Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Skautas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Skautas“, uždaroji akcinė bendrovė „Kopų žuvėdra“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Skautas“, UAB „Kopų žuvėdra“.

2. Teisme 2022 m. spalio 6 d. gautas trečiojo asmens UAB „Skautas“ atsiliepimas į ieškinį, kuriuo buvo prašoma atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Teisme 2023 m. rugpjūčio 28 d. gautas trečiojo asmens UAB „Skautas“ prašymas priteisti iš ieškovės 1 800 Eur plius PVM (2 178 Eur su PVM) atstovavimo išlaidas pagal 2023 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 230057 (detalizacija PVM sąskaitoje faktūroje).

4. Teisme 2023 m. lapkričio 29 d. gautas prašymas patvirtinti tarp šalių 2023 m. lapkričio 28 d. sudarytą taikos sutartį.

6. Teisme 2023 m. gruodžio 11 d. trečiojo asmens UAB „Skautas“ prašymas priimti papildomą sprendimą, kuriuo trečiajam asmeniui UAB „Skautas“ būtų priteista 1 800 Eur plius PVM (2 178 Eur su PVM) bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje buvo susitarta dėl bylinėjimosi išlaidų patvirtinimo, todėl teismas turėjo paskirstyti visas bylinėjimosi išlaidas – tarp jų ir trečiojo asmens UAB „Skautas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos, todėl atskirasis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti trečiojo asmens UAB „Skautas“ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo dėl trečiojo asmens UAB „Skautas“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Skautas“, UAB „Kopų žuvėdra“.

15. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai civilinėje byloje, užbaigtoje 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukus, neišsprendė trečiojo asmens UAB „Skautas“ 2023 m. rugpjūčio 28 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai) (CPK 231 straipsnio 2 dalis).

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra pasisakęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).

18. Civilinės bylos užbaigimas taikos sutartimi atitinka civilinio proceso tikslus, dispozityvumo, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 2, 7, 13 straipsniai) ir yra teismo skatintina pozityvi siekiamybė. Įstatymų leidėjas taip pat skiria daug dėmesio taikiam civilinės bylos užbaigimui ir skatina jį, pavyzdžiui, žyminio mokesčio lengvatos, mediacijos plėtra. Nagrinėjant bylą teisme pirmiausia turi būti siekiama sutaikinti šalis, o teismo sprendimas dėl ginčo esmės priimamas tada, kai susitaikymo galimybės nėra. Šalims sudarius taikos sutartį ir išreiškus valią ginčą baigti taikiai, teisme turi būti sudarytos visos sąlygos įstatyme nustatyta tvarka įgyvendinti tokią šalių valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).

19. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakoma ir tuo aspektu, kad dispozityvumo principas bei iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010, 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020).

20. Tretieji asmenys nėra taikos sutarties šalimis, nes tokia teisė priklauso išimtinai bylos šalims (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 47 straipsnio nuostatas, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, neturi procesinės teisės savarankiškai disponuoti ginčo dalyku. Tuo atveju, jei asmuo turi savarankišką interesą, susijusį su ginčo dalyku, jis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka asmeniškai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą teikiant ieškinį savarankiškai (CPK 5 straipsnis).

21. Tačiau tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, be kita ko, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo UAB „Skautas“ atskirajame skunde teigia, jog skundžiamoje nutartyje nebuvo išspręstas jo kaip trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ir taip buvo pažeista jo teisė į bylinėjimosi išlaidų civiliniame procese atlyginimą.

22. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad trečiojo asmens teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įtvirtinta CPK 47 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas. Išimtys, t. y. tos teisės, kurių neturi tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, yra nurodytos CPK 47 straipsnio 2 dalyje, kurioje nėra nurodyta, jog šie asmenys neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, to nenumato ir bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančios taisyklės (CPK 79–100 straipsniai). Lietuvos apeliacinio teismo ir kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi išlaidas. Nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006, 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-751/2011). Taip pat pažymėtina, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, procese dalyvauja tam, jog galėtų išdėstyti savo poziciją (reikšti atsikirtimus) byloje, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).

23. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, numato CPK 94 straipsnis. CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, jog, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 94 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju CPK 94 straipsnio 2 dalyje nurodytas šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo tapatinti su bylinėjimosi išlaidomis, kurias patyrė tretieji asmenys. Vertinant priešingai, susidarytų situacija, kad šalims sudarant taikos sutartį, nuo jų valios priklausytų tai, ar tretieji asmenys turi, ar neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tokia teisė šalims nenustatyta, be to, tokia situacija prieštarautų elementariausiems teisingumo ir protingumo principams.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, jei CPK normose nustatyti klausimai teismo nutartimi neišsprendžiami, jie gali būti išsprendžiami papildoma nutartimi, pagal įstatymo analogiją taikant papildomo sprendimo institutą (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas pateiktas CPK 277 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta galimybė priimti papildomą sprendimą, jei teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017).

25. Trečiais asmuo UAB „Skautas“ bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti teisme 2022 m. spalio 6 d. gautu atsiliepimu į ieškinį ir teisme 2023 m. rugpjūčio 28 d. gautu prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidų atlygimą, su kuriuo kartu pateiktas ir išlaidų apskaičiavimas bei pagrindimas. Tarp šalių sudaryta taikos sutartis patvirtinta ir civilinė byla nutraukta teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi. Darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo UAB „Skautas“ matydamas, kad teismas, priimdamas nutartį dėl tarp šalių sudarytos taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo, neišsprendė bylos nagrinėjimo metu pateikto trečiojo asmens prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, turi teisę kelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Nenustatyta, jog trečiais asmuo UAB „Skautas“ keldamas klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo nagrinėjamu atveju būtų praleidęs CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turi pareigą bylos nagrinėjimo metu pateiktą trečiojo asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo išspręsti papildoma nutartimi.

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė priimti trečiojo asmens prašymą dėl papildomo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

27. Pažymėtina, kad ši apeliacinio teismo išvada nereiškia, jog trečiojo asmens UAB „Skautas“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo papildomu sprendimu būtinai turi būti tenkinamas, tenkinamas iš dalies ar atmetamas. Kaip minėta, CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija (angl. the cause theory), pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017). Būtent tai, nagrinėjamu atveju priimdamas papildomą sprendimą turi vertinti pirmosios instancijos teismas.

28. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai ir argumentai nėra teisiškai reikšmingi šios bylos teisingam išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nagrinėjamu atveju netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias trečiųjų asmenų teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir papildomo sprendimo priėmimą, taip pat į tai, kad šių klausimų sprendimas priskirtinas spręsti pirmosios instancijos teismui, daro išvadą, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis naikintina ir trečiojo asmens UAB „Skautas“ prašymas priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo

30. Kaip minėta, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, be kita ko, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 47 straipsnio 2 dalis).

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

32. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

33. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

34. Trečiasis asmuo UAB „Skautas“ atskiruoju skundu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens UAB „Skautas“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartį ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Skautas“ prašymą priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atmesti trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Skautas“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.