Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TRANSMURALIS“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „TRANSMURALIS“ iškelta bankroto byla, civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TRANSMURALIS“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Įvertinęs atsakovės finansinę padėtį, teismas nusprendė, kad atsakovės turtinė padėtis atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 dalies 7 dalyje nurodytą įmonės nemokumo sąvoką, nes atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir turi neįvykdytų įsipareigojimų, kurie, pagal turimus duomenis, viršija turimo turto vertę. Duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis šios nutarties priėmimo dieną galėtų pagerėti, t. y. jog atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, nėra, todėl iškėlė atsakovei bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovė UAB „TRANSMURALIS“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. COVID-19 pandemijos poveikis logistikos ir transporto sektoriaus veiklai buvo gana ryškus – pandemijos metu, bendrovės darbuotojams buvo įformintos prastovos, mokestinių prievolių atidėjimas, dėl to susikaupė mokėtina suma, kurios mokėjimui prievolė atsirado nuo 2022 m. balandžio 15 d., t. y. mokant einamąsias įmokas, padengti per pandemiją sukauptas įmokas. Įtakos turėjo ir nuo Ukrainos karo pradžios pakilusios kuro kainos, paklausos mažėjimas bei Rytų rinkų izoliacija. Pažymi, kad UAB „TRANSMURALIS“ logistinius sprendimus ir paslaugas, susijusias su krovinių (prekių) gabenimais, teikė į trečiąsias šalis, t. y. Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną, Uzbekistaną.

8.2. Pandemijos laikotarpiu bendrovė daugiau kaip pusę metų buvo teisės aktais reglamentuotose prastovose, todėl negeneravo pajamų ir tuo laikotarpiu kaupėsi išlaidos (atidėtos mokestinės prievolės).

8.3. Teismas darydamas išvadą, kad bendrovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių, neįvertino realių faktinių padarinių, kuriuos nurodė atsakovės vadovas, ir, jog tai yra laikinas faktorius; teismas faktinių aplinkybių vertinimą atliko formaliai. Be to, pats pareiškėjas nurodo, kad vėlavimai atsirado 2022 m. gegužės–birželio mėn. Lyginant 2022 m. rugpjūčio 17 d. (pareiškimo pateikimo momentu) ir 2022 m. spalio 24 d. informaciją, matomas įsiskolinimo pareiškėjui sumažėjimas, tai patvirtina, jog bendrovė mažina finansinius įsipareigojimus kreditoriams.

8.4. Nurodo, kad dėl VMI 7 616,69 Eur mokestinės nepriemokos vyksta ginčas – bendrovė yra pateikusi skundą dėl šios mokesčių sumos.

8.5. Bendrovė turi žmogiškųjų išteklių ir šiai aplinkybei patvirtinti pateikė SAM formą – pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinius laikotarpius: 2022 m. birželio–rugsėjo mėn. Visą šį laikotarpį įmonėje dirba įmonės vadovas ir 3 darbuotojai.

8.6. Nurodo, kad teismas nevertino realių skaičių, jog bendrovės už ataskaitinį laikotarpį (2022 m. sausio 8 d.) pardavimo pajamos siekė 10 078 Eur, lyginant su praėjusiu laikotarpiu, kuomet buvo 7 062 Eur, išaugo; patiriamas nuostolis sumažėjo nuo 54 562 Eur iki 27 493 Eur, t. y. 50,38 proc. Tai patvirtina, kad bendrovei pavyksta stabilizuoti vykdomą veiklą, išsaugoti sukurtas darbo vietas ir padengti esamus finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Šių aplinkybių teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė. Be to, bendrovės pateikta sutartis dėl prekių tiekimo iš Azerbaidžano Respublikos į Europą patvirtina bendrovės gyvybingumą ir realų finansinės padėties pagerėjimą; per kalendorinį mėnesį bus generuojamos 15 000–30 000 Eur pajamos.

8.7. Teismas nevertino kartu su atsiliepimu atsakovės pateiktų panaudotų PVM sąskaitų faktūrų žurnalo duomenų, patvirtinančių atsakovės realiai vykdomą veiklą; netinkamai vertino faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo 2022 m. liepos 22 d. pranešimu dėl bankroto bylos iškėlimo iniciavimo neįteikimo atsakovės atstovui. Atsakovė teismui yra pateikusi elektroninių laiškų išrašus, kurie patvirtina atsakovės atstovo nuoseklų bendradarbiavimą su VSDFV Kauno skyriaus specialistais.

8.8. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, negalima apsiriboti tik aritmetiniu atsakovės balanse nurodytų pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykio nustatymu – teismas privalo nustatyti realią įmonės turtinę padėtį, t. y. nustatyti, ar atsakovės balanse nurodytos įmonės įsipareigojimų sumos bei turto vertė atitinka tikrovę. Tik išanalizavus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus galima daryti išvadas apie įmonės mokumą ar nemokumą.

8.9. Teismas, iškėlęs atsakovei bankroto bylą nesivadovavo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, aktualiomis sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėjo formaliai, neatskleidė bylos esmės.

9. Pareiškėjas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo palikti Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. UAB ,,TRANSMURALIS“ įsiskolinimas VSDF biudžetui 2022 m. lapkričio 28 d. duomenimis, sudaro 16 808,67 Eur valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų už apdraustuosius. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) 2022 m. lapkričio 28 d. duomenimis, UAB ,,TRANSMURALIS“ turi 3 apdraustuosius.

9.2. Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbus karantiną, VSDFV Kauno skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 191 straipsniu bei atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ekonomikos skatinimo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plane nustatytą tikslą padėti verslui išsaugoti likvidumą, 2021 m. liepos 22 d. priėmė sprendimą Nr. VIA_SP10E-376 „Dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka“, tačiau bendrovė įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo laikotarpiu privalėjo mokėti visas einamąsias įmokas ir vykdyti sprendime nustatytas sąlygas. Bendrovė įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo laikotarpiu nemokėjo einamųjų įmokų ir nevykdė priimtame sprendime nustatytų sąlygų, t. y. nemokėjo įmokų atidėjimo nustatytais terminais, todėl nuo 2022 m. birželio 21 d. sprendimas neteko galios.

9.3. VSDFV Kauno skyrius 2022 m. liepos 22 d. atsakovei (buveinės adresu (duomenys neskelbiami), siuntimo būdas – e. pristatymas., e. siuntos tipas – popierinė) ir įmonės vadovui L. V. (adresu (duomenys neskelbiami), siuntimo būdas – e. pristatymas., e. siuntos tipas – popierinė) išsiuntė raštą Nr. (8.1) DV_S-63585 Dėl pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo bendrovei, kuriuo pranešė, kad atsakovė privalo sumokėti 15 911,52 Eur. VSDFV Kauno skyrius papildomai informavo, kad susitarimas dėl pagalbos nebus sudaromas. Remiantis JANĮ 8 straipsnio 1 dalimi, VSDFV Kauno skyriaus pranešimas laikomas įteiktas praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos.

9.4. Bendrovės įsiskolinimas nėra padengtas. Nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo išsiuntimo dienos, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. iki šios dienos bendrovė mokėjimo nurodymu yra sumokėjusi įmokas: 2022 m. spalio 7 d. – 27,27 Eur, 2022 m. spalio 17 d. – 25 Eur, 2022 m. spalio 21 d. – 20 Eur ir 2022 m. lapkričio 15 d. – 55 Eur, iš viso 127,27 Eur. VSDFV Kauno skyriaus pateikti debeto mokėjimo nurodymai kredito įstaigoms nesumokėtas socialinio draudimo įmokas nurašyti iš draudėjo sąskaitų kredito įstaigose nėra vykdomi. Lėšų pagal debeto mokėjimo nurodymus nenurašymas rodo įmonės pajamų negavimą ir leidžia abejoti realiu jos veiklos vykdymu, galimybe generuoti pajamas. Be to, nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo išsiuntimo dienos yra ne mažinamas, o didinamas įsiskolinimas VSDF biudžetui (įsiskolinimas nuo 15 625,58 Eur padidėjo iki 16 808,67 Eur). Pradelstų valstybinio socialinio draudimo įmokų dydis nuolat auga, todėl netinkamas prievolių vykdymas patvirtina apeliantės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o kartu ir įmonės nemokumą.

9.5. VĮ Registrų centras 2022 m. rugpjūčio 17 d. duomenimis, bendrovė turi areštuotą 1980 m. statybos betono mazgą 1 091,19 kv. m bendro ploto, apsunkintą hipoteka; VĮ „Regitra“ duomenimis 2000 metų automobilį su apribojimais. Bendrovė paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ Registrų centrui yra pateikusi už 2020 metų ataskaitinį laikotarpį. 2020 m. balanso duomenimis, bendrovės 2020 m. gruodžio 31 d. turėto turto vertė buvo 1 690 797 Eur, iš jų: 222 820 Eur ilgalaikis turtas ir 1 467 977 Eur trumpalaikis turtas. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 1 527 626 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, bendrovė 2020 m. patyrė 24 161 Eur nuostolių. Bendrovė VSDFV Kauno skyriui pateikė 2021 m. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą. 2021 m. balanso duomenimis, bendrovė 2021 m. gruodžio 31 d. turėto turto vertė – 236 648 Eur, iš jų: 214 342 Eur ilgalaikis turtas ir 22 306 Eur trumpalaikis turtas. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 128 309 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis bendrovė 2021 m. patyrė 54 562 Eur nuostolių. Atsakovė teismui yra pateikusi 2022 m. balansą (2022 m. sausio–rugpjūčio mėn.) ir pelno (nuostolių) ataskaitą. 2022 m. balanso duomenimis, bendrovės turto vertė 219 800 Eur, iš jų: 208 689 Eur ilgalaikis turtas ir 11 102 Eur trumpalaikis turtas; mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 132 439 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, bendrovė 2022 m. patyrė 27 493 Eur nuostolių. Darė išvadą, kad bendrovė turi ilgalaikių finansinių sunkumų, sistemiškai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, vykdoma veikla trečius metus iš eilės nuostolinga.

9.6. 2022 m. liepos mėnesį VSDFV Kauno skyrius atliko bendrovės dokumentų patikrinimą, kurio metu nustatyta: bendrovė kasos operacijų nevykdė ir kasos dokumentų įmonėje nebuvo; laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 15 d. iki 2022 m. liepos 8 d. 3 atsiskaitomosiose banko sąskaitose pinigų judėjimo nebuvo; tikrinamuoju laikotarpiu įmonė pajamų negavo (2022 m. liepos 21 d. aktas Nr. (8.1E)DV_V-9854). VSDFV Kauno skyrius, gavęs Valstybinės darbo inspekcijos raštą dėl 3 darbuotojų draudžiamųjų pajamų, kuriame nustatyta, kad už nurodytus laikotarpius apdraustiesiems draudžiamosios pajamos apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą, 2022 m. lapkričio 23 d. priėmė sprendimus Nr. VRE_SP1E-12902 ir VRE_SP1E-12904, 2022 m. lapkričio 17 d. priėmė sprendimą Nr. (7.1E)VRE_SP1-2057, kurių pagrindu 2 apdraustiesiems įrašytos draudžiamosios pajamos ir valstybinio socialinio draudimo įmokos už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. ir vienam apdraustajam įrašytos draudžiamosios pajamos ir valstybinio socialinio draudimo įmokos už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d.

9.7. UAB „TRANSMURALIS“ yra įtraukta į VMI sudarytą PVM mokėtojų sąrašą, turinčių deklaruotą mokestinę nepriemoką, kuri 2022 m. lapkričio 28 d. yra 8 929,35 Eur. Remiantis antstolių informacinės sistemos 2022 m. lapkričio 28 d. duomenimis, UAB „TRANSMURALIS“ atžvilgiu yra užvesta 15 vykdomųjų bylų 889 251,14 Eur sumai, iš kurių išieškojimas 7 838,14 Eur sumai yra vykdomas VMI naudai. Priverstinis skolų išieškojimas vykdomas nuo 2019 metų ir tai patvirtina aplinkybę, kad įmonės finansiniai sunkumai yra ne laikino, o nuolatinio pobūdžio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

11. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, konstatavęs atsakovės nemokumą, iškėlė jai bankroto bylą. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

14. Kita vertus, CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

15. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su pareiškėjos teikiamais duomenimis (Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų 2022 m. IV ketvirčio preliminarios finansinės ataskaitos F4 nuorašas; draudėjos UAB „TRANSMURALIS“ pajamų operacijų ataskaitos pagal dokumentus už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. iki 2022 m. lapkričio 28 d.), viena vertus, konstatuoja, kad teismas, esant poreikiui, gali naudoti duomenis tiek iš teismų informacinės sistemos, tiek ir iš kitų registrų, todėl pareiškėjos pateiktų įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia (CPK 179 straipsnio 3 dalis); kita vertus, pareiškėjos pateikti VSDFV Kauno skyriaus 2022 m. liepos 21 d. akto Nr. (8.1E)DV_V-9854 ir 2022 m. liepos 28 d. išvados Nr. (7.2E)DV_V-10131 kopijos, siekiant pagrįsti UAB „TRANSMURALIS“ veiklos nevykdymą, pateikti kartu su atsiliepimu ir pareiškėjos atsiliepimas kartu su šiais įrodymais buvo siųstas atsakovei, todėl laikytina, jog atsakovė su jais susipažino, be to, su šiais aktais atsakovė turėjo būti supažindinta ir po jų priėmimo, dėl to naujai pateikti įrodymai netikėtumo sukurti negali. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo pateikti minėti nauji įrodymai bylos neužvilkins, o padės išsamiau išnagrinėti bylą, todėl priima VSDFV Kauno skyriaus 2022 m. liepos 21 d. akto Nr. (8.1E)DV_V-9854 ir 2022 m. liepos 28 d. išvados Nr. (7.2E)DV_V-10131 kopijas ir juos vertins kartu su kita byloje esančia medžiaga.

Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo

16. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo Kauno apygardos teisme gautas 2022 m. rugpjūčio 18 d., t. y. UAB „TRANSMURALIS“ bankroto bylos iškėlimo procedūra pradėta po JANĮ įsigaliojimo. Todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė JANĮ nuostatas ir, priešingai nei teigia apeliantė, neturėjo nurodyti ginčo teisiniams santykiams negaliojančių ĮBĮ nuostatų.

Dėl atsakovės (ne)mokumo

17. Įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija turimo turto vertę.

18. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

19. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš pareiškėjo ir atsakovės pateiktos pelno nuostolių ataskaitos nuo 2020 metų nustatė, kad įmonės veikla nuostolinga trečius metus iš eilės. Iš antstolių informacinėje sistemoje esančių duomenų nustatė, kad bendrovės atžvilgiu yra užvesta 15 vykdomųjų bylų, kurių bendra išieškotina suma viršija 883 762,86 Eur. Teismas nustatė, kad įmonė 2022 m. rugpjūčio 17 d. yra skolinga VSDF biudžetui 15 625,58 Eur sumą; 2022 m. spalio 24 d. šis įsiskolinimas sudarė 15 553,31 Eur; įmonėje, 2022 m. spalio 26 d. duomenimis, apdraustųjų darbuotojų nėra; atsakovės mokestinė nepriemoka VMI sudarė 7 616,69 Eur. Duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi šiuos įsipareigojimus ar dalį šių įsipareigojimų, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Iš turimų duomenų pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bendrovė yra nemoki, ilgą laiką nevykdo turtinių prievolių, neturi pakankamai turto, kurio pakaktų atsiskaitymams su kreditoriais, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančių gauti pajamas bei įvykdyti prievoles ateityje, nenustatė; be to, atsakovės pateiktos sutarties dėl prekių tiekimo iš Azerbaidžano Respublikos į Europą nevertino kaip sudarančios pagrindą spręsti apie įmonės finansinės padėties stabilų pagerėjimą, nulemsiantį įmonės gyvybingumą, todėl iškėlė atsakovei bankroto bylą.

21. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, jog atsakovė nėra gyvybinga bendrovė, priešingai, bendrovė vykdo veiklą, sudarė sutartį dėl prekių gabenimo iš Azerbaidžano Respublikos į Europą, kuri turėtų užtikrinti 15 000–30 000 Eur mėnesio pajamas, yra veikiantis verslo subjektas; bendrovės finansinius sunkumus vertina kaip laikinus ir sieja su COVID-19 pandemija ir karu Ukrainoje; mano, kad turi galimybę padengti finansinius įsipareigojimus kreditoriams ne tik iš turimo turto, bei ir iš gaunamų pajamų.

22. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad ji vykdo veiklą, jog vykdoma veikla pelninga ir ji turi daugiau turto nei įsipareigojimų bei turi finansines galimybes atsiskaityti su kreditoriais.

23. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią procesinę normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo kelias nagrinėjamai bylai reikšmingas įrodymų vertinimo taisykles: pirma, civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį teismas įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kurios, vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinamos kaip labiau tikėtinos; antra, vertindamas įrodymų visetą teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015); trečia, kilus abejonėms dėl įrodymų patikimumo, šias abejones pašalina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018).

24. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, byloje surinktų įrodymų pagrindu, negali padaryti priešingos išvados nei padarė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą, visų pirma, apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę. Nagrinėjamu atveju bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai paskutinį kartą yra teikti už 2020 metus. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas ir pareiškėja, bendrovė neįvykdė savo pareigos juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti finansinę atskaitomybę už 2021 metų laikotarpį. Remiantis 2020 m. balanso duomenimis, UAB „TRANSMURALIS“ 2020 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 1 690 797 Eur, kurį sudarė: 222 820 Eur vertės ilgalaikis turtas ir 1 467 977 Eur vertės trumpalaikis turtas. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 1 527 626 Eur. Remiantis Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, UAB „TRASMURALIS“ 2020 m. patyrė 24 161 Eur nuostolių. Bendrovė VSDFV Kauno skyriui pateikė 2021 m. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą. Pagal 2021 m. balanso duomenis, bendrovės 2021 m. gruodžio 31 d. turėto turto vertė buvo 236 648 Eur, iš jų: 214 342 Eur vertės ilgalaikis turtas ir 22 306 Eur vertės trumpalaikis turtas; mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 128 309 Eur. Iš Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų matyti, kad bendrovė 2021 m. patyrė 54 562 Eur nuostolių. Be to, atsakovė teismui pateikė 2022 m. balansą (2022 m. sausio–rugpjūčio mėn.) ir pelno (nuostolių) ataskaitą. 2022 m. balanso duomenimis, bendrovės turto vertė siekia 219 800 Eur, kurį sudaro 208 689 Eur vertės ilgalaikis turtas ir 11 102 Eur vertės trumpalaikis turtas; mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 132 439 Eur. Remiantis Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, bendrovė 2022 m. patyrė 27 493 Eur nuostolių.

25. Apeliantė nepateikė duomenų, kurie leistų vertinti, kad atsakovės finansinė būklė pagerėjo, priešingai, atsakovės skola VMI tik didėja (išaugo nuo 7616,69 Eur iki 8 920,26 Eur 2022 m. gruodžio mėn.). Atsakovė VSDF biudžetui 2022 m. rugpjūčio 18 d. (pareiškimo pateikimo dienai) buvo skolinga 15 625,58 Eur, 2022 m. gruodžio 13 d. skola jau – 16 756,67 Eur, ir nors VSDFV Kauno skyrius 2021 m. liepos 22 d. priėmė sprendimą Nr. VIA_SP10E-376 „Dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka“, tačiau bendrovė įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo laikotarpiu nemokėjo visų einamųjų įmokų ir nevykdė sprendime nustatytų sąlygų, dėl ko nuo 2022 m. birželio 1 d. sprendimas neteko galios. Remiantis antstolių informacinės sistemos naujausiais 2022 m. gruodžio 16 d. duomenimis, UAB „TRANSMURALIS“ atžvilgiu yra užvesta 16 vykdomųjų bylų 907 273,71 Eur sumai; priverstinis skolų išieškojimas yra vykdomas nuo 2019 metų. Šios aplinkybės patvirtina, kad finansiniai įsiskolinimai VSDF biudžetui ir VMI nėra trumpalaikiai, o priešingai – yra pastovaus pobūdžio, kadangi atsakovė ilgą laiką, t. y. ilgiau nei trejus metus nesumoka susidariusių įsiskolinimų ir skolos didėja. Be kita ko, bendrovė turi areštuotą 1980 m. statybos betono mazgą 1 091,19 kv. m bendro ploto, apsunkintą hipoteka ir 2000 m. automobilį su apribojimais (VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenys). VSDFV Kauno skyrius atliko UAB „TRANSMURALIS“ dokumentų patikrinimą ir 2022 m. liepos 28 d. išvadoje Nr. (7.2E)DV_V-10131 konstatavo draudėjo veiklos nevykdymą bei priėmė sprendimą Nr. (7.1E)VRE_SP1E-7953 neįrašyti į registrą bendrovės teikiamų pranešimų apie 4 apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas pajamas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ginčo nutarties priėmimo dieną bendrovėje nebuvo apdraustų asmenų. Vadinasi, bendrovė nėra gyvybinga įmonė, t. y. nėra pajėgi toliau tęsti veiklą ir laiku atsiskaityti su kreditoriais.

26. Nurodytina ir tai, kad, priešingai nei teigia apeliantė, ir kaip pagrįstai nurodė pareiškėjas, atsakovei (buveinės adresu (duomenys neskelbiami), siuntimo būdas – e. pristatymas., e. siuntos tipas – popierinė) ir įmonės vadovui L. V. ((duomenys neskelbiami), siuntimo būdas – e., pristatymas. e. siuntos tipas – popierinė) 2022 m. liepos 22 d. išsiuntė raštą Nr. (8.1) DV_S-63585 Dėl pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei, kuriuo pranešė, jog atsakovė privalo sumokėti 15 911,52 Eur, priešingu atveju, kreipsis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo; papildomai informavo, kad susitarimas dėl pagalbos nebus sudaromas. Toks pranešimas pagal JANĮ 8 straipsnio 1 dalį laikomas įteiktas praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos. Todėl nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad ji nebuvo informuota apie pareiškėjo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.

27. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantė savo gyvybingumui ir veiklos vykdymui pagrįsti į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog ji vykdo ūkinę komercinę veiklą, sudarinėja sandorius su klientais, gauna užsakymus ir vykdo darbus už kuriuos gauna atlygį, t. y. generuoja pelną. Viena vertus, atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jos sudaryta sutartis dėl prekių tiekimo iš Azerbaidžano Respublikos į Europą, pagal kurią atsakovė vidutiniškai per kalendorinį mėnesį turėtų generuoti nuo 15 000 iki 30000 Eur pajamų, yra realiai vykdoma ir generuoja pajamas. Kita vertus, atsakovė atskirajame skunde išsamiai nurodo COVID-19 ir karo Ukrainoje pasekmes, tačiau, teismo vertinimu, tai yra tik priežastys, galėjusios sukelti bendrovei finansinius sunkumus, tačiau jos niekaip nepatvirtina, kad įmonė yra gyvybinga ir vykdo veiklą.

28. Išanalizavęs šioje byloje esančius duomenis, atskirojo skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovės nemokumą, faktą, jog įmonė nevykdo veiklos ir yra nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė yra nemoki, veiklos nevykdo, neturi pakankamai turto ir negali atsiskaityti su kreditoriais.

29. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, jog atsakovės finansinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalis pateiktą nemokumo sampratą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.