- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-14
- Bylos Nr.
- 2A-721-390/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00311-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- D. K.
- Trečiasis asmuo
- R. K., D. K., O.L. W., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- S. S., R. G., G. K., V. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. K. ir trečiojo asmens R. K. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-71-418/2020 pagal ieškovų S. S., R. G., G. K., V. P. ieškinį atsakovei D. K., tretiesiems asmenims R. K., D. K., O.L. W., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai ieškiniu prašė: 1) atidalinti S. S., G. K., R. G., V. P., R. K., D. K., O. L. W., D. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 3,6800 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Druskininkų sav., priskiriant asmeninėn nuosavybėn suformuotus žemės sklypus natūra ir nustatant kelio servitutus pagal R. M. parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Druskininkų sav., formavimo ir pertvarkymo projektą; 2) pripažinti ieškovams S. S., G. K., R. G., V. P. teisę be atsakovų D. K. ir R. K. raštiško sutikimo ir derinimo atlikti visus būtinus veiksmus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., Druskininkų sav., formavimo ir pertvarkymo projektui įgyvendinti, įskaitant atidalintų žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimą, žemės sklypų kadastro duomenų ir nuosavybės teisių į atidalintus žemės sklypus įregistravimą Nekilnojamojo turto kadastre ir registre; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.
2. Ieškovai nurodė, kad 3,6800 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Druskininkų sav., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams S. S. - 13/368 dalis, G. K. - 13/368 dalis, R. G. - 51/368 dalis, V. P. - 92/368 dalis, atsakovams R. K. - 92/368 dalis, D. K. - 92/368 dalis, tretiesiems asmenims O. L. W. - 5/184 dalis, D. K. - 5/368 dalis. Žemės sklype yra dvi namų valdos. Viena namų valda, kuriai suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) Druskininkų sav., priklauso tretiesiems asmenims D. K. ir O. L. W.. Kita namų valda kuriai suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) Druskininkų sav., priklauso atsakovei D. K. ir R. K.. Vadovaujantis taisyklėmis ir išduotais reikalavimais parengtas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Druskininkų sav., formavimo ir pertvarkymo projektas. Pagal projekto sprendinius atidalinimui iš bendrosios dalinės nuosavybės yra formuojami 7 žemės sklypai, kurie atitektų: žemės sklypas Nr. 1 - 0,2600 ha - R. G., sklype projektuojamas 204 kv. m ploto kelio servitutas S1 (tarnaujantis daiktas), kurio atžvilgiu viešpataus žemės sklypai Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr.6; žemės sklypas Nr. 2 - 0,1300 ha - G. K., sklype projektuojamas 104 kv. m ploto kelio servitutas S1 (tarnaujantis daiktas), kurio atžvilgiu viešpataus žemės sklypai Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr.6; žemės sklypas Nr. 3 - 0,1300 ha - S. S., sklype projektuojamas 104 kv. m ploto kelio servitutas S1 (tarnaujantis daiktas), kurio atžvilgiu viešpataus žemės sklypai Nr. 4, Nr.5, Nr. 6; žemės sklypas Nu. 4 - 0,1160 ha - R. G., sklype projektuojamas 219 kv. m ploto kelio servitutas S1 (tarnaujantis daiktas), kurio atžvilgiu viešpataus žemės sklypas Nr. 5, Nr. 6; Žemės sklypas Nr. 5 - 0,1340 ha - R. G.. Patekimas į aukščiau nurodytus žemės sklypus užtikrintas nustatomu kelio servitutu S1 žemės sklypuose Nr. 1, 2, 3, 4, 6; Žemės sklypas Nr. 6 - 1,9900 ha - D. K., O. L. W., R. K., D. K. paliekamas bendrojoje dalinėje nuosavybėje, sklype projektuojami 203 kv. m ploto kelio servitutas S2 (tarnaujantis daiktas), kurio atžvilgiu viešpataus žemės sklypas Nr. 7 ir 431 kv. m ploto kelio servitutas S1 (tarnaujantis daiktas), kurio atžvilgiu viešpataus žemės sklypai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5; Žemės sklypas Nr. 7 - 0,9200 ha - V. P., patekimas į šį žemės sklypą užtikrintas žemės sklype Nr. 6 nustatytu 203 kv. m ploto kelio servitutu S2. Sklypai suformuoti vadovaujantis adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijumi, t. y. atsižvelgiant j bendraturčių turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje, pagal projektą formuojami žemės sklypai atitinka bendraturčių idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. pačios projekto rengimo procedūros ir Projekto sprendiniai atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, vienintelis projekto trūkumus yra tik tas, kad jam nėra pritarę bendraturčiai atsakovai R. K. ir D. K. (1 t., b. l. 1-7).
3. Atsakovė D. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovų pateiktas žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projektas nėra patvirtintas ir suderintas su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtas. Kadangi nėra šio žemės sklypo savininkė, todėl pasirinktas netinkamas atsakovas (1 t., b. l. 67-6, 2 t., b. l. 14).
4. Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė ieškovų ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad parengtam projektui žemės sklypo bendraturtė nepritarė, o tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas (1 t., b. l. 82-85).
Atsiliepimas
5. Atsakovas R. K. pateikė atsiliepimą į ieškovų ieškinį, kuriuo sutiko su ieškinio reikalavimais. Atsiliepime nurodė, kad ieškovai teikdami ieškinį teismui, elgiasi nesąžiningai, neišnaudojo ikiteisminio ginčo sprendimo, kurio iš esmės nėra, galimybių. Prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas bei skirti ieškovams už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis baudą.
6. Ieškovai 2019 m. lapkričio 20 d. pateikė atsisakymą nuo ieškinio atsakovo R. K. atžvilgiu. Nurodė, kad atsakovas R. K. pateikė raštišką pritarimą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui, todėl ieškovai atsisako ieškinio reikalavimų R. K. atžvilgiu ir prašo R. K. laikyti byloje trečiuoju asmeniu (1 t., b. l. 181-182). Atsakovo R. K. procesinė padėtis 2019 m. lapkričio 20 d. teismo protokoline nutartimi pakeista iš atsakovo į trečiąjį asmenį.
Atsiliepimas
7. Tretieji asmenys D. K. ir Olivier L. W. į ieškovų ieškinį atsiliepimų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2020 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės D. K. po 300 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovams ir 87,17 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
9. Teismas nurodė, kad ginčo 3,68 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. 3878-0008-0100, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso aštuoniems bendraturčiams. Ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pareiškė keturi bendraturčiai, kuriems nepriklauso šiame žemės sklype esantys statiniai. Su ieškovų siūlomu atidalijimo variantu nesutinka tik vienintelė atsakovė, kuri nesutikimo motyvus argumentuoja ne jos teisių ar interesų pažeidimu, bet formuojant žemės sklypus ieškovams Projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nesilaikymu. Jokių alternatyvių pasiūlymų atsakovė šiuo atveju neteikė.
10. Teismas nurodė, kad iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. lapkričio 2 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad patikrinus ginčo žemės sklypo Formavimo ir pertvarkymo projektą, suformuota išvada, kad pritariama projekto teikimui tvirtinti su sąlyga, jog projektas gali būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi žemės sklypo bendraturčių raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas (1 t., b. l. 40-41). Tokia nuostata yra numatyta Projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 66 punkte. Esant patikrinimo akto išvadoje nurodytoms tokioms aplinkybėms nėra pagrindo laikyti, kad parengtas žemės sklypo formavimo projektas yra pažeidus Projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių V skyriuje „Visuomenės informavimas ir supažindinimas su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu, jo derinimas tikrinimas ir tvirtinimas“ numatytas procedūras.
11. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad teismui pateiktas projektas turėjo būti pavirtintas Nacionalinės žemės tarnybos, kadangi projektas negali būti tvirtinamas be atsakovės kaip žemės sklypo bendrasavininkės raštiško pritarimo arba teismo sprendimo.
12. Pagal pateiktą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto planą, pertvarkius žemės sklypą, t. y. atidalijus ieškovams priklausančias žemės sklypo dalis ieškovui R. G. suprojektuotas 0,26 ha ploto žemės sklypą plane pažymėta Nr. 1, 0,1160 ha ploto žemės sklypą plane pažymėtu Nr. 4 ir 0,1340 ha ploto žemės sklypą plane pažymėtu Nr. 5. Šių suprojektuotų sklypų bendras plotas sudaro 0,51 ha (0,2600+0,1160+0,1340), kas atitinka jo dalį turimoje bendrojoje nuosavybėje. Ieškovui G. K. suprojektuotas 0,13 ha ploto žemės sklypas plane pažymėtas Nr. 2, ieškovei S. S. suprojektuotas 0,13 ha ploto žemės sklypas plane pažymėtas Nr. 3, ieškovei V. P. suprojektuotas 0,92 ha ploto žemės sklypas plane pažymėtas Nr. 7, kas taip pat atitinka šių ieškovų turimas žemės sklypo dalis bendroje dalinėje nuosavybėje. Atsakovei D. K. ir tretiesiems asmenims R. K., D. K., O. L. W. suprojektuotas 1,99 ha ploto žemės sklypas plane pažymėtas Nr. 6, kas atitinka jų nuosavybėje turimas dalis (0,92+0,92+0,05+0,10) (1 t., b. l. 14).
13. Teismas įvertinęs ieškovų parengtą ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pripažino, kad jis yra racionalus, nedaro neproporcingos žalos kitiems bendraturčiams suformuotiems žemės sklypams.
14. Teismas nurodė, kad šiuo atveju formuojami septyni atskiri žemės sklypai. Privažiavimus į naujai suformuotus žemės sklypus užtikrina numatyti servitutai S1 ir S2. Servitutu S1 užtikrinamas privažiavimas į sklypus plane pažymėtus Nr. 2, 3, 4, 5, 6. Nustačius servitutą dalyje naujai suformuotų žemės sklypų ieškovams ir dalyje žemės sklypo suformuoto atsakovei ir tretiesiems asmenims, privažiavimas numatomas nauju keliu, jis bus pačiame žemės sklypo Nr. 6 pakraštyje ir užims santykinai nedidelę šio žemės sklypo dalį. Servitutu S2 numatomas privažiavimas prie sklypo Nr. 7. Šis servitutas planuojamas sklypo Nr. 6 pakraštyje, kelio apsaugos zonoje, todėl neblogina žemės sklypo Nr. 6 būklės ir neapsunkina naudojimosi šiuo žemės sklypu. Ieškovams suformuotose sklypuose servitutas S1 užima 631 kv. m plotą, o atsakovei ir tretiesiems asmenims suprojektuotame sklype Nr. 6, servitutai S1 ir S2 kartu užima 634 kv. m. Tai reiškia, kad ieškovams ir atsakovei bei tretiesiems asmenims priklausantiems žemės sklypams naudojimo apribojimai yra praktiškai vienodi.
15. Teismas pažymėjo, kad dalis bendraturčių savo dalis iš bendrojo naudojimo žemės sklypo siekia atsidalinti nuo 2007 m. (1 t., b. l. 69-70, Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenys civilinė byla Nr. Nr. 2-2-314/2015), todėl negalima situacija, kad asmenys turėdami nuosavybės teises į žemės sklypą negali pilnavertiškai juo naudotis ir disponuoti. Atsakovei nepateikus jokių argumentų dėl ieškovų ieškinio reikalavimų bei atsižvelgiant į tai, kad kiti bendraturčiai yra pritarę tokiam žemės sklypo atidalijimui, teismas ieškovų ieškinį tenkino visiškai.
16. Teismo vertinimu, antras ieškovų reikalavimas yra perteklinis, kadangi teismo sprendimas turės būti įgyvendintas visiškai tik šalims įregistravus nuosavybės teises į atidalintus žemės sklypus pagal teismo sprendimą, tačiau siekiant išvengti bet kokių nesusipratimų dėl teismo sprendimo vykdymo šį ieškovų reikalavimą taip pat tenkino.
17. Teismas sprendė, kad ieškovų advokatės pateiktos išlaidos neviršija nustatytų teikiamų paslaugų maksimalių dydžių, todėl iš atsakovės ieškovų naudai lygiomis dalimis priteisė 200 Eur sumokėtą žyminį mokestį ir 1 000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, t. y. kiekvienam ieškovui po 300 Eur, bei 87,17 Eur išlaidos valstybės naudai susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
18. Teismas nesutiko su trečiojo asmens argumentais dėl jo turėtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, t. y. kad ieškovai nebendravo su juo dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo dalyvavo anksčiau vykusiuose teisminiuose procesuose, todėl jam buvo puikiai žinoma žemės sklypo bendraturčių siekis atsidalinti jiems priklausančias žemės sklypo dalis, taip pat visi byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad trečiajam asmeniui buvo žinoma apie rengiamą projektą, jis turėjo visas galimybes su juo susipažinti ir teikti savo pastabas ar pasiūlymus. Teismas sprendė, kad pats trečiasis asmuo yra atsakingas už jo patirtas išlaidas šiame procese ir jo turėtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.
19. Teismas taip pat netenkino trečiojo asmens pašymo dėl baudų paskyrimo ieškovams už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad ieškovai pateikė pagrįstą ieškinį, o tai, kad pirminėje ieškinio stadijoje ieškovai patraukė trečiąjį asmenį atsakovu, nereiškia, kad jie piktnaudžiavo savo teisėmis, kadangi kaip patvirtina byloje nustatytos aplinkybės tam buvo visi pagrindai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
20. Apeliaciniu skundu atsakovė D. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimą, panaikinti 2017 m. liepos 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini) NŽT prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjos I. J. įsakymą, Detalųjį planą pripažinti negaliojančiu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Teismas priėmė ginčijamą sprendimą neįsigilinęs į bylos duomenis.
20.2. Ieškinyje pateiktas R. M. ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas nėra suderintas ir patvirtintas, neatitinka įstatymo reikalavimų. Teigiama, kad 2009 m. liepos mėn. matininkas A. B. apeliantei priklausančiame žemės sklype atlieka kadastrinius matavimus. Neturėdamas leidimo pakeičia Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, kurių metu nacionalizuojama žemė 2-A,7-l VŽF NTR pakeičiama žemės paskirtis – kiti žemės sklypai, įrašomas naujas adresas - (duomenys neskelbtini) 2017m. liepos 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini) NŽT prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėja I. J. išleidžia įsakymą dėl privačios žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Druskininkų sav. formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. (duomenys neskelbtini) reg. Nr. (duomenys neskelbtini) yra namų valda, užstatyta statiniais, bendras plotas 0,4300 ha. Savininkai yra D. K. ir R. K.. Ši namų valda stovi 100 sklype. Iš pateikto NTR išrašo 2007-11-20 reg. Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Druskininkų sav., (duomenys neskelbtini). R. G. yra šio sklypo savininkas, bet ne (duomenys neskelbtini). Šiuo įsakymu bandoma įteisinti 2009 m. įvykdytą nusikalstamą veiką: dokumentų, parašų klastojimą. 2020-01-20 apeliantė kreipė į prokuratūrą, kad būtų ištirti valstybės tarnautojų veiksmai, nustatyti kaltininkai.
Atsiliepimas
21. Atsiliepimu į atsakovės D. K. apeliacinį skundą ieškovai G. K., R. G., V. P. prašo apeliacinį skundą atmesti, ginčijamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės D. K. ieškovo G. K. naudai patirtas 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Iš apeliantės apeliaciniame skunde pateiktos Taisyklių 51 p. formuluotės matyti, kad tai yra sena Taisyklių 51 p. redakcija: “Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas tvirtinamas apskrities viršininko įsakymu”, kuri negaliojo nei Projekto rengimo metu, nei teismui priimant skundžiamą sprendimą. Atsakovė per visą Projekto rengimo procesą nei Projekto organizatoriui, nei Projekto rengėjui, nei bendraturčiams neteikė jokių pastabų ar pasiūlymų dėl rengiamo Projekto, jo sprendinių ir kt. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų Projektui rengti buvo atliktos visos privalomos procedūros.
Šalies argumentai
21.2. Apeliantė byloje nereiškė priešieškinio ar ieškinio atskiroje byloje ir nurodytų dokumentų teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo, tokio pobūdžio reikalavimai, kuriuos savo apeliaciniame skunde reiškia apeliantė, negali būti apeliacinio skundo dalyku.
22. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo R. K. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimą ir iš ieškovų lygiomis dalimis priteisti 800 Eur apelianto R. K. naudai pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Jeigu Ieškovai būtų tinkamai informavę apie parengtą žemės sklypo atidalijimo projektą ir jį būtų pateikę susipažinti, apeliantas būtų sutikęs su parengtu planu ir tai patvirtinęs savo parašu. Kitaip tariant - Ieškovams elgiantis sąžiningai, realiai, o ne formaliai atliekant teisės aktuose nustatytas procedūras, šios civilinės bylos galėjo net nebūti, o R. K. tikrai nebūtų atsakovas byloje, jei tokia ir būtų užvesta.
Atsiliepimas
22.2. Apeliantą (buvusį atsakovą) teismas įpareigojo pateikti atsiliepimą į ieškinį, taip pat įpareigojo dalyvauti teismo posėdžiuose, tačiau dėl prastos sveikatos būklės jis bylą vedė per atstovą. Dėl ieškovų elgesio apeliantas patyrė materialinius nuostolius - išlaidas teisinei pagalbai, konsultacijoms su matininkais, dalyvavimui teismo posėdžiuose.
23. Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto R. K. ieškovų R. G. ir V. P. naudai patirtas 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad jam nebuvo žinoma apie žemės sklypų formavimo projektą, nepaaiškino, kodėl tik gavęs procesinius dokumentus nesikreipė į bendraturčius ir nepritarė projektui, ieškovų pateikti įrodymai nebuvo paneigti. Vien ta aplinkybė, kad vėliau apeliantas pritarė žemės sklypų formavimo projektui, nesudaro pagrindo jam teigti, kad jo kaltės dėl jam inicijuoto teisminio proceso nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
Dėl atsakovės D. K. apeliacinio skundo
25. Apeliantės apeliacinis skundas iš esmės argumentuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neįsigilino į bylos duomenis, nesivadovavo teismų praktika. Taip pat apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti 2017m. liepos 18d. Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjos priimtą įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) teikdama, kad toks įsakymas pažeidžia jos teises.
26. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (lot. erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu. Nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Nuosavybės teisė suponuoja ir tam tikras savininko pareigas, ji turi būti įgyvendinama taip, kad neprieštarautų įstatymo nuostatoms, nepažeistų trečiųjų asmenų teisių.
27. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas bendrosios dalinės nuosavybės būdas, pagal kurį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018).
28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovams S. S., R. G., G. K., V. P., atsakovei D. K. ir tretiesiems asmenims R. K., D. K., O. L. W. dalinės nuosavybės teise priklauso 3,6800 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Druskininkų sav. Ieškovei S. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 13/368 dalis žemės sklypo, ieškovui R. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso 51/368 dalis žemės sklypo, ieškovui G. K. nuosavybės teise priklauso 13/368 dalis žemės sklypo, ieškovei V. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso 92/368 dalis žemės sklypo, atsakovei D. K. nuosavybės teise priklauso 46/368 dalis žemės sklypo ir asmeninės nuosavybės teise 46/368 dalis žemės sklypo, trečiajam asmeniui R. K. nuosavybės teise priklauso 46/368 dalis žemės sklypo ir asmeninės nuosavybės teise 46/368 dalis žemės sklypo, trečiajam asmeniui D. K. nuosavybės teise priklauso 5/368 dalis žemės sklypo, trečiajam asmeniui O. L. W. nuosavybės teise priklauso 5/184 dalis žemės sklypo (1 t., b. l. 15-16). Šiame žemės sklype yra atsakovei D. K. priklausantys pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (priklausantys pastatui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (šulinys, lauko tualetas) bei atsakovei D. K. ir trečiajam asmeniui R. K. po ½ dalį asmenine nuosavybės teise priklausantys pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių adresas (duomenys neskelbtini) Druskininkų sav. (1 t., b. l. 17-19), taip pat šiame žemės sklype yra tretiesiems asmenims D. K. nuosavybės teise priklausantis pastatas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir O. L. W. nuosavybės teise priklausantys, pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių adresas yra (duomenys neskelbtini) Druskininkų sav. (1 t., b. l. 20-21).
29. Ieškovai nagrinėjamoje byloje prašė atidalinti jiems priklausančias 3,6800 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Aginro“ projektuotojo R. M. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
30. Nustatyta, kad ginčo žemės sklypas priklauso aštuoniems bendraturčiams, su ieškovų siūlomu atidalijamo variantu sutiko visi bendraturčiai, išskyrus atsakovę – apeliantę D. K..
31. Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį patenkino teisingai nustatę faktines bylos aplinkybes. Teismas konstatavo, kad atidalijus žemės sklypą pagal ieškovų pateiktą projektą bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigtų, kadangi žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Druskininkų sav., toliau priklausytų keturiems asmenims, t. y. atsakovei D. K. ir tretiesiems asmenims R. K., D. K., O. L. W., bendras žemės sklypo plotas sumažėtų nuo 3,68 ha iki 1,99 ha. Bendraturčių dalis sumažėja nuo aštuonių iki keturių, kas be abejonės mažina galimų ateityje nesutarimų galimybes. Teismas akcentavo, kad ieškovams naujai formuojami žemės sklypai pagal jiems priklausančias dalis yra iš žemės sklypo kraštų. Atsakovei D. K. ir trečiajam asmeniui R. K. priklausantys statiniai bei tretiesiems asmenims D. K., O. L. W. priklausantys statiniai paliekami jiems suprojektuotame sklype Nr. 6. Teismas vertindamas ieškovų parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Druskininkų sav., formavimo ir pertvarkymo projektą pripažintino jį racionaliu ir nedarančiu neproporcingos žalos kitiems bendraturčiams suformuotiems žemės sklypams. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju bus formuojami septyni atskiri žemės sklypai. Privažiavimus į naujai suformuotus žemės sklypus užtikrina numatyti servitutai S1 ir S2. Servitutu S1 užtikrinamas privažiavimas į sklypus plane pažymėtus Nr. 2, 3, 4, 5, 6. Ieškovams suformuotuose žemės sklypuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 servituto S1 užimamas plotas sudaro 631 kv. m, o atsakovei ir tretiesiems asmenims suprojektuotame žemės sklype Nr. 6 servitutas S1 užima 431 kv. m plotą. Vertindamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą teismas pažymėjo, kad tretieji asmenys D. K. ir O. L. W. prie jiems priklausančių statinių patenka per žemės sklype esantį keliuką. Nustačius servitutą S1 į naujai suprojektuotus sklypus galės patekti ne tik ieškovai, tačiau šiuo servitutiniu keliu prie jiems priklausančių statinių pateks ir tretieji asmenys. Tokiu būdu neabejotinai pagerėja paties žemės sklypo Nr. 6 naudojimas, kadangi kelias šiame žemės sklype, kuriuo naudojasi tretieji asmenys privažiuoti prie jiems priklausančių statinių faktiškai yra, tačiau jis bus kitoje vietoje. Nustačius servitutą dalyje naujai suformuotų žemės sklypų ieškovams ir dalyje žemės sklypo suformuoto atsakovei ir tretiesiems asmenims, privažiavimas numatomas nauju keliu, jis bus pačiame žemės sklypo Nr. 6 pakraštyje ir užims santykinai nedidelę šio žemės sklypo dalį. Servitutu S2 numatomas privažiavimas prie sklypo Nr. 7. Šis servitutas planuojamas sklypo Nr. 6 pakraštyje, kelio apsaugos zonoje. Plotas šio servituto užima 203 kv. m žemės sklypo Nr. 6 ploto. Įvertinus, tai, kad jis planuojamas sklypo pakraštyje ir kelio apsaugos zonoje, teismo vertinimu jis šiuo atveju neblogina žemės sklypo Nr. 6 būklės ir neapsunkina naudojimosi šiuo žemės sklypu.
32. Teismas vertino ir tas aplinkybes, kad ieškovams suformuotose sklypuose servitutas S1 užima 631 kv. m plotą, o atsakovei ir tretiesiems asmenims suprojektuotame sklype Nr. 6, servitutai S1 ir S2 kartu užima 634 kv. m. Tai reiškia, kad ieškovams ir atsakovei bei tretiesiems asmenims priklausantiems žemės sklypams naudojimo apribojimai yra praktiškai vienodi. Pažymėjo, kad žemės sklype esantiems atsakovei ir tretiesiems asmenims priklausantiems statiniams namų valdos sklypai yra nesuformuoti, jie paliekami bendrame 1,99 ha žemės sklypo plote, projekte pažymėtu Nr. 6, o kaip jau minėta atsakovei D. K. ir R. K. priklausantiems statiniams suteiktas adresas Neravų g. 153, o tretiesiems D. K., O. L. W. priklausantiems statiniams suteiktas adresas Neravų g. 155.
33. Teismas remdamasis byloje pateiktais dokumentais nustatė, kad atsakovei D. K. ir trečiajam asmeniui R. K. priklausantys statiniai užima 0,4326 ha žemės sklypo plotą (1 t., b. l. 101; 2 t., b. l. 19), o įvertinus, kad tretiesiems asmenims D. K. ir O. L. W. bendrai priklauso 0,15 ha žemės sklypo plotas (5/368; 5/184), ir žemės sklype yra jiems priklausantys statiniai, akivaizdu, kad šiems tretiesiems asmenims jų turimos žemės sklypo dalys yra reikalingos statiniams eksploatuoti ir gali būti vertinamos tik kaip žemės valdos dalis prie šių statinių. Įvertinęs situaciją teismas pripažino, kad atsakovei D. K. ir trečiajam asmeniui R. K. nėra jokių kliūčių iš jiems priklausančių žemės sklypo dalių susiformuoti 0,4326 ha namų valdos sklypą prie esančių statinių bei bendrai naudotis kita 1,4074 ha ploto žemės sklypo dalimi (1,99 – 0,15 (D. K. O. L. W.) – 0,4326 (D. K. ir R. K.) ir arba susiformuoti 1,4074 ha ploto žemės sklypo dalyje, atskirus žemės sklypus pagal jiems priklausančias žemės sklypo dalis.
34. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo padarytos išvadoms pritaria ir pažymi, kad apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliaciniame skunde kelia tik nepakankamą bylos aplinkybių išnagrinėjimo ir jų nustatymo problemą.
35. Nagrinėjant bylą apeliantė pirmosios instancijos teisme nesutikdama su ieškovų siūlomu atsidalijimo projektu kito projekto neteikė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme taip pat nesiūlė kitų alternatyvų dėl ieškovų pareikšto atsidalijimo ir atsikirtimų pagrindu neįrodinėjo aplinkybių susijusių su jos teisių pažeidimu, nors tokią pareigą turėjo ( CPK 178 straipsnis). Taigi, šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes.
36. Analizuodama pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas vertindamas ar ieškovų pateiktas žemės sklypo atsidalijimo projektas nepažeis atsakovės ( apeliantės ) teisių, įvertino visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, galutinė teismo išvada yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius duomenis ir padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ( CPK 178-185 straipsniai).
37. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2017m. liepos 18d. 2017m. liepos 18d. Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjos priimtą įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nebuvo nagrinėjamos bylos pirmosios instancijos teisme dalykas. Pagal CPK 312 straipsnio 1 dalį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taigi, darytina išvada, jog šis apeliantės apeliaciniame skunde pareikštas reikalavimas negali būti apeliacinio nagrinėjimo dalykas ir teisėjų kolegija dėl jo nepasisako.
38. Remiantis išdėstytais argumentais konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovės D. K. ( apeliantės) apeliacinio skundo motyvais sprendimą naikinti nėra teisinio pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovės apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.
Dėl trečiojo asmens R. K. apeliacinio skundo
39. Trečiasis asmuo R. K. savo apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad jis su ieškovų reikalavimais sutiko, o pačių ieškovų elgesys reiškiant ieškinį buvo nesąžiningas ir dėl to apeliantas turėjo teisinių išlaidų, kurias jo nuomone, turi atlyginti ieškovai lygiomis dalimis.
40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018; 2019m. spalio 2d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-1075/2019).
41. Byloje nustatyta, kad nors ieškovų ieškinys ir buvo patenkintas, tačiau trečiasis asmuo (apeliantas) bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti iš ieškovų. Pirmosios instancijos teismas netenkindamas trečiojo asmens prašymo nurodė, kad ginčas tarp žemės sklypo bendraturčių vyksta jau nuo 2007 metų ir apeliantas teisminiuose procesuose dalyvavo, todėl jam puikiai buvo žinoma bendraturčių siekis atsidalinti jiems priklausančias žemės sklypo dalis. Teismas įvertinęs faktinę situaciją ir remdamasis byloje pateikta informacija darė išvadą, kad vis gi apeliantui turėjo būti žinoma iš projekto organizatoriaus ir apie ieškovų rengiamą atsidalijimo projektą, trečiasis asmuo turėjo visas galimybes su tokiu projektu susipažinti ir teikti savo pastabas ir pasiūlymus iki bylos iškėlimo teisme bei nagrinėjant bylą teisme iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas konstatavo, kad nurodytų veiksmų neatlikęs apeliantas yra pats atsakingas už jo turėtas bylinėjimosi išlaidas proceso metu. Teisėjų kolegija tokiai teismo motyvacijai pritaria pažymėdama, kad ieškovų nesąžiningo elgesio reiškiant ieškinį nenustatyta ( CPK 95 straipsnis). Priešingai, ieškovų ieškinys buvo pripažintas pagrįstu ir patenkintas. Patenkinus ieškinį, pagal CPK 93, 98 straipsnių nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies. Remiantis nurodytais argumentais konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netenkindamas apelianto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas teisingai išsprendė klausimą, keisti teismo priimtą sprendimą nėra pagrindo. Taigi, apelianto apeliacinis skundas netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
42. Netenkinus atsakovės D. K. (apeliantės) apeliacinio skundo iš jos pagal CPK 93 straipsnio 3 dalį, 98 straipsnį priteistinos bylinėjimosi išlaidos ( už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) ieškovui. Ieškovas G. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovės D. K. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ patvirtintų maksimalių dydžių, todėl priteistinos. Ieškovai R. G. ir V. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų iš trečiojo asmens ( R. K.). Šios išlaidos netenkinus apelianto apeliacinio skundo taip pat priteistinos ieškovams, kurios neviršija 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ patvirtintų maksimalių dydžių.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės D. K. ieškovui G. K. 300 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš trečiojo asmens R. K. ieškovams R. G. ir V. P. po 150 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.