- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-22
- Bylos Nr.
- 2YT-17005-466/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Pareiškėjas
- L. I.
- Skolininkas
- R. J.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. I. skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų, suinteresuotas asmuo – skolininkė R. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas L. I. skundžia antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir prašo panaikinti 2022 m. gegužės 3 d. patvarkymą Nr. S-22-28-13683, ir perduoti prašymą teismui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. balandžio 19 d. prašymu kreipėsi į antstolį dėl baudos skyrimo skolininkei R. J. dėl teismo sprendimo nevykdymo laikotarpiais 2020 m. spalio 31 d. ir 2020 m. lapkričio 1 d., tačiau antstolis Mindaugas Dabkus 2022 m. gegužės 3 d. patvarkymu Nr. S-22-28-13683, atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2022 m. balandžio 19 d. prašymą, kadangi jis jau buvo išnagrinėtas 2021 m. birželio 23 d. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2021 m. birželio 23 d. patvarkyme Nr. S-21-28-19705, yra rašoma: „2020 m. spalio 30 d. susirašinėjime matyti, kad ieškovas nebuvo susitikęs su vaikais spalio paskutinį savaitgalį ir lapkričio pirmą savaitgalį. Teismo nutartyje yra nustatyta, kad vaikų tėvas praleidžia kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės šeštadienį ir sekmadienį su nakvyne, pasiimdamas vaikus nuo 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos to paties savaitgalio sekmadienį į jų gyvenamąją vietą iki 20 val. Spalio 31 d. ir lapkričio 7 d. savaitgaliai pagal teismo nutartį vaikų tėvui nepriklauso. Be to, R. J. susirašinėjime mini, kad L. I. kalbėjo su vaiku telefonu spalio 31 d., po pokalbio vaikas verkė, o po pasisakymų kieme verkė ir abu vaikai. Taip pat pokalbyje minima, kad vaikai patys važiuoja autobusu pas tėvą, „antrą kartą vaikai nuo namų iki manęs važiavo patys“, tačiau teismo nutartyje nurodyta, kad vaikus paima tėvas ir grąžina į jų gyvenamąją vietą“. Tačiau pareiškėjo 2022 m. balandžio 19 d. prašymo 4 priede (neskaitant kitų priedų) aiškiai, suprantamai ir skaidriai aprašyta 2020 m. spalio 30 d. situacija, kuri antstoliui Mindaugui Dabkui įspūdžio nepadarė, o 2020 m. gruodžio 8 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini), parašyta: „2020 m. gruodžio 7 d. telefonu 12:50 val. bendrauta su R. J., kuri persiuntė skyriui laišką, kuriame nurodyta, kad spalio 31 d. ir lapkričio 1 d. pagal bendravimo tvarką, J. su J. turėjo praleisti su tėvu“. Pareiškėjo L. I. teigimu, pati skolininkė raštu Vaikų teisių apsaugos tarnybai patvirtino, kad minimą savaitgalį išieškotojas turėjo praleisti su savo vaikais, todėl akivaizdu, kad antstolis Mindaugas Dabkus nėra teisus.
Antstolis Mindaugas Dabkus 2022 m. gegužės 24 d. patvarkymu Nr. S-22-28-15762, skundo netenkino ir persiuntė skundą kartu su vykdomąja byla nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Antstolis Mindaugas Dabkus nurodė, kad antstolio kontoroje laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. vasario mėn. (tol kol Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo antstolio Mindaugo Dabkaus teiktą aktą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus), buvo gauti penki išieškotojo L. I. prašymai kreiptis į teismą su prašymais skirti skolininkei R. J. baudas už 2018 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), nevykdymą. Vilniaus apygardos teismui grąžinus vykdomąją bylą į antstolio Mindaugo Dabkaus kontorą, 2021 m. birželio 23 d. buvo išnagrinėti visi teikti išieškotojo prašymai. Patvarkymu buvo atsisakyta kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą su neįvykdymo aktu, kadangi nebuvo pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo dėl skyriumi gyvenančios motinos bendravimo su vaikais tvarkos neįvykdymą. Tačiau 2022 m. balandžio 29 d. buvo gautas pakartotinis išieškotojo prašymas kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl baudos skyrimo skolininkei R. J. už Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo nevykdymą. Prie priedų išieškotojas pridėjo 2020 m. spalio 30 – lapkričio 5 d. susirašinėjimą su skolininke, taip pat pažymą apie pareiškėjo (liudytojo) asmens duomenis, prašymą ir pareiškimą. 2022 m. gegužės 3 d. antstolis Mindaugas Dabkus priėmė patvarkymą į 2022 m. balandžio 19 d. prašymą, kuriame atsisakė nagrinėti 2022 m. balandžio 29 d. prašymą, kadangi jis jau buvo išnagrinėtas 2021 m. birželio 23 d., bei buvo įvertintas šalių susirašinėjimas 2020 m. spalio 30 d. – 2020 m. lapkričio 5 d. ir nutarta atsisakyti kreiptis į teismą su neįvykdymo aktu, prašyti skolininkei skirti baudą, nes nebuvo pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo dėl skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos neįvykdymą.
Antstolis pažymėjo, kad išieškotojo analogiškas prašymas jau buvo išnagrinėtas, todėl išieškotojas antstolio veiksmus galėjo skųsti ne vėliau kaip per dvidešimt dienų, tačiau skundo ar prieštaravimų dėl to neteikė. Praėjus beveik metams, išieškotojas vėl pateikė prašymą su tais pačiais argumentais ir įrodymais, kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei R. J. dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties nevykdymo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš civilinėje byloje bei vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolio Mindaugo Dabkaus kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nustatytos atsakovo (pareiškėjo) L. I. bendravimo su nepilnamečiais vaikais J. I. ir J. I. tvarkos.
Taip pat iš vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), esančių duomenų nustatyta, kad laikotarpiais 2020 m. spalio 31 d., 2020 m. gruodžio 29 d., 2021 m. sausio 11 d., 2021 m. sausio 30 d. ir 2021 m. vasario 24 d. antstolio Mindaugo Dabkaus kontoroje buvo gauti pareiškėjo (išieškotojo) L. I. prašymai kreiptis į teismą su prašymais skirti skolininkei R. J. baudas už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo.
2021 m. birželio 23 d. antstolis Mindaugas Dabkus, Vilniaus miesto apylinkės teismui grąžinus vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), patvarkymu Nr. S-21-28-19705, išsamiai išnagrinėjo visus pareiškėjo (išieškotojo) prašymus, jame nurodytus atvejus bei įrodymus, ir atsisakė kreiptis į teismą pagal CPK 771 straipsnį su neįvykdymo aktu, prašant skolininkei R. J. skirti baudą, konstatuojant, kad nebuvo pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą.
2022 m. balandžio 19 d. antstolio Mindaugo Dabkaus kontoroje buvo gautas pareiškėjo (išieškotojo) L. I. prašymas kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei R. J. už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 31 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d. Taip pat pareiškėjas prie prašymo pridėjo šalių (išieškotojo ir skolininkės) susirašinėjimą elektroniniu paštu, 2020 m. lapkričio 1 d. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolą, 2020 m. lapkričio 18 d. prašymą Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui ir 2020 m. gruodžio 10 d. pareiškimą Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui.
Antstolis Mindaugas Dabkus 2022 m. gegužės 3 d. patvarkymu Nr. S-22-28-13683, atsisakė nagrinėti pareiškėjo (išieškotojo) L. I. 2022 m. balandžio 19 d. prašymą, nurodydamas, kad antstolis Mindaugas Dabkus, 2021 m. birželio 23 d. patvarkymu Nr. S-21-28-19705, jau buvo išnagrinėjęs tapatų prašymą.
2022 m. gegužės 19 d. antstolio Mindaugo Dabkaus kontoroje buvo gautas pareiškėjo (išieškotojo) L. I. skundas dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti antstolio Mindaugo Dabkaus 2022 m. gegužės 3 d. patvarkymą Nr. S-22-28-13683, ir kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei R. J. už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 31 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d. Antstolis minėto skundo netenkino ir remiantis CPK 510 straipsniu, perdavė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Vadovaujantis CPK 510 straipsnio 1 dalimi, skundo dėl antstolio veiksmų dalykas yra konkretūs antstolio veiksmai ar atsisakymas veiksmus atlikti. Ši norma netiesiogiai apibrėžia ir tokio skundo objektą – reikšdamas tokio pobūdžio skundą asmuo siekia panaikinti neteisėtu antstolio veiksmu ar atsisakymu tokį veiksmą atlikti sukurtas pasekmes. Šią aplinkybę patvirtina ir CPK 513 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią skundo patenkinimo rezultatu tampa neteisėto veiksmo panaikinimas arba įpareigojimas antstoliui įvykdyti teisėtą pareiškėjo reikalavimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje.
Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, nes bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, tuo pačiu nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
CPK 771 straipsnyje reglamentuojamos sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo pasekmės. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, išnagrinėja aplinkybes, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrina, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas). Be kita ko, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas).
Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio taikymo bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 23 punktas).
Kasacinio teismo plėtojamoje praktikoje taip pat nurodoma, jog tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).
Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendimo dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuria nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių jo vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tuo pačiu teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaikų tėvui bendrauti su vaikais teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečių vaikų interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1247-855/2020).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės 18 d. skundu dėl antstolio veiksmų skundžia 2022 m. gegužės 3 d. patvarkymą Nr. S-22-28-13683, kuriuo antstolis atsisakė nagrinėti, t. y. netenkino pareiškėjo 2022 m. balandžio 13 d. prašymo. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad antstolis Mindaugas Dabkus pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą bei 2022 m. balandžio 19 d. prašymą. Teismas pažymi, kad pareiškėjo (išieškotojo) prašymas dėl baudos skyrimo už bendravimo tvarkos nevykdymą laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 31 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d. buvo jau išnagrinėtas antstolio Mindaugo Dabkaus 2021 m. birželio 23 d. patvarkymu Nr. S-21-28-19705. Minėto patvarkymo pareiškėjas neskundė, jokių prieštaravimų nepateikė, su jame nurodytomis aplinkybės ir argumentais sutiko, tačiau 2022 m. balandžio 19 d. pakartotinai pateikė tapatų prašymą dėl baudos skyrimo, kuriame ginčijo antstolio Mindaugo Dabkaus atliktą aplinkybių vertinimą ir priimtą sprendimą, ir tokiu būdu siekdamas peržiūrėti 2021 m. birželio 23 d. patvarkymą Nr. S-21-28-19705, nesilaikydamas nei CPK 510 straipsnyje nustatytos apskundimo tvarkos dėl antstolių veiksmų, nei CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų tokiam skundui pateikti.
Tuo tarpu vertinant pareiškėjo (išieškotojo) L. I. 2022 m. balandžio 19 d. prašymą, pažymėtina, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 2 punktą matyti, kad pareiškėjas L. I. su nepilnamečiais vaikais J. I. ir J. I. praleidžia kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės šeštadienį ir sekmadienį su nakvyne, pasiimdamas vaikus nuo 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos to paties savaitgalio sekmadienį į jų gyvenamąją vietą iki 20 val. Tačiau pastebėtina, kad pareiškėjo minima data, t. y. 2020 m. spalio 31 d., nepatenka į bendravimo tvarkos 2 punktą, o būtent į antrą ir ketvirtą mėnesio savaitę (2020 m. spalio 31 d. patenka į mėnesio penktą savaitę) ir tądien pareiškėjui nepriklausė susitikimas su nepilnamečiais vaikais. Kita vertus, iš esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2021 m. spalio 31 d. nepilnamečiai vaikai buvo atvežti pareiškėjui (išieškotojui) prie namų, kas leidžia teigti, kad tarp buvusių sutuoktinių buvo pasiektas žodinis susitarimas dėl kitokios nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos tam savaitgaliui. Minėtos aplinkybės buvo įvertintos antstolio Mindaugo Dabkaus 2021 m. birželio 23 d. patvarkymu Nr. S-21-28-19705, tačiau pareiškėjas L. I. tik 2022 m. balandžio 19 d. prašymu su jomis nesutiko ir ginčijo, bei prašė pakartotinai įvertinti. Pasisakant dėl 2020 m. lapkričio 1 d. datos, teismas sutinka, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 4.2. punktą pareiškėjas L. I. tą dieną turėjo susitikti ir bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Tačiau šiuo atveju būtina įvertinti, dėl kokių priežasčių nepilnamečiai vaikai nebuvo perduoti pareiškėjui. Iš pateiktų duomenų matyti, kad 2020 m. spalio 31 d., skolininkės R. J. iniciatyva, nepilnamečiai vaikai buvo atvežti pareiškėjui (išieškotojui) prie namų, tačiau tarp skolininkės R. J., jos sutuoktinio M. J. ir pareiškėjo L. I. įvyko konfliktas dėl to, kad nepilnamečiai vaikai buvo atvežti automobiliu, o ne atvyko patys viešuoju transportu, dėl ko nepilnamečiai vaikai galiausiai nebuvo palikti pas pareiškėją. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės leidžia teigti, kad šiuo atveju nebuvo pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad būtent už bendravimo tvarkos nevykdymą yra atsakinga skolininkė R. J.. Priešingai, pats konfliktas buvo inicijuotas pareiškėjo L. I., kadangi nepilnamečiai vaikai buvo atvežti automobiliu, nors pagal nustatytą bendravimo tvarką pats pareiškėjas turi pasiimti ir vėliau grąžinti nepilnamečius vaikus. Be kita ko, atsižvelgtina ir į tai, kad tarp pareiškėjo ir nepilnamečių vaikų vyksta nesutarimai, konfliktai, ką pats patvirtino pareiškėjas savo pateiktuose rašytiniuose dokumentuose, o tokios aplinkybės buvo vertintos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl teigtina, kad antstolis pagrįstai, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, nustatė, kad nėra pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos neįvykdymą.
Išanalizavus vykdomojoje byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad antstolis Mindaugas Dabkus pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo L. I. 2022 m. balandžio 19 d. prašymą, kadangi pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir rašytiniai įrodymai buvo įvertinti 2021 m. birželio 23 d. patvarkymu Nr. S-21-28-19705, kuris nebuvo apskųstas.
Vadovaujantis išdėstytu bei atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, jog antstolis pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.
Papildomai pažymėtina, kad kiti pareiškėjo nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, 513 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo L. I. skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.