- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-05
- Bylos Nr.
- 2A-116/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas
- Atsakovas
- UAB „Norfos mažmena“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“, bei UAB
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Norfos mažmena“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-113-104/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui bei UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl permokėtų mokesčių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Serneta“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl skolos ir palūkanų priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ 292 152,69 Lt skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, jog 2005 m. sausio 21 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta 3 523,18 kv. m. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, o 2005 m. vasario 3 d. buvo sudaryta 5 932, 66 kv. m. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Ieškovo teigimu, atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyse sutartą nuomos mokestį bei komunalinius mokesčius, tačiau savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai - pagal 2005 m. sausio 21 d. nuomos sutartį nesumokėjo 113 855,10 Lt nuomos mokesčių ir 24 967,19 Lt išlaidų už sunaudotą elektros energiją bei pagal 2005 m. vasario 3 d. nuomos sutartį - 153 330,40 Lt nuomos mokesčių.
Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ 2011 m. kovo 23 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė:
- iš ieškovo UAB „Serneta“ priteisti 27 309,60 Lt permokėtų mokesčių už šilumą ir 230 523,35 Lt už elektros energiją negyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 10 511,44 Lt palūkanų, iš viso 268 344,39 Lt;
- iš atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priteisti 2 460,55 Lt permokėtų mokesčių už šilumos energiją ir 23 107,20 Lt už elektros energiją negyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 141,93 palūkanų, iš viso 25 709,68 Lt;
- priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;
- priteisti iš ieškovo UAB „Serneta“ ir atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį – 92,25 proc. iš UAB „Serneta“ ir 7,75 proc. – iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“;
- areštuoti UAB „Serneta“ priklausantį turtą 268 344,39 Lt sumai, uždraudžiant areštuotą turtą parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims, taip pat jį įkeisti ar kitaip apsunkinti;
- areštuoti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausantį turtą 25 709,68 Lt sumai, uždraudžiant areštuotą turtą parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims, taip pat jį įkeisti ar kitaip apsunkinti.
Priešieškinyje nurodė, kad atsakovas pagal sutartį su AB „Kauno energija“ dėl šilumos energijos į pastatą, esantį Raudondvario pl. 127, Kaune, moka už viso pastato šildymą ir elektros energijos tiekimą, nors nuomojasi tik 3 523,18 kv. m. - t.y. 84, 81 proc. Atsakovo teigimu, už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 21 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. jis permokėjo 27 309, 60 Lt už pastato šildymą ir 230 523, 35 Lt už elektros energiją, taigi, ieškovo manymu, permokėta suma už minėtą laikotarpį priteistina iš ieškovo, kaip pastato savininko. Atsakovas taip pat nurodė, jog už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. atsakovas permokėjo 2 460, 55 Lt, už šildymą ir 23 107, 20 Lt už suvartotą elektros energiją ir kadangi šiuo laikotarpiu pastato savininku buvo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, tai ši suma priteistina būtent iš jo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 24 d. sprendimu:
- ieškinį patenkino: priteisė ieškovo UAB „Serneta“ naudai iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ 292 152,69 Lt skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. gruodžio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 133 Lt žyminio mokesčio;
- atsakovo UAB „Norfos mažmena“ priešieškinį ieškovui UAB „Serneta“ dėl 268 344, 39 Lt permokėtų mokesčių priteisimo ir atsakovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl 25 709, 68 Lt permokėtų mokesčių priteisimo, atmetė;
- atsakovo UAB „Norfos mažmena“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė;
- nusprendė, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį dėl ieškovo UAB „Serneta“ 268 344, 39 Lt turto vertės arešto.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, iš ieškovo pateiktų sąskaitų-faktūrų nustatė, kad ieškovo reikalavimą sudaro 113 855, 10 Lt nuomos mokesčių (su PVM) už lapkritį pagal 2005 m. sausio 21 d. nuomos sutartį už 3 523,18 kv. m. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomą ir 24 967, 19 Lt (su PVM) išlaidų už sunaudotą elektros energiją, taip pat 153 330, 40 Lt (su PVM) nuomos mokesčių pagal 2005 m. vasario 3 d. nuomos sutartį už 5 932, 66 kv. m. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomą. Teismas pažymėjo, jog tarp šalių nėra ginčo, kad sąskaitų-faktūrų atsakovas neapmokėjo, atsakovo atstovė iš esmės ieškinį pripažino, todėl ieškovui priteistina 292 152, 69 Lt skolos, nes CK 6.38 straipsnis įpareigoja sutartines prievoles vykdyti sąžiningai. Teismas tenkino ir ieškovo prašymą CK 6.37 ir 6.210 straipsnių pagrindu priteisti 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. gruodžio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Spręsdamas klausimą dėl priešieškinio reikalavimų pagrįstumo, teismas nustatė, kad atsakovas CK 6.237 straipsnio pagrindu reikalauja iš nuomojamų pastatų savininkų ieškovo UAB „Serneta“ ir atsakovo pagal priešieškinį UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ grąžinti dalį mokesčių, atsakovo sumokėtų už šildymą pagal sutartį su AB „Kauno energija“ dėl šilumos energijos tiekimo į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat už suvartotą elektros energiją. Teismas pažymėjo, jog atsakovas iš esmės pareiškė ieškinį dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.
Iš atsakovo pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad už šilumos tiekimą atsakovas atsiskaitinėjo pagal jo sudarytą sutartį su AB „Kauno energija“. Teismas pažymėjo, jog atsakovo teiginys, kad jis mokėjo už šilumą visam pastatui, o privalo mokėti tik už nuomojamų patalpų šilumą, nepatvirtintas įrodymais. Iš byloje esančios atsakovo UAB „Norfos mažmena“ ir AB „Kauno energija“ 2005 m. sausio 14 d. sutarties dėl šilumos energijos tiekimo į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), teismas nustatė, kad šiluma buvo tiekiama sutarties 1 priede nurodytam objektui, tačiau minėto priedo atsakovas nepateikė. Teismas pažymėjo, jog jeigu atsakovas mano, kad vykdydamas minėtą sutartį, jis sumokėjo tam tikrą sumą, kurios pagal sutartį neprivalėjo mokėti, tai turi teisę išreikalauti nepagrįstai sumokėtą sumą iš ją gavusio asmens (CK 6. 238 str.), šiuo atveju iš šilumos tiekėjo AB „Kauno energija“.
Teismas sprendė, jog atsakovo reikalavimas grąžinti permoką už elektros energiją, taip pat yra nepagrįstas, nes pastatų savininkai taip pat atsakovo mokesčių negavo. Teismas pažymėjo, jog nors dėl elektros energijos tiekimo sutartis buvo sudaryta su ieškovu, kaip pastato savininku, tačiau pagal tiekėjo AB „VST“ pateiktas sąskaitas-faktūras už suvartotą elektros energiją atsakovas mokėjo tiekėjui. Teismas pažymėjo, jog atsakovo teiginys, kad jis nurodytu laikotarpiu mokėjo ir už kitus ieškovo nuomininkus, nepatvirtintas objektyviais įrodymais. Teismas sprendė, jog atsakovo pateiktas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina atsakovo teiginių, nes protokolu užfiksuotos faktinės aplinkybės, kurios egzistavo apžiūros dieną, t. y. 2011 m. sausio 28 d., atsakovas gi prašė grąžinti mokesčius, sumokėtus 2005 m. sausio 21 d. - 2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu. Teismas pažymėjo, jog pastato savininkų atstovai teigė, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu buvo vienintelis nuomininkas ir už suvartotą elektros energiją atsiskaitinėjo pagal skaitiklių parodymus ir šis teiginys patvirtintas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais ir atsakovo nepaneigtas.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, pažymėjo, jog atsakovas prašė jam taikytas laikinąsias apsaugos priemones - 292 152, 69 Lt piniginių lėšų banko sąskaitoje areštą - pakeisti areštu turimoms atsargoms (atsakovas pridėjo neįkeistų prekių likutį) arba turimai įrangai (atsakovas pridėjo įrangos sąrašą) 292 152, 69 Lt sumai ir nurodė, kad antstoliui pritaikius areštą banko sąskaitai, yra žymiai suvaržytos UAB „Norfos mažmena“ ūkinės- komercinės teisės. Teismas taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieškovo reikalavimų užtikrinimui teismas areštavo atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti skolininko UAB „Norfos mažmena“ nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, teismas leido areštuoti skolininko pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis ir/ar atsakovo banko ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, neviršijant ieškinio sumos, t.y., 292 152,69 Lt. Tačiau teismas leido atsakovui UAB „Norfos mažmena“ iš areštuotų piniginių lėšų, esančių bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, apmokėti būtinas išlaidas ūkinei veiklai. Dėl to teismas sprendė, jog atsakovo teiginys, kad antstoliui pritaikius areštą banko sąskaitai, yra žymiai suvaržytos UAB „Norfos mažmena“ ūkinės- komercinės teisės, yra nepagrįstas. Teismas pažymėjo, jog atsakovas, prašydamas panaikinti areštą piniginėms lėšoms ir areštuoti atsakovo turimas atsargas arba turimą įrangą, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių sąrašuose nurodyto turto vertę ir sprendė, kad esant tokioms aplinkybėms, atsakovo piniginių lėšų arešto panaikinimas pažeistų ieškovo teisę užtikrinti sprendimo vykdymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Norfos mažmena“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Taip pat prašo iš atsakovų UAB „Serneta“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 6 843,05 Lt žyminį mokestį proporcingai tenkintų reikalavimų daliai.
1. Teismas netyrė ir neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų, kurie gali patvirtinti arba paneigti byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes, pažeidė šių įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176 str. 1 d., 177 str. 1 d.).
2. Anot apelianto, teismas, spręsdamas klausimą dėl delspinigių dydžio, savo sprendimo nepagrindė teisiniais argumentais – teismo sprendimo motyvų nebuvimas yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
3. Apeliantas turi mokėti už faktiškai jo nuomojamose patalpose sunaudotą šilumos energijos kiekį pagal šilumos energijos apskaitos prietaisų rodmenis. Apelianto teigimu, pagal šalių sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį apskaičiuojant apeliantui tenkančią eksploatacinių išlaidų dalį turi būti atsižvelgiama į tai, ar yra specialiai nuomininkui, t. y. apeliantui įrengti elektros ar šilumos energijos skaitikliai, ar jų nėra.
Šalies argumentai
4. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu apmokėjimo už šilumos energiją ir elektros energiją aiškinimu. Anot apelianto, ieškovas, kaip negyvenamųjų patalpų savininkas, turi pareigą mokėti su šiomis patalpomis susijusius mokesčius, nepriklausomai nuo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų padėties, todėl ieškovas yra elektros energijos ir kitų komunalinių mokesčių, kurios dalis tenka ir bendrojo naudojimo patalpoms, vartotojas, todėl jam kyla pareiga prisidėti prie viso pastato išlaikymo. Taigi, apelianto mokėtinus mokesčius teismas nepagrįstai paskaičiavo ne pagal jo nuomojamą plotą, o pagal visą pastatų plotą.
2014 m. vasario 3 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti BUAB „Serneta“ bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“ rašytiniai paaiškinimai dėl apeliacinio skundo argumentų. Ieškovo bankroto administratorius prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ ieškovo BUAB „Serneta“ naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek pirmoje, tiek apeliacinėje instancijoje, jei jas patvirtinantys dokumentai buvo pateikti į bylą.
Teigia, kad apeliaciniame skunde tik deklaratyviai dėstomos CPK normos, reglamentuojančios įrodymų tyrimą ir vertinimą, taip pat cituojama su įrodinėjimu susijusi teismų praktika, tačiau jokių konkrečių aplinkybių, kokie įrodymai nebuvo ištirti, kokią įtaką jie galėjo turėti teismo sprendimui, kokie įrodymai paneigia teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliantas nenurodo. Maža to, apeliantas teigia, kad teismo sprendimas yra be motyvų, o tai neva sudaro pagrindą konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, nors iš skundžiamo teismo sprendimo turinio akivaizdu, kad teismas aiškiai ir išsamiai motyvavo, kodėl priima tokį, o ne kitokį sprendimą, kodėl tam tikras aplinkybes laiko įrodytomis, o kitų ne.
Mano, jog atsakovo reikalavimas iš ieškovo priteisti 27 309,60 Lt dydžio permoką už šildymo paslaugas, tokį reikalavimą grindžiant nuomos sutarties 4.10. punktu, yra nepagrįstas ir nesąžiningas, nes atsakovas buvo sudaręs dvišalę šilumos tiekimo sutartį su AB „Kauno energija“ ir už šilumos tiekimo paslaugas mokėjo tiesiogiai AB „Kauno energija“ pagal tiekėjo išrašomas sąskaitas atsakovui. Be to, atsakovas vengė ir tebevengia pateikti sutarties, sudarytos su AB „Kauno energija“ 1 priedą, kuriame detalizuotas objektas, kuriam susitarta tiekti šilumą. Taip pat teigia, kad apelianto teiginiai dėl tariamos permokos už elektros energiją ne tik prieštarauja nuomos sutarties esmei ir tikriesiems šalių ketinimams, bet ir visiškai nėra suderinami su pamatiniais protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.
Teigia, kad atsakovas už elektros energiją ir šilumos tiekimo paslaugas mokėjo tiesiogiai paslaugų tiekėjams: AB „Kauno energija“ ir AB „VST“, o ne ieškovui, todėl atsakovas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo reikalauti jo naudai iš ieškovo priteisti 268 344,39 Lt kaip be pagrindo įgyto turto, nes šių piniginių lėšų ieškovas neįgijo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo UAB „Norfos mažmena“ atsiskaitymo su ieškovu pagal ieškovo ir atsakovo sudarytas negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis bei dėl dalies mokesčių, atsakovo sumokėtų už šildymą pagal sutartį su AB „Kauno energija“ dėl šilumos energijos tiekimo į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat už suvartotą elektros energiją, grąžinimo.
Pirmosios instancijos teismas 2012 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino, konstatavęs, kad jog tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovo pateiktų sąskaitų-faktūrų atsakovas neapmokėjo, atsakovo atstovė iš esmės ieškinį pripažino, todėl ieškovui priteistina 292 152, 69 Lt skolos, nes CK 6. 38 straipsnis įpareigoja sutartines prievoles vykdyti sąžiningai. Teismas tenkino ir ieškovo prašymą CK 6. 37 ir 6. 210 straipsnių pagrindu priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. gruodžio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas atsakovo UAB „Norfos mažmena“ priešieškinį ieškovui UAB „Serneta“ dėl 268 344, 39 Lt permokėtų mokesčių priteisimo ir atsakovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl 25 709, 68 Lt permokėtų mokesčių priteisimo, atmetė, konstatavęs, kad priešieškinio reikalavimai yra nepagrįsti ir neįrodyti.
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas savo apeliaciniu skundu be kita ko, teigia, kad, teismas, spręsdamas klausimą dėl delspinigių dydžio, savo sprendimo nepagrindė teisiniais argumentais – teismo sprendimo motyvų nebuvimas, pasak apelianto, yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
Su tokiais apeliacinio skundo teiginiais sutikti nėra pagrindo.
Ieškovas UAB „Serneta“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl skolos ir palūkanų priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ 292 152,69 Lt skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (60-61 b. l., 1 t.). Būtent tokius ieškinio reikalavimus teismas ir nagrinėjo: Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė ieškovo UAB „Serneta“ naudai iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ 292 152,69 Lt skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. gruodžio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 133 Lt žyminio mokesčio (172-175 b. l., 5 t.). Taigi, nėra pagrindo sutikti, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl delspinigių dydžio, savo sprendimo nepagrindė teisiniais argumentais.
Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat nesutinka su teismo pateiktu apmokėjimo už šilumos energiją ir elektros energiją aiškinimu. Anot apelianto, ieškovas, kaip negyvenamųjų patalpų savininkas, turi pareigą mokėti su šiomis patalpomis susijusius mokesčius, nepriklausomai nuo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų padėties, todėl ieškovas yra elektros energijos ir kitų komunalinių mokesčių, kurios dalis tenka ir bendrojo naudojimo patalpoms, vartotojas, ir jam kyla pareiga prisidėti prie viso pastato išlaikymo. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai jo mokėtinus mokesčius paskaičiavo ne pagal jo nuomojamą plotą, o pagal visą pastatų plotą.
Bylos duomenimis nustatyta, jog 2005 m. sausio 21 d. tarp ieškovo UAB „Serneta“ (nuomotojo) ir atsakovo UAB „Norfos mažmena“ (nuomininko) buvo sudaryta 3 523,18 kv. m. negyvenamųjų patalpų (nuo 2005 m. kovo 1 d. patalpų plotas – 3 633,90 kv. m.; nuo 2005 m. balandžio 21 d. – 3 964,46 kv. m.), esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis (3-8 b. l., 1 t.). Šia sutartimi šalys susitarė, kad nuomininkas (atsakovas) nuomos mokestį nuomotojui mokės periodinėmis įmokomis, mokamomis kartą per mėnesį (sutarties 4.1. p.); nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo 2005 m. sausio 21 d. (sutarties 4.2. p.); nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomotojui kas mėnesinį nuomos mokestį, kurio dydis yra 24 Lt už vieną kvadratinį metrą patalpų (išskyrus patalpas pažymėtas plane indeksu R-1); visas už nuomojamas patalpas kasmėnesinis nuomos mokestis buvo nustatytas 83 504,40 Lt, nuo 2005 m. kovo 1 d. – 86 161,68 Lt, o nuo 2005 m. balandžio 21 d. – 94 095,12 Lt; pridėtinės vertės mokestis turi būti sumokėtas papildomai (sutarties 4.3. p.). Sutarties 4.10. punktu šalys sulygo, jog be nuomos mokesčio nuomininkas sumoka mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, šiluminę energiją, komunalines ir ryšių paslaugas, pagal nuomotojo pateiktas sąskaitas ne vėliau kaip per 10 (dešimt) darbo dienų po PVM sąskaitos-faktūros gavimo dienos. Mokesčių dydis apskaičiuojamas pagal faktinį resursų ir/arba paslaugų sunaudojimą vadovaujantis skaitiklių parodymais (nesant skaitiklių - proporcingai nuomojamam plotui) arba resursus ir/arba paslaugas teikiančių ūkio subjektų pateiktomis ataskaitomis (išklotinėmis ir pan.). Nuomotojas prie šiuos resursus ir paslaugas teikiančių ūkio subjektų nustatytų įkainių neturi teisės pridėti jokių papildomų antkainių bei mokesčių. Tuo atveju, kai nuomininkas su aukščiau nurodytais resursus ir paslaugas tiekiančiais subjektais susitaria dėl tiesioginio šių resursų ir/arba paslaugų tiekimo, nuomininkas už tokius resursus ir/arba paslaugas atsiskaito tiesiogiai su ja tiekiančiais ūkio subjektais. Nuomotojas neprieštarauja dėl tokio tiesioginio resursų ir/arba paslaugų teikimo nuomininkui, o taip pat užtikrina, kad iš jo pusės nebus daroma jokių kliūčių ar trukdymų tokiam paslaugų ir/arba resursų tiekimui į patalpas (5 b. l., 1 t.). Taip pat nuomotojas sutiko, kad nuomininkas susitartų su resursus ir/arba paslaugas teikiančiais ūkio subjektais dėl tiesioginio resursų ir/arba paslaugų tiekimo, ir užtikrino, kad nedarys jokių kliūčių ir trukdymų tokiam resursų ir/arba paslaugų tiekimui į nuomininko nuomojamas patalpas; nuomininkui susitarus dėl tiesioginio resursų ir/arba paslaugų tiekimo, nuomininkas už juos atsiskaito tiesiogiai su juos tiekiančiais ūkio subjektais (sutarties 4.11. p.).
Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog 2005 m. vasario 3 d. tarp šalių buvo sudaryta 5 932, 66 kv. m. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis (11-16 b. l., 1 t.). Šia sutartimi šalys susitarė, kad nuomininkas (atsakovas) nuomos mokestį nuomotojui mokės periodinėmis įmokomis, mokamomis kartą per mėnesį (sutarties 4.1. p.); nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo 2005 m. vasario 3 d. (sutarties 4.2. p.); nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomotojui kasmėnesinį nuomos mokestį, kurio dydis už 2005 m. vasario mėnesį – 116 909,19 Lt, už 2005 m. kovo mėnesį – 116 631,24 Lt, už 2005 m. balandžio ir gegužės mėnesius po 119 225,48 Lt, o nuo 2005 m. birželio 1 d. – 126 719,34 Lt; pridėtinės vertės mokestis turi būti sumokėtas papildomai (sutarties 4.3. p.). Šia sutartimi, šalys be kita ko, taip pat sulygo, jog be nuomos mokesčio nuomininkas sumoka mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, šiluminę energiją, komunalines ir ryšių paslaugas, pagal nuomotojo pateiktas sąskaitas ne vėliau kaip per 10 (dešimt) darbo dienų po PVM sąskaitos-faktūros gavimo dienos. Mokesčių dydis apskaičiuojamas pagal faktinį resursų ir/arba paslaugų sunaudojimą vadovaujantis skaitiklių parodymais (nesant skaitiklių - proporcingai nuomojamam plotui) arba resursus ir/arba paslaugas teikiančių ūkio subjektų pateiktomis ataskaitomis (išklotinėmis ir pan.). Nuomotojas prie šiuos resursus ir paslaugas teikiančių ūkio subjektų nustatytų įkainių neturi teisės pridėti jokių papildomų antkainių bei mokesčių. Tuo atveju, kai nuomininkas su aukščiau nurodytais resursus ir paslaugas tiekiančiais subjektais susitaria dėl tiesioginio šių resursų ir/arba paslaugų tiekimo, nuomininkas už tokius resursus ir/arba paslaugas atsiskaito tiesiogiai su ja tiekiančiais ūkio subjektais. Nuomotojas neprieštarauja dėl tokio tiesioginio resursų ir/arba paslaugų teikimo nuomininkui, o taip pat užtikrina, kad iš jo pusės nebus daroma jokių kliūčių ar trukdymų tokiam paslaugų ir/arba resursų tiekimui į patalpas (sutarties 4.10. p.; 13 b. l., 1 t.). Nuomotojas taip pat sutiko, kad nuomininkas susitartų su resursus ir/arba paslaugas teikiančiais ūkio subjektais dėl tiesioginio resursų ir/arba paslaugų tiekimo, ir užtikrino, kad nedarys jokių kliūčių ir trukdymų tokiam resursų ir/arba paslaugų tiekimui į nuomininko nuomojamas patalpas; nuomininkui susitarus dėl tiesioginio resursų ir/arba paslaugų tiekimo, nuomininkas už juos atsiskaito tiesiogiai su juos tiekiančiais ūkio subjektais (sutarties 4.11. p.).
Iš byloje esančios 2005 m. sausio 14 d. Šilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo laikinos sutarties Nr. 1795706010, sudarytos tarp AB „Kauno energija“ (toliau sutartyje vadinama Šilumos įmonė) ir UAB „Norfos mažmena“ (toliau sutartyje vadinama Objekto savininkas), turinio matyti, jog šalys sudarė šią sutartį 1 priede nurodytam objektui, esančiam (duomenys neskelbtini) (127-130 b. l., 1 t.). Šia sutartimi šalys susitarė, kad sutarties 1 priede išvardyti objektai yra prijungti prie šilumos perdavimo (tiekimo) sistemos tinklų šios sutarties 2 priede nurodytame taške ir vartoja šilumos įmonės tiekiamą šilumą (2.1. p.; 127 b. l., 1 t.). Sutarties 4.7. punktu Objekto savininkas (UAB „Norfos mažmena“) įsipareigojo sumokėti šilumos įmonės pateiktą sąskaitą per 3 darbo dienas, skaičiuojant nuo jos įteikimo dienos (128 b. l., 1 t.). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas UAB „Norfos mažmena“ nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikęs minėtos sutarties 1 priedo, iš kurio būtų galima identifikuoti objektus (patalpų plotą), kurie buvo prijungti prie šilumos perdavimo (tiekimo) sistemos tinklų ir vartojo AB „Kauno energija“ tiekiamą šilumą. Iš byloje esančių PVM sąskaitų-faktūrų nustatyta, kad tiekėjas AB „Kauno energija“ jas išrašydavo tiesiogiai Objekto (duomenys neskelbtini) savininkui, t.y. UAB „Norfos mažmena“, o atliktus mokėjimus patvirtinantys dokumentai pagrindžia faktą, kad mokėtojas UAB „Norfos mažmena“ tiesiogiai atsiskaitydavo su šilumos tiekėju AB „Kauno energija“ (133-258 b. l., 1 t.; 1-48 b. l., 2 t.). Pažymėtina, jog ir pats atsakovas savo procesiniuose dokumentuose patvirtino, jog, vadovaudamasis nuomos sutarties 4.11. punktu, tiesiogiai su AB „Kauno energija“ sudarė šilumos pirkimo, vartojimo, atsiskaitymo laikiną sutartį (79-88 b. l., 1 t.). Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų pagrindu nepaneigtas faktas, kad už suvartotą elektros energiją atsakovas mokėjo tiekėjui, taip pat byloje nėra duomenų, jog šiuos mokėjimus būtų gavęs ieškovas.
Atsižvelgusi į išdėstytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šis apeliacinio skundo argumentas bei apelianto teiginiai, jog teismas nepagrįstai apelianto mokėtinus mokesčius paskaičiavo ne pagal jo nuomojamą plotą, o pagal visą pastatų plotą, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės, nes šis argumentas faktiniais bylos duomenimis nėra pagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog tuo atveju, jeigu atsakovas mano, kad jis sumokėjo tam tikrą sumą, kurios pagal sutartį neprivalėjo mokėti, tai turi teisę išreikalauti nepagrįstai sumokėtą sumą iš ją gavusių asmenų (CK 6. 238 str.).
Negalima sutikti ir su apelianto argumentu, jog teismas netyrė ir neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų, kurie gali patvirtinti arba paneigti byloje teisiškai reikšmingas aplinkybes, pažeidė šių įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176 str. 1 d., 177 str. 1 d.).
Pažymėtina, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2006; 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; ir kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šios konkrečios ginčo situacijos aplinkybes ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė civilinio proceso normų įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 179, 185 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis ir tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, bei, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, t. y. ieškinį dėl 292 152,69 Lt skolos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. gruodžio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ patenkino pagrįstai bei atsakovo UAB „Norfos mažmena“ priešieškinį ieškovui UAB „Serneta“ dėl 268 344, 39 Lt permokėtų mokesčių priteisimo ir atsakovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl 25 709, 68 Lt permokėtų mokesčių priteisimo, atmetė taip pat pagrįstai ir pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos ir priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 3 d.).
Rašytiniais paaiškinimais į atsakovo apeliacinį skundą BUAB „Serneta“ bankroto administratorius UAB „Ius Positivum“ prašo priteisti iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ ieškovui BUAB „Serneta“ jo patirtas bylinėjimosi išlaidas tiek pirmoje, tiek apeliacinėje instancijoje, jei jas patvirtinantys dokumentai buvo pateikti į bylą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta šias išlaidas ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl spręsti jų paskirstymo klausimą nėra pagrindo (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.