūmė nuo laiptų, taip sužalodamas jam kairę ranką, nurodė 2021-09-04 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 7-15), taip pat apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 85–86) bei parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 89–95). Netikėti nukentėjusiojo E. P. parodymais bei jais nesivadovauti pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo, nes jie, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, viso ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl esminių byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių buvo iš esmės nuoseklūs ir neprieštaringi, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys. Tai, kad apklausiamas teisme nukentėjusysis patikslino kai kurias įvykio aplinkybes, jas nurodydamas kiek kitaip negu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, vertinti kaip esminį parodymų neatitikimą, nėra pagrindo.
11. Apklaustas pirmosios instancijos teise liudytojas A. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi, nes tada geriau viską atsiminė, jog jis nemelavo pareigūnei, kai jį apklausė. Liudytojas A. K. viso proceso metu buvo nuoseklus tvirtindamas, kad įvykis buvo naktiniame klube, matė, kaip A. G. prie durų pastūmė nukentėjusįjį. Paaiškino, kad A. G. stovėjo kažkaip tarpdury ar lauko pusėje. Nukentėjusysis stovėjo ant laiptų. Ar jie žodžiavosi ar nesižodžiavo, tiksliai nežino, nes nesigirdėjo. Matė, kad buvo toks stumtelėjimas. Paskui A. G. įėjo į vidų ir atsisėdo. Jis nematė, kas įvyko su nukentėjusiuoju, kai jis buvo nustumtas, tik matė, kai nukentėjusįjį pastūmė, jis krito. Be to, liudytojas savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 127-133), taip pat akistatos su A. G. metu dar kartą nurodydamas, kad jis matė, jog A. G. stovėdamas priešais įėjimą į klubo patalpas iš vidaus rankomis stūmė prieš jį stovintį vyriškį, matė, kaip tas vyriškis suklupo, bet, ar jis visiškai nukrito nuo laiptų, nematė, kadangi buvo klubo viduje (1 t., b. l. 190-193). Nors parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas A. K. parodė vietą kur nukentėjusysis prie laiptų buvo nukritęs ant grindinio, tačiau, kaip nurodė pats liudytojas, šį įvykį jis aptarė su kolegomis, todėl neatmetama galimybė, jog šios aplinkybės kur nukentėjusysis nugriuvo, jam buvo žinomos. Be to, liudytojo parodymus patvirtina ir jo susirašinėjimas su A. G. per „Messenger“ programėlę, kai A. G. paklausus „ką (duomenys neskelbtini) ten padarėm“, „o kaip buvo“, A. K. parašė „jis bandė įeiti kai užsidarinėjo, tu jį pastūmei, jis nuo laiptų nuvirto“, A. G. atsiuntus E. P. nuotraukas, A. K. patvirtino, kad būtent tą asmenį A. G. ir pastūmė (1 t., b. l. 119-124). Priešingai nei nurodo apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas, liudytojas viso proceso metu buvo nuoseklus nurodydamas, kad A. G. stūmė nukentėjusįjį, kuris kluptelėjo ir krito, kas iš esmės atitiko ir nukentėjusiojo E. P. parodymus.
12. Taigi priešingai nei nurodoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, nukentėjusiojo E. P. ir liudytojo A. K. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa, nėra prieštaringi, o be to jų nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, jog 2021-08-29 07:07:15 val. nukentėjusysis E. P. įeina į naktinį klubą (duomenys neskelbtini), o 07:07:26 val. nukentėjusysis nugara krenta nuo laiptų prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini), krisdamas pasiremia kaire ranka (1 t., b. l. 35-39). Gynėjo skunde keliama prielaida, kad nukentėjusysis išgėręs alkoholio pats elgėsi agresyviai, veržėsi į klubą, keikėsi necenzūriniais žodžiais kitų asmenų akivaizdoje, grasino, todėl nukentėjusįjį nuo laiptų galėjo nustumti ir kiti klubo lankytojai, atsižvelgiant į nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę, jog jis nematė kas jį užpuolė iš nugaros, paneigti nuosekliais liudytojo A. K. parodymais, kuriuos, kaip jau buvo minėta, patvirtina kiti byloje esantys objektyvūs bylos duomenys.
13. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas S. Č. patvirtino nukentėjusiojo E. P. nurodytas aplinkybes, kad pamatęs jį nugriuvusį, šis liudytojas padėjo jam atsistoti ir apsimauti nukritusį batą. Taip pat teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. Č. parodė, kad kai paryčiais, apie 6-7 valandą klubas užsidarinėjo, jis su kitais draugais išėjo į lauką laukti taksi, kalbėjosi su draugais, kai išgirdo kažkokį trenksmą, tada atsisukęs pamatė, jog E. yra nukritęs ir guli ant žemės prie laiptų, priėjęs jo paklausė, kas nutiko, o šis pasakė, jog apsauginis nustūmė nuo laiptų, nepamena, ar draugas, nukritęs ant žemės, skundėsi ar sakė, kad jam kažką skauda, pakėlęs jį paklausė, ar viskas tvarkoje, bet jis nieko nesakė, tačiau po visko, po kelių dienų sužinojo, jog jam yra lūžusi ranka. Liudytojas teismui tvirtino, jog jis pats nematė, kaip nukentėjusįjį stūmė, bet E. jam sakė, kad apsauginis jį nustūmė nuo laiptų. Šiuos nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas. 2021-09-21 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini) E. P. nukritus nuo laiptų, prie jo prieina jo draugas (1 t., b. l. 35-39).
14. Nors paties pastūmimo ir nukentėjusiojo griuvimo momento liudytojas S. Č. nematė, tačiau tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad prie klubo (duomenys neskelbtini) lauke kalbantis su kitais asmenimis, jis pamatė prie durų ant grindinio nukritusį E. P.. Paklausė E. P. kas jam atsitiko, kuris jam pasakė, kad jį nuo laiptų nustūmė apsaugos darbuotojas. Liudytojas V. R. apklaustas teisme taip pat patvirtino, kad jam anksti ryte paskambino E. P., kuris pasakė, kad prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini) apsauginiai jam išsuko ranką. Iš namų nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) ir parvežė E. P. namo. E. P. pasakojo, kad norėjo įeiti į klubą ir jį užpuolė apsaugos darbuotojas. E. P. jam trumpai buvo pasakęs, kad tas vaikinas jį prie (duomenys neskelbtini) nuo laiptų nustūmė ir dėl to jam lūžo ranka.
15. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiojo E. P., liudytojo A. K. viso proceso metu duotus parodymus kitų bylos duomenų kontekste, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais patikėjo ir rėmėsi. Tiek nukentėjusiojo, tiek ir liudytojo A. K. parodymai, kad jis matė kaip A. G. stūmė nukentėjusįjį, po ko nukentėjusysis griuvo, ir kaip užfiksuota vaizdo įraše, nukentėjusysis nugara krenta nuo laiptų ant grindinio, krisdamas pasiremia kaire ranka, pirmosios instancijos teismas pagrįstai juo laikė patikimais įrodymais, patvirtinančiais A. G. kaltę.
16. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad įvykio metu jam lūžo ranka, patvirtina ne tik 2021-08-31 medicinos dokumentų išrašas, iš kurio matyti, kad E. P. 2021 m. rugpjūčio 31 d. 8.41 val. buvo nustatyta klinikinė diagnozė: kairio stipinkaulio distalinio galo lūžis be dislokacijos, anamnezė: skundžiasi kairio riešo skausmu, skausmingais judesiais, trauma buvo prieš 1 parą, griuvo ir susižalojo kairį riešą, šiandien atvyko (1 t., b. l. 30), bet ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Specialisto išvadoje nurodyta, kad remiantis E. P. turimų medicininių dokumentų duomenimis duodama išvada, kad E. P. nustatytas kairio stipinkaulio lūžis, kuris padarytas prieš jam kreipiantis medicinos pagalbos į (duomenys neskelbtini) ligoninę 2018-08-31, sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi, nustatytas sužalojimas gali būti padaromas ir griuvimo metu jam kaire plaštaka/riešu atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar paviršių (1 t., b. l. 60–61). Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas T. Š. patvirtino savo pateiktą išvadą ir paaiškino, kad neatmeta galimybės, jog nukentėjusiajam nustatytas kairės rankos lūžis buvo padarytas anksčiau nei jis kreipėsi į gydymo įstaigą, t. y. galėjo būti padaryta 2021-08-29. Taip pat ekspertas paaiškino, kad stipinkaulio vidinės ataugos lūžis gali būti padaromas griuvimo metu atsitrenkiant plaštaka arba riešu į kažkokį buką daiktą ar paviršių. Nurodė, kad grindinys gali būti tas bukas paviršius. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie specialisto T. Š. paaiškinimai be jokios abejonės, patys savaime neįrodo, jog nukentėjusiajam E. P. nustatytas sužalojimas buvo padarytas būtent 2021-08-29, tačiau vertinant juos su anksčiau aptartų duomenų visuma, sustiprina teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą, kad sužalojimas, o konkrečiai kairio stipinkaulio lūžis, buvo padarytas nukentėjusiajam krentant ir kaire ranka atsiremiant į grindinį. Taip pat pažymėtina, kad kiekvieno žmogaus reakcija į skausmą yra individuali, todėl tai, kad nukentėjusysis dėl sužalotos rankos į medicinos įstaigą kreipėsi ne iš karto po įvykio, nagrinėjamos bylos kontekste negali būti vertinama kaip A. G. teisinantys duomenys, juo labiau, jog smurto padariniai įrodyti ne tik paties nukentėjusiojo parodymais, bet ir teismo medicininio tyrimo duomenimis bei minėtų liudytojų parodymais.
17. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog nukentėjusysis E. P. ar liudytojai A. K., V. R., S. Č. galėjo apkalbėti nuteistąjį A. G., apkaltinti jį nusikaltimo padarymu ir dėl to būtų davę neobjektyvius parodymus. Duomenų, patvirtinančių specialisto T. Š. šališkumą ar neobjektyvumą, byloje taip pat nėra, todėl nėra pagrindo abejoti ar netikėti šio specialisto bylos nagrinėjimo teisme metu duotais paaiškinimais. Tiek nukentėjusysis E. P., liudytojai A. K., V. R., S. Č. parodymus, tiek specialistas T. Š. paaiškinimus pirmosios instancijos teisme davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų ar paaiškinimų davimą. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų nukentėjusiojo E. P. nurodytas aplinkybes, kad jam nustatytus sužalojimus jis patyrė būtent 2021-08-29 prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini), kai iš už nugaros jam pagriebė už kaklo ir sukantis pargriovė jį ant laiptų, jog krisdamas ant nugaros, rėmėsi kaire ranka į laiptus bei ją susižalojo.
18. Dėl liudytojo Ž. V. parodymų vertinimo pažymėtina, kad liudytojas apklaustas pirmosios instancijos teisme nurodė, jog jis nematė kad kažkas kažką stumtų, nes jis būdamas salėje, negalėjo matyti, kas vyksta lauke. Taigi liudytojas paties įvykio aplinkybių, kai buvo pastumtas nukentėjusysis ir kaip jis nugriuvo, nematė. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais yra tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylą išspręsti teisingai. Kaip jau buvo minėta, liudytojas Ž. V. šioje byloje vertinamo įvykio nematė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio liudytojo parodymais nesivadovavo spręsdamas A. G. kaltės klausimą. Nors apeliaciniame skunde su tokiu vertinimu nesutinkama, nesutikimas yra grindžiamas išimtinai tik nuteistojo gynėjo samprotavimu apie tai, kaip turėtų būti vertinami liudytojo Ž. V. ir nuteistojo A. G. parodymai, tačiau pažymima, jog teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
19. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas teisines ir faktines aplinkybes, sutinka su nuosprendyje padaryta išvada, kad A. G. kaltė dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo nukentėjusiajam E. P. yra neginčijamai įrodyta, jo veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Pirmosios instancijos teismo ištirtais bei įvertintais ir šioje nutartyje dar kartą aptartais įrodymais patikimai įrodyta, kad A. G. tyčia sugriebęs iš nugaros pusės, nuvertė ant laiptų stovintį E. P., dėl ko jis nukritęs nuo laiptų ir kaire ranka pasiremdamas į grindinį susižalojo ranką, susitrenkė kairį šoną, kairę ranką ir kairės rankos alkūnę, tokiais nuteistojo veiksmais nukentėjusiajam padarė sužalojimą – kairio stipinkaulio lūžį ir taip nesunkiai sutrikdė sveikatą.
20. Skirdamas nuteistajam A. G. bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54 ir 61 straipsnių nuostatų nepažeidė, bausmę individualizavo tinkamai. Įvertinus tai, kad A. G. neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino, byloje nenustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat įvertinus veikos pobūdį ir pavojingumą, nuteistajam buvo skirta švelniausios rūšies BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros. Šios bausmės terminas nustatytas artimas vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Spręsti, kad nuteistasis buvo nubaustas aiškiai per griežtai, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Nesant pagrįstų abejonių dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą bei dėl priežastinio ryšio tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių buvimo, nėra pagrindo nesutikti ir su šioje byloje pareikštų civilinių ieškinių turtinei ir neturtinei žalai atlyginti išsprendimu.
21. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis BPK reikalavimų, teisingai nustatė A. G. veiksmuose visus, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius ir pagrįstai jį pripažino kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo. Byloje surinkti, pirmosios instancijos teismo betarpiškai ištirti ir įvertinti bei šioje nutartyje dar kartą aptarti įrodymai patvirtina E. G. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Gynėjo apeliacinio skundo argumentai nuosprendyje padarytų išvadų dėl A. G. kaltės nepaneigia ir nesudaro pagrindo jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. G. gynėjo advokato Mindaugo Normanto apeliacinį skundą.