Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-12-08 · Administracinė byla Nr. eTA-1026-822/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-01-11Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-12-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-08
Bylos Nr.
eTA-1026-822/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02256-2020-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
S. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eTA-1026-822/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02256-2020-3Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas S. D. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis atliko laisvės atėmimo bausmę ir buvo laikomas Marijampolės PN Kybartų sektoriuje. Kalinimo sąlygos neatitiko norminių aktų reikalavimų. Kamerose buvo mažai šviesos, šalta, drėgna, kaupėsi pelėsis, nebuvo ventiliacijos, kamerose nebuvo pagalbos iškvietimo signalizacijos mygtukų. Iš tualeto sklido nemalonus kvapas, nes sanitarinis mazgas neatitiko teisės aktų keliamų reikalavimų. Po dušu nusiprausti galėjo tik vieną kartą savaitėje, reikia praustis kitų akivaizdoje, nebuvo pertvarų, ventiliacijos, buvo šalta, drėgmė, pelėsis. Tiekiamas maistas buvo netinkamos kokybės, nesubalansuotas, virtuvėje dirbo asmenys, neturintys teisės dirbti. Minėtos kalinimo sąlygos lėmė dvasinius skausmus, išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, reputacijos pablogėjimą, bendravimo su artimaisiais galimybės sumažėjimą, garbės ir orumo įžeidimą.

Atsiliepimas

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti, skundo reikalavimams taikyti trejų metų senaties terminą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl sanitarinių įrenginių trūkumo nepagrįsti, nes sanitarinių įrenginių užteko. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) pataisos namuose reguliariai atlieka patikrinimus, kurių metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Sanitarinio mazgo ir dušo patalpos įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Marijampolės PN ūkio skyriaus darbuotojai nuolat stebi, prižiūri ir tvarko patalpas ir, esant poreikiui, atlieka einamąjį remontą. Pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos ar patalpų užpildymas. Dėl buitinių sąlygų ar su tuo susijusių problemų pareiškėjas nesikreipė į Psichologinę tarnybą. Todėl nei pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta šios žalos piniginė apimtis neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos)), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

II.

5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas akcentavo CK nustatytas valstybės atsakomybės sąlygas, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintą draudimą būti kankinamam, patirti nežmonišką ar žeminantį orumą elgesį, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimus Konvencijos 3 straipsnio taikymo aspektu, įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose taisykles.

7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) nurodytais reikalavimais, pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo argumentus dėl Marijampolės PN patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, netinkamos ventiliacijos, temperatūros, apšvietos. Teismas vertino NVSC patikrinimo aktų turinį ir nustatė, kad gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose sudarytos sąlygos vėdinti patalpas per atveriamus langus, o tai atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų laikomas gyvenamosiose patalpose su neatidaromais langais ar neveikiančia vėdinimo sistema, bei akcentavo, kad Higienos norma 134:2015 nenustato reikalavimo sanitarinio mazgo patalpoje įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų ventiliaciją, nes tai susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais. Be to, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ir pelėsio. NVSC atliktų patikrinimų metu Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Teismas neabejojo pataisos įstaigose tikrinimus atliekančios atsakingos institucijos atliktų patikrinimų metu nustatytomis aplinkybėmis, pareiškėjo argumentus dėl netinkamų higienos sąlygų vertino kaip deklaratyvius, nekonkrečius.

8. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes (unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų) ir atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendė, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos.

9. Teismas, vadovaudamasis Higienos normos HN 134:2015 44 punktu, nenustatė, kad pareiškėjui nebuvo leidžiama pasinaudoti dušu kartą per savaitę. Pažymėjo, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja pertvarų ar kabinų įrengimo dušo patalpose, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Teismas vertino, kad aptariamu aspektu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos.

10. Teismas pareiškėjo argumentus dėl netinkamų higienos sąlygų dušo patalpose atmetė kaip neįrodytus. Akcentavo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Marijampolės PN pareigūnus, administraciją ar į NVSC, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamo dušo patalpos vėdinimo, pelėsio nesikreipė. Pareiškėjas teismui nenurodė, kokios aplinkybės jam trukdė pasinaudoti šia teise.

11. Teismas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste bei įvertinęs atsakovo atstovo argumentus atmetė skundo teiginius dėl pagalbos iškvietimo mygtuko kameroje nebuvimo ir dėl to patirtos neturtinės žalos.

12. Teismas, apžvelgęs laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimą reglamentuojantį teisinį reglamentavimą, atsakovo atstovo paaiškinimus pareiškėjui teikiamo maitinimo aspektu, vertino bylos duomenis ir teisės aktų pažeidimų nenustatė, pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog suimtiesiems (nuteistiesiems) buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimus atitinkantis energinės vertės maistas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo deficitinė. Todėl nekonstatavo, kad įstaiga neužtikrino, jog būtų laikomasi nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų.

13. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, kad pareiškėjui buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes pareiškėjas nepateikė.

14. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

III.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, akcentuodamas, kad pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta, pagrindžiant, jog asmuo, kuris skundžiasi kalinimo sąlygomis, yra laikomas jam sudarius saugią sveikatai gyvenamąją aplinką ir užtikrinant jo teisę į orumo gerbimą, tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai. Pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, neturi galimybės pateikti įrodymus dėl jo dėstomų aplinkybių. Pareiškėjas prie skundo pridėjo nešališkos institucijos – Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus ataskaitą, kurioje nustatytos ir užfiksuotos skunde dėstomos aplinkybės. Dėl šio įrodymo teismas nepasisakė. Šis dokumentas buvo pagrindinis skundo argumentų pagrindas. Teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis tik atsakovo atstovo pateiktais duomenimis ir padarė klaidingą išvadą, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos buvo tinkamos, pareiškėjo teisės nepažeistos, pareiškėjas jokios žalos nepatyrė. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžiama CK 6.263 straipsnio 1 dalyje.

Atsiliepimas

17. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

19. Bylos dalykas – 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui S. D. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, pagal CK 6.271 straipsnį dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN.

20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, nenustatęs visų valstybės atsakomybei kilti būtinų sąlygų, pareiškėjo skundą atmetė.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo priimti naują sprendimą ir priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

22. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka turi nagrinėti ir patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl to, kad teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp proceso šalių. Teismo sprendimas, pareiškėjo teigimu, priimtas vadovaujantis tik atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, neatsižvelgiant į su skundu pateiktą esminį skundo reikalavimo pagrįstumą patvirtinantį įrodymą – Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus ataskaitą.

24. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

25. Nors pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus ataskaitos, konkrečių argumentų, kokios aplinkybės nebuvo įvertintos ir kurios sudaro pagrindą padaryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, apeliaciniame skunde nenurodo. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik atsakovo atstovo pateiktais duomenimis ir nesirėmė Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus ataskaita, laikytini subjektyvia gynybine pareiškėjo pozicija, kuri nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadų laikyti nepagrįstomis.

26. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų.

27. Pabrėžtina, kad tokio pobūdžio bylose, atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; kt.). Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Tokio pobūdžio bylose turi būti vertinama įrodymų visuma, taip pat atsižvelgiama į pareiškėjo nusiskundimų dėl netinkamų laikymo sąlygų konkrečiu nusiskundimo aspektu apibūdinimo konkretumą, aiškumą, teiginių pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2614-492/2017).

28. Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad, vertinant higienos sąlygas, analizuojami pareiškėjo paaiškinimai ir byloje pateikiami duomenys (visuomenės sveikatos centrų patikrinimo aktai, kitų institucijų dokumentai, kuriuose fiksuojami tokio pobūdžio faktai), galintys patvirtinti arba paneigti higienos normų užtikrinimą pareiškėjui ginčo laikotarpiu (dažniausiai visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai). Nesant duomenų, pavirtinančių tokio pobūdžio pažeidimus, taip pat pareiškėjui savo teiginių dėl kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus, nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-836-662/2017; 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017). Tokiais atvejais įvertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų skundėsi įkalinimo įstaigos administracijai, kreipėsi dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017; 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-525/2017).

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino NVSC patikrinimų aktų turinį, kuriuose nebuvo užfiksuoti pareiškėjo skunde minimi patalpų, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, atitikimo higienos normų reikalavimams pažeidimai. Nesant duomenų, pavirtinančių tokio pobūdžio pažeidimus, taip pat pareiškėjui savo teiginių dėl patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ir tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Marijampolės PN pareigūnus, administraciją ar į NVSC, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė, pagrįstai pareiškėjo argumentus atmetė. Teismo išvados dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių paremtos ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei padarytos įvertinus bylos medžiagą.

30. Dėl apeliaciniame skunde nurodyto abstraktaus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu akcentuotina, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

31. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmetamas. Pabrėžė, kad reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

32. Pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir atsakius į pagrindinius šalių argumentus, o apeliacinį skundą iš esmės grindžiant tik abstrakčiais teiginiais, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.).

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir motyvais, todėl jiems pritaria. Byloje nenustatyti Marijampolės PN administracijos neteisėti veiksmai ar neveikimas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui dėl Marijampolės PN administracijos veiksmų ar neveikimo kilo neturtinė žala. Dėl nurodyto viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasErnestas SpruogisSkirgailė Žalimienė