Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-12-06 · Civilinė byla Nr. e2A-1480-232/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-06
Bylos Nr.
e2A-1480-232/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-47495-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Liuda Uckienė
Ieškovas
R. Š.
Atsakovas
advokatų profesinei bendrijai „Meidus ir Juzukonis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1480-232/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-47495-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui advokatų profesinei bendrijai „Meidus ir Juzukonis“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, T. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 6 283 Eur turtinę žalą ir 5 000 Eur neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2013-01-28 su atsakovu sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. TM-102/13, pagal kurią atsakovas įsipareigojo ginti ieškovą baudžiamojoje byloje. Ieškovas, kaip UAB „Espotransa“ vadovas, 2013-02-11 sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. TM-104/13 su atsakovu dėl UAB „Espotransa“ gynybos toje pačioje baudžiamojoje byloje. Paaiškino, kad atsakovas susipažino su ieškovo pateiktais dokumentais, pateikė teisinį situacijos įvertinimą. Už paslaugas 2013-01-28 išrašė sąskaitą Nr. TM-102/13-1 3267 Lt sumai, kuri yra apmokėta. Atsakovas 2013-02-25 išrašė dar vieną sąskaitą už teisines paslaugas Nr. TM-102/13-2 bendrai 7 623 Lt sumai, kurioje paskaičiavo užmokestį už susipažinimą su visa baudžiamosios bylos medžiaga, pozicijos išdėstymą raštu, gynybą dviejuose teismo posėdžiuose. Sąskaita apmokėta 2013-03-04. Vykdant sutartį atsakovas 2013-03-01 išrašė sąskaitą už teisines paslaugas Nr. TM-102/13-3 bendrai 4356 Lt sumai. Sąskaita apmokėta 2013-03-15. Atsakovas 2013-03-08 išrašė sąskaitą už teisines paslaugas Nr. TM-102/13-4 bendrai 7713,75 Lt sumai, kuri buvo apmokėta dviem mokėjimo pavedimais: 2013-04-12 sumokėta 5000 Lt ir 2013-04-26 – 2713,75 Lt. Vykdant sudarytas sutartis, sąskaitos faktūros buvo išrašomos nedelsiant po atliktų darbų, kiekvienoje iš jų konkrečiai nurodant už kokius atliktus darbus išrašoma sąskaita, kiek atsakovas sugaišo laiko vykdydama darbus ir kokios laiko sąnaudų nuolaidos daromos. Viso atsakovui buvo sumokėta 22 959,75 Lt suma. Sąskaitos–faktūros buvo pateiktos elektroniniu paštu. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį paskelbė 2013-05-03. Atsakovas pasiūlė ginti ieškovą toliau kitose instancijose iki bus priimtas galutinis sprendimas. Ši darbą atsakovas įvertino 6 834 Lt. Nuo to laiko susitarimas buvo modifikuotas – sąskaitos už konkrečius darbus išrašinėjamos nebuvo. Atsakovas 2013-06-28 išrašė pirmą avansinę sąskaitą TM-102/13 – 5, kurios suma buvo 2 478 Lt. Kita avansinė sąskaita TM-102/13 – 6 buvo išrašyta 2013-07-15, joje nurodyta 4 356 Lt suma. Sąskaitos buvo pateiktos elektroniniu paštu. Šios sąskaitos buvo apmokėtos 2013-08-09 ir 2013-09-04 mokėjimo nurodymais. Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant bylą apeliacine tvarka 2013-11-25 nuosprendžiu ieškovas buvo pripažintas kaltu. Atsakovas parengė kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-06-10 nutartimi byla grąžinta į apeliacinę instanciją, kurioje teismo posėdžiai vyko: 2014-09-30, 2014-11-11, 2015-01-06, 2015-01-20, 2015-02-11, 2015-03-19. Atėjęs į 2015-04-20 13 valandos teismo posėdį, kuriame turėjo vykti baigiamieji pasisakymai, ieškovas sužinojo, kad atsakovas nutraukė sutartį dėl gynybos. Teisėjas paaiškino, kad advokatas savo pranešime teismui nurodė, kad negali ieškovo ginti, nes išsiskyrė ieškovo ir UAB „Espotransa“ gynybiniai interesai. Tai ieškovą labai sujaudino, nes advokatas, gynęs ieškovą du metus, paskutiniu momentu atsisakė tai daryti, nieko ieškovui nepranešęs. Ieškovui nebuvo suprantama, kaip ir kuriuo metu išsiskyrė jo ir UAB „Espotransa“ interesai. Pažymėjo, kad gavo atsakovo 2015-04-17 raštą dėl vienašalio sutarties nutraukimo, kuris buvo išsiųstas 2015-04-20 16 val. 42 min.

3. Ieškovo nuomone, atsakovas pažeidė šalių susitarimą ir advokato etiką, kadangi baudžiamojoje byloje, priėmęs pavedimą ginti asmenį, advokatas neturi teisės pats tokį susitarimą nutraukti. Teismo posėdis, kuris turėjo vykti 2015-04-20, buvo atidėtas, ieškovui sudaryta galimybė susirasti kitą advokatą. Ieškovas 2015-05-19 su advokate A. P. sudarė teisinių paslaugų sutartį dėl gynybos apeliacinėje instancijoje. Paaiškino, kad viso už gynybą apeliacinėje instancijoje advokatei sumokėjo 5 000 Eur, o pagal sąskaitas 4 742,7 Eur. Kadangi buvo pateikti kasaciniai skundai, 2015-07-23 su advokate A. P. buvo sudaryta sutartis dėl gynybos kasacinėje instancijoje. Advokatės darbas buvo apmokėtas 678 Eur suma pagal 2016-01-12 pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą. Į šią sąskaitą buvo įskaičiuotos 257,3 Eur ir 605 Eur sumos. Paaiškino, kad už gynybą baudžiamojoje byloje sumokėjo advokatui 5678 Eur, o už civilinio ieškinio paruošimą sumokėjo 605 Eur. Nurodė, kad patyrė moralinę žalą, nes buvo sukrėstas ir išgąsdintas atsakovo veiksmų, patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą ir reputacijos pablogėjimą bei bendravimo galimybių sumažėjimą. Paaiškino, kad byloje dėl skolos iš ieškovo priteisimo atsakovo prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-03 nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: areštuotas ieškovo turtas, sustabdyti piniginių lėšų mokėjimai. Antstolio patvarkymu 2015-06-23 panaikintas sąskaitoms uždėtas areštas. Dėl pritaikyto arešto ieškovui kilo finansiniai nepatogumai, buvo pažemintas prieš artimuosius ir verslo partnerius, kilo abejonės dėl jo reputacijos, sumažėjo bendravimo galimybės. Be to, buvo pažemintas teisėjų, prokurorų ir proceso dalyvių akyse. Ieškovas patyrė emocinę depresiją kol vyko civilinės bylos nagrinėjimas, nes turėjo aiškinti, kodėl neapmoka už paslaugas.

Atsiliepimas

4. Atsakovas advokatų profesinė bendrija „Meidus ir Juzukonis“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas net minimaliai nepagrindė vienos iš esminių civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Ieškovas nenurodė, kokios advokatų etiką reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip tai paveikė tarp šalių susiklosčiusius sutartinius teisinius santykius. Paaiškino, kad civilinėje byloje Nr. e2-6336-599/2016 nebuvo nustatyta jokių atsakovo advokato neteisėtų veiksmų. Ieškovas nenurodė jokių sutarties ar įstatymų nuostatų, kurias atsakovas neva pažeidė. Pažymėjo, kad advokatas, nutraukdamas sutartį, jos nuostatų nepažeidė, kadangi pasinaudojo sutartimi jam suteikta teise, kuri R. Š. buvo žinoma. Nurodė, kad teismas, nagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1A-24-209/2015, kurioje atsakovo advokatas atsisakė ginti ieškovą, neįžvelgė advokato veiksmuose minėtos pareigos pažeidimo ir leido nebeginti ieškovo. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo nurodytoje civilinėje byloje buvo nustatyta faktinė aplinkybė, kad atsakovas, sudarydamas 2013-01-28 teisinių paslaugų sutartį Nr.TM-102/13 dėl gynimo baudžiamojoje byloje, siekė su savo verslu ar profesija nesusijusių tikslų, o tai reiškia kad interesai buvo de facto skirtingi, todėl galėjo išsiskirti, kaip ir nutiko baudžiamojoje byloje. Paaiškino, kad atsakovo advokatas sutartį nutraukė jau pabaigus įrodymų tyrimą baudžiamojoje byloje, atlikus visą gynybai reikalingą darbą, į bylą pateikta išsami, detali ir pagrįsta advokato baigiamoji kalba. Naujai advokatei buvo laiko pasiruošti gynybai. Pažymėjo, kad ieškovas niekaip nepagrindė atsakovo prievolės apmokėti ieškovo patirtas išlaidas už jam suteiktą teisinę pagalbą, nes ieškovas turi teisę savo nuožiūra bet kada susitarti su bet kokiu skaičiumi advokatų dėl jo interesų atstovavimo. Dėl to atsakovui negali kilti pareiga apmokėti tokias ieškovo išlaidas. Atkreipė dėmesį, kad nėra pateikta atstovavimo sutartis su ieškovą gynusia advokate. Pažymėjo, kad visų ieškovui išrašytų ir su ieškiniu pateiktų sąskaitų–faktūrų suma yra 6025,70 Eur, tuo tarpu ieškinyje nurodoma, kad turtinė žala – 6283 Eur.

5. Trečiasis asmuo T. M. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad palaiko atsakovo poziciją. Paaiškino, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1A-24-209/2015 atsisakė ginti ieškovą vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, dėl išsiskyrusiu pozicijų, siekiant išvengti interesų konflikto, o baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas tam neprieštaravo. Ieškovui buvo sudarytos sąlygos teisei į gynybą užtikrinti, nes baudžiamojoje byloje buvo atlikti visi būtini efektyvios gynybos veiksmai, lėmę ieškovo išteisinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovui 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo valstybei 6,59 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nustatė, kad pateikta 2013-01-28 teisinių paslaugų sutartis Nr. TM – 102/13 patvirtina, jog šalys susitarė dėl teisinių paslaugų teikimo ieškovui. Atsakovas šia sutartimi įsipareigojo veikti kaip ieškovo patarėjas ir atstovas teisniais klausimais, atstovauti ieškovą civilinėse, administracinėse bei baudžiamosiose bylose. Su atsakovu taip pat buvo sudaryta 2013-02-11 teisinių paslaugų sutartis Nr. TM-104/13, kurioje susitarta dėl teisinių paslaugų teikimo UAB „Espotransa“, kurią atstovavo ieškovas.

8. Remiantis liudytojų parodymais teismas padarė išvadą, kad ieškovo elgesys jį atstovavusio advokato atžvilgiu nebuvo lojalus. Nurodė, kad trečiojo asmens paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad baudžiamojoje byloje ėmė skirtis atstovaujamųjų interesai, todėl nesutiko, kad teisinių paslaugų sutartis su juo buvo nutraukta nepagrįstai.

9. Teismas padarė išvadą, kad advokatas baudžiamojoje byloje apie galimą teisinių paslaugų teikimo nutraukimą R. Š. informavo žodžiu iki 2015-04-20.

10. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-23015-599/2015 nustatyta, kad atsakovas ieškovui 2015 metais buvo išrašęs dvi sąskaitas: 2015-02-11 Nr. TM-102/13-7 ir 2015-04-03 Nr. TM-102/13-8, kurios sutarties nutraukimo metu nebuvo apmokėtos. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-23015-599/2015 teismo sprendimas, kuriuo atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovo skolą pagal minėtas sąskaitas buvo atmestas, įsiteisėjo 2016-11-18, todėl 2015-04-20, atsakovas turėjo pagrindą sutartį su ieškovu nutraukti ir šiuo pagrindu.

11. Teismas pažymėjo, jog ieškovas, manydamas, kad sutartis su juo buvo nutraukta neteisėtai, atsakovo sprendimo neskundė, nors tokią galimybę jam suteikia teisės aktai bei tai jam išaiškinta šalių sudarytos sutarties 7 punkte.

12. Padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl sprendė, kad nėra pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 178 straipsnis). Kadangi ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą atmetė kaip nepagrįstą.

13. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-04-20 protokolas patvirtina, jog ieškovui buvo pasiūlyta pasinaudoti garantuojama teisine pagalba, tačiau ieškovas valstybės skiriamo gynėjo paslaugų atsisakė. Padarė išvadą, kad ieškovas, atsisakęs nemokamos teisinės pagalbos, suprato, kad patirs papildomas išlaidas. Nurodė, kad padarius išvadą, jog ieškovas iš pokalbių su atsakovu žinojo apie sutarties nutraukimą iki 2015-04-20, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas dėl to, kad su juo buvo nutraukta teisinės pagalbos sutartis, patyrė neturtinę žalą, kaip jis nurodė, pasireiškusią sukrėtimu, išgąsčiu, kas sukėlė jam dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir kt. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Ieškovas R. Š. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti.

15. Nurodė, kad advokatų profesinė bendrija pažeidė susitarimą ir advokatų etiką reglamentuojančias teisės normas, kuriose nurodoma, kad advokatas, priėmęs pavedimą ginti asmenį baudžiamojoje byloje neturi teisės tokią sutartį nutraukti. Advokatų bendrijos veiksmai vienašališkai nutraukiant sutartį yra neteisėti ir kalti.

16. Nurodė, kad teismo nustatyta aplinkybė, kad ieškovas nesikreipdamas į Lietuvos advokatūrą su skundu dėl advokato veiksmų nepasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo procedūra ir dėl to prarado teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo yra nepagrįsta. Pažymėjo, kad ginčuose dėl žalos atlyginimo tokia privaloma procedūra nenumatyta.

17. Atkreipė dėmesį, kad civilinėje byloje Nr. e2-23015-599/2015 buvo nustatyta, kad teisinių paslaugų sutartis buvo nutraukta ir apie tai baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui pranešta 2015-04-20, t. y. bylos nagrinėjimo dieną, o ieškovui pranešta tą pačią dieną po bylos, ką patvirtina atsakovo ir trečiojo asmens pateikti procesiniai dokumentai ir jų priedai. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. S. ir D. Š. davė parodymus apie tariamą kliento nelojalumą, bet nieko negalėjo pasakyti apie sutarčių su atsakovu nutraukimą. Teismo išvada, kad ieškovas buvo tinkamai žodžiu informuotas apie sutarties nutraukimą yra neparemti bylos duomenimis ir prieštaraujantis civilinėje byloje Nr. e2-23015-599/2015 nustatytoms aplinkybėms.

18. Vertinant teismo išvadas apie tariamą ieškovo nelojalumą, pažymėjo, jog advokatas turėjo galimybę tinkamai ginti savo pažeistą interesą ir nurodyti tai kaip sutarties nutraukimo pagrindą. Šis argumentas pasirodė nagrinėjant bylą ir nebuvo nurodytas sutarties nutraukimo dokumentuose.

19. Nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadą, kad svarbu, jog sutarties nutraukimo metu sąskaitos buvo išrašytos ir neapmokėtos, o nesvarbu, jog teismo sprendimu nustatyta, kad sąskaitos išrašytos nepagrįstai, nes tik teisėtas o ne tariamas reikalavimas gali sukelti pasekmes.

20. Nurodė, kad baudžiamojoje byloje atsakomybė UAB „Espotransa“ galėjo kilti tik tuomet jei būtų įrodyta ieškovo kaltė, priešingu atveju atsakomybė juridiniam asmeniui nekiltų. Pažymėjo, kad gynybos pozicijos galėjo išsiskirti tik tuo atveju jeigu ieškovas pripažintų kaltę, tačiau nagrinėjant baudžiamąją bylą ieškovas visą laiką teigė, kad yra nekaltas. Bylos nagrinėjimu metu nei ieškovo nei UAB „Espotransa“ pozicijos nesikeitė, todėl teiginys, kad ginamojo ir atstovaujamojo pozicijos išsiskyrė prieštarauja įstatymui.

21. Pažymėjo, jog atsakovui pagal sutartis buvo sumokėjęs už gynybą visiškai, patyrė žalą, nes buvo priverstas už darbą sumokėti kitam gynėjui.

22. Nurodė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo neturėdamas pagrindų nutraukė sutartį dėl gynybos baudžiamojoje byloje ir tuo pažeidė sutarties sąlygas ir teisės normas reglamentuojančias teisiamojo baudžiamojoje byloje ir jo gynėjo santykius, kur numatyta, kad gynėjas priėmęs pavedimą ginti asmenį baudžiamojoje byloje neturi teisės nutraukti šį pavedimą pats.

Atsiliepimas

23. Atsakovas advokatų profesinė bendrija „Meidus ir Juzukonis“ atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

24. Nurodė, kad ieškovas visiškai neįrodinėjo aplinkybių, kuriomis rėmėsi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Deklaratyviai kvestionuodamas sprendimo motyvus, ieškovas pateikė nepagrįstą skundą dėl to, kad teismas šių niekaip neįrodytų ieškinio aplinkybių nepatvirtino. Laikė, kad inicijuodamas apeliacinį procesą ieškovas savo procesinių pareigų taip pat neįvykdė.

25. Pažymėjo, kad ieškovas neįrodė nei vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, nors civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovas neįvardijo iš ko kildina atsakovo atžvilgiu neva taikytiną civilinę atsakomybę. Ieškovas civilinę atsakomybę kildina ir iš sutartinių, ir iš deliktinių teisinių santykių, nors pagal teisinį civilinės atsakomybės reguliavimą sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija negalima. Ieškovas neįrodė jokio savo teisių tariamo pažeidimo pagrindo. Ieškovas nenurodė jokių sutarties ar įstatymų nuostatų, kurias atsakovas neva pažeidė.

26. Nurodė, kad ieškovo motyvai, jog advokatas neturi teisės nutraukti pavedimą ginti asmenį baudžiamojoje byloje, yra teisiškai klaidingi ir ydingi, kadangi Etikos kodeksas numato ne vieną atvejį, suteikiantį teisę advokatui atsisakyti teikti teisines paslaugas.

27. Paaiškino, kad sutarties nutraukimas iš esmės niekaip nesutrikdė baudžiamosios bylos nagrinėjimo, kadangi atsakovo advokatas sutartį nutraukė jau pabaigus įrodymų tyrimą baudžiamojoje byloje, t. y. baigiamųjų kalbų sakymo stadijoje, atlikus visą gynybai reikalingą darbą, ką patvirtina jau vien ta aplinkybė, jog į bylą net buvo raštu pateikta išsami, detali ir pagrįsta advokato baigiamoji kalba. Atsakovo advokatui nutraukus sutartį, ieškovo gynyba baudžiamojoje byloje jau buvo visapusiškai įgyvendinta, o byloje buvo likęs vienintelis posėdis (skirtas baigiamiesiems pasisakymams), kuriam pasiruošimą atsakovo advokatas sugebėjo užtikrinti net nutraukdamas sutartį su ieškovu. Apie sutarties nutraukimą atsakovas iš anksto pranešė ne tik ieškovui, bet ir baudžiamąją bylą nagrinėjusiam teismui. Ieškovo teisė turėti gynėją nebuvo niekaip apsunkinta, suvaržyta ar apribota, nes ieškovas turėjo apie mėnesį laiko susirasti naują gynėją, kuriam pilnai pakako laiko pasiruošti gynybai.

28. Atsakovo advokatas, nutraukdamas sutartį, jos nuostatų nepažeidė, kadangi pasinaudojo sutartimi jam suteikta teise, kurią ieškovas, pasirašydamas sutartį ir dėl jos nuostatų nekeldamas jokių pretenzijų, aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino.

Šalies argumentai

29. Ieškovo nurodomoje civilinėje byloje nebuvo nustatyta jokių atsakovo ar jo advokatų neteisėtų veiksmų, kadangi nagrinėjimo dalykas buvo ieškovo įsiskolinimas atsakovui už teisinių paslaugų teikimą pagal atsakovo ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

31. Ginčas byloje yra kilęs dėl advokato teisės nutraukti teisinių paslaugų sutartį teisiškumo ir žalos atlyginimo.

32. Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Ieškovas ir atsakovas 2013-01-28 sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr.TM-102/13, pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui teisines paslaugas: teikti teisines konsultacijas, rengti teisinių dokumentų projektus, atlikti dokumentų teisines ekspertizes, atstovauti atsakovą įvairiose institucijose, atsakovo vardu paruošti prašymus ir pareiškimus įvairioms institucijoms, atstovauti atsakovą visuose Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių teismuose civilinėse, baudžiamosiose ir administracinėse bylose ir atsakovo vardu atlikti visus procesinius veiksmus. Susitarimu prie teisinių paslaugų sutarties Nr. TM-102/13 dėl atsiskaitymo už teisines paslaugas šalys susitarė, kad, atliekant teisinių paslaugų sutartyje numatytus darbus, ieškovas sumokės atsakovui pagal atsakovo pateiktą sąskaitą už suteiktą teisinę pagalbą. 2013-02-11 UAB „Espotransa“ atstovaujama ieškovo ir atsakovas sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr.TM-104/13, kuria atsakovas įsipareigojo teikti UAB „Espotransa“ tas pačias teisines paslaugas. Teisinių paslaugų sutarčių pagrindu ieškovui ir UAB „Espotransa“ atsakovas teikė teisines paslaugas baudžiamojoje byloje, teisminio proceso Nr. 1-10-2-00452-2008-5 (toliau – baudžiamoji byla) kurioje atsakovas ir UAB „Espotransa“ buvo kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus BK 300 str. 1 d. ir 207 str. 1 d. Atsakovas 2015-04-17 raštu dėl teisinių paslaugų sutarčių nutraukimo nuo 2015-04-20 vienašališkai nutraukė su ieškovu ir UAB „Espotransa“ sudarytas teisinių paslaugų sutartis dėl to, kad išsiskyrė atstovaujamųjų teisinė pozicija ir ieškovas neatsiskaitė už suteiktas paslaugas.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kaip turtinė prievolė, atsirandanti esant pagrindui – civilinės teisės pažeidimui, neteisėtiems veiksmams ir kitoms sąlygoms. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jos tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį, kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo.

34. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai neturi teismui išankstinės galios, išskyrus CPK nustatytus atvejus (pvz., CPK 182 straipsnio 2, 3 punktai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

35. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 48 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad gynėjas privalo neatsisakyti ginti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo, kurį jau apsiėmė ginti, išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėja BPK 61 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės arba kai gynėjo dalyvavimas keliose bylose tampa nesuderinamas. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas advokato veiklos principas – lojalumas klientui ir interesų konflikto vengimas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-345 „Dėl Lietuvos advokatų etikos kodekso skelbimo“ patvirtinto Lietuvos advokatų etikos kodekso 3.1 punkte nurodyta, kad advokatas negali konsultuoti, atstovauti, ginti ar veikti dviejų ar daugiau klientų vardu tuo pačiu klausimu ar toje pačioje byloje, jeigu tų klientų interesai yra priešingi. Jei atstovaujant klientams kyla interesų konfliktas ar pavojus, kad bus pažeistas konfidencialumas ar advokato nepriklausomumas, advokatas turi nustoti veikti tų klientų vardu (3.2 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teisės normos suteikė teisę advokatui nutraukti teisinės pagalbos sutartį su klientu, kilus atstovaujamųjų interesų konfliktui ir tuo atveju, jeigu kyla pavojus, kad bus pažeistas advokato nepriklausomumas.

36. 2013-01-28 teisinių paslaugų sutarties Nr. TM-102/13 2.3 punkte nurodyta, kad bendrija (atsakovas) turi teisę vienašališkai, nesant šalių kaltės, įspėjusi klientą prieš septynias dienas, nutraukti sutartyje aptartų įsipareigojimų vykdymą. Taigi atsakovas turėjo teisę nutraukti teisinių paslaugų sutartį taip pat remiantis teisinių paslaugų sutarties nuostatomis. Teisinių paslaugų sutarties 5.4 punktas nustatė, kad laiku neatsiskaičius už suteiktas teisines paslaugas, bendrija turi teisę nutraukti sutartį. Atsakovas ieškovui buvo išrašęs dvi sąskaitas, kurios nebuvo apmokėtos. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad tik teisėtas, o ne tariamas reikalavimas gali sukelti pasekmes. Kita vertus, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovo skolą pagal minėtas sąskaitas buvo atmestas tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6336-599/2016, todėl atsakovui nutraukiant teisinių paslaugų sutartį ši aplinkybė negalėjo būti žinoma. Nepaisant to, atsakovas galėjo nutraukti teisinių paslaugų sutartį nesant šalių kaltės (Teisinių paslaugų sutarties 2.3 punktas).

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutraukus teisnių paslaugų sutartį, teismas baudžiamojoje byloje pasiūlė ieškovui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, suteikė pakankamą terminą susirasti naują ginėją ir pasiruošti gynybai. Baudžiamojoje byloje buvo likęs paskutinis teismo posėdis, skirtas baigiamosioms kalboms. Taigi teisinių paslaugų sutarties nutraukimas iš esmės neapsunkino, nesutrikdė ieškovo gynybos. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad ieškovui atsisakius valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, jis turėjo numatyti, kad patirs papildomų išlaidų gynybai, o išlaidų dydis priklausė išimtinai nuo ieškovo pasirinkto gynėjo.

38. Nurodytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad neįrodžius vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (neteisėtų veiksmų) nėra pagrindo taikyti civilinės atsakomybės ir priteisti ieškovui iš atsakovo turtinę ir neturtinę žalą.

39. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

40. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.

41. Apeliacinį skundą atmetus, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atsakovui priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo surašymą, kurios remiantis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija) ir atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame procese nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai ir parengti atsiliepimą į apeliacinį skundą nereikėjo specialių žinių, atsakovą šios bylos apeliaciniame procese atstovavo tas pats advokatas, kuris atstovavo atsakovą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, mažinamos iki 500 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui advokatų profesinei bendrijai „Meidus ir Juzukonis“, juridinio asmens kodas 300623228, iš ieškovo R. Š., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Liuda UckienėRita KisielienėTomas Venckus